2025-05-14, Trečiadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 922

Rūta Visocnik. Mes pasirinkome variantą – vartojimui taip. Žmogiškumui – ne.

Redakcija
-
0

Jei būtumėt operacijų vadovu kurį apribojimą taikytumėte ”pandemijos suvaldymo” tikslu:

  • drausti didžiosios dalies ligonių lankymą stacionaruose;
  • ar drausti trintis po akropolius, naktinius klubus ir tenkinti kitus išimtinai vartotojiškus poreikius.

Mes pasirinkome variantą – vartojimui taip (kad ir su apribojimais). Žmogiškumui – ne. Net jei turi išganingąjį GP, negalėsi aplankyti sergančio tėvo, motinos, sutuoktinio, jei jis papuola į su virusu biurokratiškai susijusią kategoriją (pvz., ligoniui konstatuojami tam tikri simptomai, nors testas neigiamas). Negalėsi pasirūpinti ligonio poreikiais.

Vis dažniau tenka išklausyti ligoninių stacionaruose esančių žmonių artimųjų skundų, jog ligonis prašo pagalbos, tačiau lankyti draudžiama ”dėl viruso”. Sveikatos priežiūros įstaigos nusistačiusios (ne)lankymo tvarką, kuri labai didelę dalį pacientų atkerta nuo šeimos, nuo žmogiškojo kontakto.

Neva sistemos perkrovos siekiant išvengti (kai dešimtys tūkstančių kasdien akropoliuose trinasi užpakaliais).

Kartais sergantysis prašo papildomos antklodės, nes palatoje (”kovidinėje”!)- šalta, o kartais žmogui norisi normalaus naminio maisto. O gal tiesiog gyvą draugišką veidą pamatyt.

Yra atvejų, kai ligoniui daromos kliūtys susisiekti su šeima mobiliuoju telefonu.

Man plaukai šiaušiasi bandant įsivaizduoti kokias galimybes išgyventi turi viruso pakirstas (arba kreivo šleivo testo pagalba įtikintas, kad yra pakirstas) žmogus, kai, būdamas nežinioje ir, galimai, nevilties būsenoje, yra bombarduojamas tik neigiama informacija ir medikų priekaištais, kad pats kaltas, nes nesiskiepijo (oh, yes, jie tai daro). Kai savaitėmis neturi kontakto su šeima ir pergyvena ne tik dėl savo būklės bet ir dėl to, kad artimieji gyvena nežinioje.

Yra ne vienas atvejis, kai artimieji gauna žinutes ”gelbėk”, “padėk, mirštu” ir pan. Aštresnių žinučių taip pat yra.

Yra atvejų (ir panašu, kad jų daugėja), kai tai yra paskutinė iš ligonio gauta žinutė. Po to – nežinia arba prieštaringos informacijos teikimas, kurį laiką net nežinant ar žmogus dar gyvas. Kodėl staiga normaliu elgesiu tapo tokia nepagarba artimiesiems – lyg jie būtų kokie nors trukdytojai, o ne žmonės, besirūpinantys savo mylimaisiais, šeimos nariais?

Jeigu sistema neigia esminį žmogaus poreikį rūpintis sunkiai sergančiu artimu ir sergant jausti artimųjų rūpestį, tai ji, vadinasi ji yra antihumaniška.

Aš manau, kad draudimas lankyti ligonius, informacijos apie gydymo procesą neteikimas ligonio pasirašytuose dokumentuose nurodytam asmeniui, susisiekimo su artimaisiais trukdymas yra ne tik antihumaniškas, bet ir teisei prieštaraujantis elgesys.

Argi neaišku kas vyksta: kiek anksčiau prasidėjo procesas pavadinimu ”valstybė geriau už tėvus pasirūpins vaikais”, o dabar tas pats principas taikomas jau ir suaugusiems: neva kažkokia gremėzdiška biurokratinė sistema geriau už mylimą, artimą žmogų pasirūpins visais ligonio poreikiais.

Gal, jei kasdien į baltų chalatų kišenes kaišiosi šimtines. Bet ir tokiu atveju – argi nusipirksi gerą emociją, šiltus santykius, įprasto naminio maisto skonį, nuoširdžią šypseną, jausmą “viskas bus gerai”? Juk palatoje guli ne tik fizinis žmogaus kūnas, bet jaučianti būtybė su emociniais poreikais. Kurių netenkinimas tikrai nepadeda kovoti su liga.

Vieša paslaptis, kad medikams pirmoje vietoje yra popierių tinkamas užpildymas (kad ligonių kasos liktų patenkintos), o tik po to – su ligonio gydymu susiję praktiniai dalykai.
Nelengva ir jiems – sistemos įkaitams (kaip patys save dažnai apibūdina).

Matyt, ateis laikas kai teks Konstitucijoje apibrėžti, rodos, banalų faktą, kad kad žmogus visų pirma yra emocinius poreikius turinti būtybė. O tik paskiausiai – statistinis biurokratinis vienetas ir mokesčių mokėtojas. Ir kad niekas – nei valstybė, nei privatūs asmenys – negali trukdyti niekuo nenusikaltusiam žmogui palaikyti realų, gyvą ryšį su artimaisiais. Net jei jis pasigavo tikrą ar popierinį virusą.

Lenkijos sienos ir Lenkijos šturmas (rusų k.)

Redakcija
-
0

Vytautas Sinica. Vyksta lygiai toks pats teroras

Redakcija
-
1

Norėjau šiandien dalintis savo tekstu visai kita tema, bet neįmanoma nesureaguoti į tai, kas vyksta. O vyksta lygiai toks pats teroras kaip per vaikų atiminėjimo reformą. Tada pažangūs influenceriai visus, kas bent kiek priešinosi Šakalienės ir Majausko reformai, viešai apšaukė VAIKŲ MUŠIMO ŠALININKAIS, norinčiais ĮTEISINTI FIZINES BAUSMES. Taip nebuvo.

