Taip vadinasi tik ką Vilniaus universiteto leidyklos išleista mano naujausia knyga.
Eretiška, įmantriai kalbant, heterodoksiška, ji yra bent dviem požiūriais.
Pirma, joje pateikiama originali ekonomikos samprata. Skirtingai nei Karlas Marksas ar Miltonas Friedmanas, švietimą, mokslą ir kitas viešojo gyvenimo sritis priskiriu ekonomikai.
Man universitetas, mokykla ir, prašyčiau giliai įkvėpti,… parlamentas yra ekonomikos dalys. Nežinau, kaip tai atlaikys neoliberalių pažiūrų ekonomistai bei visų porūšių ir visų partijų liberalai.
Antra, konceptualizuoju neigiamą, „juodąją” tikrovės pusę – antiekonomiką. Kiek žinau, tai pirmas tokio pobūdžio bandymas mūsų profesijoje.
Ir visa tai darau holistinės paradigmos rėmuose.
Nesu tikras, kad pavyko labai dailiai nušlifuoti visus problematikos kampus, bet tiems, kas domisi ekonominės profesijos pasaulėžiūriniais, paradigminiais pagrindais ir yra instinktyvūs neoliberalizmo priešininkai, turėtų būti įdomu ir naudinga.
