Visą žemės rutulį kelis kartus apskriejo žinia, kad lietuviai baigiantis pavasariui suaukojo daugiau nei 5 milijonus eurų garsiojo kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui, užsimoję įteikti tokią neeilinę dovaną už laisvę besikaunančiai Ukrainai. Nuostabu yra dar ir tai, kad buvo planuojama rinkti pinigus bepiločio lėktuvo įsigijimui tris savaites, tačiau reikiama suma į sąskaitą sutekėjo per tris dienas.
Ryšium su šia istorija Lietuvos vardas vėl sušmėžavo įtakingiausių pasaulio dienraščių antraštėse ir respektabiliausių TV žinių pranešimuose.
Šios triumfališką susidomėjimą sukėlusios akcijos užmanytojas yra žurnalistas, rašytojas ir visuomenė veikėjas Andrius Tapinas ir jo TV „Laisvė“. Taigi neatsitiktinai spaudos pranešimų antraštės bent Lietuvoje, kur gerai žinoma, kas yra A.Tapinas, skelbė, kad 5 ar beveik 6 milijonus eurų, skirtų kovojančiai Ukrainai, surinko Andrius Tapinas. Savo ruožtu žurnalistas Tapinas, neprisiimdamas visos garbė sau, jau suspėjo papasakoti ne vieną iš pirmo žvilgsnio tarsi ir graudžią, be drauge ūpą pakeliančią istoriją apie tai, kad pinigus šiai Ukrainą paremiančiai akcijai aukojo taip pat babytės ir anūkai.
Kas be ko, A.Tapinas, be kitų savo talentų, yra dar ir puikus organizatorius, sugebantis išjudinti, uždegti ir sutelkti žmones geriems darbams. Tai matėme ne vieną kartą. Drauge negaliu atsikratyti įspūdžio, kad jau ne pirmą kartą jo pilietinėmis iniciatyvomis išjudinami dirvonai pakraščiuose yra apkrečiami piktžolėmis, o visuomeninės vaišėse išstatyti pyragai kartais būna stipriai karstelėję. Taip ir šįkart, nušviestas rampų, žinomas žurnalistas nepraleido progos išjudinti žmonių nuomones prezidento Gitano Nausėdos niekinimo linkme dėl to, jog anas neva nesudalyvavo TV laidoje, raginančioje aukoti pinigus kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui.
Toli gražu nesu prisiekęs prezidento G. Nausėdos gerbėjas, tačiau negaliu atmesti ir to, kad LR prezidentas stovi atokiau nuo pažangizmo lozungų užkurto lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės naikinimo vajaus, nesitapatina su „laiko dvasia“, kuri mūsų atveju kartais jau tampa visiškai panaši, – nesutirštinus spalvų, – į naujosios konfigūracijos stribų entuziazmo kuriamą parazitinę ataugą.
Kaip atrodo, būtent dėl tokio tipo „nedalyvavimo“ jis susilaukia nešvankaus puolimo, niekinimo, dergimo. Kita vertus, tai, kad G.Nausėda savo ruožtu nesudalyvavo A.Tapino TV laidoje taip pat yra pridėtinę vertę kuriantis laimingas atsitiktinumas, leidžiantis pinigų rinkimo Ukrainos kovai akciją atpažinti kaip spontaniškumo stebuklą, kaip gelminį pilietiškumo, tautiškumo, liaudiškumo pasireiškimą, įvykusį be parodomojo politikų tarpininkavimo. Neabejojo, kad savo ruožtu G.Nausėda pluša Ukrainos paramos frontuose savo kompetencijos ribose negailėdamas jėgų.
Kartais sakoma, kad prezidentas G.Nausėda nesugebėjo peržengti savo ambicijų, nepakviesdamas kai kurių žurnalistų į iškilmes Prezidentūroje arba štai pats neatvykęs į TV laidą, pakviestas A. Tapino.
Kaip nuostabu, staiga išaiškėjo, kad prezidentas tikrai nesiveržia bendrauti su tais visuomenė nuomonės formuotojais, kurie jį paprasčiausiai dergia, žemina, ar ne? Tačiau nereikia apsimesti, visi gerai suprantame, kad išryškėjusi priešstata nė iš tolo neturi nieko bendro su kritiniu prezidento veiksmų vertinimu, nuomonių išsiskyrimu pliuralistinėje visuomenėje, o yra forsuoto niekinimo kampanija, peržengiantis visas ribas nešvankus užpuolimas, kiaulių choro žviegimas. O jeigu prezidentas išties atlapotų duris ir širdį net ir naujosios konfigūracijos nešvankumo trubadūrams, ar jie išdrįstų atlaikyti žvilgsnių akistatą, neįsistatę kiaulės akis, a?
Kartas nuo karto A.Tapiną ištinka priepuoliai, kai jis pradeda matuotis G.Nausėdos kepurę, įrodinėdamas, kad jis anojo vietoje viską padarytų kitaip, t. y. daug geriau. Paprastai tokiais atvejais kažkur šalia pasigirsta A. Tapino bendražygio Arūno Valinsko balselis, skelbiantis nuomonę, kad G.Nausėda yra bekiaušis prezidentas.
Žinia, dėl G.Nausėdos dar gali būti ir kitokių nuomonių, kai drauge Lietuvoje jau niekam nėra jokia paslaptis, kad A.Valinsko pusapvalumai yra užbambę neišsivystimo stadijoje tiek apačioje, tiek viršuje. Viskas prie ko prisiliečia A.Valinskas tampa kiču, todėl jam drąsiai būtų galima įteikti auksinę kičo šimtmečio kavalieriau žvaigždę.
Neatsakingai sutirštinčiau spalvas, šiuos mūsų herojus pavadindamas tiesiog kiaulėmis. Greičiau jie yra žmonės, sergantys karvizmo liga. Žinia, karvės gali būti daugiau ar mažiau pieningos, tačiau visų jų uodegos yra šūdinos.
XXX
kiekvieną
pavasarį
taip
daros
kad
laksto
iš naujo
nukirstagalvis
padaras
skleisdamas
paniką
……………………
iš
daugtaškio
skleidžiasi
pumpurai
markstos
iškart
prabudusi
žvaira
azijietė
gėlė
ir
dyksta
visur
nei
skustuvas
aštri
žolė
naujo
karvių
baleto
reikmėm
Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas
Ne vienas žmogus atkreipė dėmesį, kad LRT paskelbė Lietuvą ir rezistentus šmeižiantį interviu su čia besilankančiu ir aiškiai į Lietuvos specifiką neįsigilinusiu istoriku Benu Tsiyonu Klibanskiu.
Paskelbtas ir lietuvių, ir anglų kalbomis, taigi subalansuota valstybės juodinimui ir užsienyje. Interviu teigiama, kad Vilniuje yra paminklas Noreikai ir kad tai gėdinga, nes Noreika atsakingas už žydų suvarymą į getus nužudymui. Ne visiškai tiesiogiai apie jie, bet pasakoma, kad „naujieji herojai [Lietuvoje] yra žmogžudžiai“. Kontekstas – klausimas apie Noreiką, taigi Noreika žmogžudžio pavyzdys.
Neįmanoma dalykiškai reaguoti į šmeižikiškus teiginius, kai nesivarginama jų pagrįsti. Tai tiesiog juodinantys lozungai. Tarkime, kad Noreika buvo atsakingas už žydų perkėlimą į Žagarės getą, nes perdavė „žemyn“ vokiečių okupacinės administracijos įsakymą. Tai didelis „tarkime“. Bet net jeigu taip, ponas Klibanskis padaro tris dalykus:
1) Pasako, kad žydai suvaryti į getus nužudymui („to kill them“ – specialiai remiuosi anglišku tekstu, jis pristato Lietuvą pasauliui), nors tuo metu, kai Noreika perdavė šį okupantų įsakymą, getai žydams buvo saugesnė vieta nei laisvė, nacių okupuotų kraštų valdininkai ir net patys naciai dar nežinojo „galutinio sprendimo“. Laisvėje žydai buvo masiškai žudomi, o didmiesčių getuose visgi gyveno. Teigti, kad Noreika pasirašė jų perkėlimą nužudymui yra labai esminis ir labai melagingas ar bent neįrodytas teiginys.
2) Nutyli (arba nežino), kad Noreika organizavo ir globojo žydų gelbėjimo tinklą Šiaulių apskrityje, verbavo į jį žmones, ką liudija ne kokie naciai, o patys pripažinti žydų gelbėtojai, pasaulio teisuoliai. Pasakyti, kad žmogus iš esmės dalyvavo žydų žudynėse, bet nutylėti, kad tuo pačiu metu dalyvavo ir jų gelbėjime, yra ne istoriko kalba, o ideologinė propaganda. Dar svarbiau – toks makabriškas disonansas, kaip žmogus gali vienu metu ir sąmoningai dalyvauti žudyme, ir dalyvauti gelbėjime, turėtų padėti skaitytojui suabejoti ir sąmoningu dalyvavimu žudyme. Bet kai nutylima, abejonių nekyla.
3) Apibendrina, nors ne visiškai eksplicitiškai, kad Noreika yra žmogžudys. Reikia suprasti, kad dėl to, jog perdavė įsakymą perkelti žydus į Žagarės getą „žudymui“, nors įsakymo metu laisvėje žydai jau buvo žudomi, o didmiesčių getuose – gyvendavo. Noreika nenužudė nė vieno žydo kaip žydo, nebent kaip okupacinio režimo kolaborantą nežiūrint tautybės. Bet „žmogžudys“ („murderer“).
Tokiais išvedžiojimais nuolatos juodinami dažniausiai nuo sovietų, o kartais ir nuo nacių okupacinių struktūrų rankų mirę rezistentai. Noreika yra toks rezistentas. Sovietai jį nukankino ir nužudė 1947 metais. Kaip toks jis yra sovietų vykdyto lietuvių tautos genocido auka. Europos Žmogaus Teisių Teismas (kaip ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) yra įsigaliojusiu sprendimu pripažinęs, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas laikytinas lietuvių tautos genocidu, siekiant paveikti lietuvių tautos demografinę padėtį. Taigi žuvusių ginkluotos antisovietinės rezistencijos dalyvių juodinimas yra ne bet ko, o genocido aukų juodinimas.
Save gerbianti valstybė neturėtų to leisti ar juo labiau skatinti, pati iš biudžeto finansuodama tokio šmeižto skleidimą. Save gerbianti valstybė turėtų visomis teisėtomis priemonėmis ginti savo patirto genocido aukų atminimą. Tiesą sakant, valstybė, kurią tarptautiniai teismai pripažįsta patyrus genocidą paprastai apie tai šaukia visam pasauliui, kad tas faktas nusėstų žmonijos sąmonėje, kad visi žinotų buvus lietuvių genocidą, kaip kad žino žydų, armėnų ar tutsių genocidą. Lietuva nieko panašaus nedaro. Lietuvos LRT pats lietuvių ir anglų kalbomis skelbia straipsnius, kuriuose be jokių įrodymų žmogžudžiais vadinamos ir selektyviai neigiamai pristatomos sovietų vykdyto genocido aukos.
Tokiame kontekste Nacionalinis susivienijimas šią gegužę paskelbė viešą laišką dėl Lietuvoje vykdomos „minkštosios denacifikacijos“, t.y. bandymo išnaikinti lietuviškąjį nacionalizmą, tautinę istorinę atmintį, stabdymo. Ši denacifikacija, kitaip nei Ukrainoje, vykdoma tik propagandos ir socialinio spaudimo, šališko akademinio ir žiniasklaidos darbo priemonėmis. Beveik niekas išskyrus visokias tremtinių ir laisvės kovotojų organizacijas nedrįsta to deramai įvardyti. Bet šuns balsas į dangų neina.
Nacionalinio susivienijimo viešame laiške teigiama, kad viešos abejonės dėl tautos didvyrių įamžinimo privalo būti paremtos nacionalinių ar tarptautinių teismų sprendimais. Nepagrįsti išpuoliai prieš rezistencijos dalyvius laikytini išpuoliais lietuvių tautos genocido aukas. Tą darantieji kaip tokie turėtų būti metodiškai viešinami. Kas reiškia, kad nei Klibanskis, nei Venclova negali tiesiog išstoti viešai su sovietų vykdyto genocido aukas šmeižiančiais teiginiais ir be jokio teismo sprendimo reikalauti didvyrius paskelbti žmogžudžiais, o jų viešo įamžinimo ženklus pašalinti. Nori tą padaryti? Reikėtų teismo pripažintų įrodymų. Neturi? Susilaikyk nuo šmeižto. Kad žodžiai pagaliau pradėtų kažką reikšti, o žmonės už juos atsakyti.
Mano galva, labai geras pasiūlymas, Foti knygos ir kito tarptautinio Lietuvos juodinimo fone itin aktualus.
P.S. LRT pašnekovas Klibanskis net nežino, kad Vilniuje nėra jokio paminklo („monument“) Jonui Noreikai, nors viešai ragina jį pašalinti. Vilniuje yra tik atminimo lenta, o ir ta pakabinta merui besipriešinant. Tai detalė, bet rodanti visišką nesigaudymą temoje, kuria kalbama. Net propagandą galima kurti kokybiškiau.
Izyum. Vakar pabandęs laimę puldamas Dovhenke ir Dibrivne, šiandien agresorius šluostosi kruviną snarglį. Vyksta pajėgų pergrupavimas. Tai gera proga ir ukrainiečiams papildyti savo praradimus, kurie taip pat nėra maži.
Lyman:
Sunku s
prasti kaip ir kokiu būdu, bet visgi ukrainiečiai sugeba vis dar ginti pozicijas aplink Staryi Karavan. Tikėtina, kad ukrainiečiai vengia gynybą dėstyti statmenai kelio, suprasdami, kad tokiu atveju už nugaros tekant upei neliks gynybos gylio. Todėl panašu, kad palei kelią įrengė atramos taškus, ginasi ir kontratakuoja ir taip neleidžia orkams įsitvirtinti bei artintis prie tilto ir upės. Šiandien visos orkų atakos šiame sektoriuje buvo atmuštos.
Apie save priminė vakariniame Lyman flange veikusios orkų pajėgos. Šiandien atakuota Studenok, Sosnove ir Yarova. Tikėtinas šio puolimo tikslas ne ukrainiečių Lyman grupuotė, o Slaviansk. Jei agresoriui pavyktų pasiekti savo tikslų, orkai nuo Izyum ir Studenok suspaustų Pasika – Bohorodychne esančias ukrainiečių pajėgas. Tai leistų agresoriui nelaukti kol/jei kiti jų vienetai prasiverš per Rayhorodok, ir Slaviansk pulti iš šiaurės.
Severodonetsk. Pasiekę sėkmę šiaurės rytinėje ir rytinėje miesto dalyje, orkai bando užbaigti darbą – intensyvina puolimą iš pietų ir pietryčių, siekia nuo Toshkivka atnaujinti puolimą Lysychansk link. Ukrainiečiai ne tik ginasi, bet ir kontratakuoja mieste, orkai išmušti iš keleto gatvių. Nepaisant to, agresorius ir toliau kontroliuoja didžiąją dalį Severodonetsk miesto.
📌Bakhmut:
📍Agresorius suintensyvino Komyshuvakha puolimą, pasiekė taktinių laimėjimų, tačiau gyvenvietė vis dar ukrainiečių rankose. Jau dabar kyla logistinių problemų aprūpinti ukrainiečių „kišenę“ Zolote. Jei orkams pavyks iš pietų pasiekti Lysychansk priemiesčius ir ten įsitvirtinti, Zolote gynėjų padėtis bus dar blogesnė ( blokuotos 4 iš 5 gynybos perimetro linijų, galimybė kryžmine artilerijos ugnimi atakuoti susisiekimą su Siversk).
Sunkūs mūšiai dėl Bakhmut – Lysychansk kelio tęsiasi. Ukrainiečiai atmušė visas atakas prieš Nahirne ir Bilohorivka
Jeigu kas sekate Ukrainos Gynybos štabo kasdienines apžvalgas tai turbūt pastebėjote tendenciją, kad agresoriaus atakų skaičius kiek mažesnis, tačiau panašus kaip prieš tris keturias savaites, o sunaikintos orkų technikos kiekiai krito dramatiškai. Pvz. nuo 19 sunaikintų tankų per parą sumažėjo iki 5 ar 3. Viena iš priežasčių – pasikeitusi orkų taktika. Pamenate, prieš kurį laiką Vakarų spaudoje pasirodė informacija, kad agresorius nuo operacijų BTG lygiu pereina į kuopų lygmenį. Manytume, kad tam yra kelios priežastys:
agresoriaus milžiniški šarvuotos technikos nuostoliai, verčia performuoti manevrinius vienetus, iš RF gilumos traukti senus technikos vienetus. Tokiu būdu BTG pagal etatus neužpildo, tad siekiama užpildyti bent kuopas ir kuopų taktines grupes. Ką jau kalbėti apie paramos padalinius, tokius kaip aprūpinimo, ryšių, oro gynybos, inžinerijos ar netiesioginės ugnies vienetus, kurie šiaip turėtu būti kiekvienos BTG sudėtyje. Greičiausiai, dabar bandoma juos centralizuotai laikyti ir paskirstyti pagal poreikį konkrečiose fronto vietose, ten kur tam tikru metu reikia.
po eilės operacinių pralaimėjimų (Kyiv, Charkiv) ir nepasiekus operacinių tikslų prie Izyum ir Zaporozhia, agresorius priverstas siekti mažesnių tikslų geografiškai mažesnėje operacinėje erdvėje. Kariauti BTG taktine prasme tampa nepatogu, jos gali viena kitai trukdyti, struktūra per griozdiška, todėl pagrindiniu taktiniu vienetu tampa kuopa.
Agresorius mūšiuose taip pat mokosi ir vis mažiau matome tokių atakų kolonomis, kokios buvo vasario, kovo ar balandžio mėnesiais. Orkai pagrindinį vaidmenį operacijose teikia didžiulės persvaros ugnimi susikūrimui (artilerija, aviacija) konkrečiuose puolimo ruožuose, o tik tada judina manevrinius vienetus. Ukrainiečiai nors ir nejaučia tokio artilerijos šaudmenų bado kaip prieš dvi savaites, tačiau ir dabar ypač trūksta SSdidesnio nuotolio salvinės artilerijos, kuri slopintų orkų artileriją visu jų gynybos gyliu ir neleistų formuoti puolamųjų grupuočių.
Sudėjus šias priežastis matome ne tik sumažėjusius orkų šarvuotos technikos nuostolius, bet agresoriaus sėkmę mūšio lauke atskiruose ruožuose. No drama Laukiam HIMARS‘ų
******
Ukrainiečiai apšaudo rusų pozicijas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pranešė, kad telefonu kalbėjosi ir su Zelenskiu, ir su Putinu bei siūlė surengti Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų derybas Stambule. Be to, jis akcentavo ir būtinybę atblokuoti Odesos jūrų uostą, iš kurio pasauliui galėtų būti tiekiami grūdai.
Kremlius susilaikė nuo komentarų apie taikos derybas, tačiau patvirtino Turkijos pastangas atverti jūrų kelią grūdų eksportui. Mes jau rašėme apie keistus sutapimus ir ryškėjantį Turkijos vaidmenį pasaulio galingųjų žaidime. Ar tai tik dar viena beviltiška pastanga, kitų beviltiškų pastangų serijoje, ar Erdoganui duota valia veikti, prieš tai Vašingtonui, Kremliui ir Kyjivui susitarus, anksčiau ar vėliau sužinosime.
Šiame telefoninių pokalbių fone sutampa (?) Joe Bideno įjungtas atbulinis dėl HIMARS tiekimo Ukrainai. Ši moderni toliašaudė salvinės ugnies raketų paleidimo sistema neva suteiktų ukrainiečiams galimybę smogti priešo taikiniams Rusijoje. Nežiūrint to, kalbama, kad ukrainiečiams bus tiekiama kiek senesnė MLRS M270. Visa tai atrodo keistokai, nes abi sistemos, priklausomai nuo užtaisų (raketų), gali pasiekti taikinius iki 300 km atstumu. Kažkas vyksta už uždarų durų, o vaizdas per rakto skylutę kol kas labai ir labai miglotas.
Vakar vakare Arestovičius teigė, kad Rusijai sustabdyti pakaks ir turimos ginkluotės, o be to, šiomis dienomis fronto liniją pasieks dar 12 savaeigių lenkiškų, 8 slovakiškos ir keliolika prancūziškų artilerijos sistemų.
Mes suvokiam, kad to nepakanka perlaužti karo eigai ir minčių bei sąmokslo teorijų gali kilti visokių. Faktas tas, jog Vakarai vis dar krūpčioja prieš Maskvos treptelėjimus ir rimtai užvožti žarstekliu banditui per kaktą, be pačių ukrainiečių, kol kas nėra kam.
Taip pat aišku, jog Vakarai neturi jokio plano, kaip demontuoti šiandieninę Rusijos imperiją ir linkę toliau, nors ir ribotai, bendrauti su Putinu. Tai vienadienės politikos pasekmė, ilgalaikės strategijos nebuvimas.
ES vadovai pagaliau pasiekė kompromisinį susitarimą dėl Rusijos naftos importo draudimo. Naftos tiekimas bus nestabdomas tik naftotiekiais (jais importuojama apie trečdalį visos Rusijos naftos).
Be to, naujas Europos sankcijų paketas apims Rusijos banko „Sberbank” atjungimą nuo tarptautinės tarpbankinės sistemos SWIFT, dar trijų Rusijos valstybinių transliuotojų transliacijų ES blokavimą ir sankcijų taikymą asmenims, atsakingiems už karo nusikaltimus Ukrainoje. Puiku.
Naftos ir dujų bei kitų žaliavų embargas Rusijai yra būtinas vertybiškai. Bet kaip uždaryti išaugusį pinigų srautą į Rusijos biudžetą, štai kur klausimas.
Daugiau kaip 200 įstatymų leidėjų iš maždaug 30 NATO šalių vienbalsiai pritarė deklaracijai „Stand with Ukraine / Palaikyti Ukrainą”, kurioje „griežtai smerkiamas Rusijos pradėtas karas”.
Oho! Rimtai čia. Vis gi, du dalykai labai svarbūs. Pirma, NATO Parlamentinė Asamblėja reikalauja, kad priešišką veiklą vykdantys Rusijos diplomatai būtų išsiųsti iš NATO šalių. Kalbama apie jų „darbą” – neapykantos, dezinformacijos skleidimą ir konfliktų kurstymą.
Antra, pabrėžiama, kad reikia įsteigti specialų tarptautinį tribunolą, kuris ištirtų, persekiotų ir patrauktų atsakomybėn asmenis, atsakingus už agresiją prieš Ukrainą.
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad okupantai nesubombarduotame Mariupolio uoste pradėjo vykdyti krovimo darbus. Nedidelėmis partijomis gabenami metalo kroviniai. Teigiama, kad Mariupolio uoste yra šeši civiliniai transporto laivai, priklausantys užsienio įmonėms, kuriais okupantai gali eksportuoti grūdus ir metalą.
Orkai toliau siekia iškelto operacinio tikslo – visiškos Luhanso ir Donecko rajonų kontrolės. Severodonecko, Bachmuto ir Limano kryptimis priešas toliau koncentravo savo pajėgas ir tęsė puolimą, griaudamas ir niokodamas civilinę infrastruktūrą, inžinerinius įtvirtinimus ir ukrainiečių karių pozicijas. Tolesnis okupanto tikslas – Slovianskas ir Kramatorskas.
Ukrainiečių jungtinės pajėgos pietuose neleidžia rusams persigrupuoti ir pasirengti puolimui Kryvyj Riho ir Mykolaivo kryptimi. Linkime jiems sėkmės ir sumanumo ne tik tiesiogiai lupant priešą, bet ir išnaudojant partizaninę / psyops taktiką okupuotose teritorijose tam, kad palengvintų reguliarioms pajėgoms kelią į pergalę.
Chersono ir Zaporižės kryptimis Ukrainos jungtinių pajėgų „Pietūs” kariams pavyko kontr-atakuoti ir prasiskverbti į rusų kontroliuojamas teritorijas 8-10 kilometrų. Šiose kryptyse rusų karių moralė itin žema dėl vėl sutrikdyto tiekimo – orkams tenka šaudyti ir ėsti šunis. O dar du mėnesius atgal prie Kyjivo ir Charkivo išsigimėliai smaginosi juos tiesiog kardami ar gyviems lupdami odą.
Ukrainiečių žvalgyba praneša apie rusų ketinimus pulti Slobožansko kryptimi. Matyt, Žuravliov turi užduotį, susijusią su Charkivu ir tiekimo keliais iš Rusijos į Iziumą.
Orkai naktį raketomis apšaudė Sloviansko gyvenamuosius kvartalus. Mažiausiai trys žmonės žuvo, šeši sužeisti.
Gegužės 30 d. rytą galingas sprogimas nugriaudėjo okupuoto Melitopolio centre, netoli Zaporižės srities prorusiško gauleiterio, Rusijos statytinio, buvusio Ukrainos parlamento nario Jevheno Balickio namų. Du kolaborantus išvežė į ligoninę, kur jiems buvo suteikta skubi medicininė pagalba. Partizanai ateina ne tik pas Ivaną į namus, jie siunčia žinią ir kolaborantams, kaip ir mūsų žaliukai karo po karo metu, 1944-1965 m.
Praktikuojantis psichiatras Romanas Dolinskis teigia, kad atlikus išsamią Putkos veiksmų analizę, galima daryti išvadą, kad jam pastebimai trūksta empatijos, jis yra žiaurus savo artimiausios aplinkos atžvilgiu, nepasitiki savimi ir mano, kad teisus tas, kuris fiziškai stipresnis ir agresyvesnis.
Psichitaras daro išvadą, kad Putlerio elgesys yra artimas priešmirtinei Stalino būsenai. Štai kaip. Mes tokias išvadas padarėme prieš 22 metus, nors nesame praktikuojantys. Ehm, psichiatrai.
Dar vienas įrodymas, kad taktinė medicina (na bent jau elgesys su sužeistuoju, turniketo naudojimas) gyvybiškai svarbu ne tik kariui.
Locked N’ Loaded
Šiaurinis Donbaso flangas:
Charkiv. Be didelių pakitimų. Ukrainiečiai toliau lokaliomis atakomis kramto orkų gynybą, šie bando gintis ir taip pat kontratakuoti, abi pusės aktyviai naudoja artileriją. Agresorius ir toliau atakuoja civilinę infrastruktūrą aplink Charkiv.
Izyum. Agresorius ir vėl nenuilstamai verčia savo pajėgas atakuoti. Šį kartą ir vėl bandyta pagerinti savo taktinę padėti prie Dovhenke, bet pagerino tik ir taip derlingos Ukrainos žemės derlingumą.
Lyman. Orkai toliau kaupia pajėgas Lyman mieste ir apylinkėse, vykdo žvalgybą, dirba abiejų pusių artilerija. Visgi panašu, kad ukrainiečių pajėgų yra likę į pietryčius nuo miesto (Dibrove – Ozerne) ir galimai pietvakariuose esančioje miškingoje vietovėje. Tiesa, jų dydis, galimybės ir tikslai nėra aiškūs. Atrodo, kad orkai geba pasiekti upės ruožą prie Rayhorodok. Sunku tai pavadinti placdarmu, galimai tai tik vietovė, kurioje veikia orkų žvalgybos vienetai ir atskiri manevriniai vienetai. Apie tai signalizuoja gana vangus mūšis su kitame krante Rayhorodok esančiomis ukrainiečių pajėgomis. Tačiau jei nebus aktyvių ukrainiečių veiksmų, šis placdarmas netrukus bus sukurtas. Tuo pačiu didėja grėsmė, kad orkai forsuos Donec upę aplink Yampil ir atakuos Siversk.
Severodonetsk. Pasirodė oficialūs ukrainiečių pranešimai, kad orkai užėmė didelę dalį Severodonetsk miesto. Kuri konkrečiai miesto dalis užimta – sunkus spręsti. Tuo pačiu orkai suintensyvino puolimą iš pietryčių – pietų. Didėja miesto apėjimo iš pietų palei Donec upę ir atkirtimo nuo Lysychiansk galimybė. Sėdint ant sofos atrodo, kad gynėjams kritiškai svarbu išlaikyti šių objektų ir jų apylinkių kontrolę:
Promyslova g. ir kelio R66 sankirta bei Synetskyi gyvenvietė miesto šiaurės vakaruose, kuri svarbi išlaikant susisiekimą su Lysychiansk (sunku pasakyti, ar čia stovintis tiltas dar sveikas) bei siekiant neleisti apsupti miesto iš šiaurės vakarų palei Donec upę.
Bohdana Lishchyniy gatvę, kuri kerta miestą eina iš šiaurės į pietus ir dalina miestą į dvi dalis. Gatvė beveik visu perimetru yra tiesi ir leidžia ugnimi nesunkiai kontroliuoti judėjimą tiek ja, tiek judėjimą iš rytinės miesto dalies į vakarinę.
”Metelobaza“ ir geležinkelio linijų mazgo apylinkės šiaurinėje miesto dalyje. Šis ruožas pridengtų miestą nuo galimų atakų iš šiaurės (Rubizhne), saugotų ukrainiečių kairį flangą orkams puolant iš rytų.
Gvardiiskyi prospketas, einantis pietine miesto dalimi ir ypač jo sankirta su aukščiau paminėta Bohdana Lishchyniy gatve. Šis ruožas svarbus ginantis nuo orkų puolimo iš pietryčių ir pietų.
priemiestis Pavlohrad pietvakariuose, kurio kontrolė neleidžia orkams priartėti prie dviejų tiltų per Donec (bent vienas jų jau yra sunaikintas) ir neleisti palei Donec upę apsupti miestą iš pietvakarių.
Netekus bent vieno šių objektų kontrolės miesto gynyba taptų itin sudėtinga.
Bakhmut
Ukrainiečiai ir toliau gina Zolote „kišenę“. Orkams nepavyksta užimti Komyshuvakha ir pradėti čia esančios gynėjų grupuotės apsupimo.
Toliau tęsiasi sunkūs mūšiai prie kelio Bakhmut – Lysychiansk. Perskirsti kelio orkams nepavyksta, tačiau ir ukrainiečiai nepajėgia išmušti agresoriaus iš rytinėje kelio pusėje esančių aukštumų.
Centras. Be didelių pakitimų. Pastebėti orkų sunkieji minosvaidžiai „Tulpan“, kurie iš Mariupol juda į šiaurę. Soc.tinkluose pateikiama nuomonė, kad jie juda Avdiivka link. Tiesa, jokių argumentų nėra, lygiai taip pat šie minosvaidžiai gali keliauti Lysychiansk link (čia prieš kelias dienas ukrainiečiai sunaikino tokį minosvaidį, tad galima būtų laukti papildymo). Tačiau jei soc.tinklų OSINT‘ininkai teisūs dėl Avdiivka, tuomet neatmestina, kad po „darbo“ šiais minosvaidžiais atsinaujins įtvirtino Avdiivkos ruožo puolimas.
Zaporizhia. Be pakitimų.
Pietų kryptis. Ukrainiečių puolimas prie Davidiv Brid išsikvėpė, jie gina užimtas pozicijas. Tuo tarpu orkai bando komplikuoti ukrainiečių padėtį – susprogdino tiltą per Inhulec upę, kuriuo vyko gynėjų aprūpinimas, minuoja upės krantą. Tuo pačiu ukrainiečiai aktyvina savo veikimą šiaurėje ir atakuoja Arkhangelske – Vysokopilia ruože. Čia orkai turi didelių bėdų, yra galimybė, kad čia esanti orkų grupuotė gali atsidurti apsupime.
*****
Haubica M777 kažkur prie Bachmuto.
Šiandien ES dar sykį mėgins sutarti dėl 6-ojo sankcijų Rusijai paketo. ES svarsto, ar sušvelninti Rusijos naftos importo draudimą, kad patenkintų Vengrijos vadovą Viktorą Orbaną, blokuojantį energetines sankcijas Maskvai. Po to, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė iki metų pabaigos visiškai uždrausti rusiškos naftos importą, ES planai įstrigo. Vengrija, kuri yra labai priklausoma nuo rusiškos naftos, pareiškė, kad jai reikia penkerių metų ir milijardų eurų savo naftos perdirbimo gamykloms modernizuoti. Makronas savaitgalį siūlė atsižvelgti į Vengrijos situaciją ir kol kas uždrausti tik laivais plukdomos iš Rusijos naftos importą, kuris sudaro apie du trečdalius viso rusiškos naftos importo. ES kasdien Rusijai už energiją sumoka beveik 1 mlrd. eurų. Volodymyras Zelenskis kritikuoja tokį bloko negebėjimą susitarti dėl embargo: „- Pažiūrėkite, kiek savaičių Europos Sąjunga bando susitarti dėl šešto sankcijų Rusijai paketo. <…> Iš kur tie, kurie blokuoja šeštąjį paketą, gavo tiek galios ?”
Mes žinome iš kur: Budapešte ir kitose ES sostinėse sankcijas Rusijai blokuojantys „lyderiai“ ar jų patarėjai sėdi Maskvos kišenėje ir yra jai įsipareigoję. Kol ES nesukurs įrankių (o nepanašu, kad greitu laiku sukurs) Kremliaus rezidentus nušalinti nuo strateginių sprendimų, deja, progreso neverta tikėtis.
Putinas pareiškė, kad Rusijos sankcijos sudavė rimtą smūgį visai pasaulio ekonomikai (tik ne Rusijai). Putinas įsitikinęs, kad Maskvos izoliuoti neįmanoma. Kremliaus teigimu, Europa yra labai priklausoma nuo Rusijos dujų ir naftos. Jei ES suras tiekėjų kituose pasaulio regionuose ir pereis prie atsinaujinančių energijos šaltinių, „idealiausiu atveju” galės pakeisti tik 80 proc. energijos išteklių. Kliedesiai. Kremliaus bunkerinis, kaip kiekvienas šuo, loja, nes bijo. Bijo, kad ES išmoks energetinę Lietuvos pamoką.
Zelenskis vakar aplankė Charkivo miestą. ” – Rusija jau pralaimėjo ne tik mūšį dėl Charkivo, ne tik mūšį dėl Kyjivo ir mūsų šalies šiaurės”, – sakė jis. ” – Ji prarado savo ateitį ir bet kokius kultūrinius ryšius su laisvuoju pasauliu” – pareiškė Zelenskis. Vos tik informacija apie Zelenskio vizitą šiauriniame Charkive atsidūrė viešojoje erdvėje, į miesto prieigas pasipylė rusų raketos.
Lavrovas, duodamas interviu Prancūzijos kanalui TF1 pareiškė, kad Rusija neturėjo kito kelio apsaugoti savo kalbai ir kultūrai, tik pradėdama karinius veiksmus. Supratom. Nuo šiandien žmonių lavonai, rašistų sumesti ant Mariupolio supermarketo grindų mums bus rusiškosios kultūros ir jos nešėjų simbolis.
Okupantai nesugeba atkirsti Severodonecko ir Lysičiansko vienu metu, todėl koncentruojamasi į pirmojo niokojimą. Miesto šiaurinėje dalyje vyksta nuožmūs mūšiai. Taip pat ruošiamasi Sloviansko atakai. Maskva, nors ir smarkiai kraujuodama, skuba. Sirijos skerdikas generolas Dvornikov supranta, jog puolimas įmanomas tik dabar, kol Ukrainos nepasiekė reikiamas kiekis sunkiosios ginkluotės iš Vakarų.
Tačiau rusiškųjų fašistų planus pradėti puolimą pietų ašyje sužlugdė sėkminga Ukrainos kariuomenės ataka tarp Mykolaivo ir Zaporižės Chersono srityje. Okupantas yra priverstas trauktis ir gintis.
Okupantai apšaudė objektus Sumų srityje, taip pat ukrainiečių pajėgų atsakomybės ruožus į šiaurę ir šiaurės rytus nuo Charkivo miesto.
Sloviansko kryptimi rusai pergrupuoja karius, kad atnaujintų puolimą kryptimis Iziumas – Barvinkovė, Iziumas – Slovianskas.
Donecko srityje okupantai bando apsupti Ukrainos karius Lysičiansko ir Severodonecko rajonuose bei blokuoti pagrindinius logistikos kelius.
Kryvyj Riho kryptimi rusų artilerija toliau apšaudo ukrainiečių pozicijas.
Per pastarąją parą Donecko ir Luhansko kryptimis atremta keturiolika priešo atakų, sunaikintos dvi artilerijos sistemos, vienuolika šarvuotų kovos mašinų, dešimt transporto priemonių. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė dvi sparnuotąsias raketas ir tris bepiločius orlaivius.
Ukrainos generalinis štabas teigia, jog Donecko srityje Rusijos kariai ketino nužudyti generolą Valerij Solodčiuk, atsiųstą pažaboti kareivių sukeltų riaušių ir priversti juos tęsti kovą. Kariai atsisakė paklusti generolui ir buvo pasirengę susprogdinti „aukštuosius svečius”. Generolui teko sprukti. Apie incidentą neva liudija SBU perimtas telefoninis pokalbis. Nežinia, ar tai tiesa, ar ukrainiečių psyops, bet gražu.
Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys
******
Mūšis apkasuose.
Locked N’ Loaded
Šiaurinis Donbaso flangas:
Charkiv. Atrodo, ukrainiečiai perėmė iniciatyvą kovose no-mans-land aplink Tsupivka ir nedideliais žingsneliais juda link Kozacha Lopan.
Izyum. Agresorius linkęs patvirtinti vakarykštį mūsų spėjimą, ir vis daugiau jėgų metė į savo rytinį flangą Donec upės link. Vėl atakuotas Pasika – Bohorodychne ruožas, puolimą ukrainiečiai atmušė. Bent laikinai Izyum sektorius tampa dukterine Lyman sektoriaus įmone. Ar tokiu būdu orkų pajėgos šiame sektoriuje palaipsniui pereis į gynybą, o vienetai iš Izyum bus permetami į kitus sektorius (pvz. Lyman, Severodonetsk)? Ar tai tik laikinas vaidmens pakeitimas siekiant išnaudoti atsiveriančias galimybes Lyman ir vėliau bus grįžta prie bandymo priartėti prie Slaviansk? Pamatysime. Dabartinė situacija orkų propagandistams būtų gražus ekskiuzas apsimesti, kad prie Slaviansk jie nieko ir neplanavo, o tik laukė patogios progos paremti Lyman kryptį (toks sumažintas pralaimėjimo prie Kyiv dangstymo variantas).
Lyman. Puolusios orkų pajėgos išsikvėpė. Pasirodė pranešimų, kad agresorius palieka miestą. Šią informaciją reikia tikslinti – 1) išvedami kovingumą praradę vienetai ar 2) orkai atsisako planų įsitvirtinti mieste? Pasirodžius informacijai, kad link kontaktinės linijos atvyko agresoriaus pastiprinimas, linktume prie pirmo varianto, bet gal ryt bus aiškiau. Tuo tarpu ukrainiečių manevrinių vienetų statusas šiauriniame Donec upės krante prie Lyman nėra aiškus. Savo ruožtu, nesimatė pranešimų, kad agresorius būtų įžengęs į Dibrova ir Ozerne. Tačiau ar tai reiškia, jog ten vis dar veikia ukrainiečių pajėgos, sunku pasakyti. Jei Lyman vis dar orkų rankose, žvelgiant teoriškai būtų racionalu atitraukti gynėjų pajėgas, tačiau viskas priklauso nuo realios padėties sektoriuje.
Severodonetsk:
Toliau tęsiasi sunkūs mūšiai miesto prieigose. Agresorius laikosi viešbutyje „Myr“, tačiau jo vadovavimo grandinė sutrūkinėjusi (žuvę keli kuopų vadai), ukrainiečiai juos daužo iš visų vamzdžių. Kituose ruožuose orkams pavyksta prasimušti kelis šimtus metrų į miesto gilumą, tačiau ukrainiečiai netiesioginės ugnies (pagrinde minosvaidžių) ir kontratakų pagalba juos sukausto ir naikina. Padėtis stabiliai sunki.
Ukrainiečiai kontratakavo link Toshkivka ir išmušė orkus iš gyvenvietės. Tokiu būdu agresoriaus placdarmas pulti link Lysychansk sutrumpėjo beveik per pusę. Jų kontroliuojama Nyzhnie yra nedidelė gyvenvietė, kurios rytinis flangas remiasi į Donec upę. Turime vilties, kad ukrainiečiai ne tik įsitvirtins atsikovotose pozicijose, bet ir išvaduos Nyzhnie. Lysychansk grėsmė iš pietų kiek sumažėjo.
Bakhmut. Geros naujienos:
ukrainiečiai kontratakavo ir atskiruose ruožuose, išmušė orkus iš patogių pozicijų prie Bakhmut – Lysychansk kelio. Kritiškai svarbu ne tik neleisti orkams grįžti, bet ir pabandyti išvalyti visą kelio ruožą nuo agresoriaus vienetų.
Komyshuvakha ne tik apginta, bet gynėjai kontratakomis kelis kilometrus nustūmė orkus nuo pačio miestelio. Tokiu būdu ukrainiečių „kišenė“ į šiaurę nuo Popasna gali lengviau atsikvėpti – apsupimas bent kuriam laikui negresia.
Centras. Ukrainiečiai toliau neleidžia orkams apeiti Avdiivkos įtvirtinto rajono iš šiaurės ir pietų. Orkų propagandistai skelbiasi, kad jų padaliniai įžengė į Avdiivkos priemiesčius. Ukrainiečių ir nepriklausomi šaltiniai to nepatvirtina.
Zaporizhia. Šiame sektoriuje be didelių pakitimų. Daug darbo artilerijai, vyksta lokalūs susidūrimai. Atrodo, kad abi pusės naudojasi proga atkurti kovingumą.
Pietų kryptis. Po sėkmingos kontratakos prie Davydiv Brid ukrainiečiai įsitvirtino naujose pozicijose. Maža to, jie vystė sėkmę ir puolė kiek piečiau link Kostromka. Nustumti į gynybai nepatogias pozicijas, orkai visgi bando stabdyti ukrainiečių ataką. Laikom kumščius.
*****
Sugriautas tiltas, jungiantis Lisičansko miestą su Severodonecko miestu rytinėje Ukrainos Donbaso srityje (dailymai.co.uk).
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambino Putinui ir paragino išvesti Rusijos karius iš Ukrainos, taip pat tartis dėl paliaubų ir paleisti apie 2 500 „Azovstal” gynėjų, kuriuos rusai anksčiau paėmė į nelaisvę. Kremlius teigia, kad V. Putinas pasiūlė apsvarstyti įvairias derybų galimybes, taip pat spręsti pasaulinę maisto krizę, tačiau su sąlyga, kad Vakarai atšauktų sankcijas. Putinas perspėjo Prancūziją ir Vokietiją nedidinti ginklų tiekimo Ukrainai, sakydamas, kad tai gali dar labiau padidinti nestabilumą.
Naivūs Vakarų politikos „romantikai“ nenustoja stebinti. Melas, šantažas, teroras – šiandieninis Kremliaus politikos veidas. Vokietijos ir Prancūzijos vadovai visiškai nesuvokia Rusijos ir tokiais skambučiais, deja, daro tik eilinę viešųjų ryšių akciją. Gerai, kad bent abu paskambino, nes Makrono įkyrumas Putinui jau darėsi įtartinas.
Reaguodamas į Vakarų “iniciatyvas” Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo panaikinama viršutinė stojimo į Rusijos kariuomenę amžiaus riba. Anksčiau stoti tarnauti joje galėjo 18-40 metų amžiaus piliečiai ir 18-30 metų amžiaus užsieniečiai, o dabar rašistinės armados zombiu (Z) galės tapti kiekvienas kalašą rankose nulaikantis pirdžius.
Jungtinės Valstijos pritarė MLRS sistemų perdavimui Ukrainai. Oficialus sprendimas – kitą savaitę. Pastarosiomis dienomis Ukrainos politikai ir diplomatai itin aktyviai prašė ir reikalavo salvinio paleidimo raketų sistemų iš Vakarų. NATO ir ES netgi buvo kaltinamos neskelbtu susitarimu neremti tokiais ginklais Ukrainos.
Ukrainos pusė teigia, jog gautų raketų Harpun pakanka, kad būtų nuskandintas visas Rusijos Juodosios jūros laivynas.
Zelenskis pareiškė, kad Putinas Ukrainoje patyrė nesėkmę, nes neįvertino dviejų dalykų: pervertino savo kariuomenę ir nesuprato, kad Ukrainos žmonės nenori būti Rusijos pasaulio dalimi.
Ukrainos kariuomenės generalinis štabas nutarė nesitraukti iš Severodonecko – Lysičiansko ”kišenės”. Lymane ir Severodonecko prieigose tęsiasi mūšiai. Rusų vadai nusprendė trūks plyš užimti Severodonecką, naudodami seną griovimo ir naikinimo – Grozno, Alepo, Mariupolio – taktiką. Abiejų pusių nuostoliai didžiuliai.
Chersono srityje, matydama, kad negalima delsti ir leisti orkams įsitvirtinti, Ukrainos armija perėjo į kontrpuolimą.
Slobožansko kryptimi okupantai vykdo sistemingą apšaudymą, kad užkirstų kelią ukrainiečių dalinių judėjimui valstybinės sienos link.
Charkivo kryptimi priešas deda pastangas išlaikyti užimtas pozicijas ir kontroliuoja Iziumo prieigas.
Slovjansko kryptimi rusai rengiasi puolimui.
Rusai tęsia puolamąsias operacijas Donecko kryptimi; bandoma įsitvirtinti Lymano gyvenvietės rajone. Severodonecko kryptimi, remiant artilerijai, tęsiamas puolimas.
Bachmuto kryptimi rusai ir vėl patyrė nuostolių bei pasitraukė.
Avdijivkos kryptimi priešas, remiamas artilerijos, bandė veržtis Kamiankos ir Veselos gyvenviečių link, tačiau nesėkmingai.
Kurakovo, Novopavlovsko ir Zaporižės rajonuose rusai nevykdė aktyvių puolimo veiksmų ir apšaudė civilinę infrastruktūrą palei sąlyčio liniją.
Pasiekia informacija apie Rusijos pusės problemas dėl gyvosios jėgos nuostolių.
Ukrainos kariuomenė teigia, jog kare žuvo virš 30 000 Rusijos karių. Net jei šis skaičius mažesnis, iš rikiuotės išvesta iki 90 000 driskių; trūksta medikamentų, pirmosios medicinos pagalbos teikimo punktų. Okupuoto Krymo administracija įsakė nutraukti civilių priėmimą į gydymo įstaigas, kad būtų atlaisvintos lovos sužeistiesiems. Gyventojai intensyviai spaudžiami duoti kraujo.
Per pastarąją parą Donecke ir Luhanske atremtos septynios okupantų atakos, sunaikintas vienas tankas ir šešios priešo transporto priemonės. Priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino kelis bepiločius orlaivius „Orlan-10”.
Gegužės 31 d. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje buvo paminėta tradicinė Lenkijos lietuvių bendruomenės ir Punsko valsčiaus diena.
Minėjimo dalyvius sveikino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius akad. Vaidutis Kučinskas, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Gintaras Songaila bei Terra Jatwezenorum“ vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.
Taip pat sveikinimus ir atminimo dovanas šio renginio organizatoriams įteikė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šambòrskis bei Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dringelis.
LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius akad. Grasilda Blažienė skaitė mokslinį pranešimą: „Mažiau žinomi prūsiški gyvenamųjų vietų vardai pietinėje Rytų Prūsijoje“. Istorikas ir diplomatas prof. dr.Bronius Makauskas savo pranešime „1941 m. Birželio sukilimas 81-ųjų metinių paraštėje“ atkreipė dėmesį į naujus istorinio vertinimo ir stebėjimo kampus, kurie yra svarbūs analizuojant įvykius 1941 m. birželio 23 -28 dienomis Lietuvoje.
Vėliau vyko diskusijos.
Po to savo meninę programą pristatė Punsko kapela „Klumpė“ (vad. Arūnas Lekešys, Artūras Pečkaitis) bei Punsko vokalinė jaunimo grupė „Balsynėlis“ (vad. Egidija Grimalauskienė).
Autorė yra medicinos psichologė, Nacionalinio susivienijimo Šiaulių skyriaus pirmininkė.
Pati prieš šešis metus turėjau laimę išeiti motinystės „atostogų“. Finansinės jų sąlygos buvo paprastos ir palankios motinai: pasirinkus vienerius metus auginti vaiką gaunama 100 procentų darbo užmokesčio. Pasirinkus auginti namuose dvejus metus skiriama 70 procentų pirmaisiais ir 40 procentų antraisiais motinystės „atostogų“ metais.
Logiška, kad per dvejus metus prižiūrint vaikelį, gaunama daugiau nei 100 procentų metinio atlyginimo – juk šie pinigai gaunami per dvejus metus.
Anksčiau galiojo, bet buvo panaikinta dar palankesnė išmokų tvarka.
Gaila, kad Lietuvoje neleidžiama papildomai užsidirbti gaunant motinystės išmokas. Bet reikia pripažinti, kad finansinės paskatos likti su vaiku namuose iki šiol buvo. Dabar TS-LKD siūlo naują motinystės „atostogų“ finansavimo tvarką, pagal kurią iki 18 mėn. auginant vaiką namuose būtų išmokama 60 procentų atlygio, o nusprendus auginti vaiką dvejus metus – pirmaisiais metais išmoka siektų 45 procentus, o antraisiais 25 procentus atlygio. Iš viso 70 procentų buvusių metinių pajamų, tačiau per dvejus metus. Kol kas pritarta šiuos apkartymus įvesti nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos.
TS-LDK pasiūlymas taupyti šeimų, auginančių kūdikius, sąskaita, yra ne tik finansinės padėties bloginimas, taigi nusikaltimas tragiškai Lietuvos demografijai. Dengiantis nedarbo mažinimu, darbo rinkos išlaikymu skatinant kuo greičiau į ją grįžti kūdikius auginančias mamas, taip paminamos pačių mažiausių mūsų šalies piliečių teisės. Prisimenu, mama pasakojo apie gūdžius tarybinės santvarkos metus. Moteris galėjo žindyti vos 3 mėnesius, po to eidavo į darbą.
Gerai, kas mama dirbo netoli – žindyti grįždavo per pietų pertrauką. Kūdikius prižiūrėdavo nedirbančios senutės, invalidumą gaunančios moterys. Tų priežiūros istorijų klausydavau kaip siaubo pasakų. Tokia tvarka buvo itin žalinga vaikų raidai.
TS-LDK pasiūlymas taupyti šeimų, auginančių kūdikius, sąskaita, yra ne tik finansinės padėties bloginimas, taigi nusikaltimas tragiškai Lietuvos demografijai. Visos pasaulinės psichologijos teorijos išskiria ankstyvąją raidą kaip patį esmingiausią laikotarpį, formuojantis žmogaus asmenybei ir psichikai.
Per itin trumpą laiką kūdikio smegenys priima milžinišką kiekį informacijos, suformuoja būtinus asmenybės funkcionavimui ryšius. 6 ir 12 mėnesių .kūdikiai savo psichine ir net fizine raida skiriasi labiau negu 14 ir 18 metų vaikai.
Manoma, kad esminis žmogaus formavimosi etapas su kūdikyste ir pasibaigia. Posakis „lenk medį, kol jaunas“ visa savo esme jau yra pavėluotas – kamieno bruožai susiformuoja iki tol, kol tėvai ir visuomenė pradeda aktyvų auklėjimo procesą. Labai svarbu, kad mama, būdama su vaiku, atspindėtų jam emocijas, o per jas – aplinką.
Mažas vaikas nemato šio pasaulio taip, kaip jį matome mes. Kaip reaguoti į vieną ar kitą įvykį, emociją, skausmą – jis mokosi tik iš geriausiai jį suprantančio žmogaus – mamos. Kūdikiai kviečia guguodami, aktyviai seka žvilgsnį, mimikas, bandydami atpažinti pasaulį mamos veide.
Vieno tyrimo metu stebėta, kaip 3 mėn. kūdikiai reaguoja į amimišką depresiškos mamos veidą – jie sukrunta, bando prisišaukti garsu, aktyviai seka ir stebi, bandydami išgauti kokią nors mamos reakciją. Bando dar ir dar…Galop iniciatyva slopsta, mamai priėjus mažyliai prityla, suka akis į šoną. Nieko nebesitikėdami, nusiminę, praradę viltį, o neretai ir impulsą tyrinėti, paprastą gyvenimo džiaugsmą. Nepasitikėjimas sukelia nesaugumo jausmą – juk mažam nebėra į ką remtis (Maria Legerstee and Jean Varghese. 2003).
Tyrimai, atlikti Lietuvoje su Kauno medicininių universitetinių klinikų akušerinio skyriaus gimdyvėmis, rodo, kad 40 procentų moterų būdingas didesnis depresiškumas pogimdyminiame laikotarpyje. Ar ginimu darban valdantieji mano paslėpti šias mamų psichologines problemas, atsirandančias priimant savo naująjį – mamos vaidmenį?
Neabejotinai, tai problemas tik padidina. Rūpestis dėl darbo ir kartu kaltės jausmas dėl palikto svetimiems mažylio sukuria tokį vidinį moters konfliktą, kad pogimdyminė depresija „sužydės“ daug labiau nei galėtų namuose. Ar ginimu darban valdantieji mano paslėpti šias mamų psichologines problemas, atsirandančias priimant savo naująjį – mamos vaidmenį?
Ankstyvas mažylio vedimas į darželį, t. y. atidavimas institucijoms, turbūt patenkins privačių darželių kūrimosi ambicijas, bet tikrai atims iš mažylio saugumą ir pasitikėjimo aplinka jausmą. Daugybė tyrimų rodo, koks svarbus yra mažam vaikui emocinis motinos buvimas šalia. Visiškai klaidingas ir dar aštuntame dešimtmetyje tyrėjų paneigtas mitas, kad mažylis prisiriša prie bet ko, kas jį maitina ir prižiūri.
Britų psichologas J. Bowlby, prieraišumo teorijos kūrėjas, teigia, jog būtent kūdikystės santykių pagrindu susiformuoja artumo ieškojimo ir jo išreiškimo kitam žmogui elgesio modeliai, įtakojantys visą likusį gyvenimą. Nuo motinos atskirtų vaikų tyrimai rodo, kad viena iš svarbiausių motiniškos meilės netekimo pasekmių yra nesaugaus prieraišumo susiformavimas.
Vaikai nori turėti artimus santykius su kitais žmonėmis, tačiau kartu ir bijo galimo santykių nutrūkimo. Per ankstyvas atsiskyrimas nuo mamos skatina prieštaringų reakcijų formavimąsi, tai yra nesaugų prisirišimą arba agresyvų savarankiškumą, o kartais ir jų derinį (Bowlby J., 1973).
Dažnai sutrikus saugiam prieraišumui, vaikas, o paskui ir suaugęs saugus pasijaučia prisirišęs tik prie materialių dalykų, asocialių santykių, visokio fetišo, nes pasitikėti žmogumi jau nesaugu. Pasitikėti reiškia jaustis saugiai.
Psichoanalitikai sako, kad siekdamas kompensuoti vaikystėje patirtą trūkumą, žmogus labiau links rinktis socialiai nepriimtinus poreikių patenkinimo būdus. Pavyzdžiui, vogdamas vaikas nesąmoningai ieško kažko daugiau negu daiktų ar pinigų, – jis ieško prarastos tėvų meilės (Valickas G., 1997).
Gal tai viena iš daugelio priežasčių, kodėl šiuolaikiniame pasaulyje įsivyravo tokia „meilė“ materialumui, hedonizmo išaukštinimas bei grubumo normalizavimas. „Mama – vaikas“ iki 3 metų yra viena sistema, o ne dviejų žmonių suma. Būtent šiuo metu vyksta psichologinis, emocinis žmogiuko atsiskyrimas nuo mamos, bet jis vyksta švelniai, palengva, protingai vadovaujant mamai. Ir tam, kad tas atsiskyrimas būtų saugus, kad užaugęs žmogus pasitikėtų savimi ir pasauliu, o ne jo bijotų – šalia turi būti mama, vienas žmogus. Vienas, pagrindinis, o ne penki ir dar kintantys.
Vaiko iki vienerių metų atmintis funkcionuoja taip, kad jeigu mama dingsta – jam jos jau nebėra. Amžiams. Jis tai suvokia būtent taip. Patiria didžiulį nusivylimą, išdavystę ir palikimo jausmą. Tik maždaug 2-3 metų mažylis supranta, kad objektas, kurio jis nebemato, vis tiek egzistuoja kažkur, jis neišnyko.
Darželyje jis tikisi ir laukia, kol ji sugrįš. Tad ne iš piršto laužta ankstyviausia rekomenduotina darželio lankymo pradžia – 3 metai. Su įsitvirtinančiu savuoju AŠ tokio amžiaus vaikui daug lengviau adaptuotis.
Peršasi išvada, kad tokia sveika visuomenė valdantiesiems visiškai nenaudinga ir nesvarbi. Nesaugų, nepasitikintį, išsigandusį valdyti lengviau. Sovietinis prievartinis naujagimių atskyrimo nuo mamų gimdymo namuose tikslas galėjo būti būtent toks.
Paklusnumui masės buvo ruošiamos jau nuo gimimo. Todėl valdančiųjų siekis kuo greičiau grąžinti mamas į darbo rinką ir tam „paskatinti“ mažinamos motinystės išmokos (pinigų juk netrūksta, kitur išlaidos tik didinamos), yra ne tik šeimų apiplėšimas.
Tai sunkiai išmatuojama itin ilgalaikė žala Lietuvos visuomenės raidai ir konkrečių žmonių gyvenimams.
TS-LKD stumiamas įstatymo projektas tyliai įsėlins į ateities žmogaus asmenybės struktūras ir tikrai įvarys pleištą tarp Lietuvoje ir taip stipriai aptrupintų šeimos santykių.
„Energetinių prekių kainos paaiškina vos ketvirtadalį skirtumo tarp Lietuvos ir ES infliacijos. Likusį atotrūkį paaiškina gerokai sparčiau Lietuvoje augančios paslaugų ir maisto kainos (paslaugų ir maisto kainos Lietuvoje auga sparčiausiai visoje ES).
Tokį spartų paslaugų ir maisto kainų augimą Lietuvoje nemaža dalimi lėmė „skolinkis ir išlaidauk” valdžios išlaidų strategija, kuriai pradžią davė COVID-19 pandemija.
Tačiau pandemija atėjo ir praėjo, bet išlaidavimas (užsi)liko (tiksliau reikėtų sakyti „pandemijos baimė atėjo ir praėjo, bet išlaidavimas (užsi)liko”).
Pirmosios kregždės buvo 200 eurų padalinimas pensininkams 2020 m. vasarą**, kuomet Lietuvos ekonomika jau akivaizdžiai buvo spartaus „V-formos” atsigavimo kelyje, taip pat kalbos apie 13-ąją (14-ąją?) pensijas**, nekalbant apie „įsisavintus” milijardus pandemijos „valdymui” (pvz. įdomu kur dingo 20 traukinio vagonų apsaugos priemonių?***).
Vėliau sekė karantino ribojimų vardan ribojimų metas**** ir pinigų kovai su ribojimų pasekmėmis pylimas, kuris galiausiai suformavo naratyvą, kad visos problemos gali būti išspręstos didesnėmis valdžios sektoriaus išlaidomis.
Dalis politikų ir dabar siūlo kovoti su infliacija, kurią nemaža dalimi lėmė sparčiausiai visoje ES augusios valdžios sektoriaus išlaidos, didinant valdžios sektoriaus išlaidas.
Tokios infliacijos tendencijos Lietuvai yra pavojingos, nes Lietuva yra euro zonos valstybė, neturinti galimybės devalvuoti savo valiutos, siekiant atgauti tarptautinį konkurencingumą. Tad jei toliau pūsime didelį infliacijos burbulą – vėliau ilgus metus gali tekti veržtis diržus.”
Gegužės 22 d. PSO paskelbė rekomendacijas dėl beždžionių raupų, skirtas gėjams, biseksualams ir kt, kurie turi lytinius santykius su vyrais.* Tokiu būdu pripažįstama, jog šios socialinės grupės atstovai šiuo metu turi padidintą epidemiologinę riziką užsikrėsti ir užkrėsti kitus šia liga.
PSO taip pat pabrėžia, jog „dabartinio protrūkio kontekste labiau pažeidžiami gali būti ir transseksualūs asmenys bei asmenys, priskiriantys save gender lyčių spektrui.”**
Gairėse teigiama, jog „beždžionių raupais galite užsikrėsti, jei turite artimą fizinį kontaktą su asmeniu, kuriam pasireiškia ligos simptomai. Tai apima tiek prisilietimus, tiek kitą artimą santykį.
Beždžionių raupai gali plisti artimo odos kontakto metu lytinių santykių metu, įskaitant bučinius, prisilietimus, oralinį ir penetracinį seksą su asmeniu, kuriam pasireiškė ligos simptomai.”
PSO rekomentuoja vengti artimo kontakto su asmeniu, kuriam pasireiškia simptomai. Kitaip tariant, pataria vengti atsitiktinių ir rizikingų lytinių santykių. Gairėse tai pat įspėjama, jog prezervatyvai nuo beždžionių raupų apsaugoti negali.
Kodėl tai yra svarbu?
Pirmiausia todėl, kad šiandien Vilniuje su didele pompa prasidėjo Baltic Pride festivalis, kuris tęsis penkias dienas. Į festivalį atvažiuoja svečiai ir iš kitų šalių. Galimai ir iš šalių, kuriose yra fiksuota užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų tarp LGBT bendruomenei priklausančių asmenų. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nėra fiksuota.***
Pirmieji neįvežtiniai beždžionių raupų atvejai indentifikuoti būtent po 10 dienų „Gay Pride“ festivalio vykusio Gran Kanarijoje, kur gegužės pradžioje susirinko 80 000 žmonių iš viso pasaulio. Manoma, kad būtent šis suvažiavimas ir tapo pasaulinio beždžionių raupų protrūkio ne endeminėse šalyse šaltiniu.
Taigi, egzistuoja pagrįsta epidemiologinė rizika, jog Baltic Pride renginio kontekste Lietuvoje gali atsirasti beždžionių protrūkio Lietuvoje židinys.
Taip teigti leidžia faktas, jog festivalio programoje, be diskusijų, eitynių ir kitų renginių, numatomi ir įvairaus plauko vakarėliai.
Vienas iš Baltic Pride draugų yra naktinis klubas Gay Sauna Galmour. ****
Klubo puslapyje galima rasti Glamour saunos renginius Baltic Pride metu: pvz. Birželio 3 d. (nuo 22 val.) vyks Underwear Party; Birželio 4 d. (nuo 21 val.) – Pride Night;
Birželio 5 d. (nuo 19 val.) – Pride Afterparty.*****
Šie „renginiai” yra įtraukti ir į oficialią Baltic Pride Programą******
Norint suprasti, kuo užsiimama Gay Sauna Glamour pakanka panaršyti įstaigos puslapį. Pora citatų:
„Intymesnių pojūčių mėgėjams siūlome pasivaikščioti meilės koridoriumi, kuriame gausu uždaresnių poilsio kambarėlių , norintiems praleisti nepamirštamą intymų vakarą. Čia reikia būti pasiruošus bet kam. Atskiruose kambarėliuose galima netrukdomai mėgautis intymia atmosfera, pajusti geismo alsavimą, o drąsiausieji galės išbandyti žaidimų erdvę, kur galima įgyvendinti visas savo slapčiausias seksualines fantazijas. „
„Įsidrąsinus galima eiti apsižvalgyti bei išmėginti saunos malonumus, kurių pas mus per akis. Mes skatiname tik saugius meilės žaidimus, todėl nemokami prezervatyvai prieinami visiems. Juos rasi visose saunos zonose pakabintuose dispenceriuose.”
PSO pastebi, kad dabartinį viruso protrūkį ne endeminėse valstybėse YRA GALIMA SUVALDYTI. Todėl rekomenduoja šalims informuoti visuomenę, laiku nustatyti atvejus ir juos izoliuoti, užkirsti kelią perdavimo grandines (vykdyti inensyvesnę tam tikrų visuomenės grupių epidemiologinę priežiūra, atlikti jų klasterių tyrimus ir pan.)
Šiuo metu, svetainės Global Health duomeninimis, pasaulyje yra nustatyta virš 500 atvejų, dar virš 100 tiriama. Kiek didesnius skaičius užsikrėtusiųjų pateikia svetainėje https://www.vaxbeforetravel.com
pateikta nuoroda.****** Vidutinis pacientų amžius yra apie 30 metų, o absoliuti dauguma (99 proc.) – vyrai.
Kaip pabrėžia PSO „atsižvelgiant į tai, kad virusas nustatomas šiose bendruomenėse, darbas su šiomis bendruomenėmis gali užtikrinti, kad užsikrėstų kuo mažiau žmonių ir kad protrūkį būtų galima sustabdyti.”
To mums visiems ir palinkėsiu.
Man labai gaila, kad Lietuvos žiniasklaida užuot informavusi visuomenę apie galimą epidemiologinę riziką susijusią su Baltic Pride renginiais bei formavusi tinkamą epidemiologinę visuomenės laikyseną, užsiima renginio propagavimu bei visuomenei aktualios informacijos cenzūravimu socialiniuose tinkluose.
Mano asmeninėje paskyroje pateiktos epidemiologinės informacijos sklaida buvo apribota, motyvuojant tuo, jog pateiktoje informacijoje yra keletas faktinių netikslumų. Tačiau teiginys, jog didesnę riziką užsikrėsti beždžionių raupais šiuo metu turi LGBT bendruomenės narai, nebuvo paneigtas, pateikta statistika nebuvo kvestionuota.
Beždžionių raupų rizika kyla visiems, kurie artimai bendrauja su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu. Todėl raginu visus asmenis praktikuoti skaistumą, t.y. būti ištikimu savo žmonai ir partneriui, nesilankyti naktiniuose klubuose, neturėti atsitiktinių ir rizikingų lytinių santykių.
Čekų Mi-24 jau naikina rusų karius Ukrainos žemėje (šaltinis: jetphotos.com)
Cirkas nemokamai: J. Bideno administracija teigia, kad ukrainiečiams vis dėlto bus tiekiama toliašaudė artilerija HIMARS, tik šaudmenys bus tokie, kad nepasiektų taikinių Rusijos teritorijoje. Matyt, kalbama apie M30 (ir M31?) valdomas raketas, kurių kovinis atstumas yra iki 70 km. Beje, nešaudyti į taikinius Rusijoje įsipareigojo ir Ukrainos pusė. Bet juk kertant mišką, skiedros lekia, ne? Juolab, kad kalbama, Odesos turguje galima nusipirkti ir HIMARS tinkamų raketų, galinčių smogti kelių metrų tikslumu taikiniams, esantiems už 300 km.
Rusijos ekonomika nenukentės nuo Europos Sąjungos embargo jos naftai dėl naujų rinkų ir kylančių degalų kainų, pareiškė Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė. ” – Pasaulinėje rinkoje yra tik tam tikras <…> parduodamos naftos kiekis, bet kokio didesnio kiekio niekas negalės gauti iš Mėnulio”, – sakė V. Matvijenko ir pridūrė, kad sankcijos skatina Rusiją statyti daugiau naftos perdirbimo gamyklų, o ne pasikliauti naftos eksportu. Na na, šalis, nesugebanti pagaminti dulkių siurblio, bandys pati perdirbti žalią naftą. Įdomu, kas pavyks greičiau: ES išgauti naftą Mėnulyje, ar rusams pradėti gaminti dulkių surblius. Ehm, t.y. padidinti kuro iš naftos perdirbimo apimtis.
Rusijos branduolinės pajėgos rengia pratybas Ivanovo srityje, į šiaurės rytus nuo Maskvos, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Apie tūkstantis karių treniruojasi intensyviuose manevruose naudodami daugiau kaip 100 transporto priemonių, įskaitant tarpžemyninių balistinių raketų „Yars” paleidimo įrenginius, teigė ministerija. Kaži, klausiame mes, ką jie ten ir su kuo treniruojasi, nes visas rusiškas metalo laužas, taip vadinamos transporto priemonės, jau guli sudaužytos Ukrainos žemėje. O grasinimų branduoliniu ginklu jau seniai niekas nebijo, bunkerini.
Doneckas, Luhanskas, Zaporižė ir Chersonas taps Rusijos Federacijos dalimi, vakar sakė partijos „Vieningoji Rusija” gensekas A. Turčakas. ” – Žmonės nori apsaugos, stabilumo, kad po aštuonerių metų Vakarų įteisinto banderovcų teroro ateitų ilgai laukta ir ilgalaikė taika”, – kliedėjo ligonis. Vakarų tiekimas sunkiąja ginkluote įgauna apsukas ir, tikime, iki žiemos, rusofašizmo liga bus įveikta.
Partizanai plečia savo veiklos zoną Melitopolyje ir aplink jį, o jų pastangos įgauna operacinę reikšmę. Vis daugiau pranešimų apie kolaborantus, kurie atsisako tęsti savo veiklą bei ivanus, po nakties stiklinėmis akimis žvelgiančius, bet nebematančius tekančios saulės. Okupantas nebesusitvarko su pasipriešinimu, kuris plinta ir, atrodo, yra koordinuojamas specialiųjų operacijų pajėgų štabe. Kaži kas juos tokių bjaurių dalykų primokė (šypt, šypt)?
Ukrainiečių pajėgos šiaurėje, pasinaudodamos priešo pajėgų koncentravimu ties Severodonecku ir Lysičiansku, suaktyvino puolimą į šiaurės vakarus ir į pietryčius nuo Charkivo. Tai reiškia, kad generolai ant žemės pasidavė Kremliaus spaudimui būtinai iki šios dienos užimti Severodonecką. O tai, savo ruožtu, gali reikšti štai ką: jei rusai nespės arba nesugebės permesti pajėgų rezervo iš Belgorodo, Žuravliovo, kuris atsakingas už šiaurėje ir rytuose vykstančią invaziją, mums regis, gali laukti liūdna pabaiga.
Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad Baltarusijos pajėgos gabena tankus ir pėstininkų kovos mašinas iš saugyklų Baltarusijoje į Rusiją tam, kad atstatytų kovinius nuostolius. Atrodo, kad neišsenkamos gelžgalių atsargos Rusijoje vis gi artėja prie pabaigos, o Kremlius naudojasi savo įtaka Baltarusijai, kad ją demilitarizuotų. Ė, o tai kuo gi Batka ginsis nuo sužvėrėjusių lietuvių?
Rusijos pajėgos šturmuoja Severodonecką ir stiprina pozicijas miesto centre, kartu toliau naikindamos regiono infrastruktūrą.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucija (OHCHR) patvirtino, kad nuo vasario 24 d. iki gegužės 30 d. vidurnakčio vietos laiku Ukrainoje nukentėjo mažiausiai 9029 civiliai gyventojai. Naujausia OHCHR ataskaita apie civilių aukas patvirtino, kad 4 113 žmonių žuvo ir 4 916 buvo sužeisti. Tikrieji skaičiai yra gerokai didesni, nes vien Mariupolyje, nepatvirtintais duomenimis, žuvo apie 22 tūkstančius civilių.
Rusų melo ir propagandos sklaidos priemonės praneša, kad už lietuvių pinigus nupirktas bairaktaras jau numuštas. Gandai apie mano mirtį gerokai perdėti, anuomet sakė vienas rašytojas, seras Tvenas. Ne, už lietuvių pinigus nupirktas bairaktaras nenumuštas, nes jis dar nenupirktas. Ir Lietuvos žmonių valios paremti visais prieinamais būdais ukrainiečių karius kovoje su rašistais nepaveiks jokie Kremliaus ruporai.
Prezidentas V. Zelenskis teigia, kad per vieną invazijos dieną žūsta 60 – 90 Ukrainos karių ir dar apie 500 yra sužeidžiami. Nuo invazijos pradžios tai reikštų iki 9000 karių žuvusiais ir apie 45 000 karių sužeistais. Skaudu ir žiauru, bet karo klasiko Klauzevico formulė nepaneigiama: 1 gynėjas ir 3 puolantieji. Orkų nuostoliai tris kartus didesni ir, mūsų nuomone, toliau tik didės.
Kodėl Vakarai tiesiogiai nepadeda Ukrainai? Kodėl nepadeda tiek, kiek reikia? Kodėl nesustabdo vykstančios beprotybės? Ko laukia? Kodėl ekonominė gerovė tapo svarbesnė už ramybę? Už sugriautus miestus ir tūkstančius gyvybių?
Dėl vertybių. Europos Sąjunga ir senosios Europos šalys vertybėmis pasirinko materialinę gerovę. Karta iš kartos, po paskutinio pasaulinio, siekė gyventi geriau, labiau pasiturinčiai. Prabangesni laikrodžiai ir auto, didesni namai, tarnaitė vaikams ir tarnaitė baldams. Atostogos su vaizdu į jūrą, pirmame aukšte nesiūlyti.
Kitos, gerokai vėliau iš soclagerio ir bolševizmo-komunizmo minčių kalėjimo išsiveržusios šalys, suskubo bėgti joms iš paskos.
Daiktų gerovės vertybių visuomenės atsisakė dvasinių lyderių. Dėsninga, kad joms tarnauja, o kai kur ir vadovauja, politikai – vadybininkai. Jie beveidžiai ir išsibezdėję kaip vakarykštis alus, kaip tipiškas (toks, aišku, būna tik karikatūrose ir propagandinėse knygose) klerkas biurokratijos mašinoje. Jie tiksliai atlieka savo darbus ir rūpinasi pardavimais: tik BVP augimas, tik partijos populiarumas, tik asmeniniai reitingai.
Ekonomikos augimas bet kokia kaina, nes masės nori uždirbti daugiau. Daugiau uždirbti, daugiau išleisti, o tam – auganti gamyba ir, žinoma, auganti neišvengiamai kaip rusofašisto siekis žudyti, infliacija. Tobulas vartojimo ir daiktų pasaulis. Stabilus ir lengvai prognozuojamas.
Teoriškai.
Bet koks didesnis sukrėtimas jame tuoj virsta krize. Mūsų ir mums kitų sukurtas idilės paveiksliukas, pakištas kaip norma, yra melo sau patiems pasekmė. Pasaulis yra nestabilus, gyvenimas yra nuolatinė kaita, potvynis ir atoslūgis yra natūralus ir žavingas, bet tik tol, kol nesurašytas į kalendorius, neišmatuotas ir nesuprognozuotas. Mes tapome vaistininkais, sausais ekonomistais, skaičiuojančiais ir sveriančiais stabilumą.
Dieve, mes visai pamišom. Saugumas ir stabilumas čia, mainomas į žudomus žmones, kariamus šunis, sprogdinamus ir deginamus namus kažkur, mums tapo norma. Mes svetimą kraują pavertėme mainu į savo suprognozuotą saugumą.
Mums atrodo, kad kylančiam vidiniam nerimui dėl karo vaizdų būtina kažką daryti, ir tada organizuojame arba tampame dalyviais vienadienių akcijų, piketų, dainų, klipų, lozungų, kuriais patenkinam savo solidarumą su kenčiančiais, tikėdami, kad tai, ką nors pakeis. Taip, tai sumažins nejaukią dvasinę tylą vakare prieš miegą, bet ar mes neklimpstame giliau į savo pačių susikurtą apgaulės pasaulį?
Orbanas blogai, bet ką mes galime padaryti, viešai sako pirštu prikišamai baksnojami vengrai ir tuoj pat kitų rinkimų metu vėl Kremliaus draugas surenka daugumą. Jiems patogu turėti atpirkimo ožį ir toliau gyventi gerai.
Bet ar mes patys kartais nesame vengrai? Susimokėti už ten kažkur vykstantį karo siaubą, permesti atsakomybę išrinktiems, kitiems, mikronams ir štolcams? Juk jie, pripažinkime, iš esmės daro tai, ko mes iš jų prašom. Ar mes tikrai norime ir turime jėgos pakeisti politikus – vadybininkus į dvasinių vertybių lyderius?
Būkite atsargūs su norais, leiskite niūriai pajuokauti mums. Norėdami juos pakeisti, turime pasikeisti patys. Turime išmokti mąstyti, suprasti, suvokti ir žinoti ištakas ne tik tos siaubingos invazijos, tuoj truksiančios jau šimtą dienų ir to, kas vyksta Rusijoje bei Baltarusijoje. Turime išmokti mąstyti, suprasti, suvokti ir žinoti ištakas taip pat ir to, kas šiuo metu vyksta su mumis. Mes patys virtome orbanų mase, kurią lengvai masažuoja jau ne Kremliaus ranka, kurią mes vis dar visur – ir tikrai ne be reikalo – linkę matyti.
Ar galime vardan kitų žmonių gyvybių ir gerovės sustoti ir pasižiūrėti į veidrodį? Ar gebame jame išvysti nervingą, emocijų priepuolio ištiktą trimetį vaiką, besispardantį ant grindų ir rėkiantį: ” – Noliu!”
Ar pajėgiame suprasti, kad nėra mano tiesos?
Ar be reikalavimų kitiems, išdrįsime bent vieną išsakyti ir sau?
Mums nereikia atsakymų. Mes prašome jūsų stabtelti.
Priešingu atveju taip ir liksime vadybininkų lentelėse sužymėtų skaičių matrica. Ekonominiu augimu. Mase, besišlaistančia po turgų, kuriame prekiaujama vaikų mirtimi.
Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas
*****
Ukrainiečiai apšaudo rusų pozicijas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pranešė, kad telefonu kalbėjosi ir su Zelenskiu, ir su Putinu bei siūlė surengti Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų derybas Stambule. Be to, jis akcentavo ir būtinybę atblokuoti Odesos jūrų uostą, iš kurio pasauliui galėtų būti tiekiami grūdai.
Kremlius susilaikė nuo komentarų apie taikos derybas, tačiau patvirtino Turkijos pastangas atverti jūrų kelią grūdų eksportui. Mes jau rašėme apie keistus sutapimus ir ryškėjantį Turkijos vaidmenį pasaulio galingųjų žaidime. Ar tai tik dar viena beviltiška pastanga, kitų beviltiškų pastangų serijoje, ar Erdoganui duota valia veikti, prieš tai Vašingtonui, Kremliui ir Kyjivui susitarus, anksčiau ar vėliau sužinosime.
Šiame telefoninių pokalbių fone sutampa (?) Joe Bideno įjungtas atbulinis dėl HIMARS tiekimo Ukrainai. Ši moderni toliašaudė salvinės ugnies raketų paleidimo sistema neva suteiktų ukrainiečiams galimybę smogti priešo taikiniams Rusijoje. Nežiūrint to, kalbama, kad ukrainiečiams bus tiekiama kiek senesnė MLRS M270. Visa tai atrodo keistokai, nes abi sistemos, priklausomai nuo užtaisų (raketų), gali pasiekti taikinius iki 300 km atstumu. Kažkas vyksta už uždarų durų, o vaizdas per rakto skylutę kol kas labai ir labai miglotas.
Vakar vakare Arestovičius teigė, kad Rusijai sustabdyti pakaks ir turimos ginkluotės, o be to, šiomis dienomis fronto liniją pasieks dar 12 savaeigių lenkiškų, 8 slovakiškos ir keliolika prancūziškų artilerijos sistemų.
Mes suvokiam, kad to nepakanka perlaužti karo eigai ir minčių bei sąmokslo teorijų gali kilti visokių. Faktas tas, jog Vakarai vis dar krūpčioja prieš Maskvos treptelėjimus ir rimtai užvožti žarstekliu banditui per kaktą, be pačių ukrainiečių, kol kas nėra kam.
Taip pat aišku, jog Vakarai neturi jokio plano, kaip demontuoti šiandieninę Rusijos imperiją ir linkę toliau, nors ir ribotai, bendrauti su Putinu. Tai vienadienės politikos pasekmė, ilgalaikės strategijos nebuvimas.
ES vadovai pagaliau pasiekė kompromisinį susitarimą dėl Rusijos naftos importo draudimo. Naftos tiekimas bus nestabdomas tik naftotiekiais (jais importuojama apie trečdalį visos Rusijos naftos).
Be to, naujas Europos sankcijų paketas apims Rusijos banko „Sberbank” atjungimą nuo tarptautinės tarpbankinės sistemos SWIFT, dar trijų Rusijos valstybinių transliuotojų transliacijų ES blokavimą ir sankcijų taikymą asmenims, atsakingiems už karo nusikaltimus Ukrainoje. Puiku.
Naftos ir dujų bei kitų žaliavų embargas Rusijai yra būtinas vertybiškai. Bet kaip uždaryti išaugusį pinigų srautą į Rusijos biudžetą, štai kur klausimas.
Daugiau kaip 200 įstatymų leidėjų iš maždaug 30 NATO šalių vienbalsiai pritarė deklaracijai „Stand with Ukraine / Palaikyti Ukrainą”, kurioje „griežtai smerkiamas Rusijos pradėtas karas”.
Oho! Rimtai čia. Vis gi, du dalykai labai svarbūs. Pirma, NATO Parlamentinė Asamblėja reikalauja, kad priešišką veiklą vykdantys Rusijos diplomatai būtų išsiųsti iš NATO šalių. Kalbama apie jų „darbą” – neapykantos, dezinformacijos skleidimą ir konfliktų kurstymą.
Antra, pabrėžiama, kad reikia įsteigti specialų tarptautinį tribunolą, kuris ištirtų, persekiotų ir patrauktų atsakomybėn asmenis, atsakingus už agresiją prieš Ukrainą.
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad okupantai nesubombarduotame Mariupolio uoste pradėjo vykdyti krovimo darbus. Nedidelėmis partijomis gabenami metalo kroviniai. Teigiama, kad Mariupolio uoste yra šeši civiliniai transporto laivai, priklausantys užsienio įmonėms, kuriais okupantai gali eksportuoti grūdus ir metalą.
Orkai toliau siekia iškelto operacinio tikslo – visiškos Luhanso ir Donecko rajonų kontrolės. Severodonecko, Bachmuto ir Limano kryptimis priešas toliau koncentravo savo pajėgas ir tęsė puolimą, griaudamas ir niokodamas civilinę infrastruktūrą, inžinerinius įtvirtinimus ir ukrainiečių karių pozicijas. Tolesnis okupanto tikslas – Slovianskas ir Kramatorskas.
Ukrainiečių jungtinės pajėgos pietuose neleidžia rusams persigrupuoti ir pasirengti puolimui Kryvyj Riho ir Mykolaivo kryptimi. Linkime jiems sėkmės ir sumanumo ne tik tiesiogiai lupant priešą, bet ir išnaudojant partizaninę / psyops taktiką okupuotose teritorijose tam, kad palengvintų reguliarioms pajėgoms kelią į pergalę.
Chersono ir Zaporižės kryptimis Ukrainos jungtinių pajėgų „Pietūs” kariams pavyko kontr-atakuoti ir prasiskverbti į rusų kontroliuojamas teritorijas 8-10 kilometrų. Šiose kryptyse rusų karių moralė itin žema dėl vėl sutrikdyto tiekimo – orkams tenka šaudyti ir ėsti šunis. O dar du mėnesius atgal prie Kyjivo ir Charkivo išsigimėliai smaginosi juos tiesiog kardami ar gyviems lupdami odą.
Ukrainiečių žvalgyba praneša apie rusų ketinimus pulti Slobožansko kryptimi. Matyt, Žuravliov turi užduotį, susijusią su Charkivu ir tiekimo keliais iš Rusijos į Iziumą.
Orkai naktį raketomis apšaudė Sloviansko gyvenamuosius kvartalus. Mažiausiai trys žmonės žuvo, šeši sužeisti.
Gegužės 30 d. rytą galingas sprogimas nugriaudėjo okupuoto Melitopolio centre, netoli Zaporižės srities prorusiško gauleiterio, Rusijos statytinio, buvusio Ukrainos parlamento nario Jevheno Balickio namų. Du kolaborantus išvežė į ligoninę, kur jiems buvo suteikta skubi medicininė pagalba. Partizanai ateina ne tik pas Ivaną į namus, jie siunčia žinią ir kolaborantams, kaip ir mūsų žaliukai karo po karo metu, 1944-1965 m.
Praktikuojantis psichiatras Romanas Dolinskis teigia, kad atlikus išsamią Putkos veiksmų analizę, galima daryti išvadą, kad jam pastebimai trūksta empatijos, jis yra žiaurus savo artimiausios aplinkos atžvilgiu, nepasitiki savimi ir mano, kad teisus tas, kuris fiziškai stipresnis ir agresyvesnis.
Psichitaras daro išvadą, kad Putlerio elgesys yra artimas priešmirtinei Stalino būsenai. Štai kaip. Mes tokias išvadas padarėme prieš 22 metus, nors nesame praktikuojantys. Ehm, psichiatrai.
Dar vienas įrodymas, kad taktinė medicina (na bent jau elgesys su sužeistuoju, turniketo naudojimas) gyvybiškai svarbu ne tik kariui.
Locked N’ Loaded
Šiaurinis Donbaso flangas:
Charkiv. Be didelių pakitimų. Ukrainiečiai toliau lokaliomis atakomis kramto orkų gynybą, šie bando gintis ir taip pat kontratakuoti, abi pusės aktyviai naudoja artileriją. Agresorius ir toliau atakuoja civilinę infrastruktūrą aplink Charkiv.
Izyum. Agresorius ir vėl nenuilstamai verčia savo pajėgas atakuoti. Šį kartą ir vėl bandyta pagerinti savo taktinę padėti prie Dovhenke, bet pagerino tik ir taip derlingos Ukrainos žemės derlingumą.
Lyman. Orkai toliau kaupia pajėgas Lyman mieste ir apylinkėse, vykdo žvalgybą, dirba abiejų pusių artilerija. Visgi panašu, kad ukrainiečių pajėgų yra likę į pietryčius nuo miesto (Dibrove – Ozerne) ir galimai pietvakariuose esančioje miškingoje vietovėje. Tiesa, jų dydis, galimybės ir tikslai nėra aiškūs. Atrodo, kad orkai geba pasiekti upės ruožą prie Rayhorodok. Sunku tai pavadinti placdarmu, galimai tai tik vietovė, kurioje veikia orkų žvalgybos vienetai ir atskiri manevriniai vienetai. Apie tai signalizuoja gana vangus mūšis su kitame krante Rayhorodok esančiomis ukrainiečių pajėgomis. Tačiau jei nebus aktyvių ukrainiečių veiksmų, šis placdarmas netrukus bus sukurtas. Tuo pačiu didėja grėsmė, kad orkai forsuos Donec upę aplink Yampil ir atakuos Siversk.
Severodonetsk. Pasirodė oficialūs ukrainiečių pranešimai, kad orkai užėmė didelę dalį Severodonetsk miesto. Kuri konkrečiai miesto dalis užimta – sunkus spręsti. Tuo pačiu orkai suintensyvino puolimą iš pietryčių – pietų. Didėja miesto apėjimo iš pietų palei Donec upę ir atkirtimo nuo Lysychiansk galimybė. Sėdint ant sofos atrodo, kad gynėjams kritiškai svarbu išlaikyti šių objektų ir jų apylinkių kontrolę:
Promyslova g. ir kelio R66 sankirta bei Synetskyi gyvenvietė miesto šiaurės vakaruose, kuri svarbi išlaikant susisiekimą su Lysychiansk (sunku pasakyti, ar čia stovintis tiltas dar sveikas) bei siekiant neleisti apsupti miesto iš šiaurės vakarų palei Donec upę.
Bohdana Lishchyniy gatvę, kuri kerta miestą eina iš šiaurės į pietus ir dalina miestą į dvi dalis. Gatvė beveik visu perimetru yra tiesi ir leidžia ugnimi nesunkiai kontroliuoti judėjimą tiek ja, tiek judėjimą iš rytinės miesto dalies į vakarinę.
”Metelobaza“ ir geležinkelio linijų mazgo apylinkės šiaurinėje miesto dalyje. Šis ruožas pridengtų miestą nuo galimų atakų iš šiaurės (Rubizhne), saugotų ukrainiečių kairį flangą orkams puolant iš rytų.
Gvardiiskyi prospketas, einantis pietine miesto dalimi ir ypač jo sankirta su aukščiau paminėta Bohdana Lishchyniy gatve. Šis ruožas svarbus ginantis nuo orkų puolimo iš pietryčių ir pietų.
priemiestis Pavlohrad pietvakariuose, kurio kontrolė neleidžia orkams priartėti prie dviejų tiltų per Donec (bent vienas jų jau yra sunaikintas) ir neleisti palei Donec upę apsupti miestą iš pietvakarių.
Netekus bent vieno šių objektų kontrolės miesto gynyba taptų itin sudėtinga.
Bakhmut
Ukrainiečiai ir toliau gina Zolote „kišenę“. Orkams nepavyksta užimti Komyshuvakha ir pradėti čia esančios gynėjų grupuotės apsupimo.
Toliau tęsiasi sunkūs mūšiai prie kelio Bakhmut – Lysychiansk. Perskirsti kelio orkams nepavyksta, tačiau ir ukrainiečiai nepajėgia išmušti agresoriaus iš rytinėje kelio pusėje esančių aukštumų.
Centras. Be didelių pakitimų. Pastebėti orkų sunkieji minosvaidžiai „Tulpan“, kurie iš Mariupol juda į šiaurę. Soc.tinkluose pateikiama nuomonė, kad jie juda Avdiivka link. Tiesa, jokių argumentų nėra, lygiai taip pat šie minosvaidžiai gali keliauti Lysychiansk link (čia prieš kelias dienas ukrainiečiai sunaikino tokį minosvaidį, tad galima būtų laukti papildymo). Tačiau jei soc.tinklų OSINT‘ininkai teisūs dėl Avdiivka, tuomet neatmestina, kad po „darbo“ šiais minosvaidžiais atsinaujins įtvirtino Avdiivkos ruožo puolimas.
Zaporizhia. Be pakitimų.
Pietų kryptis. Ukrainiečių puolimas prie Davidiv Brid išsikvėpė, jie gina užimtas pozicijas. Tuo tarpu orkai bando komplikuoti ukrainiečių padėtį – susprogdino tiltą per Inhulec upę, kuriuo vyko gynėjų aprūpinimas, minuoja upės krantą. Tuo pačiu ukrainiečiai aktyvina savo veikimą šiaurėje ir atakuoja Arkhangelske – Vysokopilia ruože. Čia orkai turi didelių bėdų, yra galimybė, kad čia esanti orkų grupuotė gali atsidurti apsupime.
*****
Haubica M777 kažkur prie Bachmuto.
Šiandien ES dar sykį mėgins sutarti dėl 6-ojo sankcijų Rusijai paketo. ES svarsto, ar sušvelninti Rusijos naftos importo draudimą, kad patenkintų Vengrijos vadovą Viktorą Orbaną, blokuojantį energetines sankcijas Maskvai. Po to, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė iki metų pabaigos visiškai uždrausti rusiškos naftos importą, ES planai įstrigo. Vengrija, kuri yra labai priklausoma nuo rusiškos naftos, pareiškė, kad jai reikia penkerių metų ir milijardų eurų savo naftos perdirbimo gamykloms modernizuoti. Makronas savaitgalį siūlė atsižvelgti į Vengrijos situaciją ir kol kas uždrausti tik laivais plukdomos iš Rusijos naftos importą, kuris sudaro apie du trečdalius viso rusiškos naftos importo. ES kasdien Rusijai už energiją sumoka beveik 1 mlrd. eurų. Volodymyras Zelenskis kritikuoja tokį bloko negebėjimą susitarti dėl embargo: „- Pažiūrėkite, kiek savaičių Europos Sąjunga bando susitarti dėl šešto sankcijų Rusijai paketo. <…> Iš kur tie, kurie blokuoja šeštąjį paketą, gavo tiek galios ?”
Mes žinome iš kur: Budapešte ir kitose ES sostinėse sankcijas Rusijai blokuojantys „lyderiai“ ar jų patarėjai sėdi Maskvos kišenėje ir yra jai įsipareigoję. Kol ES nesukurs įrankių (o nepanašu, kad greitu laiku sukurs) Kremliaus rezidentus nušalinti nuo strateginių sprendimų, deja, progreso neverta tikėtis.
Putinas pareiškė, kad Rusijos sankcijos sudavė rimtą smūgį visai pasaulio ekonomikai (tik ne Rusijai). Putinas įsitikinęs, kad Maskvos izoliuoti neįmanoma. Kremliaus teigimu, Europa yra labai priklausoma nuo Rusijos dujų ir naftos. Jei ES suras tiekėjų kituose pasaulio regionuose ir pereis prie atsinaujinančių energijos šaltinių, „idealiausiu atveju” galės pakeisti tik 80 proc. energijos išteklių. Kliedesiai. Kremliaus bunkerinis, kaip kiekvienas šuo, loja, nes bijo. Bijo, kad ES išmoks energetinę Lietuvos pamoką.
Zelenskis vakar aplankė Charkivo miestą. ” – Rusija jau pralaimėjo ne tik mūšį dėl Charkivo, ne tik mūšį dėl Kyjivo ir mūsų šalies šiaurės”, – sakė jis. ” – Ji prarado savo ateitį ir bet kokius kultūrinius ryšius su laisvuoju pasauliu” – pareiškė Zelenskis. Vos tik informacija apie Zelenskio vizitą šiauriniame Charkive atsidūrė viešojoje erdvėje, į miesto prieigas pasipylė rusų raketos.
Lavrovas, duodamas interviu Prancūzijos kanalui TF1 pareiškė, kad Rusija neturėjo kito kelio apsaugoti savo kalbai ir kultūrai, tik pradėdama karinius veiksmus. Supratom. Nuo šiandien žmonių lavonai, rašistų sumesti ant Mariupolio supermarketo grindų mums bus rusiškosios kultūros ir jos nešėjų simbolis.
Okupantai nesugeba atkirsti Severodonecko ir Lysičiansko vienu metu, todėl koncentruojamasi į pirmojo niokojimą. Miesto šiaurinėje dalyje vyksta nuožmūs mūšiai. Taip pat ruošiamasi Sloviansko atakai. Maskva, nors ir smarkiai kraujuodama, skuba. Sirijos skerdikas generolas Dvornikov supranta, jog puolimas įmanomas tik dabar, kol Ukrainos nepasiekė reikiamas kiekis sunkiosios ginkluotės iš Vakarų.
Tačiau rusiškųjų fašistų planus pradėti puolimą pietų ašyje sužlugdė sėkminga Ukrainos kariuomenės ataka tarp Mykolaivo ir Zaporižės Chersono srityje. Okupantas yra priverstas trauktis ir gintis.
Okupantai apšaudė objektus Sumų srityje, taip pat ukrainiečių pajėgų atsakomybės ruožus į šiaurę ir šiaurės rytus nuo Charkivo miesto.
Sloviansko kryptimi rusai pergrupuoja karius, kad atnaujintų puolimą kryptimis Iziumas – Barvinkovė, Iziumas – Slovianskas.
Donecko srityje okupantai bando apsupti Ukrainos karius Lysičiansko ir Severodonecko rajonuose bei blokuoti pagrindinius logistikos kelius.
Kryvyj Riho kryptimi rusų artilerija toliau apšaudo ukrainiečių pozicijas.
Per pastarąją parą Donecko ir Luhansko kryptimis atremta keturiolika priešo atakų, sunaikintos dvi artilerijos sistemos, vienuolika šarvuotų kovos mašinų, dešimt transporto priemonių. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė dvi sparnuotąsias raketas ir tris bepiločius orlaivius.
Ukrainos generalinis štabas teigia, jog Donecko srityje Rusijos kariai ketino nužudyti generolą Valerij Solodčiuk, atsiųstą pažaboti kareivių sukeltų riaušių ir priversti juos tęsti kovą. Kariai atsisakė paklusti generolui ir buvo pasirengę susprogdinti „aukštuosius svečius”. Generolui teko sprukti. Apie incidentą neva liudija SBU perimtas telefoninis pokalbis. Nežinia, ar tai tiesa, ar ukrainiečių psyops, bet gražu.
Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys
******
Mūšis apkasuose.
Locked N’ Loaded
Šiaurinis Donbaso flangas:
Charkiv. Atrodo, ukrainiečiai perėmė iniciatyvą kovose no-mans-land aplink Tsupivka ir nedideliais žingsneliais juda link Kozacha Lopan.
Izyum. Agresorius linkęs patvirtinti vakarykštį mūsų spėjimą, ir vis daugiau jėgų metė į savo rytinį flangą Donec upės link. Vėl atakuotas Pasika – Bohorodychne ruožas, puolimą ukrainiečiai atmušė. Bent laikinai Izyum sektorius tampa dukterine Lyman sektoriaus įmone. Ar tokiu būdu orkų pajėgos šiame sektoriuje palaipsniui pereis į gynybą, o vienetai iš Izyum bus permetami į kitus sektorius (pvz. Lyman, Severodonetsk)? Ar tai tik laikinas vaidmens pakeitimas siekiant išnaudoti atsiveriančias galimybes Lyman ir vėliau bus grįžta prie bandymo priartėti prie Slaviansk? Pamatysime. Dabartinė situacija orkų propagandistams būtų gražus ekskiuzas apsimesti, kad prie Slaviansk jie nieko ir neplanavo, o tik laukė patogios progos paremti Lyman kryptį (toks sumažintas pralaimėjimo prie Kyiv dangstymo variantas).
Lyman. Puolusios orkų pajėgos išsikvėpė. Pasirodė pranešimų, kad agresorius palieka miestą. Šią informaciją reikia tikslinti – 1) išvedami kovingumą praradę vienetai ar 2) orkai atsisako planų įsitvirtinti mieste? Pasirodžius informacijai, kad link kontaktinės linijos atvyko agresoriaus pastiprinimas, linktume prie pirmo varianto, bet gal ryt bus aiškiau. Tuo tarpu ukrainiečių manevrinių vienetų statusas šiauriniame Donec upės krante prie Lyman nėra aiškus. Savo ruožtu, nesimatė pranešimų, kad agresorius būtų įžengęs į Dibrova ir Ozerne. Tačiau ar tai reiškia, jog ten vis dar veikia ukrainiečių pajėgos, sunku pasakyti. Jei Lyman vis dar orkų rankose, žvelgiant teoriškai būtų racionalu atitraukti gynėjų pajėgas, tačiau viskas priklauso nuo realios padėties sektoriuje.
Severodonetsk:
Toliau tęsiasi sunkūs mūšiai miesto prieigose. Agresorius laikosi viešbutyje „Myr“, tačiau jo vadovavimo grandinė sutrūkinėjusi (žuvę keli kuopų vadai), ukrainiečiai juos daužo iš visų vamzdžių. Kituose ruožuose orkams pavyksta prasimušti kelis šimtus metrų į miesto gilumą, tačiau ukrainiečiai netiesioginės ugnies (pagrinde minosvaidžių) ir kontratakų pagalba juos sukausto ir naikina. Padėtis stabiliai sunki.
Ukrainiečiai kontratakavo link Toshkivka ir išmušė orkus iš gyvenvietės. Tokiu būdu agresoriaus placdarmas pulti link Lysychansk sutrumpėjo beveik per pusę. Jų kontroliuojama Nyzhnie yra nedidelė gyvenvietė, kurios rytinis flangas remiasi į Donec upę. Turime vilties, kad ukrainiečiai ne tik įsitvirtins atsikovotose pozicijose, bet ir išvaduos Nyzhnie. Lysychansk grėsmė iš pietų kiek sumažėjo.
Bakhmut. Geros naujienos:
ukrainiečiai kontratakavo ir atskiruose ruožuose, išmušė orkus iš patogių pozicijų prie Bakhmut – Lysychansk kelio. Kritiškai svarbu ne tik neleisti orkams grįžti, bet ir pabandyti išvalyti visą kelio ruožą nuo agresoriaus vienetų.
Komyshuvakha ne tik apginta, bet gynėjai kontratakomis kelis kilometrus nustūmė orkus nuo pačio miestelio. Tokiu būdu ukrainiečių „kišenė“ į šiaurę nuo Popasna gali lengviau atsikvėpti – apsupimas bent kuriam laikui negresia.
Centras. Ukrainiečiai toliau neleidžia orkams apeiti Avdiivkos įtvirtinto rajono iš šiaurės ir pietų. Orkų propagandistai skelbiasi, kad jų padaliniai įžengė į Avdiivkos priemiesčius. Ukrainiečių ir nepriklausomi šaltiniai to nepatvirtina.
Zaporizhia. Šiame sektoriuje be didelių pakitimų. Daug darbo artilerijai, vyksta lokalūs susidūrimai. Atrodo, kad abi pusės naudojasi proga atkurti kovingumą.
Pietų kryptis. Po sėkmingos kontratakos prie Davydiv Brid ukrainiečiai įsitvirtino naujose pozicijose. Maža to, jie vystė sėkmę ir puolė kiek piečiau link Kostromka. Nustumti į gynybai nepatogias pozicijas, orkai visgi bando stabdyti ukrainiečių ataką. Laikom kumščius.
*****
Sugriautas tiltas, jungiantis Lisičansko miestą su Severodonecko miestu rytinėje Ukrainos Donbaso srityje (dailymai.co.uk).
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambino Putinui ir paragino išvesti Rusijos karius iš Ukrainos, taip pat tartis dėl paliaubų ir paleisti apie 2 500 „Azovstal” gynėjų, kuriuos rusai anksčiau paėmė į nelaisvę. Kremlius teigia, kad V. Putinas pasiūlė apsvarstyti įvairias derybų galimybes, taip pat spręsti pasaulinę maisto krizę, tačiau su sąlyga, kad Vakarai atšauktų sankcijas. Putinas perspėjo Prancūziją ir Vokietiją nedidinti ginklų tiekimo Ukrainai, sakydamas, kad tai gali dar labiau padidinti nestabilumą.
Naivūs Vakarų politikos „romantikai“ nenustoja stebinti. Melas, šantažas, teroras – šiandieninis Kremliaus politikos veidas. Vokietijos ir Prancūzijos vadovai visiškai nesuvokia Rusijos ir tokiais skambučiais, deja, daro tik eilinę viešųjų ryšių akciją. Gerai, kad bent abu paskambino, nes Makrono įkyrumas Putinui jau darėsi įtartinas.
Reaguodamas į Vakarų “iniciatyvas” Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo panaikinama viršutinė stojimo į Rusijos kariuomenę amžiaus riba. Anksčiau stoti tarnauti joje galėjo 18-40 metų amžiaus piliečiai ir 18-30 metų amžiaus užsieniečiai, o dabar rašistinės armados zombiu (Z) galės tapti kiekvienas kalašą rankose nulaikantis pirdžius.
Jungtinės Valstijos pritarė MLRS sistemų perdavimui Ukrainai. Oficialus sprendimas – kitą savaitę. Pastarosiomis dienomis Ukrainos politikai ir diplomatai itin aktyviai prašė ir reikalavo salvinio paleidimo raketų sistemų iš Vakarų. NATO ir ES netgi buvo kaltinamos neskelbtu susitarimu neremti tokiais ginklais Ukrainos.
Ukrainos pusė teigia, jog gautų raketų Harpun pakanka, kad būtų nuskandintas visas Rusijos Juodosios jūros laivynas.
Zelenskis pareiškė, kad Putinas Ukrainoje patyrė nesėkmę, nes neįvertino dviejų dalykų: pervertino savo kariuomenę ir nesuprato, kad Ukrainos žmonės nenori būti Rusijos pasaulio dalimi.
Ukrainos kariuomenės generalinis štabas nutarė nesitraukti iš Severodonecko – Lysičiansko ”kišenės”. Lymane ir Severodonecko prieigose tęsiasi mūšiai. Rusų vadai nusprendė trūks plyš užimti Severodonecką, naudodami seną griovimo ir naikinimo – Grozno, Alepo, Mariupolio – taktiką. Abiejų pusių nuostoliai didžiuliai.
Chersono srityje, matydama, kad negalima delsti ir leisti orkams įsitvirtinti, Ukrainos armija perėjo į kontrpuolimą.
Slobožansko kryptimi okupantai vykdo sistemingą apšaudymą, kad užkirstų kelią ukrainiečių dalinių judėjimui valstybinės sienos link.
Charkivo kryptimi priešas deda pastangas išlaikyti užimtas pozicijas ir kontroliuoja Iziumo prieigas.
Slovjansko kryptimi rusai rengiasi puolimui.
Rusai tęsia puolamąsias operacijas Donecko kryptimi; bandoma įsitvirtinti Lymano gyvenvietės rajone. Severodonecko kryptimi, remiant artilerijai, tęsiamas puolimas.
Bachmuto kryptimi rusai ir vėl patyrė nuostolių bei pasitraukė.
Avdijivkos kryptimi priešas, remiamas artilerijos, bandė veržtis Kamiankos ir Veselos gyvenviečių link, tačiau nesėkmingai.
Kurakovo, Novopavlovsko ir Zaporižės rajonuose rusai nevykdė aktyvių puolimo veiksmų ir apšaudė civilinę infrastruktūrą palei sąlyčio liniją.
Pasiekia informacija apie Rusijos pusės problemas dėl gyvosios jėgos nuostolių.
Ukrainos kariuomenė teigia, jog kare žuvo virš 30 000 Rusijos karių. Net jei šis skaičius mažesnis, iš rikiuotės išvesta iki 90 000 driskių; trūksta medikamentų, pirmosios medicinos pagalbos teikimo punktų. Okupuoto Krymo administracija įsakė nutraukti civilių priėmimą į gydymo įstaigas, kad būtų atlaisvintos lovos sužeistiesiems. Gyventojai intensyviai spaudžiami duoti kraujo.
Per pastarąją parą Donecke ir Luhanske atremtos septynios okupantų atakos, sunaikintas vienas tankas ir šešios priešo transporto priemonės. Priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino kelis bepiločius orlaivius „Orlan-10”.
Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas
Foto: šviežutėliai zombių armijos rekrūtai
******
Donbaso kryptis. • Šiaurinis flangas
1) Charkiv. Sektoriuje šioks toks suaktyvėjimas. Šiaurinio ruožo no-mans-land aplink Tsupivka vyksta lokalūs, tačiau intensyvūs susidūrimai. Kieno iniciatyva kilo šis mūšis sunku pasakyti, bet turbūt sutapimas, kad šiauriau esančiame Kozacha Lopan orkai ėmė karštligiškai stiprinti savo gynybą.
2) Izyum. Susidaro įspūdis, kad agresorius galimai jau praradęs viltį prasiveržti Slaviansk link, todėl bando ugnimi ir manevru pulti į rytus link Donec upės bei paremti savo Lyman grupuotę. Vėl šturmuotas Pasika kaimelis, ukrainiečiai apsigynė, orkai atsitraukė.
3) Lyman. Vakar paskubėjome pranešdami apie mūšio pabaigą šiame sektoriuje. Nors miestas agresoriaus rankose, tačiau, panašu, kovos dar tęsiasi miesto apylinkėse. Tiesa, susidaro įspūdis, kad tai daugiausia artilerijos dvikovos ir minosvaidžių darbas, tačiau neatmestina, kad sektoriuje dar liko ukrainiečių manevrinių vienetų, kurie galimai taktiškai traukiasi remdami savo manevrą netiesiogine ugnimi. Agresorius savo ruoštu taip pat su artilerija bei aviacija atakavo Ozerne ir Dibrova gyvenvietes. Išvada, sunku pasakyti ar šie ukrainiečių veiksmai pagal planą, ar čia kaunasi atsitraukti nesugebėję gynėjų vienetai. Visgi pagrindinė kontaktinė linija šioje vietoje jau eina palei Donec upę, orkai siekia persikelti į kitą pusę, su artilerija apšaudo Slaviansk miestą.
4) Severodonetsk. Susidūrimai vyksta visame miesto perimetre šiaurės – rytų – pietų ruože. Šiandien pagrindinės orkų pastangos nukreiptos į Severodonetsk puolimą iš pietų ir pietryčių. Tuo pačiu agresorius vėl stengėsi priartėti prie Lysychansk nuo Nyzhnie. Kol kas čia jam nepavyko nieko pasiekti. Sunkūs mūšiai tęsiasi.
5) Bakhmut. Agresoriui ir šiandien nepavyko perkirsti Bakhmut – Lysychiansk kelio bei įsitvirtinti. Nedrąsiai susidaro įspūdis, kad orkų puolimo sparta ir agresyvumas ima bliūkšti. Tikėtina, kontaktinėje linijoje puolimą vykdę vienetai (daugiausia 90-osios tankų divizijos ir desantininkų padaliniai) patyrė ženklių nuostolių ir yra išsekę. Todėl neatmestina, kad artimiausiu metu gali įvykti reorganizacija, pajėgų rotacija ir puolimas vėl suintensyvės. Gynyboje esantys ukrainiečiai taip pat patyrė nuostolių ir yra išsekę, tačiau sugeba priešą atakuoti ugnimi prišaudytoje vietovėje iš įrengtų pozicijų. Klausimas, ar jie turi potencialo vykdyti didesnes kontratakas ir į rytus atstumti orkus bent 5-10 km. Stebėsime situaciją.
• Centras. Agresoriaus puolimas išsikvėpė, abi pusės daužo vieną kitą su artilerija ir toliau veikia orkų aviacija.
• Zaporizhia. Smulkmena, bet malonu – išnaudodami susikurtą taktinį pranašumą netiesiogine ugnimi (artilerija), ukrainiečiai sugebėjo keletą kilometrų nustumti orkus į pietus Velyka Novosylka ruože. Kituose ruožuose vyksta grumtynės parteryje (žvalgyba, artilerija, lokalios atakos manevriniais vienetais).
Pietų kryptis.
• Dar vakar pasirodė pranešimų apie ukrainiečių kontrataką prie Davydiv Brid. Ukrainiečiai sugebėjo forsuoti Inhulec upę ir manevrinių vienetų pagalba išmušė agresorių iš palei upę einančių, gynybai patogių pozicijų. Orkai atsitraukė keletą kilometrų. Šis atvejis įdomus ne tik dėl ukrainiečių sėkmės, bet ir dėl fakto, kad net ir patogioje gynybai linijoje (upė) jie rado priešo silpnai arba išvis nepridengtą (stebėjimo priemonėmis, ugnies sistemomis, pėstininkų vienetais) upės vietą.
Matomas galimas resursų (pvz.: gyvosios jėgos) trūkumas orkų tarpe, kuris didžiąja dalimi yra sąlygotas ankstesnių idiotiškų atakų bet kur ir bet kada. Jei ukrainiečiams pavyks įsitvirtinti naujame placdarme, tikėtina matysime panašią „kandžiojamąją“ taktiką kaip prie Charkiv, kai ukrainiečiai vykdo sąlyginai nedideles kontratakas, pasiekia taktinių laimėjimų, tačiau šios kontratakos yra pasikartojančios, sistemingos, remiančios operacinį tikslą ir galų gale ima kurti operacinę sėkmę. Operacinė sėkmė, šiuo atveju būtų Chersono ir link Kryvij Rih nukreiptos orkų grupuotės perskėlimas. To ir palinkėsime.
******
Foto: JAV paladinai jau Ukrainoje, teigia šaltiniai.
Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą ir sustabdyti reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ privatizavimą.
delfi.lt
Partija savo rašte nurodo, jog abejonių kelia viešai nurodytas motyvas dėl esą nuostolingos reabilitacijos centro veiklos ir pastatų nusidėvėjimo. Nacionalinio susivienijimo teigimu, reabilitacijos paslaugų poreikis Vilniuje nėra patenkinamas, o privatizavus „Pušyno kelią“ to galimybės dar labiau sumažės, tad bus tiesiogiai pakenkta viešajam interesui, rašoma pranešime spaudai.
Kartu pabrėžiama, kad privatizuojamas kompleksas yra nekilnojamojo turto vystytojus ypatingai dominančioje vietoje ir privatizacija tikėtinai baigtųsi daugiabučių statybomis draustinio teritorijoje, kas vėlgi atimtų ją iš visuomenės kaip viešąją rekreacinę erdvę.
„Žvelgiant į „Pušyno kelio“ privatizaciją kaip visumą, kyla gausybė klausimų. Politikai tam traukia pačius absurdiškiausius argumentus: neva neprieinama neįgaliesiems, neva nuostolinga.
Jeigu tokia įstaigai nuostolinga, tai tik darbo efektyvumo klausimas, nes poreikis jos paslaugoms akivaizdus. Jeigu trūksta komplekso pritaikymo neįgaliesiems, reikia investuoti į pritaikymą. Norėdamas ką nors sužlugdyti, pretekstą visada rasi.
Mūsų žiniomis, tai išgalvotos problemos, kuriomis siekiama paviršutiniškai pridengti cinišką sprendimą privatizuoti ypač vertingoje vietoje esantį kompleksą, sudarant galimybes čia pradėti NT vystymą. Prokuratūra turėtų stabdyti privatizavimą ir ištirti jo aplinkybes, o jeigu privatizavimas visgi būtų pripažintas teisėtu ir įvyktų – Vilniaus savivaldybė turėtų siekti įsigyti „Pušyno kelią“ ir užtikrinti jo išsaugojimą“, – teigia partijos vicepirmininkas, politologas Vytautas Sinica.
Visą žemės rutulį kelis kartus apskriejo žinia, kad lietuviai baigiantis pavasariui suaukojo daugiau nei 5 milijonus eurų garsiojo kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui, užsimoję įteikti tokią neeilinę dovaną už laisvę besikaunančiai Ukrainai. Nuostabu yra dar ir tai, kad buvo planuojama rinkti pinigus bepiločio lėktuvo įsigijimui tris savaites, tačiau reikiama suma į sąskaitą sutekėjo per tris dienas.
Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas
Taip pat sveikinimus ir atminimo dovanas šio renginio organizatoriams įteikė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šambòrskis bei Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dringelis.
Gairėse teigiama, jog „beždžionių raupais galite užsikrėsti, jei turite artimą fizinį kontaktą su asmeniu, kuriam pasireiškia ligos simptomai. Tai apima tiek prisilietimus, tiek kitą artimą santykį.
