Patikima, adekvati informaciją apie visuomenėje vykstančius politinius, ekonominius, juridinius, gamtosauginius ir kitus procesus yra BENDRASIS, VIEŠASIS GĖRIS (public good).
Melas, dezinformacija tais klausimais yra BENDRASIS, VIEŠASIS BLOGIS (public evil), nuo kurio kenčiama KOLEKTYVIAI ir nuo kurio PABĖGTI praktiškai NEĮMANOMA. Bet galima ir būtina PRIEŠINTIS.
Melas griauna pasitikėjimo ir, tuo pačiu, vieningumo, solidarumo tinklus. Taip jis didina entropiją, chaosą visuomenėje.
Dėl to visose religijose ir dorų nereligingųjų tarpe melas yra smerkiamas, yra nuodėmė. Nes tai – ataka prieš gėrį bei tarnystė blogio, šėtoniskoms jėgoms.
Vakarų civilizacijoje, su jos „demokratiškomis” politinėmis sistemomis, su reitinguotais universitetais, su”laisva” žiniasklaida, su „altruistinėmis” NVO (nevyriausybinėmis organizacijomis), ši tiesa vis blogiau suvokiama.
Krikščioniškos institucijos, kurios yra pamatinė Vakarų civilizacijos konstrukcija, tampa paniekos ir net persekiojimo objektu, kuris tam per silpnai priešinasi.
Jei aktyviau priešintųsi, turėtų daugiau šalininkų. Nes dauguma žmonių yra instinktyviai orientuoti į gėrį.
Tačiau jiems reikalinga pažintinė bei moralinė pagalba. Ją turi suteikti akademinis pasaulis, dvasininkija, tikros pilietinės bendruomenės…
