2025-05-11, Sekmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 929

D. Gaižauskas: Po vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio esu šokiruotas

Redakcija
-
0
D. Gaižauskas: Po vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio esu šokiruotas

Po vakar, spalio 13 d. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio esu šokiruotas.

Dalis informacijos yra įslaptinta, tad ji liks istorijai. Tačiau net ir tai, kas yra viešoje posėdžio dalyje, sukrečia.

Pirma. Vakar komitete, kurio uždaras posėdis netikėtai buvo pavadintas „bryfingu“, nors tokio žanro nenumato joks teisės aktas, buvo aiškiai pasakyta, kad sulaikyti į Lietuvos teritoriją prasmukę migrantai nuvežami prie pasienio ir jiems liepiama grįžti į Baltarusijos teritoriją. Tai jau ne atstūmimas nuo sienos, kuomet potencialūs sienos pažeidėjai yra atgrasomi nuo neteisėto sienos kirtimo. Tai jau nelegaliai sieną kirtę ir sienos kirtimo faktu baudžiamąjį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 291 straipsnyje, padarę asmenys, kuriems arba turi būti pradėta baudžiamoji teisena, arba, jei jie kreipėsi dėl pabėgėlio statuso suteikimo, taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Trečio kelio joks įstatymas nenumato.

Antra. Kai paklausiau, kas Lietuvoje duoda tokius įsakymus valstybės sienos pažeidėjams netaikyti Baudžiamojo kodekso ir nurodo, kad juos tiesiog reikia išmesti į kitos valstybės teritoriją, man buvo atsakyta, kad operacijų vadovė Agnė Bilotaitė ir Laurynas Kasčiūnas. Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas vakar ir pats net neslėpė, kad jis nurodymus taip pat davęs. O kas šiems dviem suteikė tokių įgaliojimų? Kaip tai suprasti? Ir, apskritai, nuo kada Baudžiamojo kodekso taikymas ar netaikymas yra politikų sprendimo reikalas?

Jeigu laužomi įstatymai tokiu būdu, nurodymus duoda tam teisės neturintys pareigūnai, kyla daugybė rimtų klausimų – kur įstatymai dar laužomi, kodėl tai toleruojama?

Trečia. Esu už tai, kad valstybės siena būtų stiprinama, saugoma ir uždaryta. Tačiau tai, kaip elgiamasi dabar, kai viduje esantys nelegaliai sieną kirtę žmonės, galimai padarę nusikalstamas veikas, yra išvežami į pasienį ir išstumiami per sieną – tai jau nepataiko į jokį teisinės valstybės principą.

Negana to, akivaizdu, kad Lietuvai tai kainuos. Mažų mažiausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo sankcijas, kurios visų pirma yra finansinės, „Frontex“ pasitraukimą (kaip suprantu, prie to jau ir taip artėjame) ir partnerių Europos Sąjungoje praradimą. O juk mūsų partnerių paramos mes turėtume siekti ir sienos statybai, ir migraciją reguliuojančių teisės aktų tobulinimui, kad ateityje lengviau atremtume tokius hibridinius karus. Užuot apie tai galvoję, šaudomės į kojas ir ne tik nesuvaldome migracijos krizės, bet dar ir save diskredituojame tarptautinėje plotmėje. Visa tai, į kur dabar nekreipiame dėmesio, anksčiau ar vėliau atsisuks prieš mūsų valstybę ir piliečius. Tačiau, matyt, konservatoriams tai nesvarbu, nes kol apsisuks tarptautinių teismų karuselė, jie tuomet jau nebus valdžioje.

Ketvirta. Ir dar, o tai kelia didžiausią nerimą – mes iki šiol nežinome, kur yra į Lietuvą jau patekę ir dingę (t. y. pabėgę iš sulaikymo vietų) migrantai. Jų kone 600 šimtai. Operacijų vadovė A. Bilotaitė nedarydama nieko, kas užtikrintų nacionalinį saugumą, sudaro visas galimybes nenustatytiems asmenims, kurie galimai susiję su teroristinėmis ir nusikalstamomis organizacijomis, laisvai veikti ne tik prieš Lietuvos piliečius, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojus.

Vakar dienos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto „bryfinge“ supratau, kad tikrieji nacionalinio saugumo klausimai, susiję su nelegalia migracija, šiai valdžiai iš esmės nerūpi. Problemos glaistomos tik viešai, o rūpestis nacionaliniu saugumu prasideda ir baigiasi toje vietoje, kur kalbama apie pinigus tvoroms ir nameliams. Akivaizdu, kad rūpinamasi tik pinigais. Jie net neturi laiko išsamiai išklausyti tarnybų surinktos informacijos, vengia užduoti konkrečius su valstybės saugumu susijusius klausimus. O sunerimti yra dėl ko: nes galimai, kad į Lietuvą ar per Lietuvos teritoriją į ES kartu su migrantais patenka ir teroristai, ir nusikaltėliai, ir šnipai, ir kas tik nori, nes ši valdžia nelegalią migraciją supranta tik kaip galių žaidimą, kur tarsi viešai bandoma parodyti, kad kažkas daroma, bet realiai situacija paleista iš rankų.

Viktoras Orbanas: centrinės Europos šalys yra „draugai nelaimėje“

Redakcija
-
0

Vengrijos premjeras V.Orbanas vizito Slovakijoje metu teigė, jog centrinės Europos žmonių išgyvenimas priklauso nuo tarpusavio draugiškumo ir palaikymo vieni kitiems.

Kalbėdamas tilto, jungiančio Vengriją ir Slovakiją minėjime vengrų lyderis pabrėžė, kad abi šalys išmoko rimtas pamokas apie agresorius ir okupantus praėjusiame amžiuje. „Vengrijai ir Slovakijai buvo paprasta suvokti, jog esame ne priešai, o draugai nelaimėje. Protingi kaimynai neina vienas prieš kitą, nekariauja tarpusavy“, – sakė V.Orbanas.

Premjeras atkreipė dėmesį, kad šalys, gerbiančios viena kitos kultūrą ir nuostatas visada tik laimės iš bendradarbiavimo. „Yra įmanoma būti išdidžiu europiečiu ir slovaku, yra įmanoma būti išdidžiu europiečiu ir vengru. Yra įmanoma pasiekti ekonominį augimą iš kurio naudą gauna visi, neaukojant savo gyvenimo būdo ir įsitikinimų“, – sakė vengras.

„Nei viena šalis negalėtų būti pilnai sėkminga neturėdama viena kitos. Tiltai ne tik jungia valstybes ir jų žmones. Šiandien Europoje vyrauja nauji pavojingi vėjai, kuriuos galime atlaikyti tik drauge“, – sakė Viktoras Orbanas.

N.Vasiliauskaitė apie V.Landsbergio įrašą: Tai atviras grasinimas ir signalas

Redakcija
-
0

Olava STRIKULIENĖ

Spalio pradžioje į „Facebook” buvo įkeltas profesoriaus Vytauto Landsbergio raginimas Seimui: „(…) greitesnio išmirimo agitatoriais tegul užsiima Seimas. Per Baudžiamojo kodekso pataisas. Kare kaip kare. Kol dar vis neišrastas skiepas nuo durnumo, Lietuvoje kitaip neišsiversime.” Filosofijos mokslų daktarė Nida Vasiliauskaitė į įrašą sureagavo atsakiusi, jog „Patriarchas man asmeniškai skelbia karą, ne mažiau”.


Filosofė Nida Vasiliauskaitė sako, kad baimė patirti tai, kas laukia, turėtų tapti žmonių sąjungininke priešintis.

– Kaip vertinate Vytauto Landsbergio parašytą mintį? Ar toks V.Landsbergio viešas pasakymas nepatvirtina jūsų minties, kad dabartinė politinė valdžia žiūri į žmogų kaip į nekokybiškos evoliucijos produktą. Tik į statistinį vienetą, kurį galima pakeisti kitu statistiniu vienetu. Ar net pakeisti dirbtiniu intelektu?

– Tai vertinu kaip atvirą grasinimą ir signalą, kad jie, jei tik galės, neleis mūsų šaliai atsilikti nuo rytinės kaimynės: negerai, kad ten yra, ko pas mus nėra – pvz., politinių kalinių…

Puikiai žinodamas, kad niekas neagituoja mirti, jis tyčia iškraipo žodžius, kuriuos adekvačiai suprato tūkstančiai, nes taip jis iš principo atmeta ir smerkia laisvę, o žmogų, pilietį laiko administruotinu resursu, kuris gyvens ir mirs, gink Dieve, ne laisvai („kaip koks kvailys”), bet protingai – pagal Vyriausybės potvarkiais nurodytą tvarką.

– Kodėl tokiai V.Landsbergio minčiai mielai pritaria publika, kurią jūs esate pavadinusi ofisų planktonu?

– Viena iš priežasčių – elementari mimikrija, baikštumas ir pastanga įtikti galią turinčiai grupuotei, viliantis karjeros jos gretose.

Antroji susijusi – mažo žmogaus socialinis snobizmas: jam, geriausiu atveju vidutiniokui, labai malonu manyti, jog priklauso (cituoju vieną influencerį) „geresnei žmonijos pusei”: kad taptum intelektualus, skoningas, stilingas, politiškai teisingas ir išsilavinęs – nereikia būti nei intelektualiam, nei išsilavinusiam, pakanka entuziastingai pritarti tokioms Patriarcho mintims ir visiems Vyriausybės nutarimams. O kad kaip nors psichologiškai palaikytų savo išskirtinio intelekto iliuziją, kuria patys netiki, „kitus” rutiniškai vaizduoja kaip visiškus tamsuolius, nes tik tamsoje jų blausus intelektas tegali sušvisti.

Yra ir ilgametis įprotis gerai jaustis tik tarp piktavalių agresyvių žmonių, tyliai sau sakant, kad jei būsiu kaip jie – būsiu saugus.

– Ar galima Lietuvoje sukurti humanistinę politinę partiją, kuri žmogų traktuotų pagarbiai – kaip laisvai apsisprendžiantį individą? Ar tokios partijos sukūrimas skamba kaip utopija?

– Nežinau, ar galima, bet žinau, kad reikia – nėra kitos išeities. Nekuriant – neįmanoma, o štai kuriant „neįmanomi” dalykai kartais virsta tikrove, tiesą sakant, tik dėl jų ir verta gyventi.

– Tačiau lyderiu visada tampa tas asmuo, kuris yra pats gabiausias žmonių jausmų, baimių, vilčių manipuliatorius.

– Taip apibrėžto „lyderio” samprata kaip tik ir numato cinišką „alternatyvos nebuvimą”: esą politika visada tėra ir tegali būti apgaulės menas, dengiantis valdžios dėl valdžios trokštančiųjų ambicijas, kurių tikrasis ir vienintelis troškimas – atsidurti pozicijoje, kurioje galės likusiesiems liepti, drausti, bausti (negali juk žmogus siekti ko nors kita, negali jis nebūti žemas ir menkas).

Kaip tik toks „galimybių horizontas” ir virsta „galimybių pasais”. Alternatyva jam reikalauja atmesti šią politikos sampratą: ne, žmogus gali būti ne tik žemas, menkas ir valdomas, bet ir laisvas, protingas, linkintis to paties ne tik sau ir namiškiams, bet ir visiems aplinkui, tebūnie iš egoistinio intereso. Nenoriu gyventi tarp kvailių ir vergų, todėl padarysiu viską, kad aplinkiniai nebūtų kvailiais ir vergais (užuot daręs atvirkščiai).

– Ar matote dabartiniame Seime politinę jėgą, kuri traktuoja žmogų ne kaip statistinį netobulą vienetą?

– Deja, nematau. Pavienių tokia politine antropologija nesivadovaujančių Seimo narių, tikiu, yra, tačiau tik tiek.

– O kaip manote, kiek lietuviai ir kiti europiečiai tvers tą dehumanizuojančią, žmones tramdančią, individus „tobulinančią” politinę tendenciją? Juk dauguma mūsų net nesupranta, kad Galimybių pasas yra tik ryškiausio, rafinuočiausio pasityčiojimo simbolis.

– Netiesa, kad dauguma nesupranta. Dauguma supranta, tik kol kas nesuranda būdų ir jėgų organizuotai priešintis, arba negali patikėti valstybės vardu vykdoma radikalia niekšybe: nejau įmanoma būti tokiam blogam, klausia savęs normalus, geras žmogus ir, pažvelgęs į save, nepatiki.

– Net ir panaikinus Galimybių pasą, mūsų asmenines žmogiškąsias galimybes vis vien ribos valdžios baimė, skurdo baimė, o ypač – baimė būti kitokiu? Nes iš kitokių čia labai garsiai tyčiojamasi.

– Baimė čia turėtų tapti sąjungininke: skurdas, nedarbas, socialinis ostrakizmas, tapimas nelegaliu migrantu nuosavoje šalyje, skaitmeninis kalėjimas ir ligos – visa tai neišvengiamai užgrius, jei nepasipriešinsim. Savaime neatsileis ir nepraeis, politinės jėgos, kurios tai užsakė, nepersigalvos ir nepasigailės, o tai, kas ofiso planktonui atrodo priruošta tik antivakseriams, taip pat laukia ir jų pačių, kad ir kokie paklusnūs („sąmoningi”) bus.

Tie, kurie pagal fonogramą juokiasi, įsivaizduodami, kad juokiasi patys – tegul juokiasi. Jų juokas nėra nei taiklus, nei šmaikštus, nei sąmojingas, nei socialiai paveikus: eliminavę visus gabius ir sąžiningus žmones, jie nebegali pozuoti kaip tie, kurių balsas, nuomonės ir vertinimai svarbūs gabiems ir sąžiningiems. Odisėją ir Achilą mažiausiai jaudina, ar iš jų juokiasi Tersitas.

DĖMESIO – PESTICIDŲ LIKUČIAI JUODOJOJE ARBATOJE!

Redakcija
-
0
DĖMESIO – PESTICIDŲ LIKUČIAI JUODOJOJE ARBATOJE!

2021 metų balandžio-gegužės mėn. visuose tirtuose (11-oje) juodosios arbatų mėginių, atrinktų Lietuvoje, nustatytas leidžiamo trimetilsulfonio kationo kiekio viršijimas. Ką tai reiškia? Kokios arbatos tirtos?

Trimetilsulfonio kationas (TMS) yra geriausias žymuo, parodantis glifosato trimezio naudojimą maistinių kultūrų auginimo procese. TMS arbatoje gali būti susijęs su herbicido glifosato trimezio naudojimu pradinėse kultūrose – tokiu atveju tai reikštų, kad buvo viršytas didžiausias leidžiamas TMS likučio kiekis visose tirtose juodosiose arbatose ir pažeistas teisės akte nustatytas reikalavimas. Pasak kai kurių šaltinių, TMS gali susidaryti terminio apdorojimo metu, t.y. arbatos lapų džiovinimo proceso metu, – tokios nuomonės laikosi arbatos gamintojai, kurie teigia, kad glifosatas nebuvo naudojamas kultūrų auginimo procese.

Mes nesame toksikologai ir nežinome, kokį poveikį ši medžiaga gali turėti vartotojų sveikatai. Vieno gamintojo laiške teigiama, kad „trimezio kationas yra molekulė, neturinti toksikologinės reikšmės“ ir kad vartotojai „yra visiškai saugūs“. Taip gali būti, bet kodėl buvo nustatytas didžiausias TMS likučių kiekis? Į šį klausimą reikia atsakyti, sako acionalinės vartotojų konfederacijos tarybos prezidentė Alvita Armanavičienė.

TMS viršijimai buvo nustatyti įvairių gamintojų arbatose. Atrodo, kad problema yra pasaulinė ir gali apimti visą sektorių. Mums neaišku, kaip TMS patenka į arbatą. Gamintojai sako, kad TMS tirtose arbatose nėra susijęs su kancerogeniniu glifosato naudojimu arbatų auginimo metu, bet yra arbatos džiovinimo proceso darinys. Šis argumentas, be kita ko, yra grindžiamas ir tuo, kad glifosato trimezį yra draudžiama naudoti šalyse, kuriose arbata auginama. Taigi, mes klausiame gamintojų: ar jie turi įrodymų, kad draudimo naudoti šią medžiagą yra laikomasi?

