Linas Karpavičius. Kas užaugino Rusijos monstrą ir ar bus leista laimėti Ukrainai?
Autorius yra Nacionalinio susivienijimo narys, istorikas
Kai kurie pasakyti labai svarbūs dalykai išgirstami tik atėjus laikui. Akivaizdžiausias šito įrodymas – pavėluota atgaila Vakarų politiniuose ir akademiniuose sluoksniuose dėl atsainaus požiūrio į du dešimtmečius siųstus įspėjimus apie revanšistinius putiniškos Rusijos kėslus. Pavėluotas mušimasis į krūtinę dėl padarytos „strateginės klaidos“, kaip ją vadina Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, nepadės prikelti nei vieno nužudyto ukrainiečio. O jų nužudyta daug – labai daug, ir mirs dar daugybė, kol į Ukrainos žemę sugrįš taika. Šiame kontekste verta priminti, kad jau praėjusiuose rinkimuose į Europos parlamentą Vytautas Radžvilas prabilo apie faktiškai sudarytą Merkel-Putino paktą.
Lietuvoje jau seniai įprasta, kad bet kokia toliaregiškesnė įžvalga geriausiu atveju būna nesuprasta ir mandagiai ignoruojama, bet dar dažniau pavadinama „sąmokslo teorija“ arba „apokaliptine“ pranašyste. Tad mintis apie tokį paktą liko ne tik rinkimų, bet ir apskritai viešųjų diskusijų geopolitiniais klausimais užribyje. Ją aktualija pavertė Rusijos agresijos realijos, o tiksliau keistas kai kurių Vakarų didvalstybių, pirmiausia ES vedlių Prancūzijos ir Vokietijos elgesys. Jo fone šiame straipsnyje keliamas klausimas: ar turi Putinas „šeimininką“ ir iš kur pas Rusiją ginklai? Jis nebeturėtų būti vertinamas kaip „sąmoksliškas“, o greičiau kaip gyvybiškai svarbus Europai ir Lietuvai klausimas.
Iš kur visa tai, jei Putino Rusija pati nesugeba gaminti net vinių (jų gamybai skirti įrenginiai importuojami iš Kinijos)?
Taigi iš kur tokia techniniu ir pramoniniu požiūriu atsilikusi šalis gauna tankų, pabūklų, kovinių lėktuvų (bent jau ketvirtos kartos), sparnuotųjų raketų, taktinių ir strateginių raketų sistemų, oro gynybos sistemų? Iš kur visa tai, jei Putino Rusija pati nesugeba gaminti net vinių (jų gamybai skirti įrenginiai importuojami iš Kinijos)? Net eglės, kurios auga šalia Kremliaus, yra atvežtos iš Vokietijos.
1922 m. SSRS buvo sukurta 4 sovietinių respublikų susitarimu. Baltojį emigracija, kuri tuo metu ir vėliau gyveno Vakaruose, buvo vieningai įsitikinusi, kad bolševikinis režimas pasmerktas. Pagrindas tokiai nuomonei buvo pasibaisėtina situacija šalyje. Šalis liko laukinė, apie pusė gyventojų nemokėjo skaityti ir rašyti. Pramonė buvo sugriauta, o išlikusi buvo apgailėtino lygio. Nebuvo aišku, ką daryti su agrariniu sektoriumi ir gyventojų pertekliumi.
Bet nuo 1923 m. į SSRS plūstelėjo įrangos (iš pradžių per „Amtorg“, paskui per dešimtis kitų firmų), technologijų ir užsienio specialistų srautas. 1925 m. bolševikai paskelbė apie naują industrializaciją, o Vakarai (Amerikos ir britų firmos) ėmė jiems tiekti technologijas, statyti gamyklas, kurti naujas pramonės šakas.
Bendradarbiavimas vyko net ne valstybiniu lygiu, nes iki 1933 metų tarp JAV ir SSRS nebuvo diplomatinių santykių. Bet tai nė kiek nesutrukdė perkelti iš JAV į Sovietų Rusiją tris didžiules traktorių gamyklas (paprastai vadinamas Charkovo, Čeliabinsko, Stalingrado gamyklomis), keletą metalurgijos gamyklų (Magnitogorsko, Kuznecko geležies ir plieno gamyklos, Azovstal, Kerčės geležies ir plieno gamyklos), Gorkio automobilių gamyklą ir kitas.
Amerikiečiai ir britai, padedami Europos firmų, Stalino „pirmojoje pasaulyje darbininkų ir valstiečių valstybėje“ sukūrė dešimtis naujų pramonės šakų, tiekė krūvą įrangos esamoms ir kelioms dešimtims naujų milžiniškų gamyklų. Visa naftos perdirbimo įranga SSRS buvo importuota ir įdiegta amerikiečių. Taip pat guolių gamyba, elektros, automobilių, staklių (mašinos trojitelnaja promyšlennost) pramonė ir t. t.
Bendradarbiavimo apimtys buvo tokios, kad net Europoje, vėliau sužinoję, negalėjo tuo patikėti. Prasidėjus karui JAV ir Didžioji Britanija ėmė dar labiau remti SSRS. Pavyzdžiui, apie 70 procentų viso sovietų turėto aviacinio benzino ir parako su sprogmenimis buvo iš JAV. Didelio oktaninio skaičiaus benzino gamybai po 1943 metų į Sovietų Sąjungą iš Amerikos buvo nedelsiant atvežtos 4 gamyklos.
Po karo SSRS metė didžiulius išteklius į daugybę karinių pramonės šakų, kur viskas buvo daroma pagal vakarietiškas technologijas ir pasitelkus Vakarų specialistus. Tik dabar jau belaisvius.
SSRS raketų ir kosmoso pramonėje darbavosi apie 20 tūkstančių vokiečių inžinierių, technologų ir darbininkų, dirbusių 1945–1955 m., vadovaujant genialiam inžinieriui Helmutui Gröttrupui. Jis buvo garsiojo Wernherio von Brauno, kuris po karo sukūrė Amerikos raketų ir kosmoso pramonę, draugas ir dešinioji ranka.
Branduolinės ir reaktyvinių lėktuvų variklių technologijos į SSRS pateko per rusų žvalgybos užverbuotus „naudingus idiotus“. Mikroelektroniką „spalio pergalės šalyje“ praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje sukūrė du „pabėgę“ amerikiečių elektronikos inžinieriai – Philipas Starosas ir Josephas Bergas.
Pagal jų projektus SSRS buvo sukurtas visas mokslo miestas – Zelenogradas. Oficialiai, kaip ir Helmuto Gröttrupo atveju, ši istorija nepatvirtinta, tačiau oficialiai nėra ir paneigtas jų vaidmuo ir reikšmė.
Nors svarbiausias žmogus kuriant šį ginklą buvo karo belaisvis, garsus vokiečių ginklų išradėjas Hugo Šmaiseris, bet autorystė atiteko tam
Tokia pat ir garsaus šturmo ginklo „Kalašnikov“ automato sukūrimo istorija. Nors svarbiausias žmogus kuriant šį ginklą buvo karo belaisvis, garsus vokiečių ginklų išradėjas Hugo Šmaiseris, bet autorystė atiteko tam, kuris prižiūrėjo belaisvius. Ir kiekvienas rusas jums išdidžiai įrodinės, kad tai jie sukūrė šį ginklą.
SSRS daugiau nei pusė ekonomikos dirbo „gynybos pramonei“, o netiesiogiai – mažiausiai du trečdaliai. Valdant M. Gorbačiovui buvo manoma, kad apie trečdalį šalies BVP sudaro karinio-pramoninio komplekso produkcija. Pačiais kukliausiais apskaičiavimais SSRS ekonomika maždaug nuo 1930 metų gyvuoja kaip karinė mobilizacinė ekonomika, kurios uždavinys – per trumpą laiką visiškai pereiti prie karo padėties ekonomikos.
Tai buvo tokia „skruzdėlių“ karinė stovykla. Jai formuoti buvo panaudotos ir Vakarų socialinės technologijos, kurių idėjinė šerdis buvo atsilikusios Rusijos sąlygoms pritaikyta „lenininė“ marksistinio komunizmo versija. Šios technologijos atvedė į kolektyvizaciją ir kitas socialines reformas. Kam visa tai?
SSRS visada ir kiekvienu savo egzistavimo momentu buvo absoliučiai integruota pasaulio dalis. Tai visada buvo karinė orkų stovykla, kurią bet kurią akimirką buvo galima pervesti į karo padėtį ir panaudoti. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos neatrodo naivu manyti, kad Sovietų Sąjunga tęsė carinės Rusijos tam tikrais jos egzistavimo tarpsniais vykdytą ir liūdnai pagarsėjusią „Europos žandaro“ funkciją.
Daugeliu požymiu SSRS labiau priminė firmą nei valstybę
Neatmeskime ir kitos šio darinio funkcijos – gąsdinti. Daugeliu požymiu SSRS labiau priminė firmą nei valstybę. Firmos akcininkai buvo politinis biuras, o jos piliečiai – pridėtinę vertę bendrovei kuriantys darbuotojai. Bet kuriuo atveju yra akivaizdu, kad praktiškai visu SSRS gyvavimo laikotarpiu stengtasi palaikyti šios akcinės bendrovės gyvybingumą tiekiant jai technologijas, įrangą ir pan.
SSRS negalėjo prigaminti pačių paprasčiausių namų apyvokos daiktų nuo skutimosi peiliukų iki tualetinio popieriaus. Bet kasmet šioje šalyje buvo pagaminama nuo 3 iki 5 tūkstančių vienetų šarvuotų mašinų: tankų, pėstininkų kovos mašinų ir pan. Šalyje buvo net 4 tankų gamyklos. Ir buvo laikotarpis, kai kariuomenė vienu metu turėjo 4 tipų „pagrindinius kovinius tankus“. Panašius vienas į kitą ir struktūriškai artimus, bet be tarpusavyje suderintų detalių. Dėl to 1991 m. tik SSRS balanse buvusių tankų skaičius siekė 70 tūkstančių.
Be to, SSRS pastatė antrą pagal dydį laivyną pasaulyje, sukniedijo šimtus kovinių lėktuvų ir sraigtasparnių, pradėjo statyti lėktuvnešius, kaip dešreles gamino strategines balistines raketas. Ir visa tai aktyviai padedant Laisvajam pasauliui. Priminsiu, kad du milžiniški plaukiojantys dokai – PD-50 (nuskandintas 2018 m. Šiaurės jūroje) ir PD-41 Ramiojo vandenyno laivynui – buvo pastatyti SSRS užsakymu Švedijoje ir Japonijoje („Ishikawajima Heavy Industries“ kompanijoje). Be šių plaukiojančių dokų SSRS praktiškai nebuvo kur remontuoti didelių karinių laivų dviejuose laivynuose!
Putinui atėjus į valdžią, buvo imtasi priemonių jei ne plėtoti, tai bent tam tikru lygiu išlaikyti karinį Rusijos potencialą.
Tačiau iki to laiko Rusijoje mirė net staklių pramonė, kuri buvo sukurta SSRS. Reikia turėti omenyje, kad iki 1990 m. SSRS gamyklose buvo gaminamos tekinimo staklės, kurių gamybai reikalinga įranga buvo importuota dar ketvirtajame dešimtmetyje iš Vokietijos. Magnitogorsko geležies ir plieno gamyklos pagrindinis plieno valcavimo cechas, pastatytas JAV 1925 m., ir staklės, atgabentos į SSRS 1931-1932 m., Magnitogorske dirbo iki 2007 m.
Rusijos Federacijai taip ir nepavyko sukurti naujo mašinų gamybos parko, todėl ji užsakė įrangą iš daugelio Europos įmonių. Siekiant ir toliau gaminti karinę produkciją, 2005–2019 m. beveik visos Rusijos Federacijos karinės gamyklos buvo aprūpintos modernia europietiška įranga ir užsienio mašinų parku. Jei tai nebūtų padaryta, dabar Rusijos armija geriausiu atveju būtų buvusi Baltarusijos kariuomenės klonas. Be sparnuotųjų raketų, be Iskanderų, modernizuotos aviacijos ir t. t. Ir tokia kariuomenė vargu ar galėtų net fiziškai kur nors įsiveržti.
Prancūzija tiekia beveik visą aviacijos elektroniką Rusijos Federacijos karinei aviacijai.
Be to, europiečiai aktyviai padėjo ir padeda Rusijai tose srityse, kuriose Rusija turi neišsprendžiamų problemų. Taigi Prancūzija tiekia beveik visą aviacijos elektroniką Rusijos Federacijos karinei aviacijai. Iki 2013 m. mikroelektronika buvo tiekiama atvirai, o vėliau per neaiškius tarpininkus. Įskaitant ir elektroniką sparnuotosioms raketoms. 2011–2014 metais prancūzai ir vokiečiai turėjo rimtų planų dėl didelio masto techninio Rusijos kariuomenės pertvarkymo. Koncernas „Rheinmetall“ Mulino mieste (Nižnij Novgorodo sritis) praktiškai pastatė didžiulį poligoną, kariuomenei buvo sukurti naujų tipų šarvuočiai, tarp jų ir tankas „Armata“. Nieko nejaudino, kad pačiam tankui buvo tiekiama europietiška elektronika, o jo nepriekaištingam šaudymui užtikrinti – vokiški tikslūs daugiafunkciniai pabūklų centrai. Tačiau to padaryti nepavyko dėl to, kad visas šis karinis bendradarbiavimas buvo torpeduotas po Krymo užgrobimo. Nepaisant to, Europos įmonės ir toliau tiekė savo įrangą į Rusijos Federaciją – tik atsargiau ir per tarpininkus.
Prieš 5 metus Austrijoje kilo skandalas dėl įrangos tiekimo Votkinsko mechanikos gamyklai ir Krasnojarsko mašinų gamyklai, gaminančioms raketų sistemas. Buvo surinkta daug medžiagos apie tai, kaip Vakarai padeda Rusijos Federacijai išlaikyti karinį potencialą. Bet lyg burtų lazdele mostelėjus, visos internete buvusios publikacijos apie Rusijos karo mašinai teiktas paslaugas staiga išnyko.
Vokietijos įmonės aktyviai padeda Maskvai gaminti naujas branduolines raketas
Krasnojarsko mašinų gamykla gamina balistines raketas su branduolinėmis galvutėmis, jūrines „Sineva“ ir sausumos RS-28 „Sarmat“ (Satana-2 pagal NATO klasifikaciją). 2017 metais buvo paskelbta apie šių raketų gamybą. Tačiau niekam nekyla klausimas – kaip Putino Rusijai, neturinčiai savo staklių pramonės ir praktiškai neturinčiai mechaninės inžinerijos, pavyksta gaminti ar apsimesti, kad gamina ginklus? Tankai, lėktuvai, ginklai, balistinės raketos? Kas aprūpina Putino režimą naujausiomis staklėmis ir gamybos linijomis? Pasirodo, Vokietijos įmonės aktyviai padeda Maskvai gaminti naujas branduolines raketas, kuriomis Rusijos Federacija ketina grasinti JAV. Taigi Krasnojarsko mašinų gamykla įvykdė savo įrangos modernizavimo programą, kuri paskutinį kartą buvo atnaujinta dar praėjusio amžiaus 60–70-aisiais.
2016 metais gamyklose atsirado nauja įranga. VLC 4000 ATC+C1 yra modernios CNC vertikaliojo tekinimo staklės. Tokią įrangą gamina Čekijos inžinerijos įmonė TDZ Turn, įkurta 2006 metais ir bendradarbiaujanti su Vokietijos koncernu Siemens. Žinoma, kad ir vokiečių kompanija „Demmeler“ tiekia savo įrangą. Kyla klausimas, kodėl NATO šalių įmonės tiekia pramoninę įrangą karinei gamyklai Rusijos Federacijoje, kuri gamina strategines balistines raketas su branduolinėmis galvutėmis?
Ar tai reiškia, kad Vakarų staklių dėka Rusijos kariuomenė gavo kažkokį kokybišką sovietinės geležies atnaujinimą? Aišku, ne. Mat ne visada buvo tiekiama pati tiksliausia ir kokybiškiausia įranga.
Antra. Tai Rusijos darbo kokybės klausimas. Ką rinksitės – Vokietijos ar Rusijos gamykloje surinktą Mersedesą? Iš čia ir atsakymas apie „produkcijos“ surinkimo kokybę Rusijos karinėse gamyklose, totalių vagysčių, korupcijos ir betvarkės sąlygomis. Putinlandas neturi ir negali turėti jokių unikalių slaptų karo technologijų ir megainžinierių. Pasitelkus Vakarų (ne pačias pažangiausias) technologijas, sovietinį paveldą ir rusišką „kuvaldą“, pavyksta kažką sulipdyti, kad užtektų kariauti bent tokį karą kaip Ukrainoje.
Ar vakariečiai supranta, kad Rusijos karinė mašina yra skurdi ir specifinė? Galbūt. Bet juk ir neplanuota, kad orkai kovos prieš Kiniją, JAV ar bent Turkiją. Juk bent nuo 2014 metų buvo akivaizdu, kad Putino taikinys – Ukraina, o jos kariuomenė neabejotinai laikyta dar blogesne ir silpnesne.
Dabar visai logiškai atrodo Rusijos „caro“ pastangos didelę dalį visuomenės laikyti skurde.
Dabar visai logiškai atrodo Rusijos „caro“ pastangos didelę dalį visuomenės laikyti skurde. Rusijos provincija – skylė, kurioje gyvenantys žmonės neturi ir neturės jokių perspektyvų. Protingesni pabėga į Maskvą, Peterburgą ar Krasnodarą, o kitiems vienintelis kelias – armija. Putino gaudyklė suveikia. Po dviejų metų tarnybos šauktiniu, kareivis gauna pasiūlymą kontraktui už 400 USD per mėnesį. Svajonių pinigai paprastam rusui, žinančiam, kad gimtame kaime, mieste, regione grįžus laukia skurdus bedarbio gyvenimas. Prisideda ir greitai judanti eilė butui ir kitos smulkios lengvatos kaip maitinimas ar apranga. Paprastam jaunuoliui iš provincijos tai pradeda atrodyti taip, lyg „žyzn udalas“ (gyvenimas nusisekė). Kaip gyvena paprastų rusų šeimos, galime pamatyti iš rusų kareivio vagiamų daiktų arsenalo: apatinis trikotažas, bižuterija, parfumerija ir t. t.
Taigi Rusijos formulė: su Vakarų pagalba modernizuota ginkluotės gamyba, skurdas kaip pigios „patrankų mėsos“ garantija ir šovinistiniai propagandos makaronai ant ausų. Štai ir turime grėsmingą vėzdą, žandarą, pabaisą, vadinkite kaip norite, Vidurio Europos tautoms gąsdinti. Tas vėzdas – Berlyno ir Paryžiaus rankose.
Į Rusiją pumpuojami milijardai buvo naudojami jos kariuomenei modernizuoti. Tačiau niekas nenumatė ir neapskaičiavo, kad apie 60-70 procentų gynybai skiriamų pinigų nuskęs korumpuotų asmenų kišenėse. Ar ne tai supratus po pirmos karo savaitės kilo didžiulis šokas Berlyne ir Paryžiuje? Tai ne retorinis klausimas ir ne piktavališka insinuacija. Ką, jei ne dviejų Europos galiūnių tikruosius lūkesčius, atskleidė Ukrainos ambasadoriaus Berlyne nevilties ašaros po pokalbio su Vokietijos finansų ministru Lindneriu, ciniškai pasakiusiu, kad užpultai šaliai liko gyvuoti daugiausia 96 valandos? Ar ši „pranašystė“ buvo tik persakyta karo ekspertų prognozė, ar vis dėlto Rusijai buvo iš anksto suteiktas trijų dienų terminas „išspręsti Ukrainos klausimą“ kartą ir visam laikui?
