2025-05-02, Penktadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 819

Karas Ukrainoje. Keturiasdešimt septintoji (balandžio 11) diena

0
Ponas Zelenskis už apsauginių smėlio maišų savo biure Kijeve duoda interviu (dailymail.co.uk)

Slovakija gali parduoti haubicas Ukrainai

Gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad Slovakija gali parduoti Ukrainai dalį savo savaeigių haubicų „Zuzana“.

„Galiu patvirtinti, kad vyksta derybos [dėl pardavimo]“, – televizijos debatuose sakė Nadas. Daugiau detalių jis nepateikė.

Haubica Zuzana 2, modernizuota senesnio modelio versija, naudoja 155 mm šovinius, o efektyvus nuotolis yra 40–50 km (25–31 mylia), priklausomai nuo amunicijos tipo.

*****

*****

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo

Prasideda mūšis dėl rytų Ukrainos. Orda masiškai gabena geležis į Donbasą, į frontą savo vaikus žūti džiaugsmingai palydint tėvams ir draugams. Darda kilometrinės kolonos tankų, salvinių ugnies sistemų, šarvuočių ir kitos „bronetechnikos”, netrukus tapsiančių mėsos keptuvėmis.

Orkostano ruporai gavo nurodymą kelti savo goblinų kovinę dvasią: ambasadoriai, lavrovo, Zakharovos klapčiukai platina pranešimus, kaip Antrame Pasauliniame kare nuo hitlerinių fašistų vadavo Odesą, nužudė 160 000 nacių, tačiau žuvo 78 000 taikių gyventojų. Suprask: karo be aukų nebūna, fašistus (ukrainiečius) naikint reikia, civilių žūtys neišvengiamos, „gorod gieroi Odesa – nash“.

Dėl karo Ukrainos BVP trauksis 45 % (Pasaulio Bankas). Ukraina – viena pagrindinių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Teigiama, jog tai paveiks mažiausiai 250 milijonų gyventojų.

ES ruošia šeštąjį sankcijų paketą, kuriame galimai bus svarstomas prekybos nafta klausimas.

Operaciniai tikslai
Orkostanas pradeda puolimą šiaurės vakarų kryptimi. Pasisekė pasistūmėti keletą kilometrų. Spėliojama, kurioje vietoje ruošiamasi smogti pagrindinį smūgį. Visi puikiai suvokia, jog įsiveržus į Ukrainos gilumą rusofašistams reikės dešimčių tūkstančių karių užtikrinti saugumui užnugaryje. Toliau bandoma sujungti Iziumą su Horlivka, taip uždarant didelę teritoriją rytuose.

Per parą Charkivas buvo apšaudytas mažiausiai 66 kartus: salvinėmis ugnies sistemomis Grad ir Smerch, artilerija, tankais bei minosvaidžiais. 11 civilių žuvo, 14 sužeistų. Visiškai sugriautas Dnipro oro uostas. Mūsų vertinimu, Charkivo puolimas ir Dnipro ataka yra nukreipiantis dėmesį manevras. Pagrindiniai trumpalaikiai rusų tikslai yra placdarmo sukūrimas netoli Iziumo (Charkivo pietryčiuose), ukrainiečių jungtinių pajėgų išstūmimas iš Chersono srities, pasirengiant vėlesniam puolimui Odesos ir Krivij Rih kryptimis.

Kremlius per įtakos agentus visais įmanomais būdais siekia įvelti Vakarus į diskusiją ir tyrinėjimus: kaip Irpenės gatvėse atsirado lavonai, kokia poza gulėjo po Ukrainos kariuomenės atėjimo, kokia prieš; Kyjivas raginamas pasiaiškinti ir tirti, kas apšaudė Kramatorsko geležinkelio stotį, nes Maskva tikrai nedarė šių karo nusikaltimų. Žėkit, ką mes manom: baikim šitą trypčiojimą kraujo balose. Rusija Ukrainos miestus apšaudo kas valandą. Černihive – šimtai lavonų.

Charkive šiandieną rusai nužudė 10 civilių ir septynmetį berniuką. Mariupolyje pats pragaras – pasiekia žinios apie tūkstančius gyventojų lavonų, masines žudynes ir filtracijos lagerius, deginamus mirusiuosius. Teigiama, jog orkai į miestą neįsileidžia Tarptautinio raudonojo kryžiaus, nes patys suvokia, kad pasauliui išvydus tą siaubą, Venesuela ir ŠK prisijungs prie sankcijų.

Ar Kyjivas turi aiškintis ir pateikt įrodymus, kad tai daro ne Ukrainos pajėgos, o fašistiniai okupantai? Gal jau užtenka savi šaudo į savus failo? Uždarykim jį amžiams. Fašistinė Rusija užpuolė Ukrainą, griauna miestus, sąmoningai žudo, prievartauja ir kankina taikius gyventojus bei vaikus. Taškas.

Taktinis lygmuo

Ukrainos Operacinė vadavietė Pietūs pranešė, kad pastarąją parą atremdamos dar vieną puolimą Mykolajivo kryptimi ukrainiečių jungtinės pajėgos sunaikino naikintuvą Su-34, 7 technikos vienetus ir 70 okupanto karių. Mūsų draugai ant žemės šalia Mykolajivo patvirtino šią informaciją, pridurdami, kad daugelis rusų karių dabar neturi jokių asmens dokumentų, todėl neįmanoma apie identifikuotų orkų žūtis pranešti Tarptautiniam raudonajam kryžiui ir kitoms nepriklausomoms organizacijoms.

Toliau griaunami miestai. Bombarduojamas Mykolajivas, Charkivas, Pavlohradas bei kiti rytų Ukrainos miestai.

Orkams rytuose pavyko užimti keletą gyvenviečių: Popasna, Rubižnė, Nyžnyje, Novobachmitivka.

Nežiūrint visų rusų pastangų, ukrainiečiai toliau kontroliuoja apie 15 – 20 proc. Mariupolio. Taktinis orkų vadas Dubovoj telegram kanale skundžiasi, kad ukrainiečių snaiperiai yra aprūpinti optika, su kuria lengvai naikina taikinius, įskaitant pačius rusų snaiperius, kurie „neturi jokių galimybių su savo SVD pasipriešinti.” Dar 2019 mes patys vežėme ir dovanojome jiems įrangą, kuri tikrai žymiai lenkia klišarankių rusų produkciją. Taip pat ir Blue/Yellow bei Gedimino legiono pastangomis, nuolat būtini snaiperiams optiniai taikikliai pasiekia reikiamas rankas.

Suskaičiavę Zelenskio taktinių drabužių kainą (120 $), žurnalistai atkreipė dėmesį, jog britų premjero Boriso batai taip pat buvo seni ir nuklypę. Vyrai, kurie nuoširdžiai rūpinasi artimųjų likimais ir gyvybėmis, mažiausiai pergyvena, kaip jie atrodo ir kas ką „sakė pasakė“.

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra

Foto: ukrainiečiai ginkluoti priešlėktuviniais Stingeriu, Kolibriu (Ukrainos gamyba) ir Piorun

*****

Rusija jau pradėjo puolimą prieš Donbasą, vyksta pirmasis etapas – Arestovičius

Rusijos Federacija mėgins pulti vienu metu iš šiaurės ir iš pietų.

Pirmasis Rusijos kariuomenės puolimo etapas Donbase jau prasidėjo, antrajam etapui laukia atvykstant pastiprinimo. Apie tai interviu Markui Feiginui kalbėjo prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius.

Arestovičius sakė, kad Rusijos Federacija bandys vykdyti puolimą vienu metu iš šiaurės ir iš pietų. „Dabar visi laukia antrojo ešelono: tai 10 BTG (batalionų taktinių grupių – UNIAN), atvykusių iš Tolimųjų Rytų, paskutinė, 5-oji armija; ir tie, kurie buvo atitraukti iš šiaurės nuo mūsų. – iš Kijevo, Černigovo ir Sumos“, – sakė jis.

Tuo pačiu metu, pasak Arestovičiaus, pastiprinimas iš Tolimųjų Rytų dar nepasiekė puolimo pozicijų. Ir kariuomenė išvesta iš šiaurės, dar nepasirengusi puolimui.

Anksčiau Prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė, kad artimiausias dvi savaites Donbase vyks įnirtingos kautynės, kurios lems kito karo etapo likimą.

Be to, įsibrovėliai didina savo pastangas Zaporožės ir Chersono kryptimis.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka mano, kad Rusijos įsibrovėliai Kijevą gali bandyti šturmuoti antrą kartą, o Odesos puolimas neatmestinas kaip dar vienas priešo taikinys.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoljakas sakė, kad Ukrainos ir Rusijos prezidentų derybos gali įvykti po karinio susirėmimo Donbase, kuriame Kijevas nusiteikęs laimėti.

*****

Rusijos kariuomenė mėgina prasibrauti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą netoli Izyumo ir užimti Mariupolio kontrolę.

Rusijos Federacijos priešo kariai bando prasibrauti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių gynybą prie Izyum miesto ir įtvirtinti Mariupolio kontrolę. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša balandžio 10 d. operatyvinėje informacijoje.

 Pažymima, kad priešas bando prasibrauti per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių gynybą prie Izyum miesto, kad nustatytų visišką Mariupolio kontrolę.

Taip pat įsibrovėliai bando pagerinti savo padalinių taktinę padėtį Nikolajevo kryptimi.

Slobozhansky kryptimi priešas ir toliau iš dalies blokuoja Charkovą, apšaudydamas miestą  raketų ir patrankų artilerijos sistemomis ir minosvaidžiaiss. Perkelia papildomus junginius į Izyum miesto rajoną, kad sustiprintų pajėgas nurodyta kryptimi.

Donecko ir Tauridos srityse okupantas apšaudo artilerija ir minosvaidžisids daugeliu krypčių. Vykdo puolimo operacijas Mariupolio mieste, rengia oro antskrydžius, bando užimti centrinę miesto dalį.J

Južnobugskio kryptimi priešas dar kartą mėęgino užimti Aleksandrovkos gyvenvietės kontrolę . Nepasisekė. Neteko kuopos dydžio personalo ir įrangos.

Be to, įsibrovėliai iš artilerijos toliau apšaudė Novovorontsovką, Maryanskoye, Novogrigorievka ir Shevchenkovo.

Voluinės, Poleskio ir Seversko kryptimis priešo kariuomenės pozicijoje ir veikloje reikšmingų pokyčių nėra.

Anksčiau Prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė, kad pirmasis Rusijos karių puolimo etapas Donbase jau prasidėjo, o antrajam etapui tikimasi atvykti pastiprinimo.

*****

Borisas Johnsonas netikėtai pasirodė Kijevo gatvėse

dailymail.co.uk

Boriso Johnsono netikėtas vizitas Ukrainoje: bendroje spaudos konferenciją išviešinęs siaubingus Rusijos karo nusikaltimus Bučoje, premjeras kaip prizą „liūtui“ Zelenskiui pažadėjo 120 šarvuotų mašinų ir priešlaivinių raketų  raketų sistemų Vladimiro Putino okupantams išvaryti.

Borisas Johnsonas netikėto vizito Kijeve metu sakė, kad Ukrainos prezidentas Zelenskis yra riaumojantis Ukrainos žmonių liūtas.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip susitikusi pora sėdi už stalo vienas priešais  kitą, toliau matyit atitinkamos vėliavos. Johnsonas vilki tamsų kostiumą, o Zelenskis – chaki spalvos kombinezoną – jam būdinga apranga viešuose pasirodymuose nuo vasario 24 d.

„The Mail on Sunday“ žiniomis, JK premjero vizitas turėjo likti paslaptyje, kol premjeras paliks karo zoną. Tačiau apie jo atvykimą per popietę Ukrainos ambasada JK per klaidą paskelbė tviteryje, įdėjusi nuotrauką, kurioje jis kalbasi su Zelenskiu, su prierašu: Staigmena.

Dauningstryto padėjėjai mėgino tvirtinti, kad ministras pirmininkas jau kelias savaites rengėsi skristi į Ukrainą, ir atvyko į Kijevą „aptarti JK ilgalaikės paramos Ukrainai“.

Saugumo pareigūnai vizitui davė žalią šviesą po to, kai Putinas atitraukė išsekusias ir sumuštas Rusijos pajėgas, mėginusias apsupti Kijevą.

Johnsonas gyrė atkaklų Ukrainos karių pasipriešinimą, atrėmusį Rusijos veržimąsi į Kijevo sostinę.

„Manau, ukrainiečiai parodė liūto narsą, o jūs, Vladimirai, suteikėte jiems liūto riaumojimą“, – sakė jis.

„Rusai tikėjo, kad Ukraina gali būti užimta per kelias dienas, kad Kijevas po kelių valandų atiteks jų kariuomenei. O kaip jie klydo!

Ukraina negailėjo pagyrimų Johnsonui, jos parlamentas skelbė: „Mes stipriname savo demokratijų sąjungą. Būk drąsus, kaip Borisas. Būkite drąsūs, kaip Ukraina!

JK atstovas sakė, jog ministras pirmininkas pasinaudojo vizitu, naujam finansinės ir karinės pagalbos paketui parengti, ir atvyko kitą dieną po to, kai paskelbė apie papildomą 100 mln. svarų paramą prieštankiniais, priešlėktuviniais ginklais ir vadinamaisiais „savižudžiais dronais“.

Įrašytame video įraše kartu su Zelenskiu pasirodęs Johnsonas sakė, kad Vakarai ir toliau „griežins“ sankcijas Maskvai, jis gyrė Ukrainos pasipriešinimo drąsą.

Ministras pirmininkas vyko į Ukrainą asmeniškai susitikti su prezidentu Zelenskiu, parodydamas solidarumą su Ukrainos žmonėmis, – sakė Dauningstryto atstovas. „Jie aptars ilgalaikę JK paramą Ukrainai, o premjeras pasiūlys naują finansinės ir karinės pagalbos paketą“.

Kalbėdamas apie civilių žudynes Ukrainos miestuose, Johnsonas sakė, kad Maskvos pajėgų įvykdyti žiaurumai „visam laikui suteršė“ Putino reputaciją.

„Tai, ką Putinas padarė tokiose vietose kaip Bucha ir Irpinas, yra karo nusikaltimai, kurie visam laikui suteršė jo ir jo vyriausybės reputaciją“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Po 2022 m. balandžio 09 d. Rusijos atakų prieš Ukrainą Černigove, Ukrainoje sunaikinto Jurijaus Gagarino stadiono vaizdas.

*****

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo
Kremliaus padugnių elitas geria ir pagiriojasi. Orkų ambasadorius JAV po grasinimų karu, jau vapa apie kažkokį bendradarbiavimą, kartodamas Zakharovos naratyvą, kad dėl visko kalti Vakarai ir NATO, kurie siekė sugriauti Sovietų Sąjungą iškart po Antrojo pasaulinio karo. Ir štai dabar Rusija tam griovimui nutarė pasipriešinti; tačiau Maskva linkusi bendradarbiauti. Kažkokia politinė šizofrenija Hagos kartuvių fone.

Putlerio ruporas Peskov nelaimingo žmogaus veidu CNN pripažino, kad Rusijos nuostoliai kare ženklūs. Mes manome, kad 20 tūkst. orkų jau padėjo galvas Ukrainos žemėje.

Rusofašistiniai melagiai toliau makaluoja dviejų tipų informacinį mėšlą: Vakarams trimituojama, kad civilius žudo ir miestus bombarduoja patys ukrainiečiai; ukrainiečiams aiškinama, jog Mariupiolio likimas laukia visų, pasipriešinti nutarusių miestų. Kyjivo taip pat.

Šaltiniai praneša, kad netrukus Rusijos „Informacinių tyrimų agentūra“ paskleis paketą dezinformacijos (TV reportažai, straipsniai su „įrodymais“), apie Izraelio, JAV, britų ir kitų šalių spec. pajėgų dalyvavimą kare Ukrainos pusėje, nes nu reikia pateisint apsišikimą kare.

Rusijos fūroms užsidarė ES sienos.

Vokietijos kancleris Šolcas verkšlendamas prašo suprasti, kodėl Vokietija negali staiga nutraukti dujų importo iš Rusijos. Šalis nuo karo pradžios orkostanui sumokėjo 35 mlrd. eur., tačiau norint atsisakyti rusiškų dujų, reikia statyti terminalus, naujas jungtis, o tą Vokietija galės pasiekti tik 2024-ųjų vidury.

Mark Milley JAV kongrese pareiškė, jog Baltijos šalys siekia įrengti nuolatines karines bazes, už kurias mokės patys, tačiau kontingentas bus rotuojamas kas 2-3 metus.

Rusijos finansų ministerija paragino BRIKS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, PAR) pereiti prie naujos bankinių atsiskaitymų sistemos (aišku, paremtos rubliais).

Operacinis lygmuo

Kremliuje sabuntujus. Teigiama, kad putinas nebėra saugus, nes dalis generolų nepalaiko planuojamos beprotybės pulti Ukrainą iš Rytų ir siekti pergalės bet kokia kaina. Nesėkmės atveju aišku viena – putinas eina velniop ir tą padarys savi.

Rusų operaciniai tikslai išlieka tie patys: rytų ir pietų Ukraina.