Dabar mirė jauna nesiskiepijusi moteris ir iš visų patamsių kyla banga, dėl to kaltinanti galimybių paso (jo, o ne skiepų) priešininkus ir konkrečiai Sveikatos teisės institutą. Neva, štai ką jūsų „propaganda“ padarė, jauskitės žmogžudžiais. Bangos priekyje joja Rita Miliūtė, bet iš paskos jau vejasi Karolis Žukauskas ir panašūs.

Kiekviena nekalta mirtis yra tragedija ir ši mirtis taip pat. Bet yra absoliučiai niekinga niekšybė ignoruojant visas statistikas mėginti kurti žmonėms norimą vaizdinį eksploatuojant tą svetimą tragediją – jaunos moters mirtį.

Dar didesnė niekšybė tuo prisidengiant reikalauti užčiaupti kitą požiūrį, šiuo atveju net ne požiūrį, o profesionalią kritiką. Suprask, STI „nekompetenciją“ įrodo ne kažkokie mokslo paneigti šio instituto teiginiai, o konkretaus žmogaus mirtis. Būtent tai sakoma. Būtent tuo remiantis reikalaujama cenzūruoti. Miliūtės atveju, dar ir atviru tekstu.

Sveikatos teisės institutas sakė ir sako, ir tikiuosi, kad sakys, nes bent kol kas tai absoliuti tiesa, kad jauniems žmonėms mirties nuo COVID-19 šansai yra labai maži. Gal ligai mutuojant tai pasikeis į blogą. Tikėkimės, kad ne. Bet bent kol kas statistika tai akivaizdžiai rodo.

Statistika nepasikeičia dėl to, kad a) žiniasklaida atskirai aprašo kiekvieno jaunesnio nuo COVID-19 mirusio žmogaus atvejį; b) mirė ši jauna nėščia (pagimdyti spėjusi) moteris. Jaunų žmonių nuo COVID-19 APSKRITAI miršta maždaug tiek pat, kiek miršta miršta vien tik pasiskiepijusių senų žmonių. Pasiskiepijęs senas žmogus turi panašų šansą mirti nuo COVID-19, kaip ir jaunas nepasiskiepijęs žmogus. Tai nemalonus faktas, bet šios dienos mirtis jo niekaip nekeičia.

Ir taip, egzistuoja ir šansas numirti nuo skiepo. Laikantis tam tikro padorumo, įpareigojančio nemanipuliuoti mirtimis, apie tai iki šiol nekalbu nei aš, nei daug kitų GP priešininkų.

Vien oficialioji statistika spalį skelbė, kad Lietuvoje nuo skiepo mirė 7 žmonės (kitur skelbia, kad 22, bet cituokime mainstreamą). Tai labai nedaug. Nė apie vieną šių mirčių atskirais tekstais nerašė žiniasklaida ar bent aš nemačiau straipsnių, kuriuose būtų konstatuojama, o ne kvestionuojama mirtis nuo skiepo.

Statistiką pateikusios Valstybinės Vaistų Kontrolės Tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis pats komentavo, kad kaimyninėse šalyse tokių pranešimų apie mirtis skaičius keletą kartų didesnis, tačiau Lietuvoje problema esanti ta, kad apie mirtis ir kitus skiepų poveikius praneša patys gyventojai, o gydytojai šalutinių poveikių registravime nedalyvauja. Kitaip sakant pats VVTK pranešimas patvirtina dažną gyventojų įtarimą, kad gydytojai vangiai praneša apie šalutinius poveikius – praneša nebent patys neabejingi ir mokantys tą padaryti gyventojai. Nespekuliuokime, ar tokių atvejų daugiau, tebūnie jų 7, nors pats pažįstų 6 valandos po skiepo (nesakau „nuo“) mirusį bendraamžį ir jo tikrai nėra šioje statistikoje.

Kita vertus, kokie šansai jaunam žmogui mirti nuo COVID-19? Statistikos departamento spalio 15 dienos duomenys skelbia, kad mirė 12 žmonių iki 29 metų ir 33 žmonės iki 39 metų. Sumoje šešis kartus daugiau nei oficialiai nuo skiepų, tačiau bendroje imtyje labai panašiai ir abiem atvejais labai mažai. Ir tai po nuolat skambančios esą tendencijos, kad miršta vis jaunesni žmonės. Galbūt beveik visi šie jauni žmonės mirė neseniai, tiek nesigilinau. Jaunesnių aukų nėra, bent pagal Statistikos departamentą.

Palyginimui PASISKIEPIJUSIŲ senjorų mirė 47 amžiaus grupėje tarp 70-79 metų, 81 amžiaus grupėje tarp 80-89 metų, 25 amžiaus grupėje tarp 90-99 metų.

Nepasiskiepijusių šiose amžiaus grupėse miršta virš tūkstančio. Senjorams labai rekomenduotina skiepytis – tiesiog COVID rizika nepalyginamai didesnė. Jauniems žmonėms COVID mirties rizika labai maža. Nei pirma, nei penkta, nei 33 mirtis to fakto nepakeičia, rizika vis tiek labai maža. Juo labiau suprantama, kad dar kitaip rizikas (tiksliau nežinią apie jas) vertina nėščiosioms.

Skiepo rizika pagal oficialią statistiką irgi labai maža, procento šimtosios dalys. Jauni žmonės turi teisę spręsti, kurią iš šių dviejų labai mažų rizikų verčiau rinktis. Įtakingiausieji neturi teisės kaip maitvanagiai stovėti virš selektyviai pasirinktų aukų.

Ką rašytų Miliūtė ir Žukauskas, jeigu ta pati nėščia moteris būtų pasiskiepijusi ir dar iki gimdymo atsidūrusi tarp tų 7 nelaimingųjų, apie kuriuos niekas nešneka?

Teisingai, greičiausiai nesakytų nieko, nes tos mirties net nebūtų žiniasklaidos antraštėse. O jeigu būtų? Tada sakytų, kad abejojantys COVID-19 skiepais yra niekšai ir manipuliuoja mirtimi, kurios ryšys su skiepu juk neįrodytas smile toks tas dvigubas žaidimas svetimomis tragedijomis.

