spot_img
2026-01-28, Trečiadienis
Tautos Forumas

Prof. Jonas Grigas. Kodėl mes esame?

Tai esminis būties klausimas. Didysis dalelių greitintuvas CERN’e žengė žingsnį, atsakydamas į jį.

Nusikelkime 13,8 milijardų metų į visatos pradžią, prasidėjusią Didžiuoju sprogimu. Jis sukūrė vienodą skaičių medžiagos ir antimedžiagos dalelių. Fizika teigia, kad kiekviena medžiagos dalelė turi identišką priešingo elektros krūvio antimedžiagos partnerę. Kai jos susitinka, jos anihiliuoja (išnyksta), virsdamos šviesos blyksniu.

Kodėl dabartinė visata sudaryta tik iš medžiagos – yra viena didžiausių fizikos paslapčių. Jeigu būtų buvę vienodas medžiagos ir antimedžiagos kiekis, viskas būtų anihiliavę.

Antimedžiagą pirmasis 1896 metais postulavo Arthur Schuster, o atrado anti-elektronų (pozitronų) pavidale 1932 metais Carl Anderson. Pozitronai atsiranda radioaktyvaus skilimo metu, pavyzdžiui, skylant kaliui-40. Jo turintis jūsų nusipirktas bananas kas 75 minutes emituoja vieną antidalelę pozitroną. Jie anihiliuoja su medžiagos elektronais ir virsta šviesos energija.




Fundamentalios medžiagos statybinės plytos, kurios sudaro atomus, yra elementarios dalelės, vadinamos kvarkais ir leptonais. Antimedžiagos dalelės turėtų būti medžiagos dalelių veidrodiniai atspindžiai. Bet eksperimentai rodo, kad taip nėra.

Didžiojo Sprogimo metu susidarę vienodas skaičius medžiagos ir antimmedžiagos dalelių turėjo viena kitą sunaikinti, vietoje savęs palikdamos vien energiją. Akivaizdu, kad taip nenutiko. Maždaug vienas iš milijardo kvarkų išliko neanihiliavęs. Todėl ir egzistuoja mūsų medžiaginė visata ir mes joje. O tai reiškia, kad dalelės ir antidalelės turi būti ne visiškai identiškos, asimetriškos.

Didysis dalelių greitintuvas CERN’e pastebėjo šią kvarkų asimetriją. Tačiau neaišku, ar ji gali paaiškinti, kodėl visatoje tiek daug medžiagos ir tiek mažai antimedžiagos?

Antimedžiagos paieškas tęs kiti pasaulio dalelių greitintuvai, o taip pat Tarptautinė erdvės stotis ieškos kosminių antimedžiagos dalelių.

Medžiagos ir antimedžiagos asimetrijos visatoje paslaptis išlieka. Tačiau yra vilčių, kad fizika vieną dieną paaiškins, kodėl mes esame čia, Žemėje ir visatoje.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Tautos forumo tribūna: Trumpas prieš globalistus – kodėl Rytų Europa Vašingtoną supranta geriau nei Vakarai. Kur link krypsta Lietuva?

Jonas Nedzveckas Kanados ministras pirmininkas Markas Carney sausio 15 d., susitikęs su Kinijos premjeru Li Qiangu, teigiamai įvertino Kanados...

Prof. Algis Krupavičius. Protestai ir demokratinė diskusija: kur eina Lietuva?

Demokratinėse visuomenėse protestas yra teisėta ir svarbi politinės raiškos forma. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau matoma, kaip protestai...

Vladimiras Laučius. Vėl – naujas pasaulis, nauja epocha?

Kiekvieną kartą, kai svarbūs pasaulio politikos reiškiniai, įvykiai ar procesai neįsipaišo į įprasto pasaulėvaizdžio rėmus, imama garsiai šaukti,...

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie LRT krizę: kas, kodėl ir kaip (II dalis)

Visuomeninio transliuotojo teisinio statuso ypatumai LRT krizės kontekste LRT nėra tiesiogiai paminėta Konstitucijoje, tačiau visuomeninio transliuotojo samprata yra glaudžiai...