2025-05-11, Sekmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 945

Rugsėjo 24 d. DIENOS ĮVYKIŲ PANORAMA

Redakcija
-
0

 

Iš dviejų ligoninių Klaipėdoje liks viena 

Seimo Sveikatos reikalų komitetas rekomenduoja Klaipėdai vykdyti sveikatos įstaigų pertvarką, kuriant vieną universiteto ligoninę, apjungus keletą atskirų gydymo įstaigų. Klaipėdoje planuojama sujungti dvi ligonines. Tokį sprendimą sveikino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Padarytas principinis sprendimas, kad reikia žengti tą istorinį žingsnį Klaipėdos ligoninių kontekste“, – penktadienį sakė ministras. „Mano asmeninis noras yra, kad Lietuvoje baigtųsi ta pinigų įsisavinimo pandemija, kad tas pokyčių baimės virusas būtų nugalėtas ir mes galų gale pradėtume mąstyti ne apie pastatus, savo darbo vietų išsaugojimą, o mąstytume kaip palengvinti paciento kelią“, – aiškino A.Dulkys.

Kanarų ugnikalnis – nestabilus

Prieš penkias dienas išsiveržęs Kanarų ugnikalnis – nestabilus: atšaukė skrydžius ir nežino, kada galės juos atnaujinti Lrytas.lt gamta Žemė Ispanijos Kanarų salose esantis ugnikalnis penktadienį, praėjus penkioms dienoms po jo išsiveržimo, toliau sproginėja ir spjaudo lavą, pranešė pareigūnai. Ugnikalnio išsiveržimas La Palmoje. Kelerios oro linijos nurodė, kad atšaukia skrydžius, nes po naujo išsiveržimo į orą buvo išspjautas storas pelenų debesis. Penktadienį buvo suplanuoti septyni bendrovių „Binter“, „Canarfly“ bei nacionalinio oro vežėjo „Iberia“ skrydžiai, visi jie atšaukti. Tai pirmas kartas, kai Kanaruose atšaukti lėktuvų reisai nuo sekmadienį įvykusio išsiveržimo.

Iš Rūdninkų išvyko paskutiniai migrantai (bandė išsikasti tunelį po žeme)

Penktadienį uždaroma Rūdninkų poligone veikusi palapinių stovyklavietė – iš jos išvežti paskutiniai ten dar vasarą apgyvendinti migrantai. Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), numatyta, kad iki spalio pradžios visi neteisėtai į Lietuvą atvykę asmenys turi būti perkelti iš laikinų apgyvendinimo vietų į šildomas patalpas. Buvo bandymų bėgti: kasėsi tunelį po žeme Stovyklos administratorius Renaldo Žekonio teigimu, Rūdninkuose buvo apgyvendinta 740 vienišų vyrų.Jis neslėpė, kad incidentų migrantų gyvenimo Rūdninkuose metu būta. „Užpraeitą naktį buvo bandymas pasišalinti iš stovyklos – buvo bandymas iškasti tunelį iš stovyklos šone esančios palapinės pro apsauginę tvorą, pro apačią, bet ar laiko neužteko, ar jėgų ir pareigūnai pamatė. Bandymas pasišalinti buvo užkirstas“, – pasakojo stovyklos administratorius. R. Žekonis patvirtino, kad asmenys, kasę tunelį, buvo identifikuoti, tačiau jiems kažkokių sankcijų nebus.

Seime siūloma įteisinti šešėlinę Vyriausybę

Seimo Statute siūloma įteisinti šešėlinę Vyriausybę.Tai numatančias Statuto pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Agnė Širinskienė kartu su kitais šios frakcijos nariais. Šių pataisų rengimą koordinavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota šešėlinė Vyriausybė. Projektu siūloma Seimo statute numatyti, kad partija, turinti didžiausią opozicinę frakciją, laikydamasi savo įstatuose nustatytos tvarkos gali paskirti šešėlinę Vyriausybę, nurodydama šešėlinį ministrą pirmininką bei ministerijų, išvardintų Vyriausybės įstatyme, šešėlinius ministrus. Partijos įgaliotas asmuo vardinę šešėlinės Vyriausybės sudėtį pateiktų Seimo pirmininkui ir ji artimiausiame Seimo posėdyje būtų paskelbiama viešai. Projekto autoriai nurodo, kad dėl teisinio neapibrėžtumo, kai yra neaiškus šešėlinės Vyriausybės teisinis statusas, kyla ir praktinių problemų jai bendradarbiaujant su valdančiosios daugumos suformuota Vyriausybe bei valstybės institucijomis.

Koronaviruso  situacija

Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje patvirtinti 1464 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, 11 iš jų buvo nepasiskiepiję. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1005 žmonės, 117 iš jų gydomi reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, žmonių ligoninėse yra devyniais mažiau. Ligoninės ir mirtys Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 97 žmonės – maždaug dviem dešimtimis mažiau nei para anksčiau.

Migrantai

Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 50 migrantų. Trečiadienį buvo neįleisti 24 tokie užsieniečiai, antradienį – 19. Dvi dešimtys užsieniečių į Lietuvą nepateko ir pirmadienį, o praėjusį sekmadienį šis skaičius irgi siekė pusšimtį. Ketvirtadienį migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Švenčionių, Varėnos ir Lazdijų rajonais bei Druskininkų savivaldybe. Didžioji dauguma, beveik keturios dešimtys užsieniečių, neteisėtai patekti į Vakarų Europą planavo per sienos ruožą, einantį Lazdijų rajone. 4 asmenys, tarp kurių buvo 2 nepilnamečiai, ketvirtadienį dėl humanitarinių priežasčių iš Baltarusijos buvo įleisti.

Kinija demonstruoja galią

Kinija pasiuntė 24 karo lėktuvus Taivano link, demonstruodama savo karinę galią, kai demokratiškai valdoma sala pareiškė ketinanti stoti į 11 narių turinčią Ramiojo vandenyno regiono prekybos grupę po analogiškos Pekino paraiškos.  Kinijos liaudies išvadavimo armijos naikintuvai ketvirtadienį dukart skrido Taivano link. Ryte buvo pasiųsta 19 orlaivių, o popiet – dar penki. Taivanas savo ruožtu pasiuntė savo oro patruliavimo pajėgas ir stebėjo Kinijos naikintuvus oro erdvės gynybos sistemų radarais, sakoma Gynybos ministerijos Taibėjuje pranešime. Dalis ryte pasiųstų lėktuvų skrido ilgos L raidės pavidalo maršrutu. Tarp jų buvo 12 naikintuvų J-16 ir J-11, taip pat bombonešių ir kovos su povandeniniais laivais lėktuvų. Vėliau Kinija pasiuntė dar po du J-16 ir J-11 bei ankstyvojo perspėjimo sistemos lėktuvą. Praeitais metais Kinija savo karinius lėktuvus Taivano link siųsdavo beveik kasdien. Autonominės salos karinį bauginimą Pekinas suintensyvindavo po politinių įvykių, kuriuos Kinija laiko kišimusi į jos suverenitetą.

Diana Nausėdienė lankėsi Ilinojaus universiteto Čikagoje Lituanistikos katedroje

Pirmoji ponia susitiko su universiteto rektoriumi prof. Michaeliu Amiridžiu, vicerektoriumi Javieru Reyesu, vicerektoriumi sveikatos reikalams Robertu Barishu, vicerektoriumi tarptautiniam bendradarbiavimui Nealu McCrillisu ir Lituanistikos katedros vadovu prof. Giedriumi Subačiumi bei lietuvių kalbą Ilinojaus universitete dėstančia prof. Karile Vaitkute. Pirmoji ponia išsakė lūkestį, kad lituanistinės studijos ir toliau gyvuotų, suteikdamos galimybę studijuoti vieną seniausių pasaulyje gyvų indoeuropiečių kalbų.
Susitikime rektorius pasidžiaugė pirmosios ponios dėmesiu universitetui, aptarė galimas bendradarbiavimo galimybes ir sritis. Lituanistikos katedra Ilinojaus universitete buvo įsteigta 1981 m. pasirašant sutartį tarp Pasaulio lietuvių bendruomenės fondo ir universiteto, veikti pradėjo 1984-aisiais, o 1990 m. papildyta teiginiu, kad katedra veiks amžinai (in perpetuity). Lietuvos valstybė šiuo metu finansiškai prisideda prie katedros išlaikymo, Ilinojaus universitetas Čikagoje suteikia patalpas Lituanistikos katedrai ir auditorijas studentams.

