SISTEMINGI LIETUVOS SUVERENITETĄ PAŽEIDŽIANTYS VEIKSMAI,
ARBA POLITINIS CINIZMAS

Tautos forumas (TF) išplatino pareiškimą dėl sistemingų Lietuvos Respublikos suverenitetą pažeidžiančių veiksmų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo.

Prieš kelias savaites TF viešai pasmerkė Lietuvos atstovų Europos Parlamente – Dainiaus Žalimo, Petro Auštrevičiaus, Rasos Juknevičienės, Liudo Mažylio, Pauliaus Saudargo, Virginijaus Sinkevičiaus veiksmus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą. TF teigimu, šie politikai inicijavo Lietuvos vidaus sprendimų perdavimą svarstyti Europos politinėms institucijoms, o Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“.

Pasikėsinimas į Konstitucijos viršenybę

Ši rezoliucija reiškė akivaizdžią politinę intervenciją į Lietuvos vidaus teisinę ir politinę sistemą, paneigiančią Konstitucijos viršenybės principą bei pažeidžiančią tautos suverenią galią per demokratiškai išrinktus atstovus savarankiškai spręsti svarbiausius valstybės klausimus (Konstitucijos 4 straipsnis).

Naujas pasikėsinimas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę užfiksuotas šių metų vasario 12 dieną, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė sprendimą byloje dėl reikalavimo Vilniaus Tarptautinės mokyklos personalui turėti Nacionalinės švietimo agentūros patikrinimo pagrindu išduotas pažymas, patvirtinančias lietuvių kalbos mokėjimą valstybinės kalbos įstatymo numatytu lygiu.

Nors ginčas buvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisme, tačiau sprendimą byloje priėmė ESTT, gavęs minėtą ginčą paskutine instancija nagrinėjančio Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo prejudicinį klausimą dėl Lietuvos teisės aktų suderinamumo su Sąjungos teise.

Sprendime pripažįstama, kad Valstybinės kalbos įstatymas „yra tinkamas tikslui – saugoti ir puoselėti šios Valstybės narės oficialiąją kalbą“. Pasak ESTT Sprendimo, „iš tiesų juo asmenys, kuriems taikomas šis reikalavimas, skatinami šia kalba bendrauti su mokiniais, jų tėvais ir visuomene apskritai, o administracijos darbuotojai – atitinkamai su nacionalinėmis administracinėmis institucijomis.“

ESTT nusprendė, kad Valstybinės kalbos įstatymu „ribojama [verslo] įsisteigimo laisvė“. Anot ESTT Sprendimo, dėl šio įstatymo kitų ES valstybių narių piliečiams „gali tapti mažiau patrauklu Lietuvoje steigti ir valdyti ugdymo įstaigą siekiant vykdyti ugdymo programas ne lietuvių kalba.“

Sprendime pripažįstama, kad Valstybinės kalbos įstatymas „yra tinkamas tikslui – saugoti ir puoselėti šios Valstybės narės oficialiąją kalbą“. Pasak ESTT Sprendimo, „iš tiesų juo asmenys, kuriems taikomas šis reikalavimas, skatinami šia kalba bendrauti su mokiniais, jų tėvais ir visuomene apskritai, o administracijos darbuotojai – atitinkamai su nacionalinėmis administracinėmis institucijomis.“

Tačiau ESTT sprendimu nustatyta, kad Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimas pateikti Nacionalinės švietimo agentūros išduodamą pažymėjimą apie išlaikytą kalbos egzaminą ir jos mokėjimą reikiamu lygiu yra perteklinis.

Sprendimas prieštaringas

Tautos forumas teigia, kad šis ESTT sprendimas yra prieštaringas tiek teisiniu, tiek dalykiniu požiūriu ir, atspindi kryptingą ES institucijų intervenciją, ribojančią nacionalinių valstybių suverenitetą. Pareiškime sprendimas vadinamas politinio cinizmo pavyzdžiu, nes jame iškraipoma Valstybinės kalbos įstatymo paskirtis, traktuojant jį kaip priemonę tik „skatinti“ savanorišką valstybinės kalbos vartojimą.

Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas imperatyviai nustato pareigą viešajame gyvenime vartoti valstybinę kalbą: institucijos ir organizacijos privalo dokumentus tvarkyti lietuvių kalba, paslaugų teikėjai užtikrinti aptarnavimą valstybine kalba (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis), o sandoriai sudaromi valstybine kalba arba, esant tarptautiniams santykiams, – ir kita kalba. Bet kokie veiksmai prieš Konstitucijoje įtvirtintą valstybinės kalbos statusą laikomi neleistinais.