Taktinis lygmuo

Intensyviai apšaudomas Charkiv.

Prasidėjo puolimas iš pietryčių Sloviansko – Krematorsko kryptimi.

Ukrainos žurnalistai suskaičiavo, kad taktiniai rūbai (įskaitant sportbačius), kuriais vilkėjo Zelenskis susitikimo su Borisu metu, iš viso kainavo 120 $.

Lukašenka gavo į snukį. Draugiškų ledo ritulio varžybų metu, žaidėjas X neva netyčia nepataikė į „šaibą“ ir skėlė „kliuška“ batkiai tiesiai per žandikaulį.

*****

 

Slovakijos priešlėktuvinė gynybos sistema S-300 sakoma jau dislokuota kažkur Ukrainos rytuose

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo

Rusijos ambasadorius JAV A. Antonovas pagrasino Amerikai karu, jei valstijos toliau rems Ukrainos vadovybę. Mes visada sakėme, kad reikia nuo pat mažens rūpintis fizine ir psichine sveikata, nes vėliau tikrai gali būti ne kažką. Ypač lakant voniomis vodką.

Prancūzijoje labai blogi reikalai. Apklausos rodo, kad rytoj vyksiančių prezidento rinkimų išvakarėse, vienu procentu nuo Makrono atsilieka radikalė, putino draugė, Kremliaus projektas, į kurį sukišta daug milijonu eurų. Jei ši draugė laimės – rusofašistinis Kremlius turės ne neutralų, o atvirai palaikantį Paryžių. Kartu su Vengrija, Prancūzija gali tapti ardomuoju ES elementu. Bet kokiu atveju, visas šis šlamštas nugarmės į bedugnę drauge su putleriu.

Vokietijos prezidentas kviečia suburti tarptautinį tribunolą putinui ir lavrovui už karo nusikaltimus Ukrainoje ir atsiprašo už klaidas, neįvertintant Rusijos anksčiau. Gerai jau, nieko nepadarysi, kačiukai atanka.

Operacinis lygmuo

Putleris karinės operacijos Ukrainoje vadu paskyrė armijos generolą A. Dvornikov, pasižymėjusį intervencijoje į Siriją. Šis karo nusikaltėlis turi didelės patirties griaunant Alepo, Homs ir kitus civilius Sirijos miestus bei atakuojant civilius taikinius. Atrodo, kad ne tik orkų vadams ant žemės duodama iniciatyvos veikti laisviau – putka nutarė išspirti iš generalinio štabo Šoigu ir Gerasimov. Fašistinės Rusijos diktatorių įkvėpė Sirijos žemėlapiai prieš ir po Rusijos intervencijos, kuomet kartu su Asadu kontroliuojamos teritorijos plotas padidėjo nuo 19 000 kv. km. iki 78 000 kv. km. Matyt, tikisi, kad pavyks padaryti copy paste Ukrainoje.

Karo nusikaltėliai toliau taikosi į civilius bei civilinius objektus, siekdami ne tik kuo daugiau jų žūčių, bet ir įsiutinti ukrainiečius, pakurstyti neapykantą ir žiaurumo protrūkius rusų karių atžvilgiu. Tai daroma tam, kad ateityje būtų galima įtikinti Vakarus, jog už visus karus nusikaltimus atsakinga Ukrainos pusė. Jau dabar stebime vystomą psichologinę operaciją, kai ant balistinės raketos, smogusios Kramatorsko geležinkelio stotyje laukusiems evakuacijos žmonėms, yra neva patvirtinantis pačių ukrainiečių kaltę ir atsakomybę už ataką užrašas „už vaikus” (rusų k.). BBC dirbantys rusų įtakos agentai pluša už 30 sidabrinių dieną naktį.

Foto: pirmieji australų Bushmasters pasiekė Ukrainą

Taktinis lygmuo
Rusai toliau bando sulyginti Charkivą su žeme. Mariupolis laikosi. Sprogimai Chersone. Odesa apšaudoma iš jūros, pasirodė informacijos apie rusų vykdomą šio uosto blokadą iš jūros.

Rusų verslininkas FB paskelbė įrašą apie tai, kaip, pamatęs savo kieme orkų karinę techniką, pats susisiekė su Ukrainos pajėgomis ir paprašė artilerija sunaikinti šalia Kyjivo stovintį prabangų jo namą kartu su visais rusų gelžgaliais. Ukrainos artilerija dirbo tiksliai – sunaikinus priešo techniką, namas, nors ir kiek apgadintas, bet stovi.

Cituojame: „Žiūrite per savo namų interneto kamerą, o ten, kieme, Rusijos kariuomenė dislokuoja 12 karinės technikos vienetų, tarp jų – MLRS, „Tornado G” ir „Grad”. Mano namas pastatytas taip, kad jis veikia kaip puiki slėptuvė, iš kurios labai patogu šaudyti į Kyjivą. Štai kodėl jie atvyko. Kyla klausimas: kiek laiko truks, kol pateikus tikslias savo namo koordinates Ukrainos pajėgoms, jos sunaikins taikinius?”

Video: bebaimis Azovo pulko karys partizaniniu būdu naikina rusų tanką, kurio įgula paslėpė jį gatvėje prie cerkvės netoli Mariupolio (?).

https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4823678311076093/293300189614822

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra

 

*****

 UNIAN nuotrauka. Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300/

Slovakija perduoda Ukrainai oro gynybos sistemą S-300

Ukraina ne tik ginasi. Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Apie tai Twitter paskelbė Slovakijos Respublikos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris. „Noriu patvirtinti, kad Slovakija suteikė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Ukrainos žmonės drąsiai gina savo suverenią šalį ir mus.

Mūsų pareiga padėti, nelikti nuošalyje ir nepalikti žmonių gyvybių Rusijos agresijai“, – pabrėžė jis.Hegeris.

*****

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo

Lendlyzas! JAV Senatas pritarė skolinimo programai. Iš esmės, tai reiškia, kad JAV galės tiekti ginkuotę ir viską, ko reikia karui prieš Rusiją ir Baltarusiją laimėti, o Ukraina už viską galės sumokėti arba grąžinti po karo. Paskutinį kartą skolinimosi programa buvo taikoma Antrojo pasaulinio karo metais, kai Jungtinės Valstijos teikė pagalbą sąjungininkėms šalims, kovojusioms prieš nacistinę Vokietiją, daugiausia Sovietų Sąjungai ir Didžiajai Britanijai. Daugelis istorikų teigia, kad ji padėjo pakreipti karo pusiausvyrą sąjungininkų naudai.

Kijeve vėl atidaroma ES atstovybė, Borelis su kompanija vyksta aplankyti Zelenskio, o Japonija išsiunčia 8 Rusijos diplomatus.

JT suspendavo Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Operacinis lygmuo

Be pakitimų. Orkai artimiausiu metu bandys perkirsti Ukrainą rytuose šiaurės-pietų kryptimi bei išlaikyti Chersoną ir užimti Mykolajivą, o ukrainiečiai, suprantama, bandys jiems to neleisti padaryti.

Taktinis lygmuo

Padugnės Maskvoje nurodė savo nežmonėms balistinėmis raketomis apšaudyti Kramatorską. Dvi sprogo geležinkelio stotyje, kurioje virš 4000 ukrainiečių laukė evakuacijos traukinio. Dešimtys žuvusių, tarp jų ir keturi vaikai, taip pat šimtai sužeistų civilių. Mūsų vertinimu, tai yra dar vienas, eilinis bandymas atverti Vakarams akis ir parodyti, kad rusofašistai nori sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečius. Vakarai spyriojasi ir nenori to matyti.

Ukrainiečių pajėgos Donecke ties Sieverodonecku sudaužė rusų pajėgas ir privertė jas atsitraukti maždaug 10 km į rytus, paliekant Kreminos gyvenvietę. Tai pirma didesnė pergalė rytuose.

Rusai toliau raketomis apšaudo didžiausius Ukrainos miestus, oro pavojaus sirenos aidi dieną ir naktį didžiojoje Ukrainos dalyje.

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra.

Video: taip atrodo nusiaubta Borodianka iš oro.

https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4821216534655604/789198112468306

*****

Fronte be didelių pakitimų. Orkai toliau nesėkmingai puola šiauriniame ir pietiniame Donbaso flange. Panašu, kad agresorius supranta, jog viena iš nesėkmių priežasčių – lėtas ir stringantis tiekimas, todėl 38 – osios atskirosios geležinkelių brigados pajėgomis tvarko geležinkelį Kupyansk, Izyum, Svatove. Mariupolis kaunasi. Tuo pačiu orkai baiminasi ukrainiečių puolimo nuo Charkiv ir todėl minuoja tikėtinus atakų ruožus. Chersono apylinkėse ukrainiečiai vykdo lokalias atakas, tačiau didelės sėkmės nėra.

Chornobaivka siunčia šilčiausius linkėjimus Belgorodui. ten vėl kažkas sproginėja. Kas tai bebūtų – ukrainiečių darbas, ar vietinės problemos – tie bumbsėjimai Belgorodo gyventojus verčia susimastyti, ar tik neateis „denacifikacija“ į jų namus. Jau ir Belgorodo valdžiai Q/A sesijos metu užduodami klausimai apie miesto evakuaciją. Aparačikas žvaliai atsako, kad ne, bet vien tokie klausimai daug ką pasako. ( https://twitter.com/GirkinGirkin/status/1512273224402452485)

Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.

p>Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.

*****

Jūsų dėmesiui vakarinis update.

Donbaso kryptis:
– Charkivo sektoriuje agresorius intensyviai atakuoja miestą artilerija ir neleidžia miesto gynėjams vykdyti aktyvių karinių veiksmų kelio Kupiansk – Izyum link.

– Šiaurinis flangas. Tęsiamos atakos Slaviansk ir Barvinkove kryptimi, tačiau ir toliau agresorius niekur nepasistūmėjo. Maža to, ukrainiečiai didina aktyvumą Izyum kryptimi. Antai pietinėje Donets upės pusėje, netoli neseniai orkų užimtos Brazhkivka, sunaikinta agresoriaus kolona. Itin suaktyvėjo bandymai iš pietų prasimušti iki Slaviansk (iš Popasna) ir Severodonetsk (iš Novotoshkivske), tačiau ir vėl nesėkmingai.

Tuo pačiu orkai, matydami, kad Rubizhne puolimas nesiseka, pabandė pasigerinti pozicijas ir užimti Kremina (apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Rubizhne) ir pasigerinti savo pozicijas aplink miestą. Norėjos kaip geriau, gavos kaip visada – ukrainiečiai ne tik apgynė miestelį, tačiau kontratakavo bei nustūmė priešą 10 km į rytus. Neatmestina, kad ukrainiečiai tik ir laukė tokio neatsargaus orkų žingsnio, kadangi esant tokiai priešo pajėgų koncentracijai nustumti juos 10 km nėra taip paprasta. Jei turės pakankamai pajėgų, jie galėtų išvystyti šią sėkmę ir užeiti prie Rubizhne esančiai grupuotei iš užnugario, pvz. užimti Varvarivka. Laikom kumščius.

– Pietinis flangas. Orkai vėl atnaujino puolimą Marinkos sektoriuje. Šį kartą puolama ne šiaurės vakarų link, o į vakarus Vuhledar ir Velyka Novosylka link. Kitais žodžiais tariant agresorius kiek keičia taktiką ir Vuhledar bei Velyka Novosylka problemą bando spręsti ne bukai atakuodami tuos miestelius nuo kontaktinės linijos, o bando smogti iš flango. Tiesa ir vėl ukrainiečiai sėkmingai ginasi. Tuo pačiu orkai atnaujino intensyvų puolimą Mariupolyje, gynėjai kaunasi.

Pietų kryptis. Agresoriui toliau nesiseka perimti Oleksandrivka kontrolės. Tokie orkų puolimai operacine prasme naudingi ukrainiečiams, kadangi jie turi galimybę pailsėti, persigrupuoti, o tuo pat metu orkai eikvoja kaip pavasarinis sniegas jiems Chersone tirpstančius resursus.

Kyivo kryptis. Baltarusijos teritorijoje esančios agresoriaus pajėgos demonstruoja aktyvumą, siekdamos neleisti permesti ukrainiečių pajėgas į Donbasą.

Pabudo bulbafiureris. Kurį laiką sėdėjęs tyliai, dabar jis pradėjo pasakoti apie kažkokias mistines Baltarusijos SOP operacijas išlaisvinant kažkokius fūristus (nieko neklauskit, mes patys dabar tik žvengt baigėm). Gal šio susapnuoto žygdarbio paskatintas, jis pareiškė, kad Baltarusija turi dalyvauti Ukrainos ir Rusijos taikos derybose. Tylėtų sau tyliai, o ne – pats vietos teisiamųjų suole šalia senuko – žiurkiuko ieškosi. Nieks už liežuvio netraukė.

BTR4 kontaktas su dviem orkų tankais. Štai taip kaunasi Mariupolis (nesam tikri ar šis video filmuotas šiomis dienomis ar anksčiau, bet visgi …)

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/386935403279643

 

*****

Egidijus Papečkys

Keturiasdešimta trečia diena (balandžio 7, ketvirtadienis)

Ir vėl neminėsiu, kas kokį kaimą užėmė, ir kokį kitą kaimą pulti atsivėrė kelias. Kol rusai nesutelkė pajėgų ir nepamėgino pradėti naujo didesnio masto puolimo, fronte vyksta nesibaigianti kova dėl atskirų kalvų, kelių sankryžų ir trijų sugriautų namų prie kelio. Todėl pakalbėkime apie kitus dalykus.

Visi Rusijos propagandistai teigia, kad į rusų rankas pateko teritorinės gynybos karių duomenys, visų pirma Chersono srityje. Ir šiomis dienomis rusų represinės struktūros Chersone likusius teritorialus žudo ir suiminėja. Manau, kad tai dezinformacija, skirta įbauginti teritorinės gynybos karius ir, svarbiausia, jų artimuosius.

Donetsko „liaudies respublikos“ milicija gėdina čečėnus, kad šie paskelbė įrašą su grupe Mariupolyje pasidavusių Ukrainos karių. Sako, kad juos sulaikė milicijos specialios paskirties būrys, o čečėnai pasifilmavo užnugaryje ir prisiėmė svetimą laimėjimą. Smulkmena, bet džiugu, kai priešai pykstasi kaip vaikėzai. Ir pamoka mums, kad nereikėtų taip pat vaikiškai aiškintis santykius socialiniuose tinkluose.

Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui suteiktas generolo leitenanto laipsnis. „Tarnauju Rusijai“ iš jo lūpų nuskambėjo labai keistai 🙂

Rusijos tardymo komitetas kasdien šūsnimis kepa baudžiamąsias bylas Ukrainos kariams už … savo šalies gynimą nuo agresoriaus. Kaltina viskuo, perfrazuojant seną posakį – yra karys, bus ir baudžiamojo kodekso straipsnis. Tardymo komitetas patvirtino, kad kuro saugykla Belgorode, Rusijos teritorijoje, buvo apšaudyta ukrainiečių 3 balistinėmis raketomis Točka-U, sužeisti 8 Rusijos piliečiai, apgadintas 21 automobilis. Be abejo, raketas į agresoriaus teritoriją iššovusiems Ukrainos kariams iškeltos baudžiamosios bylos. Įsivaizduojate, kiek popieriaus šitoms sukurptoms byloms sugadino ir dar sugadins Rusijos tardytojai?

Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos balsavimu – esant 2/3 balsavusiųjų daugumai – suspenduota Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje.

Įdomiausios visgi žinios iš Baltarusijos. Kalbėdamas Saugumo tarybos posėdyje A. Lukašenka pasakė labai ilgą monologą, kuriame tūkstantis pirmą kartą išsakė kaltinimus Vakarams. Piktinosi, kad derybos vyksta Stambule, Turkijoje, o ne Baltarusijoje. Dar labiau pasipiktino, kad Baltarusija „paskelbta agresoriaus bendrininke“. Tiesiai ir tikslingai tarp eilučių pasakė, kad Rusija yra agresorė. Kelis kartus pakartojo, kad „mus įdėjo į vieną krepšį su Rusija“. Labai drąsus pareiškimas, akivaizdi demonstracija Vakarams, kad norėtų ištraukti galvą iš rusiškos kilpos ir toliau laviruoti tarp Vakarų ir Kremliaus.

Akivaizdu, kad Lukašenka jau jaučia galimą karo pabaigą, ir graudžiai (supranta, kad to nebus), pasisiūlė padėti po karo atstatyti Ukrainą. Tarsi ukrainiečiai galėtų pamiršti, kad tik atidarytas Baltarusijos frontas leido rusams atakuoti Kijevą, kad ir šiandien iš Baltarusijos į Ukrainos miestus skrieja raketos ir rusų lėktuvai. Niekas nepamiršo, kad Lukašenka asmeniškai, iš už nugaros, padavinėja Putinui šovinius. Už tai teks atsakyti, bet Lukašenka galvoja kažkaip išsisukti.

O dabar apie komišką detalę. Net ir kare yra vietos šypsenai – Lukašenka pranešė apie Baltarusijos specialiųjų pajėgų pravestą specialiąją operaciją, kurios metu Ukrainos teritorijoje buvo išvaduoti Baltarusijos piliečiai, daugiausia vilkikų vairuotojai, „sulaikyti“ Ukrainoje. Sako, kad niekas to nepamatė, net Saugumo tarybos nariai. Ir iš tiesų, negali nepamatyti to, kas neįvyko po mūsų saule.

