Rinkimai. Pilietiškumas. Valdžios ir visuomenės santykis. Kaip visada be politkorektiškumo ir konkrečiai.
Marius Parčiauskas. Lepanto mūšis už katalikybės kūną ir kraują
Straipsnis perskelbiamas iš Katalikų Tradicijos Contribee platformos, kurioje kasdien skelbiamas katalikiškas turinys ir renkama paramą tinklapio www.katalikutradicija.lt paleidimui.
Spalio 7 d. minime 450-ąsias žymiosios jungtinio katalikų laivyno pergalės prieš turkų laivyną prie Lepanto metines. Lepanto mūšis krikščioniškai Europai tapo civilizacijos gynimo simboliu, įkvėpusiu daugybę krikščionių kartų. Šis mūšis įdomus bent dviem labai svarbiais aspektais: 1) kaip krikščioniškos ir islamiškos civilizacijų susidūrimas ir svarbi krikščionių pergalė stabdant musulmonų ekspansiją į Europą; 2) kaip pamoka, kad dvasinius dalykus reikia saugoti ir materialiomis kovomis, o materialios kovos tėra dvasinių kovų atspindys.
Galerų mūšis prie Lepanto
Nuo XIII a. pab., iškilus galingai ir gerai organizuotai turkų Osmanų imperijai, musulmonų invazijos į krikščionišką Europą grėsmė stipriai išaugo ir praktiškai pasiekė VIII a. lygį, kuomet musulmonams užkariavus krikščionišką šiaurės Afriką ir Pirėnų pusiasalį, islamo invazija buvo sustabdyta tik Prancūzijoje, žymiajame Puatjė mūšyje, vadovaujant būsimo Europos statytojo Karolio Didžiojo seneliui Karoliui Marteliui.
Osmanų imperijos galybė augo, ir galiausiai ji sugebėjo užimti net Bizantijos imperijos ir Rytų krikščionijos dvasinį ir politinį simbolį Konstantinopolį (1453 m.). Konstantinopolio griūtis lėmė, kad krikščionys prarado svarbių Viduržemio jūros prekybinių kelių į Rytus kontrolę. Būtent šie prekybos keliai sukūrė vieną didžiausių Europos kultūros ir meno centrų – Venecijos respubliką, kuri iš prekybos finansavo tai, ką dabar kasmet lanko milijonai turistų. Venecijos galybė po truputį pradėjo braškėti, ir situacija dar labiau pablogėjo, kai 1522 m. turkams pavyko užimti strateginę Rodo salą.
1560-aisiais Osmanai atnaujino Viduržemio jūros užkariavimo kampaniją ir greitai užkariavo didžiąją dalį šios jūros rytuose esančių salų. 1570 m. užkariauta ir Kipro sala, tuo metu valdyta Venecijos respublikos. Turkai neslėpė savo tolesnių tikslų pulti Veneciją ir jai priklausiančias žemes bei Popiežiaus valstybę ir Romą. Kritus Kipro salai, Venecija 1570 m. kreipėsi pagalbos į popiežių Pijų V. Šventasis popiežius Pijus V, gerai suprasdamas gresiantį pavojų visai krikščionijai, tais pačiais metais kreipėsi į katalikus Europos valdovus, kviesdamas po ilgos pertraukos (nuo Kryžiaus žygių epochos) ir vėl susivienyti prieš bendrą priešą. Deja, skirtingai nei Kryžiaus žygių atveju, kvietimas nepasiekė didelių rezultatų. Europa buvo suskaldyta ir draskoma protestantų revoliucijos, o žvelgiant į ilgesnę perspektyvą – nuvarginta maro epidemijų ir Šimtamečio karo bei užsiėmusi naujai atrastomis žemėmis. Susitelkimas ties vidinėmis problemomis lėmė, kad Europos lyderiai Osmanų užkariavimuose neįžvelgė sau didelės grėsmės. Ispanija labiausiai rūpinosi savo naujosiomis žemėmis Amerikoje ir konkurencija su Anglija, o Prancūziją tuo metu valdė silpnos sveikatos ir valios karalius Karolis IX, net sudaręs trapų aljansą su turkais.
Ispanijos karalius Pilypas II vis dėlto atsakė į popiežiaus kvietimą ir pasiuntė savo brolį Chuaną Austrą bei skyrė keliasdešimt laivų. Chuanui Austrui, prisidedant ir kitoms Viduržemio valstybėms, pavyko suburti 208 galeras (žmonių irkluojamus laivus) ir 6 venecijiečių sukonstruotus didesnius laivus – galeasus. Ši sąjunga pavadinta Šventąją lyga, o ją sudarė Ispanija, Venecijos respublika, Popiežiaus valstybė, Genuja, Maltos ordinas, Toskana ir kai kurios kitos Italijos valstybėlės.
