Tai vertybiška ir labai stipru…
Vidas Rachlevičius. Karas baigsis, o tada prasidės įdomiausia
delfi.lt
Jau daugiau kaip mėnesį trunka karas. Rusai nelaimėjo, o ukrainiečiai nepralaimėjo, mūšiai persikėlė į Ukrainos rytus ir pietus, regis, viskas gali užsitęsti, bet pergalės paradas Kreščiatike bus, tuo galime neabejoti.
Jau įvyko keli svarbūs dalykai. Visų pirma, žlugo esminis karo pretekstas ir koncepcija – „rusų pasaulio“ idėja, rusofašistinės ekspansijos ideologinis pamatas. Dabar liko tik visiškai primityvūs ir gyvuliški tikslai bei motyvai. V. Putinas nelaiko Ukrainos valstybe, o ukrainiečių – tauta, vadinasi, remdamasis tokia logika, jis siunčia rusus žudyti rusus. Charkivas yra miestas, kuriame absoliuti dauguma gyventojų yra rusai, bet jo gynėjai kaunasi kaip liūtai.
„Rusų pasaulio“ pasiuntiniai turbūt rusiškiausiame Ukrainos mieste subombardavo 69 mokyklas, 15 ligoninių, 53 vaikų darželius ir daugiau kaip 2,5 tūkstančio kitų pastatų. R. Gribovas, visame pasaulyje garsios frazės „rusų karo laive, eik…“ autorius, yra etninis rusas, o didelė dalis žuvusių Rusijos kariuomenės generolų – etniniai ukrainiečiai.
Viską pakeitė Buča. Visi rusų liberalų išvedžiojimai, kad „mes nekalti, režimas kaltas“ nebegalioja: tai padarė jų sūnūs, draugai ir kaimynai. 83 procentai rusų pritaria V. Putino karui. Nors Vakarai nepripažįsta kolektyvinės atsakomybės, bet tai nesvarbu, tai yra kolektyvinė rusų tautos atsakomybė.
Kita labai svarbus dalykas – subliuško „antros galingiausios“ pasaulio kariuomenės mitas. Dabar įvairioms Vakarų žvalgyboms pateikiami labai nepatogūs klausimai dėl pervertintos Rusijos konvencinės karinės galios ir neįvertinto ukrainiečių ryžto bei galimybių. Nežinia, ar rusų ginklo galia tebetiki V. Putinas, bet mūšiuose išaiškėjo, kad S. Šoigu kariauna gerai atrodo tik puošniuose paraduose, o iš tiesų tai yra išvogta, nemotyvuota, prastai ginkluota ir kariauti nemokanti laukinių barbarų orda.
Ką bepridursi, jei Maskva paprašė net Šiaurės Korėjos pagalbos ir Pchenjanas išsiuntė rusams nedidelį kiekį šaudmenų, nes pačių arsenaluose vėjai švilpauja.
Maskva į Ukrainą jau permetė divizijas iš atokiausių kampelių: pavyzdžiui, pasitraukus rusų „taikdariams“ iš Karabacho, kai kurias teritorijas jau atsiėmė Azerbaidžanas. Iš Tolimųjų rytų jau permesta 5-oji armija ir tas regionas liko visiškai plikas. Užsienio stebėtojai mano, kad išvedus iš Tadžikistano 102-ąją diviziją, šia galimybe pasinaudos talibai, kurie pradžiūvus tarpekliams ir keliams, patrauks į šią šalį, o rusai bus bejėgiai kažką padaryti.
Tai reiškia ir antivakarietiškos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), kuriai priklauso šešios Rusijos įtakos sferoje esančios posovietinės šalys, pabaigą. Kurilų salų klausimą vėl viešai iškėlė Japonija, gruzinai patyliukais kalba apie „antrą frontą“ Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, o kur dar Padniestrė, Karaliaučius ir kitos panašios teritorijos bei įšaldyti konfliktai.
Ir trečias labai svarbus veiksnys. Rusai jau patyrė strateginį pralaimėjimą, nes nepasiekė nei vieno karo pradžioje iškelto tikslo. Vyksta derybos dėl „taikos sutarties“. Aš jas pavadinčiau „privalomąja programa“, kuri nieko nereiškia. Pagalvokite patys: rusai, kurie atvirai skelbė sunaikinsią Ukrainą, dabar teigia lyg ir neprieštaraują jos narystei ES, tačiau nori jos demilitarizacijos ir tarsi svarsto kažkokias grupės šalių saugumo garantijas jai, kurios būtų pagristos NATO 5-ojo straipsnio principu. Juk tai visiškas nonsensas!
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
Romualdas Ozolas. Ukraina – Europos ateities garantas
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“, 2020 Nr. 4 (34)
Mūsų visų ateitis viena: demokratinis XXI amžiaus pasaulis. Todėl arba jis bus, arba mūsų neliks.
Pasaulio demokratizuoti nebus įmanoma, kol nebus demokratizuota Rusija. Demokratizuoti Rusijos nepavyks, kol ji iš eurazijinės netaps europine valstybe. Europine valstybe Rusija netaps tol, kol nuo jos neatsiskirs Ukraina kaip nepriklausoma valstybė. Greta Lenkijos tapdama antra laisva didžiąja slavų valstybe, Ukraina galėtų sunaikinti rusiškąjį imperializmą ir padėtų sukurti trečią tikrai laisvą slavų didvalstybę – Rusiją. Vienai Rusijai to niekada nepavyktų padaryti – gera valia ilgaamžių imperinių tradicijų paprastai neatsisakoma, imperialistiniai siekiai paprastai yra sunaikinami panaikinus jų galimybes. Tai padaryti gali tik Ukraina, padedant visoms toms šitai suprantančioms ir kartu su Ukraina veikti galinčioms valstybėms. Taip daug kam iš Lietuvos matosi Ukrainos dabartinė paskirtis ir galima jos istorinė lemtis.
Kokias mes matome tokios misijos realizavimo galimybes?
Pasaulio demokratizavimo labui daugiausia nuveikti galėtų, suprantama, Jungtinės Amerikos Valstijos. Tačiau, pirma, jose pačiose bręsta labai didelės ir ilgalaikės vidinės problemos. Antra, JAV pati tebevykdo nuosaikiausią imperializmo politiką ir būtų visai nieko prieš pasaulyje įvesti monokontrolės sistemą. Trečia, šiandieninė JAV vadovybė neturi aiškios politikos buvusios TSRS atžvilgiu, nesiryžta finansuoti Ukrainos, Kazachstano ir kitų šalių laisvėjimo, tebelaikydama euroazijinę Rusiją arabų ir kinų pasaulių atsvara, nors toks Rusijos dominavimo metas istoriškai jau baigėsi. Ar sugebės persiorientuoti JAV?
Lemiama Vakarų Europos jėga vėl tampančios Vokietijos geopolitiniai interesai negali projektuoti laisvos ir stiprios Ukrainos, juo labiau trijų – Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos – slaviškų didvalstybių. Dominavimo Europoje dėlei Rusija ir Vokietija galės greičiau sudaryti laikiną, imperinius persitvirtinimus garantuojančią sąjungą, kurios elementai jau dabar kyla į dienos šviesą. Tačiau per Europos Sąjungos struktūras ir jų veikimą ir iš Vokietijos mes tikimės ir laukiame paramos Ukrainai.
Lenkijos dominavimo Vidurio Europoje siekis nekelia abejonių nei artimesniems, nei tolimesniems kaimynams. Todėl suprantama, kad ji nors ir negalės neremti nepriklausomos Ukrainos įsitvirtinimo, neskubės padėti Ukrainai gesinti jos politinius gaisrus ar lopyti ūkio skyles. Blogiausia, kad ta linkme nukreipiama ir istoriniais politinio aljanso ryšiais su Lenkija susijusi Prancūzija. Taigi Vakarų Europoje, išskyrus Didžiąją Britaniją ir Skandinaviją, Ukrainai ir ateityje bus sunku rasti strategiškai į jos draugystę orientuotų partnerių.
Šioje situacijoje ypatingą reikšmę, tegul ir nedidelę, Ukrainai gali turėti Lietuva.
Kaip ir Ukrainos, Lietuvos nepriklausomybės neskubės remti nei Rusija, nei Lenkija, nei Vokietija. Tai suprantama: kaip ir prieš amžius, Lietuva yra ant strateginio Rytų ir Vakarų kelio, pačiame Europos geografiniame centre, Baltijos jūros rytų ir vakarų kampe. Kas kontroliuoja tą vietą, tas kontroliuoja Europos Rytų ir Vakarų apykaitą. Lietuvoje visi įsitikinę, kad nepriklausoma Lietuva ją turi prižiūrėti pati.
Todėl vėl atkūrus Lietuvos nepriklausomybę visiškai suprantamos yra jos naujų, praeities klaidų nebekartojančių ryšių su pasauliu paieškos, dėmesį visų pirma kreipiant į Baltijos šalių aljansą, įgyvendintą Baltijos Asamblėja, kuriama Baltijos Ministrų taryba ir Baltijos šalių prezidentų neinstitucionalizuotu pasitarimu. Baltijos šalys laipsniškai integruojasi su Šiaurės šalimis. Baltoskandijos regionas – naujas Vakarų Europos integralumo segmentas – teigiamai vertinamas ir Europos Sąjungos kuluaruose kaip galima atsvara pernelyg dideliam Vokietijos įsigalėjimui. Lietuvos susijungimas su Vakarų Europa per Baltijos ir Šiaurės šalis, arba „Šiaurės kelias“, su neramiu dėmesiu vertinamas visose pasaulinės politikos konstruktorių dirbtuvėse, šiandien jau yra akivaizdus faktas.
Dėl istorinių aplinkybių ir išliekančio interesų netapatumo lėčiau į Vakarų Europą tiesiamas „Pietvakarių kelias“ – per Vokietiją. Lietuva gerai supranta, kad, kintant politinei konjunktūrai Vokietijoje, gali būti iškeltas Karaliaučiaus krašto (Rytų Prūsijos, arba Prūsų Lietuvos) klausimas. Sprendžiant jį pasaulio bendrijai, Lietuva niekada negalėtų sutikti su sprendimu Vokietijos naudai, nors tai kaip galimybė egzistuoja, ypač jei Vokietija įsigalėtų Europos Sąjungoje arba susikurtų Vokietijos ir Rusijos aljansas.