Moralas? Kaltinti kitaminčius dėl mirčių ar kitų tragedijų yra viena šlykščiausių ir niekingiausių politinės kovos taktikų. Juo labiau tuo pagrindu mėginti nutildyti vieną diskusijos pusę, turinčią ir formalų statusą, ir mokslo argumentus diskusijai. Tą darant visiškai ignoruojama statistika, ignoruojamas mokslas ir principas remtis apibendrintais duomenimis, o ne pavienėmis jautriomis istorijomis. Vietoje to eksploatuojama emocija dėl nelaimės, kuri tendencijų, LAIMEI, nekeičia. Toną tam uždavė politikai, konkrečiai Gabrielius Landsbergis, apkaltinęs opoziciją esant atsakinga už gyventojų mirtis, sapaliojęs apie kruvinas rankas.

Dabar tas persikelia į visuomenę, įtakingiausi veikėjai kaltina jokios galios neturinčius visuomenininkus ir mokslininkus, kurių ir taip visada nekentė už „neteisingas“ pažiūras, o dabar gavo progą išpurvinti.

Nė viena stovykla – vakseriai, antivakseriai ir matantys niuansų kupiną realybę šioje situacijoje – nedarykite to, nemanipuliuokite atskirais atvejais, nesišvaistykite žmogžudysčių kaltinimais, galvokite apie gyvenimą po pandemijos, apie žiūrėjimą žmonėms į akis po tokių pareiškimų, kurie – patys žinote – nėra nei pagrįsti, nei teisingi.

Pagrindiniai šio įrašo teiginių šaltiniai:

Skiepų šalutinių poveikių oficialioji statistika:
https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/per-9-menesius-5-5-tukst-salutiniu-reakciju-i-skiepa-paskutiniais-menesiais-pranese-apie-8-mirtis-n1118324

Mirčių pagal amžiaus grupes oficialioji statistika:
https://www.facebook.com/photo/?fbid=244380421052571&set=a.224739159683364

P. S. Hipokritiškumui iliustruoti.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė visur kartoja, kad karantinas būtų pats blogiausias scenarijus, kurio negalima leisti. Kad jo išvengtume, galima viskas. Net perteklinės mirtys?

Ar nėra būtent jos blogiausias scenarijus? Ar valdžios logika, kad geriau leiskime šimtus tūkstančių sergančiųjų kontaktų, tegu ir ligos sklaidos kaina, bet laikykimės įsikibę galimybių paso vardan ekonomikos, neprisideda prie išskirtinių Lietuvos sergamumo ir mirčių skaičių? V

isi suprantame, kad prisideda. Bet niekas, bent kiek mačiau, niekas, nesugalvojo už tokius pasisakymus ir sprendimus kaltinti Armonaitės kruvinomis rankomis. Ir teisingai. Elkitės su visais bent taip pat, kaip elgiatės su Armonaite.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1531262/armonaite-karantinas-yra-pats-blogiausias-scenarijus-ir-jokiais-budais-negalime-i-ji-nukeliauti

P. P. S. nesu medikas ir nuo savęs asmeniškai viruso valdymo klausimais nepridedu nieko, ko nebūtų viešumoje pasakę šios srities specialistai. Visiems patariu daryti tą patį.

Prof. Jonas Grigas. PAVOJINGIAUSIA KADA NORS IR IŠRASTA TECHNOLOGIJA (2)

Redakcija
-
5
Prof. Jonas Grigas. PAVOJINGIAUSIA KADA NORS IR IŠRASTA TECHNOLOGIJA (2)

Autorius yra fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VU profesorius emeritas.

I dalis ČIA.

 

Šiandien kiekvienas nešiojamės mobilųjį telefoną. Vaikai nepaleidžia jo iš rankų.

Telekomunikacijų bendrovės meluoja, kad jie yra saugūs, stato šimtus naujų mobiliųjų ryšių bokštų šalia mokyklų ir vaikų darželių, kuria 5G ryšių sistemą, kuri mikrobangų spinduliuotę padidins tūkstančius kartų.

Meluoja, kad 5G ryšiai kuriami žmonėms, bet jie kuriami daiktų internetui. Pirmoje dalyje (POZICIJA 2021-10-21) rašėme, kaip nejonizuojančioji mikrobanginė spinduliuotė žaloja žmones. Čia pateikiame santrauką iš Arthur Firstenberg knygos The Invisible Rainbow: A History of Electricity and Life, kaip mobiliųjų ryšių spinduliuotė veikia smulkius gyvius, paukščius ir vabzdžius.

Mobiliųjų telefonų pardavimas taip pat yra paremtas melu ir apgaule. Didžiausias melas yra tai, kad jie yra „mažos galios“ įrenginiai ir dėl to yra saugūs. Tai dvigubas melas. Tai melas, nes jie nėra mažos galios.

Mobilus telefonas jus apšvitina mikrobangų spinduliuote daugiau nei bet kuris mobiliojo ryšio bokštas ir dešimt milijardų kartų daugiau, nei gaunate iš Saulės, Paukščių Tako ar kitų natūralių šaltinių. Mažos galios įrenginiai nėra saugesni už didelės galios įrenginius. Taip yra todėl, kad elektromagnetiniai laukai nėra toksinai įprasta prasme, o toksikologijos taisyklė, kad mažesnė dozė yra saugesnė dozė, netaikoma mikrobangų spinduliuotei.

Allanas Frey 1990 m. rašė: „Elektromagnetiniai laukai nėra tokia medžiaga gyvoms būtybėms, kaip švinas ar cianidas. Gyvos būtybės yra elektrocheminės sistemos, kurios naudoja elektromagnetinius laukus (EML) visame kame – nuo baltymų lankstymo ir ląstelių ryšio iki nervų sistemos funkcionavimo. Norint suprasti, kaip EML veikia gyvas būtybes, galima juos palyginti su radiju, kuriuo klausomės muzikos. Jei radiją paveiksite net labai silpnu EML, jis trukdys muzikai. Panašiai, jei gyvą būtybę paveiksite net silpnu EML, jis gali sutrikdyti normalią funkciją.“

Nuodugniausias kraujo ir smegenų barjero efekto tyrimas, kurį Frey atrado 1975 m., buvo atliktas Švedijos Lundo universitete, pradedant devintojo dešimtmečio pabaiga, naudojant įvairius mikrobangų spinduliuotės šaltinius, o vėliau, 1990-aisiais ir 2000-aisiais, naudojant mobiliuosius telefonus. Jie paveikė laboratorines žiurkes analogiška 2G mobiliųjų telefonų spinduliuote ir sumažino spinduliuotės galios lygį dešimt, šimtą, tūkstantį ir dešimt tūkstančių kartų.

