Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) suvažiavimas griežtai prieštarauja dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo, veiklos ir valdymo pertvarkymo.
Sąvoką „genocidas“ pavadinime būtina palikti, nes daugiau kaip dvidešimt tūkstančių nužudytų partizanų, ryšininkų ir šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų trėmimai, (planavo ištremti virš septynių šimtų tūkstančių) kitaip kaip tautos genocidas negalima vadinti,- skelbiama LPKTB XXVII suvažiavimo rezoliucijoje, skirtoje Prezidentui Seimo, Seimo pirmininkei, Seimo nariams, tremtiniams politiniams kaliniams, buvusiems partizanams ir ryšininkams.
LPKTB prieštaraujame dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centras) valdymo reformos kai įkuriama išorinė taryba (Taryba). Centro veikla ir jo vadovas tampa labiau priklausomas nuo Tarybos įgeidžių. Seimas nušalinamas nuo pareigos rūpintis istorinės atminties politikos įgyvendinimo ir kontrolės, paliekant minimalią valią balsuoti.
Visas rezoliucijos tekstas žemiau
LR Prezidentui, LR Seimo pirmininkei, LR Seimo nariams,
Tremtiniams, politiniams kaliniams, partizanams, ryšininkams
LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ BENDRIJOS
XXVII SUVAŽIAVIMAS
2024.04.13
Vilnius
REZOLIUCIJA
Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo, veiklos ir valdymo pertvarkymo
LPKTB griežtai prieštarauja dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo, veiklos ir valdymo pertvarkymo.
Argumentai
1. Sąvoką „genocidas“ pavadinime būtina palikti, nes daugiau kaip dvidešimt tūkstančių nužudytų partizanų, ryšininkų ir šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų trėmimai, (planavo ištremti virš septynių šimtų tūkstančių) kitaip kaip tautos genocidas negalima vadinti.
2019 m. kovą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre (Prancūzija) paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą. Teismas pripažino, kad Lietuvos teismai teisėtai nuteisė pareiškėją prisidėjus vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus – A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo sutuoktinę B. Mažeikaitę „Vandą“. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detaliai pagrindė, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis”. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais.
Pagal Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 12 09 priimtą Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (kaip tarptautinė sutartis įsigaliojo 1951, iki 2004 ratifikavo 135 valstybės; Lietuva prisijungė 1992), genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visą (ar dalį) tautą, etninę, rasinę ar religinę grupę – jų narių žudymas, sunkus kūno ar psichikos žalojimas, gyvenimo sąlygų kūrimas siekiant sunaikinti šias grupes (ar jų dalį), priemonių, kuriomis siekiama mažinti jų vaikų gimstamumą, taikymas arba prievartinis jų vaikų priskyrimas kitai grupei.
2 Pakeitus pavadinimą stipriai susiaurinama tiriamoji veikla apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. 1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis toliau privalo būti tyrimų objektu.
Dar daugiau manytume reikalinga išplėsti tyrimų laikotarpį nuo Rusijos imperijos (Abiejų tautų respublikos – ATR) okupacijos 1772 m. – 1918 m. Tiriant kovas už ATR nepriklausomybę, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų, Kražių skerdynes, spaudos draudimą …
3 Prieštaraujame dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centras) valdymo reformos kai įkuriama išorinė taryba (Taryba). Kuri nustato tyrimų kryptis, formuoja įstaigos biudžetą, parenka vadovo kandidatūrą. Centro veikla ir jo vadovas tampa labiau priklausomas nuo Tarybos įgeidžių. Seimas nušalinamas (primename tai Seimo įsteigta įstaiga) nuo pareigos rūpintis istorinės atminties politikos įgyvendinimo ir kontrolės, paliekant minimalią valią balsuoti.
Pranas Ulozas, LPKTB Pirmininkas