Be to, Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, galioja reglamentas, nustatantis didžiausią TMS likučių kiekį, todėl parduotuvių lentynose neturėtų būti jokių produktų, pažeidžiančių teisės akto nuostatas.

ES maisto teisėje nustatytos didžiausios pesticidų likučių vertės, siekiant apsaugoti vartotojus nuo neigiamo poveikio sveikatai dėl per didelio tokių likučių suvartojimo. Nacionalinės vartotojų konfederacijos įgyvendinamas projektas yra tarptautinis ir jo metu nustatytas nerimą keliantis padidintas TMS kiekis juodojoje arbatoje, parduodamoje Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Vokietijos rinkose. Pesticidų likučių šaltinis gali būti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato trimezio, naudojimas. Nacionalinės ir ES valdžios institucijos turėtų skubiai atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima išsiaiškinti šių likučių šaltinį. ES teisės aktais siekiama apsaugoti vartotojus – Lietuvos vartotojams turi būti suteikta garantija, kad nustatytas per didelis pesticidų likučių kiekis nėra pavojingas jų sveikatai.

Tirtos šių prekės ženklų arbatos: Ahmad, Dilmah, Greenfield, Lipton, Teekane, Twinings, English Tea Shop Organic, Cupper. Informaciją apie konkrečias tirtas arbatas, kurios buvo įsigytos Lietuvos parduotuvėse, ir nustatytus TMS kiekius galima rasti Nacionalinės vartotojų konfederacijos parengtoje apžvalgoje (pridedama).

„Mes visi esame vartotojai. Tie, kurie profesionaliai užsiima arbatos auginimu ir gamyba, kuria taisykles ir stebi jų laikymąsi, taip pat yra vartotojai. Gerbiami vartotojai, nenuodykite ir nebūkite apnuodyti. Kadangi yra mokslinių įrodymų, kad daugelyje pasėlių naudojamas glifosatas yra kancerogeninis, jis turi būti visiškai uždraustas! Kviečiame ir Lietuvos valdžios institucijas remti šią poziciją“– teigia A. Armanavičienė.

„Esu dėkingas galėdamas prisidėti prie šio projekto. Šios iniciatyvos dėka mes vis daugiau sužinome apie „tamsiąsias“ augalų apsaugos produktų naudojimo puses. Ši veikla puikiai papildo maisto saugos sistemą. Gauti rezultatai patvirtina, kad būtina patikrinti, kaip ūkininkai vykdo augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, kaip efektyviai veikia gamintojų ir platintojų kontrolės sistemos bei oficiali maisto kontrolė”, – sako dr. Artura Miszczak – Lenkijos nacionalinio sodininkystės mokslinių tyrimų instituto  Maisto saugos tyrimų skyriaus vadovas šiame institute buvo tiriamai arbatos mėginiai.

 

Raimundas Kaminskas. Tuskulėnų rimties parke paroda „Keliautojo užrašai“.

Redakcija
-
0
Raimundas Kaminskas. Tuskulėnų rimties parke paroda „Keliautojo užrašai“.

Nuo 2021-10-13 Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje pristatoma Romualdo Kęstučio Augūno (g. 1938 m.) fotografijų paroda „Keliautojo užrašai“.

Fotografas Romualdas Kęstutis Augūnas gimė 1938 m. balandžio 14 d. Šiauliuose. 1969 m. baigė Kauno politechnikos institutą (inžinieriaus statybininko specialybę). 1961–1991 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo institute. 1991–2004 m. bendrovės Arfa, nuo 2004 m. – Nacionalinio fotografijos meno fondo direktorius.

R. K. Augūnas yra Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkas fotografas (nuo 1997m.) bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys (nuo 2008 m.).

Nuo 1968 m. fotografas dalyvauja parodose. Surengė daugiau kaip 90 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Autoriaus fotografijoms būdinga aiškus motyvo fiksavimas, įdomūs rakursai, šviesos ir šešėlių žaismas, raiškios kompozicijos, tikslus patirto įspūdžio perteikimas.

Gallery not found.

Lenkijos politikos apžvalga. Rajmund Klonowski

Redakcija
-
0

NeRedaguota

Rugsėjis. Mėnesis Lenkijos politikoje, unikalus įvykių komentaras su Rajmund Klonowski, kurio nėra Lietuvos žiniasklaidoje.

 

 

 

Seimo vaidmuo. Valdas Rakutis

Redakcija
-
0

NeRedaguota

Lietuvos Respublikos Seimas ir politinės partijos istoriko akimis.

 

AMA MATER skelbia tapusi ypatingai jautri lyčiai

Redakcija
-
4
AMA MATER skelbia tapusi ypatingai jautri lyčiai

Konstitucinis teismas (KT) 2019 m.sausio 11 paskelbė, kad santuoka yra neutrali lyčiai.  Vilniaus universitetas (VU) šį teismą  pralenkė paskelbdamas gaires, kad nuo šiol universitetas bus  ypatingai jautrus lyčiai.