Ne žmogaus teisių apsauga, o verslo interesai

Taigi ESTT sprendimas grindžiamas ne žmogaus teisių apsaugos, o verslo interesų argumentais. TF vertinimu, šiuo sprendimu privataus verslo interesai iškeliami aukščiau nacionalinės teisės ir suvaržomas valstybinės kalbos vartojimas bei sudaromas precedentas, menkinantis Lietuvos, kaip suverenios valstybės, statusą. Todėl toks precedentas kelia grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių nacionaliniam saugumui – sprendimas ilgainiui skatins kalbinę ir kultūrinę atskirtį.

TF pažymi, kad 2021 m. spalį Lenkijos Konstitucinis Tribunolas patvirtino Lenkijos Konstitucijos viršenybę ES teisės atžvilgiu, pabrėždamas, kad ES institucijos negali viršyti valstybių joms perduotų kompetencijų, kartu pareikšdamas, kad ESTT neturi kompetencijos vertinti šalies konstitucinės santvarkos, o Konstitucija išlieka aukščiausia teisė.

Be to, ir kai kurių kitų šalių teismai taiko „ultra vires“ doktriną – jei ES institucijos peržengia suteiktus įgaliojimus, jų aktai gali būti laikomi neprivalomais. Tokį principą yra suformulavęs Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas; panaši praktika aptinkama ir kitose ES valstybėse.

TF ragina

Pareiškime raginama imtis konkrečių veiksmų: Vyriausybei inicijuoti teisinę konferenciją dėl ESTT sprendimo atitikties Konstitucijai, Seimui priimti politinę rezoliuciją, patvirtinančią valstybinės kalbos prioritetą, peržiūrėti nacionalinę teisinę bazę, užtikrinant proporcingą ir objektyvų kalbos mokėjimo vertinimą. Taip pat pradėti plačią politinę ir akademinę diskusiją dėl ES teisės ir Lietuvos Konstitucijos santykio ribų bei aktyviau kelti subsidiarumo principo taikymo klausimą ES institucijose.

TF nuomone, siekiant išsaugoti Lietuvos ir kitų valstybių suverenitetą, būtina iš esmės peržiūrėti ir reformuoti Europos Bendrijos veikimo principus.

Pareiškimą pasirašė Tautos forumo iniciatyvinė grupė.

Lietuvos atstovams Europos Parlamente: Petrui Auštrevičiui, Liudui Mažyliui, Rasai Juknevičienei, Pauliui Saudargui, Virginijui Sinkevičiui, Dainiui Žalimui, Vyteniui Povilui Andriukaičiui, Vilijai Blinkevičiūtei, Petrui Gražuliui, Valdemarui Tomaševskiui, Aurelijui Verygai

Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Teisėjų Tarybai 
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai
Visuomenei
Žiniasklaidai

TAUTOS FORUMO
PAREIŠKIMAS

Dėl sistemingų Lietuvos Respublikos suverenitetą pažeidžiančių veiksmų
ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimo

2026 m. kovo 1 d.
Vilnius

Vasario 3 d. Tautos forumas pasmerkė Lietuvos atstovų Dainiaus Žalimo, Petro Auštrevičiaus, Rasos Juknevičienės, Liudo Mažylio, Pauliaus Saudargo, Virginijaus Sinkevičiaus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą. Šie asmenys delegavo Lietuvos valstybės vidaus sprendimų teisę Europos politinėms struktūroms, o Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Minėta rezoliucija buvo akivaizdžiai įvykdyta politinė intervencija į Lietuvos vidaus teisinę ir politinę sistemas, paneigiant Lietuvos valstybės Konstitucijos viršenybės principą, pažeidžiant aukščiausiąją lietuvių tautos suverenią galią per savo demokratiškai išrinktus atstovus savarankiškai spręsti svarbiausius valstybės vidaus klausimus (Konstitucijos 4 str.).

Po šios EP rezoliucijos Tautos forumas pareikalavo, kad ES institucijos gerbtų Lietuvos Respublikos suverenitetą ir nesikištų į jos vidaus reikalus, o Lietuvos politiniai atstovai tarptautinėse institucijose gintų savo valstybės konstitucines teises, jų neteisėtai neperdavinėtų išorės politiniams subjektams.