1571 m. spalio 7 d., ankstyvą sekmadienio rytą, Šventosios lygos ir Osmanų imperijos laivynai atsidūrė vienas prieš kitą į pietus nuo Lepanto miesto (dabartinis Naupaktas, Graikija). Šventosios lygos laivyną sudarė apie 214 laivų, o turkų laivyną – beveik 300 laivų; karių skaičius buvo panašus ir siekė po 25-30 tūkst. abiejose pusėse (nors kai kuriuose šaltiniuose nurodomi žymiai didesni karių skaičiai ir didesnis turkų pranašumas). Mūšis truko beveik visą dieną ir buvo kruvinas – sakoma, kad jūra raudonavo dar daug kilometrų nuo mūšio vietos. Nors ryte vėjas buvo palankus turkams, dienos eigoje jis staiga pakeitė kryptį ir tapo palankus krikščionims. Šventoji lyga laimėjo ir neteko apie 8-9 tūkst. karių, bet prarado tik apie 12 laivų. Tuo tarpu pralaimėjęs turkų laivynas neteko panašaus skaičiaus karių, bet dar tūkstančiai jų pateko į nelaisvę; be to, nuskandinta apie 50 turkų laivų ir dar daugiau nei 100 laivų perimti krikščionių. Nors krikščionims mūšis pareikalavo daug aukų, mūšio metu apie 10 tūkst. krikščionių buvo išlaisvinti iš vergijos turkų galerose.
Popiežius Pijus V apie pergalę sužinojo daug anksčiau, nei žinios apie ją galėjo pasiekti Romą, ir apie tai paskelbė viešai. Spalio 7 dienos vakare, susitikęs su savo iždininku, šventasis popiežius staiga pakilo nuo kėdės, pažvelgė pro langą ir tarė: „Dabar ne metas piniginių reikalų aptarinėjimui; skubėkime padėkoti Dievui, nes mūsų laivynas šią akimirką laimėjo pergalę prieš turkus.“
1573 m. turkams vis tik buvo perleistas Kipras, Venecijai ir Osmanų imperijai pasirašius taikos sutartį ir taip užbaigus 1570-1573 m. trukusį Kipro karą. Tad Kipras, dėl kurio formaliai įsiplieskė Lepanto mūšis, galiausiai atiteko turkams. Vis dėlto Lepanto mūšis buvo pirmoji didelė krikščionių laivyno pergalė prieš turkų laivyną ir turėjo toli siekiančių padarinių. Pralaimėtas mūšis sudavė smūgį turkų dominavimui Viduržemio jūroje ir neleido jiems čia galutinai įsigalėti. Be to – ir tai daug svarbiau – Lepanto mūšis palaidojo bet kokias turkų viltis tęsti invaziją į Europą iš pietų. Kaip žinome, Osmanų imperija vėliau bandė tai daryti kitu keliu – iš rytų, bet šiuos ketinimus sustabdė 1683 m. laimėta dar viena didi pergalė prie Vienos. Daugybės istorikų manymu, jeigu pergalę prie Lepanto būtų išplėšę turkai, jie būtų puolę toliau ir nuniokoję Europą.
Ši didi pergalė paliko atgarsį literatūroje ir dailėje. Pavyzdžiui, garsusis Migelis de Servantesas, sužeistas besikaudamas Lepanto mūšyje, buvo taip įkvėptas šios pergalės, kad mūšio elementus inkorporavo į savo literatūrinį šedevrą „Don Kichotas“. Vienas garsiausių anglų katalikų rašytojų G. K. Čestertonas 1915 m. sukūrė baladę apie Lepanto mūšį, o dailėje mūšį įamžino daugybė garsių dailininkų, iš kurių žymiausi yra Venecijos mokyklai atstovaujantys Ticianas, Tintoretas ir Paolas Veronezė.
Grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet už kūną ir kraują
„Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir, visa nugalėję, išsilaikyti. […] O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles. Pasiimkite ir išganymo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį. Kiekvienu metu melskitės Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais.“ (Ef 6, 12-18)
1571 m. birželio 11 d. Markas Antonijus Kolona, Popiežiaus valstybės laivyno vadas, prieš išvykdamas į mūšį, popiežiaus koplyčioje davė ypatingą priesaiką ir iš šventojo popiežiaus rankų gavo raudono šilko vėliavą. Ant šios vėliavos buvo išsiuvinėtas Kristus, nukryžiuotas tarp apaštalų kunigaikščių Petro ir Pauliaus, o vėliavos apačioje buvo Pijaus V herbas ir toks šūkis: „In hoc signo vinces“ (šie žodžiai „su šiuo ženklu užkariausi“ kartu su kryžiaus ženklu prieš vieną mūšį buvo apreikšti Romos imperatoriui Konstantinui Didžiajam ir lėmė jo vėlesnį atsivertimą).
Savo ruožtu Genujos admirolas Giovanni Andrea, prieš išplaukdamas į mūšį, ant savo laivo stiebo pakabino vėliavą su Gvadelupės Dievo Motinos atvaizdu, kuri prieš tai buvo priliesta prie originalaus Gvadelupės Dievo Motinos atvaizdo. Laivynui pajudėjus iš Mesinos uosto rugsėjo 16 d., visi kariai su savimi turėjo rožančius. Žinoma, ne tik turėjo, bet ir kartu meldėsi Rožančių – net ir paskutinę naktį prieš mūšį, o, pasak kai kurių liudijimų, ritmingą maldą kartojo ir prieš pat laivų susidūrimą, kas išgąsdino turkus. Tuo tarpu Romoje likęs popiežius, kartu su miesto tikinčiaisiais, žygiavo Rožančiaus procesijoje, prašydamas Švč. Mergelės Marijos vadovauti krikščionių laivynui ir pelnyti pergalę Kristui. Popiežius taip pat pakvietė Rožančių melstis visus tikinčiuosius; šie išgirdo kvietimą ir mūšio dieną rinkosi į Europos miestų bei kaimų bažnyčias bendrai Rožančiaus maldai.