Ramūno Karbauskio atviras laiškas I. Šimonytei

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis išplatino viešą laišką Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei ir paragino vietoje kovos, rinktis diskusijas ir konstruktyvų bendradarbiavimą bei paragino Premjerę pasikviesti visų partijų lyderius ir susitarti dėl veiksmų, kurie būtų naudingiausi Lietuvai ir žmonėms kovoje su koronavirusu ir jo pasekmėmis. „Suprantu, kad situacija Lietuvoje nėra eilinė, ir Premjerei yra sunku ne tik dėl padėties Lietuvoje, bet ir dėl to, kad ji dažnai paliekama viena tvarkytis su visomis šalį ištikusiomis krizėmis, tačiau tai nereiškia, kad dėl to neturi vykti konstruktyvios Vyriausybės diskusijos su opozicija. Juo labiau nereiškia, kad Jūs negalite keisti savo ministrų į labiau kompetentingus, norinčius bendrauti su visais, kurie siekia padėti. Gerbiama Premjere, išklausykite ekspertus, mokslininkus, ne tik tuos, kuriuos pati pasirinkote klausytis, bet ir tuos, kurie turi ką pasakyti, matydami pasaulio patirtį”-  rašo laiške R.Karbauskis.

Prezidentas tęsia ekonominę diplomatiją Čikagoje

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Čikagoje susitiko su lietuvių bendruomenės verslo atstovais, įkūrusiais Jungtinėse Amerikos Valstijose įmones įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose – IT, transporto, teisinių paslaugų, inovacijų ir kituose. „Čikagos lietuvių verslo bendruomenės įkurtų verslų lygis ir branda tikrai verti pasididžiavimo. Ne tik džiaugiuosi jų sėkme, bet ir žiūriu į juos kaip į potencialius reikšmingus investuotojus. Lietuvių įkurtų įmonių investicijos į Lietuvą yra labai laukiamos. Tai yra ekonominis ir socialinis tiltas tarp lietuvių bendruomenės Amerikoje ir Lietuvos“, – po susitikimo sakė šalies vadovas. Susitikime buvo aptarta ekonominė situacija Lietuvoje, investicinės aplinkos tendencijos, iššūkiai ir progresas judant link aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos. JAV dirbantys ir savo verslus plėtojantys lietuviai, kurie jau turi atidarę atstovybes mūsų šalyje, pozityviai vertino augantį darbuotojų profesionalumą ir aukštą kvalifikaciją. Jie taip pat akcentavo poreikį sparčiau mažinti šešėlinę ekonomiką, kuri Lietuvoje tam tikruose sektoriuose vis dar iškreipia konkurencines sąlygas. Prezidentas Čikagoje taip pat susitiks su Lietuvos garbės konsulais Jungtinėse Amerikos Valstijose ir aptars Lietuvos ir JAV ekonominių ryšių stiprinimą.

PRANEŠIMŲ APIE YPATINGUS ĮVYKIUS IR NUSIKALSTAMAS VEIKAS VILNIAUS APSKRITYJE SUVESTINĖ

inVilniuje, Architektų g., namuose, rastas jaunuolio (gimusio 2001 m.) kūnas su žaizda galvoje.

Vilniaus apskr. VPK gautas pranešimas, kad laikotarpiu nuo sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. nepažįstamas asmuo apgaule įtikino moterį (gimusią 1984 m.) investuoti į kriptovaliutą. Ji į įvairias bankų sąskaitas pervedė apie 30 000 eurų.

Vilniaus apskr. VPK gautas pranešimas, kad liepos mėn. nepažįstamas asmuo apgaule, vyrui (gimusiam 1971 m.) investavus į akcijų biržą, pasisavino 7 763 eurus.

Vilniaus apskr. VPK gautas pranešimas, kad rugsėjo 21 d. nepažįstamas asmuo, paskambinęs moteriai (gimusiai 1998 m.) dėl parduodamo kompiuterio bei atsiuntęs suklastotą banko pavedimą, apgaule pasisavino kompiuterį. Materialinis nuostolis – 1 450 eurų.

Nepažįstamas asmuo, paskambinęs vyrui (gimusiam 1995 m.) dėl parduodamo kompiuterio bei atsiuntęs suklastotą banko pavedimą, apgaule pasisavino kompiuterį. Materialinis nuostolis – 3 100 eurų.

Gautas pranešimas, kad rugsėjo 22 d. apie 21 val. 50 min. Vilniuje, Panerių g., automobilyje ,,Saab 9000“ kilo gaisras, kurio metu sudegė automobilis. Įtariamas padegimas.

Gautas pranešimas, kad laikotarpiu nuo rugsėjo 22 d. 20 val. iki rugsėjo 23 d. 7 val. Vilniuje, Žirmūnų g., ant sienos, padegtas oro kondicionierius. Nuostolis – 1 000 eurų.

Mike Pence Budapešte: vyksta šeimos erozija

Redakcija
-
2
Mike Pence Budapešte: vyksta šeimos erozija

Buvęs JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as (Maikas Pensas) ketvirtadienį pareiškė besitikįs, kad ankstesnio Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos suformuota nauja konservatyvioji dauguma Aukščiausiame Teisme netrukus panaikins teisę į abortą Jungtinėse Valstijose.

Mike Pence / Witf nuotr.

Tokį pareiškimą jis padarė per Budapešte vykstantį forumą, skirtą demografijos ir šeimos vertybių klausimams aptarti. Per renginį Centrinės Europos konservatyviųjų pažiūrų lyderiai reiškė nerimą dėl mažėjančio gimstamumo Vakarų pasaulyje, taip pat aptarė būdus pakeisti šią tendenciją.

„Matome krizę, kuri mus šiandien atvedė čia, krizę, kuri smogia į pačią civilizacijos širdį. Tai branduolinės šeimos erozija, kurią žymi mažėjantis santuokų skaičius, augantis skyrybų skaičius, plačiai paplitę abortai ir smarkiai mažėjantis gimstamumas“, – kalbėjo M. Pence’as.

Budapešto demografijos viršūnių susitikimas, pirmą kartą surengtas 2015 metais ir vykstantis kas dvejus metus, tapo tribūna lyderiams smerkti nelegalią migraciją bei raginti šeimas auginti daugiau vaikų.

Premjero Viktoro Orbano vadovaujama Vengrija tapo politiniu pavyzdžiu dešiniųjų pažiūrų lyderiams ir komentatoriams visame Vakarų pasaulyje. Jie žavisi V. Orbano griežtu požiūriu į neteisėtą migraciją, taip pat jo konservatyvių socialinių vertybių propagavimu.

Tačiau neretai jie pro pirštus žiūri į vengrų lyderio autoritarinius bruožus: demokratinių institucijų eroziją ir mažumų, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir LGBT bendruomenės narius, diskriminaciją.

M. Pence’as pasveikino faktą, kad vadovaujant V. Orbanui pastarojo šalyje sumažėjo abortų skaičius. Buvęs viceprezidentas taip pat išreiškė viltį, kad padėtis pasikeis ir JAV. Jis priminė, jog D. Trumpo administracija paskyrė 300 konservatyvių teisėjų, įskaitant tris naujus Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

„Gali būti, kad turėsime naują pradžią Amerikoje, kalbant apie kampaniją už gyvenimą, – sakė M. Pence’as. – Tikimės ir meldžiamės, kad artimiausiomis dienomis nauja konservatyvioji dauguma Jungtinių Valstijų Aukščiausiajame Teisme imsis veiksmų, kad gyvybės šventumas vėl taptų Amerikos įstatymų centru.“

Baigęs savo kadenciją M. Pence’as iš visuomeninio gyvenimo nepasitraukė: įkūrė naują politinio agitavimo grupę, sakė kalbas, rinko lėšas ir stiprino ryšius, kurie jam praverstų, jei 2024 metais nuspręstų kandidatuoti į prezidentus.

Buvęs viceprezidentas bando pozicionuoti save kaip konservatorių, kuris gali būti patrauklus tiek savo pagrindiniam elektoratui – baltiesiems evangelikams krikščioniams, tiek D. Trumpo rėmėjams, tiek buvusio prezidento politikos šalininkams, nepritarusiems jo kovingam stiliui.

Vis dėlto M. Pence’o laukia sunki kova, nes jis užsitraukė D. Trumpo rūstybę savo sprendimu neužblokuoti Rinkikų kolegijos balsų patvirtinimo Kongrese po 2020 metų rinkimų. Jų baigties eksprezidentas vis dar nepripažįsta.

