Anksčiau (2024-10-17) rašiau, ką daro protingi žmonės. Dabar pažiūrėkime, ko jie nedaro? Protą apibūdina sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius. Jis apima įvairius žmogaus intelekto, sąmonės bei pasąmonės pažinimo vyksmo aspektus, kylančius smegenyse, gebėjimą vengti elgesio, kuris gali pakenkti jums ir aplinkiniams. Štai kodėl protingi žmonės:
Nepasiduoda niūrioms mintims
Protingi žmonės atkakliai siekia savo tikslų. Jie neleidžia nesėkmėms jų atgrasyti. Vietoj to, jie laiko jas mokymosi galimybėmis ir naudojasi jomis siekdami paskatinti savo ryžtą. Jie supranta, kad sėkmė reikalauja sunkaus darbo, atsidavimo ir sugebėjimo įveikti kliūtis. Jie nepasiduoda niūrioms mintims, net kai būna sunku.
Nelaiko pykčio
Pyktis yra savęs sabotažo veiksmas. Protingi žmonės supranta, kad atleidimas reiškia ne toleravimą kito žmogaus poelgių, o išsivadavimą nuo negatyvo naštos. Jie stengiasi judėti toliau. Taip jie gali sutelkti savo energiją į pozityvesnius užsiėmimus.
Nelygina savęs su kitais
Kiekvienas eina savo keliu, o savęs lyginimas su kitais yra nelaimės receptas. Protingi žmonės žino savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir sutelkia dėmesį į savo pažangą, o ne į palyginimo žaidimą. Jie supranta, kad svajonių išsipildymas kyla iš vidaus, o ne iš išorinio patvirtinimo.
Nevengia sunkių pokalbių
Protingi žmonės supranta, kad vengiant sudėtingų pokalbių problemos neišnyksta. Tai jas tik pablogina. Jie pasirenka iššūkius atvirai ir sąžiningai bendrauti su žmonėmis. Jie supranta, kad sveikas bendravimas yra raktas į konfliktų sprendimą ir stipresnių santykių kūrimą.
Nepriima dalykų asmeniškai
Protingi žmonės supranta, kad ne viskas priklauso nuo jų. Jie neleidžia kitų žmonių nuomonėms ar veiksmams apibrėžti jų savivertę. Jie sutelkia dėmesį į savo tikslus ir vertybes ir neleidžia išoriniam negatyvui paveikti jų vidinę ramybę. Jie supranta, kad kiekvienas turi problemų ir kad svarbu parodyti užuojautą ir supratimą.
Nesigilina į praeitį
Protingi žmonės supranta, kad praeitis yra tik praeitis. Nors svarbu mokytis iš praeities patirties, nuolatinis jos svarstymas yra laiko švaistymas. Jis neleidžia judėti į priekį ir sutelkti dėmesį į dabartį. Jie naudojasi praeitimi kaip žingsniu į geresnės ateities kūrimą.
Neapkalba žmonių už nugaros
Apkalbos yra toksiškas įprotis, kenkiantis santykiams. Turėjau sodyboje kaimynę, kuri visų neapkalbėjusi nepalikdavo manęs. Protingi žmonės supranta, kad skleisti gandus ar blogai kalbėti apie žmones už jų nugaros yra nepagarba ir laiko bei energijos švaistymas. Jie sutelkia dėmesį į tai, kad žmonės jaustųsi geriau.
Neieško kitų patvirtinimo
Natūralus noras būti vertinamam, bet pasikliauti išoriniu savivertės patvirtinimu yra slidus kelias. Protingi žmonės supranta, kad tikras pasitikėjimas kyla iš vidaus. Jie pasitiki savo sprendimais ir jiems nereikia niekieno pritarimo, kad jaustųsi gerai.
Nešvaisto laiko negatyvui
Gyvenimas per trumpas, kad būtum apsuptas negatyvo. Protingi žmonės apsupa save teigiamais žmonėmis ir patirtimi. Jie nešvaisto laiko veiklai ar santykiams, kurie eikvoja jų energiją. Vietoj to, jie sutelkia dėmesį į dalykus, kurie teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą.
Nesipriešina pokyčiams
Pasaulis nuolat keičiasi, svarbu suprasti šią kaitą ir ją priimti, o ne priešintis. Pokyčiai gali suteikti naujų galimybių ir patirties. Reikia gebėti koreguoti savo planus ar strategijas, matyti pokyčius kaip galimybę augti, o ne ko reikia bijoti. Žmogaus protą rodo jo gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių.
Ir jie netempia už uodegos apsimelavusios partijos į valdžią. Dėl valdžios siekio ar didesnių pinigų jie neapgaudinėja žmonių.
Bendraudamas su pasaulio mokslo žmonėmis aš mokiausi nedaryti neprotingų veiksmų. Nuotraukoje VU kieme bendraujame su japonų profesoriais.
Prof. Jonas Girgas – Ko nedaro protingi žmonės?” ….Nelygina savęs su kitais..Kiekvienas eina savo keliu, o savęs lyginimas su kitais yra nelaimės receptas. Protingi žmonės žino savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir sutelkia dėmesį į savo pažangą, o ne į palyginimo žaidimą. Jie supranta???…”
Paskaičiusiems „pamokomąjį” straipsnelį, ne „protingiems prof”.., o paprastiems, adekvačiai juos supančią aplinką suprantantiems, nors kokią atmintį turintiems žmonėms belieka pasiūlyti apsidairyti aplinkui, PASIŪLYTI PRISIMINTI ką jie savo gyvenimuose matė savo akimis, patyrė, išgyveno savo gyvenimuose patys, ką jiems pasakojo jų tėvai, giminės, kiti „autoritetai”.. iš kurių jie mokėsi, į kuriuos LYGIAVOSI.. Visi pamatys, vieni daugiau, kiti mažiau, kad nuo pačios vaikystės iki žilos senatvės visi žmonės sąmoningai ar instinktyviai su kitais ar kažkuo „lyginosi”. Būdami vaikais buvo tokių, kurie norėjo būti pirmūnais klasėse.., kiti geriau mokykloje mokėsi tam, kad suagę taptų „lakūnu, mokslininku, tyrėju”… Net ir klasių neklaužados lyginosi su kitais, kad žinotų kuris yra silpnesnis, o kuris yra stipresnis ir geriau jo „nekabinti”.. Suaugę „nori, nenori” žiūrėjo kaip darbuose atrodo kiti bendradarbiai, lygino savo turimus „+” ir „-” su kitų turimais „+; – „tam, kad „kam reikia” atrodytų, ar būtų iš tiesų, palyginus su tais, kuriais LYGINOSI …. „o ho ho” dėl karjeros, pareigų.., kiti lyginosi su kitais bendradarbiais savo atliktu darbu, kad uždirbtų didesnį atlyginimą…
Jau seniai yra pripažinta, kad žmogus savo prigimtimi yra „bandos gyvis”. Kadangi žmogus yra protingas gyvis, tai jis per visą savo istoriją buvo priverstas lygintis su kitais savos „bandos” žmonėmis. Iš LYGINIMO sampratos žmogus suprato, kad negalimus kokiais nors matais išmatuoti dalykus, juos galima vertinti su kuo nors LYGINANT…
Straipsnelyje paminėtų -„Nepasiduoda niūrioms mintims..Neapkalba žmonių už nugaros..”..- žmogaus charakterio bruožų, jo visokių vidinių būsenų „problematika” yra ne PROTO, o psicho specialisto „darbo laukai”…
P.S. Iš tos pačios kaip Grigo straipsnelyje „operos” DI pasakoja- „”Nelygina savęs su kitais” reiškia, kad žmogus vertina save ir savo pasiekimus, o ne nuolat lygina save su kitais, kas padeda ugdyti pasitikėjimą savimi.”…
Senesnių laikų kaimo puskvailis žinojo, kad žmogus gali vertinti „savo pasiekimus” tik žinodamas kitų analogiškus „pasiekimus”, ir kitų pasiekimus palygindamas su savais.. Tik tuomet pasimato reali sava „VERTĖ”, PALYGINUS su KITŲ „VERTĖMIS”… Taigi, žmogaus „vertę su saviverte” žmonių visuomenėje apsprendžia ne „protingo” kvailio ar puskvailio sau duodama „savivertė”, o „VERTĖ”, kurią jam suteikia, „GERAI PALYGINĘ”.., už atliktus darbus, nuopelnus… tik kiti žmonės…
Aišku iš visų pasaulio gyventojų gal keletą šventųjų atrastume ,bet tiek protingi ,tiek nelabai ir visi gyvenime yra kažką blogo padarę,tiek sau tiek kitam,pasidavę negatyvui.Jei ne tiek žodžiu,ar veiksmu,tai mintyse kitą apkalbame,su kitu lyginamės,pavydime ir taip toliau.Jei pasuka blogu keliu neprotingi mažiau žalos pridaro,nei protingi.Nėra kažkokios išskirtinės protinguolių kastos kurios nepaliestų žemiškos ydos,problemos,sveikatos,psichologinės ir panašiai.Kol gyvename kūne tol patiriame sunkumų,vieni mažiau kiti daugiau.Negi koks protinguolis niekada nebuvo susinervinęs,supykęs dėl kažko,ant kažko.Nebent robotas būtų:)
Koks skirtumas tarp protingo ir sąmoningo?
Protingas yra žydas, kuris įkuria fondą „Mėlynai pageltonavęs”, sąmoningas yra lietuvis, kurs aukoja milijonus.
…komplimentas nuostabiajai redakcijai – prof.Girgas…..ohoho…..ale,trint komentus kaip ismoke,net alfistus pralenkia…..nuostabus zmones,skant.Nedyvai,kad komentuotoju skaicius toks…milziniskas.