Šv. Pijus V, gavęs stebuklingą apreiškimą apie laimėtą pergalę, netruko ją priskirti ne vien krikščionių karių narsai (nors ja tikrai neabejojo), o pirmiausia Švč. Mergelei Marijai. Tais pačiais metais popiežius, siekdamas pagerbti stebuklingą pergalę, į katalikų kalendorių spalio 7 d. įvedė Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos šventę, taip pat į Loreto Švč. Mergelės Marijos litaniją įterpė naują titulą – Krikščionių Pagalba. Praėjus dviems metams, popiežius Grigalius XIII šventę pervadino Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės (Lietuvoje liaudyje vadinamos Rožančine) vardu. Nuo 1716 m. Romos kalendoriuje ji buvo nukelta į pirmąjį spalio sekmadienį, tačiau popiežius šv. Pijus X, siekdamas išsaugoti Lepanto mūšio ir Švč. Mergelės Marijos laimėtos pergalės atminimą, sugrąžino šventę į jos pirminę datą: spalio 7 dieną. Įdomu, kad Lepanto mūšio ilgalaikės pasekmės buvo ne vien karinės ar politinės. Dažnai pamirštama, jog būtent po Lepanto mūšio galutinai išpopuliarėjo šv. Rožančiaus malda, įvesta Rožančinės šventė, o spalio mėnuo paskirtas Rožančiui. Lepanto mūšis Dievui tapo įrankiu įtvirtinti Rožančių kaip efektyviausią paprastų tikinčiųjų dvasinį ginklą.
Pergalę Švč. Mergelei Marijai priskirti netruko ir pasaulietinė valdžia: ant Venecijos respublikos Senato pastato užrašyti tokie žodžiai: „Ne narsa, ne kariuomenės, ne vadai, o Švč. Rožančiaus Karalienė atnešė mums pergalę.“ Žinoma, kariai ir jūreiviai turėjo remtis ir savo ištverme, jėga bei sumanumu, bet lemiamą reikšmę turėjo dvasiniai ginklai. Tai sugrąžina mus prie apaštalo Pauliaus žodžių: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.“ Tikroji kova vyksta dvasinėje plotmėje, o kova šioje žemėje yra tik tos kovos atspindys. Tai reiškia, kad norėdami pasiekti fizinių pergalių šiame pasaulyje, turime kovoti ir dvasinę kovą, naudoti ir dvasinius ginklus. Tai labai svarbu atsiminti krikščionims politikams, aktyvistams, menininkams ir visiems, kovojantiems už tradicinių principų išsaugojimą. „Kaip danguje, taip ir žemėje.“
Mūsų dienomis katalikai kviečiami į kitokio pobūdžio kovą nei XVI a., bet tai taip pat yra kova už katalikišką civilizaciją. Galbūt, skirtingai nei XVI a., dabar jau kovojame nebe už katalikiškos civilizacijos, o greičiau už jos likučių išsaugojimą. Be to, išgyvename situaciją, kai pats Šventasis Tėvas kviečia ne į kovą, o į susitaikymą su pralaimėjimu ir persiėmimą pasaulio dvasia. Ar verta kovoti už tuos katalikiškos civilizacijos likučius, iš pirmo žvilgsnio tik išorinius jos atributus, galbūt nesudarančius katalikybės esmės?
Vatikano I Susirinkimas kaip mūsų tikėjimo tiesą apibrėžė tokį teiginį: „Žmogaus protui įmanoma įsisąmoninti Dievo egzistavimą ir Juo įtikėti einant keliu, kuris veda nuo sukurtųjų dalykų prie Dievo, kaip teigia šv. Paulius: „Jo neregimosios ypatybės – jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių.“ (Rom 1, 20)
Žymus Bažnyčios istorikas ir teologas Roberto de Mattei išveda tokią analogiją: „Žmogaus siela turi galimybę pažinti ir pamilti Bažnyčią per jos darbus, per krikščionišką civilizaciją, kurios Motina ji yra. Katedros grožio kontempliavimas, grigališkojo choralo ar polifoninės muzikos klausymasis, tokio šedevro, kaip „Dieviškoji komedija“, skaitymas į mūsų sielas įlieja galimybę suprasti, kad visas istorijoje žmonių sukurtas grožis, gėris ir tiesa antgamtiškai kyla iš Bažnyčios, kurią popiežius Pijus XII apibrėžė kaip „svarbiausią žmogiškosios visuomenės pagrindą“.
Vienas žymiausių XX a. katalikų autorių ir aktyvistų Plinio Corrêa de Oliveira savo veikale „Revoliucija ir Kontrrevoliucija“ teigia, jog mūsų civilizaciją griaunanti Revoliucija, prasidėjusi protestantizmo sukilimu, vėliau sukėlusi Prancūzų revoliuciją ir bolševikų siautėjimą, pirmiausia taikosi į ryšį, siejantį Bažnyčią su jos civilizacija. Pasak jo, Revoliucija yra procesas, siekiantis sunaikinti krikščionišką materialią tvarką, kad tokiu būdu suduotų mirtiną smūgį Bažnyčiai, kuri yra šios krikščioniškos tvarkos siela. Jo teigimu, Revoliucija stengiasi sutrukdyti Bažnyčiai vykdyti savo sielų išganymo misiją, kurią ji vykdo ne tik per savo tiesioginius dvasinius įrankius, bet ir netiesioginius materialius įrankius.
Didysis šventasis Pijus V ir Lepanto mūšio didvyriai suprato, kokią grėsmę pačiai Bažnyčiai kėlė musulmonų siekis sugriauti Bažnyčios kūną – krikščionišką civilizaciją. Lygiai taip mūsų dienomis kova už laikinuosius krikščionybės sukurtus gėrius reiškia kovą už pačią Bažnyčią ir sielų išganymą, nes kaip žmogų sudaro kūnas ir siela, taip Bažnyčia, būdama pirmiausia Mistinis Kristaus Kūnas, yra ir regima šio pasaulio institucija, besinaudojanti visais jai prieinamais laikinaisiais ginklais, kad nugalėtų savo priešus ir kuo daugiau žmonių atvestų prie Kristaus.
„Jeigu Revoliucija yra netvarka, tai Kontrrevoliucija yra tvarkos atstatymas. Sakydami „tvarka“, turime omenyje Kristaus taiką Kristaus Karalystėje, t. y. krikščionišką civilizaciją: asketišką ir hierarchišką, fundamentaliai šventą, antiegalitarinę ir antiliberalią“, – teigia Plinio Corrêa de Oliveira. Popiežius šv. Pijus X enciklikoje „Il fermo proposito“ prideda: „Viską atnaujinti Kristuje reiškia atnaujinti ne tik Bažnyčios dieviškąją misiją vesti sielas pas Dievą, bet ir tai, kas spontaniškai kyla iš šios dieviškosios misijos: krikščionišką civilizaciją su visais ją sudarančiais sudėtingais ar paprastais elementais.“
„Su visais ją sudarančiais elementais“ – reiškia, ginti reikia net katalikiškos civilizacijos likučius, o gal dėl to, kad tai yra likučiai, ginti ir išsaugoti juos reikia dar labiau. Pagalvokime, kodėl Katalikų Bažnyčiai mūsų dienomis taip sunkiai sekasi būti išgirstai, sudominti, atversti? Esu įsitikinęs, kad ne dėl to, jog Bažnyčia neranda modernių būdų komunikuoti ar per mažai prisitaiko prie šio pasaulio. Greičiau atvirkščiai – Bažnyčia nesaugo ir nenaudoja įrankių, kurie gali pakylėti sielas Dievop, o bando naudoti įrankius, kurie simbolizuoja ne katalikiškos civilizacijos Tvarką, o Revoliucijos Netvarką. Tokie ginklai negali pakylėti sielų, o tik jas apakinti. Šių laikų žmonės, savo kasdienybėje beveik nebematydami katalikiškos Tvarkos elementų, praranda tarpininką, visais amžiais vertusį susimąstyti apie dvasinius dalykus.
Keli pavyzdžiai. Architektūra: kokios bažnyčios statomos, ar jos statomos remiantis tūkstantmete Bažnyčios Tradicija ir Tvarka, ar perimant pačias blogiausias Revoliucijos primestas ideologines klišes? Ar moderniose bažnyčiose randame Grožį – vieną iš trijų (kartu su Gėriu ir Tiesa) dieviškų elementų? Dailė: ar ir koks menas remiamas Bažnyčios, koks randasi bažnyčiose, krikščionių namuose? Ar ne toks pats, koks eksponuojamas Šiuolaikinio meno centre? Politika: ar remiamasi prigimtine žmogaus ir jo teisių samprata bei palaikoma bendrojo gėrio idėja, ar verčiau perimami Revoliucijos primesti emocingi ir sentimentalūs argumentai bei individualistinis žvilgsnis į žmogų ir žmonių bendruomenę?
Pagrindinis mitas, įsivyravęs Europoje po Antrojo pasaulinio karo – tai nuolatinio progreso ir susitaikymo su juo mitas. Deja, ši klaidinga idėja modernizmo pavidalu atsidūrė ir Bažnyčioje. Atrodo, primiršti du fundamentalūs katalikų tikėjimo dalykai, kuriuos primena Lepanto mūšio metinės. Pirma, grumiamės ne su kūnu ir krauju, tad turime pasikliauti ne šio pasaulio įrankiais ir vyraujančiomis madomis, o dvasiniais ginklais ir jų organiškai išaugintais materialiais vaisiais. Akivaizdžiausias pavyzdys – turint nepajudinamą sielos tikėjimą realiu Kristaus buvimu Eucharistijoje gimsta nuostabios katedros, nes kūnas valingai tarnauja kaip pamaldžios sielos įrankis. Į centrą čia pastatomas dvasinis sakramentas, tačiau pamaldžios sielos padaro viską, kad parodytų kuo didesnę pagarbą šiam sakramentui ir apvilktų jį jam deramu materialiu grožiu. Ir tai natūraliai veda prie antrojo dalyko, kurį mums primena Lepanto mūšis – turime grumtis dėl katalikybės kūno ir kraujo. Dvasiniai ginklai sukuria regimą katalikišką civilizaciją kaip savo ramstį, vedantį prie jų, todėl išlaikydami šį materialų ramstį taip pat dirbame sielų išganymo darbą. Bet, norėdami išlaikyti šį ramstį, turime naudotis dvasiniais ginklais. Kaip žmogus yra ir kūnas, ir siela, taip dvasiniai dalykai negali gyvuoti be regimos katalikiškos tvarkos visuomenėje, o katalikiška tvarka negali būti sukurta ar išsaugota pamirštant dvasinę kovą.
Šaltinis: Katalikų Tradicija Contribee puslapis
Papunkčiui su Vytautu Sinica | Dulkio (bio)etika
Pastaruoju metu Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sulaukė raginimų trauktis iš pareigų.
Taip pasisakė ar leido suprasti tiek įprasti kritikai, tiek ir, pavyzdžiui, Vytenis Andriukaitis. Ministro vertinimas visuomenėje yra vienas blogiausių visoje Vyriausybėje. Dažniausia kritika A. Dulkiui susijusi su COVID valdymu bei vakcinacijos kampanija. Pritardami šiai kritikai, pažvelkime į ministro darbą ir kitu, rečiau aptariamu kampu – etikos ir bioetikos klausimus.
Versija: Dujų kainos sukeltos sąmoningai
Sunkiai paaiškinamas dujų kainų šuolis Pasaulyje ir mums atsilieps ir atsilieps labai skaudžiai. Tik štai net ir autoritetingų specialistų paaiškinimai kas vis tik įvyko stipriai skiriasi, o ir ne visi yra įtikinami Štai pvz. visiškai naujame t.y. spalio 1 d komentare Oksfordo energetikos instituto atstovas šiandienos kainų šuoli kildina net iš 2021 m. rekordiškai šaltos žiemos. Taip pat po medijas klaidžioje net ir kartelinio susitarimo tarp Rusijos dujininkų ir JAV skalūnų pramonės atstovo susitarimo ir dar visokios versijos.
Tačiau egzistuoja dar viena, kurį tik iš pradžių atrodo mažai tikėtina , tačiau kaip tik labai gražiai gulasi į visas naujausias tendencijas. Kas tai per versija ir papasakosime šioje „IŠ savo varpinės” laidoje.
JAV bažnyčios kenčia nuo vandalizmo – vyskupai
Nuo 2020 m. gegužės mėn. JAV pranešta apie užregistruotus mažiausiai 95 vandalizmo atvejus katalikų bažnyčiose, teigiama JAV Katalikų vyskupų konferencijos Religijos laisvės komiteto ataskaitoje.
Incidentai apima padegimus, statulų niokojimą, bažnyčių pastatų ir antkapių išniekinimą svastikomis ir antikatalikiškais žodžiais. Taip pat niokojamas ir kitas bažnyčių turtas, pavyzdžiui, apačioje matote pradurtą automobilio, priklausančio bažnyčiai, padangą.
„Nesvarbu, ar šiuos išpuolius įvykdę asmenys buvo sutrikę, tokiu būdu rodantys, kad jiems reikia pagalbos, ar tiesiog neapykantos kurstytojai, siekiantys įbauginti katalikus, tačiau šie išpuoliai yra iš esmės yra požymis, kad visuomenė serga“, – 2020 m. liepos mėn. pareiškime rašė Religijos laisvės komiteto pirmininkas, Majamio arkivyskupas Thomas Wenski (Tomas Venski) ir Vidaus teisingumo ir žmogiškosios plėtros komiteto pirmininkas, Oklahoma Sičio arkivyskupas Paul Coakley (Polas Koklejus).
„Žmogaus veiksmai akivaizdūs, o motyvai lieka neaiškūs. Stengdamiesi suprasti šių šventų nesavanaudiškos meilės ir atsidavimo simbolių naikinimą, meldžiamės už visus, kurie tai padarė, ir išliekame budrūs, kad daugiau tokių atvejų nepasikartotų“, – rašė vyskupai.
Kai kuriais atvejais po vandalizmo atvejų vyskupijos paprašė sustiprinti apsaugą.
Bruklino vyskupija net paprašė sustiprinti policijos pajėgas po to, kai per tris dienas įvyko du vandalizmo atvejai bažnyčių teritorijose. Prie vyskupijos administracinių patalpų buvo aptikta dažais ištepta statula, kuri vaizduoja Švenčiausiąją Motiną, laikančią Kūdikėlį Jėzų, o Kristui buvo nukirsta galva. Prie parapijos taip pat buvo rastas nuverstas kryžiaus atvaizdas, o prie klebonijos – sudeginta Amerikos vėliava. Abu incidentai buvo tiriami kaip galimi neapykantos nusikaltimai.
„Mes tikrai esame susirūpinę, kad prieš katalikus vykdomi neapykantos nusikaltimai“, – po išpuolių pareiškime sakė vyskupijos kurijos moderatorius monsinjoras Anthony Hernandezas (Entonis Hernandezas).
„Mūsų tauta atsidūrė nepaprasto kultūrinio konflikto valandoje“, – rašė kiti arkivyskupai.
„Kelias į priekį turi eiti per atjautą ir supratimą, kuriuos praktikavo ir mokė Jėzus ir Jo Šventoji Motina. Kontempliuokime, o ne naikinkime šių Dievo meilės pavyzdžių atvaizdus. Sekdami mūsų Viešpaties pavyzdžiu, į sumaištį atsakykime supratimu, o į neapykantą – meile“, – kvietė jie.
Šaltinis: Catholic News Agency
Spalio 6 d. DIENOS ĮVYKIŲ PANORAMA
Covid-19 situacija
Nustatyti 2556 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, 2 tūkst. žmonių paskiepyti pirmąja doze. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1356 COVID-19 pacientai.
Vyriausybė pritarė siūlymui iki gruodžio naujai pasiskiepysiantiems vyresniems nei 75 metų senjorams skirti 100 eurų išmoką. Ji taip pat būtų skiriama sustiprinančiąja doze iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems šios amžiaus grupės žmonėms. Šiai pataisai dar turės pritarti Seimas.
Vyriausybė siūlo Seimui priimti pataisas, kad tam tikrų sričių darbuotojai, nepasiskiepiję nuo koronaviruso, už testus turėtų mokėti savo lėšomis. Pataisos įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos. Anksčiau planuoto svarstyti siūlymo tam tikroms darbo sritims įvesti privalomą skiepijimąsi, neliko. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, siūlymo kol kas atsisakyta, nes tam greičiausiai reikėtų keisti Darbo kodeksą.
Kainų įšaldymas
Vilniaus savivaldybė pranešė, kad sostinės gyventojams nuo lapkričio bus užfiksuotas ne didesnis kaip 35 proc. šilumos kainų augimas lyginant su pernai. Susidariusią nepriemokos dalį bus siūloma susimokėti jiems patogiu metodu. Vyriausybė kitą savaitę svarstys įstatymų pataisas, kurios reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus.
Stadiono koncesija
Vilniaus savivaldybės taryba pritarė nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai, taip uždegdami žalią šviesą įgyvendinti pastaruoju metu strigusį 150 mln. eurų vertės projektą.
Vokietijos vyriausybė
Vokiečių socialdemokratas Olafas Scholzas pareiškė, kad jo partija kartu su žaliaisiais ir liberalais turi mandatą suformuoti šalies vyriausybę. Šių partijų atstovai planuoja pradėti derybas dėl bendros koalicijos.
Chemijos premija
Nobelio chemijos premija paskirta vokiečiui Benjaminui Listui ir JAV dirbančiam britų kilmės tyrėjui Davidui W. C. MacMillanui už asimetrinės organokatalizės išvystymą.
Įtampa Taivane
Taivano gynybos ministras perspėjo, kad salos kariniai santykiai su Kinija smuko iki žemiausio lygio per pastaruosius keturis dešimtmečius. Nuo penktadienio, kai Kinija minėjo savo nacionalinę dieną, Taivano oro gynybos zoną pažeidė apie 150 jos karo lėktuvų.
Johnsono pažadas
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas Konservatorių partijos metinėje konferencijoje pasakė kalbą, kurioje žadėjo įvykdyti ambicingą pertvarką, kad po „Brexito“ šalies ekonomika atsikratytų pigios užsienio darbo jėgos.
Šiemet ir kitąmet žemės ūkiui – 228 mln. eurų paramos investicijoms
Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje iš Kaimo plėtros programos turėtų siekti pusę milijardo eurų, o vien šiemet ir kitąmet – 227,6 mln. eurų. Parama augs vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams ir pienininkams, tačiau mažės grūdininkams ir mėsinės galvijininkystės sektoriui.
Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventiniai akcentai planuojami 2023-iųjų sausį ir liepą
Vilniui 2023-iaisiais pasitinkant 700-ąjį jubiliejų, savivaldybė didžiausius šventinius renginius planuoja sausio ir liepos mėnesiais. Savivaldybės tarybos trečiadienį patvirtintame šventinės programos veiksmų plane numatyta, jog svarbiausi renginiai bus sausį kasmet vykstantis Vilniaus šviesų festivalis bei liepą numatyta Vilniaus muzikos šventė.
Susirūpinusios Balkanų šalys ES viršūnių susitikime siekia garantijų
Vakarų Balkanų šalys Europos Sąjungos viršūnių susitikime trečiadienį gali tikėtis garantijų, bet ne konkrečios pažangos dėl jų įstrigusių pastangų įstoti į bloką. 27 narių ES viršūnių susitikime Brdo pilyje Slovėnijoje, šį pusmetį pirmininkaujančioje blokui, lyderiai turi aptarti milijardų eurų vertės ekonominę paramą rytinėms kaimynėms. Briuselis labai nori parodyti, kad ir toliau lieka geriausia viltimi šiam strateginės reikšmės regionui.
Prezidentas viešai konsultacijai teikia Baudžiamojo kodekso pataisų projektą dėl nusikalstamų veikų aplinkai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda viešai konsultacijai teikia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisų projektą dėl nusikalstamų veikų aplinkai. Projektu siekiama įtvirtinti konkrečius žalos dydžio nustatymo kriterijus, sistemiškai suderinti Baudžiamojo įstatymo ir Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas.
Slaugė, nubausta dėl kryželio nešiojimo, padavė Londono ligoninę į teismą
Krikščionė slaugė padavė vieną iš Londono ligoninių į teismą, teigdama, kad buvo diskriminuojama ir persekiojama darbe dėl to, kad atsisakė nusiimti arba pridengti ant kaklo nešiojamą kryželį. 61 -erių slaugytoja Mary Onouha teigia, kad ligoninės vadovai liepė jai nusiimti apie 40 metų nešiotą jos krikščioniško tikėjimo simbolį – kryželį ant kaklo. Slaugei atsisakius vykdyti tokius nurodymus, ligoninės administracijos ji buvo baudžiama, suspenduojant ją nuo klinikinio darbo ir perkeliant dirbti į ligoninės priėmimo punktą. Vėliau dėl spaudimo ir patyčių darbe ji buvusi priversta apskritai palikti darbo vietą Pietų Londono ligoninėje, kurioje dirbo 18 metų.
LVŽS frakcija ragina toliau svarstyti teismo tarėjų įteisinimo klausimą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į Seimo valdybą prašydama sudaryti darbo grupę, kuri parengtų teismų tarėjus įteisinančius teisės aktus. „2016 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją, o 2016-2020 m. Seimo kadencijoje registravome Konstitucijos pataisos bei Tarėjų įstatymo projektą. Tačiau svarstant Teisės ir teisėtvarkos komitete išsiskyrė komiteto narių nuomonės, kaip šie teisės aktai turėtų įgyvendinti Koncepcijoje pateiktą tarėjų instituto viziją, o pastaruoju metu diskusijos dėl tarėjų instituto įgyvendinimo iš viso sustojo. Tuo tarpu visuomenė tikisi, kad tarėjai teismuose atsiras. Dėl to dėl tarėjų instituto įteisinimo būtina rasti visų Seimo frakcijų konsensusą, o darbo grupė – geriausias instrumentas tokioms paieškoms“, – sako Seimo LVŽS frakcijos narė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė.
Parengė Simonas Kaunelis
Šimonytės politika bankrutavo: kas dabar?
Prof. Jankūno argumentai: kaip Lietuva atsidūrė koronaviruso krizėje?
Kas žino, ką daryti?
Dulkio komunikacinis biznis: milijonai plaukia saviems.
E.Geležiūnienė traukia naujus demaskuojančius įrodymus
Energetinė tragedija: kas sugebės mokėti?
Galimybių paso klastojimas = kalėjimo vienutė?
Žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau naujienų apie atvejus, kai pakeičiami galimybių paso duomenys ar neteisėtai pasinaudojama kitam asmeniui priklausančiu galimybių pasu. Tačiau ar redagavimo programomis atlikti pakeitimai galimybių pase ar jo imitavimas, kito asmens galimybių paso pateikimas tikrinančiam asmeniui iš tiesų yra tik nekaltas ir nepavojingas poelgis?
Kas laikoma dokumentų klastojimu?
Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Netikro dokumento pagaminimas – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija.
Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan.
Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
Įstatymų leidėjas nepateikia unifikuotos dokumento sąvokos išaiškinimo, todėl šios sąvokos turinys atskleidžiamas teismų praktikoje, pagal kurią dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą).
Remiantis galiojančiais teisės aktais, galimybių pasas – tai toks dokumentas (pažymėjimas), kuris patvirtina, kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus, susijusius su imuniteto nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) turėjimu (pvz., asmuo yra pasiskiepijęs ir nuo vakcinacijos praėjęs atitinkamas laiko tarpas, asmuo persirgęs COVID-19 liga ir tą patvirtina atitinkami testai ir pan.).
Kokia atsakomybė taikoma?
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, galimybių pasą turintis asmuo be papildomų apribojimų gali apsipirkti didelėse parduotuvėse, lankytis nebūtinųjų prekių parduotuvėse, sporto klubuose, gauti grožio specialistų paslaugas ir t. t. Esant tokiai tvarkai, asmenys, kurie teisėtai, turėdami galimybių pasą, patenka į atitinkamas erdves, gali pagrįstai tikėtis, kad jose yra imamasi priemonių apsaugoti lankytojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos plitimo, dėl to suklastoto ar svetimo galimybių paso panaudojimas yra pavojinga veika ir gali padaryti žalos asmeninėms bei visuomeninėms vertybėms.
Taigi, galimybių pasas, kaip ir Europos Sąjungos (ES) skaitmeninis COVID pažymėjimas ar medicininiai dokumentai iš e. sveikatos sistemos (vakcinacijos išrašas; dokumentas, patvirtinantis persirgimą COVID-19 liga; neigiamo testo rezultato išrašas), patvirtina pirmiau aptartą teisiškai reikšmingą juridinį faktą, todėl tokio dokumento svarba šiandieninėje COVID-19 ligos plitimo situacijoje yra ypač reikšminga.
Dėl to asmeniui, kuris pagamino netikrą galimybių pasą ar pakeitė tikro galimybių paso turinį (pvz.: pakeitė jame nurodyto asmens duomenis, paso galiojimo laiką), taip pat tam, kuris tokį žinomai suklastotą galimybių pasą panaudojo (pvz.: parodydamas jį tikrinančiam asmeniui) ar realizavo (pvz.: perdavė kitam asmeniui), baudžiamasis įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Bauda už tokios nusikalstamos veikos padarymą gali svyruoti nuo 2 500 iki net 100 000 eurų.
Dar griežtesnė atsakomybė yra numatyta tais atvejais, kai asmuo neteisėtai kaip savo panaudoja svetimą kito asmens galimybių pasą – Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo net iki šešerių metų bausmės, o baudos ribos yra nuo 5 000 iki 200 000 eurų. Taigi, išties galimybių paso klastojimas, kito asmens galimybių paso panaudojimas gali baigtis kalėjimo vienute.
Kada atsakomybė netaikoma?
Pastebėtina, kad ne bet koks kito asmens galimybių paso turėjimas ar panaudojimas (pvz.: parodymas tikrinančiam asmeniui) laikytinas neteisėtu baudžiamosios teisės prasme. Gali būti, kad vienos šeimos nariai ar kiti kartu dažnai būnantys asmenys yra išsisaugoję vienas kito galimybių pasus savo mobiliuosiuose įrenginiuose ir per klaidą tikrinančiam asmeniui parodo ne savo galimybių pasą. Tokiu atveju, nenustačius asmens tyčios, baudžiamoji atsakomybė nekiltų.
Ar baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma darbdaviams?
Įsigaliojus reikalavimams darbdaviams periodiškai testuoti darbuotojus, kyla klausimų, ar tuo atveju, jei darbdavys aplaidžiai vykdo šią pareigą, skatina darbuotojus panaudoti netikrą (ar kito asmens) galimybių pasą, kad išvengtų testavimo pareigos, gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės.
Siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą itin svarbu, kad visi asmenys, kuriems nustatytos pareigos atlikti tam tikros informacijos patikrą, šias pareigas vykdytų kaip įmanoma atsakingiau (pavyzdžiui, kilus įtarimų, kad dokumentai neatitinka tikrovės, paprašyti papildomos informacijos). Todėl tuo atveju, jei darbdavys aukščiau nurodytas pareigas vykdo aplaidžiai ir dėl to iškyla pavojus, kad COVID-19 išplis, tai užtraukia administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1500 iki 6000 eurų. Svarbu tai, kad skiriant baudą vertinama, ar kilo realus pavojus išplisti COVID-19 (tačiau nebūtinai turi būti nustatytas šios ligos židinys).
Jei darbdavys pats suklastoja galimybių pasą ar kitus dokumentus, siekdamas išvengti nustatytos periodinio darbuotojų testavimo pareigos, darbdaviui gali būti taikoma aukščiau nurodyta baudžiamoji atsakomybė.
Jei darbdavys skatina darbuotojus klastoti galimybių pasą ar kitus dokumentus arba skatina pateikti kitų šeimos narių galimybių pasus ar kitus dokumentus ir vėliau šiuos dokumentus panaudoja tam, kad būtų išvengta periodinio testavimo pareigos, taip pat gali būti taikoma aukščiau nurodyta baudžiamoji atsakomybė.
Svarbu tai, kad už aukščiau nurodytas veikas baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Tuo atveju, jei būtų nubaustas juridinis asmuo, jo vadovas, atsakingi juridinio asmens darbuotojai, tokiam juridiniam asmeniui gali būti užkirstas kelias pasinaudoti valstybės teikiamomis subsidijomis, kitomis lengvatomis, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Gali kilti klausimas, kas sužinos ar kaip bus nustatyta, kad tam tikra įmonė suklastojo dokumentus siekiant išvengti testavimo pareigos. Atkreiptinas dėmesys, jog informacija apie apytikrį darbuotojų imunizacijos kiekvienoje įmonėje procentą yra vieša. Tokiu atveju, jei ši informacija nesutaps su testuojamų darbuotojų skaičiumi, gali kilti įtarimų, jog pareigos bandyta išvengti.
Parengė „Cobalt“ vyresnysis teisininkas, advokatas Linas Kuprusevičius, „Cobalt“ vyresnioji teisininkė Jovita Valatkaitė, „Cobalt“ asocijuotas teisininkas Arnas Trukšnys.
LVŽS frakcija ragina toliau svarstyti teismo tarėjų įteisinimo klausimą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į Seimo valdybą prašydama sudaryti darbo grupę, kuri parengtų teismų tarėjus įteisinančius teisės aktus.
„2016 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją, o 2016-2020 m. Seimo kadencijoje registravome Konstitucijos pataisos bei Tarėjų įstatymo projektą.
Tačiau svarstant Teisės ir teisėtvarkos komitete išsiskyrė komiteto narių nuomonės, kaip šie teisės aktai turėtų įgyvendinti Koncepcijoje pateiktą tarėjų instituto viziją, o pastaruoju metu diskusijos dėl tarėjų instituto įgyvendinimo iš viso sustojo. Tuo tarpu visuomenė tikisi, kad tarėjai teismuose atsiras.
Dėl to dėl tarėjų instituto įteisinimo būtina rasti visų Seimo frakcijų konsensusą, o darbo grupė – geriausias instrumentas tokioms paieškoms“, – sako Seimo LVŽS frakcijos narė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas pastebi, kad tarėjų buvimas būtų ypač pravartus rezonansinėse politinės korupcijos bylose.
„Politinės korupcijos bylos visuomet kelia daug klausimų, ypač kai jos, skambiai prasidėjusios, kartais pasibaigia niekuo. Tad natūralu, kad visuomenės atstovo buvimas teismo procese didintų visuomenės pasitikėjimą teismais, kuris, po pastarojo meto skandalų, yra gerokai susvyravęs.
Kartu tarėjų atsiradimas įneštų teismas ir daugiau atvirtumo. Dėl to pradžiai, siekiant palaipsniui įtvirtinti tarėjų institutą, ir buvo praėjusioje kadencijoje pateikti siūlymai tarėjams leisti dalyvauti pirma instancija svarstant dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atsiradusias bylas“, – sako LVŽS frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
Tikimasi, kad Valdybai pritarus darbo grupė galėtų pradėti veikti dar šių metų rudenį ir Seimo pavasario sesijai parengtų konsensusu paremtus teisės aktus, reikalingus teismo tarėjų įteisinimui.
Povilas Gylys. Dujų kainų cunamis: Europoje kainavo šiandien kainavo virš 1600$. Visai neseniai kaina buvo <100$.
Šiandien, Šiandien trečiadienį, dujų kaina buvo pakilusi iki 1950$. Po to krito 200$. Taigi, akivaizdžiai vykstant spekuliaciniams procesams Europos dujų biržoje, kaina yra nenormaliai AUKŠTA ir NESTABILI.
Bet Europa vis dar vaidina laisvąją dujų rinką. Nors, blaiviai vertinant, tarptautiniame dujų ūkyje esama daug politikos ir antipolitikos, oligopolijos ir oligopsonijos ir t.t.
Taigi, tik transe esantys rinkos fanatikai gali kalbėti apie LAISVĄ rinką minėtame tarptautiniame dujų ūkyje. Jie, fanatikai, ir kalba…
Štai ką reiškia nežinoti pamatinių ekonomikos mokslo tiesų.