Perrinkimo kitąmet sieksiantis V. Orbanas ketvirtadienį apgailestavo, kad tokie konservatoriai kaip D. Trumpas ir Izraelio ekspremjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) neseniai patyrė nesėkmę rinkimuose. Tačiau kreipdamasis į M. Pence’ą vengrų premjeras pabrėžė: „Viceprezidente, linkime jums kuo greičiau sugrįžti.“

V. Orbanas taip pat papasakojo, kaip nuo 2010 metų jo vadovaujama Vengrijos vyriausybė, pasitelkia valstybės išteklius „demografiniams procesams formuoti“, ribodama migraciją ir įvesdama mokesčių lengvatas bei kitas priemones, kad vaikų gimdymas šeimoms būtų ekonomiškai naudingas.

Per forumą kalbėjo ir kiti regiono lyderiai, įskaitant Serbijos prezidentą Aleksandrą Vučičių. Pastarasis išreiškė susirūpinimą dėl lėtėjančio Europos gyventojų skaičiaus augimo, palyginti su likusiu pasauliu. A. Vučičiaus teigimu, jei padėtis nesikeis, „po 30 metų Nigerija – vos viena Afrikos šalis – turės daugiau gyventojų nei visa Europos Sąjunga, daugiau gyventojų negu JAV“.

M. Pence’as pasakė savo kalbą tokiu metu, kai klausimas dėl abortų teisių ateities amerikiečiams yra itin aktualus. Respublikonų vadovaujamų valstijų teisėkūros institucijos griežtina atitinkamus įstatymus, o Aukščiausiojo Teismo konservatyvioji dauguma neseniai leido įsigalioti Teksaso įstatymui, draudžiančiam daugumą abortų.

Netrukus teismas turėtų svarstyti Misisipės teisės aktą, draudžiantį daugumą abortų po 15 savaičių.

Prieš abortus pasisakantys JAV aktyvistai tikisi, kad teisėjai pasinaudos šia byla kaip pretekstu panaikinti precedentą pagal 1973 metais priimtą istorinį sprendimą byloje „Roe v. Wade“, garantavusį konstitucinę moters teisę į abortą.

Ignas Vėgėlė. Ar reikia tėvų sutikimo, kai nuo Covid skiepijamas vaikas?

Redakcija
-
0

Taip ir liko neatsakytas klausimas, ar reikia tėvų sutikimo, kai nuo Covid skiepijamas vaikas?

Surašiau nedidelį komentarą – gal kiek sausoką, kartu su nuorodomis į teisės aktus, kad kiekvienas Jūsų galėtumėte ginti savo teises.

Teisę įgyti teises ir pareigas, t.y. sudaryti sutartis, pasirašyti leidimus ar sutikimus, asmuo įgyja nuo 18 metų (civilinio kodekso (CK) 2.5 str.).

Už nepilnamečius iki 14 metų sandorius (tame tarpe sutikimą skiepyti nuo Covid) jų vardu sudaro tėvai arba globėjai, kurie privalo veikti išimtinai nepilnamečio interesais (išskyrus smulkius buitinius sandorius) (CK 2.7 str.).

Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, išskyrus kai toks asmuo teismo pripažįstamas veiksniu (CK 2.8, 2.9 str.). Neretai cituojama CK 6.726 str. 1 dalies norma, nustatanti, kad nepilnametis, sukakęs 16 metų, gali pats savo vardu sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį ir atlikti tiesiogiai su šia sutartimi susijusius teisinius veiksmus aptariamu atveju netaikoma: nes skiepijimas nuo Covid yra paslauga, kurios išlaidos yra apmokamos (kompensuojamos) iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų (CK 6.725 str. 3 d.; Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas).

Vis dėlto, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. numato reikšmingą išimtį: pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu. Nors lingvistiškai tai galėtų reikšti, kad nuo 16 metų apie jam teiktinas sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai sprendžia pats nepilnametis, vis dėlto derėtų šią normą vertinti bendrame kitų teisės aktų kontekste.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas vaiką apibrėžia, kaip žmogų iki 18 metų. Įstatymas pabrėžia, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams; be to, pabrėžiamas vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimas priimant su vaiku susijusius sprendimus bei atsižvelgimas į jų nuomonę.

Konstitucija pabrėžia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Nepilnamečius vaikus gina įstatymas (38 bei 39 str.).

Biomedicinos konvencija nustato, kad medicininė intervencija neveiksnaus nepilnamečio atžvilgiu gali būti atliekama tik su atstovo arba valdžios institucijos, arba įstatymų nustatyto asmens ar organizacijos sutikimu (6 str.). Kitaip tariant, būtinas tėvų arba kitų įstatyme nustatytų subjektų sutikimas (nors jo, kaip jau minėta, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio pažodinis tekstas nenumato).

Lietuvos teismų praktika pabrėžia gydytojo pareigą tinkamai informuoti pacientą apie atliekamą sveikatos priežiūros paslaugą ir atsakomybę už netinkamą informavimą (LAT 2010-05-25 3K-3-236/2010); pabrėžia gydytojo pareigą imtis maksimalių pastangų, elgtis atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (LAT 2008-10-14 Nr. 3K-3-478/2008), sąžiningai ir atsargiai, vadovautis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (LAT 2011-02-21 3K-3-59/2011).

Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (LAT 2009-10-13 3K-3-408/2009).

Paminėtina ir tai, kad skiepai nuo Covid yra receptinis vaistinis preparatas.

IŠVADOS:

Skiepijant vaikus nuo Covid iki 16 metų turi būti gautas tėvų sutikimas (išskyrus ypatingai retas išimtis, kurių čia nevardinsiu).

Skiepijant nuo Covid 16-18 metų paauglius būtinas jų pačių sutikimas. Tačiau vertinant Konstitucijos, Biomedicinos konvencijos, civilinio kodekso, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo santykį su Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymo normomis, manytina, kad sutikimą turėtų išreikšti ir vaiko tėvai.

Beje, tėvų sutikimas gerokai sumažintų galimą ieškinių dėl žalos atlyginimo (jei kiltų retas nepageidaujamas poveikis vaiko sveikatai) riziką medikams, rodo medikų pastangas tinkamai informuoti asmenį apie sveikatos paslaugą.

Ir dar pasiūlymas įstatymų leidėjams: tinkamai ir tiksliai sureguliuoti šią situaciją, aiškiai įtvirtinant būtiną tėvų sutikimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo paaugliams.

Iki 18-os metų nei tatuiruočių, nei energetinių gėrimų be tėvų sutikimo negausi, o dėl tėvų sutikimo atlikti sveikatos priežiūros paslaugas – vis dar neaiškumai, gulantys ant tėvų ir gydytojų pečių.

Autorius yra teisininkas, tarptautinės ir Europos teisės teisėtyrininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, advokatas, socialinių mokslų teisės krypties daktaras.

 

Continue

Remigijus Jakulevičius. Konstitucinis Teismas neturi teisės naikinti Lietuvos valstybės

Redakcija
-
3
Remigijus Jakulevičius. Konstitucinis Teismas neturi teisės naikinti Lietuvos valstybės

laikmetis.lt

REMIGIJUS JAKULEVIČIUS, J. Tumo-Vaižganto buto-muziejaus vedėjas, VDU literatūrologas

Gyvename labai įtemptais ir pavojingais laikais, kai Lietuvos Konstitucinis teismas kėsinasi pradėti naikinti Lietuvos šeimas, ir tuo pačiu – Lietuvos valstybę. Konstitucinio teismo teisėjai sąmoningai klaidingai interpretuoja Lietuvos konstitucijos 38 straipsnį. Norėčiau priminti, kas yra parašyta Lietuvos Konstitucijoje.

„Santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Tai reiškia, kad santuoką gali sudaryti ir šeimą gali sukurti tik vyras ir moteris.

Vyras su vyru ar moteris su moterimi santuokos ir šeimos sukurti negali, nes „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“.

„Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Nes tik iš vyro ir moters meilės atsiranda nauja galinti turėti palikuonių žmogaus gyvybė, kuri ir yra visuomenės ir valstybės išlikimo pagrindas.

„Valstybė saugoja ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Tiktai tada, kai šeima yra pagrįsta motinyste, tėvyste ir vaikyste, tęsiasi gyvybė ir egzistuoja valstybė. Būtent dėl to tokią šeimą valstybė ir saugoja.

Valstybė užtikrina, kad moteris yra motina, vyras yra tėvas. Nes tik kai šeimą sudaro vyras ir moteris, jie gali susilaukti vaikų ir juos tinkamai auklėti.

