2025-05-11, Sekmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 946

Nida Vasiliauskaitė. Karantinu begrasinant

delfi.lt

Pandemija mūsų šalyje tokia nebesuvaldoma, nepaisant aukštų vakcinacijos mastų ir itin puikių vakcinų, jog, aiman, vėl reikia NET kaukių! TIK vakcinos nepadeda…

Hmm, palaukite: JEI kaukės padeda, KAI nepadeda vakcinos, TAI kaukės – kur kas efektyvesnė „kovos su pandemija“ priemonė, o be to – pigesnė. Elementari, atspari visiems „antivakserių“ argumentams: net mokslu tikėti nebūtina – netikintiems galima parodyti mūsiškės kaukės promotės paveiksliuką iš buboninio maro laikų, naudotą, kai nebuvo nei modernios medicinos, nei plastiko, nei laboratorijų – jokio mokslo kartu su ja į save priimti nerizikuojam.

Tai kodėl, leiskite paklausti, nesitenkinta kaukėmis? Kam pradėta visa ši skiepų kampanija, nepadėjusi netgi tiek, kiek kaukės? Kodėl tęsiama? Gal geriau po antrą kaukę vietoje trečios vakcinos? Juokinga?

Man irgi nebe. Akis badančių alogiškumų politiniuose sprendimuose ir viešoje komunikacijoje nereikėtų laikyti nei lengvinančia aplinkybe, nei paaiškinimu „kas vyksta“: taip, sprendimai ir jų motyvacija – tikrai alogiški, taip, sprendėjai – tikrai nekompetentingi, bet klausti reikia ne „Kaip jie nesupranta? “, o „Kodėl tai jie, šie, tokie žmonės, sprendžia?“

Nekompetencija paaiškina ne jų sprendimus ir elgesį, o faktą, kad jie ĮGALIOTI sprendimus priimti.

Įgalioti ne todėl, kad, esą, dar nekompetentingesni piliečiai juos į tas pozicijas delegavo, o kad gana kompetentingi, šešėlyje mieliau liekantys, užkulisių žaidėjai juos atsirinko būtent pagal nesigaudymą ir intelektinį bei moralinį menkumą (tai – tas pat).

Įgalioti ne todėl, kad, esą, dar nekompetentingesni piliečiai juos į tas pozicijas delegavo, o kad gana kompetentingi, šešėlyje mieliau liekantys, užkulisių žaidėjai juos atsirinko būtent pagal nesigaudymą ir intelektinį bei moralinį menkumą (tai – tas pat): būtent tokie žmonės bus aklai klusnūs ir amžinai dėkingi šeriančios rankos laižytojai, nes puikiai supranta bent jau tai, kad patys savo jėgomis niekada – niekada! – nebūtų užrėplioję ant raudono kilimo.

Jie žino, kad yra niekas, kas juos sutvėrė iš nieko ir gali bet kada atgal nieku paversti. O šerianti ranka žino, KAD jie žino – ir todėl ramiai šeria toliau. Tačiau, kad ir kokie neaukšto intelekto būtų dabar sprendimus priimantys politikai, kad ir kaip stokotų konkrečių dalykinių kompetencijų ar bendrų gebėjimų analizuoti informaciją ir daryti, jos pagrindu, adekvačiais išvadas, nei vienas jų – net esant mediciniškai diagnozuotai silpnaprotystei ar iš penkto karto negebėjęs išlaikyti egzamino – nėra, negali būti TOKS kvailas, kad nesuprastų: JEI (a) skiepai nesaugo nuo viruso platinimo, galimybės užkrėsti ar užsikrėsti (nesaugo oficialiai, o karantino skelbikų tarpe abejonių oficialia gamintojų versija negirdėti) ir (b) skiepyti laisvai grūsis mugėse, universitetuose, koncertuose ir netgi, gavę pozityvų testą, neprivalės izoliuotis, TAI jie ir užkrės, o užsikrėtimų daugės.

Pirmiausia, užkrės kitus vakcinuotus, su kurias bus ankštose bendrose patalpose, iš jų sėkmingai išviję, ir taip nuo savęs apsaugoję, sveikuosius be „galimybių“. Tai jie, vakcinuoti, pagrinde ir sirgs, kaip rodo empirinė Izraelio, o dabar ir mūsų pačių patirtis.

Tai jie, vakcinuoti, pagrinde ir sirgs, kaip rodo empirinė Izraelio, o dabar ir mūsų pačių patirtis.

Dar kartą: NEGALI NESUPRASTI, nes tiek suprastų bet kuris, kiekvienas žmogus ir ežys, nebent yra seilių tekėjimo per lūpas nuo progresavusio Alzheimerio būklėje ir nebeskiria kėdės nuo megztinio, o moteriausybei ir jos ekspertams vis dėlto taip nėra. Lieka, vadinasi, vienintelė išvada: taip daroma specialiai, tyčia. To ir siekiama. Bet kodėl??

– Negali patikėti mieliau „kvailumo“ hipotezės besilaikantys piliečiai. Vienintelis galimas atsakymas: todėl, kad taip bus galima toliau kelti paniką, gąsdinti mirtimis, kaltinti „antivakserius“ (kurių mūsų šalyje praktiškai nėra, bet ši aplinkybė netrukdo ir toliau taip pravardžiuoti pusę gyventojų) ir imtis prieš juos dar didesnių represijų.

Bet kodėl??

Vienintelis galimas atsakymas: taip tikimasi likviduoti, „mokslu tikintiems“ inteligentėliams plojant, visus, kas turi proto, sąžinės ir drąsos, o inteligentėliams ir likusiems primesti nepajudinamą totalitarinį režimą, nuo šiol kontroliuosiantį kiekvieną populiacijos gestą ir netgi mintį – atmokantį baudos ar privilegijų „taškais“. Į ką edukuoti-vakcinuoti mielai išmainys savo laisves, nes o kam jos jiems? Vis tiek niekada nemokėjo naudotis ir nesuprato, ką reiškia.

Į patį žodį išvystė bemaž alerginę reakciją: išgirsta „laisvė“ – ir išpila raudonais plėmais kaip kalakutą, ir pradeda burbuliuoti „Laisvė nėra absoliuti!“, „Laisvė, laisvė, o kur pareigos??“ arba isteriškai kikenti.

Vieninteliai tikri silpnapročiai – ne biurokratai, ne žiniasklaidos pitbuliai ir ne riboto protelio moteriausybė su savo „duomenų mokslininkais“, o būtent šie diplomuoti premijuoti nuoširdukai, krūpčiojantys nuo žodžio „riaušės“ ar vaizdo „kartuvės“, bet nesugebantys sudėti dviejų su trim ir nematantys problemos būti įkalinti ir pakabinti vietoje bokso kriaušės Vyriausybės pratyboms realiai: nes gi tai jų Vyriausybė, jie gi ją remia!

Daugiau:

https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/nida-vasiliauskaite-karantinu-begrasinant.d?id=88253515

 

Ragina Prezidentą ir Seimo narius nepasiduoti EP narių vykdomam ideologiniam spaudimui ir šantažui

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas, reaguodama į Europos Parlamente priimtą rezoliuciją dėl LGBT asmenų teisių Europos Sąjungoje, išreiškė solidarumą su Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos tautomis ir paskelbė remianti šių valstybių vadovus kovoje prieš tariamų LGBT teisių invaziją į nacionalinių valstybių teisines sistemas. Europos Parlamente pasigirsta raginimų Europos Komisijai imtis represinių veiksmų prieš Lenkiją, Rumuniją ir Vengriją, esą tose šalyse galimai šiurkščiai pažeidžiamos pamatinės ES vertybės.

Nacionalinis susivienijimas atkreipia dėmesį, kad vienodos šeimos sampratos Europoje nėra, o šeimos teisiniai santykiai nėra Europos Sąjungos teisės reguliavimo sritis. Ši ypač svarbi teisės sritis priskiriama ES nacionalinių valstybių diskrecijai.

„Lisabonos sutartyje nurodyta, kad ES veikia pagal jai suteiktą kompetenciją, o visa Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybių narių kompetencijai (5 str.). Sutartyje ir kituose tarptautiniuose susitarimuose nurodyta, jog Sąjunga veikia neperžengdama ribų kompetencijos, kurias jai suteikė valstybės narės. Taigi ES nesuteikiama teisė vienodinti kolizines taisykles šeimos kūrimo teisinių santykių srityje, nes ji yra įpareigojama paistyti valstybių narių valios, laikydamasi proporcingumo ir subsidiarumo principų. Tad Ši Europos Parlamento rezoliucija yra akivaizdus ES kėsinamasis į suverenių nacionalinių valstybių vidaus teisę ir suverenių valstybių konstitucijose įtvirtintų pamatinių tautų vertybių kvestionavimas“, – teigiama partijos išplatintame pareiškime.

Reiškia solidarumą su Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos tautomis, taip pat remia šių valstybių vadovus kovoje…

Nacionalinis susivienijimas reiškia solidarumą su Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos tautomis, taip pat remia šių valstybių vadovus kovoje prieš tariamų LGBT teisių invaziją į nacionalinių valstybių teisines sistemas. Politinė partija kartu ragina Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimo narius nepasiduoti minėtų EP narių vykdomam ideologiniam spaudimui ir šantažui.

„Šalies Konstitucijos 2 straipsnis skelbia, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“ Būtent Tauta, o ne šie apgailėtini keli šimtai EP narių, kurių, tikėtina, po kelerių metų jau nebebus Europos parlamente, Prezidentui ir Seimui suteikė teisę atstovauti Tautai.

Todėl kviečiame ją ginti ne tik nuo išorės grėsmių, bet ir nuo panašių mėginimų paminti mūsų piliečių konstitucines teises ir laisves, atimti iš tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Primename, kad absoliuti dauguma Lietuvos piliečių (apie 80 proc.) atmeta tos pačios lyties asmenų santuokas ir šių porų teisę įsivaikinti vaikus“, – dėstoma Nacionalinio susivienijimo pareiškime.

Nacionalinis susivienijimas primena, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, XX a. patyrė ir vis dar jaučia demagogiškais visų žmonių ,,laisvės, lygybės ir brolybės“ lozungais sukeltos ir įvykdytos komunistinės ,,proletarinės revoliucijos“ katastrofiškus padarinius. Prireikė ilgų dešimtmečių tautų kančių ir daugybės nekaltų gyvybių, kol buvo atsikratyta ankstesniosios komunistinės vergijos jungo. Todėl išgyvenusių praeito amžiaus komunistinio eksperimento košmarą mūsų regiono šalių piliečiai lengviau, negu totalitarinių režimų valdymo nepatyrusios tautos, atpažįsta ES aukščiausiu politiniu lygmeniu vykdomą nusikalstamos komunistinės ideologijos gaivinimą ir lygių teisių LGBT bendruomenės nariams lozungais dangstomas pastangas apgaule ir prievarta primesti šią ideologiją visoms ES šalims ir tautoms.

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas

Žemiau skelbiamas visas pareiškimo tekstas:


POLITINĖ PARTIJA NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lenkijos Respublikos ambasadai
Rumunijos Respublikos ambasadai
Vengrijos Respublikos ambasadai
Žiniasklaidai ir visuomenei

PAREIŠKIMAS

Dėl tariamai pažeidžiamų LGBTIQ asmenų teisių Europos Sąjungoje
Vilnius
2021m. rugsėjo 22 d.

Rugsėjo viduryje radikali kairiųjų Europos parlamentarų dauguma paskelbė rezoliuciją dėl LGBTIQ asmenų teisių Europos Sąjungoje (ES). Joje ES valstybės raginamos pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokas ar partnerystes, esą tos pačios lyties porų sutuoktiniai ar partneriai privalo turėti tas pačias teises, kaip ir skirtingų lyčių sutuoktiniai.

EP kairieji ragina Europos Komisiją (EK) imtis konkrečių priemonių, siekiant užtikrinti judėjimo laisvę homoseksualioms šeimoms, ragina visas ES valstybes pripažinti kitoje valstybėje išduotame gimimo liudijime nurodytus suaugusiuosius teisėtais vaiko tėvais, neatsižvelgiant į suaugusių asmenų teisinę lytį ar šeiminę padėtį, pripažinti gimimo liudijimus visose ES valstybėse, neatsižvelgiant į tėvų lytį. Jie jau įžūliai ragina EK imtis represijų (veiksmų) prieš Lenkiją, Rumuniją ir Vengriją, esą tose šalyse galimai šiurkščiai pažeidžiamos pamatinės ES vertybės.

Pažymėtina, kad vienodos šeimos sampratos Europoje nėra, o šeimos teisiniai santykiai nėra Europos Sąjungos teisės reguliavimo sritis. Ši ypač svarbi teisės sritis priskiriama ES nacionalinių valstybių diskrecijai.

Lisabonos sutartyje nurodyta, kad ES veikia pagal jai suteiktą kompetenciją, o visa Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybių narių kompetencijai (5 str.). Sutartyje ir kituose tarptautiniuose susitarimuose nurodyta, jog Sąjunga veikia neperžengdama ribų kompetencijos, kurias jai suteikė valstybės narės. „Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos (Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 67 str.).

Taigi Sąjungai nesuteikiama teisė vienodinti kolizines taisykles šeimos kūrimo teisinių santykių srityje, nes ji yra įpareigojama paistyti valstybių narių valios, laikydamasi proporcingumo ir subsidiarumo principų.

Ši EP rezoliucija yra akivaizdus ES kėsinamasis ne tik į suverenių nacionalinių valstybių vidaus teisę. Tai yra kaskart agresyvėjantis ES institucijų mėginimas kvestionuoti suverenių valstybių konstitucijose įtvirtintas pamatines tautų vertybes, skirtingas teisines ir moralines santuokos bei šeimos sampratas.

Atkreiptinas dėmesys, kad šią rezoliuciją palaikė tik 387 EP nariai iš 671, nes 161 parlamentaras balsavo prieš, o 123 EP nariai susilaikė. Taigi beveik pusė (42 proc.) EP narių nemano, kad šių dienų neokomunistinio marksizmo vyraujančia išraiška ir atmaina tapusia genderizmo ideologija grindžiamos LGBTIQ asmenų teisės į santuoką ir įsivaikinimą yra pagrįstos.

Akivaizdu, kad dangstydamasi „judėjimo laisve“ komunistuojanti EP narių dauguma mėgina primesti ES valstybėms narėms savo ideologizuotą šeimos sampratą ir iškreiptą požiūrį į tūkstančius metų pasaulio valstybėse gyvuojantį santuokos institutą.

„Žmonijai visada buvo akivaizdu, kad žmonės egzistuoja kaip vyrai ir moterys, kad žmonijai skirta tęsti gyvybę, kad šiai užduočiai tarnauja vyro ir moters bendrystė ir kad nepaisant visų skirtumų, būtent šis bruožas yra santuokos esmė“[ Benediktas XVI].

Nacionalinis susivienijimas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. nustato, jog „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“, o Konstitucijos 7 straipsnis nustato, kad „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. Iš to darytina išvada, kad minėta EP rezoliucija – tai dokumentas, viršijantis EP kompetenciją, atvirai komunistuojančių EP narių daugumos mėginimas reguliuoti ES nacionalinių valstybių šeimos kūrimo teisinius santykius ir šiurkštus pasikėsinimas į suverenių valstybių konstitucines vertybes.

Jis šiurkštus tuo, kad prisidengiant „judėjimo laisve“, Europos Komisija yra raginama imtis represinių priemonių prieš valstybes, kurios ginasi nuo naujo mėginimo pakartoti marksistinės komunistinės revoliucijos eksperimentą bei nuo jį grindžiančios ideologijos intervencijos ir siekia išsaugoti savo tautų nacionalinį bei kultūrinį tapatumą.

