Joseph Ratzinger. Europa kultūrų krizėje
„Mūsų galimybių augimas neatitinka tolygaus mūsų moralinės energijos augimo. Moralinė galia neaugo kartu su mokslo plėtra, priešingai, ji veikiau menkėjo, nes technikos mąstysena apriboja moralę subjektyvia sritimi, tuo tarpu mums iš tikrųjų reikia viešosios moralės – moralės, mokančios atsiliepti į grėsmes, slegiančias visų mūsų egzistenciją. Tikras, rimčiausias šio momento pavojus būtent ir yra pusiausvyros tarp techninių galimybių ir moralinės energijos stygius.
Saugumo, kurio mums reikia kaip laisvės ir orumo prielaidos, galiausiai neįmanoma garantuoti techninėmis kontrolės sistemomis, jis gali kilti tik iš žmogaus moralinės galios: ten, kur jos nėra ar nepakanka, žmogaus galia visada vis labiau virs griaunamąja galia.
Šiandien iš tikro egzistuoja naujasis moralizmas, kurio pamatiniai žodžiai yra teisingumas, taika ir kūrinijos apsauga – žodžiai, primenantys mums esmines ir mums iš tikro reikalingas moralės vertybes. Tačiau šis moralizmas lieka tuščias ir beveik neišvengiamai nuslysta į politinę-partinę sferą. Toks moralizmas reiškiasi pirmiausia kaip pretenzija kitiems ir per mažai yra mūsų kasdienio gyvenimo pareiga.
Iš tikrųjų, ką reiškia „teisingumas”? Kas jį apibrėžia? Kokia nauda iš taikos?
Pastaraisiais dešimtmečiais apsčiai savo aikštėse ir gatvėse matėme, kaip pacifizmas gali nuklysti į destruktyvų fanatizmą ir terorizmą.
Aštuntojo dešimtmečio politiniam moralizmui, kurio šaknys dar gyvos, pavyko patraukti ir idealų kupiną jaunimą. Tačiau tai buvo netikusia linkme pakrypęs moralizmas, nes stokojo blaivaus racionalumo, ir galiausiai todėl, kad utopinę politinę santvarką kėlė aukščiau nei individualus žmogaus orumas, pasirodė dėl savo didžių tikslų galįs nuvertinti žmogų.
Kaip patyrėme ir vis dar patiriame, politinis moralizmas ne tik neįstengia atverti kelio į atgimimą, bet jį dargi užtveria.
Tas pats nuosekliai galioja tokiai krikščionybei bei teologijai, kur Jėzaus žinios šerdis, „Dievo karalystė”, apribojama „Karalystės vertybėmis”, šias vertybes sutapatinant su pagrindiniais politinio moralizmo žodžiais bei drauge paskelbiant jas kaip religijų sintezę.
Tačiau tada užmirštamas Dievas, būtent tai, kad Jis pats yra tikrasis Dievo karalystės subjektas ir priežastis. Dievo vietoje lieka skambūs žodžiai (ir vertybės), kuriais galima visaip piktnaudžiauti.”
Plačiau:
https://www.baznycioszinios.lt/…/bzinios_2005-15_p16-20...
Jurga Lago. Vyšegrado šalys jungiasi, atpažįsta pavojų. O Lietuvos vadovai renkasi buką, savižudišką globalizmą ir prisitaikymą
“Jūs, lietuviai, esate kieti ir karingi, bet visada per vėlai.” – sako mano sūnaus draugas. Indas istorikas.
“Per vėlai” nėra likimas. “Per vėlai” dažnai yra pasirenkama. Ir mano draugė, kurios mama lietuvė, o tėtis rusas sako, kad sunkiomis gyvenimo akimirkomis ji prašo patarimo tėvo, nes jis visada pataria kautis, o mama – susitaikyti.
Jei esi prisitaikėlis – pavojingiausia tau – gyventi tarp bendraminčių. Ir šiandien mokslo įstaigos, o ypač – universitetai dažnai ruošia vaikus nebe gyvenimui, ne atradimui, matymui, kovai, o prisitaikymui.
Vien savo pačių gyvenimais – ten dirbantys žmonės programuoja pasyvų prisitaikymą, “matymą nugara”, gyvenimą dėl… maitinimosi. Gerai, jei tu esi virtuvės šefas, bet menininkas, filosofas, žurnalistas? Gerai, kai tai yra sėkmė, klestėjimas, sveikata ir rytojus. O jeigu – demensija, degeneracija, nykimas ir mirtis?
Prisitaikymas tuomet ir reiškia mirtį.
Pražūtinga nėra kova, pražūtinga visada yra išdavystė. Nes kovoje gali žūti tu, o išdavystėje – tu, tavo vaikai ir dar dvi kartos į priekį. (Mokslininkai, tyrę nacių vaikų ir net anūkų likimus, dažniausiai rasdavo nykią būtį ir pabaigą).
Prisitaikanti postmodernybė nebeįgali kurti – tik kartoja: 60-ųjų madas, muziką, meną. Duchamp’o klozetui – 100 metų, o jis – vis dar moderniausia šiandienos instaliacija!
Prancūzijoje ir Ispanijoje musulmonų bendruomenės jungiasi į politines partijas, Ispanijoje va priimtas įstatymas, tam tikromis sąlygomis leidžiantis lengvai nusavinti namus, butus, paveldėtą tėvų turtą. Ta pati tendencija Vokietijoje.
Nebesivysto niekas. Tik technologijos. O jos be etikos ir moralės – irgi nebus kuriančios. Ir prisitaikymas prie tokio pasaulio neves į jokį klestėjimą. Tik į neišmoktus šimtus istorijos vadovėlių. Jeigu Lietuva nesugeba atpažinti komunizmo, ji liks viena, kaip lieka vieni išdavikai, pralaimėję savo karus.
Daugelis Rytų Europos šalių pamažu pereina prie tausojančio tautą savisaugos režimo (nemaišyti su žaliąja klimato isterija). Vyšegrado šalys jungiasi, atpažįsta pavojų. O Lietuvos vadovai renkasi “būti progresyviais”, buką, savižudišką globalizmą ir prisitaikymą. Lietuva pati tampa naujojo, žaliai raudono komunizmo surogatine motina. Neturtinga mergaite, kur ponams savo kūne išnešioja ideologiją. Už pigiai.
Tauta tuo tarpu laukia, tvarko kasdienius savo reikalyčius, knisasi.
Nuotrauka jauna moteris. Su komunistine (updated version) uniforma. MetGala NY.
Vengrija Lenkijos pusėje – reikalauja ES gerbti narių suverenitetą
Vengrija šeštadienį išreiškė palaikymą Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimui, kuriame ginčijama Europos Sąjungos teisės viršenybė, ir paragino Bendriją gerbti narių suverenitetą.
Konstitucinis Tribunolas ketvirtadienį priimta nutartimi atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Joje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių yra „nesuderinami“ su šalies Konstitucija.
Teismas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas „neperžengti savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į Lenkijos teismų sistemos reformas – šios yra pagrindinis Varšuvos ir Briuselio nesutarimų objektas.
Vyriausybės dekrete, kuriame išreiškiamas pritarimas teismo nutarčiai, Vengrijos premjeras nacionalistas Viktoras Orbanas paragino Briuselį „gerbti valstybių narių suverenumo ribas“. Apie tai pranešė jo spaudos tarnybos vadovas Bertalanas Havasi (Bertalanas Havašis).
V. Orbano pasirašytame dekrete ES kaltinama „bloga praktika“, kuria siekiama „atimti“ narių teises „slapta plečiant įgaliojimus“.
„ES teisės viršenybei gali būti teikiama pirmenybė tik Europos Sąjungos kompetencijos srityse“, – sakoma dekrete.
V. Orbano kabineto vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Guliašas) apkaltino Europos institucijas „bandant neteisingai interpretuoti aiškų sprendimą“, kurį priėmė Lenkijos Konstitucinis Tribunolas.
