2025-05-08, Ketvirtadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 765

Karas Ukrainoje. Šimtas aštuntoji (birželio 11 diena)

0

Politinis strateginis lygmuo

JAV energetikos saugumo įgaliotinis Amosas Hokštainas įstatymų leidėjams sakė, kad Rusija dabar gali gauti daugiau pajamų iš iškastinio kuro nei prieš pat invaziją į Ukrainą, nes pasaulinis kainų augimas kompensuoja Vakarų pastangas apriboti pardavimus.

Taip, tas tiesa, sakome mes, tačiau vertybinis Vakarų pasirinkimas turi būti ne tik aiškus, bet ir tiksliai vykdomas, atsisakant pirkti bet kokias žaliavas iš šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos. O tuo pat metu būtina surasti mechanizmus, kurie kuo labiau apribotų įplaukas į šių šalių biudžetus.

Kremlius teigia, kad nebuvo pasiektas susitarimas dėl Ukrainos grūdų pardavimo Turkijai, kuriuos, pasak Ukrainos, Rusija pavogė. Duonos ir mėsos vagys sako, kad dės visas pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas neva galvojant apie badaujančius milijonus žmonių.

Be to, Maskva neigia vogusi grūdus, tačiau JAV atstovai sako, kad yra neginčijamų įrodymų apie daugiau nei pusės milijono tonų kviečių išgabenimą į Rusiją. Okupuotose teritorijose agresoriaus ir kolaborantų pastangomis vykdomas pasirengimas tolesniam grūdų grobimui ir gabenimui į Maskoliją.

JAV prezidentas Džo Baidenas teigė, kad JAV žvalgyba bandė įspėti Ukrainą apie gresiantį Rusijos invazijos pavojų, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo apie tai girdėti“.

Mes, kukliai nuleidę akis, primename, kad tą sakėme sausio pradžioje, net nurodydami pagrindinį rusų tikslą – Kijevą ir pasirengimą jo užėmimui Almatoje. Mūsų irgi neklausė, Džo, nieko tokio.

Iš Lietuvos pakilęs keturvietis arba šešiavietis lėktuvas ramiai kirto šešias NATO šalis ir nusileido Bulgarijoje. Piper PA-23-250 Aztec praskrido virš Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos ir be leidimo nusileido Bulgarijoje, galiausiai atkreipdamas oro pajėgų dėmesį.

Nuskridusi apie 1600 km nenustatyta dviejų žmonių įgula paliko lėktuvą iškart po nusileidimo. Policija, tikime, išsiaiškins visas aplinkybes ir nustatys asmenis, kuriems šis lėktuvėlis buvo parduotas.

Ar tai galėjo būti bandymas patikrinti NATO šalių budrumą? O gal žiūrėta, kaip pavyktų pravežti, tarkime, kokį nors užkratą į Aljanso gilumą?

Gal įsitikinta oro erdvę skanuojančių radarų, procedūrų ir atsako (ne)sąveikumu? Kaip bebūtų, bet mes žiūrime į šį įvykį kaip į white hackingą – parodyta spraga, laikas pasirūpintu jos lopu, kalbant IT terminais.

Prancūzija yra pasirengusi prisijungti prie operacijos, kuria būtų siekiama panaikinti Rusijos vykdomą Odesos uosto blokadą, kad vėl būtų galima eksportuoti grūdus iš Ukrainos, pranešė Prancūzijos prezidento patarėjas.

Be to, Eliziejaus rūmai atsakė į prezidento Emanuelio Makrono kritiką dėl jo raginimo „nežeminti“ visos Rusijos dėl V. Putino „klaidos“. Patarėjas patikino, kad Prancūzija nori, jog Ukraina taptų karo su Rusija nugalėtoja.

Šį kartą apsieisime be komentarų ir palauksime paties rūmų šeimininko žodžių. Arba skambučio. Patys žinote, kam.
Operacinis lygmuo

Be žymesnių pakitimų. Rusijos pajėgos koncentruoja smūgius rytuose ir, matyt, artimiausiu metu bandys perimti greitkelio Bachmutas-Lysičianskas kontrolę bei vykdys pasiruošimą Sloviansko ir Kramatorsko šturmui, kurie yra svarbus logistinis mazgas.

Nepatvirtintais duomenimis, driskiai atliko sėkmingą operaciją jūroje ir perėmė Kinburno nerijos (Chersono/Nikolajevo sritys) šiaurinėje Juodosios jūros dalyje kontrolę, o tai leis jiems labiau įsitvirtinti jūros pakrantėje.

Ukrainiečiai ir toliau spaudžia Vakarus, kad jiems nedelsiant ir dideliais kiekiais būtų pradėtos gabenti toliašaudės artilerijos sistemos ir šaudmenys. Vakarai neskuba. Vasara, savaitgalis.

Taktinis lygmuo

Šiaurės rytuose ir rytuose rusai, palaikomi artilerijos ir aviacijos lėtai, bet stumiasi į priekį. Ruošiamasi Sloviansko puolimui.

Ukrainiečiai dėl apsupimo grėsmės atitraukė savo oro gynybos sistemas į vakarus nuo Kramatorsko ir Sloviansko, todėl agresoriaus aviacijos veiksmus varžo tik rankinių / nešiojamų artimo nuotolio priešlėktuvinių raketų ugnis.

Okupantas Severodonecke sugriovė didelį sporto kompleksą, Ledo Rūmus. Mieste ir toliau vyksta gatvių mūšiai, nes kol nenušlavė visų pastatų ir nesulygino su žeme visos infrastruktūros, maskolių artilerija nesuteikia jiems pranašumo ir mūšio eiga permaininga.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhyjus Haidajus sako, kad rusų kariai čia „krenta kaip musės“.

Okupuotame Mariupolyje siaučia cholera. Prancūzų žurnalistai paviešino vaizdus iš masinės kapavietės, kurioje gali būti palaidota apie tris tūkstančius žmonių. Dauguma kryžių – be vardų, tik skaičiai, kai kurie turi pritvirtintus automobilių numerius. Tai, matyt, tie civiliai, kurie bandė išvažiuoti iš miesto įsiveržus priešui, bet buvo sušaudyti goblinų ordos.

Pietuose sėkmingai darbuojasi partizanai. Pastarąją parą, veikdami išvien su oro desanto ir artilerijos vienetais, perduodami priešo susitelkimo koordinates ir koreguodami ugnį, ukrainiečių žaliukai sunaikino keletą šarvuotos technikos vienetų, taip pat padarė nuostolių priešo gyvajai jėgai.

O svarbiausia – maskolių driskiai nuolatos išgyvena vis didėjantį nerimą ir psichologinį spaudimą nežinodami, kur ir kada partizanai smogs vėl. Okupuotoje teritorijoje jie net sąlyginai nebegali jaustis saugūs.

Šiandien yra Pasaulinė mezgimo viešumoje diena. Ai, čia gal kiek ne į temą.

******

*****

Locked N’ Loaded

Šiandien visame fronte dirba artilerija, aviacija, tęsiasi lokalūs mūšiai, tačiau jų intensyvumas sumenko. Galimai, tai sietina su tuo, jog orkams jų vadai Kremliuje perkėlė deadline‘ą iki kada jie turi įvykdyti iškeltas užduotis. Nauja pergalės ir gėrimo diena – birželio 22 d. Nevesime jokių istorinių paralelių, ir dabartyje užtenka pavyzdžių, kaip tokie deadline‘ai RF buvo vykdomi. Kaip ten bebūtų, gavę naują kraštinį laiką (datą), orkai kelias dienas persigrupuos, gers, kaups pajėgas ir vėl puls su nauja jėga. Kaip suprantate, šis deadline‘o perkėlimas – ne iš gero gyvenimo. Keli momentai:

Nors pasiekė taktinių laimėjimų, orkai jų dar nesugebėjo paversti operacine sėkme:

Severodonetsk ir Lysychansk gynėjai dar laikosi bei sugeba kontratakuoti Severodonetsk mieste. Kartais užmirštame tuos ilgas savaites trukusius mūšius dėl Rubizhne, o vėliau ir dėl Severodonetsk, kurių metu ukrainiečiai sugebėjo nuleisti daug kraujo orkams. Tuo pačiu veikė lanksčiai ir ribotas paramos ugnimi priemones (artileriją, minosvaidžius) sugebėjo permesti į Lysychansk, su tikslu įgalinti pėstininkus laikytis dalyje Severodonetsk.

Kelias Bakhmut – Lysychansk neperkirstas. Daug kas sako – koks skirtumas, kad kelias neperkirstas, jei agresorius vis tiek jį apšaudo. Skirtumas yra, kadangi dabar ukrainiečiai gali aprūpinimą ir vienetus link Lysychansk judinti mažesniais keliais į vakarus nuo kelio. Jei kelias būtų perkirstas ir priešas įsitvirtintų vakarinėje jo dalyje – nebeliktų ir to, o toks pasiekimas šiame sektoriuje keistų operacinį paveikslą.

Mūšis dėl Slaviansk neprasidėjo. Nepaisant gana greito Lyman kritimo ir problemų jo vakariniame flange, visgi ukrainiečiai sugebėjo stabilizuoti tikrai grėsmingai atrodžiusią padėtį. Po Lyman kritimo ir mes jau manėme, kad kelių dienų bėgyje prasidės mūšis dėl Slaviansk, tačiau ukrainiečiai vis dar neprileidžia orkų prie šio miesto.

Visos šios orkų sėkmės ir nesėkmės jiems kainavo labai brangiai. Kaip ne kartą esame minėję – ne technikos papildymas RF kariuomenėje yra pagrindinė problema. Jos jie turi daug ir visokios – nuo pakenčiamos iki katastrofiškai blogos. Kuo BTG užpildyti jie ras. Tačiau jiems bėda yra žmonės (vadai, pėstininkai, tankistai, pilotai, vairuotojai, artileristai ir kiti įvairūs specialistai). Kiekviena kariuomenė yra sudaryta iš:

  • motyvuotų kūrėjų;
  • motyvuotų vykdytojų;
  • nemotyvuotų vykdytojų;
  • „mėsos“.

Nedarėme jokio sociologinio tyrimo, bet spėtume, kad vasario 24 d. RF ginkluotose pajėgose dominavo motyvuoti vykdytojai, kurie dėl silpno karinio parengimo po rimto kontakto neretai virsdavo nemotyvuotais vykdytojais. Prie tokios prielaidos prieiname matydami visą karo eigą ir rezultatus (didelis atakų tempas, šabloniškas operacijų planavimas ir vykdymas, didelės gyvosios jėgos, technikos ir įrangos netektys, karo nusikaltimai, didelis belaisvių kiekis pirmame karo eskalacijos etape).

Taip, priešas mokosi, taip keičia savo taktiką – jo negalime nuvertinti. Tačiau orkai ir toliau žūva, o jų vietas užima rezervistai, šauktiniai ir DNR/LNR mobilizuotieji. Išvados:

  • Jie yra nemotyvuoti vykdytojai ir „mėsa“. Visi jie negali atstoti tų žuvusių motyvuotų kūrėjų ir motyvuotų vykdytojų
  • Likę kūrėjai ir motyvuoti vykdytojai nebetrykšta noru dalyvauti šlovingoje „denacifikacijos“ misijoje. Atsisako kautis ir ieško būdų pasiplauti ne tik paprasti reguliarių vienetų kontraktininkai, bet ir „elitiniai“ desantininkai.
  • Samdiniai taip pat nėra labai geras variantas, kadangi profesionalai jau buvo įtraukti nuo vasario 24 d., o naujai ateinantys tėra televizoriaus ir skurdaus gyvenimo aukos, kurių visa motyvacija išgaruoja patekus į pirmą artilerinį apšaudymą.

Todėl agresorius pabandys per ateinančias dienas ne tik suvežti ginkluotę, šaudmenis, degalus, bet pirmiausia sieks sulipdyti motyvuotų vykdytojų dominuojamas BTG ar KTG, kurios leistu mažam dvesiančiam Kremliaus gnomui apsimesti, kad jis nėra mažas dvesiantis gnomas

*****

Rusijos Dūma paskelbė, jog bus svarstomas projektas dėl Sovietų Sąjungos įstatymo, kuriuo pripažįstama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, atšaukimo. Nesuklyskim, čia jokia beprotybė. Kremlius tikrina, kokia bus mūsų ir Vakarų reakcija (kol kas – jokios), o Rusijos gyventojai informuojami, kad štai jau ir atkuriama Sovietų Sąjunga. Reiktų išgirsti, kas sakoma – Putinas ir režimas tik atrodo pamišėliais, iš tikro, jie visada praneša apie savo sumanymus iš anksto.

Karas gali „sukelti precedento neturinčią bado ir kančių bangą, po savęs palikdamas socialinį ir ekonominį chaosą”, pareiškė JT vadovas Antonio Guterresas. Teigiama, jog karo padariniai atsilieps 94 šalims, kuriose gyvena apie 1,6 mlrd. žmonių, o šios šalys jau yra „smarkiai paveiktos bent vieno krizės aspekto ir nepajėgios su juo susidoroti”. 1,2 mlrd. žmonių gyvena itin pažeidžiamose zonose, priklausomose nuo pasaulio finansų, maisto, energetikos. Guterresas teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasekmės pasauliui vis sunkėja ir Rusijos (bei Baltarusijos) invazija į Ukrainą turi kuo greičiau baigtis.

Na taip, tai gal laikas sudaryti šalių koaliciją, kuri jėga užtikrins, kad karas baigtųsi? Ar ir toliau dejuosim važiuodami bėmve ir per langą žiūrėdami, kaip gatvės banditai spardo ir užgaulioja praeivius?

Kremliaus lakštingala Marija Zacharova dėl maisto krizės kaltina Vakarus. Tiksliau sankcijas Rusijai. Esą sankcijos, o ne karas, sustabdė tiekimą, todėl badauja milijonai žmonių. Rusija neva turi visas būtinas prekes (pamiršo pridurti, kad vogtas) ir gali pristatyti į reikiamas pasaulio vietas. Tik negali to padaryti dėl sankcijų. Kremlius kaltina Vakarus, neva šie sunkvežimiais gabena grūdus iš Ukrainos ir palieka ukrainiečius be maisto.

Ajajai, maskoliams staiga parūpo, kad jų žudomi ukrainiečiai mirs ne nuo kalibrų ir gradų, o iš bado. Visa ši Kremliaus retorika yra niekas kitas, kaip šantažas, siekiant vienintelio tikslo – atšaukti sankcijas mainais į grūdus. Terorizmas visame gražume.

Ukrainiečiai ginasi esamose pozicijose. Rusų okupantai per pastarąją parą nesugebėjo smogti “lemiamo smūgio” nei Iziumo, nei Popasnės, nei Severodonecko kryptimis. Vertinama, kad maskoliai nepasitiki turimais resursais ir laukia pastiprinimo.

Kremlius viešai paskelbė ketinimus dėl Zaporižės srities prijungimo. Referendumai dėl Zaporižės ir Chersono sričių skirti Rusijos visuomenės bukinimui ir muilinimui. Ir asilui aišku, kad Chersone, kur mūšiai vyksta 10 – 20 km nuo miesto centro, neįmanomas joks referendumas.

JK žiniasklaida skelbia, jog ukrainiečių ir rusų turimi šaudmenų resursai skiriasi 40 kartų. Esą dėl intensyvios ugnies, gynėjų noras kautis krenta, o kovinė dvasia svyruoja. Be to, greičiausiai Kremliaus pastangomis, platinama „patikrinta“ informacija apie dešimčių tūkstančių ukrainiečių karių žūtis nuo invazijos pradžios. Nepaisant to, Ukraina laikosi. Laukiama, kada pradės veikti lendlizas, o turimos ginkluotės skirtumas tirpti. Mums šis daugelio vakariečių, o ypač – ukrainiečių, laukimas ir tikėjimas, kad ginklai patys laimės karą, atrodo psichologiškai sekinantis veiksnys. Dar didesnis smūgis gynėjų kovinei dvasiai gali būti įsisąmoninimas, kad patys ginklai savaime karo nelaimės.