Nacionalinis susivienijimas reiškia solidarumą su Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos tautomis, taip pat remia šių valstybių vadovus kovoje prieš tariamų LGBTIQ teisių invaziją į nacionalinių valstybių teisines sistemas. Kartu ragina Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimo narius nepasiduoti minėtų EP narių vykdomam ideologiniam spaudimui ir šantažui.

Šalies Konstitucijos 2 straipsnis skelbia, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“ Būtent Tauta, o ne šie apgailėtini keli šimtai EP narių, kurių, tikėtina, po kelerių metų jau nebebus Europos parlamente, Prezidentui ir Seimui suteikė teisę atstovauti Tautai. Todėl kviečiame ją ginti ne tik nuo išorės grėsmių, bet ir nuo panašių mėginimų paminti mūsų piliečių konstitucines teises ir laisves, atimti iš tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Primename, kad absoliuti dauguma Lietuvos piliečių (apie 80 proc.) atmeta tos pačios lyties asmenų santuokas ir šių porų teisę įsivaikinti vaikus.

Pabrėžiame, kad niekas Lietuvoje tos pačios lyties asmenims netrukdo gyventi kartu, niekas netrukdo atvykti į mūsų šalį kitos lytinės orientacijos žmonėms. Todėl minėtų EP parlamentarų spekuliacijos dėl šių asmenų judėjimo laisvės suvaržymų yra skirtos primesti mūsų visuomenei tos pačios lyties asmenų santuokas, kartu poliamorinių ,,šeimų“ bei kitokio neįprasto žmonių bendro gyvenimo kūrimo modelius, kurie savo esme tėra ES mastu vykdomas nusikalstamas antropologinės ir socialinės inžinerijos eksperimentas, grindžiamas neokomunistinės genderizmo ideologijos dogmomis.

Visame Vakarų liberaliame demokratiniame pasaulyje mėginama įvykdyti neokomunistinė revoliucija siekia to paties tikslo, kaip ir jos pirmtakės XX a. komunistinės revoliucijos – „išardyti iš pačių pamatų senąjį pasaulį“.

Įgyvendinant šį programinį tikslą užsimota iki galo įgyvendinti ,,Komunistų partijos manifeste“ atvirai suformuluotus revoliucijos tikslus sugriauti visas pamatines žmogiškumą apibrėžiančias ir įkūnijančias visuomenės institucijas bei tūkstantmečiais egzistavusias civilizuoto gyvenimo formas – religiją, tautą, valstybę ir galiausiai prigimtinę šeimą.

LGBTIQ bendruomenės narių lygybės ir teisių tariamas gynimas yra tik šios revoliucijos tikrųjų tikslų priedanga ir jos praktinio įgyvendinimo įrankis. Vykdant šią revoliuciją LGBTIQ bendruomenei skirtas tik instrumentinis „seksualinio proletariato“ vaidmuo, kokį praėjusio amžiaus komunistinių revoliucijų ideologai skyrė ,,dirbančiajam proletariatui“ ir kitoms ekonomiškai ir socialiai engiamoms grupėms. Iš tikrųjų dosniai finansuojamiems ir gerai apmokamiems totalitarinio genderistinio LGBTIQ judėjimo politiniams ir ideologiniams aktyvistams kitokios seksualinės orienatacijos asmenų realūs interesai ir teisės nerūpi taip pat, kaip siekusiems užgrobti valdžią ir įvesti savąją totalitarinę diktatūrą komunistiniams ,,revoliucionieriams profesionalams“ nerūpėjo paprastų dirbančiųjų interesai ir teisės.
Vidurio ir Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, XX a. patyrė ir vis dar jaučia demagogiškais visų žmonių ,,laisvės, lygybės ir brolybės“ lozungais sukeltos ir įvykdytos komunistinės ,,proletarinės revoliucijos“ katastrofiškus padarinius.

Prireikė ilgų dešimtmečių tautų kančių ir daugybės nekaltų gyvybių, kol buvo atsikratyta ankstesniosios komunistinės vergijos jungo. Todėl išgyvenusių praeito amžiaus komunistinio eksperimento košmarą mūsų regiono šalių piliečiai lengviau, negu totalitarinių režimų valdymo nepatyrusios tautos, atpažįsta ES aukščiausiu politiniu lygmeniu vykdomą nusikalstamos komunistinės ideologijos gaivinimą ir lygių teisių LGBTIQ bendruomenės nariams lozungais dangstomas pastangas apgaule ir prievarta primesti šią ideologiją visoms Sąjungos šalims ir tautoms.

Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos tautos bei jų valstybių vadovai supranta, kad tai yra kelias į naują totalitarinę tironiją ir ryžtingai priešinasi mėginimams didžiule kaina laisvę atgavusias šalis vėl apraizgyti neokomunistinės priespaudos pančiais.

Absoliuti dauguma Lietuvos piliečių pritaria tų šalių piliečių ir vadovų siekiams bei žavisi jų drąsa ginant savo valstybių suverenumą, tautų laisvę ir neatimamas teises.

Raginame tuo keliu eiti ir Lietuvos Respublikos Prezidentą bei visą mūsų šalies politinę vadovybę.

Nacionalinis susivienijimo valdybos vardu pasirašo
Atsakingasis sekretorius Arnas Simutis

Prof. Alvydo Jokubaičio pranešimas „Politika ir tiesa“

0

Dalijamės prof. Alvydo Jokubaičio pranešimu „Politika ir tiesa“, perskaitytu per rugsėjo 18-ąją Klaipėdoje vykusią Atsinaujinimo dieną „Tiesa padarys jus laisvus“.

 

 

 

 

Austrija remia Lenkiją ir Vengriją: „visos ES narės turi būti traktuojamos lygiai“

0

laikmetis.lt

Austrijos kancleris Sebastian Kurz užstojo Lenkiją ir Vengriją, kurios ES institucijų yra kaltinamos teisės viršenybės ir ES vertybių nesilaikymu.

„Neteisinga yra nuolat linksniuoti šias dvi šalis“,- sakė kancleris. Austrijos vadovas kvietė teisingesnei diskusijai, pabrėždamas, kad teisės viršenybės ar ES vertybių klausimai yra svarbūs Europos Sąjungos išlikimui apskritai ir turėtų būt apeliuojami visoms šalims.

Sebastian Kurz pastaraisiais metais ne kartą pats kritikavo ES institucijas. Dvigubi standartai skirtingoms ES šalims buvo vienas pagrindinių kanclerio kritikos motyvų.

2019 m. kalbėdamas su Frankfurto dienraščiu, Austrijos vadovas sakė, kad Vakarų arogancija veikia prieš Rytų Europą ES viduje. „Anti – europietiškomis tikrai nėra tik Rytų Europos šalys. Anti- europietiškai elgiasi pačios Vakarų šalys, kuomet ignoruoja arba užsipuldinėja klitokią nuomonę turinčias šalis,“ – teigė S. Kurz.

Ramūnas Aušrotas. Kokios švietimo politikos reikia savivaldai?

Švietimo organizavimo decentralizacija

Rugsėjo 1 d. Seime atstovaujamos partijos pasirašė Nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 metų. Dokumentas apima aštuoniolika įsipareigojimų švietimo srityje, vienas iš jų – „suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus.“

Jei savivaldai teks didesnė atsakomybė už švietimo kokybę, bet nebus suteikta pakankama veikimo laisvė, pokyčių, vargu, ar galima tikėtis. Juos gali sąlygoti tik reali autonomija švietimo srityje, o ji yra įmanoma tik keičiant Vietos savivaldos įstatymą ir numatant, kad bendrojo lavinimo švietimo organizavimas yra savarankiška savivaldos funkcija. Kitaip tariant decentralizuojant švietimo sistemą.