Jie pastebėjo, kad didžiausią žalą kraujo ir smegenų barjerui padarė spinduliuotė, kuri buvo sumažinta dešimt tūkstančių kartų! Tai buvo lygiavertė mobiliojo telefono laikymui daugiau nei vieno metro atstumu nuo kūno. Tyrimo grupės vadovas neurochirurgas Leifas Salfordas perspėjo, kad ši technologija yra „didžiausias pasaulyje biologinis eksperimentas.“

Kitame eksperimentų rinkinyje, paskelbtame 2003 m., Salfordo komanda tik vieną kartą dvi valandas paveikė jaunas žiurkes 2G mobiliojo telefono spinduliuotės visa arba sumažinta galia. Po 50 dienų ištyrė jų smegenis. Jie nustatė, kad vienkartinis mobiliojo telefono, veikiančio visa galia, poveikis visam laikui sunaikino iki 2% visų žiurkių. Jų smegenų srityse dominavo pažeisti neuronai. Sumažinus telefono galią šimtą kartų, smegenų pažeidimas buvo pusei gyvūnų.

Jų smegenų srityse dominavo pažeisti neuronai. Sumažinus telefono galią šimtą kartų, smegenų pažeidimas buvo pusei gyvūnų

Tolesniuose eksperimentuose, paskelbtuose 2008 m., žiurkės buvo veikiamos mobiliuoju 2G telefonu dvi valandas kartą per savaitę visus metus. Apšvitintų žiurkių atmintis sutriko, nepriklausomai nuo to, ar jų SAR lygis buvo 60 milivatų kilogramui ar 0,6 milivatų kilogramui. Kitaip tariant, šimtu kartų sumažinus galios lygį mobilusis telefonas nebuvo mažiau pavojingas.

Fizikas Carlas Blackmanas, Jean-Louis Schwartz iš Kanados nacionalinės tyrimų tarybos, Jitendra Behari iš Indijos Jawaharlal universiteto, genetikė Sisir Dutta iš Howardo universiteto nustatė kalcio tekėjimą iš smegenų ląstelių, kai SAR lygis yra 2 W/kg, 1 W/kg, 0,05, 0028, 001, 0007 ir 0005 W/kg. (Telefono aprašuose teigiama, kas SAR 1,6 W/kg yra saugus!). Poveikis esant 0,0007 W/kg SAR buvo keturis kartus didesnis už poveikį esant 2,0 W/kg, kitaip tariant, 3 000 kartų sumažinus galios lygį, kalcio sutrikimas padidėjo 4 kartus. Dažnis buvo 915 MHz, tas pats dažnis, kuris buvo naudojamas mobiliesiems telefonams.

Maria Sadchikova ir jos sovietų kolegos septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose ištyrė šimtus mikrobangų spinduliuotės darbe paveiktų darbuotojų ir nustatė, kad labiausiai sergantys darbuotojai buvo veikiami mažiausios, o ne didžiausios galios.

Igoris Beliajevas iš Stokholmo universiteto nustatė, kad genetinis poveikis pasireiškia net tada, kai spinduliuotės galia yra 0,000000000000000001 vatų į kvadratinį centimetrą, vieną kvadrilijoną kartų mažesnę nei ta, kurį mobilusis telefonas skleidžia į žmogaus smegenis.

Ką mes darome gamtai?

Elektromagnetinė spinduliuotė dezorientuoja paukščius ir vabzdžius. Visos mažos būtybės, turinčios antenas, jas naudoja siųsdamos ir gaudamos informaciją elektroniniu būdu, kurią trikdo ir užgožia daug galingesnis mūsų belaidžių įrenginių ryšys.

Kai bitės atlieka savo šokį, informuodamos viena kitą apie maisto šaltinių vietą, tai yra ne tik vaizdinis, bet ir elektromagnetinis šokis. Šokio metu jos generuoja elektromagnetinius signalus, kurių moduliacijos dažnis yra nuo 180 iki 250 Hz. Jos siunčia ir kitą signalą 320 Hz dažniu, kai avilyje jau yra per daug maisto. Uwe Greggersas iš Berlyno Freie Universität atrado, kad bitės, kurių antenas jis pašalino, į šiuos signalus nereagavo.

Žiedų apdulkinimas taip pat priklauso nuo elektromagnetinio ryšio tarp bičių ir gėlių. Bitės turi teigiamą elektros krūvį atmosferos elektriniame lauke, o gėlės, susijusios su žeme, neigiamą krūvį. Dominicas Clarke’as iš Bristolio universiteto įrodė, kad bitės jaučia ne tik gėlių spalvas, bet ir jų elektrinius laukus. Gėlės elektrinis laukas susilpnėja iš karto po to, kai ją aplanko bitė, o kitos bitės tai „mato“ ir aplanko tik tas gėles, kurių elektrinis laukas yra stipresnis.

Vokietijos Oldenburgo universiteto mokslininkai buvo šokiruoti, kai nuo 2004 m. jie sužinojo, kad migruojantys paukščiai giesmininkai pavasarį nebesugeba orientuotis į šiaurę,o rudenį – į pietvakarius

2007 m. vokiečių biologas Ulrichas Warnke išleido bukletą „Elektrosmogas“ „Bitės, paukščiai ir žmonija naikinant gamtą“ (Bienen, Vögel und Menschen: Die Zerstörung der Natur durch „Elektrosmog“). Jame jis priminė, kad elektra yra gyvybės pagrindas, ir mes negalime panardinti savo pasaulio į elektromagnetinės spinduliuotės jūrą, kuri yra iki 10 000 000 000 kartų stipresnė už natūralią spinduliuotę, su kuria mes vystėmės, nesunaikindami visos gyvybės. Jis apibendrino tyrimus, kuriuos jis ir kiti atliko su bitėmis. Warnke rašė, kad bitės nyksta visame pasaulyje.