Kitaip sakant, Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnyje 1992 m. buvo parašyta, kad:

Lietuvos valstybė egzistuos, jeigu bus Lietuvos palikuonių.

Vaikai gimsta ir darniai auga iš vyro ir moters meilės, kuri veda į santuoką ir į šeimą.

Tokią tęsiančią gyvybę ir dorovę šeimą (motinystę, tėvystę ir vaikystę) saugo Lietuvos valstybė.

Toks grubus Konstitucijos interpretavimas, kad šeima neturi lyties („Konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu“), yra visiškai klaidingas ir labai pavojingas, nes neigia pamatinį prigimtinį žmonių gyvybės tąsos ir valstybės išlikimo principą: motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Joks teismas ar teisėjas negali naikinti Lietuvos žmonių, šeimų, lietuvių Tautos ir Lietuvos valstybės.

Australijoje prieš prievartinį vakcinavimą sukilo „oranžinės liemenės“

Redakcija
-
0

propatria.lt

Pastarosios kelios dienos Melburne buvo įtemptos; statybų sektoriaus darbuotojai ir juos palaikantys demonstrantai protestuoja prieš naujus Viktorijos valstijos COVID-19 vakcinų reikalavimus.

Protestai įvyko dėl Viktorijos valstijos pareigūnų neseniai priimto nutarimo, pagal kurį visi statybininkai privalo savo darbdaviui pateikti dokumentą, įrodantį, jog jie yra paskiepyti bent viena vakcinos doze – antraip jiems nebus leidžiama dirbti. Viktorijos premjeras Dan Andrews dvejoms savaitėms uždarė statybvietes – šiam terminui praėjus, spalio 5 dieną, į darbą sugrįžti galės tik paskiepyti statybininkai. Savo sprendimą jis motyvavo statistiniu įrodymu, kad 13% visų aktyvių Australijos COVID atvejų yra susiję su statybos sektoriumi.

Oranžinėmis liemenėmis apsirengę statybos sektoriaus darbuotojai ir juos palaikantys demonstrantai jau tris dienas iš eilės organizuoja masinius protestus Melburne. Policija prieš protestuotojus panaudojo jėgą: šaudoma guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis, daugiau nei 200 protestuotojų suimti vien vakar dieną.

Šioje vaizdo įrašų serijoje galite pamatyti vaizdus iš protestų – tiek protestuotojų įniršį dėl drakoniškų valdžios sprendimų, tiek neproporcingai brutalų policijos atsaką. Viename iš įrašų matomas žmogus, kuriam policija praskėlė kaukolę.

Ne vienas apžvalgininkas yra pastebėjęs bręstančio oranžinių liemenių judėjimo panašumą į geltonąsias liemenes Prancūzijoje. Sutampa ne tik skiriamoji abiejų judėjimų apranga (dalis Melburno demonstrantų matomi dėvintys geltonas, ne tik oranžines liemenes), demonstrantų demografija ir jų socialinė klasė.

Protestų pradžia ir eiga

Protestai prasidėjo penktadienį, kai valdžia uždraudė statybininkams pietų pertraukėles darbo vietoje. Reaguodami į tai, jie surengė protesto akciją, kurios metu pietavo lauke. Jie pasiėmė stalus, plastikines lauko kėdes ir užblokavo kelis kelių ruožus bei centrinio Melburno sankryžas, taip sustabdydami eismą mieste.

Pirmadienį, protestuotojai susirinko prie Statybų, Žemės ūkio, Jūrų, Kasybos ir Energetikos darbuotojų profsąjungos būstinės. Protestas nuo skandavimų virto mėginimu veržtis į pastatą, kurį numalšino riaušių policijos pajėgos. Prieš protestuotojus buvo panaudotos guminės kulkos ir ašarinės dujos. Apgadintas buvo ir profsąjungų būstinės pastatas – jame protestuotojai daužė butelius ir gadino garsiakalbius.

Profsąjunga vėliau paskelbė pranešimą, kuriame vienareikšmiškai pasmerkė protestuotojus ir nuo jų atsiribojo, pabrėždami, kad per šį protestą buvo sužeisti kelis policininkai. „Minia buvo infiltruota neo-nacių ir panašių dešiniojo sparno ekstremistų: akivaizdu, kad tik absoliuti mažuma demonstrantų yra profsąjungos nariai“, – rašoma pranešime.

Protestai buvo vienareikšmiškai pasmerkti Australijos valdžios institucijų, žiniasklaidos ir žinomų viešųjų asmenų. Visai kaip profsąjunga, jie skleidžia konspiracijos teoriją, kad protestai neturi nieko bendro su statybininkų nepasitenkinimu, o už jų stovi tolimosios dešinės ekstremistai. „Tai tik žmonės, kurie nori kelti neramumus. Jie skundžiasi dėl vakcinavimo ir jie nusipelno visko, kas jų laukia“, – interviu metu teigė buvęs opozicijos lyderis, parlamentaras Bill Shorten.

Antradienį protestuotojai žygiavo per miestą ir blokavo eismą ant greitkelių ir didžiųjų tiltų. Kaip praneša The Guardian, viena mėgstamiausių jų skanduočių yra „every day“ (kiekvieną dieną) – užuomina į jų ryžtą protestuoti kiekvieną dieną „iki Viktorijos COVID apribojimai bus panaikinti.“ Pagal Viktorijos COVID-19 planą, karantino apribojimai bus panaikinti tik tada, kai 70% gyventojų bus pilnai paskiepyti.

Trečiadienį jie rinkosi prie karo memorialo, siekdami pagerbti už jų laisvę kovojusius ir galvą padėjusius protėvius ir pasisemti įkvėpimo iš jų pavyzdžio.

Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Tarkim, iš Mėnulio iškritau ir tikiu

Redakcija
-
5

Tarkim, esu kaip iš Mėnulio iškritusi ufonautė – nieko negirdėjau apie jokį Švabą ir jo maniakišką „Great reset„ teoriją. Tarkim, aklai tikiu ir mokslu, ir, svarbiausia, valdžęęę, todėl neįsivaizduoju, kaip iš viruso „valdymo” lobsta atskiri sektoriai bei viešuosius pirkimus kontroliuojantys valdininkėliai ir visokio plauko tarpininkai.

Tarkim, neturiu informacijos ir negalėčiau nė susapnuoti, kad į visus tuos atvejus, kurie laikomi susirgimais, įtraukiami besimptomiai, kai testas parodė teigiamą, o žmogus nė nesučiaudėjo, ir kad tokių, net oficialiais duomenimis remiantis, yra mažiausiai 60 procentų.

Tarkim, esu labai paveiki, įtaigai ir bet kokiems šiurpinimams lengvai pasiduodanti ufonautė, kuri nuoširdžiai tiki antraštėmis žiniasklaidoje ir duomenų mokslinykais prisistatančiais skaičių pasakoriais, lygiai taip pat kaip vampyrais ir pasaulį norinčiomis užvaldyti reptilijomis, todėl man kimba bet kokie grasinimai ir gąsdinimai apie bangas, mutacijas ir klastingą niekšą be simptomų.

Tarkim, net akis išpūtusi klausausi kaimynės Bronės, kurios pusseserės brolienės geriausia draugė dirba valytoja ligoninėje ir kuri tikrai nemeluoja, kad ten ohoho, kiek pacientų kartais užveža, ir man tai daro nenusakomą įspūdį.

Tarkim, esu tiek naivi ufonautė, jog nesuprantu, kad testavimas ugdymo įstaigose skatinamas ir tai atsisakantys daryti moksleiviai bei jų tėveliai mobinami tam, kad didesnis testų skaičius užtikrina didesnį atvejų (kad ir besimptomių) skaičių, ir nesuvokiu, kad jis reikalingas psichozei palaikyti bei žmonių šantažui dėl stebuklingo eliksyro.

Tarkim, tikiu, kad skudurėlis ant veido apsaugo nuo milijonų viruso dalelių, kurios gali prasmukti ir per mažesnį nei milimetras tarpiūkštį.

Tarkim, man smegenys išplautos, kad pasiskiepiję ne tik serga lengviau, bet ir miršta lengviau.

Tarkim, nieko nesu girdėjusi apie kinišką socialinio kredito sistemą. Tarkim, niekad nesidomėjau istorija ir nesimokiau jos ir negaliu nė įsivaizduoti, kad istorija su savo kruvinom atmainom gali kartotis, tik pavidalai skiriasi. Tarkim, tarkim, tarkim…

Ir vis tiek, net ir būdama ufonaute, negaliu suprasti, kaip čia taip: 70 procentų šalies gyventojų, jei tikiu valstybės institucijų pateikiamais skaičiukais, pionieriškai pasiskiepijo, o begėdžiai antivakseriai atskirti nuo socialinio gyvenimo, negali lankytis masuotėse, kavinėse, didžiuosiuose prekybos centruose, žodžiu, visaip izoliuoti, kad neplatintų besimptomio niekšelio, tai kodėl tas virusas taip smarkiai plinta, kodėl susirgimų skaičiai gerokai didesnis „prie skiepo” nei praeitais metais tokiu pačiu metu, kai stebuklingo eliksyro dar nebuvo?

„VYTAUTAS DIDYSIS“, restauruotas garsusis 1930 m. albumas, skirtas Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti

Redakcija
-
0
„VYTAUTAS DIDYSIS“, restauruotas garsusis 1930 m. albumas, skirtas Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti

Nuostabi Justo Jasėno dovana Zarasų krašto skaitytojams – knyga „VYTAUTAS DIDYSIS“, restauruotas garsusis 1930 m. albumas, skirtas Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti, 1430-1930.

Vytautas, albumasŠiais metais Zarasų viešąją biblioteką kas savaitę pasiekia naujos knygos, kurias bibliotekai dovanoja mūsų bičiulis, poetas, kunigas Justas Jasėnas. Paskutinioji dovana – tiesiog unikali. Jis Zarasų viešajai bibliotekai padovanojo knygą „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930“, kurią ribotu tiražu 2020 metais išleido „Obuolio“ leidykla.

1930 m. visoje šalyje iškilmingai buvo minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties 500 metų jubiliejus. 1933 m. šia proga išleistas aukšto poligrafinio lygio reprezentacinis leidinys „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930“. Albumą spaudai parengė Henrikas Serafinas. Jį išspausdino „Spindulio“ spaustuvė – viena didžiausių Lietuvos poligrafinių įmonių, veikusi nuo 1928 m. Kaune.
Tai viena iš labiausiai kolekcininkų vertinamų tarpukario knygų! Tai viena gražiausių Nepriklausomos Lietuvos knygų – milžiniško dydžio ir vertės albumas, kuris mus nukelia į Lietuvos valstybės tarpukarį. Šioje knygoje įamžinta mūsų senelių ir prosenelių kurta Lietuva. Albume šimtai unikalių nuotraukų, faktų, įdomybių, visa, ką didingiausio pavyko sukurti tarpukario Lietuvoje – mūsų pramonės klestėjimo įrodymai, mūsų armijos formavimasis, svarbiausios asmenybės ir įvykiai. Supažindinama su to laikmečio Vyriausybės sudėtimi ir valdžios įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis. Daug dėmesio skiriama Vytauto Didžiojo metinių jubiliejiniam skyriui, Vytauto Didžiojo komitetui ir komitetų skyriams (tarp jų, Zarasų, Dusetų, kt.), supažindinama su viešais renginiais, mitingais ir eisenomis, paminklų Vytautui Didžiajam atidengimais. Šiame albume įamžinta jubiliejinių Vytauto Didžiojo mirties metinių šventė, to laikmečio visuomenės vertybinės nuostatos.
Naujai išleista knyga yra sutvirtinta specialiai pagamintais metalizuotais kampais, papuošta Gediminaičių stulpais, knygoje trys šilko juostelės: geltona, žalia ir raudona. Papildomai įdėta didelio formato Vytauto Didžiojo portretas, senovinis Lietuvos žemėlapis ir „Žalgirio mūšio” kopija.
Kiekvienas dabar išleistos knygos egzempliorius – numeruotas, pridedamas autentiškumo sertifikatas. Bibliotekai dovanota knyga turi autentiškumo sertifikatą. Ir, svarbiausia, gerbiamo J. Jasėno pastangomis ant viršelio aukso raidėmis įspaustas specialus numeris „900/2000 Zarasų bibliotekai“.
Vytautas, albumasTo meto albumo leidybos istorija dar mažai tyrinėta. Kiek žmonių pasiaukojo dėl albumo išleidimo, kas iniciavo ir pan. Ką žinome apie knygos sudarytoją H. Serafiną? Iš tarpukariu leisto ekonomikos žurnalo „Lietuvos ūkis“ galima sužinoti, kad Henrikas Serafinas nuo 1923 m. balandžio 1 dienos ėjo Prekybos departamento kanceliarijos vedėjo pareigas, viename iš dokumentų H. Serafinas pasirašinėja Finansų ministerijos Prekybos departamento kanceliarijos vedėju, o 1927 m. sausį jis pasirašo kaip Muitinių skyriaus vedėjas.
Zarasų viešosios bibliotekos senų ir retų spaudinių fonde saugomas albumo 1933 metų originalas. Kviečiame visus atvykti, pavartyti originalų ir restauruotą albumus. Tokia unikali galimybė pasitaiko ne taip dažnai.
Nuoširdžiai dėkojame už dovaną kunigui Justui Jasėnui!
Parengė Jolanta Lementauskienė, Zarasų viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja.
Nuotraukos Donato Merkio

Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Rugsėjo 23 d. DIENOS ĮVYKIŲ PANORAMA

Redakcija
-
0

Nacionalinis susivienijimas ragina Prezidentą ir  Seimo narius nepasiduoti  EP narių spaudimui ir šantažui.

Rugsėjo viduryje radikali kairiųjų Europos parlamentarų dauguma paskelbė rezoliuciją dėl LGBTIQ asmenų teisių Europos Sąjungoje (ES). Joje ES valstybės raginamos pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokas ar partnerystes, esą tos pačios lyties porų sutuoktiniai ar partneriai privalo turėti tas pačias teises, kaip ir skirtingų lyčių sutuoktiniai. Rezoliucijoje taip pat  raginama Europos Komisija imtis veiksmų prieš Lenkiją, Rumuniją ir Vengriją, esą tose šalyse galimai šiurkščiai pažeidžiamos pamatinės ES vertybės. Nacionalinis susivienijimas išplatino pareiškimą, kuriame išreiškė solidarumą su Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos tautomis, taip pat remia šių valstybių vadovus kovoje prieš tariamų LGBT teisių invaziją į nacionalinių valstybių teisines sistemas. Pareiškime teigiama, kad dangstydamasi „judėjimo laisve“ komunistuojanti EP narių dauguma mėgina primesti ES valstybėms narėms savo ideologizuotą šeimos sampratą ir iškreiptą požiūrį į tūkstančius metų pasaulio valstybėse gyvuojantį santuokos institutą. „Tai raginimas prisidengiant „judėjimo laisve“, Europos Komisijai imtis represinių priemonių prieš valstybes, kurios ginasi nuo naujo mėginimo pakartoti marksistinės komunistinės revoliucijos eksperimentą bei nuo jį grindžiančios ideologijos intervencijos ir siekia išsaugoti savo tautų nacionalinį bei kultūrinį tapatumą”-sakoma pareiškime. NS ragina Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimo narius nepasiduoti minėtų EP narių vykdomam ideologiniam spaudimui ir šantažui. Europos Parlamente pasigirsta raginimų Europos Komisijai imtis represinių veiksmų prieš Lenkiją, Rumuniją ir Vengriją, esą tose šalyse galimai šiurkščiai pažeidžiamos pamatinės ES vertybės. Pareiškimas taip pat siunčiamas Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos ambasadoms Lietuvoje.

Jungtinės Karalystės sprendimas suglumino net vakcinologus

Pagal praėjusią savaitę pristatytas kelionių taisykles visiškai pasiskiepijusiems atvykėliams iš tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos, Izraelis ir Australija, nuo spalio 4 dienos bus leista patekti į Angliją be būtinybės izoliuotis. Tačiau paskiepytiems žmonėms iš didelės dalies pasaulio regionų vis dar taikomi griežtesni apribojimai, įskaitant dešimties dienų izoliavimosi namuose laikotarpį. Tokios priemonės taikomos net tuo atveju, jeigu į šalį atvykęs asmuo yra paskiepytas Jungtinėje Karalystėje patvirtinta ir naudojama vakcina, pavyzdžiui, „Pfizer Inc.-BioNTech SE“ skiepu, arba „AstraZeneca Plc.“ ir „Oxford University“ pagaminta vakcina, – neatsižvelgiant į tai, ar šalis įtraukta į raudonąjį sąrašą valstybių, kurioms taikomi papildomi įvažiavimo apribojimai, ar ne.

Į Seimą siūloma rinkti jaunesnio amžiaus piliečius

Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisai (projektas Nr. XIIIP-4599(2), kuria numatoma sumažinti amžiaus ribą ir leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų. Už šį Konstitucijos pakeitimą balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 12 parlamentarų. Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, Seimas turės balsuoti dar kartą.

J. Bideno administracija neleidžia persekiojamiems krikščionims evakuotis iš Afganistano

JAV prezidento Joe Bideno administracija aktyviai trukdo persekiojamų krikščionių gelbėjimo operacijoms Islamiškajame Afganistano Emirate, kur jų gyvybei gresia realus pavojus. Ši informacija iškilo į viešumą rugpjūčio 26-ąją dieną interviu metu tarp Glenno Becko ir Tuckerio Carlsono, vykusio Fox News televizijos kanale. Per savo labdaros organizaciją „Nazariečio fondas“, G. Beckas išnuomojo lėktuvus, skirtus išskraidinti 5,100 Afganistano krikščionių į kaimynines šalis. Neilgai trukus, JAV pareigūnai įsikišo ir neleido pabėgti grupei 500 krikščionių, daugiausia moterų ir vaikų, kuriems buvo uždrausta patekti į saugomą Kabulo oro uosto teritoriją.

Lietuva ir Lenkija netoleruos nelegalaus sienos kirtimo

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Vilniuje vyksiančio Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdžio išvakarėse, susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos valstybės sekretoriumi Bartoszu Grodeckiu. Susitikimo metu sutarta tęsti bendradarbiavimą bei skirtinguose Europos Sąjungos (ES) formatuose pristatyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poziciją dėl žmogaus teisių ir neteisėtos migracijos. „Europos Sąjungoje neteisėta migracija nėra priimtina, ypatingai kai kalbama apie chaotišką bei nelegalų sienos kirtimą iš kaimyninių valstybių, kurios nėra apimtos karo ar kitokių grėsmių ir į jas atvykstama kaip į saugią šalį. Mes sieksime pokyčių ES teisėje, nes šalims reikia turėti priemonių apginti savo nacionalinius interesus. Lietuva yra parengusi siūlymų paketą ir kartu su Lenkija, Estija ir Latvija siekiame, kad pokyčiai atsirastų ir tam jau telkiame platesnį ES šalių aljansą. Kartu su Lenkija taip pat sieksime atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į kertinę šios situacijos priežastį – Baltarusijos režimo veiksmus ir žmogaus teisių padėtį pačioje Baltarusijoje. Neteisėtas žmonių gabenimas negali būti toleruojamas, o valstybėms būtina apsiginti “, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Seimas paminėjo Lietuvos žydų genocido dieną ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines

Seimas, minėdamas Lietuvos žydų genocido dieną ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, šalies savivaldybes paragino įamžinti visas masinių žydų žudynių vietas, sutvarkyti senąsias žydų kapines, įrengti tinkamas nuorodas į jas ir informacinius stendus ir pakvietė Pasaulio Tautų teisuolių vardais pavadinti miestų gatves, skverus ir mokyklas.
Už tai numatančią parlamento rezoliuciją (projektas Nr. XIVP-869(5) vieningai balsavo 64 Seimo nariai. Rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Su JAV gynybos sektoriaus kompanijų atstovais aptarti planuojami kariuomenės įsigijimai

Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška ir Gynybos resursų agentūros prie KAM komanda ketvirtadienį susitiko su JAV gynybos sektoriaus kompanijų „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“, „Oshkosh“, „Raytheon“ atstovais. Susitikimo metu, kaip nurodoma KAM pranešime, aptarti šiuo metu Lietuvos kariuomenės vykdomi projektai ir planuojami įsigijimai. Šios didžiausios JAV karinės pramonės gamina karinę techniką Lietuvos kariuomenei: prieštankines sistemas „Javelin“, sraigtasparnius „Black Hawk“, ginkluotę pėstininkų kovos mašinoms „Vilkas“, šarvuotuosius visureigius JLTV.  V. Semeška pabrėžė Lietuvos norą turėti naujausią karinę įrangą – tokią, kokią turi mūsų artimiausi sąjungininkai – strateginiai partneriai JAV ir Vokietija. Anot viceministro, viena iš prioritetinių Lietuvos gynybos sričių – oro gynyba, kuriai užtikrinti yra ypatingai svarbi ir mūsų sąjungininkų parama. JAV paramos lėšos skiriamos stiprinant prioritetinius Lietuvos kariuomenės pajėgumus: šarvuotiesiems kovinės paramos visureigiams (JLTV), bepiločių orlaivių sistemoms, ryšių ir stebėjimo įrangai, prieštankiniams ginklams ir raketoms, sraigtasparniams, kibernetinio saugumo įrangai, jūrų stebėjimo sistemoms įsigyti. JAV remia Lietuvos kariuomenę įvairia įranga nuo jos atkūrimo pradžios.

Prezidentas pagerbė Lietuvos žydų genocido aukų atminimą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paminėjo Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Šalies vadovo žodžiais, vos per kelerius metus Lietuva neteko didelės ir labai svarbios savo savasties dalies. Paneriuose ir šimtuose kitų žudynių vietų praradome istoriją, kurią kūrėme kartu su žydų tauta. Netekome bendrapiliečių, kartu dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, kartu išgyvenusių sudėtingus jaunos valstybės kūrimosi metus, kartu sudėjusių viltis į nepriklausomos Lietuvos ateitį. Prezidentas pabrėžė, kad drąsiųjų žydų gelbėtojų, kurie rizikavo savo ir artimųjų gyvybėmis, Lietuvoje buvo tūkstančiai: „Didžiuojuosi galėdamas juos pagerbti. Ir gailiuosi, kad žmonija tąkart nepajėgė sustabdyti tragedijos“. Prezidentas teigė, kad abejingumas, prisitaikymas ir baimė atvėrė kelią į Katastrofą, kuri mums nuolat primena, kaip svarbu kurti neabejingų, neprisitaikančių, žmoniškumą ginti pasiryžusių piliečių Lietuvą.Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, tądien 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas ir buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Prezidentūra: Taivano atstovybės steigimas Lietuvoje nereiškia diplomatinio pripažinimo

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad Lietuva ir toliau remia „Vienos Kinijos politiką“, o pasirinkimas Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę, pasak jos, yra ekonominių santykių plėtros, o ne diplomatinio Taivano pripažinimo ženklas.  Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovės teigimu, nors Taivano atstovybė Lietuvoje dar neatidaryta, atsako iš Pekino Vilnius jau susilaukė. Visgi šalies vadovas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Kinijai nederėtų nurodinėti, su kuo Lietuva turi palaikyti diplomatinius ryšius.

Anglijoje nužudytas vaikinas, kaip spėjama, dalinęs savo bažnyčios skrajutes
Šefildo (Anglija) centre peiliu buvo subadytas jaunas vyras, kuris, kaip pranešama, dalijo savo bažnyčios skrajutes.Mohamedas Issa Koroma buvo užpultas tiesiog gatvėje. Policija pranešė, kad 24 metų jaunuolis nuo patirtų sužalojimų netrukus mirė ligoninėje. 31 metų Džeimsui Li (James Lee) pateikti kaltinimai dėl nužudymo. Laikraštis „Sheffield Star“ praneša, kad kai kurie liudytojai teigia, jog užpuolimo metu vaikinas dalijo bažnyčios lankstinukus, kiti teigia, kad jis apsipirkinėjo.

G.Nausėda kvietė pasaulio lyderius siekti globalaus 70 proc. vakcinacijos rodiklio

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo JAV prezidento Joe Bideno inicijuotame viršūnių susitikime „Global COVID-19“. Jo tikslas – sutelkti pasaulio lyderius siekiant kuo platesnio vakcinų prieinamumo ir aukštesnio vakcinacijos lygio, žmonių gyvybių išgelbėjimo ir sveikatos apaugos sistemų atsparumo didinimo. „Lietuva pasiekė didesnį nei 70 proc. suaugusiųjų, pasiskiepijusių bent viena doze, vakcinacijos lygį. Padarykime tai globaliai. Mūsų šalyje gyvybės mokslų industrijai pandemijos metu pavyko pasiekti proveržį, sieksime ir toliau maksimaliai prisidėti prie vakcinų gamybos grandinės plėtros“, – teigė prezidentas. Viršūnių susitikime apie globalius pandemijos iššūkius ir įveikimo tikslus taip pat pasisakė JAV prezidentas J. Bidenas, JTO generalinis sekretorius Antonio Guterresas, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir kiti pasaulio lyderiai, informuoja Prezidento komunikacijos grupė.

Covid statistika

Per praėjusią parą koronavirusu užsikrėtė 1486 žmonių, mirė 9 žmonės, kuriems per 80 metų.

Migrantų situacija

Per praėjusią parą  į Lietuvą nepateko nė vienas neteisėtas migrantas.

PRANEŠIMŲ APIE YPATINGUS ĮVYKIUS IR NUSIKALSTAMAS VEIKAS SUVESTINĖ

Viešosios tvarkos pažeidimai
Vilniuje, Ąžuolyno g., prie stovinčio automobilio „BMW X 6“, kuriame sėdėjo vyras (g. 1980 m.), priėjo nepažįstamas asmuo ir, grasindamas daiktu, panašiu į pneumatinį ginklą, spardė į automobilį bei nulaužė durų veidrodėlį. Materialinis nuostolis – 3700 eurų.

Gaisrai
Kaišiadorių r., Žaslių mstl., vasarnamyje kilo gaisras, kurio metu išdegė pastato vidus, apdegė sienos bei sudegė stogas. Įtariamas padegimas. Nuostolis nustatinėjamas.

Rasti žmonių kūnai
Vilniuje, Giedraičių g., bute, rastas mirusio vyro (g. 1976 m.) kūnas su nubrozdinimais.

Kiti įvykiai
Kėdainių r., Kupsčių k., kasant žemę, rasta žmogaus kaukolė ir kaulai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kiti pranešimai apie įvykius

Pabradėje, Molėtų g., prie parduotuvės, vyriškis pargriovė ant žemės bei sudavė delnu ne tarnybos metu uniformuotai VSAT prie VRM pareigūnei, kuri į medikus nesikreipė.

Nutekinti dokumentai nurodo, kad COVID-19 yra sukurtas

Redakcija
-
0
Nutekinti dokumentai nurodo, kad COVID-19 yra sukurtas
Uhano laboratorija / Unsplash nuotr.

2018 m. Kinijos Uhano miesto mokslininkai kartu su kolegomis iš JAV norėjo užkrėsti Kinijos šikšnosparnių populiaciją modifikuotomis koronaviruso dalelėmis. Apie tai pranešė britų laikraštis „The Daily Telegraph“, remdamasis dokumentais, gautais iš „Drastic“ – mokslininkų iš viso pasaulio įsteigtos tyrimų grupės, kuri tiria COVID-19 kilmę. Jų autentiškumą patvirtino vienas buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnas.

Dokumentai susiję su mokslininkų pateikta paraiška dotacijai gauti. Tyrėjai planavo užkrėsti urvinius šikšnosparnius per jų odą nanodalelėmis ir aerozoliais, kuriuose yra „naujų chimerinių spyglių baltymų“ koronaviruso. Mokslininkai tikėjosi šikšnosparnius imunizuoti prieš ligas, kuriomis jie gali užsikrėsti.

Dokumente teigiama, kad specialistai pakeistų koronavirusą taip, kad teoriškai jis galėtų lengviau prisitaikyti prie žmogaus organizmo.

Paraiškoje buvo numatyta natūralias didelės rizikos koronaviruso atmainas sumaišyti su labiau užkrečiamomis, bet mažiau pavojingomis atmainomis.

Mokslininkai savo tikslams prašė JAV Gynybos departamento Pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų administracijos (DARPA) skirti 14 mln. dolerių. Paraišką pateikė britų zoologas Peteris Daszakas, prezidentas JAV organizacijos „EcoHealth Alliance“, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Uhano virusologijos institutu (Wuhan Institute of Virology, WIV), tiriančiu šikšnosparnių koronavirusus. Jos komandoje dirbo WIV tyrėjas Shi Zhengli, taip pat JAV mokslininkai iš Šiaurės Karolinos universiteto ir JAV geologinės tarnybos Nacionalinio laukinių gyvūnų sveikatos centro.

JAV gynybos departamentas atsisakė finansuoti šį projektą. „Siūlomas projektas, kuriam vadovauja Peteris Daszakas, galėtų kelti pavojų vietos gyventojams“, – nurodė ministerija.

Gegužę „The Wall Street Journal“, remdamasis įslaptinta JAV žvalgybos ataskaita, pranešė, kad 2019 m. lapkritį, dar prieš pasirodant pirmajai informacijai apie koronavirusą, sunkiai susirgo mažiausiai trys Kinijos Uhano virusologijos instituto mokslininkai. Kinijos mokslininkai dirbo laboratorijoje, kurioje tiriami koronavirusai ir kiti patogenai. Lapkričio mėnesį jie kreipėsi į gydytojus, nes jiems pasireiškė simptomai, panašūs ir į COVID-19, ir į įprasto sezoninio gripo požymius.

https://www.laikmetis.lt/nutekinti-dokumentai-nurodo-kad-covid-19-yra-sukurtas/

Vytautas Sinica. Apie Šiluvos deklaraciją ir liberalią katalikybę

Redakcija
-
1
Vytautas Sinica. Apie Šiluvos deklaraciją ir liberalią katalikybę

Rugsėjo 12 dieną Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pristatė ir pakvietė pasirašyti Šiluvos deklaraciją, kuria viešai patvirtintino principines Bažnyčios nuostatas šeimos, gyvybės ir laisvės klausimais. Deklaracija sulaukė kritikos ir visai ne atsitiktinai ji atsklido ne iš kairiųjų, o iš liberalų katalikų, siekiančių Bažnyčios suprivatinimo ir pašalinimo iš valstybės gyvenimo.

Kas tie liberalai katalikai ir ar Bažnyčia apsiribos gindama vien rūtų darželį?

Šiluvoje vykstančių atlaidų Šeimos dienos Mišių metu, Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pristatė Šiluvos deklaraciją, kurią pakvietė pasirašyti visus pritariančius tikinčiuosius ir ne tik juos. Tą padarė jau arti 7000 žmonių. Deklaracija teigia, kokiais principais turi vadovautis šalies įstatymai, tad buvo savo esme politinė. Kokie tie principai?

Esminė Šiluvos deklaracijos vieta yra penki konkretūs principai, kaip vadina autoriai, pamatiniai asmens ir visuomenės gėriai: 1) gyvybės apsauga nuo pradėjimo iki natūralios mirties; 2) vyro ir moters prigimtinis skirtingumas ir lygiavertiškumas; 3) šeima, kylanti iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių; 4) tėvų teisė auklėti vaikus pagal savo dorovinius įsitikinimus; 5) sąžinės, religijos ir žodžio laisvės, saugančios nuo totalitarizmo pagundų.

Deklaracija pasirodė po ilgesnį laiką trukusių viešų ir neviešų pastabų vyskupams, kodėl gi Bažnyčia tyli įvairiais visuomenės gyvenimo klausimais. Deklaraciją paskelbęs arkivyskupas K. Kėvalas buvo to klaustas viešai ir asmeniškai. Bažnyčia negali kalbėti visomis temomis, diktuoti mokesčių tarifų ar aplinkosauginių normų, nuspręsti, kur statyti oro uostą ar kaip naudoti lėšas šalies gynybai. Tačiau savo socialinio mokymo ribose ji gali pateikti principus, kuriais, pagal Bažnyčią, privalo vadovautis bendrojo gėrio siekianti valstybė ir ypač save katalikais laikantys politikai. Būtent tą padarė deklaracija, atsakiusi į „Bažnyčios tylos“ kritiką.

Verta paminėti, kad tose pačiose Mišiose K. Kėvalas pasisakė ir kitais aktualiausiais klausimais – už skiepijimąsi, bet prieš prievartos priemones tą daryti; už žmogiškas sąlygas migrantams, kol aiškinamasis jų teisėtumas. Tai sudėtingesni ir ne tiek tiesiogiai iš Bažnyčios mokymo išvedami klausimai, neatsitiktinai nuskambėję tik pamoksle, tačiau ne pačioje deklaracijoje. Pastarojoje atsidūrė tik tai, dėl ko Bažnyčios mokyme yra absoliutus aiškumas ir konkretus sutarimas.

Katalikai liberalai

Šiluvos deklaracija aiškiai demonstruoja Bažnyčios rūpestį ir įtaką visuomenės gyvenimui ir jos drąsą ta įtaka naudotis, vykdomą visuomeninę misiją. Nieko keista, kad ji iškart susilaukė kritikų. Ne, ne iš atvirų leftistų stovyklos. Pagrindiniai kritikai, sulaukę ir žiniasklaidos dėmesio, buvo įprastai katalikais intelektualais įvardijami TS-LKD frakcijos narys dr. Andrius Navickas ir Naujojo Židinio-Aidų vienas lyderių prof. Paulius Subačius.

A. Navickas, kaip jam ir įprasta, ėmėsi sofizmo: lygino deklaraciją su Tikėjimo išpažinimu, klausė, ar jos reikalavimus atitiktų Šventoji šeima, pats Jėzus ar apaštalas Petras, teigė, kad deklaracija labiau tiktų Dorovės ministerijai nei Bažnyčiai. P. Subačius buvo mažiau ironiškas ir pavadino deklaraciją „klerikalizmu, taigi iškrypimu“. Kritikos autoriai yra katalikai liberalai, o jų pasisakymus masiškai „laikino“ kiti katalikai liberalai iš Naujojo Židinio, Katalikų balso ir kitų organizacijų.

Dažnai ginčijamasi, kas yra ir ar apskritai įmanomi „katalikai liberalai“, ar galima vartoti tokią etiketę, o jeigu galima, ar čia išvis esama kokio prieštaravimo? Juk žmogus gali būti katalikas ir liberalas? Ne, negali. Skirtumas tarp šių dviejų pasaulėžiūrų fundamentalus ir neperžengiamas.

Pamatinė katalikybės prielaida yra objektyvios (ir apreikštos) moralės tiesos egzistavimas. Visi ryškiausi klasikiniai mąstytojai rėmėsi šia prielaida. Žmogaus prigimtis yra apibrėžta, joje yra žmogui kaip rūšiai būtinai būdingų bruožų, o iš jų kyla moraliniai reikalavimai, nulemiantys, kas yra teisinga žmogui ir bet kokiam esiniui pagal jo prigimtį. Tuo remiasi prigimtinis įstatymas, pažinus žmogaus protui. Politikoje jis reiškia, kad kiekviena valdžia gali ir turi pareigą kurti įstatymus, kurie skatintų piliečių dorybes – polinkį rinktis gėrį. Bažnyčia niekada neišsižadėjo šio mokymo.

Liberalizmas remiasi absoliučiai priešinga prielaida, kad jokios objektyvios moralės tiesos nėra, niekas negali jos įvardyti, todėl jokia valdžia negali skatinti rinktis jokios gėrio sampratos ir turi priimti tokius įstatymus, kurie didintų kiekvieno piliečio laisvę siekti savaip suprastos gėrio sampratos. Nuo anarchijos tokioje vizijoje esą turėtų sulaikyti naivi pastaba, kad kiekvieno laisvė baigiasi ten, kur prasideda ir būtų pažeidžiama kito laisvė. Valstybė žmonėms tikslų nenustato, kas gera ir kas blogai, atsakyti nebando, nes negali žinoti, tad ir neturi teisės. Šie du požiūriai visiškai nesuderinami tiek filosofiškai, tiek savo politinėmis pasekmėmis.

Tačiau katalikai liberalai nuolatos bando suderinti katalikybę ir liberalizmą (o dabar net ir vadinamąjį leftizmą) ir būtent todėl yra pagrindiniai Bažnyčios kišimosi į politiką kritikai. Jų tikslas yra pakeisti Bažnyčią į tik privačia sielovada ir labdara besirūpinančią organizaciją, kuri savosios moralės tiesos sampratos viešai nesteigtų ir nepasisakytų už ja paremtus įstatymus.

20 amžiaus pabaigoje toks Bažnyčios suprivatinimas tapo pagrindiniu jos viešojo vaidmens neutralizavo būdu visame Vakarų pasaulyje. Ankstesni diktatorių bandymai atvirai naikinti Bažnyčią, uždrausti pamaldas ir uždaryti šventoves (mums pažįstami iš sovietmečio), nepasiteisino, nes kėlė žmonėms priešišką reakciją.

Katalikų liberalų kelias priešingas. Bažnyčios jos priešams nebereikia naikinti, užtenka ją įtikinti pačiai atsisakyti vienos pagrindinių savo misijų – rūpesčio viešojo gyvenimo normomis. Būtent tą skelbia katalikai liberalai, būtent todėl jie, o ne kairieji, yra pagrindiniai Bažnyčios kritikai, jei tik ši pamėgina savo skelbiamą tiesą ginti viešumoje.

Andriaus Navicko vaidmuo apskritai yra unikalus ir vertas dėmesio. Kaip buvęs liberalios katalikybės portalo bernardinai.lt redaktorius jis tapo TS-LKD nariu ir parlamentaru, kad atliktų specifinį vaidmenį: kiek įmanoma, „parduotų“ krikščioniškam rinkėjui antikrikščionišką liberalią politiką. Tam jis nuolatos kalba abstrakčias frazes apie žmogaus orumą, selektyviai cituoja Šventąjį Raštą ir popiežių Pranciškų, vis mėgindamas įtikinti skaitytojus, kad iš principo įmanomos priežastys katalikams pritarti sprendimams, kuriuos yra kategoriškai pasmerkusi Katalikų Bažnyčia.

Bažnyčia reikalauja drausti abortus, Navickas moko rinkėjus, kad ne. Bažnyčia draudžia įteisinti bet kokias šeimai prilygintinas vienalytes sąjungas, Navickas moko rinkėjus, kad ne. Ir taip toliau. Liberalizmas ir katalikybė neva yra suderinami. Tai jo vaidmuo ir jo misija – Tėvynės Sąjungai tvirtai žengiant liberalizmo keliu, kuo ilgiau išlaikyti suklaidintus krikščioniškus rinkėjus.

Platesnis klausimas: Bažnyčios vieta

Šiluvos deklaracija, nors puikiai parengta, nėra niekuo išskirtinė ta prasme, kad visame pasaulyje įvairių šalių Vyskupų konferencijos skelbia pozicijas aktualiais savo šalių politiniais klausimais. Štai JAV prezidentu išrinkus kataliką Joe Bideną, JAV vyskupų konferencija viešu laišku pasmerkė jo pritarimą abortams ir „vienalytėms santuokoms“.

Seksualinės moralės klausimai kartojasi neatsitiktinai. Po seksualinės revoliucijos būtent šiais klausimais Vakarų visuomenės labiausiai nutolo nuo Bažnyčios mokymo (kitaip nei, tarkime, socialinės atskirties klausimais), bet Bažnyčiai niekur nedingo pareiga jį skelbti.

Tiek JAV vyskupų konferencija, tiek Benediktas XVI yra įvardijęs tuos pačius abortų, eutanazijos, šeimos sampratos, tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinus ir religijos laisvės klausimus, kaip svarbiausius katalikams vertinant politikus. Norintys neutralizuoti Bažnyčią, nuolatos reikalauja jai būtent šiais klausimais patylėti ir net atvirai neigia pačių konkrečiausių privalomų Bažnyčios dokumentų – pavyzdžiui dėl politikų paramos vienalytėms sąjungoms draudimo – egzistavimą arba įpareigojantį statusą.

Bažnyčios vaidmens politikoje klausimas Lietuvoje jau buvo iškilęs pavasarį, kai prieš partnerystės įteisinimą ir Stambulo konvenciją pasisakė įvairūs kunigai, įskaitant ir anksčiau laikytus liberaliais. Tada kilo nemažas puolimas. Tikėtasi juos išgąsdinti, tačiau suveikė priešingai. Pavyzdžiui, A. Toliatas iki šiol kalba būtent apie mobinimą už pažiūras ir drąsina prabilti kitus. Kunigai kaip asmenys ir piliečiai tikrai turi teisę ir pareigą kalbėti apie valstybės politinį gyvenimą ir principus, kuriais šis turėtų remtis. Tačiau tą teisę turi ir Bažnyčia, ir konkrečioje šalyje jos vardu kalbantys vyskupai. Ne Navickui, ne Subačiui ir ne Maldeikienei aiškinti, kaip vyskupai turi suprasti katalikybę, ir kur jie neva prieštarauja popiežiui.

Kaip nesename interviu sutiko A. Jokubaitis, po Vatikano II susirinkimo Bažnyčia nuolatos ėjo atsitraukimo keliu, užleisdama sekuliariai valdžiai vis naujas savo veiklos sritis. Dabar ji nebeturi kur trauktis ir arba ras drąsos pradėti dalyvauti politikoje, kalbėti politine kalba, arba turės atiduoti ir „savo rūtų darželį“. Tą reikėjo daryti anksčiau. Bažnyčiai reikia šią drąsą atrasti ir bent kol kas ji rodo to ženklus.

parengta pagal lrt.lt

1...944945946...1 706Nuo 1 706 945 puslapis