Po valdančiųjų siūlomos mokyklų tinklo pertvarkos rajone greičiausiai liks tik trys gimnazijos. Uždarius gimnazijas, didės atstumai iki mokyklų, mokiniams reikės keltis dar anksčiau. Būreliai ir popamokinė veikla taps neįmanoma. Švietimo organizavimo decentralizacija gali padėti to išvengti. Jos sėkmė priklauso nuo tinkamos vadybos. Trakams ji leistų planuoti švietimo organizavimą atsižvelgiant į rajono specifiką ir galvoti apie tolygesnę švietimo įstaigų plėtrą. O taip pat atliepti socialinius, ekonominius ir kultūrinus vietos gyventojų poreikius.

Švietimo organizavimo decentralizacija gali sudaryti sąlygas lankstesniam požiūriui į švietimo organizavimą. Šiuo metu Trakuose bei Lentvaryje trūksta darželių ir ikimokyklinio ugdymo grupių. Tai galima spręsti pritaikant nenaudojamą savivaldybės infrastruktūrą, padedant bendruomenei lengvatinėmis sąlygomis naudotis privačia. Būtina tarpininkauti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų įteisinta namų darželių idėja, taip sudarant galimybę tėvams derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą.

Norint išspręsti rajono švietimo problemas, o taip pat gerinant ugdymo kokybę, reikia skatinti nevalstybinio ugdymo plėtrą. Patirtis rodo, kad nevalstybinės mokyklos kur kas lanksčiau prisitaiko prie demografinės kaitos ir socialinių pokyčių, negu didelę infrastruktūrą ir personalą turinti valstybinė mokykla. Alternatyvus ugdymas užtikrina ugdymo įvairovę ir lankstumą. Viena iš priežasčių, kodėl ją renkasi tėvai – ji suteikia visiems vaikams saugią ugdymo aplinką, užkertančią kelią patyčių ir smurto apraiškoms, sisteminei mūsų švietimo sistemos bėdai.

Investicijos į žmogų

Vilniaus regiono plėtros 2014–2020 metų plane nėra nė vieno Trakų administracijos projekto, kuriame būtų siekiama tiesiogiai investuoti į ugdymo kokybę. Investuoti į infrastruktūrą yra svarbu, bet kur kas svarbiau yra investuoti į žmogų.

Kaip žinia, pagrindinė švietimo sistemos problema yra mokytojų trūkumas. Nutylima tai, kad pedagogai pasitraukia iš švietimo sistemos, nes neatlaiko su darbu susijusios emocinės ir psichologinės įtampos, išvarginti nepagrįstų tėvų reikalavimų, per didelio mokyklos administracijos ant jų pečių uždedamo krūvio. Jie pasitraukia perdegę, emociškai ir psichologiškai išsekę bei daugiau į ją negrįžta. Kad mokytojo profesija būtų patraukli, būtina ne tik sudaryti aiškias karjeros galimybes ir sukurti patrauklias darbo sąlygas, bet ir suteikti pedagogams psichologinę pagalbą.

Svarbu palaikyti švietimo įstaigų projektus, iš tiesų skirtus ugdymo kokybei gerinti: kurie investuotų į mokytojų kvalifikacijos kėlimą, naujų mokymo metodų diegimą; mokytojų psichologinę sveikatą, darbinių santykių mokyklos bendruomenėje kūrimą, organizacijos kultūrą. Viena iš inovacijų, reikalingų Trakuose, yra mokyklinė mediacija, kaip būdas spręsti tarp tėvų ir mokytojų iškylančius konfliktus (jie dažnai lemia mokytojų pasitraukimą iš švietimo sistemos).

Tėvai – mokyklos partneriai

Nacionaliniame susitarime tėvai, kaip strateginiai švietimo sistemos partneriai (skirtingai nuo NVO, meno ir kultūros kūrėjų), net nepaminėti. Apie šeimą kalbama tik neigiamuose kontekstuose, kurios sukeltas vaiko raidos ir ugdymo problemas švietimo sistema turi išspręsti. Tai, kad tėvų įtraukimas į švietimo procesą sisteminėms partijoms nėra prioritetas, tik reiškia, kad iš esmės grįžtame prie sovietinio modelio, kai vaiką ugdė valstybė.

Tėvų atsakomybė už vaikus nepasibaigia vaikams peržengiant mokyklos slenkstį ir neapsiriboja tik žinojimu, kaip vaikui sekasi mokykloje. Švietimas turi būti suprantamas kaip sistema, kurioje tėvai ir valstybė glaudžiai bendradarbiauja, siekdami suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus.

Ne paslaptis, kad į mokyklą vis stipriau veržiasi daugybės lyčių tikėjimą išpažįstantys genderizmo apologetai, siūlantys vaikus mokyti LGBT istorijos ir propaguoti abejotiną lytinę moralę. Toks raginimas jau skambėjo Kauno „Gay Pride“ parade. Trojos arkliu gali virsti naujai parengtos gyvenimo įgūdžių ir pilietiškumo programos.

Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą (SLURŠ) pakeisiančioje privalomoje Gyvenimo įgūdžių programoje (GIP) nebeliko rengimo šeimai dalies, o lytiškumo ugdymas, atsietas nuo rengimo šeimai tikslo, įgijo lytinio švietimo bruožų. GĮP apie vyro ir moters lyčių skirtingumą kalbama tik biologine (kūno) prasme, o apie vyro ir moters lyčių papildomumą nekalbama visai. GIP, tokią, kokia ji yra dabar, galima drąsiai vadinti lyčiai neutralia programa. O tai atveria duris į švietimo sistemą lyčių tapatybių politikai.

Nacionalinis susitarimas kaip ugdomos vertybės niekur nemini patriotizmo. Ir tai dėsninga – tokį – globalistinį – kursą švietimo sistemai nubrėžė dar 2011 m. priimta Lietuvos ateities strategija 2030. Pilietiškumo programoje į pilietiškumą žiūri ne per patriotizmo ar artimo meilės, bet per globalistinę ir žmogaus teisių aktyvizmo prizmę.

Matant šiuos ugdymo turinio pokyčius, akivaizdu, kad bendruomenės vertybes apsaugoti gali tik toks ugdymo turinio įgyvendinimas, kuriame aktyviai dalyvauja tėvai. Todėl reikia stiprinti mokyklų savivaldą, sistemiškai palaikant tėvų įsitraukimą į ugdymo turinio įgyvendinimą per mokyklų tarybas. Tik tokiu būdu bus užtikrinama, jog ugdymo procese yra gerbiama tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo dorovinius ir vertybinius įsitikinimus.

Ramūnas AUŠROTAS

Politinė reklama, parengta kandidato.

Krescencijus Stoškus. PRAGARO GIESMĖS TITANIKO GALERIJOJE

0

2021 m. rugpjūčio 26 d. „Voruta“ paskelbė, kad „Titaniko“ parodų salėje nuo rugsėjo 1 d. iki 25 d. bus atidaryta prof. Giedriaus Kazimierėno paroda „Pragaro giesmės“, sukurtos per paskutiniuosius septynerius metus. Šiuo nesibaigiančių krizių metu intrigavo jau pats pavadinimas.

Į parodos atidarymą suėjo nepaprastai daug įvairiausio amžiaus žmonių. Pandemijos sąlygomis atrodė net žymiai jų per daug. Bet įėjimas buvo laisvas. Be to, visi su kaukėmis. Kiek įmanoma, civilizuota publika stengėsi laikytis ir nustatytų atstumų. Švelnioje prieblandoje ji išvydo 10 labai monumentalių darbų, itin originaliai interpretuojančių viduramžišką Dantės Aligjeri (Durante Alighieri) poemą „Dieviškoji komedija“ („La Divina Commedia“): 7 „Pragaro“ ir 3 „Skaistyklos“ giesmes.

