Replika
Prieš keletą dienų Portalas „Delfi” paskelbė Rūtos Vainienės publikaciją „Įsivaizduokite 28-erių vaikį, kuris vis prašo pinigų„.
Autorė rašo apie valstybę, lygindama pastarąją su vaiku, kuri ir „vėl imasi mokesčių reformos. Tame pakete, žinoma, ir šešėlio mažinimas, ir nauji, ir didesni mokesčiai bus svarstomi. Nebuvo nė metų be tokios darbo grupės. Ir niekada per visus 28-erius metus nebuvo darbo grupės, kuri su tokiu pat intensyvumu rūpintųsi išlaidų eilutėmis, jų efektyvumu“. Tačiau pirma reikia „išlaidas susitvarkyti, ir tik tada galvoti, ar reikia dar daugiau mokesčių“,- sako autorė.
Tipiška antivalstybinė rinkos fundamentalizmo pozicija. Primenu, kiek bebūtų valstybei metų- dešimt, šimtas ar penki šimtai- jai reikia biudžetinių pinigų. Švietimo, medicinos, kultūros, gynybos ir t.t. reikalams. Ir analogija su vaikiu yra visai nevykusi. Jei R,Vainienė būtų susipažinusi su pažinimo teorijos pagrindais, ji žinotų, kad analogija, metafora nėra įrodymo metodas. Tai literatūrinė priemonė. Kartais ji naudojama kaip manipuliacijos žmonių protais instrumentas.