Prieš kelis dešimtmečius bitės pradėjo nykti mažoje Vaito saloje prie pietinės Anglijos pakrantės. Tūkstančiai negalinčių skristi bičių buvo rastos šliaužiojančios ir mirštantčios ant žemės už savo avilių. Iš žemyno importuotos sveikos bitės pradėjo mirti per savaitę nuo atvykimo. Vėlesniais dešimtmečiais Vaito salos liga kartu su radijo transliacijomis išplito į likusią Didžiosios Britanijos dalį ir Italiją, Prancūziją, Šveicariją, Vokietiją, Braziliją, Australiją, Kanadą, Pietų Afriką ir JAV. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje dėl belaidžio ryšio revoliucijos ne tik naminėms, bet ir laukinėms bitėms iškilo išnykimo grėsmė.

Varliagyviai ne tik nyksta, bet ir daug varliagyvių rūšių jau išnyko dėl mikrobangų spinduliuotės. Varliagyviai yra labiausiai elektromagnetinės spinduliuotės pažeidžiami iš visų planetos gyvūnų.

1996 m., kai mobiliųjų ryšių bokštai žygiavo į atokias Jungtinių Valstijų vietoves, tūkstančiai varlių mutantų ėmė dygti ežeruose, upeliuose ir miškuose visame Amerikos vidurio vakaruose. Jų deformuotos ar papildomos kojos, trūkstamos akys, netinkamai išdėstytos akys ir kitos genetinės klaidos gąsdino žmones.

2009 m. laukinės gamtos biologas Alfonso Balmori atliko paprastą eksperimentą buto balkone Valjadolide, Ispanijoje, netoli nuo mobiliųjų ryšių bokšto, kuris įrodė, kas vyksta. Jis augino buožgalvius dviejuose vienoduose rezervuaruos. Vieną uždengė plonu audinio sluoksniu iš metalinių pluoštų, kurie nepraleido radijo bangų. Rezultatai sukrėtė net Balmorį: per du mėnesius 90 procentų buožgalvių bake be ekrano mirė, o tik 4 procentai mirė ekranuotame bake. Panašūs ekranavimo eksperimentai patvirtino, kas vyksta paukščiams.

Vokietijos Oldenburgo universiteto mokslininkai buvo šokiruoti, kai nuo 2004 m. jie sužinojo, kad migruojantys paukščiai giesmininkai pavasarį nebesugeba orientuotis į šiaurę, o rudenį – į pietvakarius.

Įtardami, kad gali būti atsakinga elektromagnetinė tarša, jie savo paukščiams padarė tai, ką Balmori padarė savo buožgalviams: žiemą jie apsaugojo voljerą nuo radijo bangų aliuminio lakštu. „Poveikis paukščių orientavimosi galimybėms buvo didžiulis“, – rašė mokslininkai. Kitą pavasarį visi paukščiai orientavosi į šiaurę.

https://www.cellphonetaskforce.org/wp-content/uploads/2021/10/The-Most-Dangerous-

E.Zingeris tęsia puolimą prieš generolą Joną Noreiką-Vėtrą: į scena kviečiama anūkė

Redakcija
-
11

Emanuelis Zingeris toliau organizuoja puolimą prieš Noreiką – šįkart pasikvietęs Gochino paveiktą Silviją Foti. Gal čia atsakas į mano video tyrimą apie Noreiką, kurį prieš mėnesį nusiunčiau Zingeriui?

Spalio 29 d. 15 val. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje (Naugarduko g. 10) vyks susitikimas-diskusija su Čikagoje gyvenančia lietuvių kilmės amerikiečių žurnaliste ir rašytoja Silvia Foti. Ji yra generolo Jono Noreikos-Vėtros anūkė, atliekanti istorinį tyrimą dėl savo senelio kolaboravimo nacistinės okupacijos Lietuvoje laikotarpiu, ir knygos ,,Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis — karo nusikaltėlis” (angl. „The Nazi’s Granddaughter: How I Discovered My Grandfather was a War Criminal”) autorė.

Diskusijoje taip pat dalyvaus Nepriklausomybės Akto signataras, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams tirti pirmininkas Emanuelis Zingeris, ambasadorius Marius Janukonis, Vilniaus žydų viešosios bibliotekos vedėjas Žilvinas Beliauskas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams tirti direktorius Ronaldas Račinskas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, istorikė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Jurgita Verbickienė.

Renginį organizuoja Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus kartu su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams tirti, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ir Vilniaus žydų viešąja biblioteka.

Laisvės kovotojai

Vytautas Radžvilas. Tikroji revoliucinio paso prasmė – politiškai ir teisiškai panaikinama žmogaus lytis

Redakcija
-
1

Iš JAV atėjo žinia, kurios reikšmės neįmanoma pervertinti. Išduotas pirmasis revoliucinis pasas.

Tikroji jo prasmė – politiškai ir teisiškai panaikinama žmogaus lytis.

Tai nepalyginamai radikalesnis antropologinės ir socialinės inžinerijos eksperimentasm, negu tas, kurį vykdė bolševikai.

Jie buvo užsimoję panaikinti religiją, šeimą, santuoką. Bet ne biologinę lytį. Ir štai šis žingsnis pagaliau žengtas.

Būtų milžiniška klaida galvoti vadovaujantis dirbtinai raminančia tariamai sveika nuovoka: dar vienas kvailiojimas, jeigu jau rasis norinčių kažką suvaidinti keistuolių saujelė – tegul sau kvailioja. Absoliuti dauguma žmonių laikysis prigimtinės lyties ir fiksuos ją dokumentuose.