Gairėse nenurodoma kokios partijos (komunistų, marksistų, maoistų ar kt.) nutarimus įgyvendinant priimtas toks originalus sprendimas. Tačiau už perdėto jautrumo lytims kyšo genderzimo ideologijos ausytės – mokslo šventovės atstovai (Senatas) mušasi į krūtinę  ir atgailaują, pripažindamas klydęs, jog egzistuoja tik dvi žmogaus lytis – vyro ir moters.

Jei KT teisėjai patys kažkokiu būdu įžvelgė tai, ko nėra Konstitucijoje (šeimos neutralumą lyčiai), tai VU su visais mokslininkais in corpore ėmė atgailauti dėl ankstesnių savo erezijų apie tik dvi esančias vyro ir moters lytis raginami ne medikų ar psichologų, bet spaudžiami filologų – mat minėtas gaires rengė rusų literatūros specialistė, pakeitusi kvalifikaciją į lyčių studijas TSPMI prof. Natalija Arlauskaitė, VU kalbininkė prof. Loreta Vaicekauskienė, jos kolega kalbos specialistas prof. Jurgis Pakerys, norvegų kalbos dėstytojas  Vuk Vukotic ir mažai kam žinoma lytiškumo ekspertė Akvilė Giniotaitė.

Beje, pastaroji (A.Giniotaitė) yra Všį „Įvairovės ir edukacijos namų” lytiškumo ugdymo lektorė. Ši organizacija propaguoja lytiškumo ir įvairovės ugdymą Lietuvos mokyklose, rengia metodines rekomendacijas mokytojams ir tėvams.

2021 m. išleistose lietuvių paauglių tėvams ir pedagogams šios VšĮ parengtose metodinėse rekomendacijose „Paauglystė ir lytiniai santykiai: vedlys atviriems pokalbiams“ žmonių santykių schemoje minimi nebe berniukas ir mergaitė, arba vaikinas ir mergina, o „žmogus Nr.1“ ir „žmogus Nr.2“. Ši Všį komanda vienija mažai kam žinomus asmenis: Vilmą Gabrieliūtę, Rūtą Pučaitę, Liną Januškevičiūę, Austėją Račaitę, Akvilę Giniotaitę, Agnę Dulkytę, Antaną Jonušą, Rusnę Kirtiklytę. Bet visi nurodyti asmenys ir yra tikrasis Vilniaus universiteto mokslo šaltinis. Teisingiau naujai iškastas šulinys, nes tik iš jo Vilniaus universitetas pasisėmęs „mokslo šviesos“, ją dalina to ištroškusiems.

Bėda, kad ši pseudomokslinis šulinys gerokai apnuodytas ideologiniais nuodais, kuriais  šimtmečiais skleidęs tikrojo mokslo šviesą Vilniaus universitetas pasirengęs nuo šiol nuodyti studentų širdis ir protus.

Kol kas nekalbama, kiek VU mokslininkai „atras” žmogaus lyčių bus. Bet stebint tokią netikėtą jų atgailą ir „mokslo evoliuciją“, galima neabejoti, kad jų netrukus atsiras apie 70 (kaip Kanadoje).

Skelbiame VILNIAUS UNIVERSITETO LYČIAI JAUTRIOS KALBOS GAIRES

Kodėl svarbi lyčiai jautri kalba?

Vilniaus universitetas (toliau – VU, universitetas) įsipareigoja lygybei, įvairovei ir įtraukčiai visose universiteto gyvenimo srityse ir visuose lygmenyse. Tad universiteto valdymo, mokslo, studijų ir kasdienės komunikacijos kalba neatsiejama nuo esminės lygybės nuostatos. Kalba ir kalbinis elgesys yra konvencijos ir kūryba, kuriomis asmenys, grupės ir
institucijos išreiškia pasaulio matymą, keičia jį ir dalinasi juo.

Orientavimasis į lyčiai jautrią kalbą reiškia, kad ji yra neatsiejama pagarbių darbo ir studijų santykių dalis, o konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenusi ir dažnu atveju diskriminacinė. Todėl svarbu, kad administracinis, akademinis ir pedagoginis bendravimas žodžiu ir raštu, publikacijos, dokumentai ir kasdienė komunikacija atsižvelgtų į pakitusį ir tebekintantį jautrumą lyčiai ir įvairovei. Šis kalbinis ir kalbinio elgesio jautrumas ir sąmoningas įsipareigojimas jam numato įvairių tipų universitetinės komunikacijos dalyvių pastangas administravimo, darbo, mokslo ir studijų srityse reflektuoti savo kalbinius pasirinkimus ir rinktis formas, palaikančias lygybės, įvairovės ir įtraukties nuostatą.

Lygybės, įvairovės ir įtraukties nuostatas įtvirtina šie VU dokumentai: Vilniaus universiteto Statutas; Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodeksas; Vilniaus universiteto Įvairovės ir lygių galimybių 2020—2025 metų strategija.

Kokiose srityse tikimasi lyčiai jautrios kalbos vartojimo?

Lyčiai jautrios kalbos vartojimas – VU pasirinkimas. Jos vartojimas apima visų VU administracijos lygių komunikaciją ir dokumentus, akademines publikacijas, kolegišką bendravimą, bendravimą tarp dėstytojų ir studenčių|tų, studijų proceso, VU kuriamų mokymo platformų ir priemonių, skirtingų rūšių duomenų bazių kalbą.

Kas ir kaip reguliuoja lyčiai jautrią kalbą?

Universitetas ir jo bendruomenė įsipareigoja lyčiai jautriai kalbai, tačiau joks formalusšios srities reguliavimas neegzistuoja ir VU nesiekia jos reglamentuoti. Tai pirmiausia asmeninių pasirinkimų reikalas, komunikacinių bandymų ir jautrios reakcijos į mūsų pasirinkimus zona. Niekas negali nurodyti, kokias būtent lyčiai jautrios kalbos formas ir kokia apimtimi vartoti, tačiau iš VU bendruomenės narių tikimasi kalbinio sąmoningumo.

Ar tik dvi lytys?

Tarp Vilniaus universiteto bendruomenės narių yra žmonių, kurių savęs suvokimas vyksta anapus binarinės (dvinarės – moteris/vyras) lyties ir gramatinės giminės sistemos, o mūsų spėjimas remiantis išore gali būti klaidingas.

Todėl vadovaujantis bendru pagarbos principu bendraujant žodžiu ir raštu vertėtų kreiptis taip ir vartoti tokias giminės formas ar jų atitikmenis, kokias renkasi pats žmogus.

Lyčiai jautrios kalbos variantai

Esminis lyčiai jautrios kalbos vartojimo VU principas – kalbinės kūrybos ir elgesio laisvė įsipareigojant lyčiai jautriai kalbai visose universiteto gyvenimo srityse. Konkrečios kalbos formos gali būti pačios įvairiausios – taupios arba laikui/vietai imlesnės, naudojančios įprastus ar naujus grafinius ženklus, taikomos nuosekliai žymint lyties variantiškumą/lygybę visais atvejais ar mažesnėmis dozėmis. Šie pasirinkimai glaudžiai susiję su asmeniniais kalbiniais įpročiais ir skoniu, grupinėmis preferencijomis ir pažįstama darbo, bendravimo kultūra. Ilgainiui vienos formos prigis, kitos išnyks; vienos paplis ir bus instituciškai įprastos, kitos liks tik individualios raiškos erdvėje, be to, atsiras ir visiškai naujų formų. Todėl toliau pateikiami variantai yra tik keli iš galimų ir realiai naudojamų.

Egzistuoja trys pagrindinės jautrumo lyčiai kalbinės strategijos: nuoseklaus lyties žymėjimo, lyties žymėjimo intervencijų ir tokio žymėjimo vengimo strategijos.

Nuoseklaus lyties žymėjimo strategija reiškia, kad pasirenkama skirtingu laipsniu žymėti lyties variantiškumą/lygybę žodžiu ir raštu visais ar dauguma atveju. Visiškai nuoseklus šios strategijos taikymas kartais atrodo perkraunantis tekstą ir kalbėjimą, bet jos šalininkams svarbiausias atrodo nuoseklumas.

Lyties žymėjimo intervencijų strategija reiškia, kad renkamasi tikslingai rodyti ankstesnių konvencijų tariamą neutralumą ir ardyti jas; ši strategija paprastai derinama su pirmąja.

Ji taikoma pasirinktinai, taškiniu būdu, pabrėžiant ne tiek jautrumo lyčiai nuoseklumą, kiek kritinį santykį su tam tikromis konvencijomis (pvz., vyriškosios giminės neutralumu).

Vengimo strategija reiškia, kad sakytinėje ir rašytinėje komunikacijoje vengiama nuorodų
į auditorijos, pašnekov|i|ų ar korespondent|či|ų lytį: formos, kuriose lyčių/giminės skirtumai pranyksta (pvz., tyrimo dalyvių teigimu), formų trumpinimas raštu, praleidžiant giminę žyminčias galūnes (pvz., visų stud. pažymiai turi būti suvesti iki ), beasmenės formos (pvz., apklausoje teigiama, kad vietoj apklausos dalyviai teigia, kad ) ir pan.

Nors VU akademinėje, administracinėje ir studijų komunikacijoje vartojama daug kalbų, variantai pateikiami tik lietuvių kalba. Kitų kalbų sprendimai gali būti ir yra kitokie; vienose kalbose ir kultūrose lyčiai jautri kalba įsitvirtinusi, kitose vyksta bandymai.

Šios strategijos paprastai yra derinamos ir reikalauja sąmoningumo ir kalbinio kūrybingumo iki tampa patogios ir įprastos. Pavyzdžių sąraše dominuoja pirmoji strategija, jį užbaigia keli antrosios pavyzdžiai.

• Nuoseklus dviejų giminių žymėjimas visais atvejais visose giminę turinčiose kalbos dalyse. Taip daroma, pavyzdžiui, VU lygių galimybių ir įvairovės 2020—2025 strategijoje:

„Kiekviena ir kiekvienas iš mūsų, būdami unikalūs savo gebėjimais, individualia,socialine ir kitokia patirtimi, esame įvairovės dalis“. Taip pat: Mielos studentės ir mieli studentai / gerbiami kolegos ir gerbiamos kolegės, sveikinu <…>, tyrimo dalyviai ir dalyvės teigia.

Tokiu atveju paprastai kreipiamas dėmesys į giminių tvarką (dažniausiai kaitaliojant vyr. ir mot. pirmumą) ir realią auditorijos, kuriai tekstas adresuojamas, sudėtį, jei ji yra žinoma.

• Įvairūs būdai grafiškai žymėti giminės variatyvumą atskiro žodžio lygmenyje. Vienas iš variantų taikomas šiame tekste; analogiškai vartojami skliaustai, pasvirasis brūkšnys, ilgasis apatinis brūkšnys ir kiti ženklai („žiūrov(i)ų apklausa parodė“, „statistinis respondentų_čių pasiskirstymas“, „visų fakultetų darbuotojas/us pakviesime skiepytis“, „kiekviena (-as) Universiteto bendruomenės narė (-ys) gali naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis nepaisant jokių skirtumų“, ir pan.). Tokiu atveju ieškoma taupių ir individualų skonį atitinkančių formų.

• Intervencinis lyties/giminės žymėjimas susijęs su intensyvesniu ankstesnės konvencijos atsisakymu. Jis gali vykti leksikos lygmenyje, kai kuriami nauji žodžiai arba jų variantai: pavyzdžiui, žmoga taiko į žmogaus kategorijos kaip ilgą laiką sutapusios su vyriškuoju subjektu kritiką. Kai kurie tekstai nuosekliai renkasi moteriškąją giminę toje vietoje, kur įprastai neutralumo teisėmis būna vyriškoji: „visos rinkimuose dalyvaujančios partijos paskelbė savo ministrių kabinetus“; „analitinės filosofijos atstovės mano, kad“.

Toks pasirinkimas paprastai tiesiogiai kritiškai nurodo į tebeveikiantį vyriškosios giminės kaip neutralios statusą, kuriam prieštaraujama.

Ar lyčiai jautrios kalbos vartojimas prieštarauja lietuvių kalbos gramatikai?

Ne, lyčiai jautri kalba nesusijusi su kalbos gramatikos keitimu. Ji veikia kalbinio elgesio ir etiketo srityje, kuri nuolat kinta kartu su visuomene ir turi daug variantų.

Ar įsipareigojimas lyčiai jautriai kalbai yra ideologinis apsisprendimas?

Taip, šis apsisprendimas siekia pakeisti ilgą laiką gyvavusią ir laikytą norma konvenciją,kad vyriškoji giminė yra neutrali. Nepaisant to, kad ši konvencija buvo kone automatizuota ir aptinkama visur nuo akademinių tekstų iki profesijų klasifikatorių, ji ideologiška ir dažnu atveju diskriminuojanti. Tad pasirenkamas kitoks – lygybės – idealas.

Ar reikia skaičiuoti auditorijos, padalinių ar grupių sudėtį pagal lytį ir tuo remiantis apsispręsti dėl naudojamų formų?

Žinoma, nebūtina, bet su kalbiniu jautrumu lyčiai prasilenktų pasakymas jūs kaip fizikai žinote, kad arba „visi fakulteto administratoriai eina atostogų nuo“, jei abiem atvejais absoliuti auditorijos dauguma moterys.

Ar aš privalau pasirinkti vieną iš variantų ir laikytis jo?

Tai nėra privalėjimo, bet sąmoningumo ir kalbinės kūrybos sritis; variantų gali būti savų. VU įsipareigoja lyčiai jautrios kalbos vartojimui, o jo bendruomenės nariai suranda savo būdą nediskriminuojančiai komunikuoti žodžiu ir raštu.

Ar gremėzdiškos konstrukcijos svarbiau už kalbos taupumą ir eleganciją?

Ir taip, ir ne. Daug etiketo, mandagumo, darbinio ir akademinio bendravimo stiliaus formų reikalauja pastangų išmokti ir gali atrodyti gremėzdiškos ar perteklinės, tačiau pagarba ir tradicija skatina jas vartoti.

VU tradicijos keičiasi.

Štai taip.

Goda Juocevičiūtė. Apie filantropus: ir tada visi gyveno ilgai, bet nelaimingai

Redakcija
-
0
Goda Juocevičiūtė. Apie filantropus: ir tada visi gyveno ilgai, bet nelaimingai

Portalas neapsižiūrėjo ir lietuvių kalba paleido tokią informaciją, kuri gal ir neturėjo pasirodyti. Kad ir maža čiurkšlelė visos informacijos, tačiau vis tiek sudrumstė nusistovėjusį įprastą žinių srautą.


Kita vertus, štai, žiūrėk, neprabėgs nė šimtas metų, ir bus rašoma, kaip legendiniai XXI amžiaus filantropai, sekdami kinų Komunistų partijos pavyzdžiu, prisidėjo prie „dar neregėtos pasaulyje viru…o aferos” ir lobo iš su ja susijusių pertvarkų, nekaltą paprastą vir..ą pavertę baubu, sukūrę apie jį neįtikėtinų mitų, manipuliuodami statistikomis bei žmonių fobijomis ir priversdami net valstybių vadovus įtikėti jo nauda bei gėriu.

Bus rašoma su pasibaisėjimu, kaip vienas šių filantropų, turėdamas savo rankose ir kišenėje didžiąją dalį Vakarų žiniasklaidos, per ją skleidė nesibaigiančią šmeižto kampaniją kritikų atžvilgiu ir tildė juos, priversdamas redakcijų vadovybes neleisti publikuoti realybę bandančių analizuoti straipsnių, o jų „pavojingais” autoriais, kad ir kokie aukšti reitingai būtų, atsikratyti. Kitas filantropas, suėmęs socialinius tinklus, rūpinosi propagandos persunktu faktčekinimu, kad kiekvienas „naujosios tvarkos” kritikas būtų maišomas su purvais arba blokuojamos jo tūkstančius sekėjų turinčios paskyros.

Trečias filantropas, prikišęs pinigų į farmacijos pramonę, „tepė” jam nė nejuntamais centais mažų valstybių-prostitučių vadovybes, kad šios įvestų epidemiologinį diktatūrinį režimą ir vykdytų jam nieko nekainuojančias medicininių bandymų programas, eksperimentuodamos su savo piliečiais prieš jų pačių valią. Kitas didis filantropas skatino valstybių vyriausybes priimti beprotiškus sumanymus dėl karantinų, kurie visiškai išbalansuotų ir sugriautų normalią darbo rinką ir darbas, net švietimo sistema, didžiąja dalimi – visam laikui, persikeltų į online ir šitokiu būdu padidintų pelną trilijonais iš skaitmeninių technologijų bei IT programų, į kurias tasai investavo.

Savo ruožtu dar vienas filantropas, garsėjantis kaip vienas didžiausių pasaulio gnydų ir skriagų, trynė rankas, kai per dirbtinai išprovokuotus karantinus prekyba beveik visame pasaulyje persikėlė online (irgi stabiliai visam laikui) ir jam taip pat nešė pelną, skaičiuojamą trilijonais.

Na, o finansinių krizių Mefistofelis, pats šauniausias visų laikų filantropas, prieš pakratydamas kojas, prisimanipuliavo tiek, kad niekuo nepadengti pinigai tapo beverčiai ir įsivyravo nauja – skaitmeninė – valiuta, kuri žmones galutinai pavertė vergais, nes kitas kolega, irgi velnių prišveitęs filantropas, pasirūpino, kad Vakarų pasaulyje tradicinius įstatymus bei demokratijos principais grįstą teisingumo sistemą pakeistų dirbtinio intelekto ir „duomenų mokslininkų” algoritmų kontroliuojama socialinio kredito sistema.

Tačiau net ir profesionaliausi magai gali prisižaisti su nemirtingumo eliksyrais, o jų pačių sukurti golemai atsisukti prieš juos pačius. Dirbtinis intelektas tapo nevaldomas, ėmė siautėti ir ryti net visagaliais ir nemirtingais save laikiusius epidemijų, skaitmenos ir farmacijos burtininkus bei jų palikuonis, tik bandyti sugrąžinti senąjį gerąjį pasaulį jau buvo per vėlu. Ir tada visi gyveno ilgai, bet nelaimingai.

Reikia apsaugoti nuo savižudybės, o ne padėti nusižudyti, sako Škotijos katalikai parlamentarai

Redakcija
-
0

Spalio 21–22 dienos – lemtinga data, kai Jungtinės Karalystės Lordų rūmai pradės diskusiją dėl įstatymo projekto dėl savižudybės su pagalba. Taip prasidės antroji fazė teisėkūros procedūros, pradėtos Bendruomenių rūmų gegužės mėnesį, kuria siekiama patvirtinti įstatymą, „padedantį mirti“. Įstatymo projektą pristatė baronienė Molly Meacher, grupės „Orumas mirštant“ pirmininkė. Įstatymas skirtas nepagydoma liga sergantiems sąmoningiems suaugusiems, kurie galėtų pasirinkti, kaip ir kada užbaigti savo gyvenimą.

Šia tema labai aiškiai savo nuomonę išsakė vyskupas John Sherrington, Anglijos ir Velso vyskupų konferencijos atsakingasis už gyvybės klausimus, kuris apgailestavo, kad „vienkartinio panaudojimo kultūra“ siūloma kaip teisėkūros pagrindas žmogaus gyvybės atžvilgiu. „Gyvybė yra dovana, kuria reikia rūpintis ir ją saugoti iki natūralios mirties“, – sakė vyskupas rugsėjo 9 d.

Tą pačią liniją palaiko ir Škotijos katalikai parlamentarai. Anthony Horan, vietos katalikų parlamentinio biuro direktorius rašo, kad „tai trečias kartas per vos daugiau nei dešimtmetį, kai parlamento prašoma legalizuoti savižudybę su pagalba. Nors argumentai iš esmės nepasikeitė, vėl atsidūrėme gąsdinančio pasiūlymo akistatoje, kad medikai teisiškai galėtų padėti pacientams nusižudyti, duodant jiems mirtiną vaistų kokteilį“.

Primindamas, kad per pastaruosius aštuoniolika mėnesių dėl COVID-19 pandemijos visuomenė labiau linkusi ginti ligonius ir pažeidžiamus asmenis, Horan pažymi, kad vis dėlto legalizuoti savižudybę su pagalba būtų kitos krypties pasirinkimas, tiksliau – tai didžiulis spaudimas, primetamas pažeidžiamiems žmonėms, tarp ir jų ir turintiems negalią. Tokiu būdu tokie žmonės bus raginami anksčiau laiko užbaigti savo gyvenimą iš baimės tapti finansine ar emocine našta kitiems, rašo Anthony Horan.

Jis primena Bažnyčios nuostatą, kad kartą patvirtinus tokį siūlymą, neišvengiamai ribos plėsis, bus atšaukiamos apsaugos priemonės, kaip nutiko tose šalyse, kur eutanazija įteisinta. „Reikia apsaugoti nuo savižudybės, o ne padėti nusižudyti“, – sako Horan, kviesdamas katalikus įspėti savo išrinktus parlamentarus apie rimtas grėsmes ir mirtinas pasekmes, kurias atneštų šis teisės aktas.

Paskutinį kartą Jungtinėje Karalystėje mėginta legalizuoti savižudybę su pagalba 2015 m., tada 330 Bendruomenių rūmų atstovai balsavo prieš, o palaikančiųjų buvo 118.

1...928929930...1 706Nuo 1 706 929 puslapis