Profesorė Rasa Čepaitienė praneša, kad Lietuvos mokslo taryba (LMT) atsisakė remti jos knygos vertimą į anglų kalbą, kai jau buvo susitarta dėl jos leidimo per žinomą pasaulio leidyklą.
Tai – ne PRIVATUS profesorės, bet VIEŠAS, valstybinis reikalas. Lietuvos valstybės nacionalinis interesas – padėti mokslininkams išeiti į globalią akademinę erdvę.
Tačiau mūsų dvaras/gelminė valstybė, kaip ir brežnevizmo laikais, veikia priešinga kryptimi – blokuoja mus, į naujoves linkusius mokslo žmones ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu.
Įsivaizduokime talentingą Lietuvos sportininką, kuriam neleidžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose. Moksle taip ir yra. Paramą gauna tik lojalūs dvarui.
Kadangi reikalas VIEŠAS/BENDRAS, priminsiu ir savo atvejį: kai tarptautinė leidykla susidomėjo mano knyga „Antiekonomika“, nei LMT (vadovas – J. Razumas), nei mano Alma Mater (rektorius – A. Žukauskas) – VU nesurado 4,5 tūkstančio vertimui į anglų kalbą (kai kazino galima pralošti ir 40 mln. valstybės pinigų, kai KAM’e, sako, yra iššvaistomi šimtai milijonų).
Kitaip sakant, blokavo mano išėjimą į globalią akademinę erdvę su, drįstu manyti, unikaliu holistine dvasia parašytu darbu, kuriame pirmą kartą mokslo istorijoje konceptualizuojama „juodoji“ visuomeninio gyvenimo pusė.
Nemanau, kad mūsų su profesore R. Čepaitiene atvejai yra unikalūs- dvaro tamsybininkai realiai niekad neprisidėjo prie tikros žinių visuomenės plėtros…
Jei turi ką vertingo parašęs, nereikia LMT palaiminimo. Mano knygą JAV mokslo leidykla išleido be niekieno palaiminimo ar rėmimo.
Kai susireikšmini, tai privatus pasidaro viešas.
…tamsybe yra bletkeriu jega.