Šitaip galvoti reiškia visiškai nesuprasti reikalo esmės ir ideologinės šio sumanymo logikos. Be jokios abejonės, biologinė lytis specialiu įstatymu kurį laiką dar nebus naikinama – visuomenės sąmonė dar neparuošta tokiam radikaliam lyties ištrynimui. Kiltų nepasitenkinimas ar net rimtas pasipriešinimas.

Iš tikrųjų įgyvendinama lyties politinio ir teisinio neutralizavimo strategija, kurios kontekste šis pasas įgyja neapsakomą svarbą. Gausėjant X paso savininkų skaičiui ateis diena, kai bus nutarta nebefiksuoti dokumentuose žmogaus lyties. Ši strategija buvo įgyvendinama nuosekliai šalinant kadaise laikytais svarbiais žmogaus požymius: išpažįstamą tikėjimą, tautybę, atėjo lyties eilė. Tiesiog bus nutarta, kad „pereinamuoju“ laikotarpiu žymėti lytį yra neprivaloma, vėliau bus tokio įrašo apskritai atsisakyta. Panašiai daroma su įrašais apie tautybę.

Pavojingiausia yra tai, kad kurį laiką iš pažiūros beveik niekas nesikeičia. Todėl nelengva suprasti tikrąją reikalo esmę ir ilgalaikius padarinius. Todėl lemiamai svarbu prisiminti ir visiems priminti, kad visos revoliucijos prasideda kaip politinės ir teisinės revoliucijos, kurių metu pirmiausia tik įstatymiškai įtvirtinami ideologijos reikalaujami pokyčiai, kuriuos praktiškai įgyvendinti sunku dėl pasipriešinimo ir tai neretai ilgai užtrunka. Tiesiog reikia laiko visuomenei sulaužyti.

Tipiškas pavyzdys: Leninas kategoriškai teigė, kad būtini kolchozai, nes privatus valstiečio ūkis stichiškai atgimdo kapitalizmą, kurį panaikinti ir yra komunistinės revoliucijos tikslas. Bet Rusijoje žemė buvo juridiškai nacionalizuota tuoj po bolševikų perversmo, tačiau palikta valstiečiams dirbti.

NEP’o (naujosios ekonominės politikos laikais šalies žemės ūkis ne tik atsigavo, bet ir suklestėjo, valstiečiai net patikėjo, kad tie bolševikai ne tokie jau baisūs… Iki 1929/1930 m., kai vienu triuškinančiu smūgiu buvo įgyvendintas teorijoje skelbiamas privačios žemės nuosavybės panaikinimas suvarant į kolchozus, ir tai baigėsi Ukrainos Holodomoro siaubu. Lietuvoje po reokupacijos ūkininkai taip pat šiaip taip laikėsi iki 1949, kai buvo liautasi su jais žaisti ir buvo masiškai suginti į kolchozus.

Genderistinė ideologija radikalesnė ir nuoseklesnė už marksistinę ir numato panaikinti ne tik santuoką ir šeimą, bet ir biologinę lytį. Marksui ir net Lenino bolševikams tai dar atrodė pernelyg ekstravagantiškas sumanymas.

Šių dienų genderistams – tai pagrindinis tikslas. Politinis sprendimas priimtas – lytis turi būti panaikinta. Visos diskusijos – taktiniai žaidimai akims apdumti ir migdyti priešininkų budrumą bei valią stoti į žūtbūtinę kovą kurstant tuščias iliuzijas ir viltis, jog įmanomas koks nors kompromisas ir susitarimas. Tuo patikėti reiškia iš anksto pasmerkti save pralaimėjimui.

Diana Nausėdienė susitiko su lituanistinių mokyklų pedagogais

Redakcija
-
0

Trečiadienio popietę Diana Nausėdienė nuotoliniu būdu bendravo su Jungtinės Karalystės ir Airijos lituanistinių mokyklų mokytojais.

Susitikime dalyvavo savaitgalinių mokyklėlių ir formaliojo lituanistinio švietimo mokyklų pedagogai. Mokytojai pasakojo apie kasdienius iššūkius ir pasiekimus, įgyvendinamus projektus, organizuojamas vasaros stovyklas. Užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės vaikams lituanistinės mokyklos dažnai yra vienintelė galimybė išmokti kalbėti ir skaityti lietuviškai, susipažinti su protėvių krašto istorija, kultūra, gamta.

Tokius D. Nausėdienės susitikimus planuojama rengti ir su kitų šalių lituanistinio švietimo mokytojais. Idėja bendrauti su konkrečių šalių ar regionų lituanistinių mokyklų pedagogais kilo vasarą, pirmajai poniai lankantis stovykloje „Pasaulio Lietuva“.

Lietuvių kalbos ir kultūros mokymas skirtingose šalyse turi savų ypatumų, mokytojai susiduria su skirtingais iššūkiais, todėl kalbantis mažesnėse grupėse galima labiau įsigilinti į konkrečios šalies specifiką.

Dauguma trečiadienio susitikime kalbėjusių pedagogų įvardijo tuos pačius iššūkius: kvalifikuotų mokytojų trūkumą, nepakankamą vaikų ir tėvelių motyvaciją ir sunkumus dėl patalpų nuomos.

„Dėkoju kiekvienam iš Jūsų už pasiaukojimą ir tą svarbią švietėjišką misiją, padedančią užsienio lietuvių vaikams išsaugoti kalbą, pažinti tėvų ir senelių šalies kultūrą ir istoriją. Jūsų darbas nepaprastai svarbus ir vertingas“, – pedagogams sakė D. Nausėdienė.

I. Vėgelė siūlo pasirašyti „sąžiningumo deklaraciją“: įtaria, kad „influencerius“ remia vakcinų gamintojai

Redakcija
-
2

Vieši konfliktai ir susipriešinimas, remiami viešųjų ryšių projektais, įgauna vis platesnį mastą. Visuomenę siekiama įtikinti, kad už netinkamą pandemijos valdymą atsakomybė turi tekti ne valstybės valdymo institucijoms ar atsakingiems politikams, o privatiems asmenims.

Visi sveikatos apsaugos rodikliai, susiję su Covid pandemija, jos valdymu ir viruso išplitimu Lietuvoje (3 vieta Europoje pagal mirštamumą nuo Covid, 5 vieta pasaulyje perteklinių mirčių skaičiuje, itin aukštas sergamumas Covid ir t.t., išskyrus paskiepijimo nuo Covid rodiklius, pagal kuriuos Lietuva priskirtina Europos vidutiniokei) rodo akivaizdžiai netinkamą Covid valdymą, netinkamas ir neproporcingas priemones (galimybių pasai, nepagrįsti ribojimai ir t.t.).

Lietuvos Konstitucija įtvirtina, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą. Jiems laiduojama teisė apskųsti jų sprendimus. Konstitucija įsakmiai draudžia persekioti asmenis už tokią kritiką.

Pastaruoju metu propagandos tikslais naudojama skaudžios žmogiškos nelaimės istorija, kuria siekiama viešai pasmerkti privačius asmenis, kurie sąžiningai, remdamiesi moksliniais ir statistiniais duomenimis, kitų valstybių valdymo patirtimi reiškia savo nuomonę dėl netinkamo Covid pandemijos valdymo Lietuvoje. Šioje propagandos kampanijoje dalyvauja asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra gavę pajamų iš vakcinų gamintojų bei vakcinacijos skatinimo, yra arba buvo susiję su Covid pandemijos valdymu Lietuvoje.

Neretai „pamirštama“ atvirai deklaruoti turimus interesus. Siekdamas, kad diskusijos dėl pandemijos valdymo būtų sąžiningos ir etiškos, kviečiu visus „influencerius“, garsius visuomenės atstovus, žurnalistus, gydytojus bei viešus asmenis deklaruoti, kad jie neturi ir neturėjo arba turi galimą interesų konfliktą diskutuojamais pandemijos valdymo bei vakcinavimo klausimais. Pradedu nuo savęs.

Kviečiu visus „influencerius“, garsius visuomenės atstovus, žurnalistus, gydytojus bei viešus asmenis deklaruoti, kad jie neturi ir neturėjo arba turi galimą interesų konfliktą diskutuojamais pandemijos valdymo bei vakcinavimo klausimais.

„Covid pandemijos metu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negavau jokių pajamų iš vaistų (bei skiepų) gamintojų ar platintojų, Lietuvos valdymo ir valdžios institucijų bei kitų asmenų (tame tarpe negavau pajamų, susijusių su vakcinacijos, Covid pandemijos ar jos valdymo viešinimu), galinčių sukelti interesų konfliktą Covid pandemijos valdymo (taip pat ir skiepijimo nuo Covid) klausimuose.

Covid pandemijos metu neturiu ir neturėjau jokių įsipareigojimų valstybės valdymo ar valdžios institucijoms, neužėmiau ir neužimu jokių pareigų valstybės ar vyriausybės valdymo ar patariamosiose institucijose, kurios buvo ar yra susijusios su pandemijos valdymu. Nedirbu ir negaunu pajamų iš jokių įstaigų, įmonių ar institucijų, kurios gavo vakcinacijos, Covid pandemijos ar jos valdymo viešinimo pajamas.“

Dar pridėsiu ir tiems, kurie skleidžia pramanus apie mane: nesu įsipareigojęs jokiai politinei partijai ar politikui dėl tariamos savo politinės ateities.

Kviečiu visus savo sekėjus bei sąžiningumo siekiančius asmenis komentuojant minėtų asmenų post‘us apie pandemijos valdymą, vakcinaciją, Covid statistiką ar pan. paprašyti jų savo vardu paskelbti šią #SąžiningumoDeklaraciją (žinoma, išskyrus politikus: jų sąsajos ir interesai yra vieši ir atsiskleidžia per jų politinę priklausomybę ir/ar priimamus sprendimus). Jiems deklaravus interesų konfliktą – priminkite tai ir kitiems jų sekėjams, kad diskusijoje būtų aiškios išeities pozicijos.

Tik deklaravus interesų konfliktus ar jų nebuvimą, galima pinigų bei interesų neįtakota sąžininga ir etiška diskusija. Tikiu, kad tai leis rasti išeitį iš itin plataus susipriešinimo, apgailėtinos žmogaus teisių padėties ir netinkamo Covid valdymo Lietuvoje.

Rasa Čepaitienė. Paprastas chamizmas

Redakcija
-
11

Kai premjerė nuvažiavo oficialaus vizito į Vatikaną, daugelis, matyt, kilstelėjo antakius pamatę susitikimo su popiežiumi nuotraukas ir tą keistą griežto protokolo laikymosi ir kartu nesilaikymo hibridą – vienplaukę Šimonytę ilga juoda suknele. Jau tuomet kilo klausimų bei neprietelių paleistų juokelių apie jos gebėjimą orientuotis situacijoje ir tikrąją lytį.

Dabar gi, po vizito į JAE, šie juokeliai virto kone sardonišku juoku, net kandžiomis dažnutėmis, kuriose buvo suabejota ne tik premjerės skoniu, bet ir tuo, ar ji išvis turi ką apsirengti.

Nors, žinia, šis klausimas dažnai moteriai iškyla ryte sustingus prie tiutinte pritiutintos drabužių spintos nebeužsiveriančiom durelėm, tačiau mums čia svarbesnis kitas klausimas. Ar šie du užsienyje įvykę etiketo konfūzai tėra atsitiktinumas (bet tuomet turėtų lėkti protokolo tarnybos funkcionierių galvos), ar sąmoninga premjerės pozicija, net savotiškas rūbais išreiškiamas politinis pareiškimas nepaisyti priimančios šalies papročių ir rengtis bei elgtis kaip jai pačiai patogiau?

Abiem atvejais akivaizdi kultūrinio jautrumo aplinkai ir susitikimo dalyviams stoka (čia palieku nuošaly kitus klausimus apie Dubajuje sukirstų pusryčių kainą – negi šeimininkai nepavaišino arba buvo užsakytas viešbutis be įskaičiuotų pusryčių? – nors dar pamename anoje kadencijoje kotletus užsienyje valgiusį ministrą, kuriam tie kotletai, ir būtent dabartinių valdančiųjų dėka, ilgam atsirūgo). O tai apnuogina ir išryškina faktą, kurį mes ir taip seniai žinome – panelei Šimonytei ir jos ministrų kabinetui apskritai nebūdinga atsižvelgti į kitus žmones, jų lūkesčius ir rūpesčius, aišku, jei pastarieji nepriklauso savųjų ratui.

Kultūrinės empatijos, žinojimo, kaip elgtis tam tikrose situacijose ir tam tikruose kontekstuose stoka, kaip ir atsainumas šiems kontekstams arba net sąmoningas įžūlus jų nepaisymas labiau asocijuojasi su neišprusimo, tarpkultūrinio jautrumo ir elementaraus takto trūkumu. Kitaip tariant, su paprastu chamizmu.

Terminas, kaip žinia, kilęs iš Senojo Testamento, kur vienas iš Nojaus sūnų yra prakeikiamas už tai, kad nubėgęs broliams pliauškė apie girtą ir apsinuoginusį užmigusį tėvą. Bendrine tapusi sąvoka ir atspindi visą puokštę aukščiau išvardintų savybių, svarbiausia kurių būtų nepagarba kitiems ir savęs iškėlimas virš jų.

Kaip čia neprisiminus kito didaus literatūros kūrinio – M. Bulgakovo „Šuns širdies”, kur profesorius Preobraženskis susiduria su į jo butą įsiveržusia bolševikėlių gauja ir mandagiai paprašo jų patalpoje nusiimti galvos apdangalus, išskyrus vieną asabą, kurią išsiaiškina esant moteriškos lyties.

Tačiau už šių, atrodytų, buitinių, akibrokštų slypi žymiai gilesnės problemos. Chamai nesupranta kultūros ženklų ir simbolių dėl išsilavinimo stokos, arba, net ir suprasdami, tyčiojasi iš jų ir siekia sunaikinti, įsivaizduodami esą pranašesni už „tas senienas”.

Chamai pripažįsta tik jėgą, daugiau jėgos, todėl džiūgauja galėdami kitus žeminti ir engti, patyčiai krauti jiems nepakeliamas naštas, kurių patys nė neketina nešti. Jie, lyg tas tigro Šerchano prielypa šakalas, mėgsta erzinti ir slapčia kandžioti didesnius už save žvėris, vis pasidairydami į savo šeimininką, ar gerai, ar tam tai patinka. Tačiau tuoj pat neria į krūmus, kai tik horizonte pasirodo kitas stambus plėšrūnas, o šeimininko šalia nėra.

Nejaugi chamizmas yra raktas, kuriuo galima būtų atrakinti ir mūsų dabartinių valdančiųjų vykdomą vidaus ir užsienio politiką? Su visais tais „karstelių mokesčiais”, „pečiais už laisvę” ir rovimaisi muštis su keliais didesniais kaimynais ir net nekaimynais išsyk?

Mano klasiokas, anksčiau buvęs gana aukštu valdininku, o dabar užsiimantis privačiu verslu, dažnokai turi reikalų su biurokratais. Jis minėjo pastaruoju metu valdžios koridoriuose pastebintis itin išaugusį nesiskaitymo su klientais lygį. Kaip niekad iki tol kad ir smulkiausi valdininkėliai jau leidžia sau demonstruoti chamo manieras ir cinišką santykį su lankytojais. Profesiškai išsiugdę gerą uoslę viršininkų nuotaikoms, jie puikiai junta pasikeitusią atmosferą ir leidimą nebaudžiamumui.

O mums belieka guostis, kad ir tai praeis, kada nors baigtis. Ko daugiau laukti šalyje, kur išsilavinimo statusas jau suteikiamas ne už žinias ir gebėjimus, o už uolumą susišaunant dozę arba už rūpestį vienintelės teisingos kalbos ir „tikėjimo mokslu” puoselėjimu universitetuose ir darbo kolektyvuose?

Purvinas telniažkas, smirdančią machorką ir spjaudymą ant parketo keičia „žinomų žmonių” pamokymai, kaip gyventi ir ką vartoti. Tačiau kodėl tad ore taip ir lieka niekaip neišsivadintis atrūgų dvokas, sklindantis iš didžiosios žiniasklaidos, gero tono ženklu laikančios kuo išmoningesnes patyčias iš Prezidento, ir politikų, demonstratyviai nepaisančių eilinių piliečių interesų, kiršinančių ir skaldančių visuomenę?

Žuvis pūva nuo galvos, o valstybė – nuo chamų, užsirioglinusių į juos ryškiai pranokstančias vietas, savo kiauliškas manieras ir supratimą apie tai „kaip tvarkyti reikalus” dauginančių neįtikėtinu greičiu ir mastu. Jie net nesuvoks, kas negerai ir kur čia bėda, kitą vertindami per savo chamizmo prizmę matys tik bjaurastį ir godulį.

Nebūkime chamais.

 

Andrius Švarplys. Tai naujo pasaulio kūrimas

Redakcija
-
0
Andrius Švarplys. Tai naujo pasaulio kūrimas

Kad suvokti, koks yra platesnis politinio nupušimo kontekstas. LGBT, „žmogaus teisės”, lyties keitimas, sienos ir migracija.

J.Bideno administracija nusprendė skirti po milijoną dolerių imigrantų šeimoms, kurias išskyrė D Trumpo prezidentiniai įsakai. Trumpo politika buvo stabdyti nelegalią imigraciją ir to pasėkoje gavosi išskirtos šeimos.

Palyginimui, už kario žūtį ginant JAV valstybė išmoka 100 tūkst. dolerių. Taigi  nelegaliems migrantams po milijoną, už šalies gynybą žuvusiam – 100 tūkst.

Čia ne nupušimas. Čia rimtas naujo pasaulio kūrimas.

Lietuvoje labai panašią globalistinę politiką vykdo konservatorių partija kartu su „liberalų” partijomis.

1...921922923...1 710Nuo 1 710 922 puslapis