Lenkijos dešiniųjų premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) sąjungininkas V. Orbanas dažnai nesutaria su Briuseliu teisės viršenybės, pabėgėlių ir kitais klausimais.
Teismo nutarčiai, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexitą“ – išstojimą iš Europos Sąjungos, – sulaukiant vis daugiau neigiamos reakcijos, Lenkijos vyriausybė penktadienį patikino norinti, kad šalis liktų Bendrijoje.
Spalio 9 d. DIENOS ĮVYKIŲ PANORAMA
Covid-19 situacija
Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 2432 nauji koronaviruso atvejai. Mirė 24 žmonės. Iš jų 19 buvo nepasiskiepyję. Iš viso Lietuvoje nustatyti 350 029 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 20 940 žmonių, o pasveikusiais laikomas 316 531 asmuo. Per pastarąją parą pasveikusiųjų gretas papildė net 2 971 žmogus. Iš viso koronavirusas nusinešė jau 5 209 žmonių gyvybes.
Xi Jinpingas: Taivano suvienijimas su Kinija „bus realizuotas“
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį pareiškė, kad „taikus susivienijimas“ su Taivanu „gali būti realizuotas, ir tai bus padaryta“, tvyrant padidėjusiai įtampai tarp Pekino ir Taibėjaus. Demokratiškai valdomas Taivanas niekada nėra oficialiai paskelbęs nepriklausomybės ir gyvena nuolat baimindamasis Kinijos karinio įsiveržimo. Pekinas salą laiko savo teritorijos dalimi ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga. „Įgyvendinti nacionalinį suvienijimą taikiomis priemonėmis labiausiai atitinka visos mūsų nacijos, įskaitant mūsų brolius Taivane, interesus“, – pareiškė Xi Jinpingas, sakydamas kalbą minint revoliucijos, užbaigusios tūkstančius metų trukusį imperatorių valdymą ir atvedusios prie Kinijos Respublikos įkūrimo, 110-ąsias metines. „Taivano nepriklausomybė yra didžiausia kliūtis mūsų tėvynės suvienijimui ir rimtas užslėptas pavojus“, – perspėjo Kinijos prezidentas.
Čekų premjeras A. Babišas laimėjo rinkimus, bet daugumos negavo
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienį laimėjo visuotinius rinkimus, tačiau jam tikriausiai sunku bus suburti valdančiąją daugumą, todėl nauja vyriausybė gali būti suformuota tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Preliminarūs rezultatai rodo, kad milijardieriaus premjero populistinė partija ANO užėmė pirmąją vietą, surinkusi 28 proc. balsų. Su Europos Sąjunga nesutariantis A. Babišas artėja prie pergalės, nors sulaukė kaltinimų finansiniais pažeidimais ir figūruoja „Pandoros popierių“ skandale. Suskaičiavus kiek daugiau nei 80 proc. balsų, paaiškėjo, kad antrąją vietą užėmė dešiniųjų jėgų blokas „Kartu“, surinkęs 26 proc. balsų.
Afganistane palaidoti žuvusieji per sprogimą šiitų mečetėje
Afganistano šiauriniame Kundūzo mieste šeštadienį buvo palaidoti dešimtys žmonių, žuvę išvakarėse per sprogimą šiitų mečetėje, pranešė televizija „Tolo News“. Daugelis aukų buvo palaidotos bendrame kape. Per mirtininko surengtą išpuolį žuvo ištisos šeimos, kurios penktadienį meldėsi toje mečetėje. Remiantis įvairiais šaltiniais, per driokstelėjusį sprogimą žuvo mažiausiai pusšimtis ir buvo sužalota dar dešimtys žmonių. Tačiau kai kurie šiitų dvasininkai teigia, kad teroro aktas pareikalavo 120 gyvybių.
Taivano prezidentė dėkoja Lietuvai už vakcinas
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen šeštadienį padėkojo Lietuvai už skirtas vakcinas nuo koronaviruso ir pareiškė, kad Lietuvos pagalba skiepais rodo „mūsų partnerystės tvirtumą“. Vakcinas gabenęs „Turkish Airlines“ orlaivis nusileido Taivane kiek po 8 val. vakaro vietos (15 val. Lietuvos) laiku. „Šiandien Taivanas iš Lietuvos priėmė antrą dovanotų vakcinų nuo COVID-19 siuntą“, – tviteryje rašė Taivano prezidentė.
Etiopijos pajėgos pradėjo „didžiulio masto“ puolimą
Etiopijos kariai ir jų sąjungininkai pradėjo vykdyti antžemines operacijas ir antskrydžius prieš Tigrėjaus sukilėlius šiauriniame Amharos regione, naujienų agentūrai AFP šeštadienį pranešė šaltiniai humanitarinėse organizacijose ir sukilėlių struktūrose, įsisiūbavus spėlionėms, kad Adis Abeba ruošiasi plataus masto puolimui. Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontas (TPLF), įsitraukęs į jau 11 mėnesių besitęsiantį niokojantį konfliktą su provyriausybinėmis pajėgomis šalies šiaurėje, šeštadienį pareiškė, kad prieš sukilėlius imamasi „didžiulio masto veiksmų“.
K. Navickas: Lietuva prašys ES įsikišti sureguliuojant kiaulienos rinką
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad smarkiai mažėjant kiaulienos supirkimo kainoms, Lietuva prašys Europos Sąjungos (ES) įsikišti sureguliuojant rinką. Ministras pirmadienį Liuksemburge dalyvaus Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, kur kels šį klausimą. Jis tvirtino besitikintis daugelio kitų ES šalių ministrų paramos dėl Europos Komisijos įsikišimo, nes žemos kiaulienos supirkimo kainos tapo visos bendrijos problema.
Mirė Irano pirmasis prezidentas Abolhassanas Banisadras
Pirmasis Irano prezidentas Abolhassanas Banisadras šeštadienį mirė Paryžiuje po ilgos ligos, eidamas 89-us metus, pranešė jo šeima ir Irano valstybinė žiniasklaida.
Raudonasis Kryžius: migrantų padėtis dabar yra kitokia, nei teigia kontrolierius
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė sako, kad situacija, minima Seimo kontrolieriaus ataskaitoje apie nežmoniškam elgesiui prilygstančias migrantų gyvenimo sąlygas, yra kardinaliai pasikeitusi. „Nuo rugpjūčio, kada daryta ataskaita, kada buvo lankytos tos vietos, situacija yra kardinaliai kitokia“, – BNS penktadienį teigė nevyriausybinės organizacijos vadovė. Pasak jos, migrantų krizės pradžioje „buvo vietų, kur situacija buvo tikrai tragiška“. „Tai net pačiose blogiausiose vietose nuo rugpjūčio pradžios situacija kardinaliai pasikeitė. Pirmas dalykas – žmonės buvo iškelti iš pačių baisiausių vietų, nebeliko palapinėse gyvenančių žmonių, kas atrodė labai blogai, kai buvo lietingas sezonas“, – dėstė K. Meidė.
Prezidentas: Macikai – svarbi vieta Lietuvos ir Europos istorinei atminčiai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį pagerbė totalitarinių XX a. režimų aukų atminimą apsilankę Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerio objektų komplekse.
Teksasas gali toliau drausti atlikti abortą dauguma atvejų
JAV federalinis apeliacinis teismas penktadienį nutarė, kad Teksasas gali toliau drausti atlikti abortą dauguma atvejų, panaikindamas prieš dvi dienas kito teismo priimtą sprendimą laikinai užblokuoti šį draudimą. Naujajame Orleane įsikūrusio 5-osios apygardos apeliacinio teismo sprendimu laikinai panaikinama trečiadienį paskelbta nutartis ir iš esmės vėl uždraudžiama nutraukti nėštumą, kai jau galima fiksuoti vaisiaus širdies plakimą. Trečiadienį vakare JAV apygardos teisėjas Robertas Pitmanas preliminariai patenkino prezidento Joe Bideno administracijos prašymą blokuoti įstatymo taikymą, kol vyks tolesnis bylinėjimasis.