Daugeliu atžvilgių tai unikalus įvykis lietuvių kultūroje. Daug kam buvo žinomas G. Kazimierėno nuo kopėčių tapomų darbų dydis, todėl ne visus galėjo nustebinti, kad jo 10 paveikslų užėmė visą parodinę galerijos erdvę. Svarbiausia, tokie matmenys jam nėra tik koks monumentaliosios tapybos žanro standartas, bet paprastai visada reiškia išskirtinį vaizduojamų įvykių bei objektų reikšmingumą. Šiuo atveju mes akis į akį susiduriame su Dantės ir jo „Pragaro“ didybės įkvėpta kūryba. Šiuolaikinį masinių pramogų vartotoją, utilitaristą ir net aistringą postmodernistą galėtų gerokai gluminti, kad žinomas monumentalistas tą didybę šiandien regi istorijos permainas atlaikiusiose dorovinėse vertybėse.

Mėgindamas paaiškinti savo santykį su viduramžių genijumi. pats autorius šias vertybes taip nusako: „Kūrėjas, kuris ryžtasi interpretuoti Dantę, turi išskirtinę galimybę palytėti „amžinąsias“ žmogiškas problemas, kurios šiandien lygiai tiek pat aktualios, kaip buvo prieš 700 metų, Dantės laikais. <…>Tai, kas tūno žmogaus viduje, tai, ką žmogus kartais savyje laiko giliai užslėpęs, netgi nuo paties savęs, -pavydą, egoizmą, gobšumą, veidmainiškumą, visa tai galop įgyja konkretų pavidalą, materializuojasi ir pavirsta socialiniais konfliktais, karais, ekologinėmis katastrofomis ir t.t. <…> Dialogas su Dante ir savo sąžine nėra lengvas. Dantės padiktuotas bekompromisinis maksimalizmas ir atvirumas mus įpareigoja atsakyti tuo pačiu – atvirai ir reikliai žvelgti į save ir pasaulį.“

Šis drąsus susitikimas su praeitimi ne atsitiktinis. Maestro – istorinis tapytojas, todėl seniai žino, ką su ja daryti: kaip prie jos prisiartinti ir kaip ją pritaikyti šiuolaikiniam žmogui. Kiekvieną sykį jis deda daug pastangų, kad persikeltų į tuos laikus, kurių jau nėra, ir parodytų, ką galėtų iš tų laikų susigrąžinti šiuolaikinis žmogus.

Profesorius yra atsidavęs garbingiausių praeities įvykių ir herojų atgaivinimui šia diena gyvenančių žmonių sąmonėje. Kaip žinoma, jis yra sukūręs didžiulius darbus, aktualizuojančius Lietuvos krikštą, Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, pirmojo Lietuvos statuto priėmimą, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų vandenų ir kt. Tokie darbai reikalavo nemažų studijų, didelės ištvermės ir istorinės drąsos. Todėl ir šį sykį jis nebijo pasakyti, kad Dantės „bekompromisinis maksimalizmas ir atvirumas mus įpareigoja atsakyti tuo pačiu“.

Bet juk tai viduramžiai, prie kurių jau 200 metų eilinis raštingasis prideda būdvardį „tamsieji“. O Giedriui „Pragaro giesmių“ kūrimas pavirsta unikaliu sudėtingos savianalizės bei moralinių normų apmąstymo būdu. Iškeldamas į pirmąjį planą šį tikslą, didžiąją paveikslų dalį jis pavadinta tiesiog atskirų „Dieviškosios komedijos“ nuodėmių pavadinimais: „Ištvirkėliai“, „Veidmainiai“, „Pavyduoliai“. „Išpuikėliai“, “Išdavikai“ ir pan.

Kaip sunku viduramžiais surūšiuotas nuodėmes atskleisti šiuolaikiniam žmogui, bene geriausiai paaiškinta itin gerai apgalvotame „Ištvirkėlių“ komentare: „Dabar jau ‚nemadinga‘ ir netgi nepatartina svarstyti seksualinės elgsenos normatyvus. Tolerancija ‚bet kam‘ beveik privaloma.

Remiantis šių dienų moraliniais standartais, Dantės apmąstymai apie ištvirkavimo nuodėmę gali pasirodyti pasenę ir naivūs (‚viduramžiški‘). Tuomet ‚šiuolaikiškai‘ (greičiausiai su ironija) būtų žvelgiama ir į idealizuotos meilės sampratą. Tačiau tada žlunga galimybė suvokti, dvasiškai priimti Dantės ‚Dieviškos komedijos‘ esmę.“ O su tuo susitaikyti garbingas istorinės tapybos meistras ir dorovinių vertybių analitikas negali. Priešingu atveju būtų sugriauta viso dialogo su Dante prasmė. Meno meistras dialogą pradėjo ne tam, kad pasišaipytų iš viduramžių genijaus, bet kad ir šiuolaikiniame gyvenime būtų atpažįstama moralinių nuostatų išliekamoji vertė.

Viename straipsnyje apie lietuvių kultūros palikimą vargonų kultūros žinovas Rimantas Gučas rašė: „Neseniai miręs Jonas Mekas sakydavo: „Yra laikų ir, mano nuomone, mes dabar esam tokiuos laikuos, kai konservatiškumas, „atsilikimas“ yra kur kas pažangiau, kur kas avangardiškiau negu bet kokie viešai pripažinti „pažangūs“ judėjimai ar reiškiniai.“

Nei manęs, nei Giedriaus Kazimierėno nežavi atkakliai Meko propaguotas naivus fluxus tikėjimas. Bet ši jo mintis geniali: naujumas nelygu naujumui, o kultūra ne visada ateina su naujovėmis . Kas jau kas, bet istorinis tapytojas seniai nebijo būti apšauktas praeities garbintoju. Todėl jis gali atlikti tokį stiprų ėjimą ne tik prieš niekada iki galo neįveikiamas nuodėmes, bet ir prieš dvasinį skurdą, paviršutiniškumą, infantilišką tuštumą bei meno pabaigos (krizės) pasireiškimus. Pragaras jam reikalingas tam, kad būtų pasakyta, jog bendražmogiškos dorybės yra neatskiriamos nuo žmogaus gebėjimo imtis atsakomybės ne tik už atskirus savo veiksmus bei poelgius, bet ir visą gyvenimą. Apie tai šiandien dažniau pavyksta mąstyti bene tik religingiems žmonėms.

Giedriaus prisipažinimu, susitikimas su Dantės pragaru įvyko atsitiktinai. Knygų lentynoj jo akis tiesiog užkliuvusi už Dantės tritomio. Kad tas užkliuvimas nulemtų 7-erių metų darbą, neabejotinai buvo ir svaresnių priežasčių.

Kaip žinoma, visų pilietiškų žmonių dvasinę būseną ir šiandien slegia pakrikę moraliniai moderniosios civilizacijos pagrindai. Ypač į akis krinta laisvė be pareigų ir atsakomybių, kitaip sakant, tiesiog begėdiška (ciniška) stipriojo teisė, arba įteisinta savivalė. Lietuviai nuo seno kartodavo „namai – pragarai, be namų negerai“.

Pragarai padėjo paprastam žmogui patvirtinti savo apsisprendimą gyventi šeimoje. Bet kai pačių žmonių pasirenkamą (normalią) laisvę pakeitė diktatorių primesta gyvenimo tvarka arba galimybė viešai daryti ką nori, kur nori ir kada nori, nebeliko nei laisvės, nei patvarios šeimos.

Virš valstybės iškilusiems diktatoriams nusavinus laisvę, žmonių bendravimas buvo įslaptintas arba virto formalių ritualų regimybe. Tuo tarpu bendravimas be tarpusavio pagarbos ir atsakomybės pagimdė masinę patyčių ir neapykantos kalbą, kuri pavertė žmones nesutaikomais priešais, o gyvenimą tikru pragaru. Sunyko ne tik doroviniai bendravimo pagrindai, bet ir tarpusavio supratimo, susikalbėjimo galimybė.

Visų laikų utopistai ir šiuolaikiniai naivieji progresistai yra įsitikinę , kad viskas, kas keičiasi, keičiasi į gera. Ir tik į gera. Visai nesvarbu, kaip jie save vadintų: socialistais, komunistais ar globalistais.