Tačiau 2026 m. vasario 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė sprendimą byloje C-48/24 dėl reikalavimo Vilniaus Tarptautinės mokyklos personalui turėti Nacionalinės švietimo agentūros patikrinimo pagrindu išduotus pažymėjimus, patvirtinančias lietuvių kalbos mokėjimą valstybinės kalbos įstatymo numatytu lygiu (toliau – Sprendimas).

To pagrindu tapo 2022 m. Valstybinė kalbos inspekcijos patikrinimas dėl Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų užtikrinimo Vilniaus tarptautinėje mokykloje. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad kai kurie mokyklos darbuotojai, tarp jų direktorius, nėra išlaikę lietuvių kalbos egzamino ir negali pateikti pažymėjimų, įrodančių, kad moka kalbą tokios įstaigos darbuotojams privalomu mokėti lygiu.

Ginčas buvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose, o ESTT šios bylos ėmėsi gavęs minėtą ginčą paskutine instancija nagrinėjančio Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo prejudicinį klausimą dėl Lietuvos teisės aktų suderinamumo su Sąjungo teise.

ESTT nusprendė, kad Valstybinės kalbos įstatymu „ribojama [verslo] įsisteigimo laisvė.“ Anot ESTT Sprendimo, dėl šio įstatymo kitų ES valstybių narių piliečiams „gali tapti mažiau patrauklu Lietuvoje steigti ir valdyti ugdymo įstaigą siekiant vykdyti ugdymo programas ne lietuvių kalba.“

Sprendime pripažįstama, kad Valstybinės kalbos įstatymas „yra tinkamas tikslui – saugoti ir puoselėti šios Valstybės narės oficialiąją kalbą“. Pasak ESTT Sprendimo, „,iš tiesų juo asmenys, kuriems taikomas šis reikalavimas, skatinami šia kalba bendrauti su mokiniais, jų tėvais ir visuomene apskritai, o administracijos darbuotojai – atitinkamai su nacionalinėmis administracinėmis institucijomis.“

Vis dėlto ESTT konstatavo, kad „nors nacionalinės teisės aktai atrodo tinkami teisėtam tikslui – saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą – užtikrinti, jais gali būti pažeista įsisteigimo laisvė dėl atitinkamų darbuotojų šios kalbos mokėjimo įrodinėjimo tvarkos ir dėl to, kad nenustatyta jokių šio kalbos reikalavimo išimčių“. Teismas galiausiai pripažino, kad šalies įstatymas, pagal kurį įpareigojama pateikti Nacionalinės švietimo agentūros išrašytą pažymėjimą, patvirtinantį, kad Lietuvos teritorijoje organizuojamas kalbos egzaminas yra išlaikytas, viršija tai, kas būtina jo teisėtam tikslui pasiekti.

Taigi galutinė ESTT išvada – šalies įstatymas nėra proporcingas siekiamam tikslui. Tuo buvo pasakyta: Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimas pateikti Nacionalinės švietimo agentūros išduodamą pažymėjimą apie išlaikytą kalbos egzaminą ir jos mokėjimą reikiamu lygiu yra perteklinis.

Tautos Forumas konstatuoja:

Šis ESTT Sprendimas yra prieštaringas ne tik dalykiniu bei teisiniu požiūriu ir rodo kryptingą ES institucijų intervenciją riboti ir naikinti nacionalinių valstybių suverenitetą. Dar daugiau, jis laikytinas politinio cinizmo pavyzdžiu, nes Sprendime sąmoningai yra iškraipoma Valstybinės kalbos įstatymo paskirtis ir prasmė, traktuojant įstatymą kaip priemonę „skatinti“ savanoriškai vartoti valstybinę kalbą.

Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis imperatyviai nustato, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba, išskyrus Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais (7 (1) straipsnis). Visi fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine bei kita kalba (9 str.). Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini. (24 str.).

Tokiu būdu ESTT Sprendimas ne tik panaikino Valstybinės kalbos įstatymo pamatines normas, bet paneigė patį lietuvių kalbos valstybinį statusą, sugriaudamas galimybę objektyviai įvertinti kalbos mokėjimo lygį ir skirti sankcijas už jos nemokėjimą. Sprendimu tuo pačiu likviduojamos teisinės ir praktinės paskatos mokytis ir vartoti valstybinę lietuvių kalbą, kurios vartojimas, kaip SSRS okupacijos laikais, iš įstatyminės prievolės faktiškai paverčiamas asmens „geros valios“ ir „savanoriško apsisprendimo“ reikalu.