Parengė Simonas Kaunelis
Ekspertai: jau spalio mėnesį ekonomiką užgrius iki šiol nematyta krizė
Dobilas Sinkevičius
Žinomas JAV investuotojas, finansų ekspertas Robertas Kiyosakis prognozuoja didžiulį aukso, sidabro ir bitkoino valiutos kainų kritimą, kuri sukels dar neregėta krizę pasaulinėje ekonomikos sistemoje.
„Tai turėtų būti didžiausia griūtis pasaulio istorijoje. Mes dar niekada nematėme tiek daug išpūstų skolų… skolų ir bendrojo vidaus produkto santykis tiesiog nematomas”, – teigė Robertas Kiyosakis.
Garsus investuotojas taip pat sako, kad minėta griūtis jau yra prasidėjusi ir nepaisant JAV pastangų kelti skolų lubas, šios griūties niekas nesustabdys.
Kainos ir finansų rinkos „išpūstos”
Garsus JAV finansų ekspertas pareiškė, jog dabar fiksuojamas didžiulis nekilnojamo turto ir įvairių prekių kainų augimas yra dirbtinis, o išpūstas „kortų namelis” netrukus grius.
„Žmonėms nereikia baigti Harvardo, kad suprastų, jog negalima nuolat spausdinti netikrų pinigų… tai negerai”. „Jie pumpuoja visus tuos pinigus, kainos dėl to auga. Tai trumpalaikis padidinimas, tačiau mes susikrovėme didžiulę skolą, o viskas, kas padaryta – sukeltos akcijų ir nekilnojamojo turto rinkos. Liūdnoji dalis – pinigai nepatenka į ekonomiką, taigi, turtingieji tampa turtingesni, o vidurinioji klasė ir nepasiturintieji skursta. Tai, kas vyksta šiandien, yra tragedija”, – teigė Robertas Kiyosakis.
Pagal investuotojo versiją, krizė bus sukelta Kinijoje, vėliau grandinine reakcija išplis į JAV, o iš ten – į visą pasaulį.
Pražudys kvailius, suteiks galimybes gudriems
Robertas Kiyosakis netrukus būsimą krizę vertina dvejopai – esą kvaili investuotojai bus sužlugdyti, o gudriems atsivers naujos galimybės.
„Geroji naujiena yra ta, jog tai bus geras metas tapti turtingam, dėl to aš esu optimistas dėl tauriųjų metalų. Aš žadu pirkti daug aukso, sidabro ir bitkoinų”, – sakė jis.
Prof. Povilas Gylys apie pasaulio ekonomikos griūtį: kas yra ir kas bus?
Nereikia būti baigusiu Harvardą ar Oksfordą, pakanka būti sveikos nuovokos nepraradusiam, fake news nesukvailintam ir globalius procesus įdėmiai sekančiu žmogumi, kad suvoktum, jog šis pasaulis yra neprotingas, amoralus ir negerbiantis teisės. Vien tokia būsena reiškia krizę- ne tik ekonominę.
Nesu asmeninių finansų ekspertas, bet sutinku su Robertu Kiyosakiu, kad padėtis grėsmingai blogėja ir gali baigtis didžiule griūtimi. Tiesą sakant, jau dabar gyvename krizės sąlygomis. Apie tai liudija pandemija ir jos nevykęs valdymas, dujų kainų cunamis, JTO bejėgiškumas globalinių iššūkių akivaizdoje, ES degradavimas, gėdinga Vakarams Afganistano karo baigtis, universitetų degradavimas ir viso to fone mergaitės Gretos vaikiški viešųjų ryšių benifisai. Tai-tik dalis civilizacinį chaosą ir griūvimą liudijančių reiškinių.
Kita dalis susijusi su grėsmėmis pasaulinei finansų sistemai su jos vertybinių popierių rinka, JAV doleriui, kuris nuo Bretton-Woodso laikų buvo pasaulio rezervinė valiuta. Vykdant taip vadinamą QE (quantitative easing), lietuviškai- kiekybinį sušvelninimą, kai į vertybinių popierių rinkas buvo išmesti trilijonai dolerių, o taip pat sprendžiant JAV biudžto deficito ir, atitinkamai, valstybės skolos problemas, kai į prekių ir paslaugų, rinką buvo išmesta irgi milžiniškos lėšos, susidarė grėsminga situacija- vertybinių popierių rinka yra nerealiai išpūsta, kyla infliacinė banga, yra visai reali JAV defolto tikimybė.
Aišku, finansiniam sprogimui įvykus Amerikoje, jis turėtų pasekmių ir visame pasaulyje. O čia dar rimti sunkumai Kinijos statybų sektoriuje…
Aišku, kad esant tokiai situacijai žmonės sunerimę. Patys turtingiausi badu nemirs. Neturtingiems grėsmės ypač didelės. Vidutiniokai ieško saugesnio turimų lėšų investavimo. Vienas iš variantų – įdėjimai į nekilnojamą turtą. Pirmiausia būstą. Tačiau tokiam instinktui stiprėjant, pradžioj gresia burbulo NT sektoriuje susiformavimas, o vėliau jo sprogimas. Su visom gerai žinomom pasekmėm.
Kažkada buvo gana saugu pirkti JAV dolerį. Šiandien rizika susijusi su tokiu pasirinkimu yra ženkliai padidėjusi. Dar lieka kitos valiutos, taurieji metalai ar kriptovaliutos, iš kurių žinomiausia yra bitkoinas. Bitkiono problema – jo anonimiškumas ir dideli vertės svyravimai.
Manau, kad taurieji metalai išliks populiari turto kaupimo ir išsaugoijimo priemonė. Be to, kai auksas tavo kišenėje, komodoje, užmūrytas rūsy ar užkastas darže, žinai, kad iš kišenės, komodos ar daržo visada, reikalui esant, gali jį paimti. Ir jis turės didesnę ar mažesnę, bet realią vertę. Juk taurieji metalai nėra virtuali prekė.
Manau, kad įvairūs žmonės rinksis skirtingus variantus.
Robertas Grigas. APIE LIETUVIŲ POGRINDŽIO SAVILAIDOS AKTUALUMĄ (1)
Tvarkydamas ir skirstydamas įvairiems muziejams savo sukauptą antisovietinės savilaidos archyvą, atradau leidinuką, kuris pasirodė visiškai aktualus ir mūsų šiandienai. Tad nutariau – per anksti jam į muziejų, kol nepasidalinsiu su facebooko bičiulija.
Leidinukas – aštuntajame, devintajame dešimtmečiais, kiek žinau, kauniečių prieškario intelektualų A. ir J. B. iš prancūzų klb. versta ir mašinraštinėmis kopijomis platinta Louis Debarge studija „Propagandos reikšmė ir teorinis pagrindas” (iš didesnio šio autoriaus veikalo „Pastoralinė psichologija”).
Pasidalinsiu ištraukomis
1. Propaganda sociologiniu požiūriu.
Šiandien propaganda pasaulyje yra tapusi tam tikra sistema. Ji skiriama ne tik liaudies masėms sutelkti, bet ir tas mases nuteikti, kad jos siektų tam tikrų tikslų. Ši sistema yra pagrįsta ne atsitiktinai parinktais metodais, o moksline situacijų analize.
Modernioji propaganda yra pagrįsta sociologija ir individo psichikos pažinimu. Propagandos aparatui yra labai svarbu tiksliai nustatyti individo troškimų ir elgesio motyvus.
Yra būtina susipažinti su propagandos aparato veikimu tiek teoriniu, tiek praktiniu atžvilgiu. Išstudijavus propagandos metodus yra įmanoma kiek galima labiau sumažinti jos neigiamą įtaką ir taip pakelti tautos atsparumą prieš totalitarinį režimą.
Propaganda yra tapusi galingu kiekvienos šiuolaikinės valstybės aparatu. Ji savo rankose
turi visas komunikacijos priemones: spaudą, radiją, televiziją, teatrą, kiną bei mokymo institucijas. Tuo būdu ji formuoja masių pažiūras ir viešąją nuomonę.
Propaganda yra vienas svarbiausių ir žymiausių moderniųjų laikų veiksnių. Ji kuria savus mitus, ji individą pavergia paklusti valdančiajai grupei. Šiuolaikinis žmogus yra tapęs šios propagandos auka.
Propaganda siekia individą suformuoti pagal tam tikrą modelį. Kaip neatskiriama mūsų civilizacijos dalis, ji individą lydi „nuo lopšio iki karsto lentos”.
Norint atsiriboti nuo tokios propagandos, kuri žlugdo asmenybę siekdama ją pavergti, siekiant išvengti jos poveikio, yra būtina susidaryti tvirtą idėjinę pažiūrų sistemą, principų sistemą, arba pasaulėžiūrą. Neturint aiškios tvirtos pasaulėžiūros, veltui mėgintume išsilaikyti nesužalotos asmenybės normos ribose.
2. Propaganda psichologiniu požiūriu.
Moralinė propagandos vertė priklauso nuo jos tikslų bei pavartotų metodų. Politinės totalitarinės sistemos, kurios siekia išlaikyti bei
sustiprinti savo režimą, propagandai skiria ypatingą dėmesį. Kaip jau minėta, totalitarinės
sistemos propagandoje slepiasi didžiulis pavojus žmogaus asmenybės laisvei, o tuo pačiu ir demokratinei visuomenei. /… /
Visos propagandos sistemos siekia mases ne tik kryptingai nuteikti ir suformuoti, bet siekia jas laikas nuo laiko suburti, sutelkti, kad būtų galima jas valdyti ir kontroliuoti jų nuotaiką. Tai susirinkimai, minėjimai, mintingai, demonstracijos, šventės, etc.
Tačiau toli gražu propaganda nėra visagalė. Kad ji pasiektų savo tikslus, tam reikalinga palanki dirva. Propaganda nieko nelaimės su žmogumi, kuriame yra tvirtai susiformavę siekiai, troškimai ir kuris turi tam tikros gyvenimiškos patirties.
Tačiau daugeliui žmonių tvirtumas nėra būdinga savybė. Tiktai brandžių, išsilavinusių ir tvirto charakterio individų propaganda nepajėgia pavergti. Tik tokia visuomenė sugebės atsispirti tendencingai propagandai, kurioje yra nevaržoma objektyvi kritika ir kurioje yra laisvė diskusijoms. O tokioje politinėje sistemoje, kurioje nėra nei žodžio, nei spaudos laisvės, kurioje persekiojama patriotinė mintis, kurioje uždrausta laisva ideologinė kova, kurioje varžoma ideologinė įvairovė, tokioje sistemoje liaudis yra valdančiosios propagandos vienašiškai formuojama.
Visos totalitarinės sistemos siekia asmenybę pavergti, ją paversti lengvai valdomu automatu.
Štai kodėl totalitarinės sistemos propaganda užgniaužia, varžo ir laisvą asmenybės vystymąsi. Tokioje sistemoje gyvenąs individas praranda nuovoką, jog yra tapęs vienašališkos propagandos grobiu. Tuo būdu jis yra praradęs ir galimybę iš tokios propagandos išsivaduoti.
Ričardas ČEKUTIS. Vokietijoje karantinas prieštarauja Konstitucijai
Vokietijos Bavarijos žemės teismas konstatavo, jog 2020 m. pavasarį Bavarijos žemės vyriausybės koronaviruso ribojimo priemonės iš dalies buvo neteisėtos, o konstitucinės teisės ekspertas išaiškino, jog karantino įvedimas apskritai prieštarauja Vokietijos Konstitucijai.
Po pusantrų metų, kai Vokietijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, pamažu pradedama teisinė koronaviruso ribojimo priemonių peržiūra ir vis aiškiau pateikiamas teisinis jų įvertinimas. Iki šiol teismai panaikindavo tik akivaizdžiai neteisėtus potvarkius, o dabar jie imasi įvairių ribojimo priemonių teisinės revizijos iš esmės – faktiškai pirmadienį paskelbtu Bavarijos administracinio teismo sprendimu šis procesas jau pradėtas.
2020 m. kovo mėn. vienas pilietis padavė į teismą Bavarijos žemės vyriausybę dėl įvesto karantino ir jos paskelbtos griežtos komendanto valandos atitikimo įstatymams. Ir dabar ieškovui buvo įteiktas teismo sprendimas. Tai – seniai pribrendęs smūgis Bavarijos žemės ministrui pirmininkui Markusui Zioderiui (Markus Söder) į veidą. Teismas pateikė teisiškai griežtą Bavarijos piliečių uždarymo į karantiną įvertinimą. Administracinis teismas ne tik nustatė, kad komendanto valandos buvo neteisėtos, bet ir patvirtino, kad Bavarijos žemės vyriausybė ir konkrečiai ministras pirmininkas silpnai išmano įstatymus.
M.Zioderis uždraudė Bavarijos piliečiams išeiti iš namų, išskyrus kelias išimtis, grasindamas didelėmis baudomis. Teismas nusprendė, kad ši priemonė pažeidė perteklinių priemonių taikymo draudimą. Tai reiškia, kad priemonės griežtumas buvo neproporcingas jos pasiektam teigiamam poveikiui. Juo labiau kad Infekcijų apsaugos įstatyme aiškiai pasakyta, jog komendanto valanda nėra būtina priemonė. Tačiau Bavarijos žemė savo teisinėje argumentacijoje rėmėsi būtent šio įstatymo 28 punktu.
Komentuoja konstitucinės teisės ekspertas prof. dr. Ditrichas Mursvikas:
Bet kokia neskiepytų asmenų diskriminacija prieštarauja Konstitucijai. Dabar kyla abejonių, ar istoriniai Federalinio epidemijų įstatymo, o vėliau ir Infekcijų apsaugos įstatymo leidėjai iš tikrųjų taip sukūrė bendrąją 28 straipsnio nuostatą, susijusią ir su vadinamaisiais lokautais arba karantinais, kad žemių vyriausybėms arba jų įgaliotoms institucijoms būtų leista nustatyti tokius išsamius bei drastiškus apribojimus, kurie iš esmės keičia visą viešąjį žmonių gyvenimą. Paprastai tariant, M.Zioderis teisiškai neleistinai aiškino Infekcijų apsaugos įstatymą ir jį traktavo savo naudai.
Be to, konstitucinis teismas patvirtino, kad M.Zioderis aplaidžiai ir neleistinai elgėsi su pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Žemės vyriausybė nesugebėjo pasirinkti mažiausiai apsunkinančių, iš kelių vienodai tinkamų, priemonių bei apsaugoti pagrindines piliečių teises. Buvo svarstomos švelnesnės priemonės, tačiau Miunchene į jas nebuvo atsižvelgta. M.Zioderio koronaviruso suvaldymo kredo – kuo griežtesni apribojimai – teismas atmetė. Todėl atsakovo pateikta psichologinė išvada, kad griežtesnė priemonė visuomet yra tinkamesnė priemonė šiuo atveju netaikytina. Teisėjai taip pat patvirtina abejotiną Bavarijos žemės valdžios požiūrį į žmogaus prigimtį.
Ši byla svarbi ne tik Bavarijai, bet turi esminę reikšmę iš naujo teisiškai vertinant koronaviruso priemonių politiką. Taip teisėjai atvėrė kelią visos šalies mastu priimti svarbų sprendimą dėl griežto karantino teisėtumo.
Nacionalinis susivienijimas apie kainų kilimą: „Energetikos rinkos liberalizavimo žalos klausimą reikia kelti ES mastu“
Liberalizuojant elektros energijos tiekimą, kuris skatina kainų didėjimą, sąmoningai vengta viešų diskusijų svarbiausiais klausimais ir nebuvo ieškoma visuomenės interesus tenkinančių sprendimų, nes jie prieštarauja rinkos liberalizavimu suinteresuotų siaurų grupių interesams. Taip teigia politinė partija Nacionalinis susivienijimas šiandien išplatintame pareiškime dėl kylančių energijos kainų.