Į Ukrainą keliauja ir toliau keliaus sunkioji technika ir ginklai. Rusiškuose socialiniuose tinkluose dėl to niršta, nes supranta – šie ginklai ir technika ukrainiečiams padės sėkmingiau apsiginti ir išvaduoti dalį okupuotų teritorijų. Nepamirškime ir patys paremti – nupirktos šarvinės liemenės, šalmai, termovizoriai ir netgi sausi daviniai padeda ukrainiečių kariams išgyventi fronte.

Slava Ukraini!

*****

dailymail.co.uk nuotr.

zsu.gov.ua

Prasidėjo keturiasdešimt trečiasis herojiško Ukrainos žmonių pasipriešinimo Rusijos karinei invazijai laikotarpis.

Rusijos Federacija ir toliau vykdo plataus masto ginkluotą agresiją prieš mūsų valstybę. Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į pasirengimą puolamajai operacijai Rytų Ukrainoje, kuria siekiama įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę.

Priešas ir toliau aktyviai veikia Slobozhansky, Donecko, Pivdennobuzsky ir Tavrijos kryptimis.

Slobozhansky kryptimi priešas toliau blokavo Charkovo miestą ir jį apšaudė iš artilerijos.

Donecko ir Tavrijos kryptimis priešas toliau apšaudo iš artilerijos  Popasnos gyvenvietę. Tikslas – paralyžuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius ir atnaujinti puolimą Rubižnėje, Nyžnėje ir Novobachmutivkoje.

Okupantai taip pat nesėkmingai mėgino prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės gynybą Novotoškivskės gyvenvietės rajone.

Pietų Bugo kryptimi priešas gina anksčiau užimtas pozicijas, imasi priemonių atkurti savo padalinių kovinį pajėgumą. Toliau vykdo griežtą filtraciją laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose.

Kai kurie atšaukti rusų daliniai yra įsikūrę palapinių stovyklose daugelyje Rusijos Federacijos regionų, besiribojančių su Ukraina. Kariškiai atsisako dalyvauti tolesniuose karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje. Šių darbuotojų moralinė ir psichologinė būklė yra žema ir linkusi blogėti.

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir toliau ieško būdų, kaip išspręsti savo padalinių papildymo žmogiškaisiais ištekliais problemą.

Rusijos kariniai komisariatai suaktyvino darbą su nuo 2012 metų iš karo tarnybos atleistais šauktiniais, turinčiais vairuotojo, mechaniko-vairuotojo, žvalgo ir jaunesniųjų vadų karinės apskaitos specialybes. Oficiali iškvietimo į karių registracijos ir įdarbinimo tarnybas priežastis – 3 mėnesių trukmės mokymas dėl nurodytų karinių specialybių.

Vadinamosios Padniestrės-Moldavos Respublikos teritorijoje taip pat vykdomas atitinkamas propagandinis darbas su Rusijos pilietybę turinčiais gyventojais.

Okupantai ir toliau naudoja smurtą prieš civilius laikinai okupuotose teritorijose. Mariupolio gyventojai priverstinai deportuojami į laikinai okupuotus Donecko srities rajonus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos praėjusią parą pataikė į tris oro taikinius: sparnuotąją raketą, UAV ir naikintuvą. Oro pajėgos ir toliau smūgiavo raketomis ir bombomis į okupacines pajėgas. Apie bendrus priešo nuostolius vėliau pateiksime atskiroje ataskaitoje.

Mes tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis! Laimėkime kartu! Šlovė Ukrainai!

*****

dailymail.co.uk nuotr.

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis:

– Šiaurinis flangas. Agresorius toliau nesėkmingai puolė Severodonetsk sektoriuje (ypač ties Novotoshkivske). Taip pat orkai bandė atakuoti link Slaviansk iš šiaurės (nuo Izyum) ir iš pietryčių (nuo Popasna), kelis kilometrus pasistūmė į priekį, tik klausimas – ar ilgam. Tai nepakeičia bendro vakar išsakyto vertinimo – nuo vasario 24 d. Donbase kovojusios „vietinės“ pajėgos (dalis 20-osios armijos, 6 armija, „separų“ vienetai, samdiniai) išsisėmė ir dabar daužo galva į sieną norėdami: 1) palaikyti įtampą fronte, 2) sudaryti sąlygas gerokai parūgusioms pajėgoms iš kitų krypčių (1 GTA, kitai daliai 20-osios armijos vienetų, desantininkams) atkurti kovinę galią, sukaupti rezervus ir susipažinti su padėtimi fronte. Susidaro įspūdis, kad laikai, kiek „vietinės“ pajėgos gali daužyti galvą į sieną ir kiek reikia naujai atvykusioms parūgusioms pajėgoms pasiruošti nesutampa. T.y. „vietinės“ pajėgos jau išsikvėpė, o naujai atvykusios pajėgos dar nepasiruošusios. Būtent todėl vietomis orkai pereina į greitą gynybą, siekia įsitvirtinti užimtose pozicijose. Ar ukrainiečiai lauks, kol orkai pasiruoš – pažiūrėsime. Tuo pačiu neatmestina, kad agresorius vengdamas mūšio pauzės, kuri duotu laiko ukrainiečiams priimti sprendimus (pvz.: kontratakuoti arba įsitvirtinti geriau gynybą), bandys strimgalviais mesti į puolimą neapsiuosčiusias pajėgas (tai jie darė ne kartą).
– Pietinis flangas. Vyksta taktinis pasistumdymas Vuhledar – Velyka Novosylka sektoriuje (orkai bando pulti) ir Hulyaipole (aktyvesni ukrainiečiai). Mariupolis dar kaunasi.

Pietų kryptis. Be pakitimų.

Kyivo kryptis. Be pakitimų.

Ir pabaigai – apie Rusijos rezervus. Norime dar kartą pakartoti tiems, kurie išpūtę žandus aiškina “nu čia dabar biški pažaidė, nu jau dabar tai va persigrupuos, surinks ir kaip duos”. Dar kartą:

– Nuo vasario 24 d. Ukrainoje kariauja visa, ką orkai turėjo geriausia (1 GTA, desantininkų vienetai, spec. paskirties brigados, oro pajėgos). Taktiniame lygmenyje kariauja blogai – dvesia ir dega. Tai, ką dabar orkai renka yra antros, trečios arba “žemiau plintuso” kategorijos pajėgos – neapmokyti rezervistai, karo akademijų kursantai, samdiniai. Taip pat reikia suprasti, kad artileristai, logistai, oro, jūrų pajėgų, kosmoso pajėgų kariai neis į puolimą Ukrainoje kaip pėstininkai. Kitų stebuklingų, „modernių“ armijų ir divizijų nėra. Tiesiog jų nėra – nustokite fantazuoti.

– Rusijos kariuomenės geriausi vadai vadovavo jų geriausiems vienetams. Jie lygiai taip pat dvesia ir dega nuo vasario 24 d. Naujų ar tuo labiau geresnių „karo genijų“ taktiniame lygmenyje neatsiras.

– Rusija patyrė ir patiria didžiulius karinės technikos nuostolius. Ne tik iškonservuojama sena technika, bet tankai, PKM, šarvuočiai imami iš mokomųjų dalinių ir keliauja į frontą. Su kuo mokysis pavasarinio šaukimo būsimieji orkų tankistai ir mechanizuoti pėstininkai, velniai žino?

Žinoma, tai nereiškia, kad Rusija nebeturi technikos. Dar yra begalės senos technikos, kuri yra ir bus traukiama į dienos šviesą. Tačiau prieš tai paminėti dalykai daug ką pasako.

Tad galvodami apie Rusijos kariuomenę nežiūrėkime tik į žemėlapį (“gi negali tokia didžiulė šalis nebeturėti rezervų”), o analizuokime.

Ponai, karalius nuogas!

*****

 

 

 

 

Edvardas Čiuldė. Putinas tupi po tavo lova

0

Krikščionybė yra meilės religija, kitaip nepasakysi, meilė čia yra suprantama kaip aukščiausioji dorybė. Per visą Šventąjį Raštą tikriausiai neužtiksime nė menkiausios užuominos, leidžiančios pateisinti neapykantą.

‚Mylėk savo artimą kaip pats save“ – geriausiai žinomas ir dažniausiai prisimenamas krikščionybės priesakas. Tačiau meilės užduotis krikščionybėje yra išpažįstama dar radikalesniu pavidalu nei mums jaukus ir ne taip jau sunkiai įgyvendinamas raginimas mylėti savo artimą, nes Šventajame Rašte yra užsimenama ir apie pareigą galiausiai pamilti net savo priešus.

Ar jūs įsivaizduojate galimybę pamilti Hitlerį, nekalbant apie Putiną?

Ar tyra kaip skustuvo ašmenys po Bučos žmonių prievartautojų kaklu ir staigi kaip užšąlantis kibire vanduo per vasaros karščius neapykanta iš tiesų nedera su krikščioniška pasaulėžiūra?

Atrodytų, kad atsakymas į tokį klausimą turėtų būti labai paprastas, tačiau intuicija kužda, kad ne viskas čia yra taip aišku ir paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kaip rašo iškilusis krikščionių filosofas Josef Pieper, krikščioniškoji filosofija nuo ne krikščioniškosios, be kita ko, skiriasi ne tuo, kad moka rasti geresnius sprendimus, skiriamasis krikščioniškosios filosofijos bruožas esą ir yra tas, kad ji ne geresnius sprendimus randa, o labiau negu kuri nors kita filosofija jaučia paslaptį.

Krikščionybė esą komplikuoja mąstymą, reikalaudama išlaikyti įtampą, viršijančią įprastus mąstymo sunkumus, neleisdama nutekėti atsakymui dailiai numelioruotu pagal racionalistinius kanonus metodinės drausmės kanalu. Todėl galima būtų pasakyti ir taip, kad krikščioniškos tiesos nepasiduoda įprastam mūsų reliatyvistiniais laikais tiesos kanalizacijos procesui pagal visuotinai pripažintus racionalistinės harmonijos lėkštumo metodus.

Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, krikščionybė kaip meilės religija jokiu būdu neišpažįsta meilės kaip kvailos begalybės. Nesakau, kad neapykanta yra kita meilės pusė, tikrai to netvirtinu, nors būna ir taip, kad, susituokę iš meilės, ilgiau pagyvenę sutuoktiniai pradeda jausti vienas kitam baisią neapykantą. Tokiu atveju, jeigu turėtume galimybė numatyti ateitį, būtų galima sakyti, kad ji ištekėjo, o jis vedė iš neapykantos. O kalbant daug rimčiau, pravartu bus pastebėti, kad meilės atpažinimui vis tik yra reikalinga kažkokia nuovoka apie neapykantą kaip meilės ribą, kaip jos negatyvų reljefą, kažin ar atpažintume meilės saldumą, jeigu nieko nežinotume apie neapykantos kartėlį.

Vienoje TV laidoje girdėjau Kaune anksčiau gerai žinomos konservatorių veikėjos graudų pasakojimą apie tai – kaip okupantai trėmė, kankino, žlugdė visą jos šeimą, tačiau nė vienas iš tos kankinių šeimos narių esą nepersiėmė neapykantos užkratu. Toks pasakojimas skambėjo išties didingai, atrodo labai spindulingai, ekrane virš kažkieno galvos užsidegusi nervingai žybsėjo aureolė, tačiau man drauge vaidenosi, kad anoji yra taip entuziastingai įtikėjusi neapykantos neturėjimo gėriu, jog buvos pasiruošusi čia pat išbučiuoti kanopas okupantui. Drauge, labai prašau, patikėkite, kad, taip užsipuldamas vargšą žmogų, tikrai nenoriu pasirodyti principingesnis už kitus, kai užvis labiausiai dabar man rūpi krikščioniškojo mokymo mįslingumas, kur neapykantos esmės didesnis ar mažesnis nutylėjimas taip pat yra labai iškalbingas procesas.

Žavingoji žurnalistė ir eseistė Goda J. neseniai Delfi.lt portale paskelbė straipsnį labai aiškiai orientuojančiu pavadinimu – „ Lietuviai – rusiškų keiksmažodžių laive“. Kaip galima buvo spėti jau iš pavadinimo, Gogai, atsiprašau, Godai nepatinka rusiškų keiksmažodžių vartojimas kovotojų prieš Putino ordas retorikoje.

Kad visiems būtų aiškiau, kas čia turima galvoje, ta pati Goda, pademonstravusi neeilinius filologinius sugebėjimus, išvertė išgarsėjusį rusišką keiksmažodį į lietuvių kalbą. Ne, nesakykite, rusiškai skamba įtaigiau. Todėl pasakysiu taip, įsikišk, Goda, tą rusiško veiksmažodžio vertimą į lietuvių kalbą drauge su visu kariniu laivu, pati žinai – kur.

Negaliu sutikti, kad rusiškas keiksmažodis dėl visiems mums žinomo konteksto tapęs verbaliniu pasipriešinimo simboliu būtų išniekintas, išverčiant jį į lietuvių kalbą. Tačiau, žinoma, ne dėl vieno rusiško keiksmažodžio čia keliamas šaršalas, Godai dėl estetinių sumetimų apskritai nepatinka smerkiančių Putino kariaunos veiksmus žmonių retorikos šiurkštumas, nepasakius – neapykantos kalba. Ji tvirtina, kad tokie pseudopatriotai pirmieji nertų į krūmus, Putino kariaunai pasirodžius Lietuvoje.

Įsivaizduoju, kad mūsų rašytojėlė baksnoja klavišus, rašydama minėtą straipsnį, o aplink jos kojas uodega daužosi mylimas katinas. Atsikėlusi nuo kėdės ir pašėrusi katiną, ji pasikelia į puikybę, ir toliau jau nuo padebesių parašo, kad nešvankiai kalbančius patriotus yra galima atpažinti pagal jų nusiteikimą nerti į krūmus, pasirodžius okupanto karinėms pajėgoms.

Kažkada panašiai toks Andrius Šedžius, perėmęs iš Kazimieros Prunskienės vadovavimą prorusiškai partijėlei, išdidžiai tvirtino, kad, atėjus rusams, vadinamieji patriotai pirmieji pasislėptų po šluota. Ar tai reiškia, kad tokie kaip Šedžius jau niekur nebesislėptų, okupantą pasitikdami su gėlėmis? Nežinau nežinau… Tačiau žinau, tikrai neabejoju, kad ta pati Goda piktavalius atėjūnus pasitiktų su rusiškais keiksmažodžiais, nesirūpindama vertimo tikslumu.

Labai atidžiai išklausiau viešoje erdvėje paskelbtą profesoriaus Alvydo Jokubaičio paskaitos „Kodėl be krikščionybės sunku suprasti politiką?“ įrašą. Kai profesoriaus vardas mūsų laikais atpigo dar labiau nei krentantys medžių lapai rudenį (ne vienas iš jų įtvirtina savo statusą rydamas išmatas krištoliniuose induose nuo Atviros Lietuvos fondo nukrauto stalo), A. Jokubaičio vieši pasisakymai yra atgaiva sielai dar ir dėl to, kad čia susitinkame su profesoriaus iškilia, klasikine to žodžio reikšme nuomonės išsakymu, kai iš to kiekvienas gali pasisemti tikros išminties.

Taip ir šįkart profesorius paliudijo savo aukštą statusą didingu retorikos prasiveržimu ir atskirais minties žybtelėjimais, pavyzdžiui, poringėje apie homoseksualizmą. Tačiau man drauge pasilieka nesmagus įspūdis dėl to, kad krikščionybė gali būti suprantama dar ir kaip būdas pasislėpti nuo savęs, o krikščioniška žmogaus prigimties samprata leidžia jeigu ne pateisinti Putino nusikaltimus, tai bent pabandyti mūsų siaubą po Bučos įstatyti į racionalizacijos seką.

Kaip atrodo bent man, to paaiškinti žmogaus prigimties polinkio į blogį teoremos pagrindu jau neįmanoma. Čia labiau pravestų nelabojo paminėjimas, tačiau, kaip atrodo, universiteto profesoriui nepritinka prie mantijos minėti nelabąjį…

Japonija išbraukė „Azovo“ pulką iš teroristinių organizacijų sąrašo

2

unian.net

Oficialų pareiškimą apie tai savo svetainėje paskelbė Japonijos teisingumo ministerijos Pagrindinis tyrimų departamentas, išbraukdamas „Azovo“ pulką iš „Tarptautinis terorizmas 2021“ registro (priminsiu, „Azovo“ kariai didvyriškai priešinasi Putino teroristams Mariupolio mieste, kuriame teroristai sušaudė Lietuvos pasididžiavimą Mantą Kvedaravičių, su kuriuo šiandien atsisveikiname, – K.S.).

„Nors ir pavėluotai, bet teisingumas triumfuoja! Japonija atsiprašė „Azovo“ ir išbraukė jį iš teroristinių organizacijų sąrašo. Iki tol „Azovo“ pulkas buvo laikomas „neonacių grupe“, – Dnipro mieste aiškino Teritorinės gynybos pulko „Azovas“ vadas Rodionas Kudriašovas.