Prūsų Lietuvos jos dabartinėse Kaliningrado srities sienos statuso peržiūrėjimo Vokietijos naudai grėsmė vienija Lietuvos ir Lenkijos pastangas Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo, laisvos ekonominės zonos arba net atskiro valstybinio darinio sukūrimo linkme. Tačiau aiškumo ir pasitikėjimo tarp Lietuvos ir Lenkijos tai nedidins. Pasirašoma Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartis taip pat neatnešė laukto aiškumo Lenkijai išvengus paminėti buvusią Lietuvos rytų okupaciją (sutartyje su Rusija buvęs Lietuvos okupavimo 1940 metais faktas pripažintas). Žinoma, tai nekliudys plėtoti daugiašalius santykius. Tačiau Lietuva faktiškai tik dabar užbaigia 1918–1921 metų Lietuvos ir Lenkijos karą, ir tūkstantmetės taikos, kurios iki šiol viltasi, ši sutartis Lietuvai nežada. Galimais neaiškumais ir trintimis, suprantama, visų pirma naudosis Rusija.
Būdama gyvybiškai suinteresuota kuo platesniais europiniais ryšiais ir kuo patikimesniais partneriais, Lietuva šiaurėje tai gali rasti Skandinavijos šalyse, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje, rytuose – nurimusiose Kaukazo valstybėse, o pietuose – Ukrainoje. Lygiai tokie pat yra Ukrainos politinės geografijos interesai. Lietuvos ir Ukrainos aljansas nulemtas paties jų siekimo galutinai įsitvirtinti kaip nepriklausomoms valstybėms. Nepriklausomybės įtvirtinimas abiejose šalyse leidžia ieškoti kitų bendrų veiksmų.
Labiausiai strategiškas ir Ukrainai, ir Lietuvai yra dujų ir naftos klausimas. Abiem atvejais Lietuva ir Ukraina turi tapti nepriklausomos nuo Rusijos energetinio diktato. Lietuvos apsisprendimas įrengti naftos terminalą, leidžiantį naftą Mažeikių gamyklai tanklaiviais parsiplukdyti Baltijos jūra, prijungia Lietuvą prie Šiaurės šalių apsirūpinimo sistemos. Ukraina alternatyvas rusiškajai energetikai, matyt, strategiškai sėkmingiausiai galėtų gauti Islamo pasaulyje. Jo teikiamomis galimybėmis neabejotinai suinteresuota ir Lietuva. Matyt, Vidurio Europa, į kurią ilgainiui jungtųsi nuo Europos Sąjungos ir NATO atstumiamos buvusios vadinamosios liaudies demokratijos šalys, formuotųsi tiek, kiek siekdamos nepriklausomybės įtvirtinimo ūkio ir ekonomikos srityse tos šalys galėtų naudotis Pietų pusrutulio dujomis ir nafta, o ta įtaka šiaurę siektų tiek, kiek sparčiai Pietų dujotiekis ir naftotiekis kryptų Helsinkio link.
Dar viena svarbi, nuo Lietuvos Atgimimo metų susiformavusi prekybinės traukos kryptis į Turkiją ir arabų šalis galėtų būti išplėtota, jeigu „Via Baltica“ kelią, dabar nuo Lietuvos atkakliai sukantį Karaliaučiaus ir Vokietijos link, pavyktų per Lenkiją pratęsti žemyn, iki Atėnų. Europos šiaurės–pietų automagistralė yra vienas reikšmingiausių ne tik Europos ūkio, bet ir geopolitikos faktorių. Todėl, jeigu Lietuva ir Ukraina mąsto apie rimtą bendradarbiavimą, jos turėtų galvoti ir apie šį ūkinius ir kultūrinius ryšius garantuojantį tarpvalstybinių santykių projektą. Nei Europos Vakaruose, nei – juo labiau – Rytuose pagalbos jam realizuoti tikėtis nebūtų verta. Tačiau Arabų ir Šiaurės šalyse – taip.
Neatmestina ir Baltijos ir Juodosios jūros gynybinio aljanso idėja. XXI amžius iškels daug visai naujų regioninių struktūrų – pereinamojo laikotarpio į galutinį pasaulio poimperinį būvį produktų. Vienas jų – aiškiai veikianti Vidurio Europa.
Atėjo metas, kai Vakarų ir Rytų blokams Europoje nepriklausančios šalys, užuot nuolankiai beldusios į nuolat prieš nosį užtrenkiamas „pertekliaus pasaulio“ duris, užuot baimingai saugojusios save nuo nuolatinių bandymų įtempti atgal į Rytų pasaulį, pasakytų sau ir kitiems, kad jos niekur nebėgioja, o susitaria ir padeda vienai kitai kurti jų saugos zoną – Vidurio Europą. Kas nori, tegul supranta tai kaip „sanitarinį kordoną“ arba prieš Rytus, arba prieš Vakarus – jų valia. Mes tai matytume kaip mūsų pačių vienintelį garbingai užgyventą ir sukurtą pasaulį, mūsų istorijos ir ateities bendrumo lemtą pasaulį. Mums nebūtinos deklaruotos ar kitaip įteisintos sąjungos ar sandraugos. Nors galima būtų galvoti ir apie jas. Mums nebūtinos bendros sąjunginės sienos ir bendros valiutos. Todėl mums pakaktų tvirto žodžio ir pasitikėjimo, kad gindami savo nepriklausomybę būsime ne vieni.
Daug sunkumų teks įveikti tveriant Vidurio Europą. Tačiau supratimas, kad ji būtina, šiandien jau skina kelią į daugelio tų šalių sąmonę. Lietuvoje, kaip ir Ukrainoje, ši mintis kaskart konkretesnė ir aiškesnė. Ir jeigu Lietuva ir Ukraina supranta, kad be jų šis darbas negali būti atliktas, – tai taip pat jau pusė darbo.
Demokratija suteikia laisvę kiekvienam žmogui ir šaliai. Tačiau dėl jos įtvirtinimo ir žmonėms, ir šalims teks dar labai rimtai padirbėti. Mes pasirengę, mes jau šiandien darome, ką galime.
Spausdinama iš rankraščio, 1994 m.
Krescencijus Stoškus. LEISKITE PASVEIKINTI VISUS DRAUGUS ANTROJO TAUTOS ATGIMIMO PROGA
Gal aš skubu, nes matau sugižusius skeptikų veidus, tačiau negaliu nepasidžiaugti tuo, ką pamačiau po ištiso mėnesio svarstymų apie neapykantos bangą, užliejusią visą civilizuotą pasaulį.
Kažkas mus sukrėtė iki sielos gelmių. Žiniasklaidos prablaivėjimas? Barbariško karo baisumai? Kruvinos tautiečių aukos? Ukrainiečių drąsa ir pasiryžimas? Vladimiro Zelenskio talentas įtraukti į pilietinę kovą už laisvę beveik visą pasaulį. Manau, kad tie įvykiai permalė mus visus.
Ateina išsiilgtos gražiausios pavasario dienos, bet savaip, manau, kariaujame visi. Neįmanoma dabar gyventi atvirame pasaulyje ir nežinoti, kas darosi Mariupolyje, Charkove, Kramatorske, Bučoje. Gal čia ir mano bėda, bet tokioje situacijoje nesugebu įsivaizduoti abejingų žmonių.
Užtenka empatijos likučių, kad kiltų nerimas, privertęs net politikus paskelbti, o vėliau ir pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje.
Mane labiausiai sujaudino tos nuostabios savanorių gerumo iniciatyvos, kurias sužadino iš siaubingos rusų invazijos zonų į Lietuvą pasitraukusios ukrainiečių moterys ir vaikai.
Šalis, kurioje iki šiol matėme tik pačią ciniškiausią stipriojo teisę, skatinamą nuogų interesų, agresyvios karjeros, turtų ir valdžios godulio, atsivėrė kitas, beveik visai užmirštas žmoniškumo, pasiaukojimo, neišsemiamo gailesčio, paslaugumo, visus šildančio jautrumo, rūpinimosi nuskriaustaisiais pasaulis.
Tikriausiai daug kas čia pirmąsyk patiria tą neapsakomą palaimą, kai išmoksta ne imti, o duoti ir dalintis. Kai už nesuinteresuotą gerumą tave ima glostyti drovios vaikučių šypsenos ir pilnos dėkingumo daug vargo patyrusių motinų akys.
Yra sakoma, nėra tokio blogio, kuris neišeitų į gera. Karas yra pati žiauriausia pamoka tiems, kas užmiršta savo istoriją ir praranda sveiko proto kontrolę. Bet savo nerūpestingumu, neatsakingumu ir abejingumu prie to mes prisidedame visi. Net tada, kai kaltininkas gerai žinomas.
Kad ir kaip pasibaigtų šitas karas, bet jo pamoka nepraeis be pėdsakų. Šiandien ji neįkainojama. Nuo čia galėtume ir turėtume eiti kartu su tų pačių tikslų siekiančiais religiniais tikėjimais. Svarbu tik kad tai kuo geriau suprastume ir kuo ilgiau atsimintume. Ne tik mes, bet ir mūsų vaikai bei vaikų vaikai. Bent iki ketvirtosios penktosios kartos.
Dabar mums svarbiausia atitikti šių permainų dvasią ir viltį.
Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti jus visus antrojo tautos atgimimo proga. Linkiu ištverti visus šių neramių laikų išbandymus!
Karas Ukrainoje. Keturiasdešimt septintoji (balandžio 11) diena
Slovakija gali parduoti haubicas Ukrainai
Gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad Slovakija gali parduoti Ukrainai dalį savo savaeigių haubicų „Zuzana“.
„Galiu patvirtinti, kad vyksta derybos [dėl pardavimo]“, – televizijos debatuose sakė Nadas. Daugiau detalių jis nepateikė.
Haubica Zuzana 2, modernizuota senesnio modelio versija, naudoja 155 mm šovinius, o efektyvus nuotolis yra 40–50 km (25–31 mylia), priklausomai nuo amunicijos tipo.
*****
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Prasideda mūšis dėl rytų Ukrainos. Orda masiškai gabena geležis į Donbasą, į frontą savo vaikus žūti džiaugsmingai palydint tėvams ir draugams. Darda kilometrinės kolonos tankų, salvinių ugnies sistemų, šarvuočių ir kitos „bronetechnikos”, netrukus tapsiančių mėsos keptuvėmis.
Orkostano ruporai gavo nurodymą kelti savo goblinų kovinę dvasią: ambasadoriai, lavrovo, Zakharovos klapčiukai platina pranešimus, kaip Antrame Pasauliniame kare nuo hitlerinių fašistų vadavo Odesą, nužudė 160 000 nacių, tačiau žuvo 78 000 taikių gyventojų. Suprask: karo be aukų nebūna, fašistus (ukrainiečius) naikint reikia, civilių žūtys neišvengiamos, „gorod gieroi Odesa – nash“.
Dėl karo Ukrainos BVP trauksis 45 % (Pasaulio Bankas). Ukraina – viena pagrindinių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Teigiama, jog tai paveiks mažiausiai 250 milijonų gyventojų.
ES ruošia šeštąjį sankcijų paketą, kuriame galimai bus svarstomas prekybos nafta klausimas.
Operaciniai tikslai
Orkostanas pradeda puolimą šiaurės vakarų kryptimi. Pasisekė pasistūmėti keletą kilometrų. Spėliojama, kurioje vietoje ruošiamasi smogti pagrindinį smūgį. Visi puikiai suvokia, jog įsiveržus į Ukrainos gilumą rusofašistams reikės dešimčių tūkstančių karių užtikrinti saugumui užnugaryje. Toliau bandoma sujungti Iziumą su Horlivka, taip uždarant didelę teritoriją rytuose.
Per parą Charkivas buvo apšaudytas mažiausiai 66 kartus: salvinėmis ugnies sistemomis Grad ir Smerch, artilerija, tankais bei minosvaidžiais. 11 civilių žuvo, 14 sužeistų. Visiškai sugriautas Dnipro oro uostas. Mūsų vertinimu, Charkivo puolimas ir Dnipro ataka yra nukreipiantis dėmesį manevras. Pagrindiniai trumpalaikiai rusų tikslai yra placdarmo sukūrimas netoli Iziumo (Charkivo pietryčiuose), ukrainiečių jungtinių pajėgų išstūmimas iš Chersono srities, pasirengiant vėlesniam puolimui Odesos ir Krivij Rih kryptimis.
Kremlius per įtakos agentus visais įmanomais būdais siekia įvelti Vakarus į diskusiją ir tyrinėjimus: kaip Irpenės gatvėse atsirado lavonai, kokia poza gulėjo po Ukrainos kariuomenės atėjimo, kokia prieš; Kyjivas raginamas pasiaiškinti ir tirti, kas apšaudė Kramatorsko geležinkelio stotį, nes Maskva tikrai nedarė šių karo nusikaltimų. Žėkit, ką mes manom: baikim šitą trypčiojimą kraujo balose. Rusija Ukrainos miestus apšaudo kas valandą. Černihive – šimtai lavonų.
Charkive šiandieną rusai nužudė 10 civilių ir septynmetį berniuką. Mariupolyje pats pragaras – pasiekia žinios apie tūkstančius gyventojų lavonų, masines žudynes ir filtracijos lagerius, deginamus mirusiuosius. Teigiama, jog orkai į miestą neįsileidžia Tarptautinio raudonojo kryžiaus, nes patys suvokia, kad pasauliui išvydus tą siaubą, Venesuela ir ŠK prisijungs prie sankcijų.
Ar Kyjivas turi aiškintis ir pateikt įrodymus, kad tai daro ne Ukrainos pajėgos, o fašistiniai okupantai? Gal jau užtenka savi šaudo į savus failo? Uždarykim jį amžiams. Fašistinė Rusija užpuolė Ukrainą, griauna miestus, sąmoningai žudo, prievartauja ir kankina taikius gyventojus bei vaikus. Taškas.
Taktinis lygmuo
Ukrainos Operacinė vadavietė Pietūs pranešė, kad pastarąją parą atremdamos dar vieną puolimą Mykolajivo kryptimi ukrainiečių jungtinės pajėgos sunaikino naikintuvą Su-34, 7 technikos vienetus ir 70 okupanto karių. Mūsų draugai ant žemės šalia Mykolajivo patvirtino šią informaciją, pridurdami, kad daugelis rusų karių dabar neturi jokių asmens dokumentų, todėl neįmanoma apie identifikuotų orkų žūtis pranešti Tarptautiniam raudonajam kryžiui ir kitoms nepriklausomoms organizacijoms.
Toliau griaunami miestai. Bombarduojamas Mykolajivas, Charkivas, Pavlohradas bei kiti rytų Ukrainos miestai.
Orkams rytuose pavyko užimti keletą gyvenviečių: Popasna, Rubižnė, Nyžnyje, Novobachmitivka.
Nežiūrint visų rusų pastangų, ukrainiečiai toliau kontroliuoja apie 15 – 20 proc. Mariupolio. Taktinis orkų vadas Dubovoj telegram kanale skundžiasi, kad ukrainiečių snaiperiai yra aprūpinti optika, su kuria lengvai naikina taikinius, įskaitant pačius rusų snaiperius, kurie „neturi jokių galimybių su savo SVD pasipriešinti.” Dar 2019 mes patys vežėme ir dovanojome jiems įrangą, kuri tikrai žymiai lenkia klišarankių rusų produkciją. Taip pat ir Blue/Yellow bei Gedimino legiono pastangomis, nuolat būtini snaiperiams optiniai taikikliai pasiekia reikiamas rankas.
Suskaičiavę Zelenskio taktinių drabužių kainą (120 $), žurnalistai atkreipė dėmesį, jog britų premjero Boriso batai taip pat buvo seni ir nuklypę. Vyrai, kurie nuoširdžiai rūpinasi artimųjų likimais ir gyvybėmis, mažiausiai pergyvena, kaip jie atrodo ir kas ką „sakė pasakė“.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Foto: ukrainiečiai ginkluoti priešlėktuviniais Stingeriu, Kolibriu (Ukrainos gamyba) ir Piorun
*****
Rusija jau pradėjo puolimą prieš Donbasą, vyksta pirmasis etapas – Arestovičius
Rusijos Federacija mėgins pulti vienu metu iš šiaurės ir iš pietų.
Pirmasis Rusijos kariuomenės puolimo etapas Donbase jau prasidėjo, antrajam etapui laukia atvykstant pastiprinimo. Apie tai interviu Markui Feiginui kalbėjo prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius.
Arestovičius sakė, kad Rusijos Federacija bandys vykdyti puolimą vienu metu iš šiaurės ir iš pietų. „Dabar visi laukia antrojo ešelono: tai 10 BTG (batalionų taktinių grupių – UNIAN), atvykusių iš Tolimųjų Rytų, paskutinė, 5-oji armija; ir tie, kurie buvo atitraukti iš šiaurės nuo mūsų. – iš Kijevo, Černigovo ir Sumos“, – sakė jis.
Tuo pačiu metu, pasak Arestovičiaus, pastiprinimas iš Tolimųjų Rytų dar nepasiekė puolimo pozicijų. Ir kariuomenė išvesta iš šiaurės, dar nepasirengusi puolimui.
Anksčiau Prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė, kad artimiausias dvi savaites Donbase vyks įnirtingos kautynės, kurios lems kito karo etapo likimą.
Be to, įsibrovėliai didina savo pastangas Zaporožės ir Chersono kryptimis.
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka mano, kad Rusijos įsibrovėliai Kijevą gali bandyti šturmuoti antrą kartą, o Odesos puolimas neatmestinas kaip dar vienas priešo taikinys.
Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoljakas sakė, kad Ukrainos ir Rusijos prezidentų derybos gali įvykti po karinio susirėmimo Donbase, kuriame Kijevas nusiteikęs laimėti.
*****
Rusijos kariuomenė mėgina prasibrauti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą netoli Izyumo ir užimti Mariupolio kontrolę.
Rusijos Federacijos priešo kariai bando prasibrauti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių gynybą prie Izyum miesto ir įtvirtinti Mariupolio kontrolę. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša balandžio 10 d. operatyvinėje informacijoje.
Pažymima, kad priešas bando prasibrauti per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių gynybą prie Izyum miesto, kad nustatytų visišką Mariupolio kontrolę.
Taip pat įsibrovėliai bando pagerinti savo padalinių taktinę padėtį Nikolajevo kryptimi.
Slobozhansky kryptimi priešas ir toliau iš dalies blokuoja Charkovą, apšaudydamas miestą raketų ir patrankų artilerijos sistemomis ir minosvaidžiaiss. Perkelia papildomus junginius į Izyum miesto rajoną, kad sustiprintų pajėgas nurodyta kryptimi.
Donecko ir Tauridos srityse okupantas apšaudo artilerija ir minosvaidžisids daugeliu krypčių. Vykdo puolimo operacijas Mariupolio mieste, rengia oro antskrydžius, bando užimti centrinę miesto dalį.J
Južnobugskio kryptimi priešas dar kartą mėęgino užimti Aleksandrovkos gyvenvietės kontrolę . Nepasisekė. Neteko kuopos dydžio personalo ir įrangos.
Be to, įsibrovėliai iš artilerijos toliau apšaudė Novovorontsovką, Maryanskoye, Novogrigorievka ir Shevchenkovo.
Voluinės, Poleskio ir Seversko kryptimis priešo kariuomenės pozicijoje ir veikloje reikšmingų pokyčių nėra.
Anksčiau Prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė, kad pirmasis Rusijos karių puolimo etapas Donbase jau prasidėjo, o antrajam etapui tikimasi atvykti pastiprinimo.
*****
Borisas Johnsonas netikėtai pasirodė Kijevo gatvėse
dailymail.co.uk
Boriso Johnsono netikėtas vizitas Ukrainoje: bendroje spaudos konferenciją išviešinęs siaubingus Rusijos karo nusikaltimus Bučoje, premjeras kaip prizą „liūtui“ Zelenskiui pažadėjo 120 šarvuotų mašinų ir priešlaivinių raketų raketų sistemų Vladimiro Putino okupantams išvaryti.
Borisas Johnsonas netikėto vizito Kijeve metu sakė, kad Ukrainos prezidentas Zelenskis yra riaumojantis Ukrainos žmonių liūtas.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip susitikusi pora sėdi už stalo vienas priešais kitą, toliau matyit atitinkamos vėliavos. Johnsonas vilki tamsų kostiumą, o Zelenskis – chaki spalvos kombinezoną – jam būdinga apranga viešuose pasirodymuose nuo vasario 24 d.
„The Mail on Sunday“ žiniomis, JK premjero vizitas turėjo likti paslaptyje, kol premjeras paliks karo zoną. Tačiau apie jo atvykimą per popietę Ukrainos ambasada JK per klaidą paskelbė tviteryje, įdėjusi nuotrauką, kurioje jis kalbasi su Zelenskiu, su prierašu: Staigmena.
Dauningstryto padėjėjai mėgino tvirtinti, kad ministras pirmininkas jau kelias savaites rengėsi skristi į Ukrainą, ir atvyko į Kijevą „aptarti JK ilgalaikės paramos Ukrainai“.
Saugumo pareigūnai vizitui davė žalią šviesą po to, kai Putinas atitraukė išsekusias ir sumuštas Rusijos pajėgas, mėginusias apsupti Kijevą.
Johnsonas gyrė atkaklų Ukrainos karių pasipriešinimą, atrėmusį Rusijos veržimąsi į Kijevo sostinę.
„Manau, ukrainiečiai parodė liūto narsą, o jūs, Vladimirai, suteikėte jiems liūto riaumojimą“, – sakė jis.
„Rusai tikėjo, kad Ukraina gali būti užimta per kelias dienas, kad Kijevas po kelių valandų atiteks jų kariuomenei. O kaip jie klydo!
Ukraina negailėjo pagyrimų Johnsonui, jos parlamentas skelbė: „Mes stipriname savo demokratijų sąjungą. Būk drąsus, kaip Borisas. Būkite drąsūs, kaip Ukraina!
JK atstovas sakė, jog ministras pirmininkas pasinaudojo vizitu, naujam finansinės ir karinės pagalbos paketui parengti, ir atvyko kitą dieną po to, kai paskelbė apie papildomą 100 mln. svarų paramą prieštankiniais, priešlėktuviniais ginklais ir vadinamaisiais „savižudžiais dronais“.
Įrašytame video įraše kartu su Zelenskiu pasirodęs Johnsonas sakė, kad Vakarai ir toliau „griežins“ sankcijas Maskvai, jis gyrė Ukrainos pasipriešinimo drąsą.
Ministras pirmininkas vyko į Ukrainą asmeniškai susitikti su prezidentu Zelenskiu, parodydamas solidarumą su Ukrainos žmonėmis, – sakė Dauningstryto atstovas. „Jie aptars ilgalaikę JK paramą Ukrainai, o premjeras pasiūlys naują finansinės ir karinės pagalbos paketą“.
Kalbėdamas apie civilių žudynes Ukrainos miestuose, Johnsonas sakė, kad Maskvos pajėgų įvykdyti žiaurumai „visam laikui suteršė“ Putino reputaciją.
„Tai, ką Putinas padarė tokiose vietose kaip Bucha ir Irpinas, yra karo nusikaltimai, kurie visam laikui suteršė jo ir jo vyriausybės reputaciją“, – pridūrė ministras pirmininkas.
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Kremliaus padugnių elitas geria ir pagiriojasi. Orkų ambasadorius JAV po grasinimų karu, jau vapa apie kažkokį bendradarbiavimą, kartodamas Zakharovos naratyvą, kad dėl visko kalti Vakarai ir NATO, kurie siekė sugriauti Sovietų Sąjungą iškart po Antrojo pasaulinio karo. Ir štai dabar Rusija tam griovimui nutarė pasipriešinti; tačiau Maskva linkusi bendradarbiauti. Kažkokia politinė šizofrenija Hagos kartuvių fone.
Putlerio ruporas Peskov nelaimingo žmogaus veidu CNN pripažino, kad Rusijos nuostoliai kare ženklūs. Mes manome, kad 20 tūkst. orkų jau padėjo galvas Ukrainos žemėje.
Rusofašistiniai melagiai toliau makaluoja dviejų tipų informacinį mėšlą: Vakarams trimituojama, kad civilius žudo ir miestus bombarduoja patys ukrainiečiai; ukrainiečiams aiškinama, jog Mariupiolio likimas laukia visų, pasipriešinti nutarusių miestų. Kyjivo taip pat.
Šaltiniai praneša, kad netrukus Rusijos „Informacinių tyrimų agentūra“ paskleis paketą dezinformacijos (TV reportažai, straipsniai su „įrodymais“), apie Izraelio, JAV, britų ir kitų šalių spec. pajėgų dalyvavimą kare Ukrainos pusėje, nes nu reikia pateisint apsišikimą kare.
Rusijos fūroms užsidarė ES sienos.
Vokietijos kancleris Šolcas verkšlendamas prašo suprasti, kodėl Vokietija negali staiga nutraukti dujų importo iš Rusijos. Šalis nuo karo pradžios orkostanui sumokėjo 35 mlrd. eur., tačiau norint atsisakyti rusiškų dujų, reikia statyti terminalus, naujas jungtis, o tą Vokietija galės pasiekti tik 2024-ųjų vidury.
Mark Milley JAV kongrese pareiškė, jog Baltijos šalys siekia įrengti nuolatines karines bazes, už kurias mokės patys, tačiau kontingentas bus rotuojamas kas 2-3 metus.
Rusijos finansų ministerija paragino BRIKS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, PAR) pereiti prie naujos bankinių atsiskaitymų sistemos (aišku, paremtos rubliais).
Operacinis lygmuo
Kremliuje sabuntujus. Teigiama, kad putinas nebėra saugus, nes dalis generolų nepalaiko planuojamos beprotybės pulti Ukrainą iš Rytų ir siekti pergalės bet kokia kaina. Nesėkmės atveju aišku viena – putinas eina velniop ir tą padarys savi.
Rusų operaciniai tikslai išlieka tie patys: rytų ir pietų Ukraina.
Taktinis lygmuo
Intensyviai apšaudomas Charkiv.
Prasidėjo puolimas iš pietryčių Sloviansko – Krematorsko kryptimi.
Ukrainos žurnalistai suskaičiavo, kad taktiniai rūbai (įskaitant sportbačius), kuriais vilkėjo Zelenskis susitikimo su Borisu metu, iš viso kainavo 120 $.
Lukašenka gavo į snukį. Draugiškų ledo ritulio varžybų metu, žaidėjas X neva netyčia nepataikė į „šaibą“ ir skėlė „kliuška“ batkiai tiesiai per žandikaulį.
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Rusijos ambasadorius JAV A. Antonovas pagrasino Amerikai karu, jei valstijos toliau rems Ukrainos vadovybę. Mes visada sakėme, kad reikia nuo pat mažens rūpintis fizine ir psichine sveikata, nes vėliau tikrai gali būti ne kažką. Ypač lakant voniomis vodką.
Prancūzijoje labai blogi reikalai. Apklausos rodo, kad rytoj vyksiančių prezidento rinkimų išvakarėse, vienu procentu nuo Makrono atsilieka radikalė, putino draugė, Kremliaus projektas, į kurį sukišta daug milijonu eurų. Jei ši draugė laimės – rusofašistinis Kremlius turės ne neutralų, o atvirai palaikantį Paryžių. Kartu su Vengrija, Prancūzija gali tapti ardomuoju ES elementu. Bet kokiu atveju, visas šis šlamštas nugarmės į bedugnę drauge su putleriu.
Vokietijos prezidentas kviečia suburti tarptautinį tribunolą putinui ir lavrovui už karo nusikaltimus Ukrainoje ir atsiprašo už klaidas, neįvertintant Rusijos anksčiau. Gerai jau, nieko nepadarysi, kačiukai atanka.
Operacinis lygmuo
Putleris karinės operacijos Ukrainoje vadu paskyrė armijos generolą A. Dvornikov, pasižymėjusį intervencijoje į Siriją. Šis karo nusikaltėlis turi didelės patirties griaunant Alepo, Homs ir kitus civilius Sirijos miestus bei atakuojant civilius taikinius. Atrodo, kad ne tik orkų vadams ant žemės duodama iniciatyvos veikti laisviau – putka nutarė išspirti iš generalinio štabo Šoigu ir Gerasimov. Fašistinės Rusijos diktatorių įkvėpė Sirijos žemėlapiai prieš ir po Rusijos intervencijos, kuomet kartu su Asadu kontroliuojamos teritorijos plotas padidėjo nuo 19 000 kv. km. iki 78 000 kv. km. Matyt, tikisi, kad pavyks padaryti copy paste Ukrainoje.
Karo nusikaltėliai toliau taikosi į civilius bei civilinius objektus, siekdami ne tik kuo daugiau jų žūčių, bet ir įsiutinti ukrainiečius, pakurstyti neapykantą ir žiaurumo protrūkius rusų karių atžvilgiu. Tai daroma tam, kad ateityje būtų galima įtikinti Vakarus, jog už visus karus nusikaltimus atsakinga Ukrainos pusė. Jau dabar stebime vystomą psichologinę operaciją, kai ant balistinės raketos, smogusios Kramatorsko geležinkelio stotyje laukusiems evakuacijos žmonėms, yra neva patvirtinantis pačių ukrainiečių kaltę ir atsakomybę už ataką užrašas „už vaikus” (rusų k.). BBC dirbantys rusų įtakos agentai pluša už 30 sidabrinių dieną naktį.
Taktinis lygmuo
Rusai toliau bando sulyginti Charkivą su žeme. Mariupolis laikosi. Sprogimai Chersone. Odesa apšaudoma iš jūros, pasirodė informacijos apie rusų vykdomą šio uosto blokadą iš jūros.
Rusų verslininkas FB paskelbė įrašą apie tai, kaip, pamatęs savo kieme orkų karinę techniką, pats susisiekė su Ukrainos pajėgomis ir paprašė artilerija sunaikinti šalia Kyjivo stovintį prabangų jo namą kartu su visais rusų gelžgaliais. Ukrainos artilerija dirbo tiksliai – sunaikinus priešo techniką, namas, nors ir kiek apgadintas, bet stovi.
Cituojame: „Žiūrite per savo namų interneto kamerą, o ten, kieme, Rusijos kariuomenė dislokuoja 12 karinės technikos vienetų, tarp jų – MLRS, „Tornado G” ir „Grad”. Mano namas pastatytas taip, kad jis veikia kaip puiki slėptuvė, iš kurios labai patogu šaudyti į Kyjivą. Štai kodėl jie atvyko. Kyla klausimas: kiek laiko truks, kol pateikus tikslias savo namo koordinates Ukrainos pajėgoms, jos sunaikins taikinius?”
Video: bebaimis Azovo pulko karys partizaniniu būdu naikina rusų tanką, kurio įgula paslėpė jį gatvėje prie cerkvės netoli Mariupolio (?).
https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4823678311076093/293300189614822
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
*****
Slovakija perduoda Ukrainai oro gynybos sistemą S-300
Ukraina ne tik ginasi. Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Apie tai Twitter paskelbė Slovakijos Respublikos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris. „Noriu patvirtinti, kad Slovakija suteikė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Ukrainos žmonės drąsiai gina savo suverenią šalį ir mus.
Mūsų pareiga padėti, nelikti nuošalyje ir nepalikti žmonių gyvybių Rusijos agresijai“, – pabrėžė jis.Hegeris.
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Lendlyzas! JAV Senatas pritarė skolinimo programai. Iš esmės, tai reiškia, kad JAV galės tiekti ginkuotę ir viską, ko reikia karui prieš Rusiją ir Baltarusiją laimėti, o Ukraina už viską galės sumokėti arba grąžinti po karo. Paskutinį kartą skolinimosi programa buvo taikoma Antrojo pasaulinio karo metais, kai Jungtinės Valstijos teikė pagalbą sąjungininkėms šalims, kovojusioms prieš nacistinę Vokietiją, daugiausia Sovietų Sąjungai ir Didžiajai Britanijai. Daugelis istorikų teigia, kad ji padėjo pakreipti karo pusiausvyrą sąjungininkų naudai.
Kijeve vėl atidaroma ES atstovybė, Borelis su kompanija vyksta aplankyti Zelenskio, o Japonija išsiunčia 8 Rusijos diplomatus.
JT suspendavo Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.
Operacinis lygmuo
Be pakitimų. Orkai artimiausiu metu bandys perkirsti Ukrainą rytuose šiaurės-pietų kryptimi bei išlaikyti Chersoną ir užimti Mykolajivą, o ukrainiečiai, suprantama, bandys jiems to neleisti padaryti.
Taktinis lygmuo
Padugnės Maskvoje nurodė savo nežmonėms balistinėmis raketomis apšaudyti Kramatorską. Dvi sprogo geležinkelio stotyje, kurioje virš 4000 ukrainiečių laukė evakuacijos traukinio. Dešimtys žuvusių, tarp jų ir keturi vaikai, taip pat šimtai sužeistų civilių. Mūsų vertinimu, tai yra dar vienas, eilinis bandymas atverti Vakarams akis ir parodyti, kad rusofašistai nori sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečius. Vakarai spyriojasi ir nenori to matyti.
Ukrainiečių pajėgos Donecke ties Sieverodonecku sudaužė rusų pajėgas ir privertė jas atsitraukti maždaug 10 km į rytus, paliekant Kreminos gyvenvietę. Tai pirma didesnė pergalė rytuose.
Rusai toliau raketomis apšaudo didžiausius Ukrainos miestus, oro pavojaus sirenos aidi dieną ir naktį didžiojoje Ukrainos dalyje.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra.
Video: taip atrodo nusiaubta Borodianka iš oro.
https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4821216534655604/789198112468306
*****
Fronte be didelių pakitimų. Orkai toliau nesėkmingai puola šiauriniame ir pietiniame Donbaso flange. Panašu, kad agresorius supranta, jog viena iš nesėkmių priežasčių – lėtas ir stringantis tiekimas, todėl 38 – osios atskirosios geležinkelių brigados pajėgomis tvarko geležinkelį Kupyansk, Izyum, Svatove. Mariupolis kaunasi. Tuo pačiu orkai baiminasi ukrainiečių puolimo nuo Charkiv ir todėl minuoja tikėtinus atakų ruožus. Chersono apylinkėse ukrainiečiai vykdo lokalias atakas, tačiau didelės sėkmės nėra.
Chornobaivka siunčia šilčiausius linkėjimus Belgorodui. ten vėl kažkas sproginėja. Kas tai bebūtų – ukrainiečių darbas, ar vietinės problemos – tie bumbsėjimai Belgorodo gyventojus verčia susimastyti, ar tik neateis „denacifikacija“ į jų namus. Jau ir Belgorodo valdžiai Q/A sesijos metu užduodami klausimai apie miesto evakuaciją. Aparačikas žvaliai atsako, kad ne, bet vien tokie klausimai daug ką pasako. ( https://twitter.com/GirkinGirkin/status/1512273224402452485)
Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.
p>Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.
*****
Jūsų dėmesiui vakarinis update.
Donbaso kryptis:
– Charkivo sektoriuje agresorius intensyviai atakuoja miestą artilerija ir neleidžia miesto gynėjams vykdyti aktyvių karinių veiksmų kelio Kupiansk – Izyum link.
– Šiaurinis flangas. Tęsiamos atakos Slaviansk ir Barvinkove kryptimi, tačiau ir toliau agresorius niekur nepasistūmėjo. Maža to, ukrainiečiai didina aktyvumą Izyum kryptimi. Antai pietinėje Donets upės pusėje, netoli neseniai orkų užimtos Brazhkivka, sunaikinta agresoriaus kolona. Itin suaktyvėjo bandymai iš pietų prasimušti iki Slaviansk (iš Popasna) ir Severodonetsk (iš Novotoshkivske), tačiau ir vėl nesėkmingai.
Tuo pačiu orkai, matydami, kad Rubizhne puolimas nesiseka, pabandė pasigerinti pozicijas ir užimti Kremina (apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Rubizhne) ir pasigerinti savo pozicijas aplink miestą. Norėjos kaip geriau, gavos kaip visada – ukrainiečiai ne tik apgynė miestelį, tačiau kontratakavo bei nustūmė priešą 10 km į rytus. Neatmestina, kad ukrainiečiai tik ir laukė tokio neatsargaus orkų žingsnio, kadangi esant tokiai priešo pajėgų koncentracijai nustumti juos 10 km nėra taip paprasta. Jei turės pakankamai pajėgų, jie galėtų išvystyti šią sėkmę ir užeiti prie Rubizhne esančiai grupuotei iš užnugario, pvz. užimti Varvarivka. Laikom kumščius.
– Pietinis flangas. Orkai vėl atnaujino puolimą Marinkos sektoriuje. Šį kartą puolama ne šiaurės vakarų link, o į vakarus Vuhledar ir Velyka Novosylka link. Kitais žodžiais tariant agresorius kiek keičia taktiką ir Vuhledar bei Velyka Novosylka problemą bando spręsti ne bukai atakuodami tuos miestelius nuo kontaktinės linijos, o bando smogti iš flango. Tiesa ir vėl ukrainiečiai sėkmingai ginasi. Tuo pačiu orkai atnaujino intensyvų puolimą Mariupolyje, gynėjai kaunasi.
Pietų kryptis. Agresoriui toliau nesiseka perimti Oleksandrivka kontrolės. Tokie orkų puolimai operacine prasme naudingi ukrainiečiams, kadangi jie turi galimybę pailsėti, persigrupuoti, o tuo pat metu orkai eikvoja kaip pavasarinis sniegas jiems Chersone tirpstančius resursus.
Kyivo kryptis. Baltarusijos teritorijoje esančios agresoriaus pajėgos demonstruoja aktyvumą, siekdamos neleisti permesti ukrainiečių pajėgas į Donbasą.
Pabudo bulbafiureris. Kurį laiką sėdėjęs tyliai, dabar jis pradėjo pasakoti apie kažkokias mistines Baltarusijos SOP operacijas išlaisvinant kažkokius fūristus (nieko neklauskit, mes patys dabar tik žvengt baigėm). Gal šio susapnuoto žygdarbio paskatintas, jis pareiškė, kad Baltarusija turi dalyvauti Ukrainos ir Rusijos taikos derybose. Tylėtų sau tyliai, o ne – pats vietos teisiamųjų suole šalia senuko – žiurkiuko ieškosi. Nieks už liežuvio netraukė.
BTR4 kontaktas su dviem orkų tankais. Štai taip kaunasi Mariupolis (nesam tikri ar šis video filmuotas šiomis dienomis ar anksčiau, bet visgi …)
https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/386935403279643
*****
Egidijus Papečkys
Keturiasdešimta trečia diena (balandžio 7, ketvirtadienis)
Ir vėl neminėsiu, kas kokį kaimą užėmė, ir kokį kitą kaimą pulti atsivėrė kelias. Kol rusai nesutelkė pajėgų ir nepamėgino pradėti naujo didesnio masto puolimo, fronte vyksta nesibaigianti kova dėl atskirų kalvų, kelių sankryžų ir trijų sugriautų namų prie kelio. Todėl pakalbėkime apie kitus dalykus.
Visi Rusijos propagandistai teigia, kad į rusų rankas pateko teritorinės gynybos karių duomenys, visų pirma Chersono srityje. Ir šiomis dienomis rusų represinės struktūros Chersone likusius teritorialus žudo ir suiminėja. Manau, kad tai dezinformacija, skirta įbauginti teritorinės gynybos karius ir, svarbiausia, jų artimuosius.
Donetsko „liaudies respublikos“ milicija gėdina čečėnus, kad šie paskelbė įrašą su grupe Mariupolyje pasidavusių Ukrainos karių. Sako, kad juos sulaikė milicijos specialios paskirties būrys, o čečėnai pasifilmavo užnugaryje ir prisiėmė svetimą laimėjimą. Smulkmena, bet džiugu, kai priešai pykstasi kaip vaikėzai. Ir pamoka mums, kad nereikėtų taip pat vaikiškai aiškintis santykius socialiniuose tinkluose.
Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui suteiktas generolo leitenanto laipsnis. „Tarnauju Rusijai“ iš jo lūpų nuskambėjo labai keistai 🙂
Rusijos tardymo komitetas kasdien šūsnimis kepa baudžiamąsias bylas Ukrainos kariams už … savo šalies gynimą nuo agresoriaus. Kaltina viskuo, perfrazuojant seną posakį – yra karys, bus ir baudžiamojo kodekso straipsnis. Tardymo komitetas patvirtino, kad kuro saugykla Belgorode, Rusijos teritorijoje, buvo apšaudyta ukrainiečių 3 balistinėmis raketomis Točka-U, sužeisti 8 Rusijos piliečiai, apgadintas 21 automobilis. Be abejo, raketas į agresoriaus teritoriją iššovusiems Ukrainos kariams iškeltos baudžiamosios bylos. Įsivaizduojate, kiek popieriaus šitoms sukurptoms byloms sugadino ir dar sugadins Rusijos tardytojai?
Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos balsavimu – esant 2/3 balsavusiųjų daugumai – suspenduota Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje.
Įdomiausios visgi žinios iš Baltarusijos. Kalbėdamas Saugumo tarybos posėdyje A. Lukašenka pasakė labai ilgą monologą, kuriame tūkstantis pirmą kartą išsakė kaltinimus Vakarams. Piktinosi, kad derybos vyksta Stambule, Turkijoje, o ne Baltarusijoje. Dar labiau pasipiktino, kad Baltarusija „paskelbta agresoriaus bendrininke“. Tiesiai ir tikslingai tarp eilučių pasakė, kad Rusija yra agresorė. Kelis kartus pakartojo, kad „mus įdėjo į vieną krepšį su Rusija“. Labai drąsus pareiškimas, akivaizdi demonstracija Vakarams, kad norėtų ištraukti galvą iš rusiškos kilpos ir toliau laviruoti tarp Vakarų ir Kremliaus.
Akivaizdu, kad Lukašenka jau jaučia galimą karo pabaigą, ir graudžiai (supranta, kad to nebus), pasisiūlė padėti po karo atstatyti Ukrainą. Tarsi ukrainiečiai galėtų pamiršti, kad tik atidarytas Baltarusijos frontas leido rusams atakuoti Kijevą, kad ir šiandien iš Baltarusijos į Ukrainos miestus skrieja raketos ir rusų lėktuvai. Niekas nepamiršo, kad Lukašenka asmeniškai, iš už nugaros, padavinėja Putinui šovinius. Už tai teks atsakyti, bet Lukašenka galvoja kažkaip išsisukti.
O dabar apie komišką detalę. Net ir kare yra vietos šypsenai – Lukašenka pranešė apie Baltarusijos specialiųjų pajėgų pravestą specialiąją operaciją, kurios metu Ukrainos teritorijoje buvo išvaduoti Baltarusijos piliečiai, daugiausia vilkikų vairuotojai, „sulaikyti“ Ukrainoje. Sako, kad niekas to nepamatė, net Saugumo tarybos nariai. Ir iš tiesų, negali nepamatyti to, kas neįvyko po mūsų saule.
Į Ukrainą keliauja ir toliau keliaus sunkioji technika ir ginklai. Rusiškuose socialiniuose tinkluose dėl to niršta, nes supranta – šie ginklai ir technika ukrainiečiams padės sėkmingiau apsiginti ir išvaduoti dalį okupuotų teritorijų. Nepamirškime ir patys paremti – nupirktos šarvinės liemenės, šalmai, termovizoriai ir netgi sausi daviniai padeda ukrainiečių kariams išgyventi fronte.
Slava Ukraini!
*****
zsu.gov.ua
Prasidėjo keturiasdešimt trečiasis herojiško Ukrainos žmonių pasipriešinimo Rusijos karinei invazijai laikotarpis.
Rusijos Federacija ir toliau vykdo plataus masto ginkluotą agresiją prieš mūsų valstybę. Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į pasirengimą puolamajai operacijai Rytų Ukrainoje, kuria siekiama įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę.
Priešas ir toliau aktyviai veikia Slobozhansky, Donecko, Pivdennobuzsky ir Tavrijos kryptimis.
Slobozhansky kryptimi priešas toliau blokavo Charkovo miestą ir jį apšaudė iš artilerijos.
Donecko ir Tavrijos kryptimis priešas toliau apšaudo iš artilerijos Popasnos gyvenvietę. Tikslas – paralyžuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius ir atnaujinti puolimą Rubižnėje, Nyžnėje ir Novobachmutivkoje.
Okupantai taip pat nesėkmingai mėgino prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės gynybą Novotoškivskės gyvenvietės rajone.
Pietų Bugo kryptimi priešas gina anksčiau užimtas pozicijas, imasi priemonių atkurti savo padalinių kovinį pajėgumą. Toliau vykdo griežtą filtraciją laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose.
Kai kurie atšaukti rusų daliniai yra įsikūrę palapinių stovyklose daugelyje Rusijos Federacijos regionų, besiribojančių su Ukraina. Kariškiai atsisako dalyvauti tolesniuose karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje. Šių darbuotojų moralinė ir psichologinė būklė yra žema ir linkusi blogėti.
Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir toliau ieško būdų, kaip išspręsti savo padalinių papildymo žmogiškaisiais ištekliais problemą.
Rusijos kariniai komisariatai suaktyvino darbą su nuo 2012 metų iš karo tarnybos atleistais šauktiniais, turinčiais vairuotojo, mechaniko-vairuotojo, žvalgo ir jaunesniųjų vadų karinės apskaitos specialybes. Oficiali iškvietimo į karių registracijos ir įdarbinimo tarnybas priežastis – 3 mėnesių trukmės mokymas dėl nurodytų karinių specialybių.
Vadinamosios Padniestrės-Moldavos Respublikos teritorijoje taip pat vykdomas atitinkamas propagandinis darbas su Rusijos pilietybę turinčiais gyventojais.
Okupantai ir toliau naudoja smurtą prieš civilius laikinai okupuotose teritorijose. Mariupolio gyventojai priverstinai deportuojami į laikinai okupuotus Donecko srities rajonus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos praėjusią parą pataikė į tris oro taikinius: sparnuotąją raketą, UAV ir naikintuvą. Oro pajėgos ir toliau smūgiavo raketomis ir bombomis į okupacines pajėgas. Apie bendrus priešo nuostolius vėliau pateiksime atskiroje ataskaitoje.
Mes tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis! Laimėkime kartu! Šlovė Ukrainai!
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis:
– Šiaurinis flangas. Agresorius toliau nesėkmingai puolė Severodonetsk sektoriuje (ypač ties Novotoshkivske). Taip pat orkai bandė atakuoti link Slaviansk iš šiaurės (nuo Izyum) ir iš pietryčių (nuo Popasna), kelis kilometrus pasistūmė į priekį, tik klausimas – ar ilgam. Tai nepakeičia bendro vakar išsakyto vertinimo – nuo vasario 24 d. Donbase kovojusios „vietinės“ pajėgos (dalis 20-osios armijos, 6 armija, „separų“ vienetai, samdiniai) išsisėmė ir dabar daužo galva į sieną norėdami: 1) palaikyti įtampą fronte, 2) sudaryti sąlygas gerokai parūgusioms pajėgoms iš kitų krypčių (1 GTA, kitai daliai 20-osios armijos vienetų, desantininkams) atkurti kovinę galią, sukaupti rezervus ir susipažinti su padėtimi fronte. Susidaro įspūdis, kad laikai, kiek „vietinės“ pajėgos gali daužyti galvą į sieną ir kiek reikia naujai atvykusioms parūgusioms pajėgoms pasiruošti nesutampa. T.y. „vietinės“ pajėgos jau išsikvėpė, o naujai atvykusios pajėgos dar nepasiruošusios. Būtent todėl vietomis orkai pereina į greitą gynybą, siekia įsitvirtinti užimtose pozicijose. Ar ukrainiečiai lauks, kol orkai pasiruoš – pažiūrėsime. Tuo pačiu neatmestina, kad agresorius vengdamas mūšio pauzės, kuri duotu laiko ukrainiečiams priimti sprendimus (pvz.: kontratakuoti arba įsitvirtinti geriau gynybą), bandys strimgalviais mesti į puolimą neapsiuosčiusias pajėgas (tai jie darė ne kartą).
– Pietinis flangas. Vyksta taktinis pasistumdymas Vuhledar – Velyka Novosylka sektoriuje (orkai bando pulti) ir Hulyaipole (aktyvesni ukrainiečiai). Mariupolis dar kaunasi.
Pietų kryptis. Be pakitimų.
Kyivo kryptis. Be pakitimų.
Ir pabaigai – apie Rusijos rezervus. Norime dar kartą pakartoti tiems, kurie išpūtę žandus aiškina “nu čia dabar biški pažaidė, nu jau dabar tai va persigrupuos, surinks ir kaip duos”. Dar kartą:
– Nuo vasario 24 d. Ukrainoje kariauja visa, ką orkai turėjo geriausia (1 GTA, desantininkų vienetai, spec. paskirties brigados, oro pajėgos). Taktiniame lygmenyje kariauja blogai – dvesia ir dega. Tai, ką dabar orkai renka yra antros, trečios arba “žemiau plintuso” kategorijos pajėgos – neapmokyti rezervistai, karo akademijų kursantai, samdiniai. Taip pat reikia suprasti, kad artileristai, logistai, oro, jūrų pajėgų, kosmoso pajėgų kariai neis į puolimą Ukrainoje kaip pėstininkai. Kitų stebuklingų, „modernių“ armijų ir divizijų nėra. Tiesiog jų nėra – nustokite fantazuoti.
– Rusijos kariuomenės geriausi vadai vadovavo jų geriausiems vienetams. Jie lygiai taip pat dvesia ir dega nuo vasario 24 d. Naujų ar tuo labiau geresnių „karo genijų“ taktiniame lygmenyje neatsiras.
– Rusija patyrė ir patiria didžiulius karinės technikos nuostolius. Ne tik iškonservuojama sena technika, bet tankai, PKM, šarvuočiai imami iš mokomųjų dalinių ir keliauja į frontą. Su kuo mokysis pavasarinio šaukimo būsimieji orkų tankistai ir mechanizuoti pėstininkai, velniai žino?
Žinoma, tai nereiškia, kad Rusija nebeturi technikos. Dar yra begalės senos technikos, kuri yra ir bus traukiama į dienos šviesą. Tačiau prieš tai paminėti dalykai daug ką pasako.
Tad galvodami apie Rusijos kariuomenę nežiūrėkime tik į žemėlapį (“gi negali tokia didžiulė šalis nebeturėti rezervų”), o analizuokime.
Ponai, karalius nuogas!
*****
Edvardas Čiuldė. Putinas tupi po tavo lova
Krikščionybė yra meilės religija, kitaip nepasakysi, meilė čia yra suprantama kaip aukščiausioji dorybė. Per visą Šventąjį Raštą tikriausiai neužtiksime nė menkiausios užuominos, leidžiančios pateisinti neapykantą.
‚Mylėk savo artimą kaip pats save“ – geriausiai žinomas ir dažniausiai prisimenamas krikščionybės priesakas. Tačiau meilės užduotis krikščionybėje yra išpažįstama dar radikalesniu pavidalu nei mums jaukus ir ne taip jau sunkiai įgyvendinamas raginimas mylėti savo artimą, nes Šventajame Rašte yra užsimenama ir apie pareigą galiausiai pamilti net savo priešus.
Ar jūs įsivaizduojate galimybę pamilti Hitlerį, nekalbant apie Putiną?
Ar tyra kaip skustuvo ašmenys po Bučos žmonių prievartautojų kaklu ir staigi kaip užšąlantis kibire vanduo per vasaros karščius neapykanta iš tiesų nedera su krikščioniška pasaulėžiūra?
Atrodytų, kad atsakymas į tokį klausimą turėtų būti labai paprastas, tačiau intuicija kužda, kad ne viskas čia yra taip aišku ir paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kaip rašo iškilusis krikščionių filosofas Josef Pieper, krikščioniškoji filosofija nuo ne krikščioniškosios, be kita ko, skiriasi ne tuo, kad moka rasti geresnius sprendimus, skiriamasis krikščioniškosios filosofijos bruožas esą ir yra tas, kad ji ne geresnius sprendimus randa, o labiau negu kuri nors kita filosofija jaučia paslaptį.
Krikščionybė esą komplikuoja mąstymą, reikalaudama išlaikyti įtampą, viršijančią įprastus mąstymo sunkumus, neleisdama nutekėti atsakymui dailiai numelioruotu pagal racionalistinius kanonus metodinės drausmės kanalu. Todėl galima būtų pasakyti ir taip, kad krikščioniškos tiesos nepasiduoda įprastam mūsų reliatyvistiniais laikais tiesos kanalizacijos procesui pagal visuotinai pripažintus racionalistinės harmonijos lėkštumo metodus.
Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, krikščionybė kaip meilės religija jokiu būdu neišpažįsta meilės kaip kvailos begalybės. Nesakau, kad neapykanta yra kita meilės pusė, tikrai to netvirtinu, nors būna ir taip, kad, susituokę iš meilės, ilgiau pagyvenę sutuoktiniai pradeda jausti vienas kitam baisią neapykantą. Tokiu atveju, jeigu turėtume galimybė numatyti ateitį, būtų galima sakyti, kad ji ištekėjo, o jis vedė iš neapykantos. O kalbant daug rimčiau, pravartu bus pastebėti, kad meilės atpažinimui vis tik yra reikalinga kažkokia nuovoka apie neapykantą kaip meilės ribą, kaip jos negatyvų reljefą, kažin ar atpažintume meilės saldumą, jeigu nieko nežinotume apie neapykantos kartėlį.
Vienoje TV laidoje girdėjau Kaune anksčiau gerai žinomos konservatorių veikėjos graudų pasakojimą apie tai – kaip okupantai trėmė, kankino, žlugdė visą jos šeimą, tačiau nė vienas iš tos kankinių šeimos narių esą nepersiėmė neapykantos užkratu. Toks pasakojimas skambėjo išties didingai, atrodo labai spindulingai, ekrane virš kažkieno galvos užsidegusi nervingai žybsėjo aureolė, tačiau man drauge vaidenosi, kad anoji yra taip entuziastingai įtikėjusi neapykantos neturėjimo gėriu, jog buvos pasiruošusi čia pat išbučiuoti kanopas okupantui. Drauge, labai prašau, patikėkite, kad, taip užsipuldamas vargšą žmogų, tikrai nenoriu pasirodyti principingesnis už kitus, kai užvis labiausiai dabar man rūpi krikščioniškojo mokymo mįslingumas, kur neapykantos esmės didesnis ar mažesnis nutylėjimas taip pat yra labai iškalbingas procesas.
Žavingoji žurnalistė ir eseistė Goda J. neseniai Delfi.lt portale paskelbė straipsnį labai aiškiai orientuojančiu pavadinimu – „ Lietuviai – rusiškų keiksmažodžių laive“. Kaip galima buvo spėti jau iš pavadinimo, Gogai, atsiprašau, Godai nepatinka rusiškų keiksmažodžių vartojimas kovotojų prieš Putino ordas retorikoje.
Kad visiems būtų aiškiau, kas čia turima galvoje, ta pati Goda, pademonstravusi neeilinius filologinius sugebėjimus, išvertė išgarsėjusį rusišką keiksmažodį į lietuvių kalbą. Ne, nesakykite, rusiškai skamba įtaigiau. Todėl pasakysiu taip, įsikišk, Goda, tą rusiško veiksmažodžio vertimą į lietuvių kalbą drauge su visu kariniu laivu, pati žinai – kur.
Negaliu sutikti, kad rusiškas keiksmažodis dėl visiems mums žinomo konteksto tapęs verbaliniu pasipriešinimo simboliu būtų išniekintas, išverčiant jį į lietuvių kalbą. Tačiau, žinoma, ne dėl vieno rusiško keiksmažodžio čia keliamas šaršalas, Godai dėl estetinių sumetimų apskritai nepatinka smerkiančių Putino kariaunos veiksmus žmonių retorikos šiurkštumas, nepasakius – neapykantos kalba. Ji tvirtina, kad tokie pseudopatriotai pirmieji nertų į krūmus, Putino kariaunai pasirodžius Lietuvoje.
Įsivaizduoju, kad mūsų rašytojėlė baksnoja klavišus, rašydama minėtą straipsnį, o aplink jos kojas uodega daužosi mylimas katinas. Atsikėlusi nuo kėdės ir pašėrusi katiną, ji pasikelia į puikybę, ir toliau jau nuo padebesių parašo, kad nešvankiai kalbančius patriotus yra galima atpažinti pagal jų nusiteikimą nerti į krūmus, pasirodžius okupanto karinėms pajėgoms.
Kažkada panašiai toks Andrius Šedžius, perėmęs iš Kazimieros Prunskienės vadovavimą prorusiškai partijėlei, išdidžiai tvirtino, kad, atėjus rusams, vadinamieji patriotai pirmieji pasislėptų po šluota. Ar tai reiškia, kad tokie kaip Šedžius jau niekur nebesislėptų, okupantą pasitikdami su gėlėmis? Nežinau nežinau… Tačiau žinau, tikrai neabejoju, kad ta pati Goda piktavalius atėjūnus pasitiktų su rusiškais keiksmažodžiais, nesirūpindama vertimo tikslumu.
Labai atidžiai išklausiau viešoje erdvėje paskelbtą profesoriaus Alvydo Jokubaičio paskaitos „Kodėl be krikščionybės sunku suprasti politiką?“ įrašą. Kai profesoriaus vardas mūsų laikais atpigo dar labiau nei krentantys medžių lapai rudenį (ne vienas iš jų įtvirtina savo statusą rydamas išmatas krištoliniuose induose nuo Atviros Lietuvos fondo nukrauto stalo), A. Jokubaičio vieši pasisakymai yra atgaiva sielai dar ir dėl to, kad čia susitinkame su profesoriaus iškilia, klasikine to žodžio reikšme nuomonės išsakymu, kai iš to kiekvienas gali pasisemti tikros išminties.
Taip ir šįkart profesorius paliudijo savo aukštą statusą didingu retorikos prasiveržimu ir atskirais minties žybtelėjimais, pavyzdžiui, poringėje apie homoseksualizmą. Tačiau man drauge pasilieka nesmagus įspūdis dėl to, kad krikščionybė gali būti suprantama dar ir kaip būdas pasislėpti nuo savęs, o krikščioniška žmogaus prigimties samprata leidžia jeigu ne pateisinti Putino nusikaltimus, tai bent pabandyti mūsų siaubą po Bučos įstatyti į racionalizacijos seką.
Kaip atrodo bent man, to paaiškinti žmogaus prigimties polinkio į blogį teoremos pagrindu jau neįmanoma. Čia labiau pravestų nelabojo paminėjimas, tačiau, kaip atrodo, universiteto profesoriui nepritinka prie mantijos minėti nelabąjį…
Japonija išbraukė „Azovo“ pulką iš teroristinių organizacijų sąrašo
unian.net
Oficialų pareiškimą apie tai savo svetainėje paskelbė Japonijos teisingumo ministerijos Pagrindinis tyrimų departamentas, išbraukdamas „Azovo“ pulką iš „Tarptautinis terorizmas 2021“ registro (priminsiu, „Azovo“ kariai didvyriškai priešinasi Putino teroristams Mariupolio mieste, kuriame teroristai sušaudė Lietuvos pasididžiavimą Mantą Kvedaravičių, su kuriuo šiandien atsisveikiname, – K.S.).
„Nors ir pavėluotai, bet teisingumas triumfuoja! Japonija atsiprašė „Azovo“ ir išbraukė jį iš teroristinių organizacijų sąrašo. Iki tol „Azovo“ pulkas buvo laikomas „neonacių grupe“, – Dnipro mieste aiškino Teritorinės gynybos pulko „Azovas“ vadas Rodionas Kudriašovas.
Jis taip pat tikisi atsiprašymo iš kitų šalių ir pasaulio žiniasklaidos. Balandžio pradžioje daugiau nei 200 Ukrainos politikų ir verslininkų pasirašė atvirą laišką CNN dėl Rusijos propagandos naratyvų naudojimo. Pasirašiusieji pabrėžė, kad Kremliaus toksiškos dezinformacijos atakos iš dalies buvo nukreiptos į CNN autorius ir auditoriją.
Primename, kad kovo pabaigoje per Japonijos televiziją pasirodė didelė istorija apie „Azovo“ veiklą, situaciją Mariupolyje ir miesto gynėjus.
„Svarbu, kad medžiaga būtų objektyvi, nes žurnalistai nusprendė susisiekti su mumis tiesiogiai, o ne kartoti tai, kas jau parašyta pagal rusiškas metodikėles“, – sakė Žorinas (Maksimas Žorinas – vienas iš „Azovo“ vadų, – K.S.).
Vertimas: Kastytis Stalioraitis/Veidaknygė.
Liepojos Simfoninis orkestras užbaigs praėjusį koncertų sezoną diriguojant maestro Gintarui Rinkevičiui
Gegužės 14 dieną, 18 val. Liepojos simfoninis orkestras ambicingu koncertu užbaigs savo 141-ąjį koncertinį sezoną, kuris iškiliam Lietuvos dirigentui Gintarui Rinkevičiui bus paskutinis orkestro dirigento pareigose. Ypatingas koncerto svečias bus vienas žymiausių Latvijos pianistų Daumants Liepiņš.
Liepojos simfoninis orkestras sezono uždarymo koncerte koncertų salėje „Lielais dzintars“ su vyriausiuoju dirigentu Gintaru Rinkevičiumi prie piupitro, žiūrovams pristatys klasikinės muzikos milžinus – Antoną Bruknerį ir Sergejų Prokofjevą, kurių sukurta muzika vis dar žavisi ir vertinama kaip techniškai labai sudėtinga.
Trečioji Brucknerio simfonija skirta vokiečių kompozitoriui Richardui Vagneriui, todėl žinoma pavadinimo „Vagnerio simfonija”. Šiuo kūriniu prasideda šedevrų serija, kurioje Brucknerio kūryba atskleidžia monumentalius kompozitoriaus sugebėjimus.
Prokofjevo Antrojo koncerto fortepijonui premjera įvyko 1913 metais, kai prie fortepijono sėdo pats kompozitorius, ir iki šiol laikomas vienu techniškai sudėtingiausių fortepijoninių koncertų, kurį tiksliai gali sugroti tik retas pianistas. Sezono uždarymo koncerte šį iššūkį priėmė iškilus latvių pianistas Daumants Liepiņš.
Maestro Gintaras Rinkevičius jau penkis koncertų sezonus yra Liepojos simfoninio orkestro vyriausias dirigentas.
Gerai įsiminė jo Karlo Orfo „Carmina Burana“ interpretacija, taip pat Malerio Pirmosios ir Antrosios simfonijų skambėjimas. Rinkevičius taip pat yra dirigavęs puikių koncertų su Miša Maiskiu, Gidonu Kremeriu, Sergejumi Nakaryakovu, Vestardu Šimkumi, Jeronimu Miliu ir dirigavo pergalingiems Liepojos simfoninio orkestro koncertams Indijoje ir Šri Lankoje.
Jo vadovaujamas Liepojos simfoninis orkestras pastaraisiais metais įrašė du latviškus muzikos albumus. “Vėjo spindesys” su septynių kompozitorių – moterų kompozicijomis pernai pelnė Latvijos metų muzikos įrašų apdovanojimą „Auksinis mikrofonas“. Be to, ką tik išleistas albumas su Peterio Barisono muzika.
Gintaras Rinkevičius yra vienas iškiliausių tarptautinį pripažinimą pelniusių Lietuvos dirigentų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos Valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas ir meno vadovas. Nuo 1996 metų iki 2003 metų buvo Latvijos nacionalinės operos vyriausiasis dirigentas, 1996 metų Didžiojo muzikos prizo laureatas. Jis buvo Malmės Operos ir muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, dirigavo iškiliems Vokietijos, Danijos ir Rusijos orkestrams.
Rinkevičius dirigavo operos spektakliams Zalcburge, Karališkojoje Alberto salėje Londone, Eliziejaus laukų teatre Paryžiuje, Taivane ir Honkonge. Jis dažnai lankydavosi Maskvos Didžiajame teatre. Daug metų vadovavo Novosibirsko Akademiniam simfoniniam orkestrui.
Liepojos simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento pareigas nuo rugsėjo pradės eiti Guntis Kuzma.
Bilietus į koncertą galite įsigyti visose „Biļešu Paradīze“ prekybos vietose, taip pat ir internetu: https://www.bilesuparadize.lv/lv/event/114943
Prof. Jonas Grigas. Kosmoso vaikai
Norite sužinoti savo kilmę?
Atsakymą siūlo kosmosas. Cheminiai Visatos elementai susiformuoja ugnyje didelės masės žvaigždžių, kurios baigia savo gyvenimą stulbinančiais sprogimais, praturtindamos galaktikas cheminiu gyvybės arsenalu. Rezultatas yra labiausiai paplitę chemiškai aktyvūs elementai Visatoje – vandenilis, anglis, azotas, deguonis, fosforas ir siera. Jais remiasi visos biocheminės reakcijos. Jie yra ir gyvybės elementai Žemėje, iš kurių mes sudaryti.
Žvaigždžių krosnys kuria gyvybės elementus. Jauna žvaigždė sudaryta daugiausia iš vandenilio, paprasčiausio cheminio elemento, kuris Visatoje atsirado po jos Didžiojo sprogimo. Šis vandenilis degdamas kuria visus kitus žinomus elementus. Žvaigždėse aukšta temperatūra pirmiausia atskiria dvi kiekvieno vandenilio atomo sudedamąsias dalis – jo protoną ir elektroną. Aukštas slėgis žvaigždės viduje gali suspausti du protonus, o kartais protonas pagauna elektroną ir tampa neutronu.
Kai du protonai ir du neutronai susijungia, jie sudaro helio branduolį. Kai du helio branduoliai susilieja vienas su kitu, jie sudaro kito elemento – berilio – branduolį. Savo ruožtu, susiliejus beriliui su heliu, susidaro anglies branduolys. Susiliejus anglies ir helio branduoliams susidaro deguonies branduolys ir taip toliau. Tokiu būdu per nuoseklias sintezės reakcijas susidaro daugumos elementų branduoliai.
Šiose stadijose susidaro elementai masės didėjimo tvarka iki geležies. Supernova (sprogstanti žvaigždė, paskutinioji žvaigždės gyvavimo stadija) sprogimo metu išskiria labai daug energijos, taip pat ir neutronų, o tai leidžia gamintis sunkesniems už geležį elementams, tokiems kaip uranas ir auksas. Supernovos sprogimo metu visi šie elementai išmetami į kosmosą. Iš jų susidaro planetos, mineralai, kai kurie tampa gyvybės elementais. Taip pat ir Žemėje mūsų, žmonių, kūno atomais. Todėl esame kosmoso – dangiškojo tėvo ir motinos Žemės vaikai. Visata yra mumyse! Nors esame sudaryti iš žvaigždėse gimusių atomų, esame menkesni už atomus, nes jie paklūsta gamtos dėsniams, o mes dėl nežinojimo ar kvailumo įžūliai juos pažeidinėjame. Saulė yra senesnė už Žemę, bet vanduo, kurį kasdien geriame, yra senesnis už Saulę!
Mūsų galaktikoje supernovos sprogsta ne dažnai. Kinijos astronomai 1054 m. Jaučio žvaigždyne užfiksavo supernovos sprogimą. Ši žvaigždė buvo tokia ryški, kad stebėtojai galėjo skaityti naktį.
Nepaisant to, kad visa tai yra akivaizdi tiesa, mokslas galbūt niekada negalės pilnai paaiškinti mūsų egzistencijos. Tam suprasti reikia daugiau, nei mūsų ribotas protas leidžia. Biologija moko, jog esame sudaryti iš 7 proc. kraujo. Chemija moko, kad esame sudaryti iš 65 proc. vandens. O fizika moko, kad esame 99,9999999 proc. tuščia erdvė. Tiesiog šiandien būkime geresniais, nei buvome vakar.
Bet kodėl mumyse taip susitvarko žvaigždėse gimę atomai, kad vieni žmonės kuria žinias ir technologijas, stato milžiniško aukščio namus ir miestus, kiti juos griauna ir žudo, grasina sunaikinti save ir pasaulį atominiu karu?
Mūsų protui sunku save suprasti. Gal Visata yra Dievo smegenys, o kai kurie iš mūsų yra sugedę jų neuronai ir mūsų gyvenimas yra tik tarpas tarp sinapsių?
Šis rašinėlis galėtų paaiškinti tūkstantmečiais diskutuojamą žmonių kilmę – kas sukūrė Visatą, žvaigždes, tas sukūrė ir žmogų.
Advokatas Jonas Ivoška. INSTITUCINIS ABSOLIUTIZMAS – BŪDAS NUŽMOGĖTI AR VALDYSENOS FORMA
Putinistų Rusija žmonių užzombėjimo lygiu kelia jau ne nuostabą, o pasibaisėjimą. Matymas nesamo ir nematymas esamo tam tikromis aplinkybėmis gali pagrįstai kelti žmogaus kaip mąstančios būtybės realumą. Bandant suprasti kritiško mąstymo ribinius slenksčius ir jų lūžio priežastis, norom- nenorom peršasi priežastinių ryšių paieška: kas žmonių mąstysenoje vyksta ne taip, kad ištisos tautos (su mažomis išimtimis) praranda objektyvios tikrovės jausmą?
Tenka susidurti su nuomone, kad rusai taikų kaimynų sugyvenimą supranta tik baimės pagrindu: jeigu kaimynas manęs nebijo, tai jis man yra potenciali grėsmė. Dėl to nebijančio kaimyno artumas galimai rusus verčia gyventi baimės sąlygomis. Alternatyva gyvenimui baimėje – elgtis taip, kad kaimynas tavęs bijotų. Kiek ši koncepcija pagrįsta rusų tautine savimone, kilusia iš tautos istorinės patirties, galima tik spėlioti, tačiau ją suabsoliutinti ar visiškai atmesti vargu ar būtų teisinga.
Visgi žmonių priešiškumą vienų kitiems kildinti vien iš nacionalinių savitumų nebūtų logiška, kadangi pakanka priešiškumo ir kiekvienos tautos viduje. Todėl peršasi išvada, jog žmonių priešiškumą gimdo ydingai organizuojama tautos valstybinė valdysena.
Sunku nuneigti faktą, jog prigimtiniai valstybės subjektai yra jos piliečiai. Bendriems piliečių reikalams tvarkyti (tam tikroms viešosioms funkcijoms atlikti) sutartiniais pagrindais sudaromos institucijos. Šių sutartinių abstrahuotų darinių veiklieji subjektai taip pat yra piliečiai, tačiau jiems suteikiamas specialusis – pareigūno statusas (nepaisant sąlyginio skirstymo į pareigūnus ir tarnautojus).
Tuo būdu neinstitucinis pilietis, nuolatinai nebūdamas viešuoju subjektu, savitai netenka valstybingumo požymių, o institucija tampa suabsoliutinta valstybės dalimi jai suteiktos funkcinės kompetencijos ribose.
Kadangi nėra valstybės nei tarp institucijų, nei virš institucijų, o tik instituciniu pavidalu, neinstituciniai piliečiai, tik epizodiškai dalyvaudami valstybės valdysenoje, valstybingumo praktikoje tampa savita valstybės priešingybe. Tuo būdu susidaro skirtingų galių pilietiniai dariniai, kurie nuo tautų valstybingumo ištakų įprastai vadinami valdžia ir valdiniais (paprastais žmonėmis).
Institucinių piliečių (pareigūnų) dirbtinis sureikšminimas, įvedant vienpusę kontrolės kryptį (tik pareigūnai vykdo neinstitucinių piliečių kontrolę), ilgainiui virsta arba pilietine priešprieša, arba institucinių subjektų diktatūra. Jeigu kuri nors institucija (karalius, caras, fiureris, neribotų kadencijų prezidentas) įgauna kultinį pavidalą, pilietinė dauguma informaciniais štampais stumiama iš kritiško mąstymo sąlygų ir ilgainiui virsta užzombinta mase.
Siekiant išvengti tautos savivaldoje institucinio absoliutizmo su masinio nužmogėjimo padariniais, būtina įtvirtinti konstitucinę piliečių kontrolę visoms sisteminėms valstybės institucijoms, nepriklausomai nuo jų funkcinės paskirties (teisėkūrinė, vykdomoji, teisminė).
Pilietinė valdysena priimant sprendimus ir užtikrinant sistemingą institucijų kontrolę (referendumai, tautos atstovų rinkimas ir atšaukimas, priimtų aktų konstitucingumo kontrolė neinstitucinių piliečių iniciatyva), atrodo, vienintelė visuomenės kritiško mąstymo išsaugojimo sąlyga.