„Pagrįstai teigiama, kad elektros ir dujų kainų kilimas yra globalus reiškinys, nulemtas daugelio priežasčių, o elektros kaina kilo visoje „Nord Pool“ elektros biržoje, kur Lietuva perka didžiąją dalį savo sunaudojamos elektros.
Tačiau akivaizdu, kad Lietuva iš anksto galėjo ir turėjo ruoštis galimo globalaus kainų kilimo poveikiui sumažinti, efektyvinti energetikos sektoriaus darbą, įmonių valdymą ir kitus procesus tiek savivaldos, daug kur neperėjusios prie biokuro, tiek valstybės lygmenyje. Todėl būtina įvardyti ir taisyti Lietuvos energetikos sektoriuje padarytas klaidas, o ne apgaudinėti žmones, paskirstant šildymo kainas per visus metų mėnesius.
Pagaliau būtina pripažinti ir tai, kad geopolitiniai sprendimai ir šalių santykiai regione turi įtakos ir elektros kainoms rinkoje. Šiuo pareiškimu ypač norime atkreipti dėmesį į sistemingai nutylimą problemą – ideologiškai motyvuotą ir šalies piliečių interesams prieštaraujantį elektros energijos rinkos liberalizavimą“, – pareiškimą komentavo prof. Vytautas Radžvilas.
Nacionalinis susivienijimas pažymi, kad valstybės vykdomą privačių siaurų grupių interesų protegavimą ir šių interesų įtaką energetinių resursų kainų šuoliui akivaizdžiai atskleidžia premjerės I. Šimonytės svarstymas, jog siekiant suvaldyti sparčiai didėjančias elektros energijos kainas elektros tiekimo rinkos liberalizavimas gali būti atidėtas. Toks siūlymas vienareikšmiškai rodo, kad elektros energijos tiekimo liberalizavimas netarnauja visuomenės interesams, o jį vykdantys Lietuvos politikai negina visuomenės interesų ir nekelia šio klausimo Europos Sąjungoje, priėmusioje direktyvą liberalizuoti elektros energijos tiekimą.
„Lietuvos Respublikos Prezidentas turi kelti principinį klausimą, kodėl valdžios institucijos nesiėmė būtinų priemonių padėčiai keisti ir neieškojo galimybių sparčiai augančioms šilumos ir elektros energijos kainoms mažinti.
Tuo tarpu Seimo Aplinkos komitetas bei Ekonomikos komitetas turi atlikti visapusišką, sąžiningą ir profesionalią gyventojų aprūpinimo elektros energija ir dujomis analizę ir jos pagrindu priimti Lietuvos piliečių interesus labiausiai tenkinančius sprendimus“, – teigiama Nacionalinio susivienijimo išplatintame pareiškime.
Politinė partija taip pat ragina Generalinę prokuratūrą ištirti galimos korupcijos ir piktnaudžiavimo atvejus Lietuvos energetikos ir šilumos ūkio sektoriuose, o įrodžius korupcinius nusikaltimus, kaltininkams taikyti įstatymo numatytą reikalavimą atlyginti valstybei bei jos piliečiams padarytą žalą.
Taip pat siūloma, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų grąžinti Vilniaus šilumos tinklams apie 5 mln. eurų dividendų, kuriuos pastaroji įmonė išmokėjo savivaldybei iš gauto pelno. Šias lėšas siūloma skirti šilumos kainoms mažinti ir būtinoms investicijoms šilumos tiekimo vamzdynams atnaujinti, kartu šalinant nevykusios Vilniaus šilumos sektoriaus nuomos buvusiai „Rubikon“ grupei ir su ja susijusioms įmonėms pasekmes.
„Būtina reikalauti valdžią atsisakyti planų įgyvendinti svarstomą ideologinio aklumo sukeltų problemų sprendimą, kai nenorint mažinti kitų valstybės išlaidų, kad atsirastų lėšų kainų augimo kompensavimui mažas pajamas gaunantiems vartotojams, dalis mokėjimų už elektros energiją, dujas ir šilumą būtų nukelta ateičiai“, – dėstoma pareiškime, pabrėžiant, kad ir taip išaugusi valstybės skola neturi būti neatsakingai didinama.
Daugiau informacijos:
Almantas Stankūnas +370 699 14737
Visas pareiškimo tekstas žemiau:
Politinė partija Nacionalinis susivienijimas
Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Seimo Aplinkos komitetui
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui
Seimo Ekonomikos komitetui
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai
Lietuvos Respublikos Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei
Finansų ministerijai
Generalinei Prokuratūrai
Vilniaus m savivaldybei
Lietuvos savivaldybių asociacijai
Žiniasklaidai
Visuomenei
PAREIŠKIMAS
DĖL ELEKTROS ENERGIJOS IR DUJŲ KAINŲ KILIMO
IR GALIMYBIŲ JĮ VALDYTI
2021 m. spalio 8 d.
Visuomenėje jau kilo panika dėl artėjančio elektros ir dujų kainų „šoko“. Siekdama suvaldyti neprotingai augančias elektros ir dujų kainas Energetikos ministerija siūlo įstatymų projektus, skirtus gelbėti tik su visuomeniniu tiekėju susijusiems vartotojams. Tačiau Lietuvoje iki 2021 m. spalio 1 dienos elektros rinkos liberalizavimo antrajame etape nepriklausomą tiekėją pasirinkę yra 33 proc. visų turinčių pasirinkti, arba 256,5 tūkst. buitinių vartotojų, o nepasirinkusių jokio tiekėjo yra 521,7 tūkst., arba 67 proc. visų turinčių pasirinkti buitinių vartotojų. Taigi, nuo kitų metų pradžios nepasirinkusieji pateks į „garantinį tiekimą“, o jiems bus taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri nustatoma pagal vidutinę praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainą, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikant koeficientą 1,25.
Gamtinių dujų įstatymo projekte siūlomas kitoks prognozuojamų gamtinių dujų kainos įtraukimo į galutinį tarifą buitiniams vartotojams skaičiavimo principas. Tačiau, bet kuriuo atveju, reguliuojama gamtinių dujų kaina I grupės vartotojams padidės nuo 20 proc. iki 51 proc. Gamtinių dujų II grupės vartotojams nuo 30 proc. iki 83 proc.
Šį dirbtinai sukeltą energetinių resursų kainų šuolį, analizuojant tarptautinių rinkų tendencijas, buvo galima prognozuoti jau 2020 metų antroje pusėje. Neadekvatus minėtų resursų kainų šuolis tapo visiškai akivaizdus 2021 metais. Lietuvos valstybė neabejotinai galėjo pasiruošti ir priimti tinkamus sprendimus jam sušvelninti. Tik šiuo metu keičiama įmonės Ignitis pagrindinio turto vertės nustatymo metodika, daranti tiesioginę įtaką elektros energijos skirstymo kainos dydžiui. Jei šio turto vertė daro pagrįstą įtaką elektros kainos augimui, mažinti ją buvo galima žymiai anksčiau – elektros energijos kaina būtų padidėjusi daug mažiau. Akivaizdu, kad valdžia prioritetu pasirinko ne viešąjį (visuomenės), o Ignitis privačių akcininkų ar kitų siaurų grupių interesus. Svarbu tai, kad iki šiol neturime išsamaus ir skaidraus minėtos metodikos keitimo aplinkybių vertinimo, dėl to neturime ir galimų optimalių sprendimų.