Pabrėžtina, kad ESTT Sprendimas yra grindžiamas ne ideologiniais ir politiniais žmogaus teisių apsaugos motyvais, bet verslo interesų gynimo argumentu. Pasirenkant šį argumentą siekta išvengti kolizijos tarp Lietuvoje reziduojančių individų iš kitų šalių pretenzijų reikalauti „teisės“ vartoti jiems „patogią“ kalbą ir lietuvių tautos teisės bei valstybės pareigos apsaugoti valstybinę kalbą kaip kultūrinės integracijos bei pilietinės sanglaudos pagrindą, užtikrinant privalomą valstybinės lietuvių kalbos vartojimą visose viešojo gyvenimo srityse. Tokiu būdu Sprendimu privataus transnacionalinio verslo interesai buvo iškelti virš Lietuvos Respublikos įstatymų, buvo suvaržytas valstybinės kalbos vartojimas, taip pat buvo pažeminta lietuvių tauta ir pasityčiota iš lietuvių kalbos, traktuojant Lietuvą ne kaip suverenią valstybę, bet kaip nevertų dėmesio „čiabuvių“ gyvenamą „švietimo verslo darymo“ teritoriją.

Iškalbinga tai, kad apie šį ESTT Sprendimą Lietuvos viešojoje erdvėje nutylima, nors tačiau juo faktiškai yra naikinamas lietuvių kalbos valstybinis statusas Lietuvos Respublikos institucijų akredituotoje Vilniaus Tarptautinėje mokykloje, traktuojant ją kaip privačią ir valstybės kalbinei jurisdikcijai nepavaldžią švietimo verslo įstaigą.

Šis precedentas yra pavojingas ir kelia tiesioginę grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių nacionaliniam saugumui. ESTT Sprendimu kuriamas precedentas – teisiškai atveriamas kelias ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos valstybėse plėtoti tinklą privačių mokyklų, kuriose būtų „teisėtai“ nevartojamos šių šalių valstybinės kalbos. Sudaromos šiltnamio sąlygos steigti tokias mokyklas paverčiant jas kalbiškai ir kultūriškai uždarais ,Baltijos šalyse mėginamų dirbtinai sukurti „multikultūrinių“ visuomenių getais. Kaip parodė SSSR okupacijos patirtis, turinčios privilegiją atsiriboti nuo titulinių tautų kalbų švietimo ir ugdymo įstaigos neišvengiamai taptų susvetimėjusių bei nelojalių valstybėms kolonistų ugdymo židiniais.

Kita vertus, tai dar kartą patvirtina teiginius, jog stiprėja ES institucijų centralizuota sprendimų galia, ribojanti nacionalinių valstybių kompetenciją ir siaurinanti jų savarankiškumo ribas. Dangstantis verslo interesų gynimu toliau siaurinamas valstybių narių suverenitetas, griaunama jų kalbinė bei kultūrinė tapatybė ir ant biurokratinės centralizacijos aukuro aukojami net gyvybiniai šalių nacionalinio saugumo interesai. ESTT Sprendimas parodė, kad ši centralizacijos ir suvereniteto griovimo tendencija išlieka ir net stiprėja nepaisant to, kad akivaizdžiai prieštarauja pagrindinio Lietuvos strateginio partnerio ir svarbiausio saugumo garanto – Jungtinių Amerikos Valstijų – paskelbtai nacionalinio suvereniteto atkūrimo doktrinai ir ją turinčiai įkūnyti naujai pasaulio geopolitinei tvarkai.

Tautos forumas pažymi:

• 2021 m. spalio mėn. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė sprendimą (byla K 3/21), kuriame Tribunolas dar kartą patvirtino Lenkijos Konstitucijos viršenybę prieš ES teisę. Nors Lenkija laikosi savo įsipareigojimų pagal ES teisę, tai nereiškia, kad ES institucijoms leidžiama viršyti Lenkijos Konstitucijoje apibrėžtą kompetenciją. Lenkijos Konstitucija išlieka aukščiausia šalies teise ir bet koks nacionalinės teisės ir ES teisės konfliktas turėtų būti sprendžiamas Lenkijos Konstitucijos naudai.
• 2025 m. lapkričio pabaigoje ESTT priėmė sprendimą, kritikuojantį Lenkijoje galiojantį konstitucinį santuokos apibrėžimą, kartu pažymint, kad Lenkija privalo pripažinti dviejų tos pačios lyties ES piliečių santuoką, teisėtai sudarytą kitoje valstybėje narėje. O 2025 m. gruodžio 18 d. ESTT priėmė nutartį pažymėdamas, jog Lenkija negali remtis savo konstitucine tapatybe, siekdama išvengti pagarbos bendroms vertybėms, nurodytoms ES sutartyse.
• Tuo tarpu Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė, kad ESTT sprendimas neturi jokios įtakos jo vidaus institucijų veiklai, nes, ESTT neturi kompetencijos vertinti Lenkijos konstitucinės tvarkos ar nacionalinių konstitucinių institucijų statuso. Konstitucija yra aukščiausias Lenkijos Respublikos įstatymas, o ES sutartyse pabrėžiama, kad ESTT turi teisę priimti sprendimus, neviršydamas valstybių narių Europos Sąjungai suteiktos kompetencijos.
• Daugėjant atvejų, kai ES teismai varžo nacionalinių valstybių kompetencijas, Prancūzijos ir Vokietijos konstituciniai teismai priėmė vadinamąją „ultra vires“ („už įgaliojimų ribų“) koncepciją, pagal kurią bet kokie ES veiksmai, atlikti nesilaikant sutartimis suteiktų kompetencijų, yra laikomi negaliojančiais ir teisiškai neprivalomais konkrečios valstybės teisinėje sistemoje. Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas (Bundesverfassungsgericht) yra suformulavęs principą, kad tuo atveju, jeigu ES institucijos veikia viršydamos joms perduotas kompetencijas (ultra vires), jų aktai Vokietijoje gali būti neprivalomi. Panašūs sprendimai buvo priimti Italijos, Danijos, Čekijos, Ispanijos, Rumunijos teismuose.

LIETUVOJE SUSIKLOSTĖ PANAŠI SITUACIJA, TODĖL ATSIŽVELGDAMAS Į ŠIAS APLINKYBES, TAUTOS FORUMAS REIKALAUJA:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybę nedelsiant inicijuoti teisinę konferenciją, skirtą ESTT Sprendimo konstitucingumo analizei, siekiant išsiaiškinti, ar minėtas Sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valstybinės kalbos statusui ir valstybės suvereniteto principui.

2. Taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar ESTT Sprendimas ir jo sukelti teisiniai padariniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valstybinės kalbos statusui, suvereniteto principui bei konstitucinio identiteto apsaugai, taip pat ar toks ES teisės aiškinimas neperžengia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytų valstybės kompetencijos ir suvereniteto ribų – Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų (ES sutarties 4str. 2 dalis).

3. Lietuvos Respublikos Seimą priimti aiškią politinę rezoliuciją, patvirtinančią valstybinės lietuvių kalbos, kaip konstitucinės vertybės, prioritetą ir įpareigojančią valstybės institucijas ginti ją visomis teisėtomis priemonėmis.

4. Taip pat peržiūrėti nacionalinę teisinę bazę, užtikrinant objektyvų ir proporcingą valstybinės kalbos mokėjimo vertinimo mechanizmą, atitinkantį tiek šalies Konstitucijos, tiek tarptautinių įsipareigojimų reikalavimus, bet nepaneigiantį imperatyvaus valstybinės lietuvių kalbos statuso.

5. Lietuvos mokslų akademiją inicijuoti plačią politinę ir akademinę diskusiją dėl ES teisės ir Lietuvos valstybės Konstitucijos santykio ribų, aiškiai įtvirtinant, kad nacionalinės tapatybės elementai – kalba, kultūra ir konstitucinė santvarka – yra saugomi pirmiausia valstybės Konstitucijos pagrindu.

6. Lietuvos atstovus ES institucijose principingai kelti subsidiarumo principo taikymo klausimą, siekiant užkirsti kelią tolesniam nacionalinių valstybių suvereniteto ardymui.

Jei manome, kad Lietuva kaip ir kitos šalys turi išlikti suverenios, privalome kuo skubiau pradėti reformuoti Europos Bendriją.

Tautos Forumo Iniciatyvinės grupės vardu:

Gaudentas Aukštikalnis
Alina Laučienė
Neringa Paškevičienė
Algimantas Jankauskas
Vilius Adomaitis
Kęstutis Dubnikas
Almantas Stankūnas
Julius Neviera
Dobilas Kezys
Laisvūnas Šopauskas