Baltarusijos Respublikos ginkluotose pajėgose vyksta karinių dalinių kovinės parengties patikrinimas kovai su konvencinio priešo diversinėmis ir žvalgybinėmis grupėmis.

Charkivo kryptimi rusai vykdo intensyvų ukrainiečių dalinių apšaudymą.

Slovjansko kryptimi priešo pastangos sutelktos į pasirengimą pulti Slovjansko ir Barvinkovės gyvenvietes.

Severodonecko kryptimi okupantai apšaudė ukrainiečių dalinius iš minosvaidžių, artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Rusai ir toliau nesėkmingai ieško silpnų vietų Severodonecko miesto gynyboje.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai Donecko ir Luhansko srityse atrėmė septynias priešo atakas, sunaikino tris tankus, dvi šarvuotas kovines mašinas ir keturis priešo transporto priemonių vienetus. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė šešis bepiločius orlaivius „Orlan-10”.

Užblokavus pagrindinius Ukrainos Juodosios jūros uostus, stipriai paveiktos maisto tiekimo grandinės visame pasaulyje. Prieš invaziją Ukraina turėjo 85 mln. tonų grūdų sandėliuose, tačiau rusams dalį infrastruktūros sugriovus ir dėl okupacijos, Ukraina gali naudotis tik 60 mln. tonų sandėliavimo pajėgumais. Ukraina kaltina Rusiją pavogus apie 600 000 tonų grūdų ir dalį jų eksportavus. Vakarai kaltina Rusiją maistą ir maisto krizę naudojant kaip karo įrankį. Iš Ukrainos į pasaulį eksportuojama 42 % saulėgrąžų aliejaus, 16 % kukurūzų, 10 % miežių ir 9 % kviečių.

Nors tai mums kol kas, galbūt, atrodo, kaip su mumis neturintys nieko bendra skaičiai, tačiau nepasirengimas krizėms, jų nenumatymas, neturėjimas reikiamų įrankių ir reikiamo atkirčio nedavimas agresoriui yra tarpusavyje susiję. Maisto krizė nėra kažkoks tolimas, Afrikos šalyse vykstantis reiškinys.

Mes ir visi Vakarų valstybių piliečiai turime suvokti, jog ši maisto krizė yra iš anksto Rusijos paruošta dedamoji, ir karo ne su Ukraina, o su Vakarais dalis. Maisto grandinių tiekimo suardymas ir kylančios maisto kainos išbalansuos 1,6 mlrd. gyventojų turinčias 94 šalių ekonomikas, jas krečianti banga atsiris į Europą.

Pabėgėlių srautu, kuris gali siekti dešimtis milijonų alkanų žmonių. Europos šalys, be energetinių ir finansinių klausimų, turės ant galvos užgriuvusią dar ir šitą globalią bėdą. Milijonus žmonių gali tekti ne tik apgyvendinti, pamaitinti, bet ir spręsti naujas su tuo susijusias problemas, pavyzdžiui, medicininių paslaugų teikimo, socialinės rūpybos, kultūrinių ir religinių skirtumų išprovokuotų konfliktų.
O kur dar karas Ukrainoje.

Natūralu, kad Europa stengsis visa tai suvaldyti, ir karo bet kokia kaina sustabdymas, nuolaidžiaujant Putinui ir dovanojant jam dalį Ukrainos, atrodys vienintelė logiška išeitis.

Paradoksalu, tačiau nuolat kartodami ir manydami, kad Putinas tėra į kampą įvarytas žvėris, patys tapome Kremliaus sukurtos situacijos įkaitais. Tą sukąstais dantimis turime pripažinti ir imtis veiksmų.

Visų pirma, suvokti, kad situacija yra labai rimta. Tada pradėti planuoti, ką daryti toliau, ir kuo greičiau savo planą įgyvendinti. Kitaip mus ištiks katastrofa. Ta, kurią suplanavo Kremlius.

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas
*****

Nuotr.dailymail.co.uk

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis.
Šiaurinis flangas

Charkiv. Be pakitimų.
Izyum. Agresorius toliau puola Dovhenke ir Dolyna ruožuose, tačiau tikslų nepasiekė. Sektoriuje pastebėti tankai T80U, kurie tikėtina priklauso 1 – mos GTA 4 – ai tankų divizijai. Jų aplink Įzyum nematėme jau senokai. Pagrindinis pastiprinimo manevriniais vienetais srautas keliauja į Severodonetsk, tačiau neatmestina, kad siekdami greitesnių rezultatų puolant Dovhenke ir Dolyna, orkai į Izyum sektorių papildomai permetė nedidelius (kuopos ar būrio dydžio) manevrinius vienetus, kurie turėtų sustiprinti agresoriaus puolimo grupes.

Lyman.
Tęsiasi sunkūs mūšiai Svyatohirsk, sunku spręsti kas čia turi persvarą. Pasirodė pranešimų, kad ukrainiečių vienetai persikėlė į kitą Severskyi Donec upės pusę ir užėmė gynybą naujame ruože. Šią informaciją reikia tikrinti, tačiau panašu, ukrainiečiai jau reaguoja į besikeičiančią situaciją. Neatmestina, kad daliniame apsupime atsidūrusios ukrainiečių pajėgos prie Pasika pasitraukė į Bohorodychne.

Rayhorodok gynyba šiuo atveju yra kritiškai svarbi. Jei agresoriui pavyktų persikelti per upę, užimti miestelį, tuomet jis ne tik priartėtų prie Slaviansk iš šiaurės rytų, bet ukrainiečių grupuotę Dolyna – Bohorodychne atkirstų nuo Slaviansk, grėstų šios grupuotės apsupimas. Tai suprasdami, ukrainiečiai aršiai ginasi, šiandien atmušė orkų atakas.

Severodonetsk.
Kautynės mieste tęsiasi. Nors agresorius turi iniciatyvą ir kontroliuoja didesnę miesto dalį, ukrainiečiai gina vakarinėje miesto dalyje įsikūrusį pramoninį rajoną. Šiandien visos agresoriaus atakos atmuštos.

Gynėjai sėkmingai atmušė agresoriaus pastangas priartėti prie Lysychansk iš pietų. Nepaisant čia permetamų rezervų atrodo, kad orkų puolimas Toshkivka ir Ustinivka ruožuose įstrigęs.

Bakhmut. Pasirodė pranešimų, kad į šį sektorių permetami orkų desantininkų BTG, stiprinamos paramos ugnimi priemonės, tačiau ir toliau agresoriui nepavyksta pasiekti savo tikslų. Net orkų propagandistai pažymi itin aršią ukrainiečių gynybą Zolote „kišenėje.“ Maža to, šiandien gynėjams geros žvalgybos, targetingo ir tikslaus artilerijos darbo dėka pavyko išmušti orkus iš jų priešakinių pozicijų Nahirne. Agresorius priverstas atsitraukti į antrines gynybos pozicijas. Orkai taip pat patyrė didelius nuostolius prie Berestove.

Centras. Orkai bandė pralaužti Avdiivka gynybos ruožą iš šiaurės, tačiau reikšmingų rezultatų nepasiekė.

Zaporizhia. Be pakitimų.

Pietų kryptis. Negalėdamas iš ukrainiečių perimti iniciatyvos, agresorius stoja į gynybą, tvirtina ir įrenginėja naujas pozicijas.

Žvelgiant bendrai, agresorius sukoncentravo pastangas užimti Severodonetsk ir pradėti mūšį dėl Slaviansk. Padėtis yra sudėtinga, ukrainiečiai ne tik netenka teritorijos, bet ir patiria nemažus nuostolius, vietomis atsiranda artilerijos sviedinių trūkumas. Tačiau reikia suprasti, kad orkams taip pat švelniai tariant ne pyragai. Taip, jie turi persvarą ugnies priemonėmis (aviacija, artilerija), nejaučia sviedinių trūkumo. Tačiau kaip ir anksčiau didžiausios jų bėdos dėl manevrinių vienetų trūkumo.

Aplink Slaviansk ir Severodonetsk yra sutelktos ir iš kitų sektorių nuolat papildomos kovingiausios ir pilniausios orkų BTG (to pasekoje orkai praranda iniciatybą Pietų kryptyje, nieko nepasiekia Zaporizhia ir Avdiivka). Visas, kas liko iš 1 GTA, 90 – osios tankų divizijos, desantininkų kaunasi Severodonetsk ir Slaviansk sektoriuose. Nors čia besikaunančias pajėgas įvardijome kaip kovingiausias ir pilniausias, tačiau tai tik palyginus su viskuo, kas liko kituose sektoriuose. Pagrindinėje puolimo ašyje taip pat kaunasi pavargusios, išretintos ir demotyvuotos pajėgos. Rusija nebeturi ko jomis pakeisti, nes:

  • RF rengiami „teritoriniai batalionai“ (rezevistų/kontraktnikų pagrindu apygardose formuojami vienetai) dar neparengti ir vargiai pakeis situaciją,
  • ”demilitarizuotų“ reguliarių RF dalinių užpildymas kontraktnikais stipriai stringa.
  • DNR/LNR mobilizuotieji tėra patrankų mėsa,
  • kovinę techniką, artileriją gebančių valdyti, kovinės patirties turinčių samdinių resursas taip pat neamžinas.

Viena išeitis – masinis šauktinių naudojimas. Tačiau ar padėtį pakeis nemotyvuota ir prastai parengta karių masė, už kurios stovi jų motinos ir tėvai? Taip, dabar tėvų ir motinų judėjimas beveik nematomas. Tačiau jei į Rusiją ims plaukti išimtinai šauktinių karstai, o Kremliaus grupuočių tarpe atsiras norinčių tai išnaudoti

*****

Vytenis Andriukaitis. Dar kartą apie tai, ar Landsbergis buvo valstybės vadovas

Birželis – vasaros pradžia. Artėja ilgiausių dienų metas, daug šviesių valandų, tuoj pražys Lietuvoje gausybė žiedų, pievos noks vaistažolėmis. Ir viskas gaivins kiekvieno iš mūsų atmintį, patirtis, Antaninių, Joninių ir Petrinių tradicijas, laužus, vainikus, maudynes.

Birželis gaivins ir istorines atmintis, kuriomis paženklinta ir Lietuvos, ir Europos istorija. Skaudžių atminčių gausu ir šio mėnesio istorinėse datose. Jos susijusios su autoritarizmų, visų spalvų totalitarizmų ir vadizmų paliktais istorinės atminties ženklais bei randais.

Ne paslaptis, kad istorijos mokslas visuomet susidurdavo (ir dabar susiduria) su sunkiu iššūkiu – kaip nepasiduoti ideologijos arba propagandos įtakai, kaip nepatekti į politikuojančiųjų istorinėmis interpretacijomis pinkles. Yra dar vienas pavojus – politikai bando iš užmaršties gaivinti karalius, prezidentus, valstybės vadovus…

Neseniai vienas Seimo narys viešuose debatuose pareiškė, kad Seimui net dera užpildyti vienas ar kitas istorines spragas ir tuo tikslu priimti teisės aktus. Neva, Seimui dera perinterpretuoti kai kuriuos buvusius istorinius faktus, patvirtintus to meto dokumentais. Suprask, svarbu, kad jie patenkintų dabartinę politinę konjunktūrą.

Taip imamasi iniciatyvos atgaline data pervadinti buvusias institucijas arba įteisinti prezidentus, nors jie patys jau net ir nesvajojo, kad tokie yra de facto. Mat jie jau nebevaldė teritorijos, nekontroliavo esminių valstybės funkcijų ir t.t. Tačiau tiems, kurie įstatymais pildo „istorijos spragas” tokie argumentai mažai rūpi. Tuomet patys istoriniai faktai ima ir iškrečia netikėtus pokštus.

Seimui įstatymu pripažinus, kad 1952 m. šalį valdė taurus patriotas Jonas Žemaitis-Vytautas, staiga paaiškėja, kad tuo metu vienas dabar žymus istorijos perinterpretavimo autorius tais pačiais 1952 m. įstojo į visasąjunginį Lenino – Stalino komjaunimą ir pasižadėjo vykdyti visus šios organizacijos nurodymus.

Kyla klausimas – argi nebuvo žinoma, kad tais metais gyveno dabartinio Seimo oficialiai pripažintas šalies Prezidentas, o 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija įspėjo apie kolaboravimo su okupantais pasekmes?

Tačiau istorijos propagandistai įpratę išsisukti, o kai kuriuos faktus tiesiog nutylėti. Kaip tuomet, istorinių spragų užpildymo kontekste, paisoma piliečių paklusimo partizaninės valstybės reikalavimams?

Jeigu tuo metu buvo nevykdomi šiandien pripažintos to meto teisėtos valdžios įstatymai, ar tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, net ir atgaline data? O gal tie piliečiai nieko nebežinojo apie tokią tuo metu egzistavusią oficialią valdžią?

Tiesa, buvo piliečių, kurie skaitė iš miško gaunamus laiškus, vykdė jų patarimus, o kartais artimųjų klasiokų „rūpesčiu“ atsidūrė Magadano lageriuose. Atrodytų, negalima tokių jaunuolių priskirti kolaborantams. O jeigu jie įstojo į komjaunimą – išeitų, kad yra kolaborantai.

Jeigu šiandien nebūtų įteisintas šis teisinis reguliavimas, minėtų praeities istorijų būtų galima ir nenagrinėti. Tačiau dalis Seimo narių istorinę praeitį paverčia dabarties įstatymų normomis ir nesupranta, kokias pasekmes tai gali atnešti.

Šiandien garsus patriotinis choras ir vėl nori nutarimais ar įstatymais įteisinti tai, ko istorinių įvykių realybėje nebuvo. Keistas troškimas matyti vadą ar vadovą ten, kur lėmė ne vadovai ar vadai, bet milžiniškas visuotinis tautos sąjūdis.

Bet pasirodo, kad atgaline data vis tiek reikia to vado ar valstybės vadovo, nepaisant to, jog ir istoriniai faktai, ir ano meto teisinis reguliavimas, ir konstitucinės teisės specialistų argumentai paneigia tokios, anot vieno Seimo nario „teisinės spragos” užpildymo būtinybę bei tokios pareigybės įteisinimą atgaline data.

Jau ne kartą rašyta apie 1990 m. LTSR XII šaukimo Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimus, apie tai, kad pats kandidatas į šį postą neigė valstybės vadovo rinkimo būtinumą, kad Sąjūdžio rinkimų programa numatė kolektyvinio prezidento instituciją naujai pervadintoje Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje (LRAT).

Visa tai matyti posėdžių stenogramose. Kolektyvinė atsakomybė buvo padalinta tarp Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, jos Prezidiumo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (LPĮ) šį pareigūną traktavo kaip aukščiausią Respublikos pareigūną, bet su LPĮ aiškiai apibrėžtais įgaliojimais ir atskaitingą tiek AT, tiek ir AT Prezidiumui.

Iki 1991 m. rudens tuometiniuose šalies debatuose nekilo jokių klausimų apie valstybės vadovo pareigybės įsteigimą. Tačiau politiniai procesai visuomenėje ir tarp LRAT deputatų palaipsniui keitėsi.

Ėmė rastis vis daugiau skirtingų požiūrių, nuomonių išsiskyrimų, o LRAT pirmininkas ėmė prarasti visuomenės pasitikėjimą ir daugumos LRAT deputatų paramą.

