Kovo 19 d. 11.30 val . Šarūno artimųjų pakviesti rinkomės Joanitų bažnyčioje į šv. Mišias, kuriose buvo meldžiamąsi už Šarūno vėlę, už prieš metus į amžinybę iškeliavusį tėvą, senelį, prosenelį, vyrą, už aktyvų LLKS narį, savo veikla ir reportažais nušvietusį mūsų istoriją, pergales ir sovietmečio paveldo negeroves. Taip sutapo, kad bažnyčia pažymėjo šv. Juozapo, Jezaus Kristaus tėvo dieną. Todėl visi kartu meldėmės artimieji ir pakviestieji už savo senelius, tėvelius, turėjusius ir turinčius Juozo vardą.
Po šv.mišių nuvykome į Rokantiškių kapines kur palaidotas Šarūnas ir jo žmonos Giedrės artimieji. Dievas, o gal ir Šarūnas iš aukštybių davė, mums visiems susirinkusiems, prie kapo gražią, labai saulėtą, su tirpstančio sniego likučiais, dieną.
Prie kapo parimojome, prisiminėme Giedrės tėvelį Juozą Deksnį. Jis sovietmečiu buvo suimtas, buvusiuose KGB rūmuose žiauriai tardomas, nenorėdamas išduoti draugų, tardymo metu iššoko pro langą ir žuvo. Jo palaikų užkasimo ir išniekinimo vieta nežinoma. Prie kapo padėjome gėles, uždegėme žvakes.
LLKS vardu bažnyčioje ir kapinėse pagerbėme Valentinavičių ir Deksnių šeimų atminimą. Tai atliko, stovėdamas su vėliava garbės sargyboje, aktyvus mūsų narys, šaulys Gintautas Mackonis.
Šarūno atminties pagerbimą pratęsėme „Batoro“ restorane gedulingų pietų metu. Kartu su Gintautu jo žmonai Giedrei, jo šauniems sūnums Arui ir Ryčiui įteikėme atminimo ženklą „ Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungai- 80 metų“.
Mūsų bendražygis Šarūnas, netikėtai iškeliavęs į amžinybę, paliko dar daug užsakymų , nebaigtų darbų. Mes juos pratęsime, nes kova už Lietuvos laisvę dar nebaigta.
LLKS garbės pirmininkas, laisvės kovų dalyvis Jonas Burokas
