2025-05-10, Šeštadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 942

Slapta Jono Noreikos veikla

Redakcija
-
1

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) naujausiose išvadose nevienareikšmiškai vertintas Jonas Noreika – Generolas Vėtra yra išteisintas.

Išvadose nurodoma, kad  J. Noreika aktyviai prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo ir buvo laikomas antinacinio pasipriešinimo dalyviu.

Primename, kad Tyrimų centro pažymoje nurodoma, jog Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve buvo rasti istoriografijoje nežinomi kunigo Jono Borevičiaus liudijimai, kad „Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose. Šis svarbus kun. Jono Borevičiaus liudijimas, pasakytas prisiekus JAV teisme, leidžia daryti išvadas, kad:

  1. Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo;
  2. J. Noreika laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios;
  3. Iki Žagarės geto likvidavimo J. Noreika nesuprato, kad getai yra vienas iš Holokausto etapų;
  4. Jonas Noreika–Generolas Vėtra KGB užsakymu buvo kompromituojamas dar sovietmečiu“

Pažymėtina, kad  Vilniaus Gaono žydų muziejaus siūlymu už žydų gelbėjimą kun. Jonas Borevičius yra apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jam Šiauliuose yra pastatyta atminimo lenta.

Tačiau, kai 2020 metais St.Tomas  smurtaudamas kūju sudaužė lentą, „Grindos“ darbuotojai ją suklijuotą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais. Tačiau Vilniaus mero R.Šimašiaus sprendimu ant bibliotekos sienos buvusi lenta J. Noreikai buvo nuimta. Tai padaryti nusprendęs R. Šimašius teigė, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Netrukus J. Noreikos palaikytojai patys pakabino atminimo lentą, Vilniaus miesto meras tokį poelgį sukritikavo, bet lenta tebekaba iki šiol.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu. 1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu. 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo.

Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį. 1997 metais J. Noreika–Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1–ojo laipsnio ordinu po mirties (delfi.lt).

Tačiau puolimas prieš šį neeilinį asmenį tebesitęsia įvairiais frontais, nes juo labai yra suinteresuota kaimyninė Rusija, kuri visomis išgalėmis siekia paneigti įvykdytą Lietuvos 1940 -ųjų metų okupaciją ir įteigti, kad Lietuvos „įstojimas” į SSSR buvo laisvanoriškas, o sukilimų ar kokio nors pasipriešinimo okupaciniam režimui Lietuvoje nebuvo.

Šioje 22 min. trukmės video medžiagoje yra sudėti skaitytojams žinomi ir dar nežinomi faktai apie Joną Noreiką- Generolą. Tai video pasakojimas apie „Slaptą Jono Noreikos veiklą”.

Slapta Jono Noreikos-Generolo Vėtros veikla: faktai ir liudijimai

Redakcija
-
1
Slapta Jono Noreikos-Generolo Vėtros veikla: faktai ir liudijimai

Keistokos logikos valstybė

Redakcija
-
0

Ruslanas Baranauskas- mokslo atstovas

Visi politikai, mokslo, visuomenės reprezentantai nuolatos akcentuoja fundamentalų dalyką apie diskusijų būtinybę ir veiksmų pagrįstumą proto ribose. Piliečiai stebi jų pasisakymus, daro analizes, išvadas, turi teisę į nuomonę.

Tačiau galima sakyti minime 1 metines, kuomet vis labiau dominuoja 1 ideologijos, klišės, doktrinos nekvescionuojama tiesa be jokios kitos pozicijos priėmimo, suderinamumo.

Argumentuoju, kad tai nebūtų tuščias kiauro puodelio su vandeniu pilstymas.
1. Vakcinacija, testavimas- pasirenkamas dalykas, prieš žmogaus valią nebus taikoma prievarta, šantažas, spaudimas. Apie tai vasarį kalbėjo pats ministras Arūnas Dulkys. 70 proc. pakanka, idant įgytume kolektyvinį bandos imunitetą ir vėl grįžtame į normalaus gyvenimo vėžes.

Tačiau kodėl įvedamas galimybių pasas ir be jo nepraeisi Kauno autobusų stotyje į knygyną, vaistinę??

Reikėjo tuos 30 proc. numatyti, kaip nebūtinos prievartos dalį, susitarus, kad užtenka dėvėti kaukes. Neabejoju Konstitucinis teismas šį de jure negaliojantį liberalų išmislą panaikins. Kokią galią darbdaviai turėjo net nesulaukus rugsėjo 13 atleidinėti darbuotojus?

2. Universitetai turi visišką laisvę, autonomiją.
Neneigiu emigracija didelė, gyventojų skaičius mažėja, valstybei išlaikyti fakultetus yra nelengva. Tačiau kiek laiko, kaip, kokia forma vyko diskusijos su akademine LEU, Šiaulių universiteto bendruomene dėl jungimosi prie VDU, VU. Mano žiniomis sekantis taikinys- uostamiestis.

Neseniai bendravau su garbiu profesoriumi lituanistu iš Šiaulių, kuris tik rankomis pamojavo jog niekas jo noro, valios Saulės mieste išlaikyti Alma Mater nepaisė.

Apklauskime Vytautą Dumbliauską, kitus iškilius mokslo šviesuolius, kiek jie dėjo pastangų nesuardyti Alma Mater funkcionavimų, tęstinumo? Ar pavyko pasiekti rezultatus?

3. Konstitucija skelbia apie miškų, vandens telkinių išsaugojimą, neliečiamumą. Ar vyko referendumas dėl Labanoro girios niokojimo, Nemuno aptvėrimo Birštone ir pan?

Gintautas Kniukšta, Andriejus Gaidamavičius neduos meluoti, jog vyksta barbariška savivalė ir spjovimas ant įstatymų.

O toliau, kur žiniasklaidos šališkumas, kuomet 15 min, Delfi aiškiai nusistato prieš atsisakančius skiepytis, trina komentarus, klijuoja klišes, etiketes.

Kur prezidentūros svarus žodis, ar šalies vadovas bijo kažkokios neparankios informacijos viešo nutekinimo?

Ramūnas Aušrotas. Raktas į mažesnes komunalinių paslaugų kainas

Redakcija
-
0

Autorius yra teisininkas, Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas ir kandidatas Trakų rajono mero rinkimuose.

Vienas iš didžiausių Trakų rajono skaudulių – daug metų neefektyvus savivaldybės įmonių darbas.

Valstybės kontrolės duomenimis 2013–2015 m. UAB „Trakų vandenys”, UAB „Trakų šilumos tinklai“ ir UAB „Trakų paslaugos“ veikė nuostolingai. 2015 m. nuostolingai dirbo ir UAB „Trakų autobusai“, bet savivaldybė nesiėmė jokių priemonių, kad pagerintų rezultatus.

Situacija nepasikeitė ir iki šiol. 2020 m. visos savivaldybės kontroliuojamos įmonės (SKĮ) patyrė nuostolį. Pvz., 2020 m. UAB „Trakų vandenys“ ataskaitoje rašoma, jog įmonė veikė nuostolingai (-121 221 Eur). Ankstesnių metų sukauptas nuostolis (-208 120 Eur) buvo padengtas akcininko įnašu. Įmonė turėjo 80 tūkst. Eur abejotinų skolų, kurias tikimybė atgauti yra maža.

Nuostolingas įmonių darbas sekina Trakų miesto biudžetą, nes įmones tenka sanuoti. Nors paslaugas gyventojams teikiančios įmonės pagal įstatymą savo veiklą turi organizuoti ir visas sąnaudas padengti tik lėšomis, surenkamomis iš vartotojų už suteiktas paslaugas, praktika yra kita. Savivaldybė negali sumokėti įmonės skolų tiesiogiai, todėl tai daroma per tikslines lėšas tam tikram turtui įsigyti („Trakų vandenys“), nors jis turėtų būti įsigyjamas iš įmonės uždirbtų pinigų arba per įstatinio kapitalo didinimą („Trakų paslaugos“) arba kitomis formomis (pvz., „Trakų autobusams“ kompensuojant už nuostolingus maršrutus)

Neefektyvus įmonių darbas sąlygoja dideles paslaugų kainas vartotojui. Didėjant sąnaudoms, didėja ir paslaugų kaina. Be abejo, sąnaudas lemia ir brangstančios medžiagų bei žaliavų kainos. Tačiau lyginant Trakų ir kitų savivaldybių rodiklius, akivaizdu, kad Trakams kol kas sekasi prasčiausiai. Pvz., Lietuvos laisvos rinkos instituto duomenimis, 2018 m. Trakai pasižymėjo didžiausia šilumos kaina regione (8 ct. už kWh), lenkdami net Vilnių (7, 91).

Sprendimo raktas – efektyvi SKĮ valdysena

Valstybės kontrolės auditas nustatė, jog viena svarbiausių priežasčių, kodėl bendrieji savivaldybių kontroliuojamų įmonių (SKĮ) finansinai rodikliai tendencingai prastesni už šalies ir Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) bendruosius rodiklius, yra nerezultatyvi SKĮ valdysenos politika.

T. y. savivaldybės nekelia savo kontroliuojamoms įmonėms finansinių ir kitų tikslų, neatlieka stebėsenos, neužtikrina skaidrumo, nepriima valdysenos politiką nustatančių teisės aktų.

Vienas iš EBPO Valstybės įmonių valdymo gairėse pateikiamų įmonių valdysenos principų – aktyvus savininkas turi įvardyti įmonės tikslus. Taip pat ir savivaldybės turi aiškiai įvardyti įmonėms keliamus tikslus, o šie tikslai turi būti suderinti su įmonių ilgalaikėmis strategijomis. Kiek tai įmanoma, tikslai turėtų būti tokie, kad juos būtų galima kiekybiškai įvertinti, pvz., nuosavo kapitalo grąžos lygis.

Taip pat reguliariai turėtų būti vertinama, kaip įmonės siekia nustatytų tikslų, o taip pat numatytos priemonės tuo atveju, kai įmonės tikslų nepasiekia. Tik aiškiai žinodamos, ko iš jų tikisi savivaldybė, SKĮ gali veikti efektyviai.

Valdysenos politiką nusakančiuose dokumentuose taip pat turi būti apibrėžti kolegialių valdymo organų narių atlyginimai, nustatomi jų atrankos principai.

Trakų rajono savivaldybė jau pasitvirtino bendrą SKĮ veiklos tikslų vertinimo tvarką, kuria įpareigojo SKĮ paruošti strateginius veiklos planus, nustatė įmonės veiklos vertinimo tvarką ir kontrolės priemones. Tačiau Savivaldybės įmonėms keliami tikslai, suformuluoti itin keista forma (lūkesčių rašto pavidalu). Juose numatyti veiklos tikslai yra abstraktūs (pvz., kad veiktų pelningai, būtų pažangi bendrovė), jų vertinimo kriterijai nekonkretūs, nesiejami su aiškių finansinių rodiklių per ataskaitinius metus pasiekimu.

Nors visos SKĮ jau turi strateginius veiklos planus, jų turinys dažnai primityvus (pvz., „Trakų paslaugos“). Kokybe išsiskiria tik „Trakų autobusai“ strategija (tą lėmė naujai suformuota valdyba).

Valdymo koordinavimo centras 2019 m. atlikęs Lietuvos tyrimą, užfiksavo reikšmingas savivaldybių SĮ valdysenos spragas. Daugumoje didžiųjų SKĮ yra pažeidžiami EBPO valdysenos principai ir Vyriausybės nutarimas, numatantis, kad įmonių valdybų ir kitų kolegialių organų veikla turi būti atribota nuo politinės įtakos. Nemaža dalis SKĮ kolegialių organų yra suformuoti iš savivaldybės tarybų narių, administracijos direktorių ar jų pavaduotojų.

Iš keturių Trakų SKĮ, daugiau kaip pusė visų valdybos narių yra savivaldybės administracijos darbuotojai. Dauguma jų – nėra tos srities valdymo ekspertai. Visai neseniai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rekomendavo atleisti iš „Trakų šilumos tinklų“ direktorės pareigų dabartinę vadovę, buvusią Trakų rajono savivaldybės tarybos narę, kaip pažeidusią viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Esant tokiai situacijai, ar galime kalbėti apie skaidrų SKĮ valdymą?

Sprendžiant įsisenėjusias Trakų komunalinio ūkio problemas reikia:

tobulinti savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdysenos politiką, nustatant:

a) kolegialių valdymo organų narių atrankos principus, jų atlyginimus;

b) aiškius, pamatuojamus veiklos rodiklius ir jų vertinimo kriterijus;

c) standartizuotą SKĮ ataskaitos modelį;

d) numatyti atsakomybę už veiklos rezultatus ne tik įmonių vadovams, bet ir valdyboms

e) nustatyti bendruosius minimalius reikalavimus visiems pretendentams į savivaldybės įmones vadovų postus.

Tinkama savivaldybės įmonių valdysena – tai raktas į mažesnes komunalinių paslaugų kainas ir geresnę paslaugų kokybę.

Politinė reklama, parengta paties kandidato. 

 

 

Ryan T.Anderson. Lyties keitimo procedūros neišsprendžia psichinių problemų

Redakcija
-
0
Didžiausia tyrimų duomenų bazė rodo, jog lyties keitimo operacijos nepadeda pacientų psichinei sveikatai. Visgi tai prasilenkia su tuo, ką teigė įvairūs autoriai ir žiniasklaida.

2019 m. spalio mėnesį Amerikos psichiatrijos žurnalas paskelbė straipsnį pavadinimu „Psichinių sutrikimų sumažėjimas tarp translyčių asmenų po lyties keitimo operacijų: Visos populiacijos tyrimas.“ Pavadinimas leidžia suprasti, jog šis straipsnis teigė, kad pacientas po lyties keitimo operacijos jaus mažesnį poreikį gydytis nuo psichinių sutrikimų. Visgi žurnalo redaktoriai ir straipsnio autoriai greitai pasitaisė, jų žodžiais „rezultatai parodė, jog operacija neturi jokio ryšio su tolimesnėmis paciento nuotaikomis ar sutrikimais.“

Pasirodo viskas yra blogiau nei manyta. Jau pradiniai rezultatai parodė, jog po hormonų terapijos pacientas nejaučia jokios naudos. Šioje vietoje straipsnis neklydo. Taigi, esmė ta, jog pacientui lyties keitimo procedūros – tiek hormonų, tiek skalpelio – atskleidžia, kad šios neatneša jokios žadėtos naudos.

Tiesa ta, jog pataisę pradinį tyrimą, autoriai pabrėžė, jog pacientų, kurie pasiryžo lyties keitimo operacijai, nerimo sutrikimai pablogėjo vienu balu, nei tų, kurie operacijai nesiryžo:

„Asmenims, kuriems buvo nustatytas lytinės tapatybės sutrikimas ir kurie pasiryžo lyties keitimui, galiausiai gydymas nuo nerimo sutrikimų reikalingas dažniau nei tiems, kurie to padaryti nesiryžo.“

Kyla klausimas – kas privedė prie straipsnio korekcijos? Šūsnis pasipiktinimų ir laiškai redaktoriams. Vienas pirmųjų mokslininkų, kurie kėlė klausimus apie pradinį straipsnį buvo sociologijos profesorius Mark Regnerus iš Teksaso universiteto.

Regnerus „Public Discourse“ žurnale gyrė šį tyrimą dėl plačios duomenų bazės, tačiau jis pabrėžė, jog keista yra tai, kokiu būdu autoriai pristatė jį visuomenei ir kokia buvo visuomenės reakcija. Pavyzdžiui, Regnerus pabrėžė tai, jog „tyrimas nerado jokios psichinės naudos taikant hormonines procedūras“.

Jis taip pat pabrėžė, jog šioje duomenų bazėje, apimančioje 9.7 milijonus žmonių, rezultatai pateikiami tik apie trijų žmonių rezultatus: „Tyrimo išvadose kartais buvo kalbama tik apie pavienius atvejus, pavyzdžiui, tris žmones, nors jis apėmė 9.7 milijonus švedų, iš kurių 2679 turėjo lyties tapatybės sutrikimą ir 1000, kurie ryžosi lyties keitimo operacijai.

Taip pat Regnerus pastebėjo, kokį mažą poveikį turėjo operacija. Kartais gydytojas turėdavo atlikti net 49 operacijas, kad pacientas jaustų naudą. Regnerus teigė: „operacijos nauda pacientams būdavo tokia maža, kad kartais operacijų skaičius siekdavo 49 lyties keitimo procedūras vienam pacientui, prieš jam pradedant siekti kitokio gydymo.“

Žinant visą tai, kyla klausimas, kodėl žiniasklaida džiaugėsi šiuo tyrimu? Kodėl tarp medicinos elito yra šis „konsensusas“, jog tokios procedūros padeda pacientams? Kodėl yra teigiama, jog tai vienintelis priimtinas gydymas?

Kodėl vaikai yra įtraukiami į tokias procedūras? Ir kodėl tėvams yra sakoma, jog brandą stabdantys hormonai, priešingų lyčių hormonai ir operacijos yra vienintelis kelias išgydyti vaiką?

Prieš du metus savo knygoje „Kai Harry tapo Sally: Atsakas į translyčių judėjimą“ pažymėjau, jog geriausia terapija yra ta, kuri moko pacientą priimti savo kūną ir susigyventi su juo. Vietoje bandant padaryti neįmanomą – „pertvarkyti“ kūną su visomis susipynusiomis mintimis ir jausmais – verčiau mes turėtume padaryti tai, kas įmanoma: padėti žmonėms susigyventi su savo mintimis ir jausmais, pripažįstant realybę.

Mūsų neturėtų stebinti ir rezultatai, kuriuos rodo naujausi tyrimai – hormonų terapijos ir operacijos nepadeda, tai neatneša norėtų rezultatų. Netgi Obamos administracija pripažino, jog geriausi tyrimai tai įrodo.

2016 m. rugpjūčio mėnesį medicinos ir gydymo centras rašė: „Keturi geriausi tyrimai, atlikti psichometriniais metodais, parodė, jog pacientų gyvenimas prieš operaciją ir po nepasikeitė.“ Ką tai reiškia? Dalis pacientų taip kankinosi, jog jie pasiryžo amputacijoms ir kitoms radikalioms operacijoms ir daugiausia, ką Obamos administracija galėjo pasiūlyti, tai tyrimai, kurie patvirtina, jog tokios operacijos nepagerina gyvenimo kokybės.

Blogiausia tai, jog tokios operacijos gali turėti netgi mirtinų pasekmių. Didžiausioje ir plačiausioje diskusijoje apie lyties keitimą, kuri buvo organizuota medicinos ir gydymo centro, buvo teigta: „Tyrimas nustatė didesnį mirtingumo ir psichiatrinių sutrikimų procentą, kuris tenka lyties keitimą atlikusiems žmonėms, palyginus su kontroline grupe. Išaugęs mirtingumas buvo dėl savižudybių (kurių skaičius buvo 19.1 karto didesnis, nei kontrolinės grupės).“

Tokie rezultatai yra tragiški ir šie duomenys yra priešingi tam, ką teigia žiniasklaida ir kiti tyrimai, kurie yra atlikti per trumpą laiką. Taip pat Obamos administracija paskelbė, jog „apie šių pacientų mirtingumą buvo sužinota tik po dešimties metų“.

Taigi, kai žiniasklaida spekuliuoja tokiais tyrimais, kuriems yra tik keleri metai ir teigia, jog tokios operacijos yra sėkmingos, į tai reiktų žiūrėti su skepsiu ir įtarumu. Visgi įdomu bus pažiūrėti į tai, kurie žiniasklaidos kanalai parodys pataisytus ir pakitusius studijų rezultatus.

Kaip ir minėjau savo knygoje „Kai Harry tapo Sally“ – lyties disforija yra rimtas sutrikimas, o tokie žmonės, kurie turi šį sutrikimą, turėtų būti gydomi su pagarba ir supratimu. Tokie pacientai turi žinoti tiesą. Didžiausia pasaulio duomenų bazė įrodo, jog šios operacijos neatneša pilnatvės ir laimės. Taigi, mes turime rasti geresnį, labiau humanišką ir efektyvų gydymą tiems, kas turi šią kondiciją.

Išversta iš http://heritage.org/

Rugsėjo 27 d. DIENOS ĮVYKIŲ PANORAMA

Redakcija
-
0

Ateityje teks skiepytis nuolat

Farmacijos milžinės „Pfizer“ vadovas Albert Bourla teigia,  kad normalus gyvenimas turėtų sugrįžti po metų, kai visiems bus pakankama vakcinų. „Nemanau, kad tas sugrįžimas vyks be naujų covid atmainų pasirodymo ir reguliaraus skiepijimo”. Pasak jo, labiausiai tikėtina, kad žmonės bus revakcinuojami kasmet. Kasmetinis visos populiacijos skiepijimas šiuo metu atrodo kaip drastiška mintis, kadangi tyrimai rodo, jog skiepai paveikiausi tik vyresnio amžiaus žmonėms. Panašiai praėjusią savaitę pasisakė ir kitos farmacijos milžinės „Moderna“ vadovas Stephane Bancel. Tai dar kartą parodo, jog normalus gyvenimas bus garantuojamas tik tiems, kas sutiks reguliariai skiepytis. Tiems, kas su eksperimentinėmis vakcinomis nesutinka, kelionės, darbas ir elementarios paslaugos bus apribotos, tuos žmones paliekant nesibaigiančiame karantine.

Pabėgėlių centre Rukloje vėl kilo riaušės

Pabėgėlių priėmimo centre šiandien vėl kilo riaušės. Centro vadovė, kad savaitgalį pasišalinus 21 migrantui, aštuoni jau yra sugrąžinti arba grąžinami, ji taip pat patikino, kad šiuo metu vyksta apsaugos paslaugų pirkimo procedūros. Kalbėdama apie šeštadienį kilusius neramumus centre, ji teigė, kad tai buvo „emocinė iškrova“ reaguojant į tai, jog daliai migrantų nepavyko pabėgti iš centro, bet ne į vaiko mirtį. Rukloje gyvena apie 20 migrantų, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų, jiems teikiama visa būtina pagalba, sako centro direktorė Beatričė Bernotienė.

Į Macroną buvo paleistas kiaušinis

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui lankantis Lione, į jį buvo paleistas kiaušinis. Jis pataikė prezidentui į petį, tačiau nesudužo. Policija sulaikė kiaušinį sviedusį vyrą. „Jei jis nori man ką pasakyti, tegul ateina“, – sakė E. Macronas. „Vėliau su juo pakalbėsiu“, – pridūrė jis. Vyro motyvas kol kas nežinomas. Birželį E. Macronas lankydamasis Pietų Prancūzijoje sulaukė vieno vyro antausio. Bedarbis tada buvo nuteistas keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Koronaviruso situacija
Per praėjusią parą nustatyti 1043 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, iš kurių keturi buvo pilnai paskiepyti. Visi paskiepyti asmenys priklausė 80–89 metų amžiaus grupei. Šalies ligoninėse šiuo metu gydoma 1114 žmonių, 122 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligoninėse yra 42 žmonėmis daugiau. Statistikos departamento duomenimis, iš viso Lietuvoje COVID-19 infekcija nusinešė dešimties 20–29 metų amžiaus grupei priklausiusių asmenų gyvybes. Iš jų tik vienas buvo pilnai paskiepytas.

Baigėsi Vokietijos parlamento rinkimai
Vokietijos parlamento rinkimų rezultatai – tokie, kokių ir buvo galima tikėtis. Socialdemokratai surinko daugiausiai mandatų. Prieš kelis mėnesius partija neatrodė galinti rimtai pretenduoti į pirmąsias pozicijas. Netgi priešingai, ji buvo pristatoma kaip chrestomatinis centro kairiųjų jėgų silpnėjimo visoje Europoje pavyzdys. Visgi partija susitelkė tarpusavyje, iškėlė populiariausią nuomonių apklausose kandidatą į kanclerius Olofą Scholzą ir naujajame parlamente turės daugiausiai mandatų. Tai dar nereiškia, kad Socialdemokratai bus valdančiosios koalicijos dalimi, bet potencialas tokiam scenarijui – didelis.

Sulaikyti penki asmenys, neteisėtai gabenę 19 irakiečių migrantų

Pasieniečiai sulaikė penkis Azerbaidžano, Lenkijos, Irako ir Sakartvelo piliečius, neteisėtai gabenusius 19 irakiečių migrantų.  13 iš šių migrantų yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje, dar šeši irakiečiai, pirminiais duomenimis, buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Jonavos rajone. Kaip pranešė VSAT, šeštadienio naktį Panevėžio policijos pareigūnai pagal VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pasieniečių informaciją Pasvalio rajone sulaikė leidimą gyventi Lenkijoje turintį Azebaidžano pilietį bei Lenkijos pilietę. Jie vairavo automobilius „Mercedes Benz S500“ rusiškais numeriais ir „Lexus“ lenkiškais numeriais.

ETPA sesijoje planuojama diskusija dėl migrantų krizės Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasieniuose su Baltarusija

Rugsėjo 27–30 dienomis Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjoje (ETPA) Lietuvos delegacija dalyvauja ETPA rudens sesijoje Strasbūre. Paskutiniąją sesijos dieną be kitų klausimų ketinama surengti diskusiją dėl išaugusių migrantų srautų prie Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sienų su Baltarusija. ETPA plenarinės sesijos pagrindinis akcentas – diskusija „Aplinka ir žmogaus teisės: teisė į saugią, sveiką ir tvarią aplinką“.
Sesijoje pristatomuose pranešimuose bus apžvelgiami Europos Tarybos veiksmai siekiant įtvirtinti teisę į sveiką aplinką, diskutuojama, ar kovojant su klimato kaita reikės didesnio piliečių įsitraukimo priimant sprendimus, pokyčių baudžiamosios ir civilinės atsakomybės srityje bei didesnio pasitikėjimo teisine valstybe.

Šią savaitę Vilniuje rinksis Europos finansų politikos formuotojai
Spalio 1 d., penktadienį, Vilniuje vyks Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Europos Audito Rūmų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) organizuojama 8-oji tarptautinė finansų rinkų konferencija „Kapitalo rinkų kūrimas Baltijos šalyse“, kur ekspertinei diskusijai ir idėjų mainams aktualiais klausimais susitiks Lietuvos bei užsienio politikos formuotojai ir verslo specialistai. Atsižvelgiant į būtiną ekonomikos atsigavimą ir demografinius pokyčius ES, diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama įmonių galimybėms gauti finansavimą po pandemijos ir mažmeninių investuotojų dalyvavimui kapitalo rinkose.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininku perrinktas kino režisierius Arūnas Matelis

Rugsėjo 27 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narių visuotiniame susirinkime sąjungos pirmininku perrinktas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, JAV režisierių gildijos už indėlį į kino meną prizininkas Arūnas Matelis. Šis vienas garsiausių „lūžio“ kartos režisierius, prodiuseris Lietuvos kinematografininkų sąjungai išrinktas vadovauti dar vieną kadenciją – 4-iems metams.

Prezidentas: Lietuva yra pasirengusi tapti žaliosios transformacijos lydere regione
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu. Šalies vadovas su EBPO generaliniu sekretoriumi aptarė bendradarbiavimo svarbą, Lietuvos pasiekimus valdant COVID-19 pandemijos poveikį ekonomikai, vakcinacijos, struktūrinių reformų ir aplinkosaugos klausimus. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva yra iškėlusi ambicingus tikslus įgyvendinant žaliąją darbotvarkę ir siekia visuomenės, valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimo ir sutarimo šiuo klausimu. Jis pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi siekti regiono lyderystės aplinkosaugos srityje ir tapti žaliųjų tikslų ambasadore Rytų Partnerystės šalyse. Šalies vadovas su M. Cormannu taip pat aptarė ekonomikos atsigavimo po pandemijos klausimus.

Rugsėjo 28 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje bus paskelbtas Meilės Lukšienės premijos laureatas

Rugsėjo 28 d. 15 val. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje bus paskelbtas Meilės Lukšienės premijos laureatas, išrinktas iš 25 pretendentų, šiemet pateikusių kandidatūras. Laureatą išrenka švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija, prieš tai vyksta kandidatų prisistatymai, pokalbiai, bendra diskusija. Atrenkant kandidatus vadovaujamasi šiais kriterijais: gera pedagoginio darbo pradžia ir tolesnė veikla, orientuota į ugdymo demokratizavimą ir modernizavimą, pilietiškai aktyvi veikla, kūrybinga veikla ugdymo procese, sėkmingi edukaciniai projektai, lyderystė, sėkmingas bendradarbiavimas ir kt. Premijos tikslas – įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės Meilės Lukšienės atminimą ir skatinti pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus. Premijos laureatas įsipareigoja tęsti ir plėtoti Meilės Lukšienės idėjas.

VDU vyks atsisveikinimas su prof. Broniumi Vaškeliu

Rugsėjo 27–28 dienomis vyks žymaus mokslininko, mecenato, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus emerito, garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio (1922 11 14 – 2021 09 03) laidotuvių ceremonija. Su profesoriumi bus galima atsisveikinti VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas) rugsėjo 27 d. nuo 16 iki 20 val. bei rugsėjo 28 d. nuo 9 iki 14 val. Rugsėjo 28 d., 14 val. VDU Didžiojoje auloje vyks šv. Mišios. 15 val. – laidotuvių procesijos išvykimas į Petrašiūnų kapines, kur bus laidojamas B. Vaškelis.

Seimo kontrolieriai prašomi įvertinti biurokratizmo apraiškas Vyriausybėje
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbaukis po to, kai Vyriausybė neatsakė į 11 iš 12 jai šešėlinės Vyriausybės 2021 metų balandžio – rūgpjūčio mėnesiais išsiųstų raštų, kreipėsi į Seimo kontrolierius. Tiek viešojo administravimo įstatymas, tiek ir pačios Vyriausybės nutarimai numato, kad piliečių prašymai turi būti nagrinėjami ir į juos atsakoma – šiuo atveju to nebuvo. Dar daugiau, iš Vyriausybės vadovės pasipylė atsikalbinėjimai bei bandymai pažeminti, kaltinimai, neva norime kažko išskirtinio. Nieko išskirtinio nenorime, norime tik vieno, ką garantuoja Konstitucija visiems piliečiams vienodai – kad valstybės institucijos tarnautų žmonėms. – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Iš skaitytojų pašto. Dainius Rudzevičius p. Armonaitei: kokias vertybes jūs ginate siūlydami įteisinti lyčiai neutralią partnerystę?

Redakcija
-
3
Iš skaitytojų pašto. Dainius Rudzevičius p. Armonaitei: kokias vertybes jūs ginate siūlydami įteisinti lyčiai neutralią partnerystę?

Perskaičiau ponios Armonaitės mintis („Armonaitė: Partnerystės įstatymas Lietuvoje bus“), išsakytas TS-LKD suvažiavime apie lyčiai neutralią partnerystę, ir norėčiau išsakyti keletą samprotavimų.

Ponia Armonaitė daug kalba apie politinį stuburą, principus, žmogaus teises, progreso siekį ir vertybes. Tad norisi paklausti, kokias vertybes ji gina ir siūlo įteisinti lyčiai neutralios partnerystės įstatymu?

Vakarų pasaulyje šiuo metu vis labiau įsigali „vertybinė“ nuostata Ydas versti Dorybėmis. Vienas ryškiausių šios tendencijos pavyzdžių yra Sodomiją pripažinti vertybe, paskelbti moraliai priimtina, o ją praktikuojančias poras, prisidengus žmogaus teisių figos lapeliu, prilyginti tradicinei šeimai. Ir visa tai motyvuojama „progreso“ siekiu (kai iš politiko lūpų girdžiu šį žodį, man visada kyla nerimas – penkiasdešimt metų jau esame gyvenę progresyviausioje pasaulio santvarkoje).

Kur veda tokios nuostatos? Ogi į visuomenės demoralizavimą, oportunizmą, moralinę dezorentaciją. Apie moralinių nuostatų svarbą akivaizdžiai byloja Afganistano pavyzdys, kai net galingiausia pasaulio armija pasirodė nepajėgi įveikti įsitikinimų (čia nesvarstoma, ar jie mums priimtini, ar ne) jėgos.

Jei ydos virsta dorybėmis, tuomet galima bet kas, tik reikia atitinkamo ideologinio paruošimo. Tai ir daroma dirbtinai primetant mūsų visuomenei diskusiją partnerystės klausimu. Tai nėra natūralios mūsų visuomenės raidos rezultatas, už šito stovi kai kurios nevyriausybinės organizacijos ir jas remiantys didžiuliai užsienio pinigai, kurie mums visomis išgalėmis stengiasi primesti šią diskusiją.

Ponia Armonaitė, remdama tokias pastangas, apsimeta, kad nesupranta jog čia kalba eina apie gilumines moralines tautos nuostatas, kurių laužymas, jeigu pavyks, gali turėti tautai ir jos išlikimui fatalinių pasekmių.

Pagalvokime ar mums reikia tokios politikos, tokių politikų, tokių principų ir tokio stuburo, ar viskas yra tik perkama ir parduodama, prisidengiant kalbomis apie vertybes?

Dainius Rudzevičius

Jolanta Blažytė. NAUJA ISTERIJOS BANGA?

Redakcija
-
0
Jolanta Blažytė. NAUJA ISTERIJOS BANGA?

Užkliuvom už varčios ir vėl iš pradžios: ligoninės „dega“, žmonės serga, planinės operacijos atidedamos, premjerė nebeslepia savo desperacijos, o SA ministras, pasiėmęs už parankės duomenų mokslininką, vėl keliauja į kaltųjų medžioklę.

Tuo tarpu aš pati, ne taip seniai besilankiusi Lenkijoje, vis galvoju: kodėl kaimyninėje šalyje taip ramu. Nei ten kas labai serga, nei kas labai miršta, nei kas labai skiepijasi, nei kas labai isterikuoja. Gyvena sau žmonės ir gyvena.

Taigi, lyginu:

Per paskutines 7 dienas susirgimų skaičius (skaičiuojant 1 mln gyventojų) Lenkijoje 112, tuo tarpu Lietuvoje – 2696. Taip sakant, Lietuvoje net 24 kartus didesnis.

Covid mirčių skaičius per paskutines 7 dienas (skaičiuojant 1 mln gyventojų) Lenkijoje tik 1,69, tuo tarpu Lietuvoje net 36,96.

Betgi vakcinacijos indeksas Lenkijoje mažesnis, nei Lietuvoje.

Lenkijoje – 97 dozės/100 gyventojų, Lietuvoje – 124 dozės/ 100 gyventojų.

Hospitalizacijų skaičius (1 milijonui gyventojų) Lietuvoje – 317, Lenkijoje – 26.

Jokių GP Lenkijoje nėra, nors Lietuvos SAM puslapyje parašyta, kad yra (ai, prie SAM pomėgio „trolinti“ jau pripratau).

Jei ką, tai pagal Jungtinių tautų sudaromą Human Development indeksą, parodantį šalies išsivystymo lygį, Lietuva užima aukštesnę poziciją už Lenkiją.

O pagal Covid mirčių per paskutines 7 dienas skaičių Lietuva užima 7 vietą pasaulyje (statista duomenimis) ir pirmąją vietą Advanced economies šalių grupėje.

Šioje vietoje tik norėčiau sužinoti: kaip mes tokie, visi ekonomiškai ir žmogiškai išsivystę, gydome savo Covid ligonius? Kokie gydymo metodai naudojami? (apie pažangius gydymo metodus bus kitas post‘as).

Ir dar norėčiau sužinoti: ko dar reikia mūsų gerbiamai vyriausybei, kad jos atstovai nustotų isterikuoti ir pradėtų valdyti situaciją? Gal 8 dozių vakcinos kiekvienam? Gal penkių kaukių ant nosies vienu metu? Gal draudimo neskiepytiems naudotis tūlikais? O gal, remiantis Australijos pavyzdžiu, ašarinių dujų ir guminių kulkų visiems, nenorintiems badytis?

O gal tiesiog pabandyti liautis kurstyti baimes, įtampą, žmonių susipriešinimą ir leisti visiems ramiai gyventi. Juk sakoma, kad visos ligos nuo nervų. O matant tokį Lietuvos „viršūnių“ infantilizmą, nervai nelaiko ne vienam.

Ketvirtasis Demografijos viršūnių susitikimas: „demografijos žiema“ kelia grėsmę visam išsivysčiusiam pasauliui

Redakcija
-
0

propatria.lt

„Vengrijos valdžia deda visas pastangas padėti šeimoms ir nutraukti keturiasdešimt metų trunkančią gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją“, – teigė Katalin Novak, už šeimos reikalus atsakinga ministrė be portfelio, sakydama sveikinamąjį žodį per ketvirtąjį Demografijos viršūnių susitikimą Budapešte.

„Viktoro Orbano vyriausybė darbą šeimų labui nuo pat atėjimo į valdžią 2010-aisiais laiko savo svarbiausia pareiga ir šiam darbui atlikti užsitikrino pasitikėjimą iš rinkėjų“, – teigė Novak ir pridėjo, kad „neigiamos demografinės prognozės neprivalo būti priimtos kaip faktai, jos gali būti pakeistos.“

Novak pabrėžė, kad „demografinė žiema“ kelia grėsmę visam išsivysčiusiam pasauliui, taip pat ir Vengrijai, todėl bendradarbiavimas ir tokie renginiai kaip šis viršūnių susitikimas yra būtini, siekiant rasti problemos sprendimą. Susitikimas sieks atkreipti dėmesį į sąryšį tarp demografinės padėties ir tvarumo ir jame pasirodys 70 kalbėtojų iš 18 valstybių. Tikimasi susilaukti apie 500 svečių, tarp kurių bus valstybių ir religiniai vadovai, mokslininkai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Savo pranešimo metu, Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius teigė, kad demografinės problemos tampa svarbiausiu politiniu klausimu, kadangi jis susijęs su „mūsų išlikimu.“ Serbijos vyriausybė pasimokė iš praeito demografijos viršūnių susitikimo ir priėmė kelias naujas priemones, remdamasi Vengrijos pavyzdžiu.

Kalbėdamas apie socialinių medijų įtaką šiuolaikinei visuomenei, Vučičius paminėjo, kad „liberalus politinis marksizmas“ sugundė žmonės užsiimti veikla, pakeičiančią dalį jų gyvenimo, bet tuo pat metu atimančią kitą gyvenimo dalį. Vučičius taip pat palietė teisės viršenybės temą, kuri, jo manymu, tampa botagu, skirtu priversti „maištingesnes“ šalis paklusti.

Anot Serbijos prezidento, naujoji centrinė tema, kuria užsiims Vakarų šalis – tai klimato kaita. „Bet ar tai tikrai svarbiau už mūsų demografines problemas? Ar tai tikrai svarbiau nei mūsų valstybių, mūsų tautos ateitis?“

Vučičiaus nuomone, Europa pastaraisiais metais vis mažiau prisideda prie globalios klimato kaitos, pridėdamas, kad vos po kelių dešimtmečių Nigerija turės daugiau gyventojų nei JAV ar Europos Sąjunga. „Pats laikas pradėti veikti“, – teigė jis.

Slovėnijos ministras pirmininkas Janez Janša gyventojų skaičiaus mažėjimas vadino milžiniška, mūsų visų ateitį kompromituojančia problema, kurios nevalia ignoruoti. „Europos Sąjunga šiuo metu diskutuoja dėl Europos ateities. <…> Šiandienos susirinkimas yra viena svarbiausių šios diskusijos dalių“, – teigė Slovėnijos premjeras.

Janša klausytojams priminė, kad gimstamumas Europoje nuo 1950-ųjų sumažėjo 40-70 procentų ir 17 iš 27 ES valstybių narių turi neigiamus gimstamumo rodiklius, dar labiau suprastėjusius Covid krizės metu. „Mums reikia drąsių sprendimų, kokios nors europinės programos, pastatančios šeimą į pirmą vietą.

Miloradas Dodikas, vienas iš trijų dabartinių Bosnijos ir Hercegovinos prezidentų, teigė, kad Europa šeimai turi teigti aukštesnį prioritetą nei migracijai. Europa turi likti ne tik ekonomiškai stabili, bet taip pat demografiškai, kas reikalauja šeimas remiančios iniciatyvos. Dodikas gyrė Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną ir jo šeimos skatinimo programą bei išreiškė viltį, kad tokie projektai Europoje būtų plačiau priimti.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas teigė, kad Europa turi pakelti savo gimstamumo rodiklius ir taip sustabdyti savo mažėjantį gyventojų skaičių. Jo teigimu, koronaviruso pandemija įrodė, jog tautinės valstybės, kurių pamatas – šeima, yra nepakeičiamos. Nepaisant to, kad Čekija pastaruoju metu mato pakilusius gimstamumo rodiklius, šiai šaliai dar daug trūksta iki 2.1 vaisingumo rodiklio, būtino palaikyti stabiliai šalies populiacijai, teigė jis.

Babišas kritikavo teiginį, kad apsisprendimas neturėti vaikų yra draugiškas gamtai sprendimas. Jo manymu, atsisakymas turėti vaikų dėl klimato išskaičiavimų yra absurdiškas.

Demografijos viršūnių susitikime dalyvavę valstybių vadovai pasirašė jungtinę deklaraciją, skirtą palaikyti šeimoms, ketvirtadienį pranešė Vengrijos šeimų ministrė. „Mes siekiame Europos demografinio atsigavimo, tvarumo ir šeimos stiprinimą ir palaikymą užtikrinančios ateities“, – Katalin Novak teigė renginio metu. Ministrė taip pat pabrėžė, kad deklaracija įpareigoja jos narius skatinti poras susilaukti vaikų, siekti padorios, į šeimas orientuotos algų sistemos ir skatinti privatų sektorių priimti šeimai draugiškus sprendimus. Deklaracija taip pat skatina Europos Sąjungą apsvarstyti demografinius klausimus, formuojant savo ilgalaikę politiką.

Išversta iš hungarytoday.hu 

„Valstiečiai” siūlo iki 12 mėnesių ilginti migrantų sulaikymo laiką

Redakcija
-
0
„Valstiečiai” siūlo iki 12 mėnesių ilginti migrantų sulaikymo laiką

Seimo LVŽS frakcijos nariai Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas ir Giedrius Surplys įregistravo įstatymo projektą, kurio tikslas – iki 12 mėnesių (vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėnesių) ilginti nelegalių migrantų sulaikymo maksimalų terminą ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Tikimasi, kad ilgesnis sulaikymo terminas padidins mūsų valstybės galimybes surasti reikiamą informaciją apie atvykusius nelegalius migrantus, sužinoti tikruosius jų atvykimo tikslus, užkirsti kelią nedemokratinių kaimyninių valstybių politinių tikslų įgyvendinimui. Šis sprendimas galėtų būti ir papildoma atgrasymo priemonė dar tik norintiems atvykti nelegaliems migrantams.

„Šiuo metu į Lietuvą nemažai nelegalių migrantų atvyksta iš šalių, kuriose nevyksta aktyvūs kariniai konfliktai. Daugelio migrantų tapatybės nežinome ir ne apie visus galime surasti informacijos. Ir atsakyti į klausimą kokiais tikslais jie iš tiesų atvyko į Lietuvą taip pat iki šiol negalime. Be to, dalis jų piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Negalime atmesti galimybės, jog tokiais nelegaliais migrantais naudojasi kaimyninės diktatūros, norėdamos įgyvendinti savo politinius tikslus, siekdamos destabilizuoti padėtį mūsų valstybėje“, – sako J. Jarutis.

Anot projekto rengėjų, Lietuva neturi būti neteisėtos migracijos tranzito keliu. Šiuo įstatymo pakeitimu norima paisyti ne tik tarptautinių įsipareigojimų, bet ir apsaugoti nacionalinius Lietuvos interesus, užtikrinti Lietuvos piliečių saugumą.

1...941942943...1 706Nuo 1 706 942 puslapis