Jų tikėjimas civilizacijos pažanga kyla iš dviejų šaltinių: 1) iš viešpataujančių sluoksnių (pozicijos) troškimo pateisinti savo valdymo sėkmingumą ir 2) iš mokslo, technikos ir ganybos permainų.

Jie ignoruoja augančią opoziciją, kuri kenčia dėl komunikacinių konfliktų, susijusių ne tik su visomis visuomenės susvetimėjimo formomis, bet ir vis labiau įsiliejančiu į moderniosios civilizacijos krizių (politinių, karinių, ekonominių, juridinių, ekologinių, estetinių ir t.t.) gelmes.

Tik iš tų gelmių galima suprasti, kad modernioji civilizacija juda visai ne ta kryptimi, ne į begalines aukštybes, apie kurias svajojo progresistai. Jos atsiveria vis grėsmingesniais, gyvenimo prasmės (kokybės, vertės) ir ateities vilčių praradimais (nihilizmu, cinizmu, depresijomis), vis sunkiau sustabdomu smukimu žemyn į barbarybę, į dugną, į nebūtį, į nieką. Apie pasaulietišką nieką nieko ir pasakyti negalima.

Visai kas kita viduramžių Pragaras. Jame visas moralinių ligų koncentratas. Ir tos ligos išliks tol, kol bus gyvas žmogus. Jo prigimtis nepaliaujamai verčia rinktis tarp individualių troškimų ir bendruomeninių interesų. Subalansuoti tuos pasirinkimus retai kam pavyksta.

O istorinių epochų be nuodėmių niekada nebuvo ir nebus. Visai nesvarbu, koks bus žmonių tikėjimas ir kokiais laikais gyvens. Apie tai šiandien Lietuvoje prabilo Giedrius Kazimierėnas, kalbantis paties patvariausio meno kalba.

Profesionalusis kūrėjas išdrįso herojiškai pasikėsinti prieš ilgus metus modernios civilizacijos puoselėtą meno autonomizacijos, arba grynojo meno, tradiciją, žymiai sumenkinusią mano poveikį visai žmonijos kultūrai, ir jos visuomeniniam gyvenimui.

Žinoma, į pražūtį vedanti nuodėmių gelmė šiurpina kiekvieną, kuris mėgina prie jos prisiartinti. Su mirusių kaukolėmis ir plikais griaučiais čia maišosi puošnūs valdovų rūbai, jų buvusią didybę menančios karūnos ir lazdos, spindintys žiedai ir ordinai, įmantriai auksu siuvinėtos skraistės, į kamuolius susiraitę kūnai.

Bet kad ir kaip atrodytų keista, šiandieniniam žmogui šie vaizdai yra nepalyginamai artimesni už rojų. Rojus, idealai, bendražmogiškos vertybės, kaip ir visos su jais istoriškai susijusios utopijos, jam atrodo per daug toli atitrūkusios nuo realaus gyvenimo, todėl neturi vertės. Jos praverčia nebent tik pasišaipymui ir patyčioms. Pragaro nuodėmės jį labiau vilioja. Jis tiesiog įdomesnis. Jame gimsta įtampos tarp gėrio ir blogio, grožio ir bjaurumo, gyvenimo ir mirties, dramatizmo ir tragizmo, todėl sukrečia, užburia, gundo, patraukia. Bet pragare juk nėra nei gyvenimo, nei gėrio, nei grožio, nei tikro dramatizmo…

Išvytas iš savo krašto, ant Pragaro vartų Dantė užrašė: „čionai įžengęs, viltį mesk į šalį“. Šis užrašas skirtas tik pasmerktiesiems. Gyvas Dantė čia tik praeivis. Be to jis turi vedlį, saugantį nuo Pragaro pavojų.

Panašias krizes išgyvena ir kiti žmonės. Jiems paprastai pavyksta išgyventi tik dėl to, kad nepraranda vilties. Šiandien ji be galo svarbi ir mums, gyvenantiems įvairių krizių epochoje.

Kad ir kaip beviltiškas atrodytų G. Kazimierėno Pragaras, jis nėra visai juodas, nes jį galima kontroliuoti. Tai greičiau svyravimas tarp nusivylimų ir vilties prošvaisčių. Anot jo, „Dantės pragaras, skaistykla ar rojus yra ne vieta, o sielos būsena, kuri yra kasdienės veiklos, kiekvienos nugyventos dienos užtarnautas atpildas.“ Taip savo „Pragaro giesmėmis“ Maestro ramina kitus ir patį save.

„Pragaro giesmės“ galėjo atsirasti tik dėl to, kad autorius išsaugojo neišsemiamas figūratyvinio meno galimybes ir kritiškai žvelgė į destruktyvias moderniojo meno tendencijas („meno mirtį“). Jas teisingiau būtų vadinti tiesiog moderniojo meno akligatviais, geriausiu atveju riboženkliais, skiriančiais vienas meno madas nuo kitų. Prie tokių akligatvių priskirtas Malevičiaus „Juodasis kvdratas“, Diušano (M. Duchamp) „Fontanas“ ir Mačiūno „Fluksus“(Fluxus).

Pragaro XIV giesmę jis išradingai panaudojo tam kritiniam nusiteikimui išreikšti. Ši giesmė pasakoja apie žiauriai išdegusią miško dykynę, kurioje vaitoja didžiausia nuogų vėlių minia. „O iš dangaus lopai ugnies kaitrios, /Lyg snaigės, krintančios kalnuos be vėjo, /Iš lėto dribo ant plikos minios.“ O minia raudodama gaudo tas liepsnas, kad apsigintų nuo viską naikinančio karščio. To karščio nepaisęs tik ant plėnių gulintis milžinas: „Nors degu,/ Bet toks, koks gyvas, liksiu aš ir miręs!“.

Ši giesmė davė pretekstą paveikslui „Maištas“. Kodėl maištas? Kaip jis apskritai galimas Pragare? Kodėl pirmame plane šiuolaikiniai daiktai, su Dantės „Pragaru“ neturintys nieko bendra? Čia dar atsiranda ir daigiau negu po šimto metų A. da Mesinos (Antonello da Messina) nutapyta „Išganytojo“ galva. Iškelta virš Pragaro, ji duoda nuorodą į dangiškąją poemos dalį „Rojus“ ir viską sustato į savo vietas: ugnies liežuviai krinta iš dangaus ir pragaro vėlėms tampa maišto pretekstu.

Paveikslo įvykis padeda įžvelgti mažiausia tris maišto tipus. Pirma, maištauja Dantės milžinas, atsisakydamas su vėlių minia gaudyti iš dangaus krintančius ugnies liežuvius. Jis gerai supranta savo likimą: pragare negali antrąsyk numirti. Todėl atokiau nuo vėlių minios jis stoiškai „ant plėnių tyso užsispyręs/ Ir niekina jį laižančias liepsnas“.

Antra, profesionalus menininkas analogišką maištą mato trijų meno niekintojų (Diušano, Malevičiaus, Mačiūno) patyčiose iš meno kūrybos. Paveikslo centre pisuaras, juodas kvadratas, o pačiame apatiniame kampe susirietusi žmogysta degina fliuksus degtukus. Trečia, uždarydamas į Pragarą meno niekintojus ir jų sekėjus, maištą paskelbia ir pats Profesorius.

Prie šio talentingo menininko inovaciju reikėtų priskirti ir tai, kad prie kiekvieno paveikslo yra prisegti ir gana įdomūs komentarai. Jų įtaką paveikslų suvokimui ir analizei sunku pervertinti. Juose aptariami santykiai su Dantės poema, kūrybinės intencijos, pagrindiniai personažai, išskirtiniai objektai, iškalbingos alegorijos, simboliai, jų vartojimo motyvai, spalvų kilmės šaltiniai ir parinkimo motyvai, svarbios vietovės, mitiniai pasakojimai, lakoniškos teorijos ir pan. Kai kur užrašytos ir gana asmeniškos patirtys: „Sunkiausia akmenų našta skirta tiems, kurių puikybė kaip vėžinės ląstelės perauga į pasaulio valdymo paranoją, pasaulio valdymo pretenzijas ir imperines užmačias. <…>Šiandien puikybės nuodėmė ne mažiau aktuali nei Dantės laikais.

Ir šiandien netrūksta pasipūtėlių, projektuojačių naujas imperijas. Visų valstybių vadovams ir politikams būtų prasminga perskaityti ne tik savo partijų programas, bet ir Dantę: <…>Kokia nepastovi ir netikra/ Šlovė pasaulio, kintanti kaip vėjas/ Ir gęstanti greičiau negu žara.“ O šitos Dantės eilutės apie šlovę tiesiogiai skirtos menininkams: „Nors Čimabuės potepio galia/ Beribė buvo – Džotas tik pražydo – / Ir vietos jau nebėr anam šalia!“

Neįkainojamos vertės yra ir parodos pristatymui parengtas albumas „Pragaro giesmės. Inni dell‘ inferno“ (V. 2021). Leidinio dailininkas ir kolega Rimantas Dichavičius.

Kaip visur, taip ir čia, kur tik prisiliečia jo ranka ir spaustuvė „Petro ofsetas“ – visada aukščiausia kokybė. Visos paveikslų reprodukcijos čia papildomos taip sumaniai išskirtomis ir išryškintomis detalėmis, kad jos gali būti suvokiamos kaip visai savarankiški ir įdomūs meno kūriniai. Ten, kur maketuojant buvo atsiradusios tuščios erdvės, jos užpildytos žaismingais eskizinės grafikos stiliaus piešiniais.

Reikia tikėtis, kad nei paroda, nei šis preciziškai parengtas albumas nesukels pragariško pavydo, bet tik mus paskatins viską daryti savarankiškiau, atsakingiau giliau ir kruopščiau.

Rugsėjo 22 d. DIENOS ĮVYKIŲ PANORAMA

Covid-19 situacija

Nustatyti 1402 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, apie 2,9 tūkst. žmonių gavo pirmąjį skiepą. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 992 žmonės.

Izoliacija po kontakto su sergančiuoju koronavirusu bus trumpinama iki dešimties dienų vietoj dabar esamų 14-os.

Vyriausybė sutarė kitą savaitę sugrįžti prie svarstymų dėl naujo karantino įvedimo. Ministrų kabinetas sutaria dėl kaukių dėvėjimo griežtinimo, tačiau institucijos analizuos, ar tam reikalinga grąžinti karantiną, ar pakaks palikti ekstremalią situaciją.

Siekiant vakcinuoti daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, pas nepasiskiepijusius žmones bus siunčiamos mobiliosios brigados.

Vyriausybė nusprendė skirti dar 235,9 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių Taivanui.

Migrantų krizės padėtis

Lietuva nuo trečiadienio sudarė galimybę prieglobsčio prašyti šalies ambasadoje Baltarusijoje. Toks prieglobsčio pasiprašymo būdas įvestas siekiant sudaryti sąlygas migrantams tarptautinės apsaugos kreiptis teisėtai, o ne kertant Lietuvos-Baltarusijos sieną.

Diana Nausėdienė: „Lietuviai esame tol, kol puoselėjame savo kalbą ir kultūrą

Rugsėjo 21 d. Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke Diana Nausėdienė susitiko su JAV rytinės pakrantės lituanistinio švietimo atstovais. „Nors mus skiria vandenynas ir laiko juostos, tačiau vienija vienas žodis – Lietuva. Jame telpa ir viena seniausių pasaulio kalbų, ir sudėtinga, bet įkvepianti istorija, ir mūsų gyvenimo būdas bei kultūra. Dėkoju, kad imatės lyderystės ir saugote bei puoselėjate lietuvybę diegdami gimtosios kalbos žinias vaikams. Juk lietuviai esame tol, kol puoselėjame ir saugome savo kalbą ir kultūrą“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė pirmoji ponia.

Pasikėsinimas Ukrainoje

Netoli Kijevo nežinomi užpuolikai apšaudė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiojo padėjėjo Serhijaus Šefiro automobilį ir sužeidė jo vairuotoją. Policija įtaria, kad išpuolis įvykdytas politiniais motyvais, o prezidentas V. Zelenskis pažadėjo „tvirtą atsaką“.

Švedijos liuteronų kunigas – gėjus atsisako tuokti moteris ir vyrus

Geteborge (Švedija) gyvenantis liuteronų kunigas – gėjus ir žinomas LGBT aktyvistas atsisako tuokti vyrus su moterimis. 56 metų Karlo Johano parapijos klebonas Larsas Gardfeldtas nusprendė, kad po rugsėjo 19 d. vykusių Švedijos liuteronų bažnyčios valdybos rinkimų, kurie lemia bažnyčios strategiją, nebetuokti heteroseksualių porų. Prieš balsavimą kilo ginčas, ar kunigai gali atsisakyti tuokti homoseksualus. Šiuo metu jie turi tokią teisę, jei LGBT sąjungos prieštarauja jų religiniams įsitikinimams. Savo ruožtu Gardfeldtas teigė, kad, naudodamasis teise į sąžinės laisvę, jis netuoks heteroseksualių porų. Jis mano, kad yra „absurdiška, jog Švedijos Bažnyčia remia kunigus, kurie atsisako registruoti homoseksualių porų santuokas“.

Lengvata emigrantams

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė, kad siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus Vyriausybė svarsto idėją jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

Karbauskio manymu, Šimonytė neatlaikys

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, premjerė Ingrida Šimonytė atsistatydins iš ministrės pirmininkės pareigų. „Šiandien galiu konstatuoti, žiūrėdamas į šią Vyriausybę, kad tikriausiai viena premjerė turi kokį nors supratimą, ką ji ten veikia, bet vienas žmogus valstybės valdyti negali. Tai, kad mūsų dabartinė premjerė to neatlaikys, matosi iš jos kai kurių labai nervingų pareiškimų. Jeigu stebėtume ne tik į tai, kas pasakoma, bet ir kaip pasakoma, mes galime suprasti, kad artėja valstybė į dar vieną krizę, kai mūsų premjerė, netekusi kantrybės, trenks durimis ir turėsime situaciją, kada paprasčiausiai neturėsime tvarkos, ramiai dirbančios Vyriausybės, kad ir tokios nevykusios, kokią šiandien turime“, – trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Traukiniai

Kauno geležinkelio stotyje susitiko iš Lisabonos ir Talino atvykę traukiniai, taip siekiant pažymėti Europos ir Baltijos šalių geležinkelių integraciją nutiesus „Rail Baltica“. Tam įvykus, kelionė geležinkeliu iš Vilniaus į Taliną truktų keturias valandas, sako projekto vystytojai.

Investicija iš Jungtinės Karalystės

Neįvardyta Jungtinės Karalystės alternatyvaus turto valdymo įmonė investavo 120 mln. eurų į Lietuvos finansų technologijų bendrovę „SME Finance“. Investicijos leis įmonei didinti paskolų portfelį.

Kaunas 2022

Kaune pristatyta Europos kultūros sostinės metų programa. „Kaunas 2022“ žada pasiūlyti per tūkstantį renginių, svarbiausi iš jų – šiuolaikinio Kauno mito trilogija.

Gitanas Nausėda paragino Jungtines Tautas padėti spręsti neteisėtos migracijos krizę

Kreipdamasis į pasaulio šalių lyderius, prezidentas Gitanas Nausėda paragino Jungtines Tautas padėti spręsti neteisėtos migracijos krizę pasienyje su Lietuva. Jis pabrėžė, kad su neteisėtu žmonių gabenimu turi aktyviai kovoti visa tarptautinė bendruomenė.

JAV prezidentas pradeda „naują nepalenkiamos diplomatijos erą“

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pasibaigus karui Afganistane Amerika pradeda „naują nepalenkiamos diplomatijos erą“. Pasak jo, JAV bus pasiruošusios panaudoti jėgą, „jeigu bus būtina“, tačiau tai turi būti paskutinė priemonė. Kalbėdamas apie santykius su Kinija Baltųjų rūmų šeimininkas sakė, kad jo šalis nesiekia „naujo šaltojo karo“.

Kinija nebefinansuos anglių projektų užsienyje

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paskelbė, kad Kinija nebefinansuos anglių projektų užsienyje, taip siekdama prisidėti prie klimato kaitos padarinių mažinimo. Jis taip pat pabrėžė, kad Pekinas išlieka ištikimas ilgametei daugiašališkumo politikai, ir tvirtino, jog ginčus tarp šalių reikia spręsti „dialogu ir bendradarbiavimu“.

Turkijos prezidentas  įspėjo apie gresiančią „šimtų milijonų“ pabėgėlių krizę

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo apie gresiančią „šimtų milijonų“ klimato kaitos pabėgėlių krizę ir tvirtino, kad pasaulis turi rasti būdą, kaip spręsti nuo konfliktų savo šalyse bėgančių migrantų problemą.

Irano prezidentas JAV pastangos  „apgailėtinai žlugo“

Naujasis Irano prezidentas Ebrahimas Raisi pirmąkart kreipdamasis į šalių lyderius pareiškė, kad JAV pastangos pasiekti hegemoniją „apgailėtinai žlugo“.

Brazilijos prezidentas Niujorke buvo priverstas valgyti ant šaligatvio

Atvykęs į Jungtinių Tautų asamblėją Niujorke, Brazilijos prezidentas Jair Bolsonaro buvo priverstas su savo komanda pietauti gatvėje, nes nėra vakcinuotas ir nebuvo įleistas į restoraną. Stovinčių ir valgančių Brazilijos prezidentūros delegacijos asmenų nuotrauka paskelbta Twitter platformoje. J. Bolosonaro ne kartą ignoravo Covid – 19 grėsmę, teigdamas, kad tai tėra dar viena gripo atmaina, nuo kurios saugo sportas ir sveika gyvensena.

Europai Bideno Amerika kelia abejonių

Net ir artimiausi Amerikos sąjungininkai pastaruoju metu stebisi nustebinta netikėtų Vašingtono sprendimų, tokį sentimentą išreiškė Jungtinė Karalystė. Dar labiau piktinasi Prancūzija, dėl Amerikos netikėtai įvykdyto Paryžiaus išstūmimo iš gynybinio aljanso su Australija. Europos Sąjungos lyderiai jau viešai abejoja dėl Amerikos, Vokietija ragina stiprinti europietiškąjį suverenitetą. Visgi, Lietuva ragina transatlantinę vienybę išsaugoti.

Žemės drebėjimas Australijoje

Pietryčių Australiją sukrėtė retas regione žemės drebėjimas, įsiūbavęs pastatus, griovęs sienas ir sukėlęs paniką Melburno mieste. Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.

JAV įspėja „nemanipuliuoti“ dujų kainomis Europoje

Europos įstatymų leidėjų grupei pareiškus, kad už dujų kainų kilimo stovi Rusija, JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm trečiadienį įspėjo „nemanipuliuoti“ dujų kainomis Europoje. „Jungtinės Valstijos yra aiškiai davusios suprasti, kad mes ir mūsų partneriai turime būti pasirengę imtis veiksmų, jeigu atsiras [rinkos] dalyvių, kurie gali manipuliuoti tiekimu siekdami naudos sau“, – pareiškė ji per nuotolinę spaudos konferenciją, surengtą jos vizito Varšuvoje metu.

Trumpo ieškinys

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė 100 mln. eurų ieškinį savo dukterėčiai ir dienraščiui „The New York Times”. Eksprezidentas apkaltino juos sąmokslu, siekiant gauti jo mokesčių deklaracijas dienraščio tyrimui apie jo finansus.

PSO vadovas

Vokietija nominavo Pasaulio sveikatos organizacijos vadovą Tedrosą Adhanomą Ghebreyesusą dar vienai kadencijai. Panašu, kad jis liks vieninteliu kandidatu į šias pareigas, ketvirtadienį baigiantis kandidatūrų kėlimo terminui.

Parengė Simonas Kaunelis

Jurga Lago. Visų kitų žmogaus teisių tuoj galėsite važiuoti prisiminti į Putino Rusiją

Informacija iš “nepatikrintų šaltinių.” Iš vienintelio mano užsakovo kino Madride.

Pažįstu kinų menininkų, bet verslo žmonių kalba man dažnai būna prie širdies – gruboka, tiksli, žemiškai nenupoliruota.

“Kol jūs, pūkuoti idealistai europiečiai kovosite su klimato kaita, mokėsite jums prisiūtus aukščiausius istorijoje mokesčius, mes jums užlipsim ant galvų. Todėl, kad jūsų klimato kaita (šilimas ar šalimas, apsispręskit) yra išrasta tik penkiolikai jūsų korporacijų praturtėti ir politikams prisidengti tuščias savo programas. O mes gaminsim pigiai, gerai ir greitai. Jokių ekologijų. Ir esame, ir būsime labiausiai teršianti šalis pasaulyje – Kinija supranta, kad norint būti pirmu, negali būti nei minkštu, nei pūkuotu. O juo labiau durnu. Jūs būkit geri, mes būsim blogi.

Ir dar – mes esam ir būsim didžiausi gamintojai net ir tų jūsų saulės baterijų, visokio ekologiško šlamšto, žaliųjų įrengimų ir jums reikalingo brangaus inventoriaus.

Ir dar. Kol jūsų žmogaus teisės apsimeta žmogiškom ir stumia jums ateitį apie Vakarus be Vakarų kultūros ir be vaikų (manau, dabar jau moderniau nebetikėti ES į pensijas, nei į Dievą), mūsų socialinių kreditų sistema yra dar palyginus humaniška, su tuo korporacijų ir biurokratijos jums ruošiamu Galimybių pasu. Mums nebereikia mažinti populiacijos – prisimažinom. Mes nusiteikę augti, būti nacionalistais, būti senamadiškais ir būti darbščiais.

Ir stebint ES, man Kinija atrodo patrauklesnė net šeimos verslui kurti. Ir smulkiam, ir vidutiniam, ir dideliam verslui. Jūsų mokesčiai yra komunistiniai, o išlaikot ne vieną partiją, o dešimt. Kurios visos vienodos, nes jungiasi į koalicijas ir nevykdo savo programų.

Valstybės jau suvirškina visas jūsų pajamas, kad lesintų jus iš delno, lyg paukščius. Jokių laisvų rinkų, laisvų konkurencijų ir darbštumo pas jus niekas nesaugo ir nebegerbia.

Remiat ne geriausius ir darbščiausius, o lūzerius, tinginius, vagis ir visokias įvaizdžio makakas. Moralinę degradaciją vejasi ekonominis krachas.

Kinai laukia išsižioję, ką darys Xi Jinpingas su “Evergrande” kolapsu, bet sklando kalbos, jog negelbės – aš tam pritarčiau.

Sakysit – komunistinė korupcija Kinijoj? Taip. Mes jau išmokom turėti 72 akis, valdžia aklai pas mus nė šunys nepasitiki. O jums metas apsidairyti ir pažvelgti į save. Tuoj iškils klausimas, kur didesnis komunizmas – mes bent įvardinam daiktus savo vardais.

O jums numatyta tik viena žmogaus teisė – tapti transgenderiu. Visų kitų žmogaus teisių jau tuoj galėsit važiuoti prisiminti į Putino Rusiją.

O būtent laisvė, tikrai laisva rinka ir konkurencija, pagarba talentui ir darbui, demokratija ir laisvas žodis išnešė Vakarus į absoliutų Olimpą. Jūs šiandien renkatės tai, kas blogiausia Kinijoj ir Vakaruose – taip gimsta rytojaus chimeros”.

Grįžau, pavakarieniavom nekomunistiškai, užrašiau, einu miegoti.
Ir – ne – kinas nuolat negyvena Madride.

Tiesa, karantinai pristabdo judėjimą šiemet.