Visokios desovietizacijos, dekagebizacijos, „Voratinkliai” („Lietuvos aide“ skelbti demaskavimai bendradarbiavus su KGB), vienašališki sprendimai atkuriant nuosavybę, klaidingi sprendimai valdant Lietuvos ūkio problemas smukdė ir LRAT, ir jos pirmininko autoritetą.

Prasidėjo rimti nesutarimai ir dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio modelio, ir dėl naujo LR Konstitucijos projekto.

Štai tada, 1991 m. rudenį iškilo III Sąjūdžio inicijuotas sumanymas rinkti prezidentą su labai plačiais įgaliojimais. O juk III Sąjūdis jau iš esmės skyrėsi nuo steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo, ir net nuo I-ojo ir II-ojo Sąjūdžio.

Sąjūdį paliko didelė dalis Lietuvos šviesuolių, pradedant Justinu Marcinkevičiumi ir Marcelijumi Martinaičiu, baigiant ir visa eile LRAT Sąjūdžio deputatų. III Sąjūdžio suvažiavime jau skambėjo šūkiai, kad reikėtų iššaudyti bent 100 tūkst. komunistų (garsioji Jurgio Okso kalba), atmesti LRAT ruošiamą „raudonąją konstituciją” ir atšaukti didelę dalį rinktų LRAT deputatų.

LRAT pirmininkas į tas kalbas nereagavo, nors tapo to Sąjūdžio garbės pirmininku. Taip gali elgtis tik tas, kuriam artima idėja apie plačių įgaliojimų prezidentą be naujos Konstitucijos.

Ir štai 1992 m. pavasaris jau buvo pašvęstas III Sąjūdžio inicijuoto referendumo realizavimui. LRAT deputatas Kęstutis Lapinskas tai apibūdino labai tiksliai: „Skubaus referendumo dėl prezidento institucijos su ypač plačiais prezidento įgaliojimais organizavimu”.

Taigi, 1992 m. gegužės 23-iąją dieną toks referendumas įvyko, tačiau tauta idėją atmetė. Šioje vietoje noriu pacituoti LRAT šimtas trisdešimt penktojo posėdžio, įvykusio 1992 m. gegužės 26 d., stenogramą.

Pradėsiu nuo Vytauto Landsbergio kalbos: „Referendumo politinis turinys – tai pasitikėjimo patikrinimas. Apie 70 proc. balsavusių piliečių parėmė Sąjūdžio koaliciją „Už demokratinę Lietuvą” ir, jeigu norite, Vytautą Landsbergį.”

Deja, V. Landsbergis jam būdingu stiliumi skaičius interpretavo sau palankia kryptimi. Jis rėmėsi tik tais žmonėmis, kurie dalyvavo referendume ir pasisakė už tokių įstatyminių pataisų priėmimą.

Tuo tarpu nedalyvavusių arba balsavusių prieš referendumą buvo apie 60 proc., bet tai netrukdė V. Landsbergiui referendumo rezultatus interpretuoti kaip savo pergalės rezultatą.

Cituoju jo kalbą toliau: „Įstatymą priimti pristigo balsų, bet piliečių nuomonė, jeigu čia būtų rinkimai, pagal Vakarų standartus būtų vertinama kaip labai reprezentatyvi, visiškai įtikinama…

Tuo tarpu procesai, vykstantys pirmiausia mūsų parlamente, suteikia destrukcijos ir grėsmės atspalvį visam šalies gyvenimui, temdo besiveržiantį gyvybingumą ir iniciatyvą…Tai galima pavadinti šliaužiančiu perversmu, kuriam stengiamasi suteikti teisėtumo iliuziją.“

Toliau jo kalboje sekė priekaištai Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP), Algirdui Brazauskui, neva rengusiam suokalbį, perversmininkams, būta daug pamokymų klystantiems ar pasiklydusiems deputatams, spaudai, agitavusiai prieš referendumą ir t.t.

„Dar sykį grįžtu į mūsų parlamente vykstantį procesą, kurį galima vadinti šliaužiančiu perversmu su dideliais pavojais demokratijai ir nepriklausomybės krypčiai…, – kalbėjo LRAT pirmininkas. – Susimąstykite, dabartinės daugumos deputatai, ar turite stumti keturias Sąjūdžio frakcijas į parlamentinę rezistenciją, ar galite rizikuoti nežinomais procesais visuomenėje“.

Jis vardijo argumentus dėl Prezidento instituto įvedimo, nors ir nebuvo pastovios Konstitucijos. Būta ir nusiskundimų savo įgaliojimais (cituoju): „O Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kaip jūs žinote, neturi jokios galios ką nors įsakyti ar nurodyti šalies mastu…Jūs turėjote paprastą testą – siūlymą pakelti Pirmininko atšaukimo kartelę iki dviejų trečdalių balsų, nes aš tokia dauguma buvau išrinktas.

Jūs galėjote turėti stabilesnį Pirmininką Lietuvos tarptautinei politikai vykdyti, bet jūs to nenorėjote… Arba sustabdom šliaužiantį perversmą ir einam garbingai į Seimo rinkimus, arba tęskite perversmą be manęs.”

Taigi, kalba buvo adresuota tiems, kurie pasisakė už parlamentinės demokratinės Respublikos Konstitucijos modelį su siaurais prezidento įgaliojimais. Visi, kurie jam nepritarė, buvo pavadinti „perversmininkais” (kadangi visa kalba vieša, skaitytojai gali peržiūrėti mano atrinktas vietas, atspindinčias problemos esmę).

Į LRAT pirmininko kalbą posėdyje atsakė akademikas deputatas Eduardas Vilkas: „Aš norėjau pirmiausia padėkoti deputatams, kad jie ištvėrė, kol Pirmininkas pylė tas pamazgėles ant mūsų galvų. Aš manau, kad vertinti referendumo rezultatus reikia visiškai ne taip.

Iš tikrųjų Pirmininkas yra atsakingas už tai, kad buvo supriešinta tauta ir buvo išleista šitiek milijonų. Padorus politikas po šito atsistatydintų. Tačiau palikim tai jo sąžinei. Tuo tarpu referendumas parodė, kad Lietuva išsigydė nuo bolševizmo ir yra padariusi labai rimtą žingsnį į Europą”.

Tiksliai situaciją apibūdino ir Aloyzas Sakalas, kalbėjęs Sąjūdžio Centro frakcijos vardu: „Bankrutavo ir trečiojo Sąjūdžio lyderių kalbėjimas tautos vardu, nepateisino lūkesčių ir pasitarimas su tauta ant M. Mažvydo bibliotekos laiptų koneveikiant tautos priešus, išaukštinant vieną asmenį, anot vieno kalbėjusio AT deputato „visame pasaulyje vadinamo prezidentu”…

O referendumo rezultatai dar kartą patvirtino žmonių pasitikėjimą Aukščiausiąja Taryba… referendumo rezultatai – tai rimtas įspėjimas AT Pirmininkui už priešpriešos politikos pasekmes.”

Verta pacituoti ir LRAT deputatą Petrą Vaitiekūną, kuris kalbėjo: „Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, aš noriu išdėstyti savo nuomonę. Gegužės 23 d. referendumas dėl autokratinio režimo įvedimo Lietuvoje, pasiūlytas ir suorganizuotas ultra dešiniųjų Lietuvos politinių jėgų, nepasiekė teigiamų rezultatų. Ir tuo atmetė bei išsklaidė daugelį mitų, kurtų, puoselėtų ir dvejus metus pirštų mūsų piliečiams.

Pirma, aktyviai brukama dviejų jėgų priešpriešos – prokomunistinių ir sąjūdininkų schema ir ideologija žlugo. Tautos supriešinimui, jos skaldymui, priešų paieškos politikai piliečiai nepritarė.

Siekdami politinio revanšo ir maskuodami savo pralaimėjimą Aukščiausiojoje Taryboje, ultra dešinieji priešpriešą bandė perkelti į visuomenę, bet jiems šio referendumo rezultatais buvo parodyta, kad skiriamoji riba eina ne tarp prokomunistų ir sąjūdininkų, bet tarp autoritarų ir demokratų.”

Aiškiau ir nepasakysi, kieno pusėje 1992 m. pavasarį buvo LRAT pirmininkas. Tada buvo laimėtas mūšis už parlamentinę demokratinę Respubliką su kai kuriais pusiau prezidentinės Respublikos bruožais.

Būtent tada LRAT pirmininkas sulaužė LPĮ, išvedė dalį jam ištikimų deputatų ir pradėjo niekur nematytą „parlamentinę rezistenciją”. Gal dėl to jis ir yra Rezistentas Nr. 1.

Taigi, kiekvienas gali dabar pamatyti kieno pusėje, autoritarų ar demokratų, tuomet buvo LRAT pirmininkas V. Landsbergis.

Ypač dabar, kai ir vėl pasaulyje aršioje kovoje grumiasi autoritarinė ir demokratinė sistemos.

Bet kažkam vis norisi „užpildyti teisines spragas” nutarimais ar įstatymais apie tuo metu neegzistavusį valstybės vadovo postą.

Kad tik kažkaip suteikti vienam žmogui niekam nereikalingą titulą.

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Karas Ukrainoje. Šimtas septintoji (birželio 10 diena)

0

*****

Locked N’ Loaded

Šiandien visame fronte dirba artilerija, aviacija, tęsiasi lokalūs mūšiai, tačiau jų intensyvumas sumenko. Galimai, tai sietina su tuo, jog orkams jų vadai Kremliuje perkėlė deadline‘ą iki kada jie turi įvykdyti iškeltas užduotis. Nauja pergalės ir gėrimo diena – birželio 22 d. Nevesime jokių istorinių paralelių, ir dabartyje užtenka pavyzdžių, kaip tokie deadline‘ai RF buvo vykdomi. Kaip ten bebūtų, gavę naują kraštinį laiką (datą), orkai kelias dienas persigrupuos, gers, kaups pajėgas ir vėl puls su nauja jėga. Kaip suprantate, šis deadline‘o perkėlimas – ne iš gero gyvenimo. Keli momentai:

Nors pasiekė taktinių laimėjimų, orkai jų dar nesugebėjo paversti operacine sėkme:

Severodonetsk ir Lysychansk gynėjai dar laikosi bei sugeba kontratakuoti Severodonetsk mieste. Kartais užmirštame tuos ilgas savaites trukusius mūšius dėl Rubizhne, o vėliau ir dėl Severodonetsk, kurių metu ukrainiečiai sugebėjo nuleisti daug kraujo orkams. Tuo pačiu veikė lanksčiai ir ribotas paramos ugnimi priemones (artileriją, minosvaidžius) sugebėjo permesti į Lysychansk, su tikslu įgalinti pėstininkus laikytis dalyje Severodonetsk.

Kelias Bakhmut – Lysychansk neperkirstas. Daug kas sako – koks skirtumas, kad kelias neperkirstas, jei agresorius vis tiek jį apšaudo. Skirtumas yra, kadangi dabar ukrainiečiai gali aprūpinimą ir vienetus link Lysychansk judinti mažesniais keliais į vakarus nuo kelio. Jei kelias būtų perkirstas ir priešas įsitvirtintų vakarinėje jo dalyje – nebeliktų ir to, o toks pasiekimas šiame sektoriuje keistų operacinį paveikslą.

Mūšis dėl Slaviansk neprasidėjo. Nepaisant gana greito Lyman kritimo ir problemų jo vakariniame flange, visgi ukrainiečiai sugebėjo stabilizuoti tikrai grėsmingai atrodžiusią padėtį. Po Lyman kritimo ir mes jau manėme, kad kelių dienų bėgyje prasidės mūšis dėl Slaviansk, tačiau ukrainiečiai vis dar neprileidžia orkų prie šio miesto.

Visos šios orkų sėkmės ir nesėkmės jiems kainavo labai brangiai. Kaip ne kartą esame minėję – ne technikos papildymas RF kariuomenėje yra pagrindinė problema. Jos jie turi daug ir visokios – nuo pakenčiamos iki katastrofiškai blogos. Kuo BTG užpildyti jie ras. Tačiau jiems bėda yra žmonės (vadai, pėstininkai, tankistai, pilotai, vairuotojai, artileristai ir kiti įvairūs specialistai). Kiekviena kariuomenė yra sudaryta iš:

  • motyvuotų kūrėjų;
  • motyvuotų vykdytojų;
  • nemotyvuotų vykdytojų;
  • „mėsos“.

Nedarėme jokio sociologinio tyrimo, bet spėtume, kad vasario 24 d. RF ginkluotose pajėgose dominavo motyvuoti vykdytojai, kurie dėl silpno karinio parengimo po rimto kontakto neretai virsdavo nemotyvuotais vykdytojais. Prie tokios prielaidos prieiname matydami visą karo eigą ir rezultatus (didelis atakų tempas, šabloniškas operacijų planavimas ir vykdymas, didelės gyvosios jėgos, technikos ir įrangos netektys, karo nusikaltimai, didelis belaisvių kiekis pirmame karo eskalacijos etape).

Taip, priešas mokosi, taip keičia savo taktiką – jo negalime nuvertinti. Tačiau orkai ir toliau žūva, o jų vietas užima rezervistai, šauktiniai ir DNR/LNR mobilizuotieji. Išvados:

  • Jie yra nemotyvuoti vykdytojai ir „mėsa“. Visi jie negali atstoti tų žuvusių motyvuotų kūrėjų ir motyvuotų vykdytojų
  • Likę kūrėjai ir motyvuoti vykdytojai nebetrykšta noru dalyvauti šlovingoje „denacifikacijos“ misijoje. Atsisako kautis ir ieško būdų pasiplauti ne tik paprasti reguliarių vienetų kontraktininkai, bet ir „elitiniai“ desantininkai.
  • Samdiniai taip pat nėra labai geras variantas, kadangi profesionalai jau buvo įtraukti nuo vasario 24 d., o naujai ateinantys tėra televizoriaus ir skurdaus gyvenimo aukos, kurių visa motyvacija išgaruoja patekus į pirmą artilerinį apšaudymą.

Todėl agresorius pabandys per ateinančias dienas ne tik suvežti ginkluotę, šaudmenis, degalus, bet pirmiausia sieks sulipdyti motyvuotų vykdytojų dominuojamas BTG ar KTG, kurios leistu mažam dvesiančiam Kremliaus gnomui apsimesti, kad jis nėra mažas dvesiantis gnomas

*****

Rusijos Dūma paskelbė, jog bus svarstomas projektas dėl Sovietų Sąjungos įstatymo, kuriuo pripažįstama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, atšaukimo. Nesuklyskim, čia jokia beprotybė. Kremlius tikrina, kokia bus mūsų ir Vakarų reakcija (kol kas – jokios), o Rusijos gyventojai informuojami, kad štai jau ir atkuriama Sovietų Sąjunga. Reiktų išgirsti, kas sakoma – Putinas ir režimas tik atrodo pamišėliais, iš tikro, jie visada praneša apie savo sumanymus iš anksto.

Karas gali „sukelti precedento neturinčią bado ir kančių bangą, po savęs palikdamas socialinį ir ekonominį chaosą”, pareiškė JT vadovas Antonio Guterresas. Teigiama, jog karo padariniai atsilieps 94 šalims, kuriose gyvena apie 1,6 mlrd. žmonių, o šios šalys jau yra „smarkiai paveiktos bent vieno krizės aspekto ir nepajėgios su juo susidoroti”. 1,2 mlrd. žmonių gyvena itin pažeidžiamose zonose, priklausomose nuo pasaulio finansų, maisto, energetikos. Guterresas teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasekmės pasauliui vis sunkėja ir Rusijos (bei Baltarusijos) invazija į Ukrainą turi kuo greičiau baigtis.