Nacionalinis susivienijimas pažymi, kad valstybės vykdomą privačių siaurų grupių interesų protegavimą ir šių interesų įtaką energetinių resursų kainų šuoliui akivaizdžiai atskleidžia Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės svarstymas, jog siekiant suvaldyti sparčiai didėjančias elektros energijos kainas, gali būti atidėtas elektros tiekimo rinkos visiškas liberalizavimas. Toks I. Šimonytės siūlomas sprendimas vienareikšmiškai rodo, kad:
a) elektros energijos tiekimo liberalizavimas netarnauja visuomenės interesams;
b) liberalizuojant elektros energijos tiekimą, kuris skatina kainų didėjimą, sąmoningai viešų diskusijų šiais svarbiausiais klausimais vengiama ir sąmoningai neieškoma visuomenės interesų tenkinančių sprendimų, nes jie prieštarauja rinkos liberalizavimu suinteresuotų siaurų grupių interesams;
c) būtent dėl siaurų visuomenės grupių suinteresuotumo Lietuvos politikai negina visuomenės interesų ir nekelia šio klausimo ES lygiu, kurios direktyva liberalizuoti elektros energijos tiekimą, tapo privaloma netgi neatsižvelgiant į vartotojų interesus.
Atkreipiame dėmesį, kad elektros energijos tiekimo paslaugos kaina yra mažesnė tiek, kiek palankiausiomis sąlygomis jos tiekėjas gali pirkti energiją biržoje ir kiek yra mažesni energijos vienetui tenkantys paslaugos administravimo kaštai. Tačiau šie abu veiksniai yra tiesiogiai susiję su tiekėjo biržoje perkamu ir vartotojams parduodamu energijos kiekiu – juo didesnis elektros energijos kiekis, tuo vartotojui gali būti mažesnė energijos kaina. Didesnis elektros energijos tiekėjų skaičius savaime negarantuoja mažesnės elektros energijos kainos, nes sumažinus pagrindinio valstybės valdomo (ir galinčio kritiniu atveju suteikti vartotojams valstybės garantuotas paslaugas) tiekėjo Ignitis paslaugų apimtis bei ignoruojant ypač svarbias vartotojams parduodamos energijos apimtis, elektros paslaugos kaina gali tik didėti. Šiuo klausimu taip pat viešai nediskutuojama, nepateikiama informacija apie svarbiausias aplinkybes ir veiksnius, lemiančius mažiausią paslaugos kainą vartotojams. Kartu atkreipiame dėmesį, kad efektyvi konkurencija galima tik tuomet, kai elektros energijos tiekėjai veikia rinkoje maksimaliai panašiomis sąlygomis.
Mūsų nuomone, smulkūs tiekėjai objektyviai negali užtikrinti gerų tiekimo sąlygų. O ateityje natūraliai sumažinus elektros tiekimo apimtis stambiausiam valstybės valdomam elektros tiekėjui Ignitis, jo veiklos sąlygos neišvengimai pablogės. Tai paskatins kviesti į elektros energijos tiekimo rinką kitus stambius elektros tiekėjus (pvz., Estijos Enefit, kurios valdymo modelis bei tiekimo apimtys yra analogiški Ignitis valdymo modeliui bei tiekimo apimtims, ir kuri siūlo patrauklias elektros energijos tiekimo sąlygas). Todėl elektros energijos rinką gali papildyti lenkų, vokiečių ar kiti tiekėjai. Tačiau padariniai jau dabar yra nuspėjami: smulkūs tiekėjai neišvengiamai bankrutuos, padarydami žalą vartotojams (savo klientams), o valstybė, kuri dar nėra nustačiusi, kas tuo atveju perims bankrutavusių tiekėjų įsipareigojimus ir kompensuos nuostolius vartotojams, liberalizavusi elektros energijos tiekimo rinką, nebepajėgs užtikrinti, kad dominuojantys stambūs užsienio tiekėjai nedidintų elektros energijos kainos mūsų vartotojams. Kartu neišvengiamai turės užtikrinti protingas elektros energijos kainas pažeidžiamiems vartotojams, kompensuodama dalį nuostolių iš valstybės biudžeto. Taip yra kuriamos akivaizdžios prielaidos „įveiklinti“ ir ,,suišteklinti“ Lietuvos valstybę, kad ši dar kartą padėtų nepagrįstai krautis viršpelnius minėtoms užsienio įmonėms mūsų šalies mokesčių mokėtojų sąskaita.
Nacionalinis susivienijimas, įvertinęs elektros energijos ir dujų kainų pokyčius, pareiškia:
1. Itin svarbi priežastis, lemianti energijos resursų kainų šuolį – netinkami valdžios sprendimai dėl vienašališkos metodikos, pagal kurią yra privaloma blokuoti Astravo atominėje elektrinėje (AAE) pagamintą elektros energiją, apribojant elektros energijos srautus per jungtis, esančias tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Kilę dėl to nesutarimai padidino įtampą tarp Lietuvos ir Latvijos bei Estijos, o ji gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, įskaitant išaugusias rizikas dėl įgyvendinimo savalaikio elektros energijos perdavimo sinchronizavimo su Vakarų Europos elektros energijos sistema. Šių nesutarimų pasekmes vartotojai jau dabar pajuto – Lietuvoje sparčiai didėja elektros energijos kainos.
2. Dujų tiekimo sektoriuje Latvija ir Estija yra sukūrusios bendrą dujų prekybos ir tiekimo rinką, kuri leidžia išvengti papildomų prekybos kaštų ir mažinti kainą vartotojams. Tačiau Lietuva iki šiol nėra prisijungusi prie šios rinkos. Lietuvos dujų tiekėjams sudarytos blogesnės sąlygos naudoti Inčiukalnio dujų saugyklą, dėl to mūsų šalies vartotojai patiria papildomas išlaidas.
3. Atkreiptinas dėmesys į sąmoningai aplaidžią ar neprofesionalią veiklą centralizuotame šilumos tiekimo sektoriuje:
a. Šiame sektoriuje mėginama sukurti šilumos gamybos rinką, kurioje konkuruotų Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonės ir kiti privatūs šilumos gamintojai. Tačiau vieni gamintojai nesugeba vykdyti savo įsipareigojimų ir dėl to tenka perimti jų turtą, o kiti uždirba nepagrįstai aukštus viršpelnius.
b. Ydingai reguliuojamą veiklą vykdančios CŠT įmonės neturėjo galimybės 2020 metų vasarą nupirkti ir saugoti dujas Inčiukalnio saugykloje kai šios buvo labai pigios, kad galėtų jas panaudoti šiuo metu. Valdžios institucijose pernelyg užsitęsė tariamos diskusijos apie metodiką, o tai yra akivaizdus aplaidumas, leidžiantis manyti, kad panašaus apsileidimo yra žymiai daugiau.
c. Ydingas metai iš metų pasikartojantis daugiabučius namus administruojančių privačių įmonių aplaidumas, ruošiant namų šilumos įrenginius ir vidaus šilumos tiekimo sistemas artėjančiam šildymo sezonui. Pažymėtina, kad š. m. rugsėjo 22 d. Seimo Energetikos ir tvarios plėtros komisijos posėdyje Energetikos viceministrė pripažino, jog iki šiol nėra tinkamai sutvarkyta įstatyminė bazė. O būtent dėl šios priežasties dar labiau padidės šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams.
d. Minėtame rugsėjo 22 d. įvykusiame komisijos posėdyje buvo pripažinta aplinkybė, jog yra nemažai galimybių sumažinti biokuro kainą Lietuvoje ir tuo būdu mažinti šilumos kainą. Pastarasis viešas valdžios institucijų atstovų prisipažinimas, jog egzistuoja realios galimybės sumažinti neprotingai išaugusias šilumos kainas, leidžia daryti prielaidą, kad jos kažkodėl nėra suinteresuotos jas mažinti. Arba atvirkščiai, jos kažkodėl suinteresuotos šilumos kainas didinti.
e. Ypač pavojinga situacija susiklostė Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje: jame prognozuojama, kad šilumos kainos vartotojams gali padidėti net 60 proc. O pagrindinės dramatišką kainų augimą lemiančios priežastys yra šios:
i. Vėluojančios strateginės investicijos šilumos gamybos sektoriuje (dėl investicijų stokos nepakankama šilumos dalis yra gaminama naudojant biokurą).
ii. Nepakankamos investicijos šilumos tiekimo vamzdynams atnaujinti – tai nevykusios Vilniaus šilumos sektoriaus nuomos buvusios Rubikon grupės ir su ja susijusioms įmonėms pasekmė.
iii. Ydingas Vilniaus m. savivaldybės, valdančios virš 99 proc. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) akcijų, sprendimas, leidžiantis VŠT išmokėti apie 5 mln. EUR dividendų iš ankstesniu laikotarpiu gauto pelno.
iv. Pagal Vilniaus atliekų deginimo jėgainės projektą dėl vieno iš rangovų bankroto ir negebėjimo vykdyti savo įsipareigojimų daugiau nei metams nukeltas biokurą naudojančio katilo paleidimas – Vilniaus CŠT prarado galimybę gauti daugiau pigesnės šilumos artėjančio šildymo sezono metu (nekeliamas klausimas dėl jėgainės statytojo – įmonės Ignitis atsakomybės prieš VŠT dėl laiku neįvykdyto projekto ir dėl kompensavimo VŠT patiriamų neigiamų pasekmių dėl darbų vilkinimo). Tačiau šitoks brangiai Vilniaus gyventojams kainavęs aplaidumas nesutrukdė VŠT vadovams drastiškai didinti savo atlyginimus, nes, kaip skelbiama viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose, vien šiais metais VŠT generalinio direktoriaus alga išaugo nuo 9020 iki 12769 Eurų.
4. Nurodytos aplinkybės patvirtina ankstesnius Nacionalinio susivienijimo teiginius ir dar kartą apnuogina ydingą neoliberalistinės ,,laisvos rinkos“ ideologijos sąlygojamą nuostatą – beatodairiškai privatizuoti visus ūkio sektorius, perduoti privataus kapitalo įmonėms visuomenei svarbiausių paslaugų teikimą, neatsižvelgiant į ekonominius bei socialinius padarinius vartotojams.
5. Pagrįstą nerimą mums kelia klausimas, kokią įtaką energetikos sektoriui, visuomenės ir vartotojų interesams daro privačių akcininkų atsiradimas Ignitis įmonėje. Kodėl užuot atidėjusi lėšas į rezervą ir jas panaudojusi šilumos kainos kilimui sušvelninti bei būtinoms investicijoms, Vilniaus m. savivaldybė leido išmokėti apie 5 mln. EUR dividendų privatiems VŠT akcininkams. Kodėl savivaldybės neperima namų administravimo iš juos neefektyviai administruojančių įmonių. Kodėl valstybės resursai beatodairiškai švaistomi ne sunkiu metu šalies gyventojams padėti, o parazituojančioms ideologizuotoms įstaigoms (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir kt.) išlaikyti, pseudoakademinės studijoms arba nelegaliems imigrantams finansuoti (726 mln. namelių migrantams pirkimas ir kt.).
6. Privataus kapitalo įtraukimo į energetikos sektorių pasekmės bus nagrinėjamas atskirai, tačiau jau dabar dera prisiminti skausmingus energetikos sektoriaus liberalizavimo padarinius, kai buvo pradėtas nuomoti centralizuoto šilumos tiekimo ūkis, kai buvo vykdomas LEO projektas. Šiuo metu drastiški ,,laisvos rinkos“ avantiūros padariniai jau ėmė ryškėti ir liberalizuotame šilumos gamybos sektoriuje CŠT – jie neišvengiamai privers valstybę smarkiai didinti išlaidų už energiją ir kurą kompensacijas mažas pajamas gaunančiai visuomenės daliai.
Nacionalinis susivienijimas reikalauja:
1. Lietuvos Respublikos Prezidentą kelti principinį klausimą, kodėl valdžios institucijos nesiėmė būtinų priemonių padėčiai keisti ir neieškojo galimybių sparčiai augančioms šilumos ir elektros energijos kainoms mažinti.
2. Seimo Aplinkos komitetą bei Ekonomikos komitetą atlikti visapusišką, sąžiningą ir profesionalią gyventojų aprūpinimo elektros energija ir dujomis analizę ir jos pagrindu priimti Lietuvos piliečių interesus labiausiai tenkinančius sprendimus. Nedelsiant išsiaiškinti, kas trukdo Lietuvai kuo greičiau prisijungti prie Latvijos ir Estijos sukurtos bendros dujų prekybos ir tiekimo rinkos, leidžiančios išvengti papildomų prekybos kaštų ir galinčios sumažinti kainą vartotojams.
3. Įstatymų leidėją kuo skubiau kompleksiškai įvertinti daugiabučius namus administruojančių įmonių veiklos reglamentavimą ir numatyti teisines priemones ne tik efektyviai kontroliuoti tų įmonių veiklą, bet ir suteikti savivaldybėms galimybę greitai ir efektyviai perimti namų administravimą, kad būtų užtikrinti gyventojų interesai.
4. Lietuvos Vyriausybę nedelsiant atnaujinti sąžiningas ir atviras diskusijas su Latvija bei Estija, mėginant rasti visoms šalims priimtinus sprendimus dėl šių valstybių elektros energijos tiekimo/gavimo iš Baltarusijos AAE, griežtai reikalaujant, kad Baltarusiją imtųsi papildomų priemonių AAE saugumui užtikrinti ir stabdyti planus statyti antrą ir trečią AAE blokus.
5. Energetikos ministeriją ir teisėtvarkos institucijas kelti klausimą dėl jėgainės statytojo – įmonės Ignitis atsakomybės prieš VŠT dėl laiku neįvykdyto projekto ir dėl kompensavimo VŠT patiriamų nuostolių.
6. Generalinę prokuratūrą nedelsiant ir principingai ištirti galimos korupcijos ir piktnaudžiavimo atvejus Lietuvos energetikos ir šilumos ūkio sektoriuose. Apie atliktų tyrimų rezultatus reguliariai informuoti šalies visuomenę, o nustačius ir įrodžius korupcijos bei piktnaudžiavimo atvejus, kaltininkams taikyti ne tik atsakomybę pagal įstatymą, bet reikalauti atlyginti valstybei bei jos piliečiams padarytą žalą (nuostolius).
7. Vilniaus m. savivaldybę grąžinti VŠT apie 5 mln. EUR dividendų iš gauto pelno. Šias lėšas skirti šilumos kainoms mažinti ir būtinoms investicijoms šilumos tiekimo vamzdynams atnaujinti, kartu šalinant nevykusios Vilniaus šilumos sektoriaus nuomos buvusiai Rubikon grupei ir su ja susijusioms įmonėms pasekmes.
8. Nedelsiant atverti galimybę lygiomis teisėmis į diskusijų Lietuvos ekonomikos ir ūkio klausimais viešąją erdvę – pirmiausia į Nacionalinio transliuotojo laidas ir internetinį portalą – patekti visuomenės ir valstybės bendrojo gėrio interesams atstovaujančius sąžiningus ir objektyvius šios srities mokslininkus siekiant panaikinti tik užsienio ir vidaus stambiojo kapitalo interesus aptarnaujančių bei tris dešimtmečius trunkantį Lietuvos ūkio išvalstybinimą ir visuomenės apiplėšinėjimą bei skurdinimą pseudomoksliniais neoliberalistinės beatodairiško ,,privatizavimo“ ideologijos lozungais teisinančių Lietuvos laisvosios rinkos instituto ,,ekspertų“ ir užsienio bankų tarnautojų monopolį visuomenės ekonominio švietimo srityje.
Pažymime, kad išvardintos aplinkybės neišvengiamai privers valstybę smarkiai didinti išlaidų už energiją ir kurą kompensacijas mažas pajamas gaunančiai visuomenės daliai. Tikėtina, kad šios papildomos išlaidos gali tapti dar vienu pretekstu didinti ir taip išaugusią valstybės skolą.