Macrono-Scholtzo-Putino slapto ir neformalaus pakto prielaida darosi ypač svarstytina prisimenant, kad tris dienas po karo pradžios niekas Vakaruose faktiškai nereagavo į Ukrainos pagalbos šauksmą. Visi kažko mįslingai ir viltingai laukė. Ir tik paaiškėjus, kad „blitzkriego“ nebus, kai pasaulio viešoji nuomonė pradėjo reikalauti kažką daryti, pasigirdo raginimai taikyti sankcijas ir tiekti ginkluotę. Kas jau kas, bet šiandien ginkluotės tiekimo srityje tiek Vokietija, tiek Prancūzija elgiasi veidmainiškai ir gėdingai. Vokietija šiaip ne taip išspaudė šiek tiek karinės paramos. Negana to, kad Prancūzija neremia Ukrainos ginklais, bet dar ir pats prezidentas ragina šalies verslą neskubėti trauktis iš Rusijos. Jau nekalbant apie 8 skambučius Putinostano vadui. Pažymėtina, kad nė vienas skambutis neišsprendė nė vienos – net humanitarinio koridoriaus problemos. Bet nieko ir negalima išspręsti, jei skambučių tikslas nebuvo spręsti.
Čekija, Slovakija ir Lenkija (mažesniu mastu Bulgarija ir Rumunija) yra vienintelės šalys, kurios Ukrainai perduoda sunkiąją ginkluotę.
Pirmadienį į Ukrainą iš Čekijos atvyko traukinys su 40 sovietinių tankų T-72 ir apie 20 BMP-1, paimtų dar iš Čekoslovakijos armijos atsargų. Čekija taip pat perdavė Ukrainai keliolika „Strela“ oro gynybos sistemų. Čekija taip pat planuoja Ukrainai perduoti iki 60 haubicų DANA. Čekija, Slovakija ir Lenkija (mažesniu mastu Bulgarija ir Rumunija) yra vienintelės šalys, kurios Ukrainai perduoda sunkiąją ginkluotę. JAV kažką tiekia, bet tai daugiausia prieštankinės sistemos, buvo paskelbta apie minosvaidžių, kulkosvaidžių ir nepilotuojamos aviacijos perdavimą. Pasižymėjo Liuksemburgas, Estija. Gerąja prasme stebina Didžioji Britanija. Neliko nuošalyje Lietuva, Švedija, Belgija. Tuo tarpu Ukrainai skubiai reikia kovinių lėktuvų ir taktinio lygio raketų sistemų.
Vokietija atsisakė tiekti Ukrainai pėstininkų kovos mašinas „Marder“. Prancūzija, pagrindinė Rusijos „globėja“, apskritai blokuoja bet kokią karinę pagalbą Kijevui. Todėl abiejų šalių vadovai tegul nesipiktina vis garsiau skambančiu klausimu, kurio jau niekaip neįmanoma laikyti liguistai įtariu: ar nėra taip, kad jie palaiko savo sukurtą pabaisą ir yra suinteresuoti suskaldyti Ukrainą? Ar ne laikas pabusti Vengrijos kritikams ir savo energiją nukreipti ir į Prancūziją bei Vokietiją? Nors V. Orbanas taip pat elgiasi niekingai, Vengrijos galimybės padėti Ukrainai yra tik lašas jūroje palyginti su Europos lyderių galimybėmis.
Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir pagaliau tarsi bundančių JAV teikiamos pagalbos Ukrainai fone Prancūzijos ir Vokietijos „parama“ yra toks šiurpus kontrastas, kad labiau primena sabotažą, siekiant padėti į keblią padėtį dėl karinės avantiūros patekusiai Berlyno-Paryžiaus-Maskvos geopolitinės ašies partnerei. Kiek iš tiesų tvirta ši ašis? Ar toji parnerystė nėra pažengusi taip toli, kad Ukrainai nebus leista laimėti šio karo, kai ji galutinai perims iniciatyvą frontuose ir jau matys ranka pasiekiamą pergalę?
Karas Ukrainoje. Penkiasdešimt pirmoji (balandžio 15) diena
Rusija smogė raketų gamyklai netoli Kijevo
Ukrainos karinė gamykla netoli Kijevo, kurioje buvo gaminamos raketos, kuriomis, kaip įtariama, buvo atakuotas Rusijos karo laivas „Moskva”, buvo iš dalies sunaikinta per naktinius Rusijos smūgius, penktadienį įvykio vietoje matė AFP žurnalistas.
Netoli Kijevo tarptautinio Žulianų oro uosto esančios gamyklos „Vizar” cechas ir administracinis pastatas buvo smarkiai apgadinti.
Rusija jau anksčiau buvo paskelbusi, kad smogė gamyklai jūrinėmis ilgojo nuotolio raketomis „Kalibr”.
Smūgis buvo suduotas kitą dieną po to, kai Ukraina pareiškė sunaikinusi Rusijos karo laivą „Moskva”, kuris, pasak Maskvos, vėliau nuskendo.
Ukrainos valstybinės ginklų gamintojos „Ukroboronprom” interneto svetainėje paskelbtame pranešime teigiama, kad „Vizar” gamykloje buvo gaminamos raketos „Neptun”.
Netoliese esančių medienos dirbtuvių savininkas Andrejus Sizovas sakė, kad smūgiai buvo suduoti naktį.
******
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
J. Bidenas ruošiasi vykti į Kyjivą. Tai labai svarbus pareiškimas, o vizitas būtų itin reikšmingas. Į tai, ar šiaip dėl artėjančios pilnaties, sureagavo Kremlius: Peskov pranešė, kad putinas pasirengęs pokalbiui su Zelenskiu. Reikia, neva, tik paruošti dokumento X juodraštį. Kliedesiai. Mordorui reikia laimėti laiko.
Orkostano saugumo tarybos šefas Medvedevas pagrasino Europai taktinio branduolinio ginklo dislokavimu Europos viduryje (Karaliaučiaus sritis), jei Suomija ir Švedija įstos į NATO. Pirma, branduolinis ginklas Karaliaučiuje jau seniai dislokuotas. Apie tai sakėme dar gūdžiais 2014 metais, kai siūlėme panašiai kaip Kryme jame surengti referendumą dėl nepriklausomybės paskelbimo. O! Kiek tada nerimo, pasipiktinimo ir net atviro grasinimo sulaukėme savo atžvilgiu dėl bandymo sukelti tarptautinį konfliktą… Ai, ir antra, rusus jau seniai pasiuntė kreiserio “Moskva” kryptimi.
Zelenskis apkaltino su Rusija prekiaujančias Europos šalis (Vokietija, Vengrija) pinigų uždirbimu iš ukrainiečių kraujo. Rusija, jei nebus įvestos sankcijos, iš dujų ir naftos šiais metais uždirbs 326 mlrd. dolerių.
Operacinis lygmuo
Stringa orkų logistika. Rytuose liūtys. Rusai vietoje sunaikintų karinių sunkvežimių naudoja civilines transporto priemones. Antrojo pasaulinio karo metu, JAV generolas Omar Bradley sakė: „mėgėjai kalba apie strategiją, o profesionalai – apie logistiką”. Šiandien plika akimi matyti, kad rusai nesusitvarko su tiekimu. Ginklas – ne tankas, o užtaisas, kuriuo tankas šaudo. Tas užtaisas keliauja sunkvežimiu, kaip ir maistas, degalai, medicininės priemonės ir net patys kariai. Kremlius nesimoko iš istorijos ir pamiršo, jog jų „niepobiedimuju“ IIPK metu šėrė bei lėktuvais, tankais, pėstininkų ginklais, šalmais, batais ir kita karine amunicija rėmė amerikonai. Milžiniškais kiekiais. Panašu, kad orkams jau kaip ne IIPK, bet IPK teks viską temptis ant kupros maiše. Klausimas: ką viską?
Tęsiasi versijų šou apie Šoigu infarktą ir 20-ties generolų areštą beigi kitą sumaištį Kremliuje. Arestovičius pataria neužsiminėti konspirologija, netikėti gandais, nevertinti, neplatinti nepatikrintos informacijos, nepriimti to, ką norime girdėti už gryną pinigą. Kažkas bunkeryje dedasi, tačiau niekas nežino kas. Mes jam pritariame. Reikia remtis tik faktais ir mąstyti savo galva.
Taktinis lygmuo
Mūsų šaltiniai Odesoje sako, kad priešlaivinei raketai Neptūn pataikius į kreiserį Moskva, kilusio gaisro niekas negesino. Atrodo, kad bent pusė įgulos buvo visiškai girti, kiti rusišku įpročiu nekreipė į tai dėmesio ir skubėjo tuštinti likusias vodkos atsargas, nes kapitonas laivą nukreipė į artimiausią jūrų uostą – įgulai tai reiškė artėjančio otgulo dienas. Valandas liepsnojęs gaisras pasiekė kuro saugyklas ir aurora nugrimzdo į dugną. Išsikapanoti pavyko 16 jūreivių iš mažiausiai 510. I rango kapitonas ir laivo vadas A. Kuprinas nuskendo kartu (kita versija, kad kreiseriui ėmus skęsti – nusišovė). Ką gi, viena Maskva nuskendo, liko dar viena.
Briansko srityje rusai degina laužus imituodami ukrainiečių pajėgų puolimą. Kremliaus genštabas reaguodamas į tai pranešė, kad tai įrodymas, jog pasienyje su Ukraina esantį kažkokį mistinį karinį dalinį Klimovo pasienio punkte užpuolė ukrainiečių banderovcai.
Nors rusai sako, kad Mariupolis pilnai kontroliuojamas, tačiau turime priešingą faktą patvirtinantį pranešimą – nieko panašaus, Azovo pulkas ir 36-oji jūrų pėstininkų brigada toliau narsiai ginasi.
Aršesni susirėmimai vyksta rytuose ties Popasne gyvenviete. Nei ukrainiečiai, nei rusai nepasistūmėjo į priekį.
Pietuose rusams pavyko užimti dvi gyvenvietes netoli Chersono šiaurės ir šiaurės rytų kryptimi.
Nenorėjome to rašyti ir rodyti, bet manome, kad dabar galime – neperšaunamos rusų liemenės primena amuletus, saugančius nuo kulkų, kurių patikimumu kažkada buvo įtikėję su Amerikos ir Afrikos kolonistais besikaunantys čiabuviai. Skirtumas tik tas, kad anie gynė savo tėvų žemę ir buvo maždaug trimis epochomis technologiškai atsilikę nuo atėjūnų.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Foto: laužai Klimovo pasienyje, netoli mistinio rusų karinio dalinio, kurį neva apšaudė ukrainiečiai; tekste aprašyta neperšaunama orkų liemenė
******
Kreiseris „Moskva“ tapo brangiausiu rusų nuostoliu kare su Ukraina: „Forbes“ reitingai
Bendri brangiausios Rusijos Federacijos įrangos nuostoliai kare su Ukraina siekė daugiau nei 1,09 mlrd. Rusijos kreiseris „Moskva“, į kurį pataikė „Neptūno“ raketos, anot Ukrainos vadovybės, tapo brangiausia okupantų netektimi per du mėnesius trukusiame kare su Ukraina.
Du taiklūs „Neptūno“ raketų šūviai, kurie Ukrainai kainavo 26 mln. USD, Rusijai patyrė 750 mln. USD nuostolių.
2020 metais kreiseris buvo suremontuotas. Remonto kaina nėra tiksliai žinoma, tačiau nuorodoje į naujienas apie remontą valstybės valdomoje „Krymskaya gazeta” nurodoma 30 milijardų rublių suma arba 363 milijonai dolerių pagal š.m. balandžio 14 d. valiutos kursą; pačiame tekste šios sumos nėra.
„Forbes“ įvertino brangiausius Rusijos įrangos nuostolius nuo viso puolimo pradžios, iš viso daugiau nei 1,09 mlrd.
- Raketų kreiseris „Moskva“ – 750 milijonų dolerių.
- Il-76 transporto lėktuvai – 86 mln.
- Didelis desantinis laivas – 75 mln.
- 10 naikintuvų Su-30SM – 50 mln.
- 20 naikintuvų bombonešių – 40 mln.
- 3 naikintuvai Su-35 – 32 mln.
- Il-22PP elektroninio karo lėktuvai – 30 mln.
- 10 komandų kovinių sraigtasparnių Ka-52 – 16 milijonų dolerių.
- Atakos malūnsparnis Ka-50 – 16 mln.
- Priešlėktuvinių raketų ir pabūklų kompleksas „Pantsir-S1“ – 14 mln.
- Numuštas kreiseris „Maskva“: kas žinoma
Balandžio 13 d. netoli Odesos Rusijos kreiseryje Moskva nugriaudėjo sprogimas. Ukraina patvirtino, kad iš Neptūno pradėjo raketų ataką prieš laivą.
Rusija savo ruožtu patvirtino amunicijos sprogimus „Maskvoje“.
Raketinis kreiseris dalyvavo karuose Gruzijoje, Sirijoje, o 2014 metais laivas blokavo Ukrainos laivus Donuzlave. Nuo 2016 metų laivas nebuvo išleistas į jūrą dėl jo apgailėtinos techninės būklės.
2020 m. Maskva baigė trejus metus trukusį laivo kapitalinį remontą su modernizavimu.
Vasario 24 d., pirmąją Rusijos invazijos dieną, raketų kreiseris „Moskva“ dalyvavo atakoje Gyvatės saloje. Ten „Rusijos karo laivas“, reaguodamas į pasiūlymą pasiduoti, išgirdo jau visame pasaulyje išgarsėjusią frazę – Ukrainos kovos simbolį.
Pašalinus raketinį kreiserį „Moskva“ su 16 sparnuotųjų raketų, bendras Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų sparnuotųjų raketų skaičius Juodojoje jūroje sumažėjo nuo 72 iki 56, sakė Juodosios jūros strateginių tyrimų instituto vadovas Andrejus Klimenko
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Kanados premjeras Trudo paantrino J. Biden’ui sakydamas, kad tai, kas vyksta Ukrainos teritorijoje, yra genocidas, o ne paprastas karas. Tuo tarpu Kremliaus kišeninė kandidatė į Prancūzijos prezidentes Le Pen dar kartą patvirtino, kad Krymas priklauso rusams.
Japonija oficialiai pareiškė šalies poziciją: Rusija yra atsakinga už civilių žudymus Ukrainoje ir turi už tai atsakyti.
Pranešama apie artėjančią maisto krizę. Ukraina yra pagrindinė saulėgražų aliejaus gamintoja pasaulyje, per metus eskportuojanti daugiau ne 7 mln. tonų aliejaus. Tai skaudžiai atsilieps Indijai, pagrindinei ukrainietiško aliejaus pirkėjai. Ne ką geresnė padėtis ir grūdų rinkoje. Ukraina ir Rusija yra didžiausios grūdų augintojos – jų grūdų eksportas sudaro apie 30 % viso pasaulio grūdų.
Operacinis lygmuo
JAV (ir kitos NATO šalys) šluoja savo priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos sistemų rezervus. Rusijai tai tampa neištraukiama rakštimi šiknoje. JAV Ukrainai papildomai siunčia karinės paramos už 800 mln. dolerių, į paketą įeina sraigtasparniai ir tai, ką J. Bidenas pavadino „naujais pajėgumais”, tokiais kaip artilerijos sistemos ir šarvuočiai. JAV teikiama karinė pagalba šiuo metu viršija 3 mlrd. dolerių.
Rusija ir Ukraina tęsia psichologines operacijas. Maskva pareiškė, kad keršydamas už Rusijos miestų apšaudymą (vuo ba!), genštabas gali smogti strateginių sprendimų priėmimo centrams, Kyjive taip pat. Tai reiškia, jog kremlinų raketos gali būti paleistos į administracijos pastatus, tame tarpe ir tuos, kuriuose posėdžiauja Zelenskis. Arestovičius į tai pasakė, kad Ukraina pasirengusi smogti Maskvai atgal.
Taktinis lygmuo
Dega orkų pasididžiavimas – kreiseris „Moskva“. Tai laivas, apginkluotas radiolokacinėmis oro gynybos sistemomis „Fort“ ir šešiomis artilerijos sistemomis AK-630. Bam! Ukrainiečiai teigia, jog kreiserį atakavo Bairaktar’u ir pribaigė dviem raketomis Neptūn. Rusai aiškina, kad laive įvyko ar tai sprogimas, ar tai gedimas. Žodžiu, išvada: girtas bocmanas nesaugiai rūkė, todėl aurora nuskendo.
Rusai telkia aviacinius ir raketinius pajėgumus Baltarusijos teritorijoje.
Šiaurinėje dalyje okupanto pajėgų grupė Centras (Centrinė karinė apygarda) baigė padalinių pergrupavimą ir atstatymą Kursko bei Briansko srityse bei ėmė juos koncentruoti Ukrainos pasienyje ties Belgorodu ir į pietus nuo Voronežo.
Tęsiasi mūšiai Donecko – Luhansko kryptyje. Atrodo, kad orkai atrėmė ukrainiečių pajėgų kontr-puolimą ties Popasnoje.
Mariupolio apsiaustis tęsiasi. Ukrainiečių jūrų pėstininkai ir Azovo pulkas sėkmingai atliko susijungimo operaciją, tačiau 36-oji brigada turėjo nuostolių. Kai kurie sužeisti kariai pasidavė orkams.
Pietuose tiek rusai, tiek ukrainiečių jungtinės pajėgos tęsė įsitvirtinimo veiksmus. Abi pusės ruošiasi puolimui.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Rusofašistai denacifikavo Charkive esantį Gorkio parką
https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4836244746486116/295945199354131
ukrainiečių karys sunaikina Grad sistemą (?).
*****
uniana.net
Pentagonas dėl Ukrainos rengia susitikimą su geriausiais JAV ginklų gamintojais
Jame pagrindinis dėmesys bus skiriamas „pramonės gebėjimams“ paremti Ukrainą, jeigu karas užsitęs kelerius metus.
Šiandien, balandžio 13 d. Pentagonas sušauks neviešą pagrindinių JAV gynybos rangovų susitikimą, kuriame aptars pramonės galimybes remti Ukrainą kare prieš Rusijos okupantus. Apie tai remdamasi Krašto apsaugos ministerijos atstovo ir ginkluotės sektoriaus atstovo žodžiais rašo CNN.
Susitikime susirinks aštuoni pagrindiniai gynybos rangovai: „General Dynamics“, „Lockheed Martin“ ir kt.
Įslaptinta diskusija apims pasiūlymus paspartinti esamų sistemų gamybą ir kurti naujas sistemas, kurios yra labai svarbios padedant Ukrainos gynybos departamentui ir JAV sąjungininkams, sakė Pentagono pareigūnas.
Pasak jo, susitikimas buvo surengtas vos prieš kelias dienas. Pareigūnas sakė, kad rangovams buvo pasakyta, kad dėmesys bus skiriamas „pramonės gebėjimams“ paremti Ukrainą, jeigu karas užsitęs kelerius metus.
Esmė, pasak JAV Gynybos departamento pareigūno, ta, kad JAV valdžia tariamai „numato, jog tai bus daug metų trunkantis darbas“ pagal scenarijų, kai Ukraina negalės saugiai gaminti ginklų savo teritorijoje.
Kol kas, anot šaltinio, rangovai greičiausiai kalbės apie didelius iššūkius, su kuriais vis dar susiduria JAV gynybos gamyba, įskaitant nuolatines tiekimo grandinės problemas ir laisvos darbo jėgos trūkumą. Tai riboja gynybos gamybos pajėgumus, kurie gali dar labiau pablogėti, nes didėja JAV išlaidos gynybai, o sutartys su Ukrainos neatitinka gamybos pajėgumų,- sakė pareigūnas.
Kaip žinia, JAV yra pasirengusios tiekti į Ukrainą daugiau ginklų, o tam būtini papildomi mokymai.
*****
aljazeera.com
Kas ką kontroliuoja Ukrainoje?
Rusija beveik baigė pasirengti atnaujintam puolimui Ukrainos rytiniame Donbaso regione, pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Sutarta sukurti devynis humanitarinius koridorius, kuriais bus siekiama evakuoti piliečius iš nesaugių vietovių, įskaitant Mariupolį, Berdjanską ir Tokmaką.
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4833896643387593/517513019866260
Verčiamas sovietų betoninis luitas.
Politinis – strateginis lygmuo
Ukraina – kariaujanti, išdidi šalis – tapo pasaulio įvykių ašimi: Zelenskis atsuko nugarą Vokietijos prezidentui Frank-Walter Steinmeier, kuris norėjo atvykti į Kyjivą su Dūda, Nausėda ir kitų Baltijos šalių vadovais.
Gal kam sunku suprasti, bet kalbėkime tiesiai. Viena ranka Frank-Walter Steinmeier advokatavo Putinui, prisidėjo prie Nord Stream 2 projekto vystymo, orkų karinės galios stiprinimo, o kitą dabar išties Zelenskiui?
Ne. Kyjivas aiškiai sako: dviveidžiams neleisime naudotis mūsų krauju, fotografuotis sugriautų miestų ir lavonų fone.
JAV prezidentas pagaliau aiškiai įvardino, kad Rusija vykdo genocidą Ukrainoje. Tačiau putinas nesustos. Bunkerinis dvarfas mano, kad karą baigs greit ir sėkmingai. Naują karinę operaciją patikėta vykdyti „Sirijos mėsininku“ vadinamam A. Dvornikovui, kuris neturi jokių skrupulų cheminio ginklo naudojimui.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai Suomija pareiškė vasarą stosianti į NATO, link jos sienų pajudėjo rusų karinė technika, be kitos įrangos, galimai ir Iskander balistinių raketų paleidimo sistemos. Ar tik kažkas ir vėl neplanuoja Žiemos karo preliudijos, kai neva suomiai artilerija apšaudė rusų bazę? Kitas pasaulis, palatos, kuriose nėra durų rankenų, dievaži.
Mariupolyje nužudyta apie 22 000 taikių gyventojų. Vakarai dar nesuvokė šio skaičiaus, nes nėra nuotraukų, video. Nėra ir kūnų, kurie naikinami tais pačiais Holokausto principais – sudeginant. Tas suvokimas ateis vėliau. Naiviai tikimės.
Operacinis lygmuo
Rusai į Donbasą telkia gelažis ir kareivėlius. Palydovai fiksuoja didžiules technikos kolonas, judančias į rytų Ukrainą. Du placdarmai ruošiami Luhansko srityje, mažesnis – Chersone. Mūsų skaičiavimu, rusai nuo vasario 24 d. neteko tik apie 10 – 15 proc. savo turimos ginkluotės ir iš esmės būtų pajėgi konvenciniu būdu tęsti puolimą rytuose ir pietuose, tačiau vis daugiau faktų rodo, kad ji nebeturi gebančio kariauti personalo. Tai reiškia, karine logika remiantis, kad jiems žūtbūt reikia vykdyti mobilizaciją ir apmokyti rekrūtus.
putino logika sako, kad reikia kuo greičiau parodyti pergalę. Tai gali reikšti du dalykus – Ukraina „užpuls” Rusiją (rusai savo pačių rankomis įvykdys kruviną provokaciją, galbūt panaudojant cheminį ginklą) ir taip bus mobilizuota trūkstama orda (jos reiktų bent 200 000 pradiniam etapui – pilnai Donbaso okupacijai), arba/ir bus panaudotos masinio naikinimo priemonės Ukrainoje.
Ukraina taip pat telkia prieštankines ir oro gynybos pajėgas rytuose. Sunkioji ginkluotė jau juda per Lenkiją į Ukrainą.
Taktinis lygmuo
Ukrainos SBU sulaikė putino draugelį, oligarchą, įtakingą politiką Medvedčiuką. Tai, greičiausiai, buvo vienas iš planuojamų goblinų statytinių Kyjive. Rusofašistinės mafijos veidas. Putka – Medvedčiuko dukters krikštatėvis. Kiekvienoje valstybėje yra sava mafija, tačiau Rusijoje mafija turi savo valstybę.
Orkai toliau apšaudo Ukrainos miestus. Naktį smūgiai buvo nukreipti ir į vakarų Ukrainą. Apšaudytas Žitomyro miestas ir Khmelnitskio regionas į vakarus nuo Kyjivo. Manome, kad orkai tuo siekia įbauginti Vakarus, kad vizitai į Kyjivą sausumos keliais būtų ne tik valstybių vadovų garbės reikalu, bet ir mirtinai pavojingi.
Taktinė situacija rytuose pavaizduota pridėtame paveikslėlyje. Rusai per parą pajudėjo maždaug 1,5 – 3 km.
Ukrainoje verčiami sovietiniai paminklai, tuo tarpu Medvedevas patikino, kad Rusijos kultūra neužsidarys nuo pasaulio, bet bus orientuota į „tinkamai prisitaikiusius žmones”. Net nežinom, ką tai gali reikšti. Gulbių ežerą ant tankų, ką jau kartą matėme? Tik kur tų tankų paimt, jei visas laužas – Ukrainos žemėje?
Video: rusų technika juda link Suomijos
https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4833896643387593/1026133811673825
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
*****
Rusija Mariupolyje panaudojo cheminį ginklą: aukų būklė gana patenkinama
Nuodingos medžiagos epicentras buvo minimalus, nes priešas ją paskleidė tam tikru atstumu nuo žmonių gyvenamosios vietos. Mariupolyje nukentėjusiųjų nuo neaiškios kilmės nuodingos medžiagos būklė gana patenkinama.
Taip teigiama „Twitter“ „Azovo“ pulko žinutėje.
https://twitter.com/Polk_Azov/status/1513794172855230465?s=20&t=6cihY2kszd0YQgspUi0xmA
Civilių gyventojų kontaktas su medžiaga buvo minimalus, nes pažeidimo epicentras buvo atokiau nuo žmonių gyvenamosios vietos“, – rašoma pranešime.
Pasak Mariupolio miesto tarybos „Telegram“, kariškiai buvo šiek tiek arčiau nuodingos medžiagos plitimo. „Tačiau dabar įvykių vietos apžiūrėti per priešo ugnį visiškai neįmanoma, nes rusai ir toliau vykdo savo nusikaltimų slėpimo taktiką“, – rašoma pranešime.
Tuo pačiu metu tarp sužeistųjų civilių prasčiausios būklės yra pagyvenusi moteris.
„Pagrindiniai aukų simptomai yra veido paraudimas, padidėjęs kraujospūdis, sausumas ir deginimas burnos bei ryklės srityje, akių gleivinėje“, – sakoma pranešime.
„Dabar žinoma, kad priešas naudojo nuodingas medžiagas arba stiprias nuodingas medžiagas, turinčias daugiau dusinantį poveikį. Tačiau esant visiškoje blokadoje jų toksikologinė analizė neįmanoma. Tuo pačiu metu pagrindinė užduotis yra stebėti personalo būklę ir galimas apsinuodijimo pasekmes“, – teigė miesto taryba.
Kaip pranešė UNIAN, Azovo pulkas, kurio kovotojai gina Mariupolį, balandžio 11-osios vakarą, Rusijos kariai mieste prieš Ukrainos kariuomenę ir civilius panaudojo nuodingą medžiagą, kurios kilmė nežinoma, kuri buvo numesta iš priešo UAV.
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Zelenskis nuotolinės transliacijos būdu Seime kreipėsi į Lietuvos žmones, dėkodamas už tai, kad Lietuva buvo pirmoji, pradėjusi teikti pagalbą Ukrainai. Jūsų Ekscelencija Volodymyrai Zelenski, Ukrainos žmonės ir Ukraina yra mums, Lietuvos žmonėms, pavyzdys ir mes (aš ir Mindaugas, o taip pat daugybė mūsų draugų, pažįstamų ir šiaip gerų žmonių, be kurių pagalbos ir supratimo padėti Jums ir Dievui sustabdyti Rusiją būtų labai labai sunku) darysime viską, ką pajėgiame, kad rusofašistija būtų demontuota. Darėme, darome ir darysime.
Fašistinio Kremliaus bunkerio strategai toliau sėja mirtį ir informacinius nuodus. lavrovas dar sykį aplojo Vakarus, jog Rusija niekada nebus pavaldinio pozicijoje. Maskva jaučiasi ignoruojama, nes NATO plėtra, JAV karinės operacijos (Jugoslavija, Afganistanas, Irakas) buvo vykdomos neatsiklausus Kremliaus leidimo. Todėl orkai dabar keršija. Va štai tokia gili šarikovų mintis.
Ukraina kviečia baigti diskusijas ar taikių ukrainiečių žudymas yra genocidas, ar ne. Fašistinė Rusija labai aiškiai pareiškė: „Ukraina – ne valstybė. Ukrainiečiai – ne tauta. Jie turi būti sunaikinti“. Todėl bet kas, kas vykdoma Ukrainoje privalo būti vertinama kaip genocidas. Deja, mes tą stebime nuolat, išsyk po Krymo okupacijos – Vakarai mėgsta užsižaisti su savimi, teorinėmis sąvokomis bei slėptis už teisinių interpretacijų. Todėl klausiame tiesiai – nejau genocidą turėtume vertinti pagal nužudytų civilių skaičių? Kiek turi būti sunaikinta? Šimtas tūkstančių? Trys milijonai? O kiek kūdikių turi būti išprievartauta? Šiam aritmetiniam statistiniam cinizmui turi būti padarytas galas.
Putleris ir Batka susitiko rusyne ir kalbėjo apie kosmoso užkariavimą. putinas nurodė savo Roskosmosui organizuoti baltarusių kelionę į kosmosą artimiausiu metu. Va va, galėtų jie visi išvykti denacifikuoti Mėnulio. Dar geriau – Marso. One way ticket, škia. Su kosmonautikos diena, pusgalviai.
Ukrainos generalinė prokuratūra iškėlė 5800 bylų dėl įvykdytų karo nusikaltimų.
Operaciniai tikslai
Tikslai lieka nepakitę – Rytų Ukraina. Vienų užimt, kitų atsikovot. Laukiama didžiausio mūšio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Nors šiuo metu skelbiama, kad jau vyksta Trečiasis pasaulinis karas (arba jo preliudija), panašiau, kad Rusija tęsia 1939-ųjų Žiemos karą. Taktika ir metodai nepasikeitė per 100 metų. Technologinis atsilikimas bado akis. Kremlinai žvangina ginklais, demonstruodami kolonas šarvuočių, sunkvežimių, prigrūstus kareivių. 21 amžiuje karo sėkmę turėtų nulemti technologiniai pranašumai, tuo tarpu Maskva visas skyles kamšo gelažėliais ir išrikiuotomis ordomis. Taip kariaudami orkai anksčiau ar vėliau pralaimės. Rusai Ukrainos kare jau prarado daugiau nei 600 tankų ir 2000 šarvuočių. Pusė jų ukrainiečiai sunaikino, pusę pasiėmė, nes orkai techniką paliko voliotis šalikelėse, pasibaigus degalams.
Taktinis lygmuo
Rusai ir toliau griauna Ukrainos miestus, šią parą ypatingai intensyviai apšaudytas Charkivas. Iš Iziumo rusai puola dviem kryptim – link Sloviansko ir Barvinkove. Nežinia jau kelintą kartą ukrainiečiai sėkmingai atremia bandymą užimti Severodonecką.
Neoficialiais kanalais, kai kurios vakarų valstybės Zelenskio teiraujasi (diplomatiškai siūlo) ar jis nesutiktų Rusijai atiduoti dalies Ukrainos. Dėl taikos ir ramybės. Kaip viduramžiais. Mes turime kišenėje kitą ėjimą: kodėl nepasiūlius putinui mainais į taiką JK Škotijos, Vokietijos Bavarijos arba Prancūzijos Elzaso. Gal ten, su Zakharova, lavrovu, Šoigu ir išprotėjusiu Solovjovu nusibeldęs putleris trumpam apsiramins?
Vakar pasirodžius pranešimams apie cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje, šiandien su Gedimino legiono pagalba Ukrainą pasieks 100 vnt. kokybiškų dujokaukių su specialiais filtrais, saugančiais nuo amoniako, chloro ir iš dalies – zarino. Žinoma, apie poreikį žinojome anksčiau, tik dabar pagaliau pavyko rasti finansavimo šaltinį ir prašomą pagalbą nugabenti į vietą.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Video: ordos kolona netoli sienos su Ukraina pietryčiuose; Novoaidara po intensyvių mūšių – nėra žodžių.
https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4831129183664339/392835842420813
*****
Slovakija gali parduoti haubicas Ukrainai
Gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad Slovakija gali parduoti Ukrainai dalį savo savaeigių haubicų „Zuzana“.
„Galiu patvirtinti, kad vyksta derybos [dėl pardavimo]“, – televizijos debatuose sakė Nadas. Daugiau detalių jis nepateikė.
Haubica Zuzana 2, modernizuota senesnio modelio versija, naudoja 155 mm šovinius, o efektyvus nuotolis yra 40–50 km (25–31 mylia), priklausomai nuo amunicijos tipo.
*****
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Prasideda mūšis dėl rytų Ukrainos. Orda masiškai gabena geležis į Donbasą, į frontą savo vaikus žūti džiaugsmingai palydint tėvams ir draugams. Darda kilometrinės kolonos tankų, salvinių ugnies sistemų, šarvuočių ir kitos „bronetechnikos”, netrukus tapsiančių mėsos keptuvėmis.
Orkostano ruporai gavo nurodymą kelti savo goblinų kovinę dvasią: ambasadoriai, lavrovo, Zakharovos klapčiukai platina pranešimus, kaip Antrame Pasauliniame kare nuo hitlerinių fašistų vadavo Odesą, nužudė 160 000 nacių, tačiau žuvo 78 000 taikių gyventojų. Suprask: karo be aukų nebūna, fašistus (ukrainiečius) naikint reikia, civilių žūtys neišvengiamos, „gorod gieroi Odesa – nash“.
Dėl karo Ukrainos BVP trauksis 45 % (Pasaulio Bankas). Ukraina – viena pagrindinių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Teigiama, jog tai paveiks mažiausiai 250 milijonų gyventojų.
ES ruošia šeštąjį sankcijų paketą, kuriame galimai bus svarstomas prekybos nafta klausimas.
Operaciniai tikslai
Orkostanas pradeda puolimą šiaurės vakarų kryptimi. Pasisekė pasistūmėti keletą kilometrų. Spėliojama, kurioje vietoje ruošiamasi smogti pagrindinį smūgį. Visi puikiai suvokia, jog įsiveržus į Ukrainos gilumą rusofašistams reikės dešimčių tūkstančių karių užtikrinti saugumui užnugaryje. Toliau bandoma sujungti Iziumą su Horlivka, taip uždarant didelę teritoriją rytuose.
Per parą Charkivas buvo apšaudytas mažiausiai 66 kartus: salvinėmis ugnies sistemomis Grad ir Smerch, artilerija, tankais bei minosvaidžiais. 11 civilių žuvo, 14 sužeistų. Visiškai sugriautas Dnipro oro uostas. Mūsų vertinimu, Charkivo puolimas ir Dnipro ataka yra nukreipiantis dėmesį manevras. Pagrindiniai trumpalaikiai rusų tikslai yra placdarmo sukūrimas netoli Iziumo (Charkivo pietryčiuose), ukrainiečių jungtinių pajėgų išstūmimas iš Chersono srities, pasirengiant vėlesniam puolimui Odesos ir Krivij Rih kryptimis.
Kremlius per įtakos agentus visais įmanomais būdais siekia įvelti Vakarus į diskusiją ir tyrinėjimus: kaip Irpenės gatvėse atsirado lavonai, kokia poza gulėjo po Ukrainos kariuomenės atėjimo, kokia prieš; Kyjivas raginamas pasiaiškinti ir tirti, kas apšaudė Kramatorsko geležinkelio stotį, nes Maskva tikrai nedarė šių karo nusikaltimų. Žėkit, ką mes manom: baikim šitą trypčiojimą kraujo balose. Rusija Ukrainos miestus apšaudo kas valandą. Černihive – šimtai lavonų.
Charkive šiandieną rusai nužudė 10 civilių ir septynmetį berniuką. Mariupolyje pats pragaras – pasiekia žinios apie tūkstančius gyventojų lavonų, masines žudynes ir filtracijos lagerius, deginamus mirusiuosius. Teigiama, jog orkai į miestą neįsileidžia Tarptautinio raudonojo kryžiaus, nes patys suvokia, kad pasauliui išvydus tą siaubą, Venesuela ir ŠK prisijungs prie sankcijų.
Ar Kyjivas turi aiškintis ir pateikt įrodymus, kad tai daro ne Ukrainos pajėgos, o fašistiniai okupantai? Gal jau užtenka savi šaudo į savus failo? Uždarykim jį amžiams. Fašistinė Rusija užpuolė Ukrainą, griauna miestus, sąmoningai žudo, prievartauja ir kankina taikius gyventojus bei vaikus. Taškas.
Taktinis lygmuo
Ukrainos Operacinė vadavietė Pietūs pranešė, kad pastarąją parą atremdamos dar vieną puolimą Mykolajivo kryptimi ukrainiečių jungtinės pajėgos sunaikino naikintuvą Su-34, 7 technikos vienetus ir 70 okupanto karių. Mūsų draugai ant žemės šalia Mykolajivo patvirtino šią informaciją, pridurdami, kad daugelis rusų karių dabar neturi jokių asmens dokumentų, todėl neįmanoma apie identifikuotų orkų žūtis pranešti Tarptautiniam raudonajam kryžiui ir kitoms nepriklausomoms organizacijoms.
Toliau griaunami miestai. Bombarduojamas Mykolajivas, Charkivas, Pavlohradas bei kiti rytų Ukrainos miestai.
Orkams rytuose pavyko užimti keletą gyvenviečių: Popasna, Rubižnė, Nyžnyje, Novobachmitivka.
Nežiūrint visų rusų pastangų, ukrainiečiai toliau kontroliuoja apie 15 – 20 proc. Mariupolio. Taktinis orkų vadas Dubovoj telegram kanale skundžiasi, kad ukrainiečių snaiperiai yra aprūpinti optika, su kuria lengvai naikina taikinius, įskaitant pačius rusų snaiperius, kurie „neturi jokių galimybių su savo SVD pasipriešinti.” Dar 2019 mes patys vežėme ir dovanojome jiems įrangą, kuri tikrai žymiai lenkia klišarankių rusų produkciją. Taip pat ir Blue/Yellow bei Gedimino legiono pastangomis, nuolat būtini snaiperiams optiniai taikikliai pasiekia reikiamas rankas.
Suskaičiavę Zelenskio taktinių drabužių kainą (120 $), žurnalistai atkreipė dėmesį, jog britų premjero Boriso batai taip pat buvo seni ir nuklypę. Vyrai, kurie nuoširdžiai rūpinasi artimųjų likimais ir gyvybėmis, mažiausiai pergyvena, kaip jie atrodo ir kas ką „sakė pasakė“.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Foto: ukrainiečiai ginkluoti priešlėktuviniais Stingeriu, Kolibriu (Ukrainos gamyba) ir Piorun
Marius Parčiauskas. Ar Rusijos atsitraukimas yra pralaimėjimas ir kas toliau?
Jau kurį laiką po Rusijos atsitraukimo iš Ukrainos šiaurinių sričių vyksta diskusijos, ką Rusija darys toliau ir kaip vertinti tokį staigų pokytį. Atitrauktus vienetus Rusija permetinėja prie ir į Rytų Ukrainą. Didžioji dalis šių vienetų dalyvavo mūšiuose daugiau kaip 30 dienų, todėl užtrunka ne tik juos perdislokuoti, bet ir bent kažkiek atstatyti jų kovinį pajėgumą personalo ir įrangos atžvilgiu arba reorganizuoti, apjungti vienetus į mažiau, bet pajėgių kovoti.
Vertinama, kad atstatyti šių vienetų kovinį pajėgumą užtruktų apie du mėnesius. Nors vienetai bus kažkiek papildyti nauja įranga ir rezervo kariais, normalus jų kovinis pajėgumas nebus atstatytas ir toliau jie kovos skylėti, apjungti. Dalis jų jau pasiekė Donbasą. Galiausiai, net pilnai užkamšius personalo skyles rezervistais, kokio efektyvumo galima tikėtis iš šių prastai apmokytų karių?
Tikėtina, šiais vienetais bus siekiama kuo greičiau sustiprinti ruožą nuo Charkovo iki Donecko ir ten įsitvirtinti, nes Ukraina ruošia ir apginkluoja (dabar jau ir sunkiąja technika) savo rezervą. Žinoma, nedidelis pajėgumas paliekamas ir Baltarusijoje su tikslu priversti Ukrainą dalį pajėgų, kurios kitu atveju galėtų būti permestos į Rytų Ukrainą, laikyti prie Kijevo.
Rusija sutraukinėja pajėgas iš visų pakampių, bet tai vis tiek per mažas pajėgumas vystyti rimtą puolimą. Rusijos karinę grupuotę sustiprino dvi bataliono taktinės grupės (BTG) iš Kaliningrado 336-osios jūrų pėstininkų brigados, kurios papildė bent dvi Ukrianoje jau kovojusias iš Kaliningrado dislokuotas BTG (iš 7-o ir 9-o motošaulių pulkų).
Iš tiesų be šių pajėgumų Kaliningrade lieka vos du-trys pusiau užpildyti tankų/motošaulių pulkai, kas rodo, jog Rusija karo su NATO tikimybę vertina praktiškai kaip nulinę, nes Kaliningradą palieka neapginamą. Tuo pačiu tai parodo, kokia nepajėgi vystyti rimtesnio puolimo yra šiuo metu Ukrainoje ir prie jos sienų sutelkta karinė grupuotė, jeigu jai sustiprinti reikia pasitelkti vienetus iš karo su NATO atveju pačių pažeidžiamiausių Rusijos vietų.
Taip pat penkios BTG (apie 2000 karių) perdislokuotos iš 4-os karinės bazės Pietų Osetijoje ir 7-os karinės bazės Abchazijoje. Iš Tolimųjų Rytų perdislokuojami likę nepanaudoti 5-osios armijos vienetai. Iš viso Rusija gali sukaupti apie 20 BTG. Viskas, papildomų žymesnių pajėgumų greitu metu sugeneruoti Rusija negali. Panašu, kad Rusija mobilizuoja vadinamojo BARS – aktyvaus kariuomenės rezervo – karius. Rezervistai Rusijoje pasirašo 3 metų kontraktą, dalyvauja kasmėnesiniuose mokymuose, tuo pačiu dirbdami savo civilinį darbą.
BARS sistema pradėta vykdyti tik 2021-aisiais ir nepasiekia nusistatytų tikslų bei negeba surinkti tiek rezervistų, kiek buvo užsibrėžta. Galiausiai, jeigu matėme tikrai prastą profesinės karo tarnybos karių pasiruošimą, tai ką kalbėti apie rezervistus, kuriuos dar prieš operacijas reikės papildomai apmokyti.
Kaip vertinti Rusijos atsitraukimą?
Tokį staigų ir chaotišką Rusijos pajėgų atsitraukimą reikia vertinti kaip pralaimėjimą, bet ne dėl to, dėl ko dauguma jį laiko pralaimėjimu. Dažniausiai teigiama, kad Rusijos invazijos pagrindinis veiksnys buvo Ukrainos valdžios pakeitimas, Kijevo ir visos Rytų Ukrainos užėmimas.
Mano galva, pagrindinis Rusijos puolimo veiksnys buvo Pietų Ukraina, Donbasas ir Charkovas. Tuo tarpu Kijevo kryptis buvo remiančioji, skirta atitraukti labai didelę Ukrainos pajėgų dalį, pirmiausia turint tikslą apsupti ir izoliuoti Kijevą bei galiausiai priversti Ukrainą pasiduoti Rusijos sąlygomis.
Žinoma, greitos sėkmės, Ukrainos valdžios ir ginkluotųjų pajėgų faktinės kapituliacijos atveju kaip sėkmės vystymą Rusija būtų užėmusi Kijevą ir ten surengusi paradą.
Kad Kijevas nebuvo pagrindinė puolimo kryptis, galima spręsti pažiūrėjus, kokiems vienetams paskirta ši operacija. Iš esmės tai prasčiausiai aprūpintos ir paruoštos Rusijos armijos. Žinoma, jas rėmė desantininkai, kurie turėjo būti staigiai permesti į ukrainiečių užnugarį ir taip padėti apsupti Kijevą. Be to, užimti tokį miestą kaip Kijevas, jeigu jis ginamas, Rusija nuo pat pradžių neturėjo šansų, jis galėtų griūti tik po ilgos blokados.
Galiausiai Rusijai nėra prasmės su neišvengiamais milžiniškais nuostoliais užimti vietovę ir miestą, kurio negebės išlaikyti, kur gyventojai bus priešiški ir kurią vis tiek po to reikės atiduoti kad ir prorusiškai valdžiai, neturinčiai realios valdžios Ukrainoje, kai tikroji valdžia būtų pasitraukusi į Ukrainos Vakarus. Visa tai atrodo mažai tikėtina. Tačiau pats dabartinis Rusijos pajėgų stovis po keturiasdešimt aštuonių karo dienų yra didžiulis pralaimėjimas.
Pirmiausia, nors atrodo, kad Kijevo kryptis nebuvo pagrindinis veiksnys, tikrai nebuvo planuota iš jos atsitraukti tol, kol Kijevas nebus apsuptas ir Ukraina nepasiduos bei nepripažins užimtų vietovių Pietuose ir Rytuose. Dabar gi nesugebėta miesto apsupti, sukurti saugių tiekimo linijų ir galiausiai taip gauta į kailį, kad visai nebebuvo pajėgumų vystyti puolimą. Stojo operacinė pauzė, kuri iš tikro buvo puolamosios operacijos šia kryptimi nutraukimas dėl personalo, įrangos trūkumo ir prasto aprūpinimo.
Antra, net ir negalėdama apsupti Kijevo, Rusija galėjo palikti šalia jo dideles pajėgas, kurios vis tiek būtų sukausčiusios ukrainiečių pajėgas ir neleidusios Ukrainai jų permesti į Rytus. Tačiau dėl patirtų nuostolių net ir to nebebuvo įmanoma daryti, gynybinių pozicijų įrengimas nepadėjo, o labiausiai pajėgų atitraukimą lėmė tai, kad nepavyko pasiekti nusistatytų tikslų Rytuose, kur puolimas buvo iš esmės sustabdytas, o užimtų teritorijų nesugebama kontroliuoti, net nekalbant apie rimtą puolimo vystymą. Kadangi nebeturi kuo kariauti ir iš kur dar permesti pajėgas, Rusija buvo priversta jas atitraukti nuo Kijevo.
Trečia, ką gi Rusija pasiekė Pietuose ir Rytuose, kur nuo pat pradžių buvo jos pagrindinės jos puolimo kryptys?
Be Chersono kanalo užėmimo praktiškai nepasiekė nieko. Nors žemėlapyje atrodo, kad Rusija kontroliuoja nemažas teritorijas, iš tikrųjų ji kontroliuoja kelius tose teritorijose, bet neturi pakankamai pajėgumų kontroliuoti jas visas. Rusams pavyko užimti tik vieną didelį miestą, o negebėjimas kontroliuoti didžiųjų miestų irgi buvo viena priežasčių, kodėl puolimas sustojo.
Kova miestuose sutraukė labai daug Rusijos karinio potencialo, kuris galėjo būti panaudotas kitur. Rusija nori pradėti naują plataus masto puolimą jau netrukus ir rezultatų pasiekti iki gegužės 9-osios parado. Dar gali būti paklausta, o kaip gi Mariupolis? Juk Rusija jį jau beveik užėmė, ar to negalima laikyti pasiektu tikslu ir daline pergale? Tačiau tokių pajėgų sukoncentravimas vieno miesto užėmimui daugiau nei mėnesį ir tokie patirti nuostoliai niekaip neleidžia to vadinti sėkme.
Tam, kad būtų užimtas Mariupolis, Rusija paaukojo kitus tikslus. Rusijos strategija galėjo pasiteisinti, jeigu būtų pavykęs greitas karas (greitas didžiųjų miestų, ypač Kijevo, apsupimas, o Pietuose ir Rytuose teritorijų ir miestų užėmimas). Gi ilgesniam karui ji buvo visiškai nepasiruošusi ir jos strategija atsisuko prieš ją pačią.
Rusija, žinoma, turėjo didelį kiekybės pranašumą, bet išskaidė pajėgas tokiu plačiu frontu, kad niekur negalėjo sutelkti rimtesnių pajėgų pralaužti ukrainiečių gynybai. Taip pat Rusija puolė neturėdama antro ešelono ir didesnių rezervų, todėl net teoriškai su tokiu ukrainiečių pasipriešinimu negalėjo tokiu plačiu frontu kariauti ilgą laiką.
Rusijos pajėgų atitraukimas iš Ukrainos Šiaurės tad yra karinė būtinybė, rodanti jos strategijos nepasiteisinimą ir žlugimą. Žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, Rusija neteko daugybės elitiniais laikytų desantininkų padalinių ir atstatyti šį prarastą pajėgumą kainuos labai daug ir užtruks labai ilgai.
Manevriniai vienetai iš 6-osios armijos, kurios nuolatinės dislokacijos vieta yra prie Sankt Peterburgo ir kuri buvo orientuota į Estiją, patyrė tokių nuostolių, kad praktiškai nebegali tęsti operacijų. Pajėgos iš Rytų karinės apygardos taip pat patyrė rimtus nuostolius. Visų nuostolių nevardinkime. Juos atstatyti užtruks apie dešimtmetį, tad žvelgiant iš karinės pusės akivaizdu, kad bent artimiausiam dešimtmečiui Rusija neteko karinės supergalios statuso.
Rusijos pajėgos pradėjo karą nepasiruošusios, neišlaikė iniciatyvos, nepasiekė beveik jokių operacinių tikslų, o bendra strategija žlugo. Matome labai prastą sąveiką tarp oro ir sausumos pajėgų. Pajėgos buvo per daug išskaidytos per visą frontą, todėl nesukūrė ryškios persvaros vienoje kurioje ašyje, kad pralaužtų ukrainiečių gynybines linijas.
Nors atakavo Ukrainos karinius taikinius visoje šalies teritorijoje, Rusija nesugebėjo sunaikinti Ukrainos rezervų, tiekimo linijų ar oro gynybos galimybių (nors ir padarė rimtų nuostolių). Be to, Rusija parodė nulinį gebėjimą evakuoti ir taisyti mūšyje pažeistą techniką. Šis didelis trūkumas, kartu su dažnu įpročiu tiesiog palikti net ir nepažeistą techniką ir pasitraukti, lėmė, jog vienetai greitai prarado pajėgumą vystyti puolimą ir negali jo atstatyti vietoje.
Prie viso to prisidėjo rezervų ir strateginio antrojo ešelono trūkumas. Kas toliau?
Kalbama, kad Rusija nori pradėti naują plataus masto puolimą jau netrukus ir rezultatų pasiekti iki gegužės 9-osios parado. Mano manymu, jie plataus masto puolimo su tuo, ką dabar turi sutelkę, apskritai negali vystyti ir sutrauktos pajėgos bus greičiau skirtos įtvirtinti tai, kas jau užimta.
Faktas, kad ryškių rezultatų pasiekti iki gegužės 9-osios nėra galimybių, bet bus bandoma kaip pergalę pateikti, pavyzdžiui, visišką Mariupolio užėmimą (jeigu toks iki tada būtų).
Žinoma, tam tikrų taktinių ir operacinių laimėjimų gali būti, bet iš esmės dabartinė karinės pusiausvyros konfigūracija turėtų nusistovėti, rusai bandys įtvirtinti tai, ką jau pasiekė, arba pabaigti tai, ką pradėjo.
Jeigu vėl vystytų plataus masto puolimą ir stipriai gautų į kailį, galimai kai kuriose vietovėse ar net visam fronte nebesugebėtų išlaikyti net to, ką jau užėmė, ir sudarytų sąlygas ukrainiečių kontrpuolimui su Vakarų ginkluote ir papildomais apginkluotais šviežiais vienetais.
Nemanau, kad rusai taip rizikuotų, todėl bandymas įtvirtinti dabartinius „laimėjimus“ ilgam laikui ir priversti Ukrainą atsisakyti planų atsiimti prarastas teritorijas atrodo realiausia šio karo tąsa.
Edvardas Čiuldė. 2014 metai: toks sąrašas, regis, greitai prablaivintų mus visus
Mane visados truputėlį įžeidžia pasakojimai, kad neva mes visi anksčiau draugiškai nesupratome tikrosios Rusijos esmės arba apie tai kažką nutuokėme miglotai, nepakankamai. Esą net ir prasidėjus Krymo aneksijai niekas nesitikėjo, kad Rusija žengs taip toli. Taigi, kaip atrodo, pribrendo laikas patikslinti klausimą dėl nuomonių balanso, Rusijai pradėjus tiesioginį Ukrainos karinį užpuolimą ir nepriklausomos šalies draskymą dar 2014 metais.
Žinoma yra žmonių, kurie keičia savo nuomones, sekdami generaline linija, vairuojami laikmečio dvasios pastūmėjimų. Neseniai skaičiau ilgamečio konservatorių partijos nario Kęstučio Masiulio interviu, kur garbus veteranas išsako kažką panašaus į apgailestavimą, kad tapo politiku, įrodinėdamas, kad toks pasirinkimas yra nepakeliamai sunki našta, besitęsiantis 20 metų didvyrio pasiaukojimas dėl tautos.
Žinoma, K.Masiulis tikrai yra ne pats blogiausias variantas, greičiau – atvirkščiai. Tačiau mes neblogai prisimename ir tai, kad prieš dešimt su trupučiuku metų anas buvo aršus šeimos vertybių gynėjas, o dabar su konvertito įkarščiu gina vadinamųjų pažangiečių išpuolius prieš konstitucinę šeimos sampratą. Iš tiesų, kaip neretai būna, keičiasi konjunktūros pagrindiniai orientyrai, keičiasi ir žmogus, lengvai kaip išskrostos žuvies pūslė vandenyje apvirsta jo nuomonės.
Prieš dešimt su trupučiuku metų anas buvo aršus šeimos vertybių gynėjas, o dabar su konvertito įkarščiu gina vadinamųjų pažangiečių išpuolius prieš konstitucinę šeimos sampratą.
Kas be ko, nuomonės pastovumas nėra savaiminė vertybė. Keičiantis laikams neretai pakinta ir mūsų supratimas apie pasaulį ir atskirus reiškinius, būna net ir taip, kad, sukaupus daugiau patirties, žmogaus pažiūros pasikeičia radikaliai. Kita vertus, čia aš liudiju, kad imperijos esmė yra be jokio paslapties šydo, o Putino Rusijos tikrųjų intencijų supratimui nereikia jokios išskirtinės išminties ar specifinių politologo kompetencijų.
Rusijai pradėjus Ukrainos puolimą 2014m. parašiau krūvą straipsnių su labai aiškia, nekeliančią jokių abejonių nuomone, gindamas ne kažkokį savo atskirą požiūrį, o atstovaudamas mano aplinkoje vyravusiam nusiteikimui, kuris tiesiog kabojo ore, o aš pasistengiau nukabinti ir paviešinti. Teko įsitikinti, kad paprastų žmonių, o ypač sveiko ir blaivaus proto kaimiečių nė iš tolo neveikia, nedaro jokio poveikio dūmų uždangos, kurios buvo pritaikytos labiau apsitrynusiems viešojoje erdvėje pusiniams inteligentams, – ne didelė paslaptis yra ir tai, kad prie dūmų pūtimo į akis savo ruožtu tąsyk nemažai prisidėjo net žinomi mūsų menininkai bei kitos eterio pažibos.
Iš visų to meto pasisakymų vardan Rusijos demitologizacijos iliustracijos pasirinkau 2014 m. pavasarį publikuotą straipsnelį, pavadinimu „ Tautiečiai, jaučiantys pašaukimą tapti skerdiena“, kurį toliau pateiksiu ištisai dar ir kaip liudijimą tokios laiko konfigūracijos, kuri sukasi ratu.
Pasirinkau šį straipsnelį iš krūvos to meto publikacijų dėl jo nuosaikesnio nei įprasta tono, nes bėgant laikui keitėsi ir mano skonis, tapau labiau apsitrynusiu, jeigu norite, civilizuotesniu, vengiančiu stipresnių posakių publicistu. Buvo laikas mėtyti akmenis, dabar jau laukiu to momento, kai reikės pradėti juos rinkti.
*****
Krymo okupacija Ukrainai neabejotinai yra didelė nelaimė, sukrėtimas iki pašaknų, tačiau pačiai Rusijai tai – prakeiksmas, baisios katastrofos užprogramavimas, savižudiškas pasirinkimas. Todėl, pasakysiu užbėgdamas už akių, netikiu, kad ir tolesnius Rusijos veiksmu galima būtų modeliuoti loginiu būdu, tikintis kažkokio, tarkime, savito agresoriaus racionalumo, niekšingų, bet drauge daugiau ar mažiau apgalvotų žingsnių.
Kaip niekados anksčiau puiki iliustracija posakiui „kas nepražudo, tas sustiprina“ yra dabartinės Ukrainos pavyzdys. Tikiu, kad Ukraina išsikapanos pasikeitusi iš esmės, atgimusi aukštesniame lygyje, neįtikėtinai sustiprėjusi. Tiesa sakant, Ukrainai nieko kito nelieka, o tik tas arba-arba: arba būti vienai iš stipriausių Europos, pasaulio valstybių, arba išvis nebūti. Tai, jog naujieji žmonės vyriausybėje su pasibjaurėjimu žiūri į bet kokias korupcijos apraiškas, yra vienas iš labiausiai viltingų ženklų.
Tarkime, iš tiesų Ukraina jau greitai pradės ropštis iš duobės ir sparčiu žingsniu pajudės į priekį.. Tai be visa ko kito reikštų, kad šią šalį apiplėšusi Rusija įgys tokį stiprų ir drauge mirtiną priešininką, kokio neturėjo per visą savo istoriją. Turėkime galvoje dar ir tai, kad už Ukrainos nugaros – pasaulio opinija ir visų simpatijos, o Rusija lieka viena, be sąjungininkų ir draugų, žadinanti pačius blogiausius prisiminimus visoje oikumenoje.
O jeigu savo ruožtu didžioji kaimynė, nujausdama šią situaciją, pabandytų uždusinti atgimstančią, naująją Ukraina dar įsčiose, keldama sumaištį, išprovokuodama šalies padalijimą ar pan., neabejotinai prasidėtų neįsivaizduojamų apimčių, pranokstantis dešimtis Čečėnijų partizaninis karas. Tokiu atveju visų pasaulio išviečių nepakaktų, siekiant paskandinti visus bekompromisinės kovos priesaiką davusius priešininkus arba pačiam agresoriui iškiltų pavojus nuslysti į kanalizacijos angą.
Neva vien jėga pasaulinio dominavimo nepasieksi, reikia iš naujo išmokti aptemdyti žmonių protus arba bent atnaujinti sugebėjimą papirkti reikiamus veikėjus reikiamu momentu.
Nebūdamas karybos specialistas negaliu nieko pasakyti apie tai, kaip vadovaujant V. Putinui Rusijai pavyko ar nepavyko modernizuotis karines pajėgas, atnaujinti karinį arsenalą, išplėtoti supratimą apie karo veiksmų taktiką ir strategiją. Tačiau plika akimi buvo galima matyti, kad Rusija iš naujo pradeda puoselėti planus apie pasaulinį viešpatavimą, ruošiasi šuoliui, karštligiškai atnaujindama savo propagandos doktriną, ideologinės kovos, jeigu galima taip pasakyti, arsenalą. Neva vien jėga pasaulinio dominavimo nepasieksi, reikia iš naujo išmokti aptemdyti žmonių protus arba bent atnaujinti sugebėjimą papirkti reikiamus veikėjus reikiamu momentu.
Prisipažinau, kad nesu didelis karo meno žinovas, tačiau ideologinis Rusijos persiginklavimas siekiant iš naujo, įvertinus pasikeitusias sąlygas, užvaldyti žmonių protus buvo (ir tebėra) toks apgailėtinas, kvailas ir karikatūrinis, kad jautresnių nervų žmogelį gali iš karto suvimdyti dėl kičinių užmojų pertekliaus. Nežinau ar Rusijai pavyko pagaliau prisipumpuoti raumenis iki pageidaujamo lygio, tačiau ideologiniam anosios pusės paradui, regis, išties vadovauja neįtikėtinai užbambusių smegenėlių strategai ir intrigantai.
Prisiminkime, kad sovietinė ideologija šiaip ar taip turėjo europinį parametrą, t. y. K.Markso ir F.Engelso idėjinį palikimą, kurį papildė V.Lenino ir J.Stalino „įžvalgos“, o marksizmas-leninizmas-stalinizmas skirtingais laikotarpiais skirtingu laipsniu buvo visame pasaulyje išpažįstama ideologinė doktrina, žmonių kvailinime geriausiais sau laikais pasiekusi rekordines aukštinimas.
Ką savo ruožtu gali apkvailinti dabar putinizmas, – taip pavadinkime naujosios Rusijos ideologinį mokymą. Kaip atrodo, tai išties yra ne tek senojo stiliaus daugiau ar mažiau išradingo protų kvailinimo technologija, kiek gluminantis ir dėmesį blaškantis dvokas, atsiradęs vietinėje dirvoje sumaišius sukarikatūrintus stačiatikybės pavidalus, nešvankias bizantizmo reminiscencijas ir veidmainingą įsipareigojimą ginti tradicijas. Tai toks kokteilis, kuris išties ne tiek svaigina užtaiso stiprumu, kiek priverčia apduiti nuo dvoko intensyvumo. O pats V.Putinas idėjų fronte yra štai toks tradicijas ginantis angelas su kanopomis.
Tačiau labai gudriai klausiate – jeigu Rusija yra tokia nusususi vertybiniu ir idėjiniu požiūriu, – kodėl Lietuvoje anoji turi tokį didelį būrį užtarėjų, balsingą, didžiajai kaimynei ditirambus giedantį chorą, plušantį dėl jos interesų įgyvendinimo ne vieną pasišventėlį?
Jeigu atidžiau peržvelgsite nesėkmių istoriją nepriklausomoje Lietuvoje siekiant įgyvendinti pretenzingus energetinius projektus, būtinai pastebėsite, kad čia kartojasi tų pačių žmonių pavardės, visai nedidelis jų skaičius, – žmonių, kurie sugebėdavo taip ar kitaip užblokuoti Lietuvos užmanymus dėl energetinio savarankiškumo įtvirtinimo ir šalies saugumo, reikiamu momentu paspausdami reikiamą mygtuką. Kas jie tokie?
Kaip sako rusiškos kultinės komedijos herojus blaivyklos kieme – „paskelbkite visą sąrašą“. Toks sąrašas, regis, greitai prablaivintų mus visus.
Tai, žinoma, nereiškia, kad visi Rusijos garbintojai yra paprasčiausiai papirkti žmonės, – nesuvulgarinkime reikalo esmės. Tikrą tiesą sakau, kad pažįstu porūšį žmonių, kurie myli Rusiją labiau už savo motiną, ne juokais laukia ateinant rusų dėl to, kad jaučia didingą likimo pašaukimą būti skerdiena.
Toks dažnai pats veržiasi į skerdyklą, savo valia pasikabina už nugaros ant kablio, drauge patirdamas kažką panašaus į orgazmą. O gi skerdienos pavidale visos liaukos funkcionuoja sėkmingai, niekas netrukdo nutekėti įvairiausiems skysčiams, taigi, galima sakyti, tokioje būsenoje prasideda nekomplikuotas gyvenimas, panašus į palaimą.
Europos Parlamentas smerkia Maskvos patriarchą Kirilą
2022 m. balandžio 7 d. rezoliucijoje dėl „didėjančių represijų Rusijoje, įskaitant Aleksejaus Navalno bylą“, Europos Parlamentas pasmerkė Maskvos patriarcho Kirilo vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą.
Rezoliucijos 6 punkte nurodyta:
„Smerkiame Maskvos patriarcho Kirilo, Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovo, vaidmenį teikiant teologinę priedangą Rusijos agresijai prieš Ukrainą; giriame drąsą 300 Rusijos stačiatikių bažnyčios kunigų, pasirašiusių agresiją smerkiantį laišką ir išreiškusių savo sielvartą dėl Ukrainos žmonių išbandymų, raginančių baigti karą. “
Tuo pat metu Maskvos patriarchato Ukrainos ortodoksų bažnyčios dvasininkai nusprendė kreiptis su ieškiniu Rusijos patriarchui Kirilui dėl „moralinių nusikaltimų padarymo“. Maskvos patriarchato Ukrainoje kunigai reikalauja tarptautinio tribunolo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui.
Kunigų pareiškimą savo „Facebook“ puslapyje paskelbė kun. Andrejus Pinčukas.
Ištrauka:
„Šiandien, kai Maskvos patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos užkariavimo karą prieš Ukrainą, mes, Ukrainos stačiatikių bažnyčios kunigai, nusprendėme kreiptis į Senovės Rytų bažnyčių soborą su ieškiniu patriarchui Kirilui.
Pagrindiniai mūsų kaltinimai:
1. Kirilas skelbia „rusiškojo pasaulio“ doktriną, kuri neatitinka stačiatikių mokymo ir turėtų būti smerkiama kaip erezija;
2. Kirilas padarė moralinius nusikaltimus laimindamas karą prieš Ukrainą ir visapusiškai remdamas agresyvius Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainos teritorijoje.
Tikimės, kad Senovės Rytų bažnyčių soboras apsvarstys mūsų kreipimąsi ir priims teisingą sprendimą“, – sakoma kreipimesi.
*****
Balandžio 14 d., ketvirtadienio vakarą, praėjus trims dienoms po paskelbtos peticijos, kuri smerkia patriarcho Kirilo vaidmenį kare, daugiau nei 400 Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios / Maskvos patriarchato (UOC-MP) kunigų jau buvo ją pasirašę.
Signatarų sąrašas sparčiai auga ir kasdien atnaujinamas internete. Sąrašą galite rasti ČIA.
Interviu su UOC-MP Dniepropetrovsko vyskupijos arkivyskupo Andrejaus Pinčuko (maždaug 240 mylių į pietryčius nuo Kijevo), kuris buvo šios iniciatyvos autorius, taip pat verta žiūrėti ČIA.
Tekstas: „Atviras prašymas ortodoksų bažnyčių vietininkams“. „Šiomis tragiškomis dienomis, kai tęsiasi žiaurus Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą, mes, Ukrainos stačiatikių bažnyčios kunigai, laikome savo pastoracine pareiga apeliuoti į pasaulio stačiatikybės pilnatvę.
2022 metų vasario 24 dieną nepaskelbę karo Rusijos kariai įsiveržė į suverenios Ukrainos valstybės teritoriją. Karinė agresija tęsiasi jau daugiau nei mėnesį. Rusijos kariuomenė sistemingai naikina karinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus, civilines įmones, mokyklas, ligonines, teatrus ir pan. Ukrainos ekonomika patiria didelių nuostolių.
Tačiau mus labiausiai liūdina tai, kad per karą jau žuvo tūkstančiai civilių. Rusijos kariuomenės veiksmai apie Charkovą, Černigovą, Achtyrką, Hostomelį, Vorzelį ir ypač Mariupolį bei Bučą turi akivaizdžių Ukrainos tautos genocido požymių ir kelia pasipiktinimą visame pasaulyje.
Jau pirmąją karo dieną Ukrainos stačiatikių bažnyčios vietininkas, metropolitas Onufrijus pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą ir kreipėsi į Rusijos prezidentą. V. Putino raginimas baigti karą. Be to, metropolitas Onufrijus kreipėsi į Maskvos patriarchą Kirilą, prašydamas pasipriešinti karui.
Po to tiek Onufrijus asmeniškai, tiek Ukrainos stačiatikių bažnyčios Šventasis Sinodas vėl kreipėsi į patriarchą Kirilą, prašydami pasmerkti karą ir padėti nutraukti karinę agresiją.
Tačiau patriarchas Kirilas šiuos raginimus ignoravo. Be to, nuo pat karo pradžios patriarchas Kirilas ne kartą viešai skelbė pareiškimus, kuriuose reiškė realią paramą agresyviems Rusijos Federacijos veiksmams prieš Ukrainą.
Jis tiesiogiai palaimino fizinį Ukrainos bendruomenės sunaikinimą
2022 m. kovo 13 d., per liturgiją Kristaus Išganytojo katedroje, patriarchas Kirilas Rusijos Federacijos nacionalinės gvardijos vyriausiajam vadui V. Zolotovui įteikė Dievo Motinos ikoną ir jį palaimino šios valstybinės karinės organizacijos darbuotojų akivaizdoje. Padėkoje V. Zolotovas tiesiai šviesiai pasakė, kad Rusijos Federacijos nacionalinės gvardijos kariai aktyviai dalyvauja kare, kurią Rusija pradėjo prieš Ukrainą. Tuo pat metu jis pavadino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas „naciais“.
Išklausęs Zolotovo žodžių, patriarchas jokių prieštaravimų nepareiškė. Patriarcho Kirilo palaiminimas Rusijos nacionalinės gvardijos kariams buvo nedviprasmiškas pritarimas karui, kurį Rusijos Federacija pradėjo prieš Ukrainą.
Nors patriarchas Kirilas ilgus metus tvirtino, kad Ukrainos stačiatikių krikščionis laiko savo bendruomene, už kurią yra atsakingas, šiandien viešuose pareiškimuose (taip pat ir vizitų Ukrainoje metu) jis tiesiogiai palaimino Rusijos kariuomenės fizinį šios bendruomenės sunaikinimą. Patriarcho Kirilo veiksmai sukėlė masinį Ukrainos ortodoksų bažnyčios dvasininkų ir tikinčiųjų pasipiktinimą.
Mažiausiai penkiolika Ukrainos ortodoksų bažnyčios vyskupijų oficialiai paskelbė, kad nustoja minėti patriarcho Kirilo vardą per pamaldas.
Žinome, kad daugelyje kitų vyskupijų valdytojai vyskupai davė žodinį leidimą dvasininkams neminėti patriarcho Kirilo vardo. Taigi Ukrainos stačiatikių bažnyčios vyskupai, kunigai ir eiliniai parapijiečiai išreiškė aiškų nepasitikėjimą patriarchu Kirilu.
Visiškai palaikome mūsų bažnyčios vyskupų ir dvasininkų atsisakymą per pamaldas minėti patriarchą Kirilą. Tačiau šiandien to nepakanka. Mes aiškiai pareiškiame, kad negalime ir toliau likti jokiame kanoniniame pavaldume Maskvos patriarchui. Tai mūsų krikščioniškos sąžinės įsakymas. „Mes stebime žiaurius Rusijos kariuomenės veiksmus prieš Ukrainos žmones, kuriems pritaria patriarchas Kirilas.
Kaip Bažnyčios ganytojai ir tiesiog kaip krikščionys, mes visada buvome, esame ir liksime su savo žmonėmis, tais, kurie kenčia ir kuriems reikia pagalbos. Visiškai remiame Ukrainos valstybės valdžią ir Ukrainos ginkluotąsias pajėgas jų kovoje su agresoriumi. Mūsų pozicija visiškai atitinka Evangeliją ir Bažnyčios tradiciją. Tėvynės apsauga nuo priešo yra viena pagrindinių krikščioniškų dorybių. Ypatingai norime pabrėžti, kad mūsų pozicija atitinka ir vidaus teisės aktus.
Patriarchas Kirilas (taip pat daugybė vyskupų ir kunigų Rusijoje) tiesiogiai pažeidžia pagrindinės socialinės sampratos normas.
Dar 2000 metais buvo priimti Rusijos stačiatikių bažnyčios socialinės koncepcijos pagrindai. Šis dokumentas patvirtina krikščioniškąjį patriotizmą, kuris, be kita ko, pasireiškia „ginant tėvynę nuo priešo“ (II, 3). Socialinės sampratos pagrindai taip pat aiškiai teigia, kad „Bažnyčia… nedraudžia savo vaikams dalyvauti karinėse operacijose, jei kalbama apie artimo apsaugą ir pažeisto teisingumo atkūrimą“ (VIII, 2).
Šiame dokumente taip pat pažymima, kad „karo metu būtina užtikrinti civilių gyventojų apsaugą nuo tiesioginių karinių veiksmų“ (VIII, 3).
Kaip Ukrainos piliečiai, šiandien veikiame vadovaudamiesi šiais principais. Kviečiame saugoti savo tėvynę nuo priešo, atėjusio pas mus su ginklais; remiame Ukrainos kariuomenę, kuri atėjo ginti mūsų tautą ir siekia atkurti pažeistą Teisingumą; raginame nutraukti žiaurų Rusijos kariuomenės vykdomą Ukrainos civilių gyventojų naikinimą.
Tuo pačiu metu patriarchas Kirilas (taip pat daugybė vyskupų ir kunigų Rusijoje) tiesiogiai pažeidžia pagrindinės socialinės sampratos normas.
Visų pirma, šiame dokumente aiškiai pasakyta, kad Bažnyčia negali teikti pagalbos valstybei ir su ja bendradarbiauti, jei valstybė kariauja agresyvų išorinį karą (III, 8).
Šiandien Rusijos Federacijos veiksmai prieš Ukrainą yra ne kas kita, kaip agresyvus užsienio karas. Šį faktą pripažįsta visa tarptautinė bendruomenė. Visų pirma, 2022 m. kovo 2 d. 141 šalis palaikė JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tačiau tiek pats patriarchas Kirilas, tiek daugybė dvasininkų Rusijoje ir toliau palaiko agresyvią Rusijos Federacijos užsienio politiką. Vadinasi, Maskvos patriarchato pozicija dėl karo prieš Ukrainą neatitinka nei krikščioniškos moralės normų, nei net jo paties norminių dokumentų.
Apmąstydami Rusijos stačiatikių bažnyčios poziciją dėl karo Ukrainoje ištakas, turime pripažinti, kad vienas iš ideologinių šio karo pagrindų buvo „rusų pasaulio“ doktrina, kurią ilgus metus asmeniškai propagavo patriarchas Kirilas.
Šią doktriną nuo 1990-ųjų aktyviai formuoja Rusijos politologai ir sociologai. Jos tikslas – išsaugoti Rusijos Federacijos įtaką buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje po jos gėdingo žlugimo.
Maskvos patriarchato, ideologai niekada neslėpė, kad ši doktrina turėtų prisidėti prie laipsniško Rusijos politinės kontrolės įtvirtinimo teritorijose, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai arba net Rusijos imperijai.
„Rusijos pasaulio“, ypač Maskvos patriarchato, ideologai niekada neslėpė, kad ši doktrina turėtų prisidėti prie laipsniško Rusijos politinės kontrolės įtvirtinimo teritorijose, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai arba net Rusijos imperijai.
Patriarchas Kirilas yra vienas pagrindinių „rusų pasaulio“ doktrinos ideologų. Pasak patriarcho Kirilo, „Rusų pasaulis“ yra vientisa civilizacinė erdvė, apimanti teritorijas, kuriose rusų kultūra istoriškai turėjo didelę įtaką. Jis ne kartą yra pareiškęs, kad šiuolaikinius rusus, ukrainiečius ir baltarusius laiko „viena tauta“, „rusų pasaulio“ žmonėmis.
Konkrečiai, 2014 m. vienoje iš savo kalbų per televiziją patriarchas Kirilas sakė: „Rusų pasaulis yra ypatinga civilizacija, apimanti žmones, kurie šiandien save vadina skirtingais vardais – ir rusais, ir ukrainiečiais, ir baltarusiais“. Tai yra, pasak patriarcho, rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai tiesiog vadina save skirtingais vardais, bet kartu išlieka viena tauta.
2021 m., duodamas interviu savo 75-ojo gimtadienio proga, patriarchas Kirilas sakė: „Man, kaip visos Rusijos patriarchui nėra skirtomo tarp tautų ir valstybių, tai yra Rusijos stačiatikių bažnyčios bendruomenė“.
Nors patriarchas Kirilas visada pabrėžė, kad nekvestionuoja esamų valstybių sienų, jis vis tiek pareiškė, kad šios sienos „sukuria nereikalingas kliūtis tarp rusų pasaulio tautų“.
2022 m. kovo 20 d., per karą, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą, patriarchas Kirilas, sakydamas pamokslą Kristaus Išganytojo cerkvėje Maskvoje, sakė, kad rusai ir ukrainiečiai „iš tikrųjų yra viena tauta“. Jis pabrėžė, kad tai laiko Dievo tiesa, kuri nekeičiama, nes „šiandien gyvename skirtingose šalyse“. Patriarchas sakė, kad ir toliau melsis „už mūsų vieningą tautą, kuri šiandien gyvena skirtingose šalyse“.
Visi šie teiginiai gana gerai dera su Rusijos valstybine propaganda, kuri atmeta patį ukrainiečių tautos ir ukrainiečių kultūros egzistavimo faktą, todėl faktiškai nepripažįsta ukrainiečių teisės į savo valstybingumą.
Taigi „Rusijos pasaulio“ doktrina, kurią daug metų propaguoja patriarchas Kirilas, šiandien prisideda prie Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pateisinimo. Tačiau mes, ortodoksų kunigai, norime atkreipti ypatingą dėmesį į tuos „rusų pasaulio“ doktrinos aspektus, kurie tiesiogiai susiję su Bažnyčios doktrina.
Visų pirma, patriarchas Kirilas atkakliai tapatina „rusų pasaulį“ su vadinamąja „kanonine“ Rusijos stačiatikių bažnyčios teritorija. Konkrečiai, 2009 m. savo kalboje „Russkiy Mir“ fondo asamblėjoje patriarchas Kirilas sakė, kad „Rusijos stačiatikių bažnyčia atlieka savo pastoracinę misiją tarp tautų, kurios priima Rusijos dvasinę ir kultūrinę tradiciją kaip savo nacionalinės tapatybės pagrindą, ar bent jau kaip esminę jos dalį. Štai kodėl šiuo požiūriu Moldovą taip pat laikome šio rusų pasaulio dalimi.
Savo oficialiose kalbose patriarchas Kirilas ne kartą tvirtino, kad pagal Rytų patriarchų chartiją dėl Maskvos patriarchato sukūrimo (1593 m.), visos teritorijos, esančios į šiaurę nuo Bizantijos, buvo perduotos šio patriarchato jurisdikcijai.
Pavyzdžiui, 2014 m. rugsėjo 24 d., kalbėdamas Maskvoje VI tarptautiniame festivalyje „Tikėjimas ir žodis“, patriarchas Kirilas sakė, kad 1593 m. „Krikščioniškoji Oikumenė į šiaurę nuo Bizantijos imperijos“ buvo perduota Maskvos patriarchatui. Tai yra viskas, kas yra į šiaurę nuo Bizantijos.”
Pagal šią logiką, atrodo, kad Rytų patriarchai pripažino Maskvos patriarcho jurisdikcijos išplėtimą į Ukrainą, Baltarusiją, Baltijos šalis ir Moldovą. Būtent šiose teritorijose patriarchas. Kirilas šiandien paskelbia savo „kanoninės atsakomybės” zoną ir susitapatina su „rusų pasauliu”.
Pagal jo logiką, Bažnyčios Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje ir Baltijos šalyse tiesiogine prasme pasmerktos visam laikui likti Maskvos patriarchato dalimi.
Patriarcho Kirilo požiūriu, visos bažnyčios šiose teritorijose neturi teisės į bažnyčios nepriklausomybę (autokefalija). Pagal jo logiką, Bažnyčios Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje ir Baltijos šalyse tiesiogine prasme pasmerktos visam laikui likti Maskvos patriarchato dalimi.
Šie patriarcho Kirilo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja istoriniams faktams. Tačiau stebėtinai patriarchas Kirilas šią klaidingą istorijos interpretaciją perteikia kaip visos visuotinės ortodoksijos poziciją. Be to, patriarcho Kirilo žodžiuose ir veiksmuose matome akivaizdžius ortodoksų mokymo apie Bažnyčią iškraipymus.
Patriarcho Kirilo pasisakymai dėl „rusų pasaulio“ primena ekumeninės ortodoksijos pasmerktą etnofiletizmą, kur etninės grupės vaidmenį atlieka „rusų civilizacija“. Patriarcho Kirilo teiginiai, kad Maskvos patriarchato jurisdikcija apima visus žmones, kurie priima „rusiškas dvasines ir kultūrines tradicijas kaip savo tautinės tapatybės pagrindą“, akivaizdžiai prieštarauja ortodoksų kanonų teisei. Toks Bažnyčios santvarkos supratimas reiškia teritorinio bažnytinės jurisdikcijos skleidimo principo atmetimą ir jo pakeitimą tautiniu (arba kultūriniu-nacionaliniu) principu.
2022 m. kovą ortodoksų teologų grupė paskelbė Deklaraciją dėl „rusų pasaulio“ doktrinos, kurią jau palaikė daugiau nei 300 intelektualų visame pasaulyje. Manome, kad ši deklaracija buvo svarbus žingsnis siekiant suprasti stačiatikių mokymo apie bažnyčią iškraipymus, įvykusius Maskvos patriarchate.
Visi šie svarstymai verčia mus kreiptis į ortodoksų bažnyčių vietininkus. Mes pareiškiame savo ištikimybę visuotinei ortodoksijai, savo bendrystės su ja pilnatvės troškimą ir smerkiame bet kokius bandymus apriboti mūsų bendrystę su ja.
Taip pat manome, kad būtent ekumeninės stačiatikybės pilnatvė šiandien turėtų skirti visą dėmesį ir atsakomybę už patriarcho Kirilo pareiškimus ir veiksmus. „Šiandien Ukrainoje vykstanti tragedija taip pat yra patriarcho Kirilo politikos, kurią vykdo būdamas Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovu, rezultatas.
Akivaizdu, kad tai jau tapo iššūkiu visai visuotinei ortodoksijai. Todėl kreipiamės į vietinių ortodoksų bažnyčių vietininkus:
1. Aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkite Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
2. Raginkite Rusijos Federacijos prezidentą, V. V. Putiną tuojau baigti karą ir atlaisvinti visas okupuotas suverenios Ukrainos teritorijas.
3. Įvertinkite viešus Maskvos patriarcho Kirilo pasisakymus dėl karo prieš Ukrainą Šventojo Rašto bei šventosios Bažnyčios tradicijos šviesoje. 4. Pan-ortodoksų lygmeniu apsvarstykite „rusiškojo pasaulio“ doktriną, kurią daug metų propagavo patriarchas Kirilas ir kuri tapo vienu iš ideologinių Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą pateisinimų, suteikite šiai doktrinai vertinimą ortodoksinio mokymo požiūriu jos pasmerkimo atveju patraukti patriarchą Kirilą į teismą ir atimti iš jo teisę užimti patriarchalinį sostą.
Šį kreipimąsi gali pasirašyti Ukrainos stačiatikių bažnyčios dvasininkai. Tuos UOC dvasininkus, kurie nori pasirašyti mūsų kreipimąsi, atsiųskite mums privačiomis žinutėmis (067-6-333-112 į bet kurį messengerį) su tokiu tekstu: „Pasirašau apeliaciją” (rangas, pavardė ir vardas, Vyskupijos pavadinimas).
Pasibaigus parašų rinkimui, kreipimasis bus išsiųstas visiems vietinių ortodoksų bažnyčių vietininkams, taip pat bus išsiųstas Maskvos patriarcho Kirilui.
Vytautas Radžvilas. Apie vertybės ir interesus
Autorius yra politikos filosofas, VU profesorius, vienas Sąjūdžio kūrėjų, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
Nacionalinio susivienijimo bendražygio Lino Karpavičiaus straipsnis ryškiai išsiskiria iš jau beveik neaprėpiamo tekstų apie karą Ukrainoje srauto ne tik tuo, kad jame pateikiama daug plačiajai visuomenei nežinomų faktų. Tokių faktų, kad nieko panašaus nesitikėjusiam ar tik šį tą girdėjusiam apie glaudų demokratinių Vakarų šalių ir despotiškos Rusijos bendradarbiavimą žmogui gali iš nuostabos užgniaužti kvapą.
Šis tekstas ypač naudingas tuo, kad jis gali praverti akis ne vienam įpratusiam besąlygiškai tikėti bet kuria oficialiai skelbiama tiesa žmogui. Jame puikiai atskleidžiama, kokia milžiniška praraja gali atsiverti tarp skambių frazių apie demokratijos, laisvės bei žmogaus teisių vertybes ir už jų slypinčios jau ne tik pragmatiškos, bet iš esmės ciniškos prekybos interesais, kai į „neišvengiamas sąnaudas“ įtraukiamas net nekaltų žmonių kraujas.
Nacionalinis susivienijimas visada nuosekliai rėmė Lietuvos narystę euroatlantinėse struktūrose. Tačiau „nuosekliai“ nereiškia „aklai“. Visada laikėmės vidurio kelio tarp nuolankaus ir nemąstančio „euroentuziazmo“ ir provincialaus bei geopolitiškai trumparegiško „euroskepticizmo“.
Buvome ir po šių įvykių dar labiau liksime eurorealistai. Ši nuostata iš esmės yra požiūris, kad Lietuvai narystė euroatlantinėse struktūrose yra gyvybiškai svarbi. Tačiau šiame požiūryje nėra „euroentuziastingo“ aklumo ta prasme, kad jis atspindi įsitikinimą, jos šios iš principo naudingos ir reikalingos struktūros nėra filantropų arba, kalbant paprasčiau, geraširdžių tetų ir dėdžių klubas.
Tai reiškia, kad eurorealizmas įkūnija aiškų supratimą, jog patekus į turtingiausių ir galingiausių pasaulio valstybių klubą jame vis dėlto reikia tvirtai ir protingai grumtis už lygiateisę ir garbingą vietą prie derybų ir pasitarimų stalo. Ir tai įmanoma padaryti tik būnant ir išliekant valstybe.
Karas negailestingai ir iki galo apnuogino šią tiesą, kuri atsiskleidė kraupiausiu dilemos – dujos, nafta ar Ukrainos griuvėsiai – pavidalu. Todėl straipsnis leidžia pasidaryti tik vieną išvadą, kuri turėtų tapti pamoka ateičiai. Beveik nėra abejonių, kad jeigu Putinas būtų laimėjęs per kelias dienas, jis tuojau pat būtų užėmęs Baltijos kraštus. Kad ir kaip sunku atsikvošėti ir apsiprasti su tokia mintimi, bet reikia prabusti iš naivių „vertybinių“ tauškalų palaikomos savihipnozės būklės ir turėti drąsos pasakyti sau žiaurią tiesą.
O ji yra tokia: jeigu ne Ukrainos žygdarbis ir auka, visai panašu, kad šių metų Kovo 11-ąją būtume „šventę“ po sugrįžusio okupanto padu. Tai, ką regėjome per šiuos du mėnesius ne tik duoda pagrindą spėti, bet beveik neleidžia abejoti, kad būtume buvę palikti likimo valiai teisinantis tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas akivaizdus nenoras ir/ar baimė suteikti rimtą pagalbą ukrainiečiams.
Vadinamieji „euroentuziastai“ pavojingiausi ir labiausiai pakenkė Lietuvai tuo, kad metų metais slopino savarankišką, blaivų ir sveikai kritišką požiūrį į Lietuvos sąjungininkus. Kiekvienoje mažaraščiams propagandininkams pernelyg sunkioje suprasti mintyje ir kiekviename dėl tos priežasties atrodančiame „įtartinu“ žodyje tiesiog liguistai, kaip gūdžiausiu sovietmečiu, vis ieškoma tariamų „paslėptos neapykantos Vakarams ir europinėms vertybėms“ apraiškų. Šitaip slopinant laisvą ir autentišką geopolitinį ir valstybinį mąstymą Lietuva pamažu ir nepastebimai buvo stumiama į prarają. Ta praraja neprasivėrė ir 1940-ieji nepasikartojo tik per Ukrainos žmonių sukurtą stebuklą.
Šis „euroentiziastingas“ Lietuvos naikinimas ir stūmimas į pražūtį turi kuo greičiau baigtis.
Dana Dovydaitytė .“Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos…“
Kas nepritars šiai didžiojo dainiaus Maironio minčiai, išsakytai įstabia poetine forma! Poeto eilėmis perpinta visa Dubysos regioninio parko Lankytojų centro ekspozicija: juk legendinis kūrėjas ir kunigas šiame krašte gimė, čia veikia jo atminimui skirtas muziejus ir netgi specialus pažintinis takas „Maironio kelias Padubysiu“ čia driekiasi.
Dubysos regioninio parko darbuotojų sukurtas pažintinis takas vingiuoja per pačias įdomiausias šios saugomos teritorijos vietas. Dubysą savo eilėse nesyk apdainavęs poetas tiesiog skatina pasigrožėti nuostabiu šios upės kraštovaizdžiu, susipažinti su čia sutinkamomis gamtos vertybėmis, pasisemti dvasinių jėgų ir stiprybės. Tą Maironis darė ir pats, keliaudamas palei Dubysos krantus ne vieną kilometrą. Tokie žygiai skatindavo poeto kūrybinį įkvėpimą ir žadindavo vaizduotę; panašius jausmus kelia jie ir visiems, pasiryžtantiems sukarti tuos 13 pažintinio tako kilometrų, besidriekiančių nuo Lankytojų centro Raseinių rajono Kaulakių kaime iki Betygalos. Tiesa, prieš žygį pėsčiomis ar dviračiais Padubysiu labai vertėtų pasisemti žinių iš minėtojo Lankytojų centro ekspozicijos: Dubysos slėnio vertybėms joje skirta itin daug dėmesio.
Tūkstantmečius skaičiuojantis ledynmečio laikų palikimas
Dubysos slėnis – išskirtinis, per savo formavimosi laikotarpį sukaupęs turtingiausią gamtinį paveldą. Čia esama visko: miškais apaugusių stačių šlaitų, raguvų ir intakų, vešlių salpinių pievų, upės senvagių ir kilpų. Gamtininkams čia – rojus: šitiek augalų ir gyvūnų rūšių, ypač – retų, įtrauktų į Lietuvos Raudonąją knygą. Pavyzdžiui, Dubysos slėnyje gyvena griežlės ir tulžiai, kuriuos jau mažai kur beišvysi, skrajoja reti drugeliai. Vienas iš tokių – gencijoninis melsvys, tikras apgavikas, neretai vabzdžių pasaulio gegute pavadinamas. Mat savo išsiritusioms lervutėms išauginti jis pasinaudoja skruzdėlėmis.
Apskritai visa Lankytojų centro ekspozicija simbolizuoja Dubysos upės slėnį. Ji – labai spalvinga, nuotaikinga, primenanti gėlių kupinas pievas, drugių skrydžius, vandens vingius. Dubysa – centrinė visos ekspozicijos ašis. Kaip formavosi jos slėnis, veikiamas paskutiniojo ledynmečio ledynų, galima pamatyti, pasitelkiant tūrinius maketus, juos dėliojant iš atskirų dalių. Puikus užsiėmimas, ypač mėgstamas čia besilankančio jaunimo. Retai juk rasi galimybę pažaisti tokius vaizdingus žaidimus, kaip čia! Ir informacija įsimenama bematant, pačiam regint, pavyzdžiui, kokias vystymosi stadijas – nuo kiaušinėlio, vikšrelio, lėliukės – praeina drugelis, kol tampa štai tokiu margaspalviu gražuoliu! Regioniniame parke drugelių – gausybė, ir visi jie čia pristatomi, siūlant juos atpažinti ir nustatyti jų gyvenamąsias vietas. Lengviausia, žinoma, gal atpažinti vieną iš Dubysos regioninio parko simbolių – gražuolį machaoną. O kur dar kiti pievų gyventojai, kurių balsų galima pasiklausyti, kur vaistiniai ir retieji augalai, kurių galima surasti, praskleidus „žolę“, kas prieglobstį randa pačioje Dubysos upėje? Įsitraukęs į Lankytojų centre siūlomas pramogas, tiesiog pamiršti laiką – čia taip įdomu net suaugusiajam, tad ką bekalbėti apie vaikus…
Galima drąsiai teigti, jog ekspozicija darbuotojų buvo kurta siekiant ne vien informaciją pateikti, bet ir į lankytojų jausmus bei emocijas apeliuoti. Kas gi labiau paskatins susidomėjimą negu didžiulė daugybė čia pateikiamų žaidimų, kryžiažodžių, dėlionių, instaliacijų, paieškų; negu vaizdingai pateikiama gamtosauginė informacija ar išradingai pristatoma krašto istorija ir jo kultūrinis paveldas. Visa tai regint, nenuostabu, kad naujasis Dubysos regioninio parko Lankytojų centras (Raseinių rajono Kaulakių kaime jis atsidarė visai neseniai) yra tikrai populiarus ir gausiai lankomas.
Lyduvėnų tiltas – visuomenės poreikiams
Šiuo metu remontuojamas ir restauruojamas vienas iš ilgiausių ir aukščiausių mūsų šalies geležinkelio tiltų – Raseinių rajone esantis Lyduvėnų geležinkelio tiltas. Šis istorinis objektas – dar vienas (be upės ir drugelio) Dubysos regioninio parko simbolis.
Įdomi šio technikos paminklo istorija. Per Pirmąjį pasaulinį karą savo okupuotose teritorijose, ir Lietuvoje taip pat, Vokietija ėmė tiesti geležinkelius. Norint sujungti fronto linijas ir jas deramai aprūpinti, nuspręsta nutiesti naują plieno kelią traukinių eismui iš Pagėgių į Radviliškį, o kadangi dalis šios geležinkelio atšakos turėjo driektis per Dubysą, buvo nutarta pastatydinti geležinkelio tiltą, jungiantį abu šios upės krantus. Jis iškilo siauriausioje Dubysos slėnio vietoje, ties Lyduvėnais. Tiltą pradėta statyti 1915-aisiais, o po metų jis jau buvo užbaigtas ir pavadintas Vokietijos kariuomenės vado Pauliaus von Hindenburgo vardu.
Deja, pirmasis medinis tiltas, 670 metrų ilgio, sunkiai atlaikė apkrovą – važiuojant daug sveriančios karinės amunicijos prikrautiems traukiniams, net linguodavo. Be to, tvyrojo nuolatinė grėsmė jam užsidegti. Taigi vieną didžiausių to meto Europoje tokio tipo statinį teko pakeisti patvaresniu: Lyduvėnuose iškilo naujas, ant gelžbetoninių atramų besilaikantis plieninių konstrukcijų tiltas. Šiek tiek trumpesnis, 570 metrų ilgio tiltas buvo baigtas tiesti 1918 m.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1937 m., tiltą bandyta apsaugoti gelžbetoninėmis slėptuvėmis. Tačiau 1944-aisiais jis vis vien buvo susprogdintas besitraukiančių vokiečių, o atėjusi sovietinė kariuomenė karo belaisvių jėgomis ant jo atramų pastatė laikiną medinį tiltą. Pokariu jį vėl pakeitė naujas – 599 metrų ilgio, 42 metrų aukščio, plieninis, su naujomis atramomis. Panaudotos trys išlikusios vokiškos pertvaros, o likusios šešios buvo rusiškos.
Kai suremontuotas tiltas bus baigtas, be kitų įdomybių, Dubysos regioninio parko ekskursantai lankys ir jį, unikalų kraštovaizdžio apžvalgos objektą. Gėrėsis nuo jo atsiveriančiu vaizdu, kaip buvo prieš kelerius metus, kai geležinkelininkai buvo sumanę jį parodyti žmonėms ir surengę atvirų durų dieną. Tąsyk tai buvo vienkartinė akcija, parodžiusi, kad šis sumanymas ateityje būtų labai sveikintinas… Galima tik įsivaizduoti padarytą praėjimą ten, kur yra įrengtas techninio aptarnavimo takas: nuo jo atsivertų gražusis Dubysos slėnis. Akis džiugintų tvarkingi skaldos takeliai grįžtantiems į Lyduvėnus žmonėms, ant šlaito įrengtos terasos, pastatyti suoliukai…
Žygeivių trasa – ir per Dubysos regioninį parką
Jau kuri laikas po Europą driekiasi pėstiems žygeiviams skirta ilgųjų maršrutų trasa „Miško kelias“. Į ją įeina ir Baltijos šalys. Tarptautinė trasa E11 tęsiasi nuo Olandijos iki Skandinavijos valstybių. Trasos atkarpos, vedančios per įspūdingiausias gamtines Lietuvos vietoves, ilgis – net 650 kilometrų. Tai išties netrumpas kelias, vingiuojantis per dalį mūsų šalies teritorijos – Alytaus, Raseinių, Lazdijų, Kauno, Kelmės, Prienų, Telšių, Šiaulių, Skuodo, Plungės, Mažeikių, Kretingos rajonus, taip pat per Druskininkų, Alytaus, Birštono, Kauno miestus.
Trasos įrengimo darbai jau užbaigti, lietuviški „Miško kelio“ ruožai pažymėti specialiais ženklais, nuspalvintais baltomis ir oranžinėmis linijomis, pastatytos naujos rodyklės, informaciniai stendai, nuorodos, paženklinti medžių kamienai. Tačiau svarbiausia – internete patalpinta reikalinga informacija apie lietuvišką trasos atkarpą ir ją nurodantys žemėlapiai. Žinios keliautojams labai reikalingos: juk pagal tarptautinius reikalavimus „Miško take“ kas 20 kilometrų turi būti siūlomos kaimo turizmo sodybos ar kitokios poilsiavietės. Pora dešimčių kilometrų – tai optimalus atstumas, kurį žygeivis paprastai nukeliauja per parą. Kaip sakė Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas, keliautojų ilgųjų maršrutų trasa praėjusią vasarą jau sulaukė. Tikimasi jų ir šiemet.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF
Karas Ukrainoje. Penkiasdešimtoji (balandžio 14) diena
Kreiseris „Moskva“ tapo brangiausiu rusų nuostoliu kare su Ukraina: „Forbes“ reitingai
Bendri brangiausios Rusijos Federacijos įrangos nuostoliai kare su Ukraina siekė daugiau nei 1,09 mlrd. Rusijos kreiseris „Moskva“, į kurį pataikė „Neptūno“ raketos, anot Ukrainos vadovybės, tapo brangiausia okupantų netektimi per du mėnesius trukusiame kare su Ukraina.
Du taiklūs „Neptūno“ raketų šūviai, kurie Ukrainai kainavo 26 mln. USD, Rusijai patyrė 750 mln. USD nuostolių.
2020 metais kreiseris buvo suremontuotas. Remonto kaina nėra tiksliai žinoma, tačiau nuorodoje į naujienas apie remontą valstybės valdomoje „Krymskaya gazeta” nurodoma 30 milijardų rublių suma arba 363 milijonai dolerių pagal š.m. balandžio 14 d. valiutos kursą; pačiame tekste šios sumos nėra.
„Forbes“ įvertino brangiausius Rusijos įrangos nuostolius nuo viso puolimo pradžios, iš viso daugiau nei 1,09 mlrd.
- Raketų kreiseris „Moskva“ – 750 milijonų dolerių.
- Il-76 transporto lėktuvai – 86 mln.
- Didelis desantinis laivas – 75 mln.
- 10 naikintuvų Su-30SM – 50 mln.
- 20 naikintuvų bombonešių – 40 mln.
- 3 naikintuvai Su-35 – 32 mln.
- Il-22PP elektroninio karo lėktuvai – 30 mln.
- 10 komandų kovinių sraigtasparnių Ka-52 – 16 milijonų dolerių.
- Atakos malūnsparnis Ka-50 – 16 mln.
- Priešlėktuvinių raketų ir pabūklų kompleksas „Pantsir-S1“ – 14 mln.
- Numuštas kreiseris „Maskva“: kas žinoma
Balandžio 13 d. netoli Odesos Rusijos kreiseryje Moskva nugriaudėjo sprogimas. Ukraina patvirtino, kad iš Neptūno pradėjo raketų ataką prieš laivą.
Rusija savo ruožtu patvirtino amunicijos sprogimus „Maskvoje“.
Raketinis kreiseris dalyvavo karuose Gruzijoje, Sirijoje, o 2014 metais laivas blokavo Ukrainos laivus Donuzlave. Nuo 2016 metų laivas nebuvo išleistas į jūrą dėl jo apgailėtinos techninės būklės.
2020 m. Maskva baigė trejus metus trukusį laivo kapitalinį remontą su modernizavimu.
Vasario 24 d., pirmąją Rusijos invazijos dieną, raketų kreiseris „Moskva“ dalyvavo atakoje Gyvatės saloje. Ten „Rusijos karo laivas“, reaguodamas į pasiūlymą pasiduoti, išgirdo jau visame pasaulyje išgarsėjusią frazę – Ukrainos kovos simbolį.
Pašalinus raketinį kreiserį „Moskva“ su 16 sparnuotųjų raketų, bendras Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų sparnuotųjų raketų skaičius Juodojoje jūroje sumažėjo nuo 72 iki 56, sakė Juodosios jūros strateginių tyrimų instituto vadovas Andrejus Klimenko
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Kanados premjeras Trudo paantrino J. Biden’ui sakydamas, kad tai, kas vyksta Ukrainos teritorijoje, yra genocidas, o ne paprastas karas. Tuo tarpu Kremliaus kišeninė kandidatė į Prancūzijos prezidentes Le Pen dar kartą patvirtino, kad Krymas priklauso rusams.
Japonija oficialiai pareiškė šalies poziciją: Rusija yra atsakinga už civilių žudymus Ukrainoje ir turi už tai atsakyti.
Pranešama apie artėjančią maisto krizę. Ukraina yra pagrindinė saulėgražų aliejaus gamintoja pasaulyje, per metus eskportuojanti daugiau ne 7 mln. tonų aliejaus. Tai skaudžiai atsilieps Indijai, pagrindinei ukrainietiško aliejaus pirkėjai. Ne ką geresnė padėtis ir grūdų rinkoje. Ukraina ir Rusija yra didžiausios grūdų augintojos – jų grūdų eksportas sudaro apie 30 % viso pasaulio grūdų.
Operacinis lygmuo
JAV (ir kitos NATO šalys) šluoja savo priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos sistemų rezervus. Rusijai tai tampa neištraukiama rakštimi šiknoje. JAV Ukrainai papildomai siunčia karinės paramos už 800 mln. dolerių, į paketą įeina sraigtasparniai ir tai, ką J. Bidenas pavadino „naujais pajėgumais”, tokiais kaip artilerijos sistemos ir šarvuočiai. JAV teikiama karinė pagalba šiuo metu viršija 3 mlrd. dolerių.
Rusija ir Ukraina tęsia psichologines operacijas. Maskva pareiškė, kad keršydamas už Rusijos miestų apšaudymą (vuo ba!), genštabas gali smogti strateginių sprendimų priėmimo centrams, Kyjive taip pat. Tai reiškia, jog kremlinų raketos gali būti paleistos į administracijos pastatus, tame tarpe ir tuos, kuriuose posėdžiauja Zelenskis. Arestovičius į tai pasakė, kad Ukraina pasirengusi smogti Maskvai atgal.
Taktinis lygmuo
Dega orkų pasididžiavimas – kreiseris „Moskva“. Tai laivas, apginkluotas radiolokacinėmis oro gynybos sistemomis „Fort“ ir šešiomis artilerijos sistemomis AK-630. Bam! Ukrainiečiai teigia, jog kreiserį atakavo Bairaktar’u ir pribaigė dviem raketomis Neptūn. Rusai aiškina, kad laive įvyko ar tai sprogimas, ar tai gedimas. Žodžiu, išvada: girtas bocmanas nesaugiai rūkė, todėl aurora nuskendo.
Rusai telkia aviacinius ir raketinius pajėgumus Baltarusijos teritorijoje.
Šiaurinėje dalyje okupanto pajėgų grupė Centras (Centrinė karinė apygarda) baigė padalinių pergrupavimą ir atstatymą Kursko bei Briansko srityse bei ėmė juos koncentruoti Ukrainos pasienyje ties Belgorodu ir į pietus nuo Voronežo.
Tęsiasi mūšiai Donecko – Luhansko kryptyje. Atrodo, kad orkai atrėmė ukrainiečių pajėgų kontr-puolimą ties Popasnoje.
Mariupolio apsiaustis tęsiasi. Ukrainiečių jūrų pėstininkai ir Azovo pulkas sėkmingai atliko susijungimo operaciją, tačiau 36-oji brigada turėjo nuostolių. Kai kurie sužeisti kariai pasidavė orkams.
Pietuose tiek rusai, tiek ukrainiečių jungtinės pajėgos tęsė įsitvirtinimo veiksmus. Abi pusės ruošiasi puolimui.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Rusofašistai denacifikavo Charkive esantį Gorkio parką
https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4836244746486116/295945199354131
ukrainiečių karys sunaikina Grad sistemą (?).
*****
uniana.net
Pentagonas dėl Ukrainos rengia susitikimą su geriausiais JAV ginklų gamintojais
Jame pagrindinis dėmesys bus skiriamas „pramonės gebėjimams“ paremti Ukrainą, jeigu karas užsitęs kelerius metus.
Šiandien, balandžio 13 d. Pentagonas sušauks neviešą pagrindinių JAV gynybos rangovų susitikimą, kuriame aptars pramonės galimybes remti Ukrainą kare prieš Rusijos okupantus. Apie tai remdamasi Krašto apsaugos ministerijos atstovo ir ginkluotės sektoriaus atstovo žodžiais rašo CNN.
Susitikime susirinks aštuoni pagrindiniai gynybos rangovai: „General Dynamics“, „Lockheed Martin“ ir kt.
Įslaptinta diskusija apims pasiūlymus paspartinti esamų sistemų gamybą ir kurti naujas sistemas, kurios yra labai svarbios padedant Ukrainos gynybos departamentui ir JAV sąjungininkams, sakė Pentagono pareigūnas.
Pasak jo, susitikimas buvo surengtas vos prieš kelias dienas. Pareigūnas sakė, kad rangovams buvo pasakyta, kad dėmesys bus skiriamas „pramonės gebėjimams“ paremti Ukrainą, jeigu karas užsitęs kelerius metus.
Esmė, pasak JAV Gynybos departamento pareigūno, ta, kad JAV valdžia tariamai „numato, jog tai bus daug metų trunkantis darbas“ pagal scenarijų, kai Ukraina negalės saugiai gaminti ginklų savo teritorijoje.
Kol kas, anot šaltinio, rangovai greičiausiai kalbės apie didelius iššūkius, su kuriais vis dar susiduria JAV gynybos gamyba, įskaitant nuolatines tiekimo grandinės problemas ir laisvos darbo jėgos trūkumą. Tai riboja gynybos gamybos pajėgumus, kurie gali dar labiau pablogėti, nes didėja JAV išlaidos gynybai, o sutartys su Ukrainos neatitinka gamybos pajėgumų,- sakė pareigūnas.
Kaip žinia, JAV yra pasirengusios tiekti į Ukrainą daugiau ginklų, o tam būtini papildomi mokymai.
*****
aljazeera.com
Kas ką kontroliuoja Ukrainoje?
Rusija beveik baigė pasirengti atnaujintam puolimui Ukrainos rytiniame Donbaso regione, pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Sutarta sukurti devynis humanitarinius koridorius, kuriais bus siekiama evakuoti piliečius iš nesaugių vietovių, įskaitant Mariupolį, Berdjanską ir Tokmaką.
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4833896643387593/517513019866260
Verčiamas sovietų betoninis luitas.
Politinis – strateginis lygmuo
Ukraina – kariaujanti, išdidi šalis – tapo pasaulio įvykių ašimi: Zelenskis atsuko nugarą Vokietijos prezidentui Frank-Walter Steinmeier, kuris norėjo atvykti į Kyjivą su Dūda, Nausėda ir kitų Baltijos šalių vadovais.
Gal kam sunku suprasti, bet kalbėkime tiesiai. Viena ranka Frank-Walter Steinmeier advokatavo Putinui, prisidėjo prie Nord Stream 2 projekto vystymo, orkų karinės galios stiprinimo, o kitą dabar išties Zelenskiui?
Ne. Kyjivas aiškiai sako: dviveidžiams neleisime naudotis mūsų krauju, fotografuotis sugriautų miestų ir lavonų fone.
JAV prezidentas pagaliau aiškiai įvardino, kad Rusija vykdo genocidą Ukrainoje. Tačiau putinas nesustos. Bunkerinis dvarfas mano, kad karą baigs greit ir sėkmingai. Naują karinę operaciją patikėta vykdyti „Sirijos mėsininku“ vadinamam A. Dvornikovui, kuris neturi jokių skrupulų cheminio ginklo naudojimui.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai Suomija pareiškė vasarą stosianti į NATO, link jos sienų pajudėjo rusų karinė technika, be kitos įrangos, galimai ir Iskander balistinių raketų paleidimo sistemos. Ar tik kažkas ir vėl neplanuoja Žiemos karo preliudijos, kai neva suomiai artilerija apšaudė rusų bazę? Kitas pasaulis, palatos, kuriose nėra durų rankenų, dievaži.
Mariupolyje nužudyta apie 22 000 taikių gyventojų. Vakarai dar nesuvokė šio skaičiaus, nes nėra nuotraukų, video. Nėra ir kūnų, kurie naikinami tais pačiais Holokausto principais – sudeginant. Tas suvokimas ateis vėliau. Naiviai tikimės.
Operacinis lygmuo
Rusai į Donbasą telkia gelažis ir kareivėlius. Palydovai fiksuoja didžiules technikos kolonas, judančias į rytų Ukrainą. Du placdarmai ruošiami Luhansko srityje, mažesnis – Chersone. Mūsų skaičiavimu, rusai nuo vasario 24 d. neteko tik apie 10 – 15 proc. savo turimos ginkluotės ir iš esmės būtų pajėgi konvenciniu būdu tęsti puolimą rytuose ir pietuose, tačiau vis daugiau faktų rodo, kad ji nebeturi gebančio kariauti personalo. Tai reiškia, karine logika remiantis, kad jiems žūtbūt reikia vykdyti mobilizaciją ir apmokyti rekrūtus.
putino logika sako, kad reikia kuo greičiau parodyti pergalę. Tai gali reikšti du dalykus – Ukraina „užpuls” Rusiją (rusai savo pačių rankomis įvykdys kruviną provokaciją, galbūt panaudojant cheminį ginklą) ir taip bus mobilizuota trūkstama orda (jos reiktų bent 200 000 pradiniam etapui – pilnai Donbaso okupacijai), arba/ir bus panaudotos masinio naikinimo priemonės Ukrainoje.
Ukraina taip pat telkia prieštankines ir oro gynybos pajėgas rytuose. Sunkioji ginkluotė jau juda per Lenkiją į Ukrainą.
Taktinis lygmuo
Ukrainos SBU sulaikė putino draugelį, oligarchą, įtakingą politiką Medvedčiuką. Tai, greičiausiai, buvo vienas iš planuojamų goblinų statytinių Kyjive. Rusofašistinės mafijos veidas. Putka – Medvedčiuko dukters krikštatėvis. Kiekvienoje valstybėje yra sava mafija, tačiau Rusijoje mafija turi savo valstybę.
Orkai toliau apšaudo Ukrainos miestus. Naktį smūgiai buvo nukreipti ir į vakarų Ukrainą. Apšaudytas Žitomyro miestas ir Khmelnitskio regionas į vakarus nuo Kyjivo. Manome, kad orkai tuo siekia įbauginti Vakarus, kad vizitai į Kyjivą sausumos keliais būtų ne tik valstybių vadovų garbės reikalu, bet ir mirtinai pavojingi.
Taktinė situacija rytuose pavaizduota pridėtame paveikslėlyje. Rusai per parą pajudėjo maždaug 1,5 – 3 km.
Ukrainoje verčiami sovietiniai paminklai, tuo tarpu Medvedevas patikino, kad Rusijos kultūra neužsidarys nuo pasaulio, bet bus orientuota į „tinkamai prisitaikiusius žmones”. Net nežinom, ką tai gali reikšti. Gulbių ežerą ant tankų, ką jau kartą matėme? Tik kur tų tankų paimt, jei visas laužas – Ukrainos žemėje?
Video: rusų technika juda link Suomijos
https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4833896643387593/1026133811673825
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
*****
Rusija Mariupolyje panaudojo cheminį ginklą: aukų būklė gana patenkinama
Nuodingos medžiagos epicentras buvo minimalus, nes priešas ją paskleidė tam tikru atstumu nuo žmonių gyvenamosios vietos. Mariupolyje nukentėjusiųjų nuo neaiškios kilmės nuodingos medžiagos būklė gana patenkinama.
Taip teigiama „Twitter“ „Azovo“ pulko žinutėje.
https://twitter.com/Polk_Azov/status/1513794172855230465?s=20&t=6cihY2kszd0YQgspUi0xmA
Civilių gyventojų kontaktas su medžiaga buvo minimalus, nes pažeidimo epicentras buvo atokiau nuo žmonių gyvenamosios vietos“, – rašoma pranešime.
Pasak Mariupolio miesto tarybos „Telegram“, kariškiai buvo šiek tiek arčiau nuodingos medžiagos plitimo. „Tačiau dabar įvykių vietos apžiūrėti per priešo ugnį visiškai neįmanoma, nes rusai ir toliau vykdo savo nusikaltimų slėpimo taktiką“, – rašoma pranešime.
Tuo pačiu metu tarp sužeistųjų civilių prasčiausios būklės yra pagyvenusi moteris.
„Pagrindiniai aukų simptomai yra veido paraudimas, padidėjęs kraujospūdis, sausumas ir deginimas burnos bei ryklės srityje, akių gleivinėje“, – sakoma pranešime.
„Dabar žinoma, kad priešas naudojo nuodingas medžiagas arba stiprias nuodingas medžiagas, turinčias daugiau dusinantį poveikį. Tačiau esant visiškoje blokadoje jų toksikologinė analizė neįmanoma. Tuo pačiu metu pagrindinė užduotis yra stebėti personalo būklę ir galimas apsinuodijimo pasekmes“, – teigė miesto taryba.
Kaip pranešė UNIAN, Azovo pulkas, kurio kovotojai gina Mariupolį, balandžio 11-osios vakarą, Rusijos kariai mieste prieš Ukrainos kariuomenę ir civilius panaudojo nuodingą medžiagą, kurios kilmė nežinoma, kuri buvo numesta iš priešo UAV.
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Zelenskis nuotolinės transliacijos būdu Seime kreipėsi į Lietuvos žmones, dėkodamas už tai, kad Lietuva buvo pirmoji, pradėjusi teikti pagalbą Ukrainai. Jūsų Ekscelencija Volodymyrai Zelenski, Ukrainos žmonės ir Ukraina yra mums, Lietuvos žmonėms, pavyzdys ir mes (aš ir Mindaugas, o taip pat daugybė mūsų draugų, pažįstamų ir šiaip gerų žmonių, be kurių pagalbos ir supratimo padėti Jums ir Dievui sustabdyti Rusiją būtų labai labai sunku) darysime viską, ką pajėgiame, kad rusofašistija būtų demontuota. Darėme, darome ir darysime.
Fašistinio Kremliaus bunkerio strategai toliau sėja mirtį ir informacinius nuodus. lavrovas dar sykį aplojo Vakarus, jog Rusija niekada nebus pavaldinio pozicijoje. Maskva jaučiasi ignoruojama, nes NATO plėtra, JAV karinės operacijos (Jugoslavija, Afganistanas, Irakas) buvo vykdomos neatsiklausus Kremliaus leidimo. Todėl orkai dabar keršija. Va štai tokia gili šarikovų mintis.
Ukraina kviečia baigti diskusijas ar taikių ukrainiečių žudymas yra genocidas, ar ne. Fašistinė Rusija labai aiškiai pareiškė: „Ukraina – ne valstybė. Ukrainiečiai – ne tauta. Jie turi būti sunaikinti“. Todėl bet kas, kas vykdoma Ukrainoje privalo būti vertinama kaip genocidas. Deja, mes tą stebime nuolat, išsyk po Krymo okupacijos – Vakarai mėgsta užsižaisti su savimi, teorinėmis sąvokomis bei slėptis už teisinių interpretacijų. Todėl klausiame tiesiai – nejau genocidą turėtume vertinti pagal nužudytų civilių skaičių? Kiek turi būti sunaikinta? Šimtas tūkstančių? Trys milijonai? O kiek kūdikių turi būti išprievartauta? Šiam aritmetiniam statistiniam cinizmui turi būti padarytas galas.
Putleris ir Batka susitiko rusyne ir kalbėjo apie kosmoso užkariavimą. putinas nurodė savo Roskosmosui organizuoti baltarusių kelionę į kosmosą artimiausiu metu. Va va, galėtų jie visi išvykti denacifikuoti Mėnulio. Dar geriau – Marso. One way ticket, škia. Su kosmonautikos diena, pusgalviai.
Ukrainos generalinė prokuratūra iškėlė 5800 bylų dėl įvykdytų karo nusikaltimų.
Operaciniai tikslai
Tikslai lieka nepakitę – Rytų Ukraina. Vienų užimt, kitų atsikovot. Laukiama didžiausio mūšio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Nors šiuo metu skelbiama, kad jau vyksta Trečiasis pasaulinis karas (arba jo preliudija), panašiau, kad Rusija tęsia 1939-ųjų Žiemos karą. Taktika ir metodai nepasikeitė per 100 metų. Technologinis atsilikimas bado akis. Kremlinai žvangina ginklais, demonstruodami kolonas šarvuočių, sunkvežimių, prigrūstus kareivių. 21 amžiuje karo sėkmę turėtų nulemti technologiniai pranašumai, tuo tarpu Maskva visas skyles kamšo gelažėliais ir išrikiuotomis ordomis. Taip kariaudami orkai anksčiau ar vėliau pralaimės. Rusai Ukrainos kare jau prarado daugiau nei 600 tankų ir 2000 šarvuočių. Pusė jų ukrainiečiai sunaikino, pusę pasiėmė, nes orkai techniką paliko voliotis šalikelėse, pasibaigus degalams.
Taktinis lygmuo
Rusai ir toliau griauna Ukrainos miestus, šią parą ypatingai intensyviai apšaudytas Charkivas. Iš Iziumo rusai puola dviem kryptim – link Sloviansko ir Barvinkove. Nežinia jau kelintą kartą ukrainiečiai sėkmingai atremia bandymą užimti Severodonecką.
Neoficialiais kanalais, kai kurios vakarų valstybės Zelenskio teiraujasi (diplomatiškai siūlo) ar jis nesutiktų Rusijai atiduoti dalies Ukrainos. Dėl taikos ir ramybės. Kaip viduramžiais. Mes turime kišenėje kitą ėjimą: kodėl nepasiūlius putinui mainais į taiką JK Škotijos, Vokietijos Bavarijos arba Prancūzijos Elzaso. Gal ten, su Zakharova, lavrovu, Šoigu ir išprotėjusiu Solovjovu nusibeldęs putleris trumpam apsiramins?
Vakar pasirodžius pranešimams apie cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje, šiandien su Gedimino legiono pagalba Ukrainą pasieks 100 vnt. kokybiškų dujokaukių su specialiais filtrais, saugančiais nuo amoniako, chloro ir iš dalies – zarino. Žinoma, apie poreikį žinojome anksčiau, tik dabar pagaliau pavyko rasti finansavimo šaltinį ir prašomą pagalbą nugabenti į vietą.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Video: ordos kolona netoli sienos su Ukraina pietryčiuose; Novoaidara po intensyvių mūšių – nėra žodžių.
https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4831129183664339/392835842420813
*****
Slovakija gali parduoti haubicas Ukrainai
Gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad Slovakija gali parduoti Ukrainai dalį savo savaeigių haubicų „Zuzana“.
„Galiu patvirtinti, kad vyksta derybos [dėl pardavimo]“, – televizijos debatuose sakė Nadas. Daugiau detalių jis nepateikė.
Haubica Zuzana 2, modernizuota senesnio modelio versija, naudoja 155 mm šovinius, o efektyvus nuotolis yra 40–50 km (25–31 mylia), priklausomai nuo amunicijos tipo.
*****
*****
Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys
Politinis – strateginis lygmuo
Prasideda mūšis dėl rytų Ukrainos. Orda masiškai gabena geležis į Donbasą, į frontą savo vaikus žūti džiaugsmingai palydint tėvams ir draugams. Darda kilometrinės kolonos tankų, salvinių ugnies sistemų, šarvuočių ir kitos „bronetechnikos”, netrukus tapsiančių mėsos keptuvėmis.
Orkostano ruporai gavo nurodymą kelti savo goblinų kovinę dvasią: ambasadoriai, lavrovo, Zakharovos klapčiukai platina pranešimus, kaip Antrame Pasauliniame kare nuo hitlerinių fašistų vadavo Odesą, nužudė 160 000 nacių, tačiau žuvo 78 000 taikių gyventojų. Suprask: karo be aukų nebūna, fašistus (ukrainiečius) naikint reikia, civilių žūtys neišvengiamos, „gorod gieroi Odesa – nash“.
Dėl karo Ukrainos BVP trauksis 45 % (Pasaulio Bankas). Ukraina – viena pagrindinių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Teigiama, jog tai paveiks mažiausiai 250 milijonų gyventojų.
ES ruošia šeštąjį sankcijų paketą, kuriame galimai bus svarstomas prekybos nafta klausimas.
Operaciniai tikslai
Orkostanas pradeda puolimą šiaurės vakarų kryptimi. Pasisekė pasistūmėti keletą kilometrų. Spėliojama, kurioje vietoje ruošiamasi smogti pagrindinį smūgį. Visi puikiai suvokia, jog įsiveržus į Ukrainos gilumą rusofašistams reikės dešimčių tūkstančių karių užtikrinti saugumui užnugaryje. Toliau bandoma sujungti Iziumą su Horlivka, taip uždarant didelę teritoriją rytuose.
Per parą Charkivas buvo apšaudytas mažiausiai 66 kartus: salvinėmis ugnies sistemomis Grad ir Smerch, artilerija, tankais bei minosvaidžiais. 11 civilių žuvo, 14 sužeistų. Visiškai sugriautas Dnipro oro uostas. Mūsų vertinimu, Charkivo puolimas ir Dnipro ataka yra nukreipiantis dėmesį manevras. Pagrindiniai trumpalaikiai rusų tikslai yra placdarmo sukūrimas netoli Iziumo (Charkivo pietryčiuose), ukrainiečių jungtinių pajėgų išstūmimas iš Chersono srities, pasirengiant vėlesniam puolimui Odesos ir Krivij Rih kryptimis.
Kremlius per įtakos agentus visais įmanomais būdais siekia įvelti Vakarus į diskusiją ir tyrinėjimus: kaip Irpenės gatvėse atsirado lavonai, kokia poza gulėjo po Ukrainos kariuomenės atėjimo, kokia prieš; Kyjivas raginamas pasiaiškinti ir tirti, kas apšaudė Kramatorsko geležinkelio stotį, nes Maskva tikrai nedarė šių karo nusikaltimų. Žėkit, ką mes manom: baikim šitą trypčiojimą kraujo balose. Rusija Ukrainos miestus apšaudo kas valandą. Černihive – šimtai lavonų.
Charkive šiandieną rusai nužudė 10 civilių ir septynmetį berniuką. Mariupolyje pats pragaras – pasiekia žinios apie tūkstančius gyventojų lavonų, masines žudynes ir filtracijos lagerius, deginamus mirusiuosius. Teigiama, jog orkai į miestą neįsileidžia Tarptautinio raudonojo kryžiaus, nes patys suvokia, kad pasauliui išvydus tą siaubą, Venesuela ir ŠK prisijungs prie sankcijų.
Ar Kyjivas turi aiškintis ir pateikt įrodymus, kad tai daro ne Ukrainos pajėgos, o fašistiniai okupantai? Gal jau užtenka savi šaudo į savus failo? Uždarykim jį amžiams. Fašistinė Rusija užpuolė Ukrainą, griauna miestus, sąmoningai žudo, prievartauja ir kankina taikius gyventojus bei vaikus. Taškas.
Taktinis lygmuo
Ukrainos Operacinė vadavietė Pietūs pranešė, kad pastarąją parą atremdamos dar vieną puolimą Mykolajivo kryptimi ukrainiečių jungtinės pajėgos sunaikino naikintuvą Su-34, 7 technikos vienetus ir 70 okupanto karių. Mūsų draugai ant žemės šalia Mykolajivo patvirtino šią informaciją, pridurdami, kad daugelis rusų karių dabar neturi jokių asmens dokumentų, todėl neįmanoma apie identifikuotų orkų žūtis pranešti Tarptautiniam raudonajam kryžiui ir kitoms nepriklausomoms organizacijoms.
Toliau griaunami miestai. Bombarduojamas Mykolajivas, Charkivas, Pavlohradas bei kiti rytų Ukrainos miestai.
Orkams rytuose pavyko užimti keletą gyvenviečių: Popasna, Rubižnė, Nyžnyje, Novobachmitivka.
Nežiūrint visų rusų pastangų, ukrainiečiai toliau kontroliuoja apie 15 – 20 proc. Mariupolio. Taktinis orkų vadas Dubovoj telegram kanale skundžiasi, kad ukrainiečių snaiperiai yra aprūpinti optika, su kuria lengvai naikina taikinius, įskaitant pačius rusų snaiperius, kurie „neturi jokių galimybių su savo SVD pasipriešinti.” Dar 2019 mes patys vežėme ir dovanojome jiems įrangą, kuri tikrai žymiai lenkia klišarankių rusų produkciją. Taip pat ir Blue/Yellow bei Gedimino legiono pastangomis, nuolat būtini snaiperiams optiniai taikikliai pasiekia reikiamas rankas.
Suskaičiavę Zelenskio taktinių drabužių kainą (120 $), žurnalistai atkreipė dėmesį, jog britų premjero Boriso batai taip pat buvo seni ir nuklypę. Vyrai, kurie nuoširdžiai rūpinasi artimųjų likimais ir gyvybėmis, mažiausiai pergyvena, kaip jie atrodo ir kas ką „sakė pasakė“.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Foto: ukrainiečiai ginkluoti priešlėktuviniais Stingeriu, Kolibriu (Ukrainos gamyba) ir Piorun
*****
Rusija jau pradėjo puolimą prieš Donbasą, vyksta pirmasis etapas – Arestovičius
Rusijos Federacija mėgins pulti vienu metu iš šiaurės ir iš pietų.
Pirmasis Rusijos kariuomenės puolimo etapas Donbase jau prasidėjo, antrajam etapui laukia atvykstant pastiprinimo. Apie tai interviu Markui Feiginui kalbėjo prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius.
Arestovičius sakė, kad Rusijos Federacija bandys vykdyti puolimą vienu metu iš šiaurės ir iš pietų. „Dabar visi laukia antrojo ešelono: tai 10 BTG (batalionų taktinių grupių – UNIAN), atvykusių iš Tolimųjų Rytų, paskutinė, 5-oji armija; ir tie, kurie buvo atitraukti iš šiaurės nuo mūsų. – iš Kijevo, Černigovo ir Sumos“, – sakė jis.
Tuo pačiu metu, pasak Arestovičiaus, pastiprinimas iš Tolimųjų Rytų dar nepasiekė puolimo pozicijų. Ir kariuomenė išvesta iš šiaurės, dar nepasirengusi puolimui.
Anksčiau Prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė, kad artimiausias dvi savaites Donbase vyks įnirtingos kautynės, kurios lems kito karo etapo likimą.
Be to, įsibrovėliai didina savo pastangas Zaporožės ir Chersono kryptimis.
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka mano, kad Rusijos įsibrovėliai Kijevą gali bandyti šturmuoti antrą kartą, o Odesos puolimas neatmestinas kaip dar vienas priešo taikinys.
Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoljakas sakė, kad Ukrainos ir Rusijos prezidentų derybos gali įvykti po karinio susirėmimo Donbase, kuriame Kijevas nusiteikęs laimėti.
*****
Rusijos kariuomenė mėgina prasibrauti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą netoli Izyumo ir užimti Mariupolio kontrolę.
Rusijos Federacijos priešo kariai bando prasibrauti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių gynybą prie Izyum miesto ir įtvirtinti Mariupolio kontrolę. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša balandžio 10 d. operatyvinėje informacijoje.
Pažymima, kad priešas bando prasibrauti per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių gynybą prie Izyum miesto, kad nustatytų visišką Mariupolio kontrolę.
Taip pat įsibrovėliai bando pagerinti savo padalinių taktinę padėtį Nikolajevo kryptimi.
Slobozhansky kryptimi priešas ir toliau iš dalies blokuoja Charkovą, apšaudydamas miestą raketų ir patrankų artilerijos sistemomis ir minosvaidžiaiss. Perkelia papildomus junginius į Izyum miesto rajoną, kad sustiprintų pajėgas nurodyta kryptimi.
Donecko ir Tauridos srityse okupantas apšaudo artilerija ir minosvaidžisids daugeliu krypčių. Vykdo puolimo operacijas Mariupolio mieste, rengia oro antskrydžius, bando užimti centrinę miesto dalį.J
Južnobugskio kryptimi priešas dar kartą mėęgino užimti Aleksandrovkos gyvenvietės kontrolę . Nepasisekė. Neteko kuopos dydžio personalo ir įrangos.
Be to, įsibrovėliai iš artilerijos toliau apšaudė Novovorontsovką, Maryanskoye, Novogrigorievka ir Shevchenkovo.
Voluinės, Poleskio ir Seversko kryptimis priešo kariuomenės pozicijoje ir veikloje reikšmingų pokyčių nėra.
Anksčiau Prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė, kad pirmasis Rusijos karių puolimo etapas Donbase jau prasidėjo, o antrajam etapui tikimasi atvykti pastiprinimo.
*****
Borisas Johnsonas netikėtai pasirodė Kijevo gatvėse
dailymail.co.uk
Boriso Johnsono netikėtas vizitas Ukrainoje: bendroje spaudos konferenciją išviešinęs siaubingus Rusijos karo nusikaltimus Bučoje, premjeras kaip prizą „liūtui“ Zelenskiui pažadėjo 120 šarvuotų mašinų ir priešlaivinių raketų raketų sistemų Vladimiro Putino okupantams išvaryti.
Borisas Johnsonas netikėto vizito Kijeve metu sakė, kad Ukrainos prezidentas Zelenskis yra riaumojantis Ukrainos žmonių liūtas.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip susitikusi pora sėdi už stalo vienas priešais kitą, toliau matyit atitinkamos vėliavos. Johnsonas vilki tamsų kostiumą, o Zelenskis – chaki spalvos kombinezoną – jam būdinga apranga viešuose pasirodymuose nuo vasario 24 d.
„The Mail on Sunday“ žiniomis, JK premjero vizitas turėjo likti paslaptyje, kol premjeras paliks karo zoną. Tačiau apie jo atvykimą per popietę Ukrainos ambasada JK per klaidą paskelbė tviteryje, įdėjusi nuotrauką, kurioje jis kalbasi su Zelenskiu, su prierašu: Staigmena.
Dauningstryto padėjėjai mėgino tvirtinti, kad ministras pirmininkas jau kelias savaites rengėsi skristi į Ukrainą, ir atvyko į Kijevą „aptarti JK ilgalaikės paramos Ukrainai“.
Saugumo pareigūnai vizitui davė žalią šviesą po to, kai Putinas atitraukė išsekusias ir sumuštas Rusijos pajėgas, mėginusias apsupti Kijevą.
Johnsonas gyrė atkaklų Ukrainos karių pasipriešinimą, atrėmusį Rusijos veržimąsi į Kijevo sostinę.
„Manau, ukrainiečiai parodė liūto narsą, o jūs, Vladimirai, suteikėte jiems liūto riaumojimą“, – sakė jis.
„Rusai tikėjo, kad Ukraina gali būti užimta per kelias dienas, kad Kijevas po kelių valandų atiteks jų kariuomenei. O kaip jie klydo!
Ukraina negailėjo pagyrimų Johnsonui, jos parlamentas skelbė: „Mes stipriname savo demokratijų sąjungą. Būk drąsus, kaip Borisas. Būkite drąsūs, kaip Ukraina!
JK atstovas sakė, jog ministras pirmininkas pasinaudojo vizitu, naujam finansinės ir karinės pagalbos paketui parengti, ir atvyko kitą dieną po to, kai paskelbė apie papildomą 100 mln. svarų paramą prieštankiniais, priešlėktuviniais ginklais ir vadinamaisiais „savižudžiais dronais“.
Įrašytame video įraše kartu su Zelenskiu pasirodęs Johnsonas sakė, kad Vakarai ir toliau „griežins“ sankcijas Maskvai, jis gyrė Ukrainos pasipriešinimo drąsą.
Ministras pirmininkas vyko į Ukrainą asmeniškai susitikti su prezidentu Zelenskiu, parodydamas solidarumą su Ukrainos žmonėmis, – sakė Dauningstryto atstovas. „Jie aptars ilgalaikę JK paramą Ukrainai, o premjeras pasiūlys naują finansinės ir karinės pagalbos paketą“.
Kalbėdamas apie civilių žudynes Ukrainos miestuose, Johnsonas sakė, kad Maskvos pajėgų įvykdyti žiaurumai „visam laikui suteršė“ Putino reputaciją.
„Tai, ką Putinas padarė tokiose vietose kaip Bucha ir Irpinas, yra karo nusikaltimai, kurie visam laikui suteršė jo ir jo vyriausybės reputaciją“, – pridūrė ministras pirmininkas.
Elonas Muskas siūlosi pirkti 100 proc. „Twitter“ akcijų, nori atkurti žodžio laisvę
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pateikė viešą pasiūlymą nupirkti 100 procentų „Twitter“ akcijų ir paversti įmonę akcine bendrove, o tai, pasak milijardieriaus „SpaceX“ ir „Tesla“ generalinio direktoriaus, atvers bendrovės potencialą tapti tikra „laisvo žodžio platforma visame pasaulyje“.
Muskas, kuris tapo didžiausiu „Twitter“ akcininku, per pastaruosius kelis mėnesius įsigijęs 9,2 procento akcijų, viešai passisiūlė įsigyti 100 procentų bendrovės akcijų už 54,20 JAV dolerių už akcijos dalį, tai 18 procentų daugiau, palyginus su „Twitter“ kaina akcijų biržoje. Musko nurodyta kaina, siūlomas bendras „Twitter“ akcijų pirkimas iš viso kainuotų 43 mlrd. JAV dolerių.
Savo viešai paskelbtame pranešime „Twitter“ valdybos pirmininkui E. Muskas teigė, kad jo pasiūlymo motyvas buvo žodžio laisvės propagavimas visame pasaulyje
„Investavau į „Twitter“, nes tikiu, kad jis gali tapti žodžio laisvės platforma visame pasaulyje, kaip ir tikiu, kad žodžio laisvė yra būtinybė demokratijos veikimui“, – rašė milijardierius.
Investavau į „Twitter“, nes tikiu, kad jis gali tapti žodžio laisvės platforma visame pasaulyje.
„Tačiau investuodamas suprantu, kad įmonė nei klestės, nei pasitarnaus šiam visuomenės poreikiui dabartine savo forma. „Twitter“ turi būti pakeista į akcinę bendrovę. Mano pasiūlymas yra geriausias ir galutinis, ir jei jis nebus priimtas, turėsiu persvarstyti savo, kaip akcininko, poziciją. „Twitter“ turi nepaprastą potencialą. Aš jį atskleisiu“, – dėstė E. Muskas.
„Twitter“ anksčiau siūlė Muskui vietą „Twitter“ valdyboje mainais už garantiją, kad milijardierius nepirks daugiau nei 14,9 procento bendrovės akcijų. 15 procentų yra esminė riba, suteikianti akcininkams daugiau teisių kai kuriuose teisiniuose įmonės sprendimuose.
Kovo 25 d. Elonas Muskas surengė apklausą socialiniame tinkle „Twitter“, klausdamas sekėjų, ar jie mano, kad platforma laikosi žodžio laisvės principo, kuris, jo teigimu, yra „būtinas funkcionuojančiai demokratijai“.
Apklausoje balsavo daugiau nei 2 milijonai „Twitter“ vartotojų, iš kurių 70 procentų teigė netikintys, kad platforma laikosi žodžio laisvės principų. Žymūs konservatoriai taip pat atsakė į apklausą ragindami Muską nusipirkti platformą
SEC paraiškos rodo, kad apklausos metu Muskas jau buvo įsigijęs savo 9,2 proc. akcijų. Milijardierius savo akcijas įsigijo sausio mėnesį, o daugiau nei devynis procentus pasiekė kovo 14 d., 11 dienų iki savo „Twitter“ apklausos.