Na taip, tai gal laikas sudaryti šalių koaliciją, kuri jėga užtikrins, kad karas baigtųsi? Ar ir toliau dejuosim važiuodami bėmve ir per langą žiūrėdami, kaip gatvės banditai spardo ir užgaulioja praeivius?

Kremliaus lakštingala Marija Zacharova dėl maisto krizės kaltina Vakarus. Tiksliau sankcijas Rusijai. Esą sankcijos, o ne karas, sustabdė tiekimą, todėl badauja milijonai žmonių. Rusija neva turi visas būtinas prekes (pamiršo pridurti, kad vogtas) ir gali pristatyti į reikiamas pasaulio vietas. Tik negali to padaryti dėl sankcijų. Kremlius kaltina Vakarus, neva šie sunkvežimiais gabena grūdus iš Ukrainos ir palieka ukrainiečius be maisto.

Ajajai, maskoliams staiga parūpo, kad jų žudomi ukrainiečiai mirs ne nuo kalibrų ir gradų, o iš bado. Visa ši Kremliaus retorika yra niekas kitas, kaip šantažas, siekiant vienintelio tikslo – atšaukti sankcijas mainais į grūdus. Terorizmas visame gražume.

Ukrainiečiai ginasi esamose pozicijose. Rusų okupantai per pastarąją parą nesugebėjo smogti “lemiamo smūgio” nei Iziumo, nei Popasnės, nei Severodonecko kryptimis. Vertinama, kad maskoliai nepasitiki turimais resursais ir laukia pastiprinimo.

Kremlius viešai paskelbė ketinimus dėl Zaporižės srities prijungimo. Referendumai dėl Zaporižės ir Chersono sričių skirti Rusijos visuomenės bukinimui ir muilinimui. Ir asilui aišku, kad Chersone, kur mūšiai vyksta 10 – 20 km nuo miesto centro, neįmanomas joks referendumas.

JK žiniasklaida skelbia, jog ukrainiečių ir rusų turimi šaudmenų resursai skiriasi 40 kartų. Esą dėl intensyvios ugnies, gynėjų noras kautis krenta, o kovinė dvasia svyruoja. Be to, greičiausiai Kremliaus pastangomis, platinama „patikrinta“ informacija apie dešimčių tūkstančių ukrainiečių karių žūtis nuo invazijos pradžios. Nepaisant to, Ukraina laikosi. Laukiama, kada pradės veikti lendlizas, o turimos ginkluotės skirtumas tirpti. Mums šis daugelio vakariečių, o ypač – ukrainiečių, laukimas ir tikėjimas, kad ginklai patys laimės karą, atrodo psichologiškai sekinantis veiksnys. Dar didesnis smūgis gynėjų kovinei dvasiai gali būti įsisąmoninimas, kad patys ginklai savaime karo nelaimės.

Baltarusijos Respublikos ginkluotose pajėgose vyksta karinių dalinių kovinės parengties patikrinimas kovai su konvencinio priešo diversinėmis ir žvalgybinėmis grupėmis.

Charkivo kryptimi rusai vykdo intensyvų ukrainiečių dalinių apšaudymą.

Slovjansko kryptimi priešo pastangos sutelktos į pasirengimą pulti Slovjansko ir Barvinkovės gyvenvietes.

Severodonecko kryptimi okupantai apšaudė ukrainiečių dalinius iš minosvaidžių, artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Rusai ir toliau nesėkmingai ieško silpnų vietų Severodonecko miesto gynyboje.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai Donecko ir Luhansko srityse atrėmė septynias priešo atakas, sunaikino tris tankus, dvi šarvuotas kovines mašinas ir keturis priešo transporto priemonių vienetus. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė šešis bepiločius orlaivius „Orlan-10”.

Užblokavus pagrindinius Ukrainos Juodosios jūros uostus, stipriai paveiktos maisto tiekimo grandinės visame pasaulyje. Prieš invaziją Ukraina turėjo 85 mln. tonų grūdų sandėliuose, tačiau rusams dalį infrastruktūros sugriovus ir dėl okupacijos, Ukraina gali naudotis tik 60 mln. tonų sandėliavimo pajėgumais. Ukraina kaltina Rusiją pavogus apie 600 000 tonų grūdų ir dalį jų eksportavus. Vakarai kaltina Rusiją maistą ir maisto krizę naudojant kaip karo įrankį. Iš Ukrainos į pasaulį eksportuojama 42 % saulėgrąžų aliejaus, 16 % kukurūzų, 10 % miežių ir 9 % kviečių.

Nors tai mums kol kas, galbūt, atrodo, kaip su mumis neturintys nieko bendra skaičiai, tačiau nepasirengimas krizėms, jų nenumatymas, neturėjimas reikiamų įrankių ir reikiamo atkirčio nedavimas agresoriui yra tarpusavyje susiję. Maisto krizė nėra kažkoks tolimas, Afrikos šalyse vykstantis reiškinys.

Mes ir visi Vakarų valstybių piliečiai turime suvokti, jog ši maisto krizė yra iš anksto Rusijos paruošta dedamoji, ir karo ne su Ukraina, o su Vakarais dalis. Maisto grandinių tiekimo suardymas ir kylančios maisto kainos išbalansuos 1,6 mlrd. gyventojų turinčias 94 šalių ekonomikas, jas krečianti banga atsiris į Europą.

Pabėgėlių srautu, kuris gali siekti dešimtis milijonų alkanų žmonių. Europos šalys, be energetinių ir finansinių klausimų, turės ant galvos užgriuvusią dar ir šitą globalią bėdą. Milijonus žmonių gali tekti ne tik apgyvendinti, pamaitinti, bet ir spręsti naujas su tuo susijusias problemas, pavyzdžiui, medicininių paslaugų teikimo, socialinės rūpybos, kultūrinių ir religinių skirtumų išprovokuotų konfliktų.
O kur dar karas Ukrainoje.

Natūralu, kad Europa stengsis visa tai suvaldyti, ir karo bet kokia kaina sustabdymas, nuolaidžiaujant Putinui ir dovanojant jam dalį Ukrainos, atrodys vienintelė logiška išeitis.

Paradoksalu, tačiau nuolat kartodami ir manydami, kad Putinas tėra į kampą įvarytas žvėris, patys tapome Kremliaus sukurtos situacijos įkaitais. Tą sukąstais dantimis turime pripažinti ir imtis veiksmų.

Visų pirma, suvokti, kad situacija yra labai rimta. Tada pradėti planuoti, ką daryti toliau, ir kuo greičiau savo planą įgyvendinti. Kitaip mus ištiks katastrofa. Ta, kurią suplanavo Kremlius.

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas
*****

Nuotr.dailymail.co.uk

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis.
Šiaurinis flangas

Charkiv. Be pakitimų.
Izyum. Agresorius toliau puola Dovhenke ir Dolyna ruožuose, tačiau tikslų nepasiekė. Sektoriuje pastebėti tankai T80U, kurie tikėtina priklauso 1 – mos GTA 4 – ai tankų divizijai. Jų aplink Įzyum nematėme jau senokai. Pagrindinis pastiprinimo manevriniais vienetais srautas keliauja į Severodonetsk, tačiau neatmestina, kad siekdami greitesnių rezultatų puolant Dovhenke ir Dolyna, orkai į Izyum sektorių papildomai permetė nedidelius (kuopos ar būrio dydžio) manevrinius vienetus, kurie turėtų sustiprinti agresoriaus puolimo grupes.

Lyman.
Tęsiasi sunkūs mūšiai Svyatohirsk, sunku spręsti kas čia turi persvarą. Pasirodė pranešimų, kad ukrainiečių vienetai persikėlė į kitą Severskyi Donec upės pusę ir užėmė gynybą naujame ruože. Šią informaciją reikia tikrinti, tačiau panašu, ukrainiečiai jau reaguoja į besikeičiančią situaciją. Neatmestina, kad daliniame apsupime atsidūrusios ukrainiečių pajėgos prie Pasika pasitraukė į Bohorodychne.

Rayhorodok gynyba šiuo atveju yra kritiškai svarbi. Jei agresoriui pavyktų persikelti per upę, užimti miestelį, tuomet jis ne tik priartėtų prie Slaviansk iš šiaurės rytų, bet ukrainiečių grupuotę Dolyna – Bohorodychne atkirstų nuo Slaviansk, grėstų šios grupuotės apsupimas. Tai suprasdami, ukrainiečiai aršiai ginasi, šiandien atmušė orkų atakas.

Severodonetsk.
Kautynės mieste tęsiasi. Nors agresorius turi iniciatyvą ir kontroliuoja didesnę miesto dalį, ukrainiečiai gina vakarinėje miesto dalyje įsikūrusį pramoninį rajoną. Šiandien visos agresoriaus atakos atmuštos.

Gynėjai sėkmingai atmušė agresoriaus pastangas priartėti prie Lysychansk iš pietų. Nepaisant čia permetamų rezervų atrodo, kad orkų puolimas Toshkivka ir Ustinivka ruožuose įstrigęs.

Bakhmut. Pasirodė pranešimų, kad į šį sektorių permetami orkų desantininkų BTG, stiprinamos paramos ugnimi priemonės, tačiau ir toliau agresoriui nepavyksta pasiekti savo tikslų. Net orkų propagandistai pažymi itin aršią ukrainiečių gynybą Zolote „kišenėje.“ Maža to, šiandien gynėjams geros žvalgybos, targetingo ir tikslaus artilerijos darbo dėka pavyko išmušti orkus iš jų priešakinių pozicijų Nahirne. Agresorius priverstas atsitraukti į antrines gynybos pozicijas. Orkai taip pat patyrė didelius nuostolius prie Berestove.

Centras. Orkai bandė pralaužti Avdiivka gynybos ruožą iš šiaurės, tačiau reikšmingų rezultatų nepasiekė.

Zaporizhia. Be pakitimų.

Pietų kryptis. Negalėdamas iš ukrainiečių perimti iniciatyvos, agresorius stoja į gynybą, tvirtina ir įrenginėja naujas pozicijas.

Žvelgiant bendrai, agresorius sukoncentravo pastangas užimti Severodonetsk ir pradėti mūšį dėl Slaviansk. Padėtis yra sudėtinga, ukrainiečiai ne tik netenka teritorijos, bet ir patiria nemažus nuostolius, vietomis atsiranda artilerijos sviedinių trūkumas. Tačiau reikia suprasti, kad orkams taip pat švelniai tariant ne pyragai. Taip, jie turi persvarą ugnies priemonėmis (aviacija, artilerija), nejaučia sviedinių trūkumo. Tačiau kaip ir anksčiau didžiausios jų bėdos dėl manevrinių vienetų trūkumo.

Aplink Slaviansk ir Severodonetsk yra sutelktos ir iš kitų sektorių nuolat papildomos kovingiausios ir pilniausios orkų BTG (to pasekoje orkai praranda iniciatybą Pietų kryptyje, nieko nepasiekia Zaporizhia ir Avdiivka). Visas, kas liko iš 1 GTA, 90 – osios tankų divizijos, desantininkų kaunasi Severodonetsk ir Slaviansk sektoriuose. Nors čia besikaunančias pajėgas įvardijome kaip kovingiausias ir pilniausias, tačiau tai tik palyginus su viskuo, kas liko kituose sektoriuose. Pagrindinėje puolimo ašyje taip pat kaunasi pavargusios, išretintos ir demotyvuotos pajėgos. Rusija nebeturi ko jomis pakeisti, nes:

  • RF rengiami „teritoriniai batalionai“ (rezevistų/kontraktnikų pagrindu apygardose formuojami vienetai) dar neparengti ir vargiai pakeis situaciją,
  • ”demilitarizuotų“ reguliarių RF dalinių užpildymas kontraktnikais stipriai stringa.
  • DNR/LNR mobilizuotieji tėra patrankų mėsa,
  • kovinę techniką, artileriją gebančių valdyti, kovinės patirties turinčių samdinių resursas taip pat neamžinas.

Viena išeitis – masinis šauktinių naudojimas. Tačiau ar padėtį pakeis nemotyvuota ir prastai parengta karių masė, už kurios stovi jų motinos ir tėvai? Taip, dabar tėvų ir motinų judėjimas beveik nematomas. Tačiau jei į Rusiją ims plaukti išimtinai šauktinių karstai, o Kremliaus grupuočių tarpe atsiras norinčių tai išnaudoti

*****

Plačiai ir skandalingai nuskambėjo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimas: „Aš jums sakau, aš jų nekenčiu. Jie yra niekšai ir šunsnukiai. Jie nori mirties mums, Rusijai. Ir kol būsiu gyvas, padarysiu viską, kad jų neliktų”. Tokie žodžiai esą patvirtino Kremliaus ketinimus vykdyti ukrainiečių tautos genocidą. Prieš kelias dienas Medvedevas pareiškė, kad jei Ukraina naudos amerikietiškas MLRS sistemas, Rusija smogs „sprendimų priėmimo centrams“, t.y. Ukrainos gynybos ministerijai, generaliniam štabui, Aukščiausiajai radai ir Prezidento kanceliarijai. Dar anksčiau, Medvedevas švaistėsi grasinimais dėl branduolinio ginklo panaudojimo.

Dvare visuomet turi būti visiems girdimas ir matomas klounas, kurio lūpomis išsakomi tikrieji ketinimai. Kadangi Žirinovskis apsikabinęs Kobzoną unisonu traukia ciastūškes, rūmų juokdario kepurė užmaukšlinta Medvedevui. Tačiau tai nereiškia, kad jis kalba nesąmones.

Nuo Medvedevo neatsilieka ir kiti Rusijos politikieriai: parlamento narys Aleksejus Žuravliovas pasiūlė subombarduoti Kyjivą kaip Mariupolį. „Taikos užtikrinimui”, deputatas siūlo Rusijos kariuomenei „eiti iki Lenkijos“. Kitas Rusijos parlamento narys Michailas Delyaginas pasiūlė pulti Azerbaidžano naftos pramonės objektus. Rusijos propagandistas Sergejus Michejevas paragino Kremlių pradėti karinę operaciją prieš Baltijos šalis ir sukurti sausumos koridorių į Kaliningradą (matyt, niekas Maskolijoje nebelaiko Baltarusijos atskira valstybe).

Iš vienos pusės, į ligonių kliedesius nereikėtų kreipti dėmesio. Iš kitos pusės, gerai, kad yra, kas išpasakoja Kremliaus nuotaikas ir galimus planus. Mums šie dalykai žinomi, reiktų kažkaip Briuselyje juos pateikti pietų meniu.

ES tvirtina, kad Rusija savo veiksmais blokuoja grūdus Ukrainos uostuose. Pasaulio maisto programos duomenimis, maisto krizė artimiausiu metu paveiks papildomai 50 mln. žmonių. JT Saugumo Tarybos posėdyje Europos vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel apkaltino Rusiją šantažuojant pasaulį maistu. Atsakydamas į tai, Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia apkaltino Vakarų politikus „skleidžiant melą” ir išėjo iš posėdžių salės.

Išėjo vagis, kišenėse išsinešdamas svetimą, milijonams badaujančiųjų skirtą maistą. Ir neatsirado nei vieno drąsuolio, kuris tą vagį būtų sustabdęs, iškratęs kišenes ir išpėręs subinę dilgynėmis. Nekalbant apie pagavimą už rankos vagystės metu. Ir kartuvių ešafotą karo nusikaltėliams.

Gilėja vertybinė krizė dėl užsitęsusio karo Ukrainoje. Tiek Maskva, tiek Kyjivas aptarinėja Macrono siūlymą nežeminti Rusijos ir pradėti (kažkokias) derybas (ir vėl?).

