Dainius Žalimas ir Julius Sabatauskas turi teksto suvokimo problemų. Ir, nesuvokdami teksto, atakuoja Prezidentą.
Pirmas teiginys: „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.
Šiame teiginyje yra užfiksuoti du svarbūs dalykai. Viena vertus, santuokinių susitarimas yra LAISVAS. Susitarimo dalyviai nė vienam iš jų neprimetant savo valią ir ne tėvų, giminaičių, darbdavių ir t.t., bet savo laisva, lygiateisių žmonių valia susitaria tuoktis, kurti šeimą.
Kita vertus, iš teksto labai aišku, KAS susitaria dėl santuokos. Tai vyras ir moteris, t.y. dviejų lyčių, kurios žmonijai žinomos tūkstančius metų, atstovai.
Ne vyras su vyru, ne moteris su moterimi. Ar galima pasakyti aiškiau, kas dalyvauja susitarime dėl šeimos kūrimo?
Kas dar nesupranta? Tenka apgailestauti – D. Žalimas ir J. Sabatauskas to nesupranta. Arba dedasi nesuprantą.
Antras teiginys: „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.
Jau paaiškinom, apie kokią šeimą kalbama – apie pirminę visuomenės ląstelę, kuri atsiranda laisvo moters ir vyro susitarimo pagrindu. Per tai vyksta biologinis visuomenės atsikūrimas.
Todėl valstybė, rūpindamasi, kad šis visuomenės atsikūrimas būtų permanentiškas ir sklandus, saugo ir globoja motiną-moterį, vyrą-tėvą ir jų vaikus. Kad šeima jaustųsi saugiai visomis prasmėmis, kad vaikai augtų palankiomis sąlygomis ir turėtų sąlygas ateityje tapti gėrybes kuriančiais visuomenės nariais ir, be abejo, atėjus laikui kurti šeimas.
Tie du aukščiau pateikti teiginiai paimti iš LR Konstitucijos 38 str. Bet buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas D.Žalimas iki šiol turi rimtų sunkumų suvokiant paprastus, aiškiai Konstitucijos tėvų suformuluotus teiginius. Nesupranta jų ir Seimo narys J. Sabatauskas.
Matyt, gabumų stoka. Arba galingų jėgų užsakymas kitaip nei parašyta interpretuoti mūsų valstybės pagrindinį įstatymą.
Tačiau antruoju atveju mes turime akiplėšišką bandymą pakeisti Lietuvos konstitucinę sąrangą. O tai yra vienu metu ir korupcija, ir šešėlinė veikla.
Tuomet turi pradėti veikti 3-iasis Konstitucijos straipsnis, kuriame sakoma, kad šalies piliečiai turi teisę priešintis bet kam, kas kėsinasi į konstitucinius šalies pamatus…
Kas dar pasakys, kad karalius nuogas…
