Vakar Skrebotišky, Jaroševičių sodyboje, kur susirinkę dailininkai akvarelistai į tradicinį plenerą, Pasvalio krašto muziejininkų ir plenero kuratorės Astos Bendoraitienės rūpesčiu buvo prisimintos iškilios šio krašto asmenybės.
Gražus sutapimas, kad Jaroševičių sodybos kieme susitikome dailininko Antano Jaroševičiaus (1870–1956) gimtadienio dieną. Šia proga Pasvalio krašto muziejaus kultūros istorikas Algimantas Stalilionis parengė netikėtą susitikimą su dailininko Antano Jaroševičiaus fotografija.
Dabartinio sodybos šeimininko Rimo, Jaroševičių ainio, kvietimu gausi susidomėjusių auditorija šauniai įsitaisė kluone, kur galėjome ekrane pamatyti devyniolikto amžiaus pabaigos-dvidešimtojo pradžios A. Jaruševičiaus darytas nuotraukas.
Įtaigūs portretai, kaimo vaizdai, Vilniaus miesto fotografijos nukėlė visus praeitin ir apmąstymui, jog šio Pasvalio krašto menininko paliktus darbus reikėtų paskleisti plačiau, kad Lietuva sužinotų ir pažintų dar ir šią menininko kūrybą.
Dr. Jolanta Mažylė atvyko papasakoti apie teisininko, rezistento, publicisto prof. Stasio Žakevičiaus-Žymanto dėdę kunigą.
Net dvidešimt metų kun. Antanas Žakevičius (1878–1954) tarnavo Skrebotiškio parapijiečiams.
Skrebotiškis – paskutinė kunigo A. Žakevičiaus kunigiškos tarnystės stotelė. Čia jisai 1950 metų gegužį buvo suimtas, išgabentas į Vilniuje esantį NKVD kalėjimą.
O rudenį MGB Ypatingojo pasitarimo už „antisovietinę agitaciją ir propagandą“ buvo nuteistas 10 metų sunkiųjų darbų kalėjimo su turto konfiskavimu.
Dr. J. Mažylė plačiau papasakojo apie detales, kurias aptiko tyrinėdama Lietuvos ypatingajame archyve esančią informaciją apie kunigą A. Žakevičių.
Susitikimo dalyviai išgirdo ir dabartinio Skrebotiškio klebono kun. Algimanto Petkūno refleksiją menant iškilią kun. Antano Žakevičiaus asmenybę: „Buvo reiklus ir atidus. O lankydamas parapijiečius vasarą vaikams atveždavęs agurkų ir medaus. Tad nenuostabu, jog vaikų bažnyčioje netrūko“.
Šiuos įspūdžius klebonas A. Petkūnas perdavęs iš žmonių, dar menančių kun. A. Žakevičių, pasakojimų.
O didžiausias šio krašto atminimų ir prisiminimų šaltinis – tai Skrebotiškio metraštininkės, lituanistės ir redaktorės Albinos Pribušauskaitės surinkta medžiaga, prieš keletą metų sudėta Į knygą „Skrebotiškio bažnyčiai 100“.
Nuotraukų autoriai – Algimantas Stalilionis ir Jonas Jakimavičius.
Ar tie puikūs žmonės, čia susirinkę fotografijai, bent pozicija.org paskaito arba anksčiau – tiesos.lt? Ar ateina į protestų prieš neosovietikų savivalę mitingus, piketus ir pan.? Kaip jie iš tikro gina, sakykime, Lietuvių kalbą ir mūsų istoriją, paveldą darbais, o ne pliurpalais ir dar tokiais, kuriuos apsišaukėliai leidžia? Ką jie mano apie univerkėse gerai ir šiltai įsitaisiusią antilietuvybę?