„- Nelabai suprantu Rusijos pažeminimo. Kas yra Rusija? Apie ką mes kalbame? Apie tai, kad visus šiuos aštuonerius metus jie žudė mūsų žmones?“ – viešai Paryžiaus klausia Zelenskis. „- Niekas mūsų nežemina – mus žudo. Todėl neketiname nieko žeminti, o atsakysime tuo pačiu”.

Baltarusijos kariuomenė pradėjo pratybas, ruošiantis pereiti iš taikos į karo meto padėtį. Kremlius svajoja pradėti puolimą iš Baltarusijos ir tuo apsunkinti Ukrainos gynybą. Klausimas, žinoma, ko bus verti (jeigu bus) į mėsmalę mesti baltarusių kariai, kurie dešimtmečiais nedalyvavo jokiuose kariniuose veiksmuose, neuostė parako, nematė – išskyrus bananais daužomų savo tautiečių – kraujo. Lukašenkos paradų šou išdresuota armija greičiausiai išsibėgiotų pirmomis mūšio akimirkomis.

Okupacinė Chersono srities valdžia ketina surengti regione „referendumą” tam, kad nuspręstų dėl jo „prijungimo” prie Rusijos Federacijos. Kremlius, okupavęs Luhansko sritį (jau okupuota 97 %) ir įsitvirtinęs pietuose, matyt, kažkuriam laikui sieks karo užšaldymo, derybų su Kyjivu ir Vakarais. Tačiau tai labai pavojinga situacija, nes Rusija pauzę išnaudos persigrupavimui, resursų atnaujinimui ir tolesniam karo etapui. Ukraina ir Vakarai neturi kito kelio – tik šiandieninio Kremliaus režimo sunaikinimą.

Slovjansko kryptimi priešas šturmuoja ukrainiečių pajėgas, siekdamas pagerinti taktinę padėtį.

Vykdomas įnirtingas inžinerinės įrangos apšaudymas Izium rajone.

Limano rajone rusai bandė prasiveržti Raihorodoko gyvenvietės kryptimi, tačiau nesėkmingai.

Severodonecke Ukrainos kariai sėkmingai sulaiko okupantų pajėgas, mieste tęsiasi kovos.

Miesto apylinkėse netikėtai pradingo rusų nacgvardijos (maskoliai ją vadina rosgvardija) specpajėgų “Achmat”, pavadintos Kadyrovo garbei, prievartautojai ir žmogžudžiai. Naktį 8-ni šios grupės smogikai patrulio metu „pasiklydo“ ir ryte buvo rasti negyvi.

Antracyto miesto (55 tūkst. gyventojų) kolaborantų administracijai buvo perduoti linkėjimai sprogmenų pavidalu. Vietiniai sako, kad likę gyvi kolaborantai kažkodėl prarado norą “eiti į darbą”.

Priešo personalas vis labiau demoralizuojamas. Turimais duomenimis, 106-osios ir 76-osios oro desanto divizijų dalinių kariai atsisakė dalyvauti karo veiksmuose ir iš Luhansko srities grąžinami namo į Rusiją.

Būtent taip ir ne kitaip. Maskoliai turi drebėti iš baimės galvodami, kad jiems dar teks praleisti naktį Ukrainos žemėje.

Maskva šaiposi iš Vakarų, teigdama, jog vakariečiai, pripratę prie migdolų pieno latte ir bandelių be glitimo, rudenį patirs pragarą, kai tokia bandelė bus parduodama už šaukšto eršketų ikrų vertę.

Degalų kainos ir aviacinio kuro stygius gali apriboti skrydžius, kas bus tikra tragedija „atostogas su vaizdu“ įpratusiems planuoti europiečiams.
Pigios beglitimės bandelės, raudonas vynas, atostogos su vaizdu į jūrą mainais į dovaną Putinui – krauju plūstančią Ukrainą.

Kremlius teigia, kad tokį rudenėjantį vaizdą mato Prancūzijos vadovas ir jo skystumą vertina kaip nuovargį dėl sankcijų bei ragina kuo greičiau pradėti kalbas „apie karo pabaigą“.

Psichoperantai Raudonojoje aikštėje teigia, kad Macrono parašas jau yra.

Tuo tarpu pezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie Macrono skambučius Putinui ir juos vertindama kaip skambučius teroristui, pabrėžia, kad mes, Vakarai, savo bailumu ir krūpčiojimu užauginome Putiną, neišmokome Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo klaidų.

Mūsų įsitikinimu, Putiną gali sustabdyti tik ultimatyvi, jėga paremta politika: Kremlius privalo nešdintis lauk iš Ukrainos. Nepaklusęs, tuojau pat sulaukti smūgių į okupacinius pajėgumus Ukrainos teritorijoje. Ne tik driskių gauja, bet ir jos vadai Kremliuje turi drebėti iš baimės dėl galimo fizinio atsako į savo planuojamus ir vykdomus nusikaltimus.

Tik tokiu būdu galime sumažinti Rusijos agresijos nuostolius pasauliui. Kiekviena pradelsta diena, kiekviena pradelsta valanda Putinui ir jo sėbrams kelia juoką ir padrąsina juos judėti dar didesnių žudynių ir prievartos link.

******

Foto: dvyliktokės išleistuvės Charkive.

Vokietijos vyriausybė paskelbė, jog imsis visų priemonių, kad šalies apginklavimui būtų skirta papildomai 100 mlrd. eurų. Ši suma papildys ir taip rekordinį šių metų gynybos biudžetą – 50,4 mlrd. eurų ir bus išleista per ateinančius penkerius metus. Vokietijos militarizavimas labai svarbus visai Europai. Šalies ekspertai pagaliau pripažino, kad Vokietija neturi nė vienos kovai parengtos brigados ir nėra pasiruošusi kariniams veiksmams.

Keisčiausia tai, jog karo su Ukraina kontekste, šis faktas beveik arba visai neaptarinėjamas. Spėjama, jog žiniasklaida jau „pavargo“ nuo neįvykdytų pažaduko Scholz pareiškimų dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Kitaip tariant, Vokietijos valdžios pareiškimais nebetikima.

V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai nepriimtini Vakarų planai dėl karo su Rusija nutraukimo. Ukrainos prezidentas atmeta bet kokius primestus „taikos planus“, kurie kuriami be Ukrainos dalyvavimo. Zelenskis pastebi, jog norima Ukrainą stumtelėti link nuolaidų, tam tikrų kompromisų, neatsiklausiant pačios Ukrainos.

Prezidentas teigia, jog neturi jokių taikos planų, o derybos su Rusija nuliniame lygyje. Vienintelė derybų sąlyga – pergalė arba Rusijos kariuomenės atitraukimas į vasario 23-sios pozicijas.

Teisinga ir kieta pozicija tiek Rusijos, tiek Vakarų atžvilgiu.

Dėl teroristinės Rusija veiksmų šiais metais pasaulyje gali smarkiai kilti maisto kainos, didėti badaujančiųjų. Maisto krizę Kremlius išnaudoja, kaip šantažo įrankį: bando pasipelnyti iš grūdų grobstymo, parduodamas pavogtus kviečius sausros kamuojamoms Afrikos šalims; ragina nutraukti sankcijas.

Tokia situacija apsunkina Vakarų sankcijų taikymą Kremliui. Šiuo metu dėl sausros badauja apie 17 mln. žmonių Somalyje, Etiopijoje ir Kenijoje. Afrikos šalims visiškai tas pats iš kur pirkti grūdus, todėl jos nedvejodamos pirks juos iš Rusijos.

Rusija ir Ukraina kasmet tiekdavo apie 40 proc. Afrikai reikalingų kviečių.

Putinas nurodė išmokėti 81 500 JAV dolerių išmokas kiekvienai Ukrainoje ir Sirijoje žuvusio Rusijos nacionalinės gvardijos kario šeimai.

ES komisaras Thierry Bretonas pareiškė, kad ES parengė planą, kaip atsisakyti rusiškų dujų. ES per metus iš Rusijos importuoja 155 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Briuselis ketina 50 mlrd. kubinių metrų importuoti iš Jungtinių Valstijų arba/ir Kataro. ES komisaras pažymėjo, kad dujų išteklius Kremlius naudoja Europos skaldymui.

Pats sudėtingiausias metas Rytų Ukrainos fronte. Lysičiansko ir Zaporižės rajonuose esančias kariuomenės pozicijas, keldamas karių kovinę dvasią, aplankė prezidentas Zelenskis. Šiomis dienomis spręsis vadinamosios Severodonecko kišenės likimas. Okupantai, sukoncentravę dideles pajėgas Popasnos kryptyje, stumiasi į šiaurę. Iziumo kryptyje didelės rusų pajėgos braunasi link Slovjansko. Masine artilerijos ugnimi apšaudomas Severodoneckas. Baiminamasi, jog jei Popasnos grupuotė atkirs Severodonecką ir Lysičianską, didžiulėms ukrainiečių pajėgoms iškils Mariupolio pavojus.

Priešas taip pat telkia pajėgas puolimui Zaporižės kryptimi. Ši rusų okupantų sėkmė sąlygota vėluojančiu ginklų tiekimu. Arestovičius pastebi, jog svarstymai ir abejonės, įveliančios vakarų partnerius į diskusijas dėl ginkluotės tiekimo, silpnina Ukrainos galimybę gintis ir pereiti į puolimą. Zelenskis pabrėžia, jog šiuo metu reikia mažiau kalbėti apie ginklų tiekimą, o ginklus tiesiog tiekti.

Būtent. „Like“ rinkimas, skambūs, miniai patinkantys šūkiai politikams kur kas svarbiau, nei jų šalių geležys, pristatyti Ukrainos kariams. Deja, šis pigių politinių blizgučių ir skudurų turgus šiandien turi daugiau įtakos nei gyvybiškai svarbūs strateginiai ėjimai.

Baltarusijoje kuriama pietų operatyvinė vadovybė, numatoma padidinti Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų skaičių iki 80 tūkst. karių.
Donecko kryptimi tęsiasi rusų artilerijos apšaudymas, oro smūgiai iš lėktuvų ir sraigtasparnių. Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į Severodonecko ir Bachmuto kryptis. Rusai toliau šturmuoja Severodonecko miestą, kovos tęsiasi. Ukrainos kariai daro priešui didelius nuostolius.

Ukrainos kovos sraigtasparniai smogė priešo pajėgoms Chersono srityje, o karo lėktuvai – amunicijos sandėliams Mykolaivo srityje. Priešas neteko daugiau kaip 20 žmonių ir iki 10 vienetų karinės technikos.

Rusijos karo laivai atsitraukė 100 km nuo Ukrainos pakrančių. Štai ką reiškia vien tikimybė gaut „Harpūnu“ į pasturgalį.

Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys

*****

 

 

Prof. Jonas Grigas. Laiko gali ir nebūti

Ar laikas egzistuoja? Atsakymas į šį klausimą atrodo akivaizdus: žinoma! Tiesiog pažvelkite į kalendorių ar laikrodį. Tačiau fizika rodo, kad laiko nebuvimas yra atvira galimybė, į kurią turėtume žiūrėti rimtai. Kaip tai gali būti?

Fizika praėjusį šimtmetį Visatą aiškino dviem sėkmingomis teorijomis: bendrosios reliatyvumo ir kvantinės fizikos.

Kvantinė fizika aprašo, kaip viskas veikia dalelių ir jų sąveikų mikropasaulyje. Bendroji reliatyvumo teorija apibūdina bendrą gravitacijos vaizdą makropasaulyje ir kaip objektai juda Visatoje.

Abi teorijos veikia gerai, tačiau jos prieštarauja viena kitai. Reiktų abi teorijas pakeisti bendresne, neprieštaraujančia viena kitai teorija.

Fizikai seniai siekia sukurti kvantinės gravitacijos teoriją, kuri pakeistų bendrąją reliatyvumo teoriją ir kvantinę fiziką. Tokia teorija paaiškintų, kaip gravitacija veikia dalelių mikropasaulyje.

Tačiau sukurti kvantinės gravitacijos teoriją pasirodė nepaprastai sunku. Vienas iš bandymų yra stygų teorija. Ji daleles pakeičia stygomis, virpančiomis net 11 matmenų erdvėje. Tas reikštų, kad ir mes gyvename ne trijų, o 11 matmenų erdvėje. To mūsų protas negali suvokti. Stygų teorija pateikia daugybę modelių, apibūdinančių Visatą, bet nepateikia kaip juos būtų galima patikrinti eksperimentais, siekiant išsiaiškinti, kuris modelis yra tinkamas.

Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose fizikai sugalvojo daugybę naujų matematinių metodų, susijusių su kvantine gravitacija. Vienas ryškiausių iš jų yra kilpinė kvantinė gravitacija, kuri siūlo, kad erdvės ir laiko audinys sudarytas iš itin mažų „kilpų“ tinklo. Šioje kvantinės gravitacijos teorijoje nelieka laiko. Ji nėra vienintelė, kuri panaikina laiką. Daugelis kitų modelių taip pat pašalina laiką kaip pagrindinį tikrovės aspektą. Fizikos lygtyse nebelieka laiko!

Taigi mums reikia naujos fizikos teorijos, kad paaiškintume Visatą, bet joje nelieka laiko. Tarkime, tokia teorija pasirodys teisinga. Ar iš to išeitų, kad laikas neegzistuoja? Kvantinė gravitacija neapima stalų, kėdžių ar žmonių, tačiau mes vis tiek pripažįstame, kad stalai, kėdės ir žmonės egzistuoja. Kodėl? Nes darome prielaidą, kad jie egzistuoja kitame lygmenyje, nei aprašo fizika.

Taigi mums reikia naujos fizikos teorijos, kad paaiškintume Visatą, bet joje nelieka laiko.

Taigi neaišku, ar laikas egzistuoja, nebent pateiktume gerą teoriją, kaip atsiranda laikas. Bandymas išsiversti pasaulyje be stalų gali būti sunkus, tačiau tvarkytis pasaulyje be laiko atrodo pražūtinga.

Visas mūsų gyvenimas sukasi aplink laiką. Mes planuojame ateitį, atsižvelgdami į tai, ką žinome apie praeitį. Mes laikome žmones moraliai atsakingus už savo praeities veiksmus. Manome, kad esame subjektai, galintys daryti įvairius dalykus todėl, kad galime planuoti ir veikti taip, kad ateityje atsirastų mums palankių pokyčių.

Bet kokia prasmė siekti pokyčių ateityje, jei nėra ateities, dėl kurios gyveni? Kokia prasmė bausti ką nors už praeities veiksmus, jei nėra praeities?

Atrodytų, kad atradimas, jog laikas neegzistuoja, sustabdys visą pasaulį. Nors fizika gali panaikinti laiką, atrodo, kad priežastinis ryšys liks nepaliestas. Galbūt fizika mums sako, kad priežastinis ryšys, o ne laikas yra pagrindinis mūsų Visatos bruožas.

Atradimas, kad laikas neegzistuoja gali neturėti tiesioginės įtakos mūsų gyvenimui, net jei jis atvertų fizikai naują erą. Apie stulbinančias laiko keistenybes rašiau knygoje „Kiek trunka sekundė“ – kad laikas niekur nebėga ir neteka, praeitis ir ateitis tėra tik iliuzijos ir turi ne didesnę prasmę nei aukštyn ir žemyn, tik pagal susitarimą laiko rodyklė rodo ateitį. Tačiau tai nereiškia, kad laikas juda į ateitį, panašiai kaip šiaurę rodanti kompaso rodyklė pati nejuda į šiaurę.

Abi rodyklės rodo tik pasaulio asimetriją, ne judėjimą. Laiko tekėjimas yra tik iliuzija.

Valdžia pasirinko prievartinį vartotojų išvarymą iš visuomeninio pas nepriklausomus tiekėjus

Seimas įteisino naują elektros rinkos modelįLietuvos vartotojų ir žmogaus teisių organizacijos paragino Seimą ir Vyriausybę nutraukti prievartinį žmonių suvarymą pas tariamai nepriklausomus elektroo tiekėjus  ir nenaikinti valstybinio elektros tiekėjo, kurio funkcijas iki šiol vykdo ESO.

Požiūris, kad elektros rinkoje valstybinis tiekėjas negali dirbti efektyviai, yra klaidingas. Valstybinis tiekėjas paskatintų konkurenciją, ko dabartinėje reformoje trūksta. Nepriklausomi tiekėjai turėtų įrodyti, kad elektros rinkoje privatus kapitalas dirba efektyviau už valstybinį. Jei taip atsitiks, nepriklausomi tiekėjai pritrauks klientus, jei ne, – bankrutuos. Tai nuspręs vartotojai, vertindami tiekėjų pasiūlymus klientams.

Konkurencija yra efektyvios rinkos ekonomikos pamatas, tačiau šiuo atveju, kai visi nepriklausomi tiekėjai perka elektrą toje pačioje biržoje, o savų elektros gamybos pajėgumų naujieji tarpininkai neturi, prielaidų efektyviai konkurencijai tiesiog nėra. Todėl tokią reformą reikėtų vadinti konkurencijos imitacija ir valstybinio elektros tiekimo savanoriška kapituliacija.

Ką tokia reforma duoda vartotojams? Tik jų ekonominės padėties pablogėjimą.  Ši tariama reforma vykdoma labai nepalankiu metu, tvyrant didelei tarptautinei įtampai dėl karo Ukrainoje, Europos bei Vakarų valstybėms siekiant kuo greičiau atsisakyti naftos ir dujų importo iš agresorės Rusijos, kas įtakoja drastišką kuro ir energijos kainų kilimą.

Deja, Lietuvos valdžia, nepaisydama paprastų žmonių interesų, neatsižvelgdama į smarkiai išaugusias maisto, kuro kainas, nesitardama su visuomene, vartotojų organizacijomis, pasirinko prievartinį vartotojų išvarymą iš visuomeninio pas nepriklausomus tiekėjus.

Buitiniai elektros vartotojai spaudžiami kuo greičiau „pasirinkti“ nepriklausomą elektros tiekėją gąsdinant didelėmis elektros kainomis ateityje ir net atjungimu nuo elektros tinklo, jei pastarieji nepasirinks „nepriklausomų“ elektros tiekėjų, nutylėdami tai, jog Lietuvoje yra daug socialiai pažeidžiamų vartotojų, kuriems ES teisės aktai draudžia atjungti elektros energiją”.

Varydama gyventojus pas tariamai Nperiklausomi elektros tiekėjus ir grasindama už nepaklusnumą sankcijomis valdžia grubiai pažeidžia vartotojų teises. Esame įsitikinę, jog tai ir žmogaus teisių pažeidimas.

Manome, kad iki šiol neapsisprendę ir neturintys pakankamai informacijos dėl elektros tiekėjų siūlomų planų ir sutarčių elektros vartotojai neturėtų neapgalvotai rinktis tai, ko jie gerai nesupranta ir atidėti savo sprendimą iki tol, kol turės visą jam pagrįsti reikalingą informaciją. Valdžia neturi taikyti kokių nors grasinimų ar sankcijų tokiems iki nustatytų datų neapsisprendusiems vartotojams.

Raginimą -kreipiokąsį pasirašė Nacionalinė vartotojų konfederacija, Lietuvos vartotojų institutas, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, Lietuvos žmogaus teisių asociacija.

Visą kreipimosi tekstą galima rasti ČIA 

Almantas Stankūnas. Balsavę už neokomunistinį civilinės sąjungos įstatymą, turi būti EKSKOMUNIKUOTI!

2

„Socialiniuose tinkluose plinta tikinčiųjų iniciatyvos, kurių adresatas – Lietuvos Vyskupų Konferencija. Tikintieji prašo ganytojų pareikšti savo poziciją dėl Seime svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo projekto ir politikų katalikų atsakomybės.

Pridėčiau: visi Seimo nariai, kurie yra katalikai ir balsuos už tą neokomunistinį civilinės sąjungos įstatymą, turi būti paskelbti automatiškai EKSKOMUNIKUOTI!

Birželio 2 d. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacija kreipėsi į Lietuvos Vyskupų Konferenciją dėl Lietuvos Katalikų Bažnyčios pozicijos dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto.

„Esame labai susirūpinę dėl Seime svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuris lygiai taip pat kaip ir anksčiau teiktas Partnerystės įstatymo projektas, visais atvejais teisiškai pakeistų Lietuvos teisinėje sistemoje priimtą šeimos sampratą – LR Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos teisinius santykius gali sukurti tik vyras ir moteris, paverstų teisiškai nereikšminga.

Pirmas žingsnis jau žengtas – š. m. gegužės 26 d. LR Seimas pateikimo stadijoje pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir kitas balsavimas Seimo salėje numatytas jau birželio 21 d.

Priimame homoseksualius asmenis ir suprantame valstybės pareigą spręsti jų praktines problemas ir tai padaryti galima įteisinus Susitarimą dėl bendro gyvenimo ir įtvirtinus artimųjų sąvoką Civiliniame kodekse, kuris nekeičia prigimtinės šeimos sampratos.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas mums, tėvams, kelia pagrįstą grėsmę tikėjimo laisvei ir krikščioniškajam mokymui apie asmens lytiškumą. Įteisinus vienalyčių porų sąjungas, netektume būtinųjų gynybos priemonių, užtikrinančių tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Nuodėmė, įtvirtinta įstatymu, neabejotinai prisidėtų ir prie paties nuodėmingo reiškinio plitimo. Prigimtinių tiesų paneigimas, įtvirtintas valstybės teisėje, griauna pačią visuomenės sąrangą ir yra pražūtinga visai krikščioniškajai civilizacijai.

Matydami, kaip save praktikuojančiais katalikais prisistatantys Seimo nariai ir net kai kurie Bažnyčios atstovai manipuliuoja krikščioniškos meilės samprata, savanaudiškai interpretuoja Popiežiaus žodžius, iškreipdami katalikų Bažnyčios mokymą, savo ganytojų prašome išreikšti viešą Lietuvos Vyskupų Konferencijos poziciją, nubrėžiančią aiškią ribą tarp laisvės pasirinkti ir grėsmės viešosios dorovės audiniui,“ – sakoma asociacijos pirmininkės Violetos Vasiliauskienės pasirašytame dokumente.

Šiuo tekstu savo feisbuko paskyrose pasidalino kardinolas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas Jonas Kauneckas.”

Seimo salę palikę „valstiečiai“: ne kartą prašėm nekišti į darbotvarkę klausimų, kiršinančių visuomenę

Ketvirtadienį Seimo salę paliko opozicinių partijų nariai, pasipiktinę valdančiųjų parlamento darbo organizavimu. Anot opozicijos, nušalinti visi jų atstovai, Seimo vicepirmininkai nuo plenarinių posėdžių pirmininkavimo visą birželio mėnesį.

Buvęs sveikatos ministras A. Veryga/BNS nuotr.

DOVILAS PETKUS, politinių ir visuomeninių aktualijų redaktorius

„Valstiečių“ atstovė Audronė Jankuvienė apie susiklosčiusią padėtį socialiniame tinkle rašė:

„Opozicija paliko Seimo salę, protestuodama prieš valdančiųjų akibrokštus organizuojant parlamento darbą. Opozicija posėdžiauja atskirai, Kovo 11-osios salėje.

Panaši situacija susiklostė 1992 m. Ji baigėsi priešlaikiniais Seimo rinkimais. Seimas tada pavirto savotišku dviejų rūmų Seimu: vienoje salėje posėdžiavo Sąjūdžio frakcijos ir jo satelitinių frakcijų nariai, negalėję priimti jokių sprendimų, nesant būtino kvorumo, o kitoje salėje posėdžiavo likusieji Seimo nariai, irgi negalėję surinkti kvorumo. Taip Seimas buvo paralyžiuotas. Todėl beliko vienintelis realus kelias – pasileisti pačiam Seimui. Tai ir buvo padaryta, prieš tai visiems sutarus paruošti Konstitucijos projektą, jį patvirtinti pačioje AT ir pateikti visuotiniam referendumu.

AT 1992 m. liepos 9 d. nutarė surengti [priešlaikinius] rinkimus į Seimą“, – situaciją komentavo Seimo narė.

Valdantiesiems bei Seimo pirmininkei V. Čmilytei – Nielsen pareiškus, kad toks opozicijos žingsnis Seime, dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, yra „neatsakingas“, kitas „valstietis“ Aurelijus Veryga taip pat išreiškė savo poziciją:

„Gal ir pasikartosiu, bet noriu priminti, kad opozicija buvo tikrai labai solidari ir supratinga vienbalsiai balsuodama ir palaikydama projektus, susijusius su krize prie Baltarusijos sienos, su sprendimais, susijusiais su karu Ukrainoje, su sprendimais dėl nacionalinio saugumo ir t.t.

NORIU PRIMINTI, JOG NE KARTĄ PRAŠĖM NEKIŠTI Į DARBOTVARKĘ KLAUSIMŲ, SUNKIOJE GEOPOLITINĖJE SITUACIJOJE KIRŠINANČIŲ VISUOMENĘ: PARTNERYSTĖ, NARKOTIKŲ DEKRIMINALIZAVIMAS IR PANAŠIAI

Buvom, esam ir būsim itin solidarūs ir atsakingi visur, kur to reikia. Taip pat noriu priminti, jog ne kartą prašėm nekišti į darbotvarkę klausimų, sunkioje geopolitinėje situacijoje kiršinančių visuomenę: partnerystė, narkotikų dekriminalizavimas ir panašiai. Palaukti su šitais siūlymais, kol bus sutarti ir pasirašyti svarbūs nacionaliniai susitarimai.

Buvo pasakyta, kad tai jų darbotvarkė ir jiems opozicija nenurodinės kaip dirbti. Tai turbūt reikėtų suprasti, kad opozicija ir nėra reikalinga. Todėl atsakomybę dėl parlamento darbo trikdymo sunkioje geopolitinėje situacijoje gerbiama Seimo pirmininkė ir visa valdančioji dauguma turėtų prisiimti sau, o ne bandyti suversti opozicijai, su kuria nematė reikalo kalbėtis ar skaitytis“, – teigė buvęs ministras

Karas Ukrainoje. Šimtas penktoji

1



Rusijos Dūma paskelbė, jog bus svarstomas projektas dėl Sovietų Sąjungos įstatymo, kuriuo pripažįstama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, atšaukimo. Nesuklyskim, čia jokia beprotybė. Kremlius tikrina, kokia bus mūsų ir Vakarų reakcija (kol kas – jokios), o Rusijos gyventojai informuojami, kad štai jau ir atkuriama Sovietų Sąjunga. Reiktų išgirsti, kas sakoma – Putinas ir režimas tik atrodo pamišėliais, iš tikro, jie visada praneša apie savo sumanymus iš anksto.

Karas gali „sukelti precedento neturinčią bado ir kančių bangą, po savęs palikdamas socialinį ir ekonominį chaosą”, pareiškė JT vadovas Antonio Guterresas. Teigiama, jog karo padariniai atsilieps 94 šalims, kuriose gyvena apie 1,6 mlrd. žmonių, o šios šalys jau yra „smarkiai paveiktos bent vieno krizės aspekto ir nepajėgios su juo susidoroti”. 1,2 mlrd. žmonių gyvena itin pažeidžiamose zonose, priklausomose nuo pasaulio finansų, maisto, energetikos. Guterresas teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasekmės pasauliui vis sunkėja ir Rusijos (bei Baltarusijos) invazija į Ukrainą turi kuo greičiau baigtis.

Na taip, tai gal laikas sudaryti šalių koaliciją, kuri jėga užtikrins, kad karas baigtųsi? Ar ir toliau dejuosim važiuodami bėmve ir per langą žiūrėdami, kaip gatvės banditai spardo ir užgaulioja praeivius?

Kremliaus lakštingala Marija Zacharova dėl maisto krizės kaltina Vakarus. Tiksliau sankcijas Rusijai. Esą sankcijos, o ne karas, sustabdė tiekimą, todėl badauja milijonai žmonių. Rusija neva turi visas būtinas prekes (pamiršo pridurti, kad vogtas) ir gali pristatyti į reikiamas pasaulio vietas. Tik negali to padaryti dėl sankcijų. Kremlius kaltina Vakarus, neva šie sunkvežimiais gabena grūdus iš Ukrainos ir palieka ukrainiečius be maisto.

Ajajai, maskoliams staiga parūpo, kad jų žudomi ukrainiečiai mirs ne nuo kalibrų ir gradų, o iš bado. Visa ši Kremliaus retorika yra niekas kitas, kaip šantažas, siekiant vienintelio tikslo – atšaukti sankcijas mainais į grūdus. Terorizmas visame gražume.


Ukrainiečiai ginasi esamose pozicijose. Rusų okupantai per pastarąją parą nesugebėjo smogti “lemiamo smūgio” nei Iziumo, nei Popasnės, nei Severodonecko kryptimis. Vertinama, kad maskoliai nepasitiki turimais resursais ir laukia pastiprinimo.

Kremlius viešai paskelbė ketinimus dėl Zaporižės srities prijungimo. Referendumai dėl Zaporižės ir Chersono sričių skirti Rusijos visuomenės bukinimui ir muilinimui. Ir asilui aišku, kad Chersone, kur mūšiai vyksta 10 – 20 km nuo miesto centro, neįmanomas joks referendumas.

JK žiniasklaida skelbia, jog ukrainiečių ir rusų turimi šaudmenų resursai skiriasi 40 kartų. Esą dėl intensyvios ugnies, gynėjų noras kautis krenta, o kovinė dvasia svyruoja. Be to, greičiausiai Kremliaus pastangomis, platinama „patikrinta“ informacija apie dešimčių tūkstančių ukrainiečių karių žūtis nuo invazijos pradžios. Nepaisant to, Ukraina laikosi. Laukiama, kada pradės veikti lendlizas, o turimos ginkluotės skirtumas tirpti. Mums šis daugelio vakariečių, o ypač – ukrainiečių, laukimas ir tikėjimas, kad ginklai patys laimės karą, atrodo psichologiškai sekinantis veiksnys. Dar didesnis smūgis gynėjų kovinei dvasiai gali būti įsisąmoninimas, kad patys ginklai savaime karo nelaimės.


Baltarusijos Respublikos ginkluotose pajėgose vyksta karinių dalinių kovinės parengties patikrinimas kovai su konvencinio priešo diversinėmis ir žvalgybinėmis grupėmis.

Charkivo kryptimi rusai vykdo intensyvų ukrainiečių dalinių apšaudymą.

Slovjansko kryptimi priešo pastangos sutelktos į pasirengimą pulti Slovjansko ir Barvinkovės gyvenvietes.

Severodonecko kryptimi okupantai apšaudė ukrainiečių dalinius iš minosvaidžių, artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Rusai ir toliau nesėkmingai ieško silpnų vietų Severodonecko miesto gynyboje.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai Donecko ir Luhansko srityse atrėmė septynias priešo atakas, sunaikino tris tankus, dvi šarvuotas kovines mašinas ir keturis priešo transporto priemonių vienetus. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė šešis bepiločius orlaivius „Orlan-10”.

Užblokavus pagrindinius Ukrainos Juodosios jūros uostus, stipriai paveiktos maisto tiekimo grandinės visame pasaulyje. Prieš invaziją Ukraina turėjo 85 mln. tonų grūdų sandėliuose, tačiau rusams dalį infrastruktūros sugriovus ir dėl okupacijos, Ukraina gali naudotis tik 60 mln. tonų sandėliavimo pajėgumais. Ukraina kaltina Rusiją pavogus apie 600 000 tonų grūdų ir dalį jų eksportavus. Vakarai kaltina Rusiją maistą ir maisto krizę naudojant kaip karo įrankį. Iš Ukrainos į pasaulį eksportuojama 42 % saulėgrąžų aliejaus, 16 % kukurūzų, 10 % miežių ir 9 % kviečių.

Nors tai mums kol kas, galbūt, atrodo, kaip su mumis neturintys nieko bendra skaičiai, tačiau nepasirengimas krizėms, jų nenumatymas, neturėjimas reikiamų įrankių ir reikiamo atkirčio nedavimas agresoriui yra tarpusavyje susiję. Maisto krizė nėra kažkoks tolimas, Afrikos šalyse vykstantis reiškinys.

Mes ir visi Vakarų valstybių piliečiai turime suvokti, jog ši maisto krizė yra iš anksto Rusijos paruošta dedamoji, ir karo ne su Ukraina, o su Vakarais dalis. Maisto grandinių tiekimo suardymas ir kylančios maisto kainos išbalansuos 1,6 mlrd. gyventojų turinčias 94 šalių ekonomikas, jas krečianti banga atsiris į Europą.

Pabėgėlių srautu, kuris gali siekti dešimtis milijonų alkanų žmonių. Europos šalys, be energetinių ir finansinių klausimų, turės ant galvos užgriuvusią dar ir šitą globalią bėdą. Milijonus žmonių gali tekti ne tik apgyvendinti, pamaitinti, bet ir spręsti naujas su tuo susijusias problemas, pavyzdžiui, medicininių paslaugų teikimo, socialinės rūpybos, kultūrinių ir religinių skirtumų išprovokuotų konfliktų.
O kur dar karas Ukrainoje.

Natūralu, kad Europa stengsis visa tai suvaldyti, ir karo bet kokia kaina sustabdymas, nuolaidžiaujant Putinui ir dovanojant jam dalį Ukrainos, atrodys vienintelė logiška išeitis.

Paradoksalu, tačiau nuolat kartodami ir manydami, kad Putinas tėra į kampą įvarytas žvėris, patys tapome Kremliaus sukurtos situacijos įkaitais. Tą sukąstais dantimis turime pripažinti ir imtis veiksmų.

Visų pirma, suvokti, kad situacija yra labai rimta. Tada pradėti planuoti, ką daryti toliau, ir kuo greičiau savo planą įgyvendinti. Kitaip mus ištiks katastrofa. Ta, kurią suplanavo Kremlius.

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas
*****

Nuotr.dailymail.co.uk

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis.
Šiaurinis flangas

Charkiv. Be pakitimų.
Izyum. Agresorius toliau puola Dovhenke ir Dolyna ruožuose, tačiau tikslų nepasiekė. Sektoriuje pastebėti tankai T80U, kurie tikėtina priklauso 1 – mos GTA 4 – ai tankų divizijai. Jų aplink Įzyum nematėme jau senokai. Pagrindinis pastiprinimo manevriniais vienetais srautas keliauja į Severodonetsk, tačiau neatmestina, kad siekdami greitesnių rezultatų puolant Dovhenke ir Dolyna, orkai į Izyum sektorių papildomai permetė nedidelius (kuopos ar būrio dydžio) manevrinius vienetus, kurie turėtų sustiprinti agresoriaus puolimo grupes.

Lyman.
Tęsiasi sunkūs mūšiai Svyatohirsk, sunku spręsti kas čia turi persvarą. Pasirodė pranešimų, kad ukrainiečių vienetai persikėlė į kitą Severskyi Donec upės pusę ir užėmė gynybą naujame ruože. Šią informaciją reikia tikrinti, tačiau panašu, ukrainiečiai jau reaguoja į besikeičiančią situaciją. Neatmestina, kad daliniame apsupime atsidūrusios ukrainiečių pajėgos prie Pasika pasitraukė į Bohorodychne.

Rayhorodok gynyba šiuo atveju yra kritiškai svarbi. Jei agresoriui pavyktų persikelti per upę, užimti miestelį, tuomet jis ne tik priartėtų prie Slaviansk iš šiaurės rytų, bet ukrainiečių grupuotę Dolyna – Bohorodychne atkirstų nuo Slaviansk, grėstų šios grupuotės apsupimas. Tai suprasdami, ukrainiečiai aršiai ginasi, šiandien atmušė orkų atakas.

Severodonetsk.
Kautynės mieste tęsiasi. Nors agresorius turi iniciatyvą ir kontroliuoja didesnę miesto dalį, ukrainiečiai gina vakarinėje miesto dalyje įsikūrusį pramoninį rajoną. Šiandien visos agresoriaus atakos atmuštos.

Gynėjai sėkmingai atmušė agresoriaus pastangas priartėti prie Lysychansk iš pietų. Nepaisant čia permetamų rezervų atrodo, kad orkų puolimas Toshkivka ir Ustinivka ruožuose įstrigęs.

Bakhmut. Pasirodė pranešimų, kad į šį sektorių permetami orkų desantininkų BTG, stiprinamos paramos ugnimi priemonės, tačiau ir toliau agresoriui nepavyksta pasiekti savo tikslų. Net orkų propagandistai pažymi itin aršią ukrainiečių gynybą Zolote „kišenėje.“ Maža to, šiandien gynėjams geros žvalgybos, targetingo ir tikslaus artilerijos darbo dėka pavyko išmušti orkus iš jų priešakinių pozicijų Nahirne. Agresorius priverstas atsitraukti į antrines gynybos pozicijas. Orkai taip pat patyrė didelius nuostolius prie Berestove.

Centras. Orkai bandė pralaužti Avdiivka gynybos ruožą iš šiaurės, tačiau reikšmingų rezultatų nepasiekė.

Zaporizhia. Be pakitimų.

Pietų kryptis. Negalėdamas iš ukrainiečių perimti iniciatyvos, agresorius stoja į gynybą, tvirtina ir įrenginėja naujas pozicijas.

Žvelgiant bendrai, agresorius sukoncentravo pastangas užimti Severodonetsk ir pradėti mūšį dėl Slaviansk. Padėtis yra sudėtinga, ukrainiečiai ne tik netenka teritorijos, bet ir patiria nemažus nuostolius, vietomis atsiranda artilerijos sviedinių trūkumas. Tačiau reikia suprasti, kad orkams taip pat švelniai tariant ne pyragai. Taip, jie turi persvarą ugnies priemonėmis (aviacija, artilerija), nejaučia sviedinių trūkumo. Tačiau kaip ir anksčiau didžiausios jų bėdos dėl manevrinių vienetų trūkumo.

Aplink Slaviansk ir Severodonetsk yra sutelktos ir iš kitų sektorių nuolat papildomos kovingiausios ir pilniausios orkų BTG (to pasekoje orkai praranda iniciatybą Pietų kryptyje, nieko nepasiekia Zaporizhia ir Avdiivka). Visas, kas liko iš 1 GTA, 90 – osios tankų divizijos, desantininkų kaunasi Severodonetsk ir Slaviansk sektoriuose. Nors čia besikaunančias pajėgas įvardijome kaip kovingiausias ir pilniausias, tačiau tai tik palyginus su viskuo, kas liko kituose sektoriuose. Pagrindinėje puolimo ašyje taip pat kaunasi pavargusios, išretintos ir demotyvuotos pajėgos. Rusija nebeturi ko jomis pakeisti, nes:

  • RF rengiami „teritoriniai batalionai“ (rezevistų/kontraktnikų pagrindu apygardose formuojami vienetai) dar neparengti ir vargiai pakeis situaciją,
  • ”demilitarizuotų“ reguliarių RF dalinių užpildymas kontraktnikais stipriai stringa.
  • DNR/LNR mobilizuotieji tėra patrankų mėsa,
  • kovinę techniką, artileriją gebančių valdyti, kovinės patirties turinčių samdinių resursas taip pat neamžinas.

Viena išeitis – masinis šauktinių naudojimas. Tačiau ar padėtį pakeis nemotyvuota ir prastai parengta karių masė, už kurios stovi jų motinos ir tėvai? Taip, dabar tėvų ir motinų judėjimas beveik nematomas. Tačiau jei į Rusiją ims plaukti išimtinai šauktinių karstai, o Kremliaus grupuočių tarpe atsiras norinčių tai išnaudoti

*****

Plačiai ir skandalingai nuskambėjo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimas: „Aš jums sakau, aš jų nekenčiu. Jie yra niekšai ir šunsnukiai. Jie nori mirties mums, Rusijai. Ir kol būsiu gyvas, padarysiu viską, kad jų neliktų”. Tokie žodžiai esą patvirtino Kremliaus ketinimus vykdyti ukrainiečių tautos genocidą. Prieš kelias dienas Medvedevas pareiškė, kad jei Ukraina naudos amerikietiškas MLRS sistemas, Rusija smogs „sprendimų priėmimo centrams“, t.y. Ukrainos gynybos ministerijai, generaliniam štabui, Aukščiausiajai radai ir Prezidento kanceliarijai. Dar anksčiau, Medvedevas švaistėsi grasinimais dėl branduolinio ginklo panaudojimo.

Dvare visuomet turi būti visiems girdimas ir matomas klounas, kurio lūpomis išsakomi tikrieji ketinimai. Kadangi Žirinovskis apsikabinęs Kobzoną unisonu traukia ciastūškes, rūmų juokdario kepurė užmaukšlinta Medvedevui. Tačiau tai nereiškia, kad jis kalba nesąmones.

Nuo Medvedevo neatsilieka ir kiti Rusijos politikieriai: parlamento narys Aleksejus Žuravliovas pasiūlė subombarduoti Kyjivą kaip Mariupolį. „Taikos užtikrinimui”, deputatas siūlo Rusijos kariuomenei „eiti iki Lenkijos“. Kitas Rusijos parlamento narys Michailas Delyaginas pasiūlė pulti Azerbaidžano naftos pramonės objektus. Rusijos propagandistas Sergejus Michejevas paragino Kremlių pradėti karinę operaciją prieš Baltijos šalis ir sukurti sausumos koridorių į Kaliningradą (matyt, niekas Maskolijoje nebelaiko Baltarusijos atskira valstybe).

Iš vienos pusės, į ligonių kliedesius nereikėtų kreipti dėmesio. Iš kitos pusės, gerai, kad yra, kas išpasakoja Kremliaus nuotaikas ir galimus planus. Mums šie dalykai žinomi, reiktų kažkaip Briuselyje juos pateikti pietų meniu.

ES tvirtina, kad Rusija savo veiksmais blokuoja grūdus Ukrainos uostuose. Pasaulio maisto programos duomenimis, maisto krizė artimiausiu metu paveiks papildomai 50 mln. žmonių. JT Saugumo Tarybos posėdyje Europos vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel apkaltino Rusiją šantažuojant pasaulį maistu. Atsakydamas į tai, Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia apkaltino Vakarų politikus „skleidžiant melą” ir išėjo iš posėdžių salės.

Išėjo vagis, kišenėse išsinešdamas svetimą, milijonams badaujančiųjų skirtą maistą. Ir neatsirado nei vieno drąsuolio, kuris tą vagį būtų sustabdęs, iškratęs kišenes ir išpėręs subinę dilgynėmis. Nekalbant apie pagavimą už rankos vagystės metu. Ir kartuvių ešafotą karo nusikaltėliams.

Gilėja vertybinė krizė dėl užsitęsusio karo Ukrainoje. Tiek Maskva, tiek Kyjivas aptarinėja Macrono siūlymą nežeminti Rusijos ir pradėti (kažkokias) derybas (ir vėl?).

„- Nelabai suprantu Rusijos pažeminimo. Kas yra Rusija? Apie ką mes kalbame? Apie tai, kad visus šiuos aštuonerius metus jie žudė mūsų žmones?“ – viešai Paryžiaus klausia Zelenskis. „- Niekas mūsų nežemina – mus žudo. Todėl neketiname nieko žeminti, o atsakysime tuo pačiu”.

Baltarusijos kariuomenė pradėjo pratybas, ruošiantis pereiti iš taikos į karo meto padėtį. Kremlius svajoja pradėti puolimą iš Baltarusijos ir tuo apsunkinti Ukrainos gynybą. Klausimas, žinoma, ko bus verti (jeigu bus) į mėsmalę mesti baltarusių kariai, kurie dešimtmečiais nedalyvavo jokiuose kariniuose veiksmuose, neuostė parako, nematė – išskyrus bananais daužomų savo tautiečių – kraujo. Lukašenkos paradų šou išdresuota armija greičiausiai išsibėgiotų pirmomis mūšio akimirkomis.

Okupacinė Chersono srities valdžia ketina surengti regione „referendumą” tam, kad nuspręstų dėl jo „prijungimo” prie Rusijos Federacijos. Kremlius, okupavęs Luhansko sritį (jau okupuota 97 %) ir įsitvirtinęs pietuose, matyt, kažkuriam laikui sieks karo užšaldymo, derybų su Kyjivu ir Vakarais. Tačiau tai labai pavojinga situacija, nes Rusija pauzę išnaudos persigrupavimui, resursų atnaujinimui ir tolesniam karo etapui. Ukraina ir Vakarai neturi kito kelio – tik šiandieninio Kremliaus režimo sunaikinimą.

Slovjansko kryptimi priešas šturmuoja ukrainiečių pajėgas, siekdamas pagerinti taktinę padėtį.

Vykdomas įnirtingas inžinerinės įrangos apšaudymas Izium rajone.

Limano rajone rusai bandė prasiveržti Raihorodoko gyvenvietės kryptimi, tačiau nesėkmingai.

Severodonecke Ukrainos kariai sėkmingai sulaiko okupantų pajėgas, mieste tęsiasi kovos.

Miesto apylinkėse netikėtai pradingo rusų nacgvardijos (maskoliai ją vadina rosgvardija) specpajėgų “Achmat”, pavadintos Kadyrovo garbei, prievartautojai ir žmogžudžiai. Naktį 8-ni šios grupės smogikai patrulio metu „pasiklydo“ ir ryte buvo rasti negyvi.

Antracyto miesto (55 tūkst. gyventojų) kolaborantų administracijai buvo perduoti linkėjimai sprogmenų pavidalu. Vietiniai sako, kad likę gyvi kolaborantai kažkodėl prarado norą “eiti į darbą”.

Priešo personalas vis labiau demoralizuojamas. Turimais duomenimis, 106-osios ir 76-osios oro desanto divizijų dalinių kariai atsisakė dalyvauti karo veiksmuose ir iš Luhansko srities grąžinami namo į Rusiją.

Būtent taip ir ne kitaip. Maskoliai turi drebėti iš baimės galvodami, kad jiems dar teks praleisti naktį Ukrainos žemėje.

Maskva šaiposi iš Vakarų, teigdama, jog vakariečiai, pripratę prie migdolų pieno latte ir bandelių be glitimo, rudenį patirs pragarą, kai tokia bandelė bus parduodama už šaukšto eršketų ikrų vertę.

Degalų kainos ir aviacinio kuro stygius gali apriboti skrydžius, kas bus tikra tragedija „atostogas su vaizdu“ įpratusiems planuoti europiečiams.
Pigios beglitimės bandelės, raudonas vynas, atostogos su vaizdu į jūrą mainais į dovaną Putinui – krauju plūstančią Ukrainą.

Kremlius teigia, kad tokį rudenėjantį vaizdą mato Prancūzijos vadovas ir jo skystumą vertina kaip nuovargį dėl sankcijų bei ragina kuo greičiau pradėti kalbas „apie karo pabaigą“.

Psichoperantai Raudonojoje aikštėje teigia, kad Macrono parašas jau yra.

Tuo tarpu pezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie Macrono skambučius Putinui ir juos vertindama kaip skambučius teroristui, pabrėžia, kad mes, Vakarai, savo bailumu ir krūpčiojimu užauginome Putiną, neišmokome Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo klaidų.

Mūsų įsitikinimu, Putiną gali sustabdyti tik ultimatyvi, jėga paremta politika: Kremlius privalo nešdintis lauk iš Ukrainos. Nepaklusęs, tuojau pat sulaukti smūgių į okupacinius pajėgumus Ukrainos teritorijoje. Ne tik driskių gauja, bet ir jos vadai Kremliuje turi drebėti iš baimės dėl galimo fizinio atsako į savo planuojamus ir vykdomus nusikaltimus.

Tik tokiu būdu galime sumažinti Rusijos agresijos nuostolius pasauliui. Kiekviena pradelsta diena, kiekviena pradelsta valanda Putinui ir jo sėbrams kelia juoką ir padrąsina juos judėti dar didesnių žudynių ir prievartos link.

******

Foto: dvyliktokės išleistuvės Charkive.

Vokietijos vyriausybė paskelbė, jog imsis visų priemonių, kad šalies apginklavimui būtų skirta papildomai 100 mlrd. eurų. Ši suma papildys ir taip rekordinį šių metų gynybos biudžetą – 50,4 mlrd. eurų ir bus išleista per ateinančius penkerius metus. Vokietijos militarizavimas labai svarbus visai Europai. Šalies ekspertai pagaliau pripažino, kad Vokietija neturi nė vienos kovai parengtos brigados ir nėra pasiruošusi kariniams veiksmams.

Keisčiausia tai, jog karo su Ukraina kontekste, šis faktas beveik arba visai neaptarinėjamas. Spėjama, jog žiniasklaida jau „pavargo“ nuo neįvykdytų pažaduko Scholz pareiškimų dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Kitaip tariant, Vokietijos valdžios pareiškimais nebetikima.

V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai nepriimtini Vakarų planai dėl karo su Rusija nutraukimo. Ukrainos prezidentas atmeta bet kokius primestus „taikos planus“, kurie kuriami be Ukrainos dalyvavimo. Zelenskis pastebi, jog norima Ukrainą stumtelėti link nuolaidų, tam tikrų kompromisų, neatsiklausiant pačios Ukrainos.

Prezidentas teigia, jog neturi jokių taikos planų, o derybos su Rusija nuliniame lygyje. Vienintelė derybų sąlyga – pergalė arba Rusijos kariuomenės atitraukimas į vasario 23-sios pozicijas.

Teisinga ir kieta pozicija tiek Rusijos, tiek Vakarų atžvilgiu.

Dėl teroristinės Rusija veiksmų šiais metais pasaulyje gali smarkiai kilti maisto kainos, didėti badaujančiųjų. Maisto krizę Kremlius išnaudoja, kaip šantažo įrankį: bando pasipelnyti iš grūdų grobstymo, parduodamas pavogtus kviečius sausros kamuojamoms Afrikos šalims; ragina nutraukti sankcijas.

Tokia situacija apsunkina Vakarų sankcijų taikymą Kremliui. Šiuo metu dėl sausros badauja apie 17 mln. žmonių Somalyje, Etiopijoje ir Kenijoje. Afrikos šalims visiškai tas pats iš kur pirkti grūdus, todėl jos nedvejodamos pirks juos iš Rusijos.

Rusija ir Ukraina kasmet tiekdavo apie 40 proc. Afrikai reikalingų kviečių.

Putinas nurodė išmokėti 81 500 JAV dolerių išmokas kiekvienai Ukrainoje ir Sirijoje žuvusio Rusijos nacionalinės gvardijos kario šeimai.

ES komisaras Thierry Bretonas pareiškė, kad ES parengė planą, kaip atsisakyti rusiškų dujų. ES per metus iš Rusijos importuoja 155 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Briuselis ketina 50 mlrd. kubinių metrų importuoti iš Jungtinių Valstijų arba/ir Kataro. ES komisaras pažymėjo, kad dujų išteklius Kremlius naudoja Europos skaldymui.

Pats sudėtingiausias metas Rytų Ukrainos fronte. Lysičiansko ir Zaporižės rajonuose esančias kariuomenės pozicijas, keldamas karių kovinę dvasią, aplankė prezidentas Zelenskis. Šiomis dienomis spręsis vadinamosios Severodonecko kišenės likimas. Okupantai, sukoncentravę dideles pajėgas Popasnos kryptyje, stumiasi į šiaurę. Iziumo kryptyje didelės rusų pajėgos braunasi link Slovjansko. Masine artilerijos ugnimi apšaudomas Severodoneckas. Baiminamasi, jog jei Popasnos grupuotė atkirs Severodonecką ir Lysičianską, didžiulėms ukrainiečių pajėgoms iškils Mariupolio pavojus.

Priešas taip pat telkia pajėgas puolimui Zaporižės kryptimi. Ši rusų okupantų sėkmė sąlygota vėluojančiu ginklų tiekimu. Arestovičius pastebi, jog svarstymai ir abejonės, įveliančios vakarų partnerius į diskusijas dėl ginkluotės tiekimo, silpnina Ukrainos galimybę gintis ir pereiti į puolimą. Zelenskis pabrėžia, jog šiuo metu reikia mažiau kalbėti apie ginklų tiekimą, o ginklus tiesiog tiekti.

Būtent. „Like“ rinkimas, skambūs, miniai patinkantys šūkiai politikams kur kas svarbiau, nei jų šalių geležys, pristatyti Ukrainos kariams. Deja, šis pigių politinių blizgučių ir skudurų turgus šiandien turi daugiau įtakos nei gyvybiškai svarbūs strateginiai ėjimai.

Baltarusijoje kuriama pietų operatyvinė vadovybė, numatoma padidinti Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų skaičių iki 80 tūkst. karių.
Donecko kryptimi tęsiasi rusų artilerijos apšaudymas, oro smūgiai iš lėktuvų ir sraigtasparnių. Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į Severodonecko ir Bachmuto kryptis. Rusai toliau šturmuoja Severodonecko miestą, kovos tęsiasi. Ukrainos kariai daro priešui didelius nuostolius.

Ukrainos kovos sraigtasparniai smogė priešo pajėgoms Chersono srityje, o karo lėktuvai – amunicijos sandėliams Mykolaivo srityje. Priešas neteko daugiau kaip 20 žmonių ir iki 10 vienetų karinės technikos.

Rusijos karo laivai atsitraukė 100 km nuo Ukrainos pakrančių. Štai ką reiškia vien tikimybė gaut „Harpūnu“ į pasturgalį.

Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys

*****

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis.

1) Šiaurinis flangas
• Charkiv. Ukrainiečiai intensyvina kontratakas į šiaurę nuo Charkiv. Pagrindiniai atakų objektai Kazacha Lopan, Ternova ir Rubizhne. Svarbu pastebėti, kad orkai praneša, kad prie Rubizhne ukrainiečiai forsavo Donec upę ir bando kitame krante susikurti placdarmą. Ukrainiečiai šia tema kol kas tyli, reikalinga tikslinti informaciją. Kaip ten bebūtų, iniciatyvą sektoriuje savo rankose toliau laiko ukrainiečiai.

• Izyum. Kaip ir vakar minėjome, agresorius didžiausias pastangas deda puldamas Dovhenke ir Dolyna link su tikslu atkirsti ukrainiečių grupuotę Pasika – Bohorodychne. Puolimo rezultatai kol kas nežinomi. Ukrainiečiams kritiškai svarbu išlaikyti gynybos liniją Cherkaske – Novomykolaivka – Dolyna – Bohorodychne – Tetianivka – Prishyb – Sydorove – Rayhorodok. Tai vandens kliūtimis pridengtas, kelių išvagotas ruožas, kuris kritiškai svarbus Slaviansk gynybai. Ukrainiečiai jau ne kartą parodė, kad puikiai moka išnaudoti vietovę, targetingą, ugnį ir manevrą ginant tokius svarbius ruožus.

• Lyman. Verda sunkūs mūšiai vakariame flange, agresorius skelbia užėmęs Svyatohirsk. Tai paskelbė ne tik propagandistai, tačiau ir didis elnių generalisimusas tovariščius Shoigu. Tai gali būti susiję ne tik (o gal ne tiek) su pasiektais rezultatais, kiek su noru parduoti pergales vidinei auditorijai, o ypač konkurentams ir šeimininkams Kremliuje. Kaip ten bebūtų, net ir taktinė orkų sėkmė Svyatohirsk komplikuotų ukrainiečių grupuotės Pasika – Bohorodychne padėtį. Neatmestina, kad ukrainiečių pajėgos iš Pasika bus atitrauktos, nes yra grėsmė, kad jos bus apsuptos.

• Severodonetsk. Sunkūs mūšiai mieste toliau tęsiasi. Agresorius sutelkė dar daugiau artilerijos sistemų, ukrainiečiai jau sunkiai gali varžytis su tokiu vamzdžių kiekiu. Persvara ugnimi kontaktinėje linijoje pereina į orkų rankas. Visgi ukrainiečiai toliau ginasi, vykdo kontratakas.

• Bakhmut.

a) Orkai čia taip pat meta rezervus (manevriniai vienetai, parama ugnimi, aviacija) ir bando perlaužti situaciją sau naudinga linkme. Visgi kol kas kelio Bakhmut – Lysychansk perkirsti ir įsitvirtinti vakarinėje jo dalyje nepavyksta – ukrainiečiai atmušė visas atakas.

b) Toliau tęsiasi mūšiai Mykolaivka ruože. Panašu, kad agresoriui pasiekti taktinių tikslų nepavyko.

c) Didėja spaudimas Komyshuvakha, tačiau ir čia ukrainiečiai kol kas laikosi. Visgi ukrainiečių grupuotės apsupimo Zolote klausimas dėl senkančių gynėjų resursų (tiekimas iš Siversk sutrikdytas) su kiekviena mūšių diena tampa aktualesnis.

2) Centras. Avdiivka sektoriuje ir toliau dirba abiejų pusių artilerija, vykdoma žvalgyba. Orkų manevriniai vienetai (didžiąja dalimi sudaryti iš “elitinių” DNR/LNR dalinių) nebeturi potencialo pulti, kelinta diena stovi gynyboje. Tokia ta jau bene jau mėnesį orkų skalambyta “Avdiivkos katilo likvidavimo operacija”.

Zaporizhia. Atsinaujino mūšiai aplink Orikhiv ir Huliajpole, tačiau sunku spręsti, ar tai kažkas daugiau nei lokalus suintensyvėjimas.

3) Pietų kryptis. Ukrainiečiai toliau sėkmingai laiko išsikovotą placdarmą aplink Davidiv Brid. Agresorius vėl pabandė pulti, tačiau apsilaužė ragus ir grįžo iš kur atėjęs. Tuo orkų nesėkmės nesibaigia. Siekdami išlaikyti gynybos tankį ir gylį jie priversti trumpinti užimamą frontą aplink Chersoną, todėl traukiasi. Ukrainiečiai artilerijos ir manevrinių vienetų pagalba neleidžia suabejoti tokių veiksmų teisingumu. Atskirose vietose nuo kontaktinės linijos iki Chersono miesto liko 15 km (darbinis atstumas ukrainiečių artilerijai). Matydami lėtai, bet nenumaldomai blogėjančią padėtį, orkai iš Vasilivka (kur visai neseniai kaupė pajėgas tikėtinam puolimui Zaporizhia link) ir Melitopol permeta pajėgas į Cherson.

*****

Foto: V. Zelenskis lankosi Ukrainos rytuose. Šaltinis: Nexta

Po smūgių Kyjivui į dienos šviesą išlindo bunkerinis. Parodyt, kad tai jo darbas. Putinas pagrasino, kad Rusija smogs naujiems taikiniams, kurie iki šiol buvo neliesti, jei Vakarai tieks Ukrainai toliašaudės artilerijos sistemos raketas. Bunkerinis mano, kad ginklų tiekimu Ukrainai civilizuotas pasaulis siekia kuo ilgiau „pratęsti ginkluotą konfliktą“. Tuo pačiu Putleris paaiškino, kad tos naujos Vakarų raketos „nėra kažkas naujo.“

Na na, atrodo, „didžiam dziudo ringo meistrui“ drėksta delniukai. Taip, jis smogė pirmas, bet dabar suvokia, jog bus mušamas. Galbūt, jį netgi spardys kojomis.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrij Medvedev sukritikavo Vakarus dėl sankcijų prieš Kremliaus gaujos šeimų narius. Sankcijos neteisėtos, nes jos esą nukreiptos ne prieš Rusijos politikus, o prieš jų šeimų narius, „kurie niekuo dėti“. Peterburgo banditėlis verkia, kad JAV ir Europa nutarė atimti Putino dukryčių turtus ir, nepatvirtintais duomenims, išgrūsti lauk Medvedevo sūnelį iš JAV.

Įdomi ta Kremliaus šeima: loja ir kovoja prieš Vakarus, o savo vaikiukams nuperka studijas geriausiuose JAV ir Europos universitetuose. Oj, kaip seniai laikas buvo jiems kraustytis iš New York 5th avenue į Sransko ulica.

Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad Vokietijos vyriausybė nenori Ukrainai perduoti tankų, nes bijo, kad euforijos apimti ukrainiečiai panaudos juos puldami Rusijos Federaciją. O tai gali išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį ir toliau jūs visą seną dainą, manome, kad žinote. Žodžiu, tankų perdavimas net nėra svarstomas kaip viena iš galimybių. Kad Ukraina gali laimėti prieš Rusiją viena, mes esame tikri. Ar Vokietija (ir kitos Vakarų šalys) gali laimėti prieš Rusiją be Ukrainos, čia jau klausimas. Žinoma, mes kalbame ne apie tiesioginį ginkluotą konfliktą. Kol kas.

Rusija ieško pirkėjų Ukrainoje pavogtiems grūdams tarp Afrikos šalių. Ukraina teigia, kad nuo vasario mėnesio, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, Rusija pavogė iki 500 000 tonų kviečių, kurių vertė siekia 100 mln. dolerių. Didžioji dalis grūdų buvo nugabenta į Rusijos kontroliuojamo Krymo uostus, o tada perkrauta į laivus, įskaitant ir kai kuriuos, kuriems taikomos Vakarų sankcijos, teigia Ukrainos pareigūnai.
Juodkalnija, Bulgarija ir Makedonija uždarė savo oro erdvę rusų orlaiviams, todėl Lavrovo oficialus vizitas į Serbiją žlugo.

Be esminių pakitimų. Pastebimas nesutarimas dėl taktikos, ginant Luhansko sritį, t.y. Severodonecką ir Lysičianską. Ukrainos kariuomenė sėkmingai ginasi Severodonecke, tačiau priešas neva dėl to pasistūmėjo prie Iziumo pietvakarių kryptimi ir link Sloviansko. Baiminamasi, jog nepasikartotų Debalcevės scenarijus. Siūloma trauktis iš Severodonecko ir taip sustiprinti kitas pozicijas.

Karas, – tai matematika ir menas viename. Mes neabejojame Ukrainos kariuomenės vadų ir štabų sprendimais ir tikime, kad tragