Sunku patikėti, bet tiesa. Indrė Makaraitytė skelbia, kad kova su nelietuviškomis raidėmis pasuose, su nelegaliems migrantams atvira siena, už Noreikos ir Škirpos atminimo įamžinimą yra penktoji kolona, veikianti išvien su prokremliniais veikėjais.
Jai nekelia disonanso tai, kad vatnikai Noreikos lentą sudaužė (Šimašius po to ją vėl nuėmė naktį), o nacionalistai tą atminimo lentą pakabino atgal. Jai tiesiog „įdomu stebėti“, kad štai į bendrus protestus vaikšto ir lentą nudaužant dalyvavęs Juraitis, ir tai smerkusi Astrauskaitė, kad abiejų priešiškų stovyklų žmonės kartu eina į šeimų maršo akcijas.
Padėsiu, nes mįslė paprasta: visi šie žmonės, kaip Astrauskaitė ar šeimų maršo aktyvas vadovaujasi principu, kad „už teisingą reikalą nors ir su velniu“ ir juos per ilgą laiką galima pastebėti turbūt su bet kuo. Vadovautis tuo, kad jeigu su kažkuo matei Astrauskaitę, tai vadinasi „Noreikos gynėjai išvien su vatnikais“, yra banaliai neadekvatu.
Gal ir man kas padės. Kaip Makaraitytei nekelia disonanso tas faktas, kad jos viešos pozicijos minimais klausimais nuolatos sistemingai sutampa su Putino ir Rusijos oficialiąja pozicija?
1) asmenvardžių pasuose nevalstybine kalba klausimu – ir Rusija, ir Makaraitytė labai palaikė, sakė, kad taip ir reikia, ginkime mažumų teises;
2) Noreikos įamžinimo klausimu – ir Rusija, ir Makaraitytė labai palaikė, kad viešą atminimą reikia naikinti, nes tai Holokausto dalyvis, nacių kolaborantas, pasirinkite klišę;
3) Škirpos įamžinimo klausimu – ir Rusija, ir Makaraitytė labai palaikė, kad viešą atminimą reikia naikinti, nes tai Holokausto propaguotojas (lyg neišdrįsta sakyti, kad dalyvis), nacių kolaborantas;
4) Lukašenkos masiškai siunčiamų nelegalų apgręžimo klausimu – ir Rusija, ir Makaraitytė smerkė, kad Lietuva vykdo žmogaus teisių pažeidimus, turėtų gerbti nelegalų teises, netraktuoti jų kaip nusikaltėlių.
Makaraitytė laidoje nemini, bet pridėkime – ir Rusija, ir Makaraitytė nacionalistus vadina naciais, nacionalizmą vadina nacizmu, Lietuvą už tuos pačius dalykus (pagarbą Birželio sukilimui, jo dalyvių įamžinimą, nelegalų apgręžimą ir t.t.) smerkia kaip kone nacistiškai besielgiančią valstybę. Ir nieko, jokio tyrimo nereikia, Kremliui čia nedirbama ir Kremliaus propaganda per LRT tuo būdu nėra skleidžiama.
Yra skleidžiama, nepalyginamai efektyviau negu tą daro atviri vatnikai. Makaraitytės pozicijos istorinės atminties, rezistencijos dalyvių, kalbinio nacionalizmo, sienų apsaugos ir apskritai tautinės, o ne multikultūrinės valstybės klausimais yra gryniausia minkštosios „denacifikacijos“ vykdytoja. Kaip Rusijos oficiozai skelbė, kad Ukrainoje būtina naikinti kalbinį nacionalizmą ir „banderišką“ istorinę atmintį, taip Makaraitytė kviečia kovoti su kalbiniu nacionalizmu ir „noreikiška“ istorine atmintim.
Ir nieko, niekam neįdomu. Toliau už biudžeto milijonus su dešimčia etatų komandoje nagrinėja marginalines facebooko grupeles, o po to rašo straipsnius į LRT apie „žydšaudį Noreiką“ ir „naciuką Kasčiūną“.
Kiekvienas įsivertins, bet man atrodo, kad Rusijai ypatingos vertės veiksmas propagandiniame kare yra sistemingai plakti į vieną gretą prokremlinius vatnikus ir antikremlinius patriotus. Daužančius Noreikos lentą ir ją kabinančius. Važinėjančius vežti taikos pas Lukašenką ir paties Lukašenkos vadinamus naciais. Absoliutus košės maišymas žmonių galvose.
Atskirai padėka visiems tiems žmogeliukams, kuriems buvo, yra ir toliau bus nusispjauti į bendražygių reputaciją ir labai gerai „dėl gero tikslo“ eiti obuoliauti absoliučiai su bet kuo, net su atvirais vatnikais. Jūs, gerieji žmonės, atidavėte Makaraitytei ir panašioms propagandistėms į rankas visas kortas apsimesti, kad nemato skirtumų, ir pūsti šią miglą visuomenei į akis.
Laidos nuoroda komentare. Ir nerašykite įžeidinėjimų – neturiu kada sužiūrėti ir trinti, bet tikrai ne vieta ir netinka.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Karo grėsmė dar labiau suartina Trijų jūrų šalis
Realizuoti geopolitinius ir ekonominius Trijų jūrų iniciatyvos tikslus yra neįmanoma, nebent Ukraina išliks laisva nacija, sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki pirmadienį per dviejų dienų trukmės Trijų jūrų vietos valdžios atstovų kongresą Liubline.
Trijų jūrų iniciatyvayra pagrindinis projektas, skirtas geriau integruoti 12 Vidurio ir Rytų Europos tautas, pirmiausia energijos, transporto ir skaitmeninės plėtros prasme. Tačiau karas Ukrainoje yra svarbi kliūtis šiam projektui. Morawiecki pabrėžė, kad karas yra „siaubingai tragiškas įvykis“ dėl prieš vaikus ir moteris įvykdytų nusikaltimų, bet jis taip pat išryškino, koks svarbus yra bendradarbiavimas tarp NATO ir rytinio sparno šalių saugumui regione palaikyti.
„Jis padėjo mums suprasti, kad nėra jokių Trijų jūrų be laisvos ir suverenios Ukrainos“, – pridūrė Marawieckis.
Vėliau Lenkijos Ministras Pirmininkas pasakė, kad „tai buvo priežastis, dėl kurios vietoj Trijų jūrų buvo naudojamas Tarpjūrio (Intermarium) terminas, kuriuo buvo norima geriau atskleisti regiono specifiką.
„Mes dažnai sakome: Vidurio ir Rytų Europa. Aš manau, kad Trijų jūrų iniciatyvą lydės didelė sėkmė, ypač kai Vidurio ir Rytų Europa taps Europos centru – ES ekonominio augimo centru,“ – sakė Morawiecki.
Jis atkreipė dėmesį, kad ankstesni metai įrodė, jog ši plėtra iš tikrųjų gali įvykti. Morawiecki teigė, kad jei Lenkija „aukščiausių ES pareigūnų buvo vadinama ekonomikos augimo lokomotyvu“, tai dar labiau tikėtina, kad visa Vidurio Europa kartu su Ukraina po jos rekonstrukcijos galėtų reikšmingai prisidėti prie ES ekonomikos augimo.
Lenkijos Ministras Pirmininkas padėkojo rytiniams Lenkijos Liublino ir Pakarpatės regionams, kuriuos „užgriuvo didžiausia pabėgėlių banga nuo II Pasaulinio karo laikų.“
Dviejų kongreso dienų metu apie 900 dalyvių diskutavo apie būdus, kaip skatinti socialinį ir ekonominį bei mokslinį bendradarbiavimą tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių vietos valdžios atstovų.
Tarp kongreso dalyvių buvo 12 Trijų jūrų iniciatyvos šalių, strateginiai partneriai iš ES, JAV ir Vokietija, Rytų Europos partnerystės regionai.
Trijų jūrų iniciatyva sieja draugėn Europos Sąjungos šalis, esančias tarp Juodosios, Baltijos ir Adrijos jūrų: Lenkiją, Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekijos Respubliką, Estiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją.
Londone yra moteris, kuri kasdien eina į pogrindį ir sėdi platformoje vien tam, kad pasiklausytų vyro 1950 metais įrašyto pranešimo.
Margaret McCollum po vyro Oswald Laurence mirties sėdi ant suoliuko ir laukia, kol išgirs šį įrašą, kuris tapo vienu garsiausių Londono „Mind the gap“
2003 metais Osvaldas mirė palikdamas didžiulę tuštumą Margaret širdyje. Taigi Margaret rado būdą, kaip pajusti jo buvimą artimiausiai.
Po daugiau nei pusės amžiaus šį balsą pakeitė elektroninis įrašas. Iš nelaimės Margaret paprašė šios kasetės iš Londono transporto įmonės, kad galėtų toliau klausytis vyro balso namuose.
Sužinojusi apie kraustymosi istoriją, įmonė nusprendė atkurti pranešimą stotelėje netoli Margaret gyvena, Northern Line Embankment stotelėje, kur visi keleiviai gali klausytis šiandien ir išgirsti Oswaldo Laurence balsą ir tik pagalvok, kad amžina meilė tikrai egzistuoja.
Čekijos prezidentas M. Zeman ir Vengrijos prezidentė K. Novak/EPA nuotr.
Šeima yra vyro ir moters sąjunga“, – tvirtina Čekijos prezidentas.
Rengiant teisės aktus, įteisinančius tos pačios lyties asmenų santuokas Čekijoje, Čekijos prezidentas Milošas Zemanas perspėjo vetuosiantis bet kokį tokio pobūdžio įstatymą.
Kalbiniu požiūriu žodis santuoka tariamai reiškia vyro ir moters sąjungą, žurnalistams sakė Čekijos prezidentas po derybų su Vengrijos prezidente Katalin Novák. Zemanas pridūrė, kad jis palaikytų konstitucijos pataisą, kuri apibrėžtų santuoką kaip tik vyro ir moters sąjungą, kaip šiuo metu Vengrijos konstitucija apibrėžia santuoką.
„Dabartinės diskusijos tema, be kita ko, yra įstatymo projektas dėl tos pačios lyties asmenų santuokų. Jei gausiu tokį įstatymą ant stalo, vetuosiu“, – paskelbė prezidentas.
Čekijos parlamentas dar nepriėmė tokio įstatymo, tačiau nemažai politikų ruošiasi jį priimti šiais metais. Zemanas savo poziciją pateisino apeliuodamas į čekų kalbą.
ŽODIS „RODINA“ (ŠEIMA) KILĘS IŠ ŽODŽIO „RODIT“ (GIMDYTI). IR IKI ŠIOL NEPASTEBĖJAU, KAD VAIKAI GIMTŲ TOS PAČIOS LYTIES POROMS“
„Be to, žodis „rodina“ (šeima) kilęs iš žodžio „rodit“ (gimdyti). Ir iki šiol nepastebėjau, kad vaikai gimtų tos pačios lyties poroms“, – pridūrė Zemanas. Anot jo, tos pačios lyties poros šiuo metu turi visus registruotos partnerystės privalumus. „Tačiau šeima yra vyro ir moters sąjunga“, – pabrėžė jis.
Deputatų rūmai parengė Civilinio kodekso pataisą, kuri leistų tuoktis tos pačios lyties poroms. Jį pasirašė STAN, TOP 09, Piratų, ODS ir ANO partijų deputatai. Kaip ir tikėtasi, iš krikščionių demokratų ar SPD parašų nebuvo.
Pekarová: Zemano nuomonė nėra reikšminga
Pasiūlymą taip pat pasirašiusi Deputatų rūmų vadovė Markéta Pekarová Adamová (TOP 09) teigė, kad prezidento žodžiai nėra labai svarbūs.
„Derybos dėl pataisos tikriausiai tęsis pasibaigus jo kadencijai“, – sakė ji. Zemanas savo kadenciją baigs kitų metų kovo pradžioje. Kad jis galėtų taikyti veto teisę, iki to laiko įstatymą turės priimti ir Atstovų rūmai ir Senatas.
Pagal projektą tos pačios lyties sutuoktiniai turėtų tokias pačias teises ir pareigas kaip ir heteroseksualūs sutuoktiniai.
Tai apima bendro turto sukūrimą, teisę į našlių pensiją, teises ir pareigas, susijusias su jų auginamais vaikais, ir galimybę gauti alternatyvią globą šeimoje.
„Santuokos tos pačios lyties poroms nėra neištirtas žingsnis, kai nežinome, ką ji atneš. Patirtis iš užsienio kalba gana aiškiai – neigiamas poveikis visuomenei neįrodytas“, – savo samprotavimuose teigė įstatymo autoriai.
Seimas šiandien priimta rezoliucija primygtinai paragino nesvarstyti Rusijai ir Baltarusijai įvestų ekonominių ir politinių sankcijų atšaukimo tol, kol nebus pašalintos tiesioginės sankcijų įvedimo priežastys, tai yra besąlygiškai nutraukti Rusijos karo veiksmai prieš Ukrainą, išvesta okupacinė kariuomenė ir atkurtas visiškas Ukrainos teritorijos vientisumas, sustabdyti žmogaus teisių pažeidimai, įvykdyta deputinizacija ir demokratinės reformos, kaltieji dėl agresijos, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, genocido, žmogaus teisių pažeidimų ir hibridinės agresijos prieš Europos Sąjungos valstybes nares organizavimo patraukti teisinėn atsakomybėn, taip pat sutarta dėl reparacijų milžiniškus karo nuostolius patyrusiai Ukrainos valstybei.
Lietuvos parlamentas įsipareigojo palaikyti Ukrainą iki pergalės ir visiško Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimo ir pakvietė vadovautis nuostata, kad „karas gali būti baigtas tik tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kurie bus priimtini Ukrainai ir kuriuos apibrėš Ukrainos žmonių valią išreiškianti teisėta šalies vyriausybė“.
Pasak šios Seimo rezoliucijos iniciatorės, Užsienio reikalų komiteto pirmininkės Laimos Andrikienės, ši rezoliucija atspindi ir Lietuvos poziciją, ir Seimo poziciją visais pagrindiniais klausimais. „Tai tarsi mūsų pozicijos išgryninimas“, − posėdyje sakė Seimo komiteto vadovė.
Priimtu dokumentu Seimas kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją, demokratinių valstybių parlamentus ir vyriausybes ragindamas neatidėliotinai atkurti grūdų ir kitų maisto produktų tiekimą iš Ukrainos besivystančioms šalims. Kartu jie paraginti imtis visų priemonių užtikrinti saugų jūrų susisiekimą su Ukrainos Juodosios jūros uostais, pirmiausia su Odesos jūrų uostu, aprūpinant Ukrainos pajėgas pakrančių gynybai reikalinga ginkluote, suteikiant Ukrainai apsaugą ir saugumo garantijas nuo užpuolimo iš jūros, sukuriant saugius transporto koridorius ir taip užtikrinant laivybos laisvę bei saugią laivybą Juodojoje jūroje, tam pasitelkiant norinčių ir galinčių prisidėti valstybių karinius jūrų laivus.
Seimas pasveikino Ukrainos pasirengimą atnaujinti grūdų ir kitų maisto produktų eksportą į besivystančias šalis, kurioms ypač gresia Rusijos karo veiksmų sukeltas maisto produktų stygius ir maisto kainų kilimas.
„Šia rezoliucija mes išreiškiame paramą Lietuvos, Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos pozicijai dėl Juodosios jūros uostų atblokavimo, deblokavimo. Kad valstybės, demokratijos, kurios nori prisidėti sprendžiant šią problemą, galėtų tai padaryti suteikdamos saugumo garantijas, sukuriant saugius transporto koridorius.
Kokių nors kitų variantų, be šių paminėtų, aš nematau ir, manyčiau, kad pozicija, kuriai atstovauja Lietuva, yra priimtiniausia, saugiausia, aš turiu galvoje saugiausia Ukrainai ir mums visiems“, − pabrėžė L. Andrikienė.
Seimo rezoliucijoje Europos Sąjungos valstybes narės raginamos atverti Ukrainai realią narystės ES perspektyvą, suteikiant jai ES šalies kandidatės statusą 2022 m. birželio 22–23 d. vyksiančioje ES Vadovų Taryboje ir nedelsiant pradedant derybas dėl narystės ES, nesiekiant pagreitintos ar palengvintos narystės procedūros, tačiau drauge užtikrinant, kad visateisė narystė bus suteikta, kai tik Ukraina atitiks narystės kriterijus.
Seimas pakvietė Prezidentą, Vyriausybės ir Seimo narius, visų valstybės institucijų pareigūnus visais jiems priimtinais lygmenimis tarptautinėse institucijose, organizacijose ir forumuose padėti Ukrainai pasiekti paminėtus tikslus.
Kasdieninėje vartosenoje žodį „sužvėrėjęs“ naudojame, kalbėdami ne apie žvėrių, o apie žmonių elgseną. Plėšrūnas puola kitą tik tada, kai yra išalkęs. Tokia jo prigimtis. Joks žvėris nepuola, būdamas sotus arba dar baisiau – norėdamas pasismaginti žudynių vaizdais. Tai daro tik pats žvėriškiausias padaras – žmogus. Tik žmogus puola žudyti kitą žmogų be jokio preteksto arba todėl, kad jis atstovauja kitą tautą, valstybę arba idėją.
Tik žmogus griauna kito žmogaus namus, mokyklas, ligonines ir muziejus, daužo kelius ir tiltus, minuoja laukus, kuriuose auga javai – kitų žmonių maistas. Tik žmogus kuria kitų žmonių kankinimo įstaigas, atplėšia tėvus nuo jų vaikų ir kitų artimųjų, tremia juos į vietoves, kuriose net žolė neauga, kuria kankinimo įstaigas užgrobtose kitų valstybių vietovėse. Jokia žvėrių padermė nesuvaro tų, kuriuos ruošiasi nužudyti, ir neliepia pasmerktiesiems patiems išsikasti sau duobių.
Niekas nėra taip ištobulinęs žudymo metodų, kad žudynės taptų tokiomis masiškomis ir pragaištingomis. Cheminiai, branduoliniai, neutroniniai ginklai, dešimtmečiams užnuodijantys konfliktų paliestas planetos vietoves. Ginklai, kurie palieka nesunaikintas gamyklas ir jų įrangą, bet išmarina jose dirbusius žmones arba sužaloja juos taip, kad tų sužalojimų nebeįmanoma išgydyti, taigi pasmerkia išlikusius nepakeliamoms kančioms, kurios tęsiasi iki paskutinės jų gyvenimo akimirkos.
Vardan ko taip daroma? Kiek naujų žudymo įrankių ir technologijų sukurta vien praeitame ir šiame šimtmetyje. Argi tie, kurie suplanavo masines žudynes, buvo alkani? Ar tie, kuriuos anie suplanavo nužudyti, kuo nors nusikalto žudynių planuotojams? Ir kokia žudynių prasmė, kokia jų ekonominė vertė? Ar nuo to pakils likusių gyventi gerovė? Ar žuvusių kraujas lems tų, likusių gyventi, laimę? Net skaičiuojant karo išlaidas visada paaiškėja, kad jos buvo daugybę kartų didesnės už užpuolikų planuotą naudą. Tai, ką Rusijos kariauna dabar daro Ukrainoje, yra tik iki šiol dar neregėti nusikaltimai, bet didžioji dalis pasaulio to dar nesuvokia. Daugeliui vis dar atrodo, kad tai – vietinis dviejų valstybių konfliktas, primenantis „siaubo filmų“ epizodus televizoriaus ekrane.
Nei ramybės, nei teisybės žudynės niekada neatneša. Tai kodėl pasaulis, kuris, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, buvo pakraupęs nuo neregėto žiaurumo, nuo dar niekada nematytų nusikaltimų masto, neįvykdė to, ką buvo pasižadėjęs – sustabdyti tarptautinius konfliktus, ateityje spręsti juos taikiomis priemonėmis ir neleisti jiems ateityje vėl peraugti į karą. Tiek vietinį, tiek apimantį visą planetą.
Atidžiai išnagrinėkime dokumentus, kuriais remiantis buvo kuriama Jungtinių Tautų Organizacija, kaip buvo suplanuota jos būsimoji struktūra, poveikio priemonės ir ištekliai. Kodėl tie milžiniški pastatai, ant kurių fasadų užrašytas šios organizacijos pavadinimas, tapo tiko neveiksnių biurokrątinių monstrų simboliais? Reguliariai vyksta daugybė jos padalinių susibūrimų, iki išnaktų trunkančiuose posėdžiuose sakomos griausmingos kalbos, dalijami pažadai, kurių niekas nesuruošia vykdyti? Kam reikalingi tie absurdiški ir, beje, gana brangiai kainuojantys spektakliai?
Vasario 24 d. Rusija be jokios priežasties užpuolė kaimyninę šalį, sutelkusi milžiniškus karinius išteklius. Užpuolė valstybę, kurios teritorijos pakraščius jau aštuonerius metus ir iki tol niokojo, atnešdama daugiau kaip 14 tūkst. aukų. Iki tos vasario 24-osios vyko atviras pasiruošimas naujoms žudynėms. Pasaulio žvalgybinės struktūros net iš kosmoso stebėjo pasiruošimą žudyti, bet nebuvo jokio efektyvaus, neginčijamo perspėjimo: „Nedrįsk rengti žudynių. Nedrįsk kėsintis į kitos valstybės teritoriją…“ Buvo elgiamasi taip, lyg iš tikrųjų lauktume ne šiurpiausių nusikaltimų, o eilinio spektaklio pradžios.
Dar šiurpiau šis Rusijos išpuolis atrodo todėl, kad žudynių motyvai absoliučiai sutapo su hitlerininkų užmačiomis išžudyti žydų, čigonų ir kitas tautas, užgrobiant jų gyvenamas teritorijas. Rusija atvirai pareiškė, kad užpuola Ukrainą tik todėl, kad joje gyvena ukrainiečių tauta. Dar niekada iki šiol jokia kita valstybė nebuvo išdrįsusi pareikšti, kad tokios tautos, kaip ukrainiečių negali būti. Kodėl? Ogi tik todėl, kad taip nusprendė dabartiniai Rusijos valdantieji. Jie patys sau priskyrė teisę spręsti, kurios tautos gali gyventi, o kurios turi būti išžudytos, ištrintos iš pasaulio istorijos ir kultūros. Taip skelbti nedrįso net hitlerininkai. Ir tuo pat metu primenama, kad Rusijos visuomenės dauguma tokią ideologiją pateisina.
Bet ir to maža. Šūkis „Nuo Vladivostoko iki Lisabonos“, kurį išrėkė ne koks išprotėjęs anarchistas ar absurdo spektaklio aktorius, o buvęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas, nesulaukė jokio atgarsio pasaulyje, lyg tai būtų chuliganėlio grasinimas namo kaimynams.
Ir tai dar ne viskas. Bet kuriuos prašymus nutraukti žudynes Rusijos nacistai sutinka naujais grasinimais. Bet kuri valstybė, teikianti pagalbą užpultai tautai, iš Rusijos sulaukia aršių perspėjimų to nedaryti. Kodėl? Ogi todėl, kad taip „konfliktas tik užsitęs“ arba išsiplės į Ukrainai padedančių valstybių teritoriją. Atvirai kilnojamos branduolines galvutes galinčios nešti raketos, grasinant jas bet kuriuo metu ir bet kuria kryptimi paleisti. Vis pranešama apie naujus karinius junginius, grūdamus į Ukrainą, o karo nusikaltimai ir toliau vadinami „specialios operacijos“ tęsiniu. Yra valstybių, kurių vadovai tokia nusikaltimų traktuote net yra įtikėję.
Vargu ar dabar kas nors galėtų suskaičiuoti, kiek Ukrainos karių ir niekuo dėtų civilių jau nužudyta. Pranešama, kad vien milžiniško pločio fronte Ukraina kasdien neteka kelių dešimčių karių gyvybių kasdien. O juk tai specialiai apmokyti, galintys apsiginti žmonės. Ką tada bekalbėti apie civilius, kurių žūtis lemia atsitiktinė kulka, raketa, namo, į kurį pataikė bomba ar gaisro liepsnos…
Kas atstatys tūkstančius sugriautų namų, kuriuose iki karo buvo kuriamos ir įgyvendinamos šeimos gyvenimo svajonės? Kas pasirūpins tais, kurie neteko regėjimo, kuriems nutrauktos rankos ar kojos? Kas atkurs darbo vietas, kurios dabar virto griuvėsiais, nors visai neseniai jos buvo šeimos pragyvenimo šaltinis?
Visi atstatymo darbai, pradedant griuvėsių sutvarkymu ir baigiant aplinkos infrastruktūros atkūrimo darbais, kainuos šiandien net neįsivaizduojamas sumas. Ar agresorius, visa tai sunaikinęs, bus priverstas visa tai atkurti iš Rusijos valstybės biudžeto? Ar apie tai šiandien susimąsto visi tie, kurie dabar savo neveiksnumu skatina išprotėjusio asmens nusikalstamus veiksmus? Kaip jie patys reaguos, kai tarptautinės komisijos įvertins, kad Rusija jau seniai tapo labai pavojingo agresyvaus nacizmo židiniu ir turi kompensuoti viską, ką sukėlė ši avantiūra. Atstatyti viską, kas sunaikinta šios beprotiškos aferos metu.
Grįžkime į pasaulį, kurio didžioji dalis kol kas tik pasyviai stebi karo, jau ketvirtas mėnuo vykstančio Europoje, apraiškas. Kreipkimės į tuos, kurie išvydę karo siužetus, perjungia televizoriaus kanalą į Brazilijos karnavalo kroniką, futbolo ar sportinių automobilių lenktynių vaizdus į pasiruošimą būsimosioms Dakaro lenktynėms.
Šalia Argentinos dar nesproginėja bombos, dar neskrieja į jų langus Rusijos raketos. Afrikos valstybėse plinta ne karo siaubas, o „beždžionių raupai“, kuriais dažniausiai užsikrečia vyrai, linkę į „lytinius santykius su kitais vyrais“. O neseniai perrinkto Prancūzijos Prezidento struktūros ciniškai postringauja, kad „Ukrainos prašymas įstoti į ES gali būti apsvarstytas ne anksčiau kaip po 15 ar 20 metų“.
Kitų Vakarų valstybių „strategai“ aiškina, kad Ukrainai net negalima leisti nusipirkti ginklų, kurie galėtų pasiekti taikinius Rusijoje. Taigi, kiaurą parą svaidyti raketas į Ukrainą iš Rusijos bazių galima, o joms duoti atkirtį Ukraina neturėtų … vos ne „vardan taikos Europoje“.
Kai motina laiko ant rankų ką tik gimusį savo kūdikį, kaip ir sureaguotų išgirdusi, kad laiko glėbyje būsimąjį žmogžudį ir prievartautoją, kuriam tokie nusikaltimai teiks malonumą? Ar nepašiurptų suvokusi, kad tas naujagimis vos po poros dešimčių metų bus parvežtas namo karste, žuvęs beprasmiškame kare svetimos valstybės teritorijoje? Juk kiekvieno kūdikio motina savo svajonėse mato sūnų tikrai ne kaip karo nusikaltėlį arba jo absurdišką auką.
Kada rusė motina suvoks savo pareigą ir pasakys, kad neaukos savo vaiko išprotėjusio diktatoriaus planams? Kada ji pati suvoks, kad nusikaltimai neliks be atgarsio, kad valstybė, jau daugiau kaip pusę šimtmečio tęsianti šiurpias avantiūras, bus pasmerkta visame pasaulyje?
Europos parlamento narių laiške teigiama, kad nėra jokio meninio ar švietėjiško pateisinimo eksponuoti plakatą, vaizduojantį Čenstakavos Juodąją Madoną su LGBT simboliais, Europos istorijos muziejaus rūmuose.
Virš 30 Europos Parlamento (EP) narių iš Vengrijos, Lenkijos, Italijos, Graikijos, Ispanijos, Kroatijos, Lietuvos ir Vokietijos nusiuntė laišką Europos istorijos rūmų (HEH) direktoriui, kuriame reikalaujama pašalinti plakatą, vaizduojantį Čenstakavos Juodąją Madoną su vaivorykštės aureole.
„Katalikų garbinamo atvaizdo naudojimas LGBT+ kampanijoms pažeidžia pagarbos religiniams objektams principą“, – rašė EP nariai. Pasirašiusiųjų nuomone, šis plakatas negali būti eksponuojamas muziejuje, įkurtame EP iniciatyva.
Laiške teigiama, kad nėra jokio švietėjiško ar meninio pateisinimo peržengti šią ribą. „Esame nustebinti fakto, kad šis konkretus plakatas pakabintas Europos istorijos rūmuose. Mes reikalaujame elementarios pagarbos mūsų religijai ir nederamo atvaizdo pašalinimo iš Europos istorijos rūmų,“ – rašoma laiške.
Viena iš laiško iniciatorių, EP narė Izabela Kloc iš Įstatymo ir teisingumo (PiS) partijos sakė Lenkijos spaudos agentūrai (PAP), kad, jos nuomone, religinio garbinimo objektai nusipelno ypatingos pagarbos ir neturėtų būti be apribojimų naudojami komercinėse, socialinėse ar politinėse kampanijose, neatsižvelgiant į jų tikslą. Ji pridūrė, kad Čenstakavos Juodosios Madonos atvaizdo naudojimas LGBT+ kampanijoje pažeidė „pamatinį abipusės pagarbos, į kurią kiekvienas tikintysis turi teisę, principą.“
Lenkijos EP narė paaiškino, kad Europos istorijos rūmus lanko daugybė turistų grupių, o taip pat ir studentų, ir kad „tokiam ikonoklazmo pateisinimui neturėtų būti vietos“ Europoje. EP narė sakė, kad ji nežino, ar šis kreipimasis turės kokį nors poveikį, bet „šioje situacijoje protestas buvo būtinas.“
Europos istorijos rūmai yra muziejus Briuselyje, Europos Parlamento iniciatyva atidarytas 2017 metų gegužės 6 dieną. Jo tikslas yra skatinti geresnį Europos istorijos supratimą ir Europos integraciją. Europos istorijos rūmai yra įsikūrę greta Leopoldo parko, netoli nuo europinių institucijų.
Plačiai ir skandalingai nuskambėjo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimas: „Aš jums sakau, aš jų nekenčiu. Jie yra niekšai ir šunsnukiai. Jie nori mirties mums, Rusijai. Ir kol būsiu gyvas, padarysiu viską, kad jų neliktų”. Tokie žodžiai esą patvirtino Kremliaus ketinimus vykdyti ukrainiečių tautos genocidą. Prieš kelias dienas Medvedevas pareiškė, kad jei Ukraina naudos amerikietiškas MLRS sistemas, Rusija smogs „sprendimų priėmimo centrams“, t.y. Ukrainos gynybos ministerijai, generaliniam štabui, Aukščiausiajai radai ir Prezidento kanceliarijai. Dar anksčiau, Medvedevas švaistėsi grasinimais dėl branduolinio ginklo panaudojimo.
Dvare visuomet turi būti visiems girdimas ir matomas klounas, kurio lūpomis išsakomi tikrieji ketinimai. Kadangi Žirinovskis apsikabinęs Kobzoną unisonu traukia ciastūškes, rūmų juokdario kepurė užmaukšlinta Medvedevui. Tačiau tai nereiškia, kad jis kalba nesąmones.
Nuo Medvedevo neatsilieka ir kiti Rusijos politikieriai: parlamento narys Aleksejus Žuravliovas pasiūlė subombarduoti Kyjivą kaip Mariupolį. „Taikos užtikrinimui”, deputatas siūlo Rusijos kariuomenei „eiti iki Lenkijos“. Kitas Rusijos parlamento narys Michailas Delyaginas pasiūlė pulti Azerbaidžano naftos pramonės objektus. Rusijos propagandistas Sergejus Michejevas paragino Kremlių pradėti karinę operaciją prieš Baltijos šalis ir sukurti sausumos koridorių į Kaliningradą (matyt, niekas Maskolijoje nebelaiko Baltarusijos atskira valstybe).
Iš vienos pusės, į ligonių kliedesius nereikėtų kreipti dėmesio. Iš kitos pusės, gerai, kad yra, kas išpasakoja Kremliaus nuotaikas ir galimus planus. Mums šie dalykai žinomi, reiktų kažkaip Briuselyje juos pateikti pietų meniu.
ES tvirtina, kad Rusija savo veiksmais blokuoja grūdus Ukrainos uostuose. Pasaulio maisto programos duomenimis, maisto krizė artimiausiu metu paveiks papildomai 50 mln. žmonių. JT Saugumo Tarybos posėdyje Europos vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel apkaltino Rusiją šantažuojant pasaulį maistu. Atsakydamas į tai, Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia apkaltino Vakarų politikus „skleidžiant melą” ir išėjo iš posėdžių salės.
Išėjo vagis, kišenėse išsinešdamas svetimą, milijonams badaujančiųjų skirtą maistą. Ir neatsirado nei vieno drąsuolio, kuris tą vagį būtų sustabdęs, iškratęs kišenes ir išpėręs subinę dilgynėmis. Nekalbant apie pagavimą už rankos vagystės metu. Ir kartuvių ešafotą karo nusikaltėliams.
Gilėja vertybinė krizė dėl užsitęsusio karo Ukrainoje. Tiek Maskva, tiek Kyjivas aptarinėja Macrono siūlymą nežeminti Rusijos ir pradėti (kažkokias) derybas (ir vėl?).
„- Nelabai suprantu Rusijos pažeminimo. Kas yra Rusija? Apie ką mes kalbame? Apie tai, kad visus šiuos aštuonerius metus jie žudė mūsų žmones?“ – viešai Paryžiaus klausia Zelenskis. „- Niekas mūsų nežemina – mus žudo. Todėl neketiname nieko žeminti, o atsakysime tuo pačiu”.
Baltarusijos kariuomenė pradėjo pratybas, ruošiantis pereiti iš taikos į karo meto padėtį. Kremlius svajoja pradėti puolimą iš Baltarusijos ir tuo apsunkinti Ukrainos gynybą. Klausimas, žinoma, ko bus verti (jeigu bus) į mėsmalę mesti baltarusių kariai, kurie dešimtmečiais nedalyvavo jokiuose kariniuose veiksmuose, neuostė parako, nematė – išskyrus bananais daužomų savo tautiečių – kraujo. Lukašenkos paradų šou išdresuota armija greičiausiai išsibėgiotų pirmomis mūšio akimirkomis.
Okupacinė Chersono srities valdžia ketina surengti regione „referendumą” tam, kad nuspręstų dėl jo „prijungimo” prie Rusijos Federacijos. Kremlius, okupavęs Luhansko sritį (jau okupuota 97 %) ir įsitvirtinęs pietuose, matyt, kažkuriam laikui sieks karo užšaldymo, derybų su Kyjivu ir Vakarais. Tačiau tai labai pavojinga situacija, nes Rusija pauzę išnaudos persigrupavimui, resursų atnaujinimui ir tolesniam karo etapui. Ukraina ir Vakarai neturi kito kelio – tik šiandieninio Kremliaus režimo sunaikinimą.
Slovjansko kryptimi priešas šturmuoja ukrainiečių pajėgas, siekdamas pagerinti taktinę padėtį.
Vykdomas įnirtingas inžinerinės įrangos apšaudymas Izium rajone.
Limano rajone rusai bandė prasiveržti Raihorodoko gyvenvietės kryptimi, tačiau nesėkmingai.
Severodonecke Ukrainos kariai sėkmingai sulaiko okupantų pajėgas, mieste tęsiasi kovos.
Miesto apylinkėse netikėtai pradingo rusų nacgvardijos (maskoliai ją vadina rosgvardija) specpajėgų “Achmat”, pavadintos Kadyrovo garbei, prievartautojai ir žmogžudžiai. Naktį 8-ni šios grupės smogikai patrulio metu „pasiklydo“ ir ryte buvo rasti negyvi.
Antracyto miesto (55 tūkst. gyventojų) kolaborantų administracijai buvo perduoti linkėjimai sprogmenų pavidalu. Vietiniai sako, kad likę gyvi kolaborantai kažkodėl prarado norą “eiti į darbą”.
Priešo personalas vis labiau demoralizuojamas. Turimais duomenimis, 106-osios ir 76-osios oro desanto divizijų dalinių kariai atsisakė dalyvauti karo veiksmuose ir iš Luhansko srities grąžinami namo į Rusiją.
Būtent taip ir ne kitaip. Maskoliai turi drebėti iš baimės galvodami, kad jiems dar teks praleisti naktį Ukrainos žemėje.
Maskva šaiposi iš Vakarų, teigdama, jog vakariečiai, pripratę prie migdolų pieno latte ir bandelių be glitimo, rudenį patirs pragarą, kai tokia bandelė bus parduodama už šaukšto eršketų ikrų vertę.
Degalų kainos ir aviacinio kuro stygius gali apriboti skrydžius, kas bus tikra tragedija „atostogas su vaizdu“ įpratusiems planuoti europiečiams.
Pigios beglitimės bandelės, raudonas vynas, atostogos su vaizdu į jūrą mainais į dovaną Putinui – krauju plūstančią Ukrainą.
Kremlius teigia, kad tokį rudenėjantį vaizdą mato Prancūzijos vadovas ir jo skystumą vertina kaip nuovargį dėl sankcijų bei ragina kuo greičiau pradėti kalbas „apie karo pabaigą“.
Psichoperantai Raudonojoje aikštėje teigia, kad Macrono parašas jau yra.
Tuo tarpu pezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie Macrono skambučius Putinui ir juos vertindama kaip skambučius teroristui, pabrėžia, kad mes, Vakarai, savo bailumu ir krūpčiojimu užauginome Putiną, neišmokome Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo klaidų.
Mūsų įsitikinimu, Putiną gali sustabdyti tik ultimatyvi, jėga paremta politika: Kremlius privalo nešdintis lauk iš Ukrainos. Nepaklusęs, tuojau pat sulaukti smūgių į okupacinius pajėgumus Ukrainos teritorijoje. Ne tik driskių gauja, bet ir jos vadai Kremliuje turi drebėti iš baimės dėl galimo fizinio atsako į savo planuojamus ir vykdomus nusikaltimus.
Tik tokiu būdu galime sumažinti Rusijos agresijos nuostolius pasauliui. Kiekviena pradelsta diena, kiekviena pradelsta valanda Putinui ir jo sėbrams kelia juoką ir padrąsina juos judėti dar didesnių žudynių ir prievartos link.
******
Foto: dvyliktokės išleistuvės Charkive.
Vokietijos vyriausybė paskelbė, jog imsis visų priemonių, kad šalies apginklavimui būtų skirta papildomai 100 mlrd. eurų. Ši suma papildys ir taip rekordinį šių metų gynybos biudžetą – 50,4 mlrd. eurų ir bus išleista per ateinančius penkerius metus. Vokietijos militarizavimas labai svarbus visai Europai. Šalies ekspertai pagaliau pripažino, kad Vokietija neturi nė vienos kovai parengtos brigados ir nėra pasiruošusi kariniams veiksmams.
Keisčiausia tai, jog karo su Ukraina kontekste, šis faktas beveik arba visai neaptarinėjamas. Spėjama, jog žiniasklaida jau „pavargo“ nuo neįvykdytų pažaduko Scholz pareiškimų dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Kitaip tariant, Vokietijos valdžios pareiškimais nebetikima.
V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai nepriimtini Vakarų planai dėl karo su Rusija nutraukimo. Ukrainos prezidentas atmeta bet kokius primestus „taikos planus“, kurie kuriami be Ukrainos dalyvavimo. Zelenskis pastebi, jog norima Ukrainą stumtelėti link nuolaidų, tam tikrų kompromisų, neatsiklausiant pačios Ukrainos.
Prezidentas teigia, jog neturi jokių taikos planų, o derybos su Rusija nuliniame lygyje. Vienintelė derybų sąlyga – pergalė arba Rusijos kariuomenės atitraukimas į vasario 23-sios pozicijas.
Teisinga ir kieta pozicija tiek Rusijos, tiek Vakarų atžvilgiu.
Dėl teroristinės Rusija veiksmų šiais metais pasaulyje gali smarkiai kilti maisto kainos, didėti badaujančiųjų. Maisto krizę Kremlius išnaudoja, kaip šantažo įrankį: bando pasipelnyti iš grūdų grobstymo, parduodamas pavogtus kviečius sausros kamuojamoms Afrikos šalims; ragina nutraukti sankcijas.
Tokia situacija apsunkina Vakarų sankcijų taikymą Kremliui. Šiuo metu dėl sausros badauja apie 17 mln. žmonių Somalyje, Etiopijoje ir Kenijoje. Afrikos šalims visiškai tas pats iš kur pirkti grūdus, todėl jos nedvejodamos pirks juos iš Rusijos.
Rusija ir Ukraina kasmet tiekdavo apie 40 proc. Afrikai reikalingų kviečių.
Putinas nurodė išmokėti 81 500 JAV dolerių išmokas kiekvienai Ukrainoje ir Sirijoje žuvusio Rusijos nacionalinės gvardijos kario šeimai.
ES komisaras Thierry Bretonas pareiškė, kad ES parengė planą, kaip atsisakyti rusiškų dujų. ES per metus iš Rusijos importuoja 155 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Briuselis ketina 50 mlrd. kubinių metrų importuoti iš Jungtinių Valstijų arba/ir Kataro. ES komisaras pažymėjo, kad dujų išteklius Kremlius naudoja Europos skaldymui.
Pats sudėtingiausias metas Rytų Ukrainos fronte. Lysičiansko ir Zaporižės rajonuose esančias kariuomenės pozicijas, keldamas karių kovinę dvasią, aplankė prezidentas Zelenskis. Šiomis dienomis spręsis vadinamosios Severodonecko kišenės likimas. Okupantai, sukoncentravę dideles pajėgas Popasnos kryptyje, stumiasi į šiaurę. Iziumo kryptyje didelės rusų pajėgos braunasi link Slovjansko. Masine artilerijos ugnimi apšaudomas Severodoneckas. Baiminamasi, jog jei Popasnos grupuotė atkirs Severodonecką ir Lysičianską, didžiulėms ukrainiečių pajėgoms iškils Mariupolio pavojus.
Priešas taip pat telkia pajėgas puolimui Zaporižės kryptimi. Ši rusų okupantų sėkmė sąlygota vėluojančiu ginklų tiekimu. Arestovičius pastebi, jog svarstymai ir abejonės, įveliančios vakarų partnerius į diskusijas dėl ginkluotės tiekimo, silpnina Ukrainos galimybę gintis ir pereiti į puolimą. Zelenskis pabrėžia, jog šiuo metu reikia mažiau kalbėti apie ginklų tiekimą, o ginklus tiesiog tiekti.
Būtent. „Like“ rinkimas, skambūs, miniai patinkantys šūkiai politikams kur kas svarbiau, nei jų šalių geležys, pristatyti Ukrainos kariams. Deja, šis pigių politinių blizgučių ir skudurų turgus šiandien turi daugiau įtakos nei gyvybiškai svarbūs strateginiai ėjimai.
Baltarusijoje kuriama pietų operatyvinė vadovybė, numatoma padidinti Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų skaičių iki 80 tūkst. karių.
Donecko kryptimi tęsiasi rusų artilerijos apšaudymas, oro smūgiai iš lėktuvų ir sraigtasparnių. Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į Severodonecko ir Bachmuto kryptis. Rusai toliau šturmuoja Severodonecko miestą, kovos tęsiasi. Ukrainos kariai daro priešui didelius nuostolius.
Ukrainos kovos sraigtasparniai smogė priešo pajėgoms Chersono srityje, o karo lėktuvai – amunicijos sandėliams Mykolaivo srityje. Priešas neteko daugiau kaip 20 žmonių ir iki 10 vienetų karinės technikos.
Rusijos karo laivai atsitraukė 100 km nuo Ukrainos pakrančių. Štai ką reiškia vien tikimybė gaut „Harpūnu“ į pasturgalį.
Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis.
1) Šiaurinis flangas
• Charkiv. Ukrainiečiai intensyvina kontratakas į šiaurę nuo Charkiv. Pagrindiniai atakų objektai Kazacha Lopan, Ternova ir Rubizhne. Svarbu pastebėti, kad orkai praneša, kad prie Rubizhne ukrainiečiai forsavo Donec upę ir bando kitame krante susikurti placdarmą. Ukrainiečiai šia tema kol kas tyli, reikalinga tikslinti informaciją. Kaip ten bebūtų, iniciatyvą sektoriuje savo rankose toliau laiko ukrainiečiai.
• Izyum. Kaip ir vakar minėjome, agresorius didžiausias pastangas deda puldamas Dovhenke ir Dolyna link su tikslu atkirsti ukrainiečių grupuotę Pasika – Bohorodychne. Puolimo rezultatai kol kas nežinomi. Ukrainiečiams kritiškai svarbu išlaikyti gynybos liniją Cherkaske – Novomykolaivka – Dolyna – Bohorodychne – Tetianivka – Prishyb – Sydorove – Rayhorodok. Tai vandens kliūtimis pridengtas, kelių išvagotas ruožas, kuris kritiškai svarbus Slaviansk gynybai. Ukrainiečiai jau ne kartą parodė, kad puikiai moka išnaudoti vietovę, targetingą, ugnį ir manevrą ginant tokius svarbius ruožus.
• Lyman. Verda sunkūs mūšiai vakariame flange, agresorius skelbia užėmęs Svyatohirsk. Tai paskelbė ne tik propagandistai, tačiau ir didis elnių generalisimusas tovariščius Shoigu. Tai gali būti susiję ne tik (o gal ne tiek) su pasiektais rezultatais, kiek su noru parduoti pergales vidinei auditorijai, o ypač konkurentams ir šeimininkams Kremliuje. Kaip ten bebūtų, net ir taktinė orkų sėkmė Svyatohirsk komplikuotų ukrainiečių grupuotės Pasika – Bohorodychne padėtį. Neatmestina, kad ukrainiečių pajėgos iš Pasika bus atitrauktos, nes yra grėsmė, kad jos bus apsuptos.
• Severodonetsk. Sunkūs mūšiai mieste toliau tęsiasi. Agresorius sutelkė dar daugiau artilerijos sistemų, ukrainiečiai jau sunkiai gali varžytis su tokiu vamzdžių kiekiu. Persvara ugnimi kontaktinėje linijoje pereina į orkų rankas. Visgi ukrainiečiai toliau ginasi, vykdo kontratakas.
• Bakhmut.
a) Orkai čia taip pat meta rezervus (manevriniai vienetai, parama ugnimi, aviacija) ir bando perlaužti situaciją sau naudinga linkme. Visgi kol kas kelio Bakhmut – Lysychansk perkirsti ir įsitvirtinti vakarinėje jo dalyje nepavyksta – ukrainiečiai atmušė visas atakas.
b) Toliau tęsiasi mūšiai Mykolaivka ruože. Panašu, kad agresoriui pasiekti taktinių tikslų nepavyko.
c) Didėja spaudimas Komyshuvakha, tačiau ir čia ukrainiečiai kol kas laikosi. Visgi ukrainiečių grupuotės apsupimo Zolote klausimas dėl senkančių gynėjų resursų (tiekimas iš Siversk sutrikdytas) su kiekviena mūšių diena tampa aktualesnis.
2) Centras. Avdiivka sektoriuje ir toliau dirba abiejų pusių artilerija, vykdoma žvalgyba. Orkų manevriniai vienetai (didžiąja dalimi sudaryti iš “elitinių” DNR/LNR dalinių) nebeturi potencialo pulti, kelinta diena stovi gynyboje. Tokia ta jau bene jau mėnesį orkų skalambyta “Avdiivkos katilo likvidavimo operacija”.
Zaporizhia. Atsinaujino mūšiai aplink Orikhiv ir Huliajpole, tačiau sunku spręsti, ar tai kažkas daugiau nei lokalus suintensyvėjimas.
3) Pietų kryptis. Ukrainiečiai toliau sėkmingai laiko išsikovotą placdarmą aplink Davidiv Brid. Agresorius vėl pabandė pulti, tačiau apsilaužė ragus ir grįžo iš kur atėjęs. Tuo orkų nesėkmės nesibaigia. Siekdami išlaikyti gynybos tankį ir gylį jie priversti trumpinti užimamą frontą aplink Chersoną, todėl traukiasi. Ukrainiečiai artilerijos ir manevrinių vienetų pagalba neleidžia suabejoti tokių veiksmų teisingumu. Atskirose vietose nuo kontaktinės linijos iki Chersono miesto liko 15 km (darbinis atstumas ukrainiečių artilerijai). Matydami lėtai, bet nenumaldomai blogėjančią padėtį, orkai iš Vasilivka (kur visai neseniai kaupė pajėgas tikėtinam puolimui Zaporizhia link) ir Melitopol permeta pajėgas į Cherson.
*****
Foto: V. Zelenskis lankosi Ukrainos rytuose. Šaltinis: Nexta
Po smūgių Kyjivui į dienos šviesą išlindo bunkerinis. Parodyt, kad tai jo darbas. Putinas pagrasino, kad Rusija smogs naujiems taikiniams, kurie iki šiol buvo neliesti, jei Vakarai tieks Ukrainai toliašaudės artilerijos sistemos raketas. Bunkerinis mano, kad ginklų tiekimu Ukrainai civilizuotas pasaulis siekia kuo ilgiau „pratęsti ginkluotą konfliktą“. Tuo pačiu Putleris paaiškino, kad tos naujos Vakarų raketos „nėra kažkas naujo.“
Na na, atrodo, „didžiam dziudo ringo meistrui“ drėksta delniukai. Taip, jis smogė pirmas, bet dabar suvokia, jog bus mušamas. Galbūt, jį netgi spardys kojomis.
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrij Medvedev sukritikavo Vakarus dėl sankcijų prieš Kremliaus gaujos šeimų narius. Sankcijos neteisėtos, nes jos esą nukreiptos ne prieš Rusijos politikus, o prieš jų šeimų narius, „kurie niekuo dėti“. Peterburgo banditėlis verkia, kad JAV ir Europa nutarė atimti Putino dukryčių turtus ir, nepatvirtintais duomenims, išgrūsti lauk Medvedevo sūnelį iš JAV.
Įdomi ta Kremliaus šeima: loja ir kovoja prieš Vakarus, o savo vaikiukams nuperka studijas geriausiuose JAV ir Europos universitetuose. Oj, kaip seniai laikas buvo jiems kraustytis iš New York 5th avenue į Sransko ulica.
Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad Vokietijos vyriausybė nenori Ukrainai perduoti tankų, nes bijo, kad euforijos apimti ukrainiečiai panaudos juos puldami Rusijos Federaciją. O tai gali išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį ir toliau jūs visą seną dainą, manome, kad žinote. Žodžiu, tankų perdavimas net nėra svarstomas kaip viena iš galimybių. Kad Ukraina gali laimėti prieš Rusiją viena, mes esame tikri. Ar Vokietija (ir kitos Vakarų šalys) gali laimėti prieš Rusiją be Ukrainos, čia jau klausimas. Žinoma, mes kalbame ne apie tiesioginį ginkluotą konfliktą. Kol kas.
Rusija ieško pirkėjų Ukrainoje pavogtiems grūdams tarp Afrikos šalių. Ukraina teigia, kad nuo vasario mėnesio, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, Rusija pavogė iki 500 000 tonų kviečių, kurių vertė siekia 100 mln. dolerių. Didžioji dalis grūdų buvo nugabenta į Rusijos kontroliuojamo Krymo uostus, o tada perkrauta į laivus, įskaitant ir kai kuriuos, kuriems taikomos Vakarų sankcijos, teigia Ukrainos pareigūnai.
Juodkalnija, Bulgarija ir Makedonija uždarė savo oro erdvę rusų orlaiviams, todėl Lavrovo oficialus vizitas į Serbiją žlugo.
Be esminių pakitimų. Pastebimas nesutarimas dėl taktikos, ginant Luhansko sritį, t.y. Severodonecką ir Lysičianską. Ukrainos kariuomenė sėkmingai ginasi Severodonecke, tačiau priešas neva dėl to pasistūmėjo prie Iziumo pietvakarių kryptimi ir link Sloviansko. Baiminamasi, jog nepasikartotų Debalcevės scenarijus. Siūloma trauktis iš Severodonecko ir taip sustiprinti kitas pozicijas.
Karas, – tai matematika ir menas viename. Mes neabejojame Ukrainos kariuomenės vadų ir štabų sprendimais ir tikime, kad tragedija nepasikartos. Šimtai karininkų, analizuojančių ir planuojančių Ukrainos pajėgų štabuose tikrai geriau už mus žino, koks veiksmų eigos variantas yra geriausias. Vis dėlto, laikytumės kuklios nuomonės, kad Severodenckas nėra toks svarbus, kad jame būtų verta rizikuoti vykstančios operacijos rytuose eiga. Jei situacija pasikeistų ukrainiečių nenaudai, geriau palikti miestą tam, kad būtų sukauptas potencialas platesniam kontr-puolimui ateityje.
Baltarusijos teritorijoje pagal Ukrainos valstybinę sieną, dislokuojami Rusijos daliniai, ginkluoti raketų kompleksais „Iskander-M”, priešlėktuvinėmis sistemomis „Pancir-C1”, priešlėktuvinėmis raketų sistemomis S-400, taip pat sraigtasparniai ir naikintuvai.
Slobožansko rajone priešas apšaudo Ukrainos dalinius iš artilerijos, raketinių granatsvaidžių, minosvaidžių ir tankų. Rusai okupuotose teritorijose intensyviai atkuria transporto infrastruktūrą ir stato pontonines-bėgines perėjas per upes.
Donecko rajone okupantų daliniai apšaudo ukrainiečių pozicijas palei visą sąlyčio liniją. Raketomis apšaudyti Slovianskas, Lysičianskas ir Orichovė.
Okupantai toliau šturmuoja Severodonecką.
Pranešama, kad trasoje Artiomovskas – Lysičianskas žuvo dar vienas Rusijos generolas Romanas Kutuzovas. Atrodo, senas karių priežodis, kad mūšius laimi kareiviai, o medalius gauna generolai, orkų gretose skamba kitaip: kai eiliniai driskiai bėga iš mūšio lauko, Ukrainos gynėjų kulkas susirenka vadovaujantys mėsininkai.
Mariupolio „Azov“ pulko vado Deniso Prokopenkos žmona Kateryna Prokopenko informavo, kad įkalintiems „Azov“ kariams trūksta maisto ir vandens. Informaciją apie įkalintuosius pateikia Raudonasis kryžius, tačiau perduodama rusų teikiama informacija. Mes iš pat pradžių skeptiškai žiūrėjome į „Azov“ karių apsikeitimo į rusų belaisvius operaciją per tris dienas. Manom, jog šviesa tunelio gale atsiras tik žlugus Putlerio režimui.
Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis Šiaurinis flangas:
Charkiv. Agresorius artilerijos ugnimi atakuoja šiaurinį Charkiv ruožą, tvirtina savo gynybą ir siekia neleisti ukrainiečiams formuoti puolamųjų grupių bei naikina civilinę infrastruktūrą. Ukrainiečių artilerija duoda grąžos.
Izyum. Čia esančios agresoriaus pajėgos nebeturi pajėgumo stambiam puolimui ir vykdo lokalias atakas su tikslu užimti Slaviansk ir neleisti jiems organizuoti kontratakų.
Lyman:
Nesisekant atakoms nuo Izyum Slaviansk link, orkai bando šia kryptimi pulti nuo Lyman sektoriaus. Ir toliau stengiasi atakuoti vakarinį grupuotės flangą (Svyatohirsk) su tikslu sudaryti sąlygas ukrainiečių grupuotės Donec upės forsavimui. Neatmestina, kad po kelių dienų matysime bandymus nuo Izyum grupuotės vykdyti lokalias atakas Pasika – Bohorodychne link ir taip išsekinti abipus upės besiginančią ukrainiečių grupuotę.
Agresorius tęsia pastangas suformuoti tvarų placdarmą Staryi Karavan ruože su tikslu forsuoti Donec upę, užimti Rayhorodok ir tuomet pulti Slaviansk link. Orkų atakos didelės sėkmės neatnešė, mūšiai tęsiasi.
Severodonetsk. Ukrainiečiai po vakarykščių kontratakų gina vakarinę, dalį pietinės ir pietvakarinės miesto dalies. Visgi orkai ir toliau čia laiko iniciatyvą savo rankose ir kontroliuoja didžiąją dalį miesto. Prie padėties stabilizavimo pirmiausia prisidėjo ukrainiečių artileristai, dirbantys iš pozicijų aplink Lysychansk. Panašu, čia gynėjai skubiai sugebėjo surinkti tinkamą kiekį ugnies priemonių, kurios neleidžia dominuoti orkams.
Bakhmut. Ukrainiečiams ir toliau pavyksta laikyti orkus rytinėje kelio Bakhmut – Lysychansk pusėje, agresoriaus puolimas čia įstrigęs. Iš dalies dėl šios priežasties agresorius bando įdarbinti galvą į sieną daužančias pajėgas ir meta jas šiaurėn Nyrkove ir Mykolayivka link. Taip siekiama užimti ant aukštumų išsidėsčiusias gyvenvietes su tikslu 1) efektyviau apšaudyti kelią Bakhmut – Lysychansk ir 2) rengtis galimam Lysychansk šturmui.
Centras. Be didelių pakitimų.
Zaporizhia. Be didelių pakitimų.
Pietų kryptis. Orkai ir toliau bando atsikovoti prie Davidiv Brid prarastas teritorijas ir intensyviai atakavo ukrainiečius prie Belaya Krinitsa, Sukhyi Stavok ir Lozove. Nepaisant sutrikdyto aprūpinimo (prieš kelias dienas orkų aviacija sunaikino tiltą per Inhulec upę), ukrainiečiai sugebėjo išlaikyti placdarmą, o agresorius atsitraukė.
Kviečiame taip pat pasižiūrėti Patrulio bazės laidą, kurioje kalbinome Ukrainos užsieniečių legione tarnavusį lietuvį, buvusį SOP komandos vadą, MMA kovotoją, atsargos vyr. ltn. Rolandą Čižauską. Bus dar aiškesnis vaizdas, kaip kas atrodo ant žemės.
*****
Norvegiškos haubicos Ukrainoje
“ – Rusija neturi būti žeminama, nepaisant „istorinės” Putino klaidos”, – vakar pareiškė Macronas, tuo labai įžeisdamas Ukrainos žmones. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kaip mat sureagavo į Prancūzijos prezidento Macrono komentarą, tviteryje paskelbdamas, kad „raginimai vengti Rusijos pažeminimo gali tik pažeminti Prancūziją ir kiekvieną kitą šalį, kuri to reikalaus. Būtent Rusija pati save žemina. Mums visiems geriau susitelkti ir pastatyti Rusiją į vietą. Tai atneš taiką ir išgelbės gyvybes”.
Macronas taip rūpinasi Putino veidu ir taip stengiasi Rusijos orumo išsaugojimu, kad galėtų nedelsdamas paprašyti Rusijos pilietybės, kaip tai padarė jo tautietis Gerar Depardieu. Gertų vyrai vyną jachtoje su vaizdu į Mariupolį…
Ukrainos derybų grupė teigia, kad derybos su Rusija gali būti tęsiamos sustiprinus Ukrainos pozicijas. Ukrainos derybinės pozicijos matuojamos ginklais ir jų efektyvumu, būtent taip, kaip šiandien reikia kalbėti su Rusija.
Ukrainos „Energoatom” paskelbė, jog šįryt 5.30 val Rusija įvykdė dar vieną branduolinio terorizmo aktą: Rusijos sparnuotoji raketa praskrido kritiškai žemai virš Pietų Ukrainos atominės elektrinės. Greičiausiai ši raketa buvo paleista į Kyjivą, kur šį rytą griaudėjo sprogimai.
Šiknarankiai besisvaidydami klišomis raketomis pridarys bėdos ir sau, ir pasauliui. Spjaukim triskart per petį.
Smūgiai į Kyjivą greičiausiai Kremliaus beviltiškumo ženklas, suvokiant, kad diena X, kuomet Ukraina pereis į kontrpuolimą artėja. Jau dabar su turimais ginklais ukrainiečiai didvyriškai stumia okupantą iš Severodonecko. Turėdami modernią ginkluotę ir išmokę su ja veikt, ukrainiečiai okupantui užkurs tikrą pragarą. Arestovičius garsiai mąsto, kad persilaužimas fronte įvyks liepos gale – rugpjūtį, o Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paskelbė optimistines prognozes, kad karas baigsis dar šiais metais. Mes esame kiek atsargesni ir manytume, kad aktyvūs veiksmai turėtų baigtis iki žiemos. Bet karas, jei Rusija nebus demilitarizuota, denacifikuota ir nuteista už karo nusikaltimus, tęsis.
Be esminių pakitimų. Nepatvirtintais duomenimis nuo vadovavimo Donbaso „karinei operacijai“ nušalintas „Sirijos skerdikas“ Dvornikov. Per du mėnesius intensyvių bombardavimų nepasiekta jokių esminių operacinių tikslų, išskyrus Iziumo ir Popasnos užėmimą. Nepasiteisino bombų ir raketų taškymo taktika. Ar tai tiesa ir ar karo nusikaltimų vairas perduotas generolui Genadij Židko, sužinosime. Dažnas karo vadų keitimas rodo, kad Kremliaus režimas blaškosi ir yra labai nepatenkintas karo eiga.
Iki birželio 11 d. pratęstas Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimo terminas. Bresto srityje vyko pratybos, kuriose dalyvavo ir Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų kariai.
Rytuose rusai daugiausia dėmesio skiria puolamosioms operacijoms, siekiant apsupti Ukrainos karius Severodonecko ir Lysičiansko rajonuose ir blokuoti pagrindinius logistikos kelius.
Slovjansko apylinkėse priešasi baigė pergrupuoti karius. Kai kurie daliniai juda į priekį Dovhenke – Dolyna ir Bražkivka – Vernopilja kryptimis.
Avdijivkos, Kurachivo, Novopavlovsko ir Zaporožės kryptimis okupantai apšaudo priekinę gynybos liniją ir ukrainiečių kariuomenės užnugarį.
Pietuose, Chersono srityje, driskius gynybinėse pozicijose naikino Ukrainos aviacija.
Ukrainos karinių oro pajėgų naikintuvai patruliuoja valstybės oro erdvėje ir teikia ugnies paramą kariuomenės daliniams.
Norvegijos savaeigės haubicos M109A3 jau daužo priešą priešakinėse fronto linijose.
Vakar prie ukrainietiškai lietuviškų barščių bendraujant su 2014-ųjų Donecko oro uosto gynėju, buvome pusiau juokais, pusiau rimtai paprašyti nevadinti driskių, vagių, žudikų, prievartautojų ir marodierių orkais. Agresoriaus ir okupanto ginkluotų nusikaltėlių gauja to neverta.
Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys
*****
Rusijos karo technika sunaikinta kelyje netoli Kutuzivkos kaimo Charkovo srityje, Ukrainai išvarius Putino pajėgas iš miesto (dailymail.co.uk)
Dr. Violeta Vasiliauskienė, teisininkė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė
Apie duomenų objektyvumą ir mokslininkų etikos aspektus civilinės sąjungos įstatymo kontekste
Prieš pasirodant civilinės sąjungos įstatymo projektui, tarp mokslininkų pasklido laiškas, raginantis pasirašyti raštą, išreiškiantį paramą partnerystę įteisinančiam įstatymo projektui. Šiame laiške, kai jis buvo teikiamas mokslininkams pasirašyti, nebuvo net pateiktas planuojamo svarstyti įstatymo projektas, su kuriuo galėtų susipažinti pasirašantieji, nebuvo jokių mokslinių argumentų, parodančių tokio įstatymo svarstymo poreikį, galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes kitoms gyvenimo sritims. Nėra paskaičiuota, kokiam žmonių skaičiui toks įstatymas gali būti aktualus, nesiremiama jokiais tyrimais ar net apklausomis.
2022 m. kovo mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus atlikta Lietuvos gyventojų nuo 18 m. iki 74 m. apklausa apie požiūrį į partnerystės įteisinimą Lietuvoje ir šios apklausos rezultatai šiame laiške ignoruojami.
Tiek rašto turinys, tiek pats civilinės sąjungos įstatymo pateikimas Seime kelia klausimų dėl jo atitikties mokslinei etikai. Kad ir kaip interpretuotume etiką, vertindami ją pagal modernybės ir pomodernybės teorijas, o mokslininkus pagal etines pozicijas skirstytume į situacionistus, absoliutistus, subjektyvistus ir eksepcionistus (D. R. Forsyth, 2019) vis tik turime pripažinti, kad pažeidinėti etikos normas mokslininkams neleidžiama.
Kai kalbama apie mokslinį požiūrį, tai tyrimų metodologija reikalauja formuluoti hipotezes, kurios arba pasitvirtina, arba ne. Etika besivadovaujantis mokslininkas privalo būti atviras gautiems duomenims ir tais atvejais, kai hipotezė pasitvirtina, ir tada, kai ji nepasitvirtina, nes mokslininko misija atskleisti tikrovę tokią, kokia ji yra, o ne pritempinėti tikrovę prie iš anksto užsakyto rezultato. Išankstinis nusistatymas ir argumentais nepagrįstas reikalavimas Seimo nariams balsuoti vienaip ar kitaip, nepateikiant JOKIŲ tyrimais ar praktika pagrįstų argumentų, nesiderina nei su mokslu, nei su logika, nei su padorumu.
Kai tokiais ideologiniais argumentais remiantis įstatymas buvo sukonstruotuotas, nereikia stebėtis, kad pristatydama Seimo narė Jurgita Sejonienė pateikė nieko bendro su realybe neturinčius skaičius: “Nesusituokusių jaunų žmonių Lietuvoje yra daugiau nei pusė milijono”. Pažiūrėjus Statistikos departamento duomenis, susidaro įspūdis, kad nesusituokusiais jaunais žmonėmis ji laiko vaikus, kurių nuo 0 iki 18 metų priskaičiuojama 495 618. Įdomi interpretacija vaikus vadinti nesusituokusiais jaunais žmonėmis. Dar Lietuvoje 13,9 proc. namų ūkių yra du suaugę jaunesni negu 65 m. asmenys be vaikų. Tai yra 386 901 asmenys. Gal juos p. Sejonienė laiko nesusituokusiais jaunais žmonėmis?
Bet dar daugiau nuostabos kelia p. Jurgitos Sejonienės teiginys: ”Kiek yra homoseksualių žmonių, patikslinti negaliu, bet spėju, kad skaičius galėtų artėti prie milijono.” Kokiais šaltiniais rėmėsi įstatymą pristatinėjanti Seimo narė, neaišku. Ir ji pati šaltinių nenurodė. Kad jos pateikti skaičiai prasilenkia su tikrove, akivaizdu. Lietuvoje 38,3% visų namų ūkių sudaro vieno asmens namų ūkiai. Tai apima 1 057 715 žmonių. Ir visus juos p. J. Sejonienė laiko homoseksualiais?
Ir tokią interpretaciją ji laiko suderinamą su objektyviais duomenimis ir etika? Arba ši Seimo narė neadekvačiai vertina tikrovę, arba ji visai neatsakingai pristatė poreikio tokiam įstatymui pagrindimą. Kaip galima pozityviai vertinti visą įstatymą, jei net minimalios situacijos analizės nėra atlikta, nekalbant jau apie rimtesnius tyrimus įvairiais aspektais.
Ką reiškia toks neatsakingas įstatymą pristatinėjančios Seimo narės nesiskaitymas su statistikos duomenimis? Jei ši Seimo narė šitaip gali pateikti lengvai suskaičiuojamus duomenis, tai ko verti jos kalbėjimai apie dalykus, kurių taip lengvai negalima numatyti, nuspėti, suskaičiuoti? O juk įstatymo priėmimas reikalauja rimto įsigilinimo ir kritinio mąstymo, prognostinių duomenų, rizikų, sąnaudų ir naudos santykio įvertinimo? Ko vertas TOKS įstatymas ir TOKS jo pateikimas?
Ir už tokį įstatymą nubalsavo pusė Seimo narių! Atrodo, kad jie net neišgirdo šios Seimo narės neadekvataus atsakinėjimo į klausimus? Apie kokią Seimo nario atsakomybę ir demokratiją galima kalbėti, jei taip vyksta įstatymo pateikimas ir jis toleruojamas?
Tiesa, “Vakaro žinių“ paklausta, kokia informacija naudojasi, J.Sejonienė teigė, kad ištarta frazė – tik nesusipratimas. Pastaruoju metu ji spėjanti, kad homoseksualių žmonių Lietuvoje yra apie šimtas tūkstančių.
Jei tokiu “tikslumu” Seimo narė(!) pateikinės duomenis, niekas nebenustebs, kad kito laikraščio paklausta ji pasakys, kad dabar jau spėjanti, kad tokių žmonių yra apie tūkstantį? Ir pagal tokius duomenis bus pateikinėjamas įstatymas, reikšmingai paveiksiantis šalies situaciją?
Visus, kam artimas šokio menas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė šį penktadienį, birželio 10 d. 18.30 val., kviečia į jubiliejinį „Kūrybinio impulso“ vakarą. Jame išvysite aštuonias naujas ir aštuonias reikšmingiausias ankstesnių metų kompozicijas.
„Prieš dešimtį metų prasidėjęs „Kūrybinio impulso“ eksperimentas tapo gražia teatro tradicija, už kurią turime būti dėkingi buvusiam LNOBT baleto meno vadovui Krzysztofui Pastorui. Kasmetinis choreografinių kompozicijų vakaras – tarsi trupės barometras, atskleidžiantis, kuo tais metais trupė gyveno ir kas jai rūpi“, – tvirtina K. Pastoro darbus trupėje tęsiantis Martynas Rimeikis.
Jubiliejiniame vakare bus rodomos ne tik naujos, bet ir atgaivintos geriausios ankstesnių metų kompozicijos. Viena iš jų – prieš dešimtmetį pirmajam „Kūrybiniam impulsui“ sukurta debiutinė paties M. Rimeikio miniatiūra „Belaukiant Godo“, ženklinusi jo, kaip choreografo, kūrybos kelio pradžią.
„Įdomus jausmas sugrįžti į save tokį, koks buvai prieš dešimtį metų. Repetuojant po tokios pertraukos, aišku, norisi kažką keisti, pagerinti, bet sąmoningai sau to neleidžiu ir palieku taip, kaip buvo. Juk „Kūrybinio impulso“ kūriniai paprastai turi „drugelio gyvenimą“: gražų, bet trumpą“, – pastebi dabartinis LNOBT baleto meno vadovas.
Visapusiškos kūrybos pamokos
Bendra spaudos konferencija. Nuotr. Martyno Aleksos
„Mums „Kūrybinis impulsas“ vertingas tuo, kad šiame projekte viską nuo pradžių iki galo atlieka patys baleto artistai. Esame ne tik choreografai, bet ir koordinatoriai, spektaklių kostiumų autoriai, šviesų dailininkai ar netgi renginio plakato dizaineriai (už šiųmetinį plakatą esame dėkingi baleto solistei Gohar Mkrtchyan). Todėl tai puiki erdvė ieškoti būsimų kūrėjų Lietuvos padangėje“, – teigė „Kūrybinio impulso“ koordinatorė, nacionalinės trupės primabalerina Kristina Gudžiūnaitė.
Jau šešiuose „Kūrybiniuose impulsuose“ savo kompozicijas pristačiusi baleto repetitorė Živilė Baikštytė pritaria, jog projektas labai daug ko išmokė. „Pirmiausiai čia išmokstama kurti greitai ir tiksliai. Žinoma, norėtųsi dirbti lėčiau, bet tam niekada nebūna laiko“, – pripažįsta jau patyrusi choreografė.
Vyresnieji įkvepia ateinančiuosius
Kūrybinis impulsas. Nuotr Martyno Aleksos
Šiųmetinio „Kūrybinio impulso“ debiutantas, jaunas baleto artistas Edvinas Jakonis sako, kad choreografine kūryba susidomėjo dar besimokydamas Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kurioje irgi vykdavo panašūs moksleivių autoriniai pasirodymai.
„Bet mane ypač žavėdavo ir įkvėpdavo čia, teatre, rengiami „Kūrybiniai impulsai“. Iki šiol prisimenu M. Rimeikio pirmąją kompoziciją „Belaukiant Godo“: jos įspūdis mane visus tuos metus motyvavo ugdyti estetinį skonį ir ruoštis nuosavai kūrybai“, – neslėpė E. Jakonis, choreografiniam debiutui simboliškai pasirinkęs Adagio iš visiems baleto mokyklos absolventams puikiai žinomos ir LNOBT scenoje rodomos Sergejaus Prokofjevo „Pelenės“.
Naujas kompozicijas šių metų „Kūrybiniam impulsui“ taip pat parengė baleto šokėjai Julija Stankevičiūtė, Olga Konošenko, Greta Gylytė, Charlotte Lejeune, Miryam Roca Cruz, Imanolis Sastre Martinas ir choreografė Edita Stundytė. Miniatiūrą, atliekamą ukrainiečių artistų, Lietuvos žiūrovams pristatys ir neseniai gastroles mūsų šalyje baigusio Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro trupės primarijus Dmytro Vasylievas.
Renata Baltrušaitytė | Atstovė spaudai Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras renata.baltrusaityte@opera.lt | www.opera.lt
Dr. Violeta Vasiliauskienė, teisininkė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė
