Žymaus lietuvių kalbininko, profesoriaus Juozo Balčikonio artėjančių 140-ųjų gimimo metinių proga Lietuvių kalbos instituto interneto svetainės skiltyje „E. publikacijos“ paskelbta suskaitmeninta doc. dr. Aldono Pupkio monografija „Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“ (2013).
„Ši knyga atsirado ne tik iš didelės pagarbos prof. Juozo Balčikonio asmenybei ir moksliniam palikimui, bet ir iš noro geriau pažinti leksikografijos darbo paslaptis, kurios nedavė ramybės daugelį dešimtmečių nuo pat mano brangaus mokytojo prof. Jono Kazlausko seminaro 1958–1959 m. Vilniaus universitete. Kaip tik tada, gavęs seminarinio darbo temą apie Kazimiero Būgos žodyną, stengiausi bent sau atsakyti į klausimus, kas yra žodynas, kaip jis rašomas, ką jame galime perskaityti. Paskui diplominio darbo vadovas prof. Kazlauskas patarė rinkti pavyzdžius iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“, tad vėl mėginau kelti panašius klausimus, rasti bent šiokių tokių atsakymų. <…>
Pirmuosiuose darbo skyriuose aprašoma Balčikonio leksikografinė veikla – didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo istorija nuo pat žodyno redakcijos įsteigimo 1930 m. pabaigoje iki 1953 m. vidurio, kada jo redaktorius galutinai pasitraukė iš žodyno redakcijos ir Lietuvių kalbos ir literatūros instituto. Trečiame skyriuje nagrinėjami kai kurie teoriniai didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ klausimai: žodyno tipas, žodyno ideologija bei sandaros dalykai. Jame mėginama to laiko terminais aptarti didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ teorinius principus ir ideologinius pagrindus, kurie vėliau tapo viso kapitalinio lietuvių kalbos leksikografijos darbo pagrindais. Ketvirtame skyriuje pagal išgales aprašomas žodyno redakcijos tarnautojų, pagalbininkų, talkininkų ir žodžių rinkėjų įnašas į žodyno kartotekos pildymą bei žodyno rengimo darbus“, – teigiama leidinio Pratarmėje.
Tyrimą ir monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutartis Nr. LIT-5-14).
Lietuvių kalbos institutas
