Žiniasklaidoje paskelbta informacija apie neva skubiai įvaikinamą beveik dešimties metų sulaukusią mergaitę yra klaidinanti, netiksli, o kai kuriais aspektais – melaginga.
Beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė šiuo metu auga globos institucijoje, o ne pas globėjus. Mergaitės tėtis yra miręs, o mamai teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia.
Pagal įstatymus tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tais atvejais, kai Lietuvoje per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą neatsiranda šeimos, norinčios vaiką įsivaikinti ar globoti. Kitaip tariant, prioritetas visuomet teikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne užsienyje.
Šis vaikas jį įsivaikinti ar globoti norinčios šeimos Lietuvoje laukė nuo 2015 metų balandžio mėnesio, o nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio buvo pasiūlytas tarptautiniam įvaikinimui. Lietuvoje niekas nepareiškė noro įsivaikinti mergaitės ar globoti.
Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima.
Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jis turi būti išklausytas teisme, jei sugeba išreikšti savo nuomonę. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą. Įvaikinimas yra neįmanomas prieš vaiko norą.
Mergaitė turi dvi nepilnametes seseris, kurių viena taip pat gyvena globos institucijoje, kita – pas globėją.
Mergaitės sesers globėja nesikreipė į vaiko teisių apsaugos skyrių nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nė vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnį nei 6 metų vaiką.
Tarptautinis įvaikinimas organizuojamas tik gavus vaiko globėjo pritarimą (kuris yra suderintas su vaiko nuomone ir noru) bei gavus Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.
Vaiko globėjas šiuo atveju yra globos institucija, kuri pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.
Nagrinėdamas įvaikinimo bylą teismas patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis vyks kitų metų pradžioje.
Kitų metų pradžioje į Lietuvą taip pat planuoja atvykti ir šeima iš Naujosios Zelandijos, kuri norėtų įsivaikinti mergaitę. Šeima nori susipažinti su mergaite, pabendrauti ir sutarti dėl tolimesnio gyvenimo kartu, jei teismas priims teigiamą sprendimą.
Šiuo metu mergaitė su potencialia įtėvių šeima bendrauja nuotoliniu būdu: susirašinėja, bendrauja per IT programas, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija. Vaikas anglų kalbą mokosi nuo antros klasės, be to, susitikimuose su įtėviais bendrauja vertėjai.
Ir kaip čia taip atsitiko,kad būtent tokia mergaitė,kuri neturi nieko,kas galėtų ja pasirūpinti,atiduodama įvaikinimui?Visas šis ,,paneigimas”” tik parodo ,koks supuvęs įvaikinimų,arba tiksliau,prekybos vaikais,įstatymas.Skamba,kaip pasityčiojimas-vaikas duoda sutikimą teismui…Nusiimkite kaukes,ponai
Tai visgi ne iš piršto laužta, kad lietuvaitė buvo suplanuoti atiduoti ar parduoti net į N. zelamdiją, aborigenams! O kas prisiimtų atsakomybę už vaiko galimą panaudojimą „atsarginėms dalims” ?