Jis taip pat tikisi atsiprašymo iš kitų šalių ir pasaulio žiniasklaidos. Balandžio pradžioje daugiau nei 200 Ukrainos politikų ir verslininkų pasirašė atvirą laišką CNN dėl Rusijos propagandos naratyvų naudojimo. Pasirašiusieji pabrėžė, kad Kremliaus toksiškos dezinformacijos atakos iš dalies buvo nukreiptos į CNN autorius ir auditoriją.

Primename, kad kovo pabaigoje per Japonijos televiziją pasirodė didelė istorija apie „Azovo“ veiklą, situaciją Mariupolyje ir miesto gynėjus.

„Svarbu, kad medžiaga būtų objektyvi, nes žurnalistai nusprendė susisiekti su mumis tiesiogiai, o ne kartoti tai, kas jau parašyta pagal rusiškas metodikėles“, – sakė Žorinas (Maksimas Žorinas – vienas iš „Azovo“ vadų, – K.S.).

Vertimas: Kastytis Stalioraitis/Veidaknygė.

 

Liepojos Simfoninis orkestras užbaigs praėjusį koncertų sezoną diriguojant maestro Gintarui Rinkevičiui

LSO GintarasRinkevicius. Nuotr. Janis Vecbralis

Gegužės 14 dieną, 18 val. Liepojos simfoninis orkestras ambicingu koncertu užbaigs savo 141-ąjį koncertinį sezoną, kuris iškiliam Lietuvos dirigentui Gintarui Rinkevičiui bus paskutinis orkestro dirigento pareigose. Ypatingas koncerto svečias bus vienas žymiausių Latvijos pianistų Daumants Liepiņš.

Liepojos simfoninis orkestras sezono uždarymo koncerte koncertų salėje „Lielais dzintars“ su vyriausiuoju dirigentu Gintaru Rinkevičiumi prie piupitro, žiūrovams pristatys klasikinės muzikos milžinus – Antoną Bruknerį ir Sergejų Prokofjevą, kurių sukurta muzika vis dar žavisi ir vertinama kaip techniškai labai sudėtinga.

‎Trečioji Brucknerio simfonija skirta vokiečių kompozitoriui Richardui Vagneriui, todėl žinoma pavadinimo „Vagnerio simfonija”. Šiuo kūriniu prasideda šedevrų serija, kurioje Brucknerio kūryba atskleidžia monumentalius kompozitoriaus sugebėjimus.

Prokofjevo Antrojo koncerto fortepijonui premjera įvyko 1913 metais, kai prie fortepijono sėdo pats kompozitorius, ir iki šiol laikomas vienu techniškai sudėtingiausių fortepijoninių koncertų, kurį tiksliai gali sugroti tik retas pianistas. Sezono uždarymo koncerte šį iššūkį priėmė iškilus latvių pianistas Daumants Liepiņš.

Maestro Gintaras Rinkevičius jau penkis koncertų sezonus yra Liepojos simfoninio orkestro vyriausias dirigentas.


Gerai įsiminė jo Karlo Orfo „Carmina Burana“ interpretacija, taip pat Malerio Pirmosios ir Antrosios simfonijų skambėjimas. Rinkevičius taip pat yra dirigavęs puikių koncertų su Miša Maiskiu, Gidonu Kremeriu, Sergejumi Nakaryakovu, Vestardu Šimkumi, Jeronimu Miliu ir dirigavo pergalingiems Liepojos simfoninio orkestro koncertams Indijoje ir Šri Lankoje.

Jo vadovaujamas Liepojos simfoninis orkestras pastaraisiais metais įrašė du latviškus muzikos albumus. “Vėjo spindesys” su septynių kompozitorių – moterų kompozicijomis pernai pelnė Latvijos metų muzikos įrašų apdovanojimą „Auksinis mikrofonas“. Be to, ką tik išleistas albumas su Peterio Barisono muzika.

Gintaras Rinkevičius yra vienas iškiliausių tarptautinį pripažinimą pelniusių Lietuvos dirigentų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos Valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas ir meno vadovas. Nuo 1996 metų iki 2003 metų buvo Latvijos nacionalinės operos vyriausiasis dirigentas, 1996 metų Didžiojo muzikos prizo laureatas. Jis buvo Malmės Operos ir muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, dirigavo iškiliems Vokietijos, Danijos ir Rusijos orkestrams.

Rinkevičius dirigavo operos spektakliams Zalcburge, Karališkojoje Alberto salėje Londone, Eliziejaus laukų teatre Paryžiuje, Taivane ir Honkonge. Jis dažnai lankydavosi Maskvos Didžiajame teatre. Daug metų vadovavo Novosibirsko Akademiniam simfoniniam orkestrui.

Liepojos simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento pareigas nuo rugsėjo pradės eiti Guntis Kuzma.

Bilietus į koncertą galite įsigyti visose „Biļešu Paradīze“ prekybos vietose, taip pat ir internetu: https://www.bilesuparadize.lv/lv/event/114943

Prof. Jonas Grigas. Kosmoso vaikai

1

Norite sužinoti savo kilmę?

Atsakymą siūlo kosmosas. Cheminiai Visatos elementai susiformuoja ugnyje didelės masės žvaigždžių, kurios baigia savo gyvenimą stulbinančiais sprogimais, praturtindamos galaktikas cheminiu gyvybės arsenalu. Rezultatas yra labiausiai paplitę chemiškai aktyvūs elementai Visatoje – vandenilis, anglis, azotas, deguonis, fosforas ir siera. Jais remiasi visos biocheminės reakcijos. Jie yra ir gyvybės elementai Žemėje, iš kurių mes sudaryti.

Žvaigždžių krosnys kuria gyvybės elementus. Jauna žvaigždė sudaryta daugiausia iš vandenilio, paprasčiausio cheminio elemento, kuris Visatoje atsirado po jos Didžiojo sprogimo. Šis vandenilis degdamas kuria visus kitus žinomus elementus. Žvaigždėse aukšta temperatūra pirmiausia atskiria dvi kiekvieno vandenilio atomo sudedamąsias dalis – jo protoną ir elektroną. Aukštas slėgis žvaigždės viduje gali suspausti du protonus, o kartais protonas pagauna elektroną ir tampa neutronu.

Kai du protonai ir du neutronai susijungia, jie sudaro helio branduolį. Kai du helio branduoliai susilieja vienas su kitu, jie sudaro kito elemento – berilio – branduolį. Savo ruožtu, susiliejus beriliui su heliu, susidaro anglies branduolys. Susiliejus anglies ir helio branduoliams susidaro deguonies branduolys ir taip toliau. Tokiu būdu per nuoseklias sintezės reakcijas susidaro daugumos elementų branduoliai.

Šiose stadijose susidaro elementai masės didėjimo tvarka iki geležies. Supernova (sprogstanti žvaigždė, paskutinioji žvaigždės gyvavimo stadija) sprogimo metu išskiria labai daug energijos, taip pat ir neutronų, o tai leidžia gamintis sunkesniems už geležį elementams, tokiems kaip uranas ir auksas. Supernovos sprogimo metu visi šie elementai išmetami į kosmosą. Iš jų susidaro planetos, mineralai, kai kurie tampa gyvybės elementais. Taip pat ir Žemėje mūsų, žmonių, kūno atomais. Todėl esame kosmoso – dangiškojo tėvo ir motinos Žemės vaikai. Visata yra mumyse! Nors esame sudaryti iš žvaigždėse gimusių atomų, esame menkesni už atomus, nes jie paklūsta gamtos dėsniams, o mes dėl nežinojimo ar kvailumo įžūliai juos pažeidinėjame. Saulė yra senesnė už Žemę, bet vanduo, kurį kasdien geriame, yra senesnis už Saulę!

Mūsų galaktikoje supernovos sprogsta ne dažnai. Kinijos astronomai 1054 m. Jaučio žvaigždyne užfiksavo supernovos sprogimą. Ši žvaigždė buvo tokia ryški, kad stebėtojai galėjo skaityti naktį.

Nepaisant to, kad visa tai yra akivaizdi tiesa, mokslas galbūt niekada negalės pilnai paaiškinti mūsų egzistencijos. Tam suprasti reikia daugiau, nei mūsų ribotas protas leidžia. Biologija moko, jog esame sudaryti iš 7 proc. kraujo. Chemija moko, kad esame sudaryti iš 65 proc. vandens. O fizika moko, kad esame 99,9999999 proc. tuščia erdvė. Tiesiog šiandien būkime geresniais, nei buvome vakar.

Bet kodėl mumyse taip susitvarko žvaigždėse gimę atomai, kad vieni žmonės kuria žinias ir technologijas, stato milžiniško aukščio namus ir miestus, kiti juos griauna ir žudo, grasina sunaikinti save ir pasaulį atominiu karu?

Mūsų protui sunku save suprasti. Gal Visata yra Dievo smegenys, o kai kurie iš mūsų yra sugedę jų neuronai ir mūsų gyvenimas yra tik tarpas tarp sinapsių?

Šis rašinėlis galėtų paaiškinti tūkstantmečiais diskutuojamą žmonių kilmę – kas sukūrė Visatą, žvaigždes, tas sukūrė ir žmogų.

Advokatas Jonas Ivoška. INSTITUCINIS ABSOLIUTIZMAS – BŪDAS NUŽMOGĖTI AR VALDYSENOS FORMA

1

Putinistų Rusija žmonių užzombėjimo lygiu kelia jau ne nuostabą, o pasibaisėjimą. Matymas nesamo ir nematymas esamo tam tikromis aplinkybėmis gali pagrįstai kelti žmogaus kaip mąstančios būtybės realumą. Bandant suprasti kritiško mąstymo ribinius slenksčius ir jų lūžio priežastis, norom- nenorom peršasi priežastinių ryšių paieška: kas žmonių mąstysenoje vyksta ne taip, kad ištisos tautos (su mažomis išimtimis) praranda objektyvios tikrovės jausmą?

Tenka susidurti su nuomone, kad rusai taikų kaimynų sugyvenimą supranta tik baimės pagrindu: jeigu kaimynas manęs nebijo, tai jis man yra potenciali grėsmė. Dėl to nebijančio kaimyno artumas galimai rusus verčia gyventi baimės sąlygomis. Alternatyva gyvenimui baimėje – elgtis taip, kad kaimynas tavęs bijotų. Kiek ši koncepcija pagrįsta rusų tautine savimone, kilusia iš tautos istorinės patirties, galima tik spėlioti, tačiau ją suabsoliutinti ar visiškai atmesti vargu ar būtų teisinga.

Visgi žmonių priešiškumą vienų kitiems kildinti vien iš nacionalinių savitumų nebūtų logiška, kadangi pakanka priešiškumo ir kiekvienos tautos viduje. Todėl peršasi išvada, jog žmonių priešiškumą gimdo ydingai organizuojama tautos valstybinė valdysena.

Sunku nuneigti faktą, jog prigimtiniai valstybės subjektai yra jos piliečiai. Bendriems piliečių reikalams tvarkyti (tam tikroms viešosioms funkcijoms atlikti) sutartiniais pagrindais sudaromos institucijos. Šių sutartinių abstrahuotų darinių veiklieji subjektai taip pat yra piliečiai, tačiau jiems suteikiamas specialusis – pareigūno statusas (nepaisant sąlyginio skirstymo į pareigūnus ir tarnautojus).

Tuo būdu neinstitucinis pilietis, nuolatinai nebūdamas viešuoju subjektu, savitai netenka valstybingumo požymių, o institucija tampa suabsoliutinta valstybės dalimi jai suteiktos funkcinės kompetencijos ribose.

Kadangi nėra valstybės nei tarp institucijų, nei virš institucijų, o tik instituciniu pavidalu, neinstituciniai piliečiai, tik epizodiškai dalyvaudami valstybės valdysenoje, valstybingumo praktikoje tampa savita valstybės priešingybe. Tuo būdu susidaro skirtingų galių pilietiniai dariniai, kurie nuo tautų valstybingumo ištakų įprastai vadinami valdžia ir valdiniais (paprastais žmonėmis).

Institucinių piliečių (pareigūnų) dirbtinis sureikšminimas, įvedant vienpusę kontrolės kryptį (tik pareigūnai vykdo neinstitucinių piliečių kontrolę), ilgainiui virsta arba pilietine priešprieša, arba institucinių subjektų diktatūra. Jeigu kuri nors institucija (karalius, caras, fiureris, neribotų kadencijų prezidentas) įgauna kultinį pavidalą, pilietinė dauguma informaciniais štampais stumiama iš kritiško mąstymo sąlygų ir ilgainiui virsta užzombinta mase.

Siekiant išvengti tautos savivaldoje institucinio absoliutizmo su masinio nužmogėjimo padariniais, būtina įtvirtinti konstitucinę piliečių kontrolę visoms sisteminėms valstybės institucijoms, nepriklausomai nuo jų funkcinės paskirties (teisėkūrinė, vykdomoji, teisminė).

Pilietinė valdysena priimant sprendimus ir užtikrinant sistemingą institucijų kontrolę (referendumai, tautos atstovų rinkimas ir atšaukimas, priimtų aktų konstitucingumo kontrolė neinstitucinių piliečių iniciatyva), atrodo, vienintelė visuomenės kritiško mąstymo išsaugojimo sąlyga.

Karas Ukrainoje. Keturiasdešimt šeštoji (balandžio 10) diena

0

Rusija jau pradėjo puolimą prieš Donbasą, vyksta pirmasis etapas – Arestovičius

Rusijos Federacija mėgins pulti vienu metu iš šiaurės ir iš pietų.

Pirmasis Rusijos kariuomenės puolimo etapas Donbase jau prasidėjo, antrajam etapui laukia atvykstant pastiprinimo. Apie tai interviu Markui Feiginui kalbėjo prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius.

Arestovičius sakė, kad Rusijos Federacija bandys vykdyti puolimą vienu metu iš šiaurės ir iš pietų. „Dabar visi laukia antrojo ešelono: tai 10 BTG (batalionų taktinių grupių – UNIAN), atvykusių iš Tolimųjų Rytų, paskutinė, 5-oji armija; ir tie, kurie buvo atitraukti iš šiaurės nuo mūsų. – iš Kijevo, Černigovo ir Sumos“, – sakė jis.

Tuo pačiu metu, pasak Arestovičiaus, pastiprinimas iš Tolimųjų Rytų dar nepasiekė puolimo pozicijų. Ir kariuomenė išvesta iš šiaurės, dar nepasirengusi puolimui.

Anksčiau Prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė, kad artimiausias dvi savaites Donbase vyks įnirtingos kautynės, kurios lems kito karo etapo likimą.

Be to, įsibrovėliai didina savo pastangas Zaporožės ir Chersono kryptimis.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka mano, kad Rusijos įsibrovėliai Kijevą gali bandyti šturmuoti antrą kartą, o Odesos puolimas neatmestinas kaip dar vienas priešo taikinys.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoljakas sakė, kad Ukrainos ir Rusijos prezidentų derybos gali įvykti po karinio susirėmimo Donbase, kuriame Kijevas nusiteikęs laimėti.

*****

Rusijos kariuomenė mėgina prasibrauti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą netoli Izyumo ir užimti Mariupolio kontrolę.

Rusijos Federacijos priešo kariai bando prasibrauti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių gynybą prie Izyum miesto ir įtvirtinti Mariupolio kontrolę. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša balandžio 10 d. operatyvinėje informacijoje.

 Pažymima, kad priešas bando prasibrauti per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių gynybą prie Izyum miesto, kad nustatytų visišką Mariupolio kontrolę.

Taip pat įsibrovėliai bando pagerinti savo padalinių taktinę padėtį Nikolajevo kryptimi.

Slobozhansky kryptimi priešas ir toliau iš dalies blokuoja Charkovą, apšaudydamas miestą  raketų ir patrankų artilerijos sistemomis ir minosvaidžiaiss. Perkelia papildomus junginius į Izyum miesto rajoną, kad sustiprintų pajėgas nurodyta kryptimi.

Donecko ir Tauridos srityse okupantas apšaudo artilerija ir minosvaidžisids daugeliu krypčių. Vykdo puolimo operacijas Mariupolio mieste, rengia oro antskrydžius, bando užimti centrinę miesto dalį.J

Južnobugskio kryptimi priešas dar kartą mėęgino užimti Aleksandrovkos gyvenvietės kontrolę . Nepasisekė. Neteko kuopos dydžio personalo ir įrangos.

Be to, įsibrovėliai iš artilerijos toliau apšaudė Novovorontsovką, Maryanskoye, Novogrigorievka ir Shevchenkovo.

Voluinės, Poleskio ir Seversko kryptimis priešo kariuomenės pozicijoje ir veikloje reikšmingų pokyčių nėra.

Anksčiau Prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė, kad pirmasis Rusijos karių puolimo etapas Donbase jau prasidėjo, o antrajam etapui tikimasi atvykti pastiprinimo.

*****

Borisas Johnsonas netikėtai pasirodė Kijevo gatvėse

dailymail.co.uk

Boriso Johnsono netikėtas vizitas Ukrainoje: bendroje spaudos konferenciją išviešinęs siaubingus Rusijos karo nusikaltimus Bučoje, premjeras kaip prizą „liūtui“ Zelenskiui pažadėjo 120 šarvuotų mašinų ir priešlaivinių raketų  raketų sistemų Vladimiro Putino okupantams išvaryti.

Borisas Johnsonas netikėto vizito Kijeve metu sakė, kad Ukrainos prezidentas Zelenskis yra riaumojantis Ukrainos žmonių liūtas.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip susitikusi pora sėdi už stalo vienas priešais  kitą, toliau matyit atitinkamos vėliavos. Johnsonas vilki tamsų kostiumą, o Zelenskis – chaki spalvos kombinezoną – jam būdinga apranga viešuose pasirodymuose nuo vasario 24 d.

„The Mail on Sunday“ žiniomis, JK premjero vizitas turėjo likti paslaptyje, kol premjeras paliks karo zoną. Tačiau apie jo atvykimą per popietę Ukrainos ambasada JK per klaidą paskelbė tviteryje, įdėjusi nuotrauką, kurioje jis kalbasi su Zelenskiu, su prierašu: Staigmena.

Dauningstryto padėjėjai mėgino tvirtinti, kad ministras pirmininkas jau kelias savaites rengėsi skristi į Ukrainą, ir atvyko į Kijevą „aptarti JK ilgalaikės paramos Ukrainai“.

Saugumo pareigūnai vizitui davė žalią šviesą po to, kai Putinas atitraukė išsekusias ir sumuštas Rusijos pajėgas, mėginusias apsupti Kijevą.

Johnsonas gyrė atkaklų Ukrainos karių pasipriešinimą, atrėmusį Rusijos veržimąsi į Kijevo sostinę.

„Manau, ukrainiečiai parodė liūto narsą, o jūs, Vladimirai, suteikėte jiems liūto riaumojimą“, – sakė jis.

„Rusai tikėjo, kad Ukraina gali būti užimta per kelias dienas, kad Kijevas po kelių valandų atiteks jų kariuomenei. O kaip jie klydo!

Ukraina negailėjo pagyrimų Johnsonui, jos parlamentas skelbė: „Mes stipriname savo demokratijų sąjungą. Būk drąsus, kaip Borisas. Būkite drąsūs, kaip Ukraina!

JK atstovas sakė, jog ministras pirmininkas pasinaudojo vizitu, naujam finansinės ir karinės pagalbos paketui parengti, ir atvyko kitą dieną po to, kai paskelbė apie papildomą 100 mln. svarų paramą prieštankiniais, priešlėktuviniais ginklais ir vadinamaisiais „savižudžiais dronais“.

Įrašytame video įraše kartu su Zelenskiu pasirodęs Johnsonas sakė, kad Vakarai ir toliau „griežins“ sankcijas Maskvai, jis gyrė Ukrainos pasipriešinimo drąsą.

Ministras pirmininkas vyko į Ukrainą asmeniškai susitikti su prezidentu Zelenskiu, parodydamas solidarumą su Ukrainos žmonėmis, – sakė Dauningstryto atstovas. „Jie aptars ilgalaikę JK paramą Ukrainai, o premjeras pasiūlys naują finansinės ir karinės pagalbos paketą“.

Kalbėdamas apie civilių žudynes Ukrainos miestuose, Johnsonas sakė, kad Maskvos pajėgų įvykdyti žiaurumai „visam laikui suteršė“ Putino reputaciją.

„Tai, ką Putinas padarė tokiose vietose kaip Bucha ir Irpinas, yra karo nusikaltimai, kurie visam laikui suteršė jo ir jo vyriausybės reputaciją“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Po 2022 m. balandžio 09 d. Rusijos atakų prieš Ukrainą Černigove, Ukrainoje sunaikinto Jurijaus Gagarino stadiono vaizdas.

*****

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo
Kremliaus padugnių elitas geria ir pagiriojasi. Orkų ambasadorius JAV po grasinimų karu, jau vapa apie kažkokį bendradarbiavimą, kartodamas Zakharovos naratyvą, kad dėl visko kalti Vakarai ir NATO, kurie siekė sugriauti Sovietų Sąjungą iškart po Antrojo pasaulinio karo. Ir štai dabar Rusija tam griovimui nutarė pasipriešinti; tačiau Maskva linkusi bendradarbiauti. Kažkokia politinė šizofrenija Hagos kartuvių fone.

Putlerio ruporas Peskov nelaimingo žmogaus veidu CNN pripažino, kad Rusijos nuostoliai kare ženklūs. Mes manome, kad 20 tūkst. orkų jau padėjo galvas Ukrainos žemėje.

Rusofašistiniai melagiai toliau makaluoja dviejų tipų informacinį mėšlą: Vakarams trimituojama, kad civilius žudo ir miestus bombarduoja patys ukrainiečiai; ukrainiečiams aiškinama, jog Mariupiolio likimas laukia visų, pasipriešinti nutarusių miestų. Kyjivo taip pat.

Šaltiniai praneša, kad netrukus Rusijos „Informacinių tyrimų agentūra“ paskleis paketą dezinformacijos (TV reportažai, straipsniai su „įrodymais“), apie Izraelio, JAV, britų ir kitų šalių spec. pajėgų dalyvavimą kare Ukrainos pusėje, nes nu reikia pateisint apsišikimą kare.

Rusijos fūroms užsidarė ES sienos.

Vokietijos kancleris Šolcas verkšlendamas prašo suprasti, kodėl Vokietija negali staiga nutraukti dujų importo iš Rusijos. Šalis nuo karo pradžios orkostanui sumokėjo 35 mlrd. eur., tačiau norint atsisakyti rusiškų dujų, reikia statyti terminalus, naujas jungtis, o tą Vokietija galės pasiekti tik 2024-ųjų vidury.

Mark Milley JAV kongrese pareiškė, jog Baltijos šalys siekia įrengti nuolatines karines bazes, už kurias mokės patys, tačiau kontingentas bus rotuojamas kas 2-3 metus.

Rusijos finansų ministerija paragino BRIKS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, PAR) pereiti prie naujos bankinių atsiskaitymų sistemos (aišku, paremtos rubliais).

Operacinis lygmuo

Kremliuje sabuntujus. Teigiama, kad putinas nebėra saugus, nes dalis generolų nepalaiko planuojamos beprotybės pulti Ukrainą iš Rytų ir siekti pergalės bet kokia kaina. Nesėkmės atveju aišku viena – putinas eina velniop ir tą padarys savi.

Rusų operaciniai tikslai išlieka tie patys: rytų ir pietų Ukraina.

Taktinis lygmuo

Intensyviai apšaudomas Charkiv.

Prasidėjo puolimas iš pietryčių Sloviansko – Krematorsko kryptimi.

Ukrainos žurnalistai suskaičiavo, kad taktiniai rūbai (įskaitant sportbačius), kuriais vilkėjo Zelenskis susitikimo su Borisu metu, iš viso kainavo 120 $.

Lukašenka gavo į snukį. Draugiškų ledo ritulio varžybų metu, žaidėjas X neva netyčia nepataikė į „šaibą“ ir skėlė „kliuška“ batkiai tiesiai per žandikaulį.

*****

 

Slovakijos priešlėktuvinė gynybos sistema S-300 sakoma jau dislokuota kažkur Ukrainos rytuose

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo

Rusijos ambasadorius JAV A. Antonovas pagrasino Amerikai karu, jei valstijos toliau rems Ukrainos vadovybę. Mes visada sakėme, kad reikia nuo pat mažens rūpintis fizine ir psichine sveikata, nes vėliau tikrai gali būti ne kažką. Ypač lakant voniomis vodką.

Prancūzijoje labai blogi reikalai. Apklausos rodo, kad rytoj vyksiančių prezidento rinkimų išvakarėse, vienu procentu nuo Makrono atsilieka radikalė, putino draugė, Kremliaus projektas, į kurį sukišta daug milijonu eurų. Jei ši draugė laimės – rusofašistinis Kremlius turės ne neutralų, o atvirai palaikantį Paryžių. Kartu su Vengrija, Prancūzija gali tapti ardomuoju ES elementu. Bet kokiu atveju, visas šis šlamštas nugarmės į bedugnę drauge su putleriu.

Vokietijos prezidentas kviečia suburti tarptautinį tribunolą putinui ir lavrovui už karo nusikaltimus Ukrainoje ir atsiprašo už klaidas, neįvertintant Rusijos anksčiau. Gerai jau, nieko nepadarysi, kačiukai atanka.

Operacinis lygmuo

Putleris karinės operacijos Ukrainoje vadu paskyrė armijos generolą A. Dvornikov, pasižymėjusį intervencijoje į Siriją. Šis karo nusikaltėlis turi didelės patirties griaunant Alepo, Homs ir kitus civilius Sirijos miestus bei atakuojant civilius taikinius. Atrodo, kad ne tik orkų vadams ant žemės duodama iniciatyvos veikti laisviau – putka nutarė išspirti iš generalinio štabo Šoigu ir Gerasimov. Fašistinės Rusijos diktatorių įkvėpė Sirijos žemėlapiai prieš ir po Rusijos intervencijos, kuomet kartu su Asadu kontroliuojamos teritorijos plotas padidėjo nuo 19 000 kv. km. iki 78 000 kv. km. Matyt, tikisi, kad pavyks padaryti copy paste Ukrainoje.

Karo nusikaltėliai toliau taikosi į civilius bei civilinius objektus, siekdami ne tik kuo daugiau jų žūčių, bet ir įsiutinti ukrainiečius, pakurstyti neapykantą ir žiaurumo protrūkius rusų karių atžvilgiu. Tai daroma tam, kad ateityje būtų galima įtikinti Vakarus, jog už visus karus nusikaltimus atsakinga Ukrainos pusė. Jau dabar stebime vystomą psichologinę operaciją, kai ant balistinės raketos, smogusios Kramatorsko geležinkelio stotyje laukusiems evakuacijos žmonėms, yra neva patvirtinantis pačių ukrainiečių kaltę ir atsakomybę už ataką užrašas „už vaikus” (rusų k.). BBC dirbantys rusų įtakos agentai pluša už 30 sidabrinių dieną naktį.

Foto: pirmieji australų Bushmasters pasiekė Ukrainą

Taktinis lygmuo
Rusai toliau bando sulyginti Charkivą su žeme. Mariupolis laikosi. Sprogimai Chersone. Odesa apšaudoma iš jūros, pasirodė informacijos apie rusų vykdomą šio uosto blokadą iš jūros.

Rusų verslininkas FB paskelbė įrašą apie tai, kaip, pamatęs savo kieme orkų karinę techniką, pats susisiekė su Ukrainos pajėgomis ir paprašė artilerija sunaikinti šalia Kyjivo stovintį prabangų jo namą kartu su visais rusų gelžgaliais. Ukrainos artilerija dirbo tiksliai – sunaikinus priešo techniką, namas, nors ir kiek apgadintas, bet stovi.

Cituojame: „Žiūrite per savo namų interneto kamerą, o ten, kieme, Rusijos kariuomenė dislokuoja 12 karinės technikos vienetų, tarp jų – MLRS, „Tornado G” ir „Grad”. Mano namas pastatytas taip, kad jis veikia kaip puiki slėptuvė, iš kurios labai patogu šaudyti į Kyjivą. Štai kodėl jie atvyko. Kyla klausimas: kiek laiko truks, kol pateikus tikslias savo namo koordinates Ukrainos pajėgoms, jos sunaikins taikinius?”

Video: bebaimis Azovo pulko karys partizaniniu būdu naikina rusų tanką, kurio įgula paslėpė jį gatvėje prie cerkvės netoli Mariupolio (?).

https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4823678311076093/293300189614822

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra

 

*****

 UNIAN nuotrauka. Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300/

Slovakija perduoda Ukrainai oro gynybos sistemą S-300

Ukraina ne tik ginasi. Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Apie tai Twitter paskelbė Slovakijos Respublikos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris. „Noriu patvirtinti, kad Slovakija suteikė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Ukrainos žmonės drąsiai gina savo suverenią šalį ir mus.

Mūsų pareiga padėti, nelikti nuošalyje ir nepalikti žmonių gyvybių Rusijos agresijai“, – pabrėžė jis.Hegeris.

*****

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo

Lendlyzas! JAV Senatas pritarė skolinimo programai. Iš esmės, tai reiškia, kad JAV galės tiekti ginkuotę ir viską, ko reikia karui prieš Rusiją ir Baltarusiją laimėti, o Ukraina už viską galės sumokėti arba grąžinti po karo. Paskutinį kartą skolinimosi programa buvo taikoma Antrojo pasaulinio karo metais, kai Jungtinės Valstijos teikė pagalbą sąjungininkėms šalims, kovojusioms prieš nacistinę Vokietiją, daugiausia Sovietų Sąjungai ir Didžiajai Britanijai. Daugelis istorikų teigia, kad ji padėjo pakreipti karo pusiausvyrą sąjungininkų naudai.

Kijeve vėl atidaroma ES atstovybė, Borelis su kompanija vyksta aplankyti Zelenskio, o Japonija išsiunčia 8 Rusijos diplomatus.

JT suspendavo Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Operacinis lygmuo

Be pakitimų. Orkai artimiausiu metu bandys perkirsti Ukrainą rytuose šiaurės-pietų kryptimi bei išlaikyti Chersoną ir užimti Mykolajivą, o ukrainiečiai, suprantama, bandys jiems to neleisti padaryti.

Taktinis lygmuo

Padugnės Maskvoje nurodė savo nežmonėms balistinėmis raketomis apšaudyti Kramatorską. Dvi sprogo geležinkelio stotyje, kurioje virš 4000 ukrainiečių laukė evakuacijos traukinio. Dešimtys žuvusių, tarp jų ir keturi vaikai, taip pat šimtai sužeistų civilių. Mūsų vertinimu, tai yra dar vienas, eilinis bandymas atverti Vakarams akis ir parodyti, kad rusofašistai nori sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečius. Vakarai spyriojasi ir nenori to matyti.

Ukrainiečių pajėgos Donecke ties Sieverodonecku sudaužė rusų pajėgas ir privertė jas atsitraukti maždaug 10 km į rytus, paliekant Kreminos gyvenvietę. Tai pirma didesnė pergalė rytuose.

Rusai toliau raketomis apšaudo didžiausius Ukrainos miestus, oro pavojaus sirenos aidi dieną ir naktį didžiojoje Ukrainos dalyje.

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra.

Video: taip atrodo nusiaubta Borodianka iš oro.

https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4821216534655604/789198112468306

*****

Fronte be didelių pakitimų. Orkai toliau nesėkmingai puola šiauriniame ir pietiniame Donbaso flange. Panašu, kad agresorius supranta, jog viena iš nesėkmių priežasčių – lėtas ir stringantis tiekimas, todėl 38 – osios atskirosios geležinkelių brigados pajėgomis tvarko geležinkelį Kupyansk, Izyum, Svatove. Mariupolis kaunasi. Tuo pačiu orkai baiminasi ukrainiečių puolimo nuo Charkiv ir todėl minuoja tikėtinus atakų ruožus. Chersono apylinkėse ukrainiečiai vykdo lokalias atakas, tačiau didelės sėkmės nėra.

Chornobaivka siunčia šilčiausius linkėjimus Belgorodui. ten vėl kažkas sproginėja. Kas tai bebūtų – ukrainiečių darbas, ar vietinės problemos – tie bumbsėjimai Belgorodo gyventojus verčia susimastyti, ar tik neateis „denacifikacija“ į jų namus. Jau ir Belgorodo valdžiai Q/A sesijos metu užduodami klausimai apie miesto evakuaciją. Aparačikas žvaliai atsako, kad ne, bet vien tokie klausimai daug ką pasako. ( https://twitter.com/GirkinGirkin/status/1512273224402452485)

Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.

p>Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.

*****

Jūsų dėmesiui vakarinis update.

Donbaso kryptis:
– Charkivo sektoriuje agresorius intensyviai atakuoja miestą artilerija ir neleidžia miesto gynėjams vykdyti aktyvių karinių veiksmų kelio Kupiansk – Izyum link.

– Šiaurinis flangas. Tęsiamos atakos Slaviansk ir Barvinkove kryptimi, tačiau ir toliau agresorius niekur nepasistūmėjo. Maža to, ukrainiečiai didina aktyvumą Izyum kryptimi. Antai pietinėje Donets upės pusėje, netoli neseniai orkų užimtos Brazhkivka, sunaikinta agresoriaus kolona. Itin suaktyvėjo bandymai iš pietų prasimušti iki Slaviansk (iš Popasna) ir Severodonetsk (iš Novotoshkivske), tačiau ir vėl nesėkmingai.

Tuo pačiu orkai, matydami, kad Rubizhne puolimas nesiseka, pabandė pasigerinti pozicijas ir užimti Kremina (apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Rubizhne) ir pasigerinti savo pozicijas aplink miestą. Norėjos kaip geriau, gavos kaip visada – ukrainiečiai ne tik apgynė miestelį, tačiau kontratakavo bei nustūmė priešą 10 km į rytus. Neatmestina, kad ukrainiečiai tik ir laukė tokio neatsargaus orkų žingsnio, kadangi esant tokiai priešo pajėgų koncentracijai nustumti juos 10 km nėra taip paprasta. Jei turės pakankamai pajėgų, jie galėtų išvystyti šią sėkmę ir užeiti prie Rubizhne esančiai grupuotei iš užnugario, pvz. užimti Varvarivka. Laikom kumščius.

– Pietinis flangas. Orkai vėl atnaujino puolimą Marinkos sektoriuje. Šį kartą puolama ne šiaurės vakarų link, o į vakarus Vuhledar ir Velyka Novosylka link. Kitais žodžiais tariant agresorius kiek keičia taktiką ir Vuhledar bei Velyka Novosylka problemą bando spręsti ne bukai atakuodami tuos miestelius nuo kontaktinės linijos, o bando smogti iš flango. Tiesa ir vėl ukrainiečiai sėkmingai ginasi. Tuo pačiu orkai atnaujino intensyvų puolimą Mariupolyje, gynėjai kaunasi.

Pietų kryptis. Agresoriui toliau nesiseka perimti Oleksandrivka kontrolės. Tokie orkų puolimai operacine prasme naudingi ukrainiečiams, kadangi jie turi galimybę pailsėti, persigrupuoti, o tuo pat metu orkai eikvoja kaip pavasarinis sniegas jiems Chersone tirpstančius resursus.

Kyivo kryptis. Baltarusijos teritorijoje esančios agresoriaus pajėgos demonstruoja aktyvumą, siekdamos neleisti permesti ukrainiečių pajėgas į Donbasą.

Pabudo bulbafiureris. Kurį laiką sėdėjęs tyliai, dabar jis pradėjo pasakoti apie kažkokias mistines Baltarusijos SOP operacijas išlaisvinant kažkokius fūristus (nieko neklauskit, mes patys dabar tik žvengt baigėm). Gal šio susapnuoto žygdarbio paskatintas, jis pareiškė, kad Baltarusija turi dalyvauti Ukrainos ir Rusijos taikos derybose. Tylėtų sau tyliai, o ne – pats vietos teisiamųjų suole šalia senuko – žiurkiuko ieškosi. Nieks už liežuvio netraukė.

BTR4 kontaktas su dviem orkų tankais. Štai taip kaunasi Mariupolis (nesam tikri ar šis video filmuotas šiomis dienomis ar anksčiau, bet visgi …)

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/386935403279643

 

*****

Egidijus Papečkys

Keturiasdešimta trečia diena (balandžio 7, ketvirtadienis)

Ir vėl neminėsiu, kas kokį kaimą užėmė, ir kokį kitą kaimą pulti atsivėrė kelias. Kol rusai nesutelkė pajėgų ir nepamėgino pradėti naujo didesnio masto puolimo, fronte vyksta nesibaigianti kova dėl atskirų kalvų, kelių sankryžų ir trijų sugriautų namų prie kelio. Todėl pakalbėkime apie kitus dalykus.

Visi Rusijos propagandistai teigia, kad į rusų rankas pateko teritorinės gynybos karių duomenys, visų pirma Chersono srityje. Ir šiomis dienomis rusų represinės struktūros Chersone likusius teritorialus žudo ir suiminėja. Manau, kad tai dezinformacija, skirta įbauginti teritorinės gynybos karius ir, svarbiausia, jų artimuosius.

Donetsko „liaudies respublikos“ milicija gėdina čečėnus, kad šie paskelbė įrašą su grupe Mariupolyje pasidavusių Ukrainos karių. Sako, kad juos sulaikė milicijos specialios paskirties būrys, o čečėnai pasifilmavo užnugaryje ir prisiėmė svetimą laimėjimą. Smulkmena, bet džiugu, kai priešai pykstasi kaip vaikėzai. Ir pamoka mums, kad nereikėtų taip pat vaikiškai aiškintis santykius socialiniuose tinkluose.

Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui suteiktas generolo leitenanto laipsnis. „Tarnauju Rusijai“ iš jo lūpų nuskambėjo labai keistai 🙂

Rusijos tardymo komitetas kasdien šūsnimis kepa baudžiamąsias bylas Ukrainos kariams už … savo šalies gynimą nuo agresoriaus. Kaltina viskuo, perfrazuojant seną posakį – yra karys, bus ir baudžiamojo kodekso straipsnis. Tardymo komitetas patvirtino, kad kuro saugykla Belgorode, Rusijos teritorijoje, buvo apšaudyta ukrainiečių 3 balistinėmis raketomis Točka-U, sužeisti 8 Rusijos piliečiai, apgadintas 21 automobilis. Be abejo, raketas į agresoriaus teritoriją iššovusiems Ukrainos kariams iškeltos baudžiamosios bylos. Įsivaizduojate, kiek popieriaus šitoms sukurptoms byloms sugadino ir dar sugadins Rusijos tardytojai?

Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos balsavimu – esant 2/3 balsavusiųjų daugumai – suspenduota Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje.

Įdomiausios visgi žinios iš Baltarusijos. Kalbėdamas Saugumo tarybos posėdyje A. Lukašenka pasakė labai ilgą monologą, kuriame tūkstantis pirmą kartą išsakė kaltinimus Vakarams. Piktinosi, kad derybos vyksta Stambule, Turkijoje, o ne Baltarusijoje. Dar labiau pasipiktino, kad Baltarusija „paskelbta agresoriaus bendrininke“. Tiesiai ir tikslingai tarp eilučių pasakė, kad Rusija yra agresorė. Kelis kartus pakartojo, kad „mus įdėjo į vieną krepšį su Rusija“. Labai drąsus pareiškimas, akivaizdi demonstracija Vakarams, kad norėtų ištraukti galvą iš rusiškos kilpos ir toliau laviruoti tarp Vakarų ir Kremliaus.

Akivaizdu, kad Lukašenka jau jaučia galimą karo pabaigą, ir graudžiai (supranta, kad to nebus), pasisiūlė padėti po karo atstatyti Ukrainą. Tarsi ukrainiečiai galėtų pamiršti, kad tik atidarytas Baltarusijos frontas leido rusams atakuoti Kijevą, kad ir šiandien iš Baltarusijos į Ukrainos miestus skrieja raketos ir rusų lėktuvai. Niekas nepamiršo, kad Lukašenka asmeniškai, iš už nugaros, padavinėja Putinui šovinius. Už tai teks atsakyti, bet Lukašenka galvoja kažkaip išsisukti.

O dabar apie komišką detalę. Net ir kare yra vietos šypsenai – Lukašenka pranešė apie Baltarusijos specialiųjų pajėgų pravestą specialiąją operaciją, kurios metu Ukrainos teritorijoje buvo išvaduoti Baltarusijos piliečiai, daugiausia vilkikų vairuotojai, „sulaikyti“ Ukrainoje. Sako, kad niekas to nepamatė, net Saugumo tarybos nariai. Ir iš tiesų, negali nepamatyti to, kas neįvyko po mūsų saule.

Į Ukrainą keliauja ir toliau keliaus sunkioji technika ir ginklai. Rusiškuose socialiniuose tinkluose dėl to niršta, nes supranta – šie ginklai ir technika ukrainiečiams padės sėkmingiau apsiginti ir išvaduoti dalį okupuotų teritorijų. Nepamirškime ir patys paremti – nupirktos šarvinės liemenės, šalmai, termovizoriai ir netgi sausi daviniai padeda ukrainiečių kariams išgyventi fronte.

Slava Ukraini!

*****

dailymail.co.uk nuotr.

zsu.gov.ua

Prasidėjo keturiasdešimt trečiasis herojiško Ukrainos žmonių pasipriešinimo Rusijos karinei invazijai laikotarpis.

Rusijos Federacija ir toliau vykdo plataus masto ginkluotą agresiją prieš mūsų valstybę. Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į pasirengimą puolamajai operacijai Rytų Ukrainoje, kuria siekiama įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę.

Priešas ir toliau aktyviai veikia Slobozhansky, Donecko, Pivdennobuzsky ir Tavrijos kryptimis.

Slobozhansky kryptimi priešas toliau blokavo Charkovo miestą ir jį apšaudė iš artilerijos.

Donecko ir Tavrijos kryptimis priešas toliau apšaudo iš artilerijos  Popasnos gyvenvietę. Tikslas – paralyžuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius ir atnaujinti puolimą Rubižnėje, Nyžnėje ir Novobachmutivkoje.

Okupantai taip pat nesėkmingai mėgino prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės gynybą Novotoškivskės gyvenvietės rajone.

Pietų Bugo kryptimi priešas gina anksčiau užimtas pozicijas, imasi priemonių atkurti savo padalinių kovinį pajėgumą. Toliau vykdo griežtą filtraciją laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose.

Kai kurie atšaukti rusų daliniai yra įsikūrę palapinių stovyklose daugelyje Rusijos Federacijos regionų, besiribojančių su Ukraina. Kariškiai atsisako dalyvauti tolesniuose karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje. Šių darbuotojų moralinė ir psichologinė būklė yra žema ir linkusi blogėti.

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir toliau ieško būdų, kaip išspręsti savo padalinių papildymo žmogiškaisiais ištekliais problemą.

Rusijos kariniai komisariatai suaktyvino darbą su nuo 2012 metų iš karo tarnybos atleistais šauktiniais, turinčiais vairuotojo, mechaniko-vairuotojo, žvalgo ir jaunesniųjų vadų karinės apskaitos specialybes. Oficiali iškvietimo į karių registracijos ir įdarbinimo tarnybas priežastis – 3 mėnesių trukmės mokymas dėl nurodytų karinių specialybių.

Vadinamosios Padniestrės-Moldavos Respublikos teritorijoje taip pat vykdomas atitinkamas propagandinis darbas su Rusijos pilietybę turinčiais gyventojais.

Okupantai ir toliau naudoja smurtą prieš civilius laikinai okupuotose teritorijose. Mariupolio gyventojai priverstinai deportuojami į laikinai okupuotus Donecko srities rajonus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos praėjusią parą pataikė į tris oro taikinius: sparnuotąją raketą, UAV ir naikintuvą. Oro pajėgos ir toliau smūgiavo raketomis ir bombomis į okupacines pajėgas. Apie bendrus priešo nuostolius vėliau pateiksime atskiroje ataskaitoje.

Mes tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis! Laimėkime kartu! Šlovė Ukrainai!

*****

dailymail.co.uk nuotr.

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis:

– Šiaurinis flangas. Agresorius toliau nesėkmingai puolė Severodonetsk sektoriuje (ypač ties Novotoshkivske). Taip pat orkai bandė atakuoti link Slaviansk iš šiaurės (nuo Izyum) ir iš pietryčių (nuo Popasna), kelis kilometrus pasistūmė į priekį, tik klausimas – ar ilgam. Tai nepakeičia bendro vakar išsakyto vertinimo – nuo vasario 24 d. Donbase kovojusios „vietinės“ pajėgos (dalis 20-osios armijos, 6 armija, „separų“ vienetai, samdiniai) išsisėmė ir dabar daužo galva į sieną norėdami: 1) palaikyti įtampą fronte, 2) sudaryti sąlygas gerokai parūgusioms pajėgoms iš kitų krypčių (1 GTA, kitai daliai 20-osios armijos vienetų, desantininkams) atkurti kovinę galią, sukaupti rezervus ir susipažinti su padėtimi fronte. Susidaro įspūdis, kad laikai, kiek „vietinės“ pajėgos gali daužyti galvą į sieną ir kiek reikia naujai atvykusioms parūgusioms pajėgoms pasiruošti nesutampa. T.y. „vietinės“ pajėgos jau išsikvėpė, o naujai atvykusios pajėgos dar nepasiruošusios. Būtent todėl vietomis orkai pereina į greitą gynybą, siekia įsitvirtinti užimtose pozicijose. Ar ukrainiečiai lauks, kol orkai pasiruoš – pažiūrėsime. Tuo pačiu neatmestina, kad agresorius vengdamas mūšio pauzės, kuri duotu laiko ukrainiečiams priimti sprendimus (pvz.: kontratakuoti arba įsitvirtinti geriau gynybą), bandys strimgalviais mesti į puolimą neapsiuosčiusias pajėgas (tai jie darė ne kartą).
– Pietinis flangas. Vyksta taktinis pasistumdymas Vuhledar – Velyka Novosylka sektoriuje (orkai bando pulti) ir Hulyaipole (aktyvesni ukrainiečiai). Mariupolis dar kaunasi.

Pietų kryptis. Be pakitimų.

Kyivo kryptis. Be pakitimų.

Ir pabaigai – apie Rusijos rezervus. Norime dar kartą pakartoti tiems, kurie išpūtę žandus aiškina “nu čia dabar biški pažaidė, nu jau dabar tai va persigrupuos, surinks ir kaip duos”. Dar kartą:

– Nuo vasario 24 d. Ukrainoje kariauja visa, ką orkai turėjo geriausia (1 GTA, desantininkų vienetai, spec. paskirties brigados, oro pajėgos). Taktiniame lygmenyje kariauja blogai – dvesia ir dega. Tai, ką dabar orkai renka yra antros, trečios arba “žemiau plintuso” kategorijos pajėgos – neapmokyti rezervistai, karo akademijų kursantai, samdiniai. Taip pat reikia suprasti, kad artileristai, logistai, oro, jūrų pajėgų, kosmoso pajėgų kariai neis į puolimą Ukrainoje kaip pėstininkai. Kitų stebuklingų, „modernių“ armijų ir divizijų nėra. Tiesiog jų nėra – nustokite fantazuoti.

– Rusijos kariuomenės geriausi vadai vadovavo jų geriausiems vienetams. Jie lygiai taip pat dvesia ir dega nuo vasario 24 d. Naujų ar tuo labiau geresnių „karo genijų“ taktiniame lygmenyje neatsiras.

– Rusija patyrė ir patiria didžiulius karinės technikos nuostolius. Ne tik iškonservuojama sena technika, bet tankai, PKM, šarvuočiai imami iš mokomųjų dalinių ir keliauja į frontą. Su kuo mokysis pavasarinio šaukimo būsimieji orkų tankistai ir mechanizuoti pėstininkai, velniai žino?

Žinoma, tai nereiškia, kad Rusija nebeturi technikos. Dar yra begalės senos technikos, kuri yra ir bus traukiama į dienos šviesą. Tačiau prieš tai paminėti dalykai daug ką pasako.

Tad galvodami apie Rusijos kariuomenę nežiūrėkime tik į žemėlapį (“gi negali tokia didžiulė šalis nebeturėti rezervų”), o analizuokime.

Ponai, karalius nuogas!

*****

 

 

 

 

Vytautas Radžvilas. Kiek tęsis avinėlių tylėjimas?

Autorius yra politikos filosofas, VU profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas

Bendražygio Almanto Stankūno straipsnyje aptariamos svarbiausios Lietuvos energetikos problemos ir valdančiosios koalicijos siūlomi jų sprendimai. Vieno iš jų padariniai bus ypač skausmingi. Juos labai greitai pajus praktiškai kiekvienas šalies gyventojas. Planų tariamai „liberalizuoti“ elektros rinką atkakliai neatsisakoma. Maža to, iš pačių elektros vartotojų, kurie tuo pat metu yra ir mokesčių mokėtojai, kišenės numatyta „kompensuoti“ vadinamųjų „nepriklausomų“ (nuo ko nepriklausomų?) elektros tiekėjų galimus patirti „nuostolius“.

Tie „nuostoliai“ atsirastų todėl, kad jiems nustačius absoliučiai plėšikiškas neva „laisvos rinkos“ kainas vyriausybė iš anksto žino, kad tos kainos daugumai vartotojų bus visiškai nepakeliamos. Išsigandus tikėtino vartotojų maišto ir siekiant jo žūtbūt išvengti nustatomos kainų „lubos“, turinčios lyg ir apsaugoti vartotojus.

Tačiau tuo pat metu jautriai pasirūpinama, kad jokiu būdu nenukentėtų įsivaizduojamos „rinkos“ veikėjų pelnai. Jie ir bus apsaugoti bei išgelbėti mokant šiems veikėjams priedus kaip „nuostolių“ kompensacijas papildomai patuštinant vartotojų pinigines. Tik tai bus padaryta subtiliai — ne asmeniškai ir tiesiog atimant pinigus iš kiekvieno vartotojo, bet paimant juos iš bendros piliečių kasos, kokia iš esmės ir yra valstybės biudžetas. Piliečiai bus apiplėšti kitaip – jie nematys pinigų, kurie kitu atveju galėtų būti ne išdalinami parazituojantiems elektros perpardavinėtojams, bet skirti įvairioms socialinėms reikmėms.

Skaitant šią autoriaus puikiai atskleistą sąmoningai iš anksto sukonstruotą žmonių apiplėšinėjimo schemą savaime iškyla jos esmę iliustruojantis ir žaismingai perteikiantis vaizdinys. Taigi atlikime mintinį eksperimentą. Įsivaizduokime, kad valdžia įteisina visišką žmonių apiplėšinėjimą, kai plėšikai gali iš jų atimti viską iki paskutinio siūlelio. Bet paskutinę akimirką susizgrimba: o kaip jausis plikas basas žmogelis, likęs be menkiausio drabužėlio ir apavo?

Ir randa saliamonišką išeitį: paskelbia, kad plėšikas, nenuvelkantis apatinių marškinių ir nenuaunantis kojinių, turi teisę įvertinti, kiek tai kainuoja, ir kreiptis į valdžią kompensacijos už parodytą gailestingumą ir gerą širdį. Jam iš valstybės biudžeto bus sumokėta tų vargšei apiplėšimo aukai paliktų marškinių ir kojinių kaina. Skamba makabriškai? Taip ir yra. Bet tiesa ta, kad valdžios sprendimas kompensuoti vartotojų lėšomis „nepriklausomų tiekėjų“ viršpelnius iš esmės ir yra grindžiamas būtent šios įsivaizduojamos „kompensacijos“ logika ir jos išmokėjimo schema.

Toks apiplėšimas ruošiamas krizės, kuri gali būti sunkesnė negu 2008 m., išvakarėse. Ir koks sutapimas: su krize šitaip ruošiasi kovoti tie patys, kurie tada taikė priemones ir vykdė panašias „laisvosios rinkos“ reformas, kurių sukeltos ekonominės, socialinės žaizdos neužgijo iki šiol, o demografiškai Lietuvėlė pratuštėjo nuo savo piliečių taip, kaip nebuvo ištuštėjusi per visą savo ilgą istoriją.

Galima piktintis ir baisėtis tokia valdančiųjų politika. Be abejo, tai kuo tikriausias Lietuvos naikinimas. Bet pasakyti, kad dėl to kalta tik savo tautos ir valstybės nekenčianti valdžia, niekaip neišeina. Nueita taip toli, kad tai kartoti jau atrodo beprasmiška ir dar sykį priminti nebekyla ranka. Stabdo vienas esminis klausimas: kas lemia, kad Lietuvos žmonės štai jau trisdešimt metų šitaip įžūliai apiplėšinėjami?

Atsakymas ateina savaime. Ne, kalčiausia vis dėlto yra ne valdžia. Tikroji priežastis – tuos visus trisdešimt metų trunkanti avinėlių tyla. Valdžia tiesiog viską mato ir girdi. Ir supranta: kad ir ką darytų, avinėliai tylės. Todėl elgiasi drąsiai ir ciniškai. Kiek dar tęsis avinėlių tylėjimas? Kol jis tęsis, tikrai niekas šioje šalyje nesikeis.

GYVENAME PEREINAMĄJĮ METĄ

2

Arvydas Praninskas VL žurnalistas

Su kultūrologu, rašytoju, politikos apžvalgininku Vytautu Rubavičiumi šįsyk kalbėjomės apie Lietuvoje akivaizdžiai stiprėjantį netikrumo dėl savo valstybės, tautos, šeimos, visų mūsų rytdienos jausmą. Netikrumą didina ne tik karas Ukrainoje ir galimos jo pasekmės, bet ir nuojauta, ar kartais netapome prieš mūsų akis dar tik besiskleidžiančių esminių pokyčių pasaulyje liudininkais.

Dėl karo Ukrainoje Lietuva tampa naujo Šaltojo karo pafrontės valstybe. Kaip tai pakeis mūsų gyvenimą?

Vyksta sudėtingi dalykai, matome vyksmus įvairiuose lygmenyse. Globalizacijos eižėjimas, kurį sukėlė geopolitikos ir civilizacinių santykių dinamika, imperinių darinių prisikėlimas ir jų varžytuvės dėl vietos po saule ir pasaulio persidalijimo, sąlyginis globalios galybės – Jungtinių Amerikos Valstijų – silpnėjimas, o sykiu kitos galybės – Kinijos– iškilimas atvedė mus į savotišką pereinamąjį metą.

Matome, kad jis yra paženklintas įvairiausių konfliktų, tarp jų ir karinių, gausėjimo. Kol tie konfliktai buvo toliau – Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Afganistane – atrodė, kad tai mūsų neliečia. Bet staiga viskas pasisuko į Europą. Tai buvo galima numatyti: kai kurie mąstytojai jau senokai Ukrainą buvo įvardiję kaip galimo didelio karinio konflikto židinį, kurį įžiebsianti Rusijos agresija. Stiprėjanti Rusijos imperinė savimonė niekaip negali apsieiti be Ukrainos, kuri tampa Rusijos kovos su Europa ir Vakarų pasauliu arena. Dabar matome, kad tokios įžvalgos pasitvirtino.

Kita galima konflikto linija, kuri irgi buvo pažymėta prognozėse, tik apie ją nelabai buvo kalbama, – Pabaltijys. Mums nėra paslaptis, kad ir geopolitiniame, ir kultūriniame Rusijos mentalitete esame išlikę kaip „Severo-Zapadnyj kraj“ – Šiaurės vakarų kraštas. Mes to nepakeisime, jei nesikeičia tarpvalstybiniai ir didieji imperiniai santykiai.

Rusija senokai rodė aiškius ženklus, kad stengsis „susitvarkyti“ su Ukraina tačiau Vakarai stengėsi „nepastebėti“ jos agresyvumo, ramindamiesi įvairiais pagraudenimais ir juokingomis sankcijomis. O juk kuo atviriausiu kariniu būdu Ukraina buvo užpulta jau 2014 metais, atplėšus Krymą ir dalis Donecko bei Luhansko sričių. Dabar galima tik svarstyti, kiek ukrainiečių gyvybių ir miestų būtų buvę išsaugota, jei Ukraina būtų bent prieš pusmetį gavusi dabar pradėtą teikti ginkluotę…

Taigi, gyvename pereinamąjį metą, ir jis nežada gerų dalykų ateityje. Pasaulis sparčiai keičiasi, konfliktinių židinių gausės, gyvenimo lygis daugelyje šalių kris dėl įvairių ekonominių, aplinkos degradavimo sukeliamų sunkumų. Jau dabar regime kai kurias anksčiau prasidėjusių
vyksmų sukeliamas pasekmes: nesustojantis pinigų spausdinimas ir infliacija, viduriniosios klasės nykimas, varguolių didėjimas Europos šalyse ir visame pasaulyje. Ritasi migrantų bangos, dabar – ir sąmoningai Rusijos žudomų ukrainiečių vijimo iš savo gimtųjų kraštų būriai.
Šitai taip pat turės ilgalaikes socialines, ekonomines ir politines pasekmes.

Rusijos kaip naujos Šiaurės Korėjos vaizdinys mus galėtų iš dalies guosti, bet ar Rusija norės tapti Šiaurės Korėja?
Manau, kad ne. Tad gali stengtis tokio likimo vengti mums nemaloniais didvalstybinio šantažo būdais. Nors jos civilizacinis „užsivėrimas“ jau dabar įsibėgėja.

Bet ar ji dabar turi kitą pasirinkimą?

Didelei šaliai visada esama galimybių, tačiau vykstant tokiam staigiam pasauliniam geopolitiniam poslinkiui jų mažėja. Atkreipkime dėmesį, kaip paspartėjo Europos politikų sprendimų priėmimo greitis. Dar visai neseniai apie atsijungimus nuo rusiškų dujų bei naftos, nuo kitokių jos išteklių ir didžiulės rinkos buvo kalbama kaip apie kelerių metų perspektyvą, o viskas vyksta jau dabar.

Dar net nepradėjus veikti amerikiečių įvestoms sankcijoms, rusų partneriai nutraukia kontraktus įvairiose šalyse, atšaukia ilgalaikes sutartis. Rusijos sumanymu, Ukrainos užpuolimas turėjo paskatinti tokią pasaulinę geopolitinę pertvarką, kurioje Rusija užsitikrintų sau vietą atsirandančioje naujoje pasaulio tvarkoje kaip trečias didysis žaidėjas kartu su JAV ir Kinija.

Kadangi Rusijos ekonomika neprilygsta Kinijos ekonomikai, nors dar prieš 40 metų buvo visai kitaip, o kitos jos galios nesulyginamos ir su Jungtinėmis Valstijomis, belieka viena galia – ryžtas smaugti savo kaimynus, kelti konfliktus ir mojuoti branduolinio ginklo vėzdu, rodant pasauliui savo naująją imperinę didybę. Su ta galia pasaulis vienaip ar kitaip skaitėsi ir turės skaitytis. Tačiau klausimas – nusileidžiant ar ieškant veiksmingų atsakų ir stengiantis užbėgti agresoriui už akių?

Jau svarstomi ir kai kurie Rusijos byrėjimo scenarijai. Tačiau nepamirškime, kad Rusijos byrėjimas taip pat gali būti nepaprastai pavojingas jos kaimynams. Byrant didelei galiai, jos nuolaužos gali taip trinktelėti, kad baisu net pagalvoti. Matome, kiek neapykantos ir žvėriškumo savo kaimynams, kuriuos anksčiau vadino broliais, yra pritvinkusi ir rusų tauta, ir Rusijos politinis elitas. Tą atskleidė karas Ukrainoje. O kokia neapykanta ten veši vadinamiesiems „Pabaltijo fašistams“? Atgimusi „denacifikavimo“ sąvoka juk skirta ne tik Rusijos tautai ideologiškai maitinti, bet ir kurstyti tą agresyvumą, kuris susiejamas su laimėjimu Antrajame pasauliniame kare.

Kitas dalykas – šita sąvoka buvo skirta ir Vokietijai: nesikiškite, mes juk „denacifikuojame“! Ir matėme, kad Vokietija – didelė šalis, kamuojama didelių kompleksų, – ilgai nedrįso atverti akių ir susivokti baisioje tikrovėje. O vokiečiams ji keleriopai baisesnė – juk Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną lepino Angela Merkel. Kaip tik vokiečiai įtvirtino pražūtingą Europos „šrioderizavimo“ politiką, kuri leido Rusijai ne tik pakabinti Europą ant energetinių išteklių kablio, bet ir veiksmingai manipuliuoti daugelio šalių politiniais elitais ir visuomenine sąmone. Tačiau panaši „šrioderizacija“ ryškėja ir Vakarų santykiuose su Kinija, kuri sėkmingai naudojosi vakariečių besaikiu godumu. Juk „belytis“ godumas ir yra pagrindinis Vakarus persmelkusios korupcijos veiksnys.

Kinija savo atstovų išsakomais svarstymais jau ima suvokti, kad Ukraina tampa pasaulinės geopolitikos veiksniu, tad kinams nepavyks ilgai balansuoti, neišsakant savo aiškios pozicijos, – jau dabar, nujausdamas galimas antrinių sankcijų paketų pasekmes, vakarietiškasis ir kitoks investicinis kapitalas ima trauktis iš Kinijos. Didžiųjų galių ir valstybių santykiai imami vertinti pirmiausia Ukrainos palaikymo matu, kurio niekam nepavyks išvengti. Tai didžioji geopolitinė Ukrainos pergalė, sujaukusi Rusijos blickrygo planą – juk jei vadinamoji „operacija“ būtų pasibaigusi per tris–penkias paras, – rusų desantininkai buvo pasiėmę ir paradinę uniformą, – tai pasauliui nespėjus atsitokėti jau būtų vykusios neva „derybos“ su statytiniais dėl naujų santykių, europiečiams lengviau atsidusus: krizė praėjo, galime ramiai gyventi.

Tačiau stebėtinai ryžtingas, sakyčiau, Dievo piršto laiminamas ukrainiečių pasipriešinimas juo toliau, juo labiau atskleidė tikrąjį rusų imperinio agresoriaus veidą, parodė jo zverinnyj oskal sobornosti. Toks jis ir yra, tik kuriam laikui nuslepiamas. Juk jie patys pripažįsta esanti okupacinė, nesiliaujanti plėstis imperija, neturinti jokio gailesčio nei kaimynams, nei saviems.

Nėra pasaulyje valstybės, kuri būtų planingai išnaikinusi tiek savųjų žmonių, taip nuo žemės paviršiaus trynusi bažnyčias ir tikinčiuosius – prisiminkime stalinizmo vidaus ir tarptautinę politiką, kurios įrankius pasitelkia šių dienų Rusijos vadovas. Prisiminkime Afganistane vykdytas žudynes, čečėnų naikinimą. Stalininės politikos atgimimas buvo pastebimas jau nuo šio amžiaus pradžios, kai tik naujasis Rusijos vadovas apsiprato Kremliuje. Tačiau primygtinai buvo stengiamasi to nematyti, tikintis – rassasiotsa.

Trumpam atsigrįšiu į praeitį ir aš. 2005 m. Rusija paskelbė didįjį pergalės prieš fašizmą 60-mečio minėjimą ir kvietimą pasaulio lyderiams bei kaimyninių valstybių vadovams atvykti. Atsiliepdamas į Tomo Venclovos raginimą mūsų prezidentui Valdui Adamkui vykti Maskvon ir raginimą nepasiduoti lietuvių vos ne prigimtinei „rusofobijai“, nes Rusijos visuomenė esą sparčiai demokratėjanti, viešai išsakiau savo raginimą nevažiuoti, nes tas šventimas sumanytas kaip stalininės rusų istorijos ir Europos pavergimo pagarbinimas, tvirtinantis stalininės politikos šaknis. Dabar anų laikų kaltintojai „rusofobija“, o jų buvo nemenkas būrelis, apie rusofobiją nebeužsimena. O neva sparčiai demokratėjusios visuomenės vaikai tapo Ukrainos gyventojų skerdikais.

Šiuo metu pasaulį užtvindė žudynių Ukrainoje vaizdai, kurie kelia siaubą, tačiau sykiu stiprina pasiryžimą bendromis jėgomis būtinai įveikti agresorių. Linkime pergalės Ukrainai, kuri gina ir mus, senąją Lietuvos Didžiąją Karalystę, norime, kad greičiau baigtųsi žudynės bei nesuvokiamo žiaurumo Ukrainos naikinimas, tačiau ir turime nepamiršti, kad tai yra sąmoninga Rusijos politika – Europai kuriama tam tikra „geopolitinė krizė“: į Vakarus varomi žmonės, kad Europa prisiimtų kuo daugiau pabėgėlių, ir kad kuo daugiau jų nebegrįžtų į tėvynėje išdegintas vietas. Ukrainos atstatymas juk bus ilgas ir labai brangus, kad ir kaip būtų vėliau. Tačiau kol kas Rusija negalvoja apie pasekmes sau – nei ukrainiečiai, nei pasaulis ilgai neužmirš rusų su pasimėgavimu rodyto žvėriškumo, jis bus įrašomas naujojoje Ukrainos ir Europos istorijoje. Ukrainoje po kurio laiko neliks jokio rusiškumo, jokių rusų kultūros ir maskvietiškosios pravoslavybės šaknų – šitai bus laikoma „absoliutaus blogio“ bei Antikristo apraiškomis.

Rusakalbiai Ukrainos gyventojai savo vaikus jau ves į ukrainietiškas mokyklas, nes rusų kalbą net vaikai jau dabar suvokia kaip jų tėvus ir draugus žudančių, juos iš gimtųjų vietų vejančių „priešų kalbą“. Beje, šitie vaizdai gal padės atsipeikėti ir kai kuriems Rusijos kaimynams, ypač baltarusiams – štai ką rusai išdarinėja ne tik su jiems neįtinkančiais savo broliais, bet ir tautiečiais, Ukrainos rusais, kurie neišėjo jų pasitikti.

Manote, kad vis dėlto bus susitarta dėl taikos? Daug kam atrodo, kad Rusija tiesiog tempia laiką ir kaupia naujas jėgas puolimui.

Kad ir kokie būtų tarpiniai susitarimai, Rusija kurį laiką (gal iki kokio vidinio perversmo, kurį paskatins stalininio pobūdžio armijos vadų valymas?) stengsis, kad Ukraina, net ir nutraukus raketų smūgius ir karinius veiksmus, būtų palikta kaip kraujuojanti žaizda, kaip Rusijos visą laiką pasaulio akivaizdoje smaugiama šalis. Kad pasaulis šiurptų. Tada dėl dalies tokio smaugimo „įrankių“ būtų galima tartis su Vakarais – keisti į tam tikras sankcijas. Tad Rusijai atsivertų naujų galimybių veikti tokiais būdais, kokių pasaulis anksčiau nelabai įsivaizdavo.

Niekas nebūtų patikėjęs, kad tokius dalykus bus galima išdarinėti XXI amžiuje. Bet Rusija parodė, kad galima. Dabar paskelbtos naujos sankcijos, aišku, stums Rusijos ekonomiką į didelę duobę – juk nutraukiami visi ekonominiai ryšiai, tad Rusija taps savotišku Kinijos priedėliu, nes tikimasi, kad Kinija turės jai padėti, maitinti, rūpintis kitais dalykais.

Tačiau vargu ar viskas taip ir vyks – juk kinams Rusijos silpnėjimas į naudą, jie turi savų istorinių sąskaitų. Kuo labiau ekonomiškai silpsta Rusija, tuo plačiau Kinijai „atsiveria“ Sibiras. Juk ten praktiškai demografinis vakuumas – nuo Uralo iki Kurilų gyvena tik 30 milijonų žmonių. Pagalvokime apie 1,4 milijardo gyventojų Kinijos demografinį spaudimą. Anksčiau ar vėliau tą spaudimą sulaikanti strateginės partnerystės membrana plyš, nes Rusija nebeturi ir kuo sieną su Kinija saugoti. Juolab kaip apsaugoti ją nuo šimtų milijonų?

Ką su jais daryti, jeigu jie pradeda eiti ir keliasi gyventi į Sibirą? Mes galime pamatyti tokius šimtų milijonų žmonių persikraustymus, kokių negalėjome net įsivaizduoti. Dėl maisto trūkumo padidės ir migracijos iš Afrikos į Europą srautas. Ukraina – viena iš pasaulio maitintojų, o Rusija yra sąmoningai numačiusi tokį Ukrainos naikinimą, kad ji daugelyje vietų negalėtų net pradėti sėjos. Nori palikti išdegintą žemę, nori sugriauti Ukrainos ekonomiką, kad jos išlaikymas gultų ant Vakarų šalių pečių. Čia bus didelė problema. Kad ir kokios turtingos būtų Vakarų šalys, jų gyventojai taip pat pajus Ukrainos bėdą – ekonomiškai, politiškai, geopolitiškai. Tačiau iš pat apačių Vakarų šalyse kyla pasiryžimas mokėti tam tikrą savo gerovės kainą dėl pasaulinio agresoriaus sutramdymo: žmonės ima jausti, kad Ukrainos kova yra už mus visus.

Ar Vakarai pajėgtų politiškai ir ekonomiškai izoliuoti Rusiją?

Norint atsakyti, reikėtų daugiau analizės ir svarstymų. Juk Geležinę uždangą gali įvesti tada, kai esi daugeliu atžvilgių pranašesnis. Bet tas priešininkas gali nesileisti už jos paliekamas. Labai sunkiai įsivaizduoju, kaip tokia uždanga būtų įmanoma mūsų regione dėl Kaliningrado srities anklavo. Ir visą laiką egzistuos Suvalkų koridoriaus, kaip taikinio, grėsmė. Suvalkų koridorius, manau, masina Rusijos generolus kaip hibridinė erdvė konfliktams kurti. Vis dėlto šiuo metu ryškėjantis civilizacinė Rusijos atmetimo slinktis rodo tokią izoliaciją jau vykstant. Sankcijos yra daug gilesnio vyksmo apraiška, kurios pasekmių net negalime numatyti.

Gali būti, kad istorijos lemta Ukrainai savo krauju tapti rusiškosios imperijos duobkasiu. Rusija išliktų, tačiau jau kitokio pavidalo. Tačiau pažvelgę į Rusijos geopolitinės įtampos kūrimo vektorių matome, kad jis veda į Pabaltijį, kuris ilgam išliks kaip galima Rusijai patogaus
karinio konflikto zona.

Kai kalbame apie įvairius atgrasymus, turėtume suvokti labai aiškų dalyką: visos atgrasymo operacijos vyktų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, o ne Rusijos, teritorijoje. Rusijos pajėgų išstūmimo, kažkokių jos dalinių užkardymo veiksmai vargu ar persikeltų į jos teritoriją, nes ji aprėpiama tik kinams. O jei būtų svarstoma apie branduolinį atsaką Rusijai, tai reikėtų svarstyti ir apie tai, kaip po to atsako mes gyvensime.

Iš to, ką pasakėte, atrodo, kad tas netikrumo jausmas dėl Lietuvos ateities dar labiau stiprėja…

Apie tokius dalykus tiesiog reikia blaiviai svarstyti, nes negali pasitenkinti vienokiu ar kitokiu geresnės išeities vaizdiniu. Ukrainiečiai taip pat ilgai manė, kad tokio karo negali būti, nors įspėjimų būta ne vieno. Prisimena ir didžio rusų kino režisieriaus Aleksandro Sokurovo, berods, 2007 m. išsakytas įsitikinimas, kad rusai anksčiau ar vėliau neišvengiamai žiauriai puls ukrainiečius. O ir Europos Sąjungos politikams atrodė, kad išorinė siena esanti atgyvena, kad ji varžanti laisvą žmonių judėjimą ir bendravimą. Skaudžiai paaiškėjo, kad reikalinga. Pasirodo, geopolitikoje neveikia ES nuostata, kad pirmiausia – ekonomika, o visa kita galima išspręsti visiems į naudą, nesvarbu, kad korupciniu būdu.

Svarbesni pasirodė ne ekonominiai ir naudos, o jau senokai ryškėję geopolitiniai veiksniai ir geopolitinės strategijos vaizdiniai. Kai žvelgi į praėjusių 30 metų laiką, labai aiškiai matai, kad ir ES politikai, ir pareigūnai, ir verslininkai kartu su Kremliumi melžė ir Rusiją, ir Ukrainą, kuri tapo juodąja korupcijos skyle. Rusijai pavyko pasitelkti vakarietišką godumą saviems korupciniams tikslams ir „pakabinti“ Europos Sąjungą ant energetinių išteklių kablio. Dabar regime, kaip sunku nuo jo nusikabinti. Tačiau visiškai įmanoma, sutelkus bendras jėgas ir protą.

Jau prieš 10–15 metų buvo aiškiai matyti, kad viskas juda į tą pusę, ir jei Europa pasikabins ant to kablio, bus visiškai priklausoma nuo Rusijos. Dalis ES politinio elito, taip pat ir kairuoliškojo, genderistinio, buvo prorusiški. Dabar dalis nors ir sunkiai, bet atsipeikėja. Tačiau esama ir mums, vakariečiams, nemalonių vietinių dalykų – kovos su Rusija pavyzdžiu ir pas mus imamos riboti tam tikros pilietinės laisvės, tarp jų ir žodžio laisvė. Svarstymų, pasisakymų interneto portaluose sekimai tarsi yra su pliuso ženklu – ieškoma „kenkėjų“, o nepatogius klausimus keliantiems tuoj prikabinamos „kremlinių“ etiketės.
Logika tokia pat, kaip ir Rusijoje. Cenzūra ir savicenzūra mums taip pat turės kultūrinių ir politinių pasekmių.

Kokios galėtų būti to netikrumo dėl artimiausios, o gal ir tolimesnės Lietuvos ateities išraiškos? Gal kapitalo, žmonių emigracija, ekonomikos smukimas dėl prekybos su Baltarusija ir Rusija apribojimo ar nutraukimo? Kaip keisis Lietuvos tautinė sudėtis, ar negresia mūsų valstybei suslavėti jau persikėlus ir persikeliant į ją gyventi vis daugiau iš savo tėvynių bėgančių rusų, baltarusių, ukrainiečių?

Taip, tokie vyksmai dabar išties paspartės, ir bangos bus vis didesnės. Egzistuoja vienintelis kultūrinis procesas, kuris padėtų mums išlikti kaip tautai: tai lietuvybės stiprinimas. Bet iš savo valdžios veiksmų mes matome, kad lietuvybė kaip buvo silpninama, taip ir tebėra. Čia galima prisiminti ir abėcėlės keitimą, valstybinės lietuvių kalbos statuso menkinimą, nenorą plėtoti realios savivaldos. Tą sako ir esmingiausi dalykai: pavyzdžiui, juk mūsų tauta jau prarado konstitucinį balsą – seniai nebeturime konstitucinio Referendumo įstatymo. Kitaip tariant, tauta nebeturi kaip reikšti savo nuomonę. Tai rodo, kad ji visiškai nebeturi savimonės, nebegali pakilti jokiems saviorganizacijos veiksmams. O tai reiškia, kad ji yra sąmoningai politiškai silpninama. Silpninama visų dabartinių grėsmių ir iššūkių akivaizdoje. Tokia yra mūsų politinio sluoksnio politika.

O kai pasižiūrime į to sluoksnio šaknis, matome, kad turime palikuonis, vaikus ir anūkus tų žmonių, kurie tarnavo anos santvarkos represinėse struktūrose. Ir jie kuo puikiausiai suvokia europinio politinio elito nuostatas – ištautinti ir išvalstybinti valstybes, silpninti jas, kuriant bendrą ES darinį. Šito taip ir nepavyko padaryti, nes jis pasirodė esantis politiškai neveiksnus dabartinių iššūkių akivaizdoje. Nežinau, ką reikėtų galvoti tam politiniam elitui žiūrint į įvykius Ukrainoje, į Lenkijos ir Ukrainos suartėjimą. Toks suartėjimas ES taip pat bus rimtas politinis iššūkis, nes jis vyksta nacionalumo ir nacionalizmo pagrindu. Nes tik nacionaline jausena, kuri dabar nepaprastai sustiprėjo Ukrainoje, įmanoma gintis nuo Rusijos agresijos.

Ukrainą gina nacionalizmas, o ne žmogaus teisės, tolerancija lytinėms mažumoms ar genderizmo ideologija. Gina sveikas, tautos savisaugą išreiškiantis nacionalizmas. Juk ką pagrindiniu priešu įvardijo Putinas? Ukrainos nacionalistus, kuriuos reikia naikinti. Juk dar ir šiuo metu didvyriškai Mariupolį ginančius „Azovo“ būrio karius kai kurie žiniasklaidininkai neužmiršta įvardyti „kraštutiniais nacionalistais“… Kaip tik prieš tokį Tėvynę ir tautą besąlygiškai ginantį nacionalizmą nepaliauja kovoti dalis mūsų kultūrininkų, tarp kurių skambiausias ir paveikiausias yra minėto Tomo Venclovos balsas. Jie nesiliauja šmeižę iškilaus Lietuvos patrioto Jono Noreikos–Generolo Vėtros atminimą, tepdami jį sovietinių represinių organų pagamintais „Holokausto dalyvių“, „fašistų pagalbininkų“ dažais.

Tereikia tik įsiklausyti į panegirikas, išsakytas pristatinėjant Silvijos Foti knygą „Vėtra Lietuvos šalyje“, kurioje tarsi autobiografiniu būdu išsakomi visi sovietiniai, o dabar jau visiškai putiniški nacionalinių didvyrių apibūdinimai. Nesigėdinant tokie šmeižtai kartojami ir knygos pristatymuose, nepaliaujamai įrodinėjant, esą Noreikos istorinė reikšmė yra „greičiau mitas“. Tikslas aiškus: tautos ir valstybės istorija be pasiaukojusių didvyrių – jau nebe istorija, o beletristika.

Ar neatrodo, kad mūsų politikai įvairiomis krizinėmis situacijomis, susijusiomis su ES ir NATO kylančiais iššūkiais, dažnai demonstratyviai bėga prieš traukinį reikalaudami vis radikalesnių sprendimų, vis principingesnės pozicijos, nerasdami laiko pagalvoti, kaip tai atsilieptų nacionaliniams mūsų valstybės ir tautos interesams? Gal toks lakstymas bėgiais prieš traukinį jau erzina ir ES bei NATO politinius mašinistus, gal ir jiems patiems jau trūksta resursų, noro didinti eskalaciją? Ar kartais neliksime nu stumti nuo geopolitinių bėgių?

Į šį klausimą, nepaisant visų patikinimų ir užtikrinimų, labai sunku atsakyti. Pamatysime artimiausioje ateityje. Bet ta Lietuvos politikų karingumo retorika kenkia pačiai Lietuvai. Pirma, ji erzina ir priešininkus, ir pradeda erzinti ne tokius karingus, labiau karinius ir politinius žingsnius linkusius apgalvoti sąjungininkus.

Antra, ji dirgina ir pačią visuomenę, keldama dar daugiau netikrumo. Daug prastų dalykų buvo padaryta ir santykiuose su Baltarusija, kai bėgome pirma traukinio, kai jis net nevažiavo. Kam reikėjo daryti save Baltarusijos žmonių priešais?  Reikėjo pagalvoti, kad Baltarusijoje yra ne tik Lukašenka ir valdantysis politinis elitas, bet ir paprasti žmonės, kurie taip pat žiūri į sankcijų reikalavimus kaip į priešiškus valstybei ir jų gyvenimui veiksmus.

Visados norisi išsakyti paprastą mintį, kuria, manau, politikoje reikėtų labiau vadovautis: daugiau darbo, mažiau retorikos. Galima tą patį darbą padaryti garsiai neskalambijant. Ir tada būna daug daugiau naudos. Kai diktatoriaus viešai neišplūsti, dar gali su juo kalbėtis, nors jis ir
žino, ką tu darai, kad laikaisi sankcijų ir pan. Bet kai viešai jį kažkaip išvadini pasaulinėje spaudoje, tada su tavimi jau nebebus kalbamasi. O kalbėtis net ir su Putinu, ko gero, dar yra linkę dauguma Vakarų šalių vadovų, nors ir vadina jį „karo nusikaltėliu“.

Prisiminkime ir Vakarų diplomatijos istoriją: juk ir su Afrikos šalių prezidentais – žmogėdromis buvo bendraujama, deramasi. Ir deimantus iš jų pirkdavo aukščiausio rango prancūzai, olandai ir kiti vakariečiai. Pasaulis ir anksčiau buvo sudėtingas, bet šiuo metu jis nepaprastai painus, perėjęs į kažkokį labai žiauraus persitvarkymo etapą. Neužmirškime, kad niekur nedingo ir klimato kaita, be šio karo pasekmių, laukia dar ir ekologinės krizės. Tačiau svarbus ir kitas dalykas – Ukrainos pasipriešinimas keičia politinę retoriką, randasi daug daugiau tiesaus kalbėjimo, daiktus imant vadinti savo vardu. Tik svarbu nuolat turėti omenyje ilgalaikę perspektyvą, juk su šios dienos pasakymu ar vertinimu niekas nesibaigia.

Daugiau nei mėnuo mūsų TV eteris pilnas karo vaizdų iš Ukrainos, su jais gulamės ir keliamės, visi kalba apie rimtą grėsmę Lietuvai, bet štai krašto apsaugos ministrą naujausiais „Vilmorus“ duomenimis palankiai vertina 40 proc. visuomenės, prieš mėnesį tokių buvo 28 proc. Premjerę palankiai vertina dar mažiau – tik 36 proc. Kaip tai suderinti?

Čia yra visuotino netikrumo išraiška. Vienas pagrindinių Lietuvos žmonių netikrumo jausmo šaltinių ir veiksnių yra nepasitikėjimas valdžia bei šios silpnumas. Karinga retorika ir skystos galios. Lyderių stoka. Žiūrėkite, kai tik pasirodo koks stipresnis žmogus viešojoje erdvėje, kad ir Saulius Skvernelis – kaip staigiai jis gali suorganizuoti grupę žmonių, politinių atskilėlių, subėgusių iš kitų partijų, ir iškilti į reitingų viršūnes. Tai rodo, kad žmonės nori stipresnio lyderio, kuris ir stipriai kalbėtų, ir stipriai veiktų, kad visi matytų, jog jis moka tą daryti. Nematome didelės mūsų karinio elito išminties, nematome jos ir dabartinėje Vyriausybėje. Ir tai tęsiasi jau gana seniai.

Visuomenė negali būti nei stipri, nei užtikrinta, jei nepasitiki ir teismais, teisingumu. Manau, turėtume labai gerai pagalvoti ir stiprinti lietuvių dvasią, kuo greičiau priimdami būtinus konstitucinius įstatymus, stiprindami savivaldos daigus, kad žmonės patys imtųsi tvarkytis. Tada ir savo kraštu jie labiau pasitikės, laikys jį ne šiaip gyvenama teritorija, o šventa tėviške, šventa Tėvyne. Tam reikalingas stiprus posūkis į lietuvybės ir nacionalinės valstybingumo jausenos stiprinimą, o ne į Partnerystės įstatymą bei Stambulo konvenciją. Su Stambulo konvencijos vėliava mes Ukrainai tikrai niekuo nepadėsime, o savą visuomenę neabejotinai su – silpninsime.

Dėkoju už pokalbį.

Kas trukdo griauti okupacijos paminklus?

3
Paminklai sovietų kariams / V. Šukštos/LRT nuotr.

Šią savaitę iškeltas pasiūlymas nugriauti dalį paminklų sovietų armijai Lietuvoje,- skelbia portalas lrt.lt

Nors jis sulaukė politikų ir paminklus prižiūrinčių institucijų pritarimo, LRT.lt kalbinti istorinės atminties tyrėjai ragina nesiimti skubotų veiksmų.

Skaičiuojama, kad įvairių valstybių ir laikotarpių karių kapų visoje šalyje yra apie 300, maždaug pusė jų yra saugomi kaip kultūrinės vertybės. Pasak idėją palaikančių visuomenininkų ir politikų, turėtų būti peržiūrimi paminklai ir atsisakoma tų, kurie siejasi su komunizmu bei teigiamai vaizduoja karą. Pabrėžiama, kad pačios kapavietės nenukentėtų.

Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Balkelis sako skeptiškai vertinantis idėją per mėnesį atsikratyti paminklų. Pasak jo, itin blogas laikas (matyt, gali būti geresnis).

 Jei dalis paminklų liks, kas bus su likusiais? Ar jie bus saugomi? Šie klausimai turi būti atsakyti“, – skubėjimą kritikavo T. Balkelis. „Manau, kad su kapinėmis reikėtų elgtis itin atsakingai, pirmiausia čia turėtų kalbėti paveldo ekspertai, o ne politikai“, – sakė pašnekovas.

Jam pritarė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, istorinės atminties tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė.

Ji sako, kad mums reikia pokalbio apie tai, kaip, kokio santykio su sovietine praeitimi mes norime. Skubama priimti sprendimus, kurie bus neatitaisomi. Anot jos, istorinės atminties įamžinimo klausimus Lietuvoje nuolat lydi skandalai, stengiamasi daryti įtaką ekspertams ir darbo grupėms.

Apie tai skaitykite „Entuziastingai sutikta sovietinės simbolikos iškėlimo idėja sulaukė kritikos: karas – blogiausias laikas paminklams griauti”