Pažymėdamos kvantinės fizikos gimimo 100-metį, Jungtinės Tautos 2025-uosius paskelbė Tarptautiniais kvantinio mokslo ir technologijų metais. Todėl praeitame straipsnelyje rašėme apie lenktynes dėl kvantinio interneto, o šiame priminsime, kad artėja naujas kvantinis iššūkis. Iki „Q dienos“ – momento, kai kvantiniai kompiuteriai pakeis šiandieninius šifravimo standartus, galbūt liko keleri metai. Jei atsiras dirbtinio intelekto (DI) įrankiai ir kvantiniai kompiuteriai, jie tai padarys neregėtu greičiu.
Šalims tai bus ir galimybė, ir iššūkis. Galimybė bus panaudoti kvantinį skaičiavimą precedento neturinčiam skaičiavimo pajėgumui, problemų sprendimui ir naujovėms pasiekti. Iššūkis bus tas, kad dėl kvantinio skaičiavimo dabartinė kriptografinė apsauga bus pasenusi ir sukels kibernetinio saugumo riziką. Organizacijos, kurios nepasirengs kvantinei kriptografijai, bus pažeidžiamos.
JK vyriausybė pažadėjo 2,5 milijardo svarų sterlingų per ateinantį dešimtmetį kvantiniams tyrimams ir plėtrai, kad išliktų priekyje šioje srityje. Šios investicijos paskatino įmones visame technologijų sektoriuje paspartinti savo kvantinio pasirengimo planus, priimti naujus standartus ir ruoštis ateičiai.
Technologijų gigantai daugelį metų investuoja į kvantinį skaičiavimą. Įmonės „Google“, IBM ir „Apple“ skelbia, kad mažesnės įmonės taip pat turi teikti pirmenybę kvantiniam pasirengimui. Neseniai „Apple“ pristatytas saugaus pranešimų siuntimo kvantinis kriptografinis protokolas pabrėžia, kad kvantinis saugumas tampa visos pramonės akcentu.
Mažesnėms organizacijoms perėjimas prie saugios kvantinės ateities bus didžiulis iššūkis. Skirtingai nei technologijų milžinės, turinčios specialias tyrimų grupes ir didelius biudžetus, mažesnėms įmonėms gali būti sunku skirti išteklių kvantiniam pasirengimui.
Kvantinė kompiuterija kels grėsmę ne tik nacionaliniam saugumui ar finansinėms institucijoms, bet ir verslui, kuris remiasi kriptografija – t. y. beveik kiekvienai skaitmeniniame pasaulyje veikiančiai įmonei. Jautrūs klientų duomenys, finansinės operacijos, intelektinė nuosavybė ir įmonių ryšiai priklauso nuo šifravimo. Jei šis šifravimas bus pažeidžiamas, pasekmės gali būt skaudžios.
Nors yra mažiausiai penkeri metai iki „Q dienos“, kvantinio skaičiavimo poveikio saugumui laikas gali netikėtai paspartėti. Kvantinių tyrimų pažanga sukurs galimybę sulaužyti įprastus šifravimo algoritmus. Organizacijos, kurios šiandien kuria kvantinę strategiją, bus geriausiai pasirengusios, kai ateis laikas. JK Nacionalinis kibernetinio saugumo centras paskelbė gaires, kaip pasirengti „Q dienai“, pabrėždamas, kad įmonės turi veikti dabar, o ne vėliau. Perėjimas prie kvantinio šifravimo nebus paprastas; jis reikalaus kruopštaus planavimo, testavimo ir pramonės koordinavimo.
Kvantinės kompiuterijos era ateis greičiau, nei daugelis suvokia, o jos poveikis kibernetiniam saugumui bus didžiulis. Kaip ir su DI, technologinė pažanga gali žaibišku greičiu išeiti iš laboratorijų į gyvenimą. Įmonės, kurios rūpinasi kvantiniu kibernetiniu saugumu šiandien, bus geriausiai pasirengusios ateičiai.
Pasaulio vyriausybės ir didelės korporacijos jau pradėjo kloti pagrindus, tačiau tai ne tik didžiausių žaidėjų problema. Visos šalys, įskaitant Lietuvą, turi rimtai žiūrėti į kvantinę grėsmę ir ruoštis perėjimui prie saugaus kvantinio šifravimo. Reiks investuoti į kvantinę kriptografiją, įvertinti saugumo spragas ir sukurti kvantinio amžiaus strategiją laukiant „Q dienos“.
Tikėtina , kad bus dar daug panašių mokslo pagimdytų dienų, jei teroristinės valstybės nesugriaus pasaulio.
Prieš 10 metų nežinojome DI dienos, prieš kelis metus nieko negirdėjome apie Q dieną. Klausimas – kaip vadinsis dar nežinoma sekanti iš eilės diena? Ir kiek jų dar gali tilpti iki finalinės PP(pasaulio pabaigos) dienos
Žinai, nenusimink, nes dar bus ne tik šis amžius, bet ir XXV, ir XXX amžiai bus. Bus daug daugiau nei Q.