Paryžiuje atidengtas Lietuvos partizanų vado J. Lukšos-Daumanto atminimo ženklas

Juozas Lukša prie memuarų „Partizanai už geležinės uždangos” rankraščio / Fotografuota 1948 m. Paryžiuje / LGGRTC nuotr.

Lapkričio 23 d. minint Lietuvos kariuomenės dieną buvo atidengta vieno žymiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos atminimo lentelė jo susitikimų su bendražygiais ir draugais vietoje – kavinėje „LeMaresquier“, adresu 12 place Saint Augustin.

Ši vieta bus įtraukta į žemėlapį „Lietuviški ženklai Paryžiuje“.

Atminimo lentelės atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius, Lietuvos gynybos atašė pulkininkas leitenantas Gediminas Ignas Jonikas, Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Dalius Žygelis, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Jaunimo sąjungos Prancūzijoje nariai, Prancūzijos lietuvių bendruomenė.

Ceremonijos metu Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje pabrėžė išskirtinį J. Lukšos vaidmenį Lietuvos rezistencinėje kovoje prieš sovietų okupantus; pasidžiaugė, jog Lietuvos partizano atminimo ženklas leis paryžiečiams ir miesto svečiams plačiau susipažinti su viena iš svarbiausių Lietuvos rezistencijos asmenybių.

1948–1949 m. Paryžiuje žvalgybos mokykloje mokęsis J. Lukša mezgė ryšius su emigracijoje gyvenusiais lietuviais, skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje, Daumanto slapyvardžiu parašė memuarus „Partizanai už geležinės uždangos“ apie Lietuvos partizanų kovas prieš sovietų okupantus.

Juozas Lukša kartu su partizanais desantininkais grįžęs į Lietuvą Kazlų Rūdos miškuose. Iš kairės: Juozas Lukša-Mykolaitis, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, Tauro apygardos vado adjutantas Pranas Naujokas-Kietis, partizanas desantininkas Benediktas Trumpys-Rytis ir partizanas desantininkas Klemensas Širvys-Sakalas. 1950 m. spalis.
Juozas Lukša ir Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė per povestuvinę savaitę kalnuose Tiubingeno apylinkėse, Vakarų Vokietijoje. 1950 m. liepa.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro inf.




Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...

Penkiasdešimt „Antifa“ grupuočių Prancūzijoje jungiasi prie plataus organizacijų tinklo, siekiančio sukelti chaosą per savaitgalio protestus

„Fox News Digital“ atskleidžia, kaip „Antifa“ radikalai, užpuldinėjantys politinius agitatorius, renka lėšas ir telkia „antifašistinį judėjimą“ naujoms riaušėms Autorė...

Prof. Rasa Čepaitienė. Europos saulėlydis?

  Neseniai mirusio vokiečių sociologo ir ekonomisto Gunnaro Heinsohno 2003 m. išleistas fundamentalus veikalas „Sūnūs ir pasaulinė galia: teroras...

S. Skvernelis: tai, kas su manimi vyksta, atrodo kaip siurrealizmas

https://www.youtube.com/watch?v=RNQDIW6X4dY Asmuo, kurio atžvilgiu tokie procesai taikomi, dažnai to net nežino ir negali nei skųsti, nei ginti savo...