Todėl kviečiame visuomenę kartu stebėti ir griežtai reikalauti, kad Lietuvos piliečiai ir šiuo atveju eilinį kartą nebūtų politinių sukčių apvogti, kad valstybės skola nebūtų didinama dėl aplaidumo arba tyčinių valdininkų ir politikų korupcinių veiksmų. Būtina reikalauti valdžią atsisakyti planų įgyvendinti svarstomą tariamą ir apgaulingą dėl ideologinio aklumo sukeltų problemų sprendimą, kai nenorint mažinti kitų valstybės išlaidų, kad atsirastų lėšų kainų augimo kompensavimui mažas pajamas gaunantiems vartotojams, dalis mokėjimų už elektros energiją, dujas ir šilumą būtų nukelta ateičiai. Eidami šiuo keliu valdantieji tik atidėtų esminį problemų sprendimą ir užkrautų jo naštą kitos kadencijos Seimui siekdami manipuliuoti piliečių simpatijomis ir bet kuria kaina išlikti valdžioje. Tokie sprendimai ir veiksmai būtų ciniški ir nusikalstami.
Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas valdyba
Dana Kurmilavičiūtė. Bergmaniškąją temą tęsiant
Devynioliktasis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet žada prasidėti naujausia prancūzų kino režisierės Mios Hansen – Love juosta „Bergmano sala“. Šis filmas Kanų kino festivalyje buvo tapęs vienu iš rimčiausių pretendentų „Auksinės palmės šakelės“ prizui gauti.
Aktorė, scenaristė, režisierė
Mia Hansen – Love gimė 1981 m. vasario 5 d. Paryžiuje, filosofijos profesorių šeimoje. Jos pavardė – skandinaviškos kilmės: Mios senelis buvo danas. Aktorė turi vyresnįjį brolį Sveną, praeityje garsų didžėjų.
Dar būdama paaugle, Mia susižavėjo aktoryste. 2001-aisiais įstojo į Paryžiaus dramos meno konservatoriją, tačiau po dvejų metų studijas metė. Vėliau kurį laiką Sorbonoje studijavo vokiečių ir danų kalbas, nors ir nenustojo domėtis kinu. Jai pavyko suvaidinti filmuose „Rugpjūčio pabaiga, rugsėjo pradžia“ ir „Sentimentalūs likimai“, kurių režisierius – Olivier Assayas, vėliau tapęs jos gyvenimo draugu ir dukters tėvu.
Iki 2005 metų Mia Hansen – Love rašydavo scenarijus garsiam kino žurnalui „Cahiers du cinema“ ir bandė kurti trumpametražius filmus. Sekėsi neprastai, taigi vėliau sekė sudėtingesnis darbas kine – juosta „Viskas atleista“. Už ją kūrėja buvo nominuota nacionalinei „Cezario“ kino premijai („Geriausio debiuto“ kategorijoje“). Antrasis filmas „Mano vaikų tėvas“ buvo parodytas 62-ojo Kanų kino festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis“ ir pelnė specialų žiuri prizą. Sekantis šios režisierės darbas – pusiau biografinė juosta „Pirmoji meilė“. Pagrindinio vaidmens atlikėją Lolą Creton filmo kūrėja pamatė filme „Mėlynbarzdis“ ir ji jai taip patiko, kad pasiūlė vaidinti pas save. Šis filmas buvo demonstruojamas Lokarno kino festivalyje ir specialiai paminėtas žiuri. Na, o Toronto kino festivalio žiūrovai išvydo Mios Hansen – Love sukurtą dramą „Edenas“, pasakojusią apie jaunuolį, atradusį sau naują muzikinę kryptį. Siužetą filmui padiktavo režisierės brolis Svenas, tapęs juostos scenarijaus autoriumi. Jis, kaip minėjome, seniau buvo garsus didžėjus ir muzikos temas išmano puikiai.
Kino gerbėjams iš Lietuvos jos kūrybinis braižas jau pažįstamas
„Scanoramos“ dėka mūsų šalies žiūrovai jau turėjo galimybę susipažinti su šios kino pasaulyje garsios režisierės kūryba. Mūsų ekranuose buvo rodomas jos filmas „Ateitis“ (2006), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko garsi aktorė Isabelle Huppert.
Isabelle Huppert vaidino Nathalie, filosofijos dėstytoją aukštesnėse klasėse. Nathalie mėgsta savo darbą: jai patinka mokyti paauglius savarankiškai mąstyti, uždavinėti klausimus ir patiems ieškoti atsakymų į juos. Nathalie vyras taip pat dėsto filosofiją, bet kitoje mokymo įstaigoje ir kita maniera – kur kas kietesne ir nekompromisine. Kai sutuoktinis prisipažįsta, kad sutiko kitą moterį, o senatvine demencija serganti Nathalie mama palaipsniui gęsta, herojė sukaupia visas jėgas ir bando gyventi nedejuodama ir niekam nesiskųsdama…
Mia Hansen – Love rodo gana paprastas situacijas, bet visiškai neįprastą heroję. Nathalie neieško paguodos naujo vyriškio glėbyje (nors atvyksta į svečius pas buvusį mokinį, kur šis gyvena su visa kompanija filosofų – anarchistų), o su netikėtai užklupusiu vienatvės jausmu susidoroja pati. „Ateitis“, pagardinta šmaikščiu jumoru ir aktorės Isabellės Huppert komedijiniu talentu, sėkmingai išvengia ir melodraminių klišių, ir pretenzingumo, kurių būtų galima tikėtis iš filmo apie filosofus. Tuo pat metu Mia Hansen – Love rodo neišvengiamą laiko tėkmę, kurioje susidoroti su sunkumais padeda ne jausmai, o intelektas.
Už „Ateitį“ režisierė laimėjo „Sidabrinį lokį“ 66-ajame Tarptautiniame kino festivalyje.
Subtili pagarba kino istorijai ir Bergmano jausmų slėpiniams
Režisierė sako: „Suvokimas, kad noriu kurti filmus, man teikia jėgų. Nes kino kūrimas yra atsakymas į esminius egzistencijos klausimus: „Kas yra grožis? Kodėl aš gyvenu?“
Mios Hansen – Love kuriamų filmų temos daugiausia liečia šeimyninius, romantinius santykius ir jų poveikį tolesniam herojų gyvenimui. Visos temos paremtos svarbiais žmonėmis ar įvykiais pačios režisierės gyvenime, nors jos ir nėra autobiografinės. Kritikai jas apibūdina kaip intymias, realistines, tačiau be melodramos gaidelių. Pasak aktorės brolio Sveno, sesers filmai yra labai tikroviški. Ji vengia šokiruojančių, dramatiškų įvykių, savo juostose remiasi subtiliais, emociniais poslinkiais, o visi esminiai jos filmų momentai vyksta natūraliai, be išankstinių nuostatų.
Įsimylėjusi kinematografininkų pora išsirengia į romantišką kelionę po garsią Švedijos Fore salą. Būtent čia ilgus metus darbavosi garsusis režisierius Ingmaras Bergmanas. Būdami tikri legendinio kino kūrėjo fanatai, jie planuoja sukurti dokumentinį kūrinį, skirtą jo kūrybai. Atvykę į išsvajotą vietą, sutuoktiniai nedelsiant imasi įgyvendinti savo sumanymą. Pirmiausia jiems tenka ieškoti liudininkų, kurie savo akimis būtų regėję dirbantį Bergmaną. Štai čia poros ryšys netikėtai patiria rimtą išbandymą – mat subtilus ryšys tarp svajonių pasaulio ir realybės netikėtai nutrūksta. Tarp filmo veikėjų atsiranda nuolatinė įtampa. Pasak režisierės, bendraudamas su kuriančiu žmogumi, niekada negali galutinai suprasti jo vidinio pasaulio, o jis pats niekada neįstengs galutinai atsiverti kitam.
Tiesioginių sąsajų su Ingmaro Bergmano kūryba šioje kino juostoje nėra, tačiau šį kino kūrėją labiausiai dominusias temas – kūrybos ir jausmų slėpinius – režisierė interpretuoja. Interpretuoja savitai, pripažindama, kad Ingmaro Bergmano kūryba daugybę metų veikė jos vaizduotę. Naujausia kino juosta „Bergmano sala“ kaip tik ir padėjo suprasti šias įtakas ir naujai paliesti abiems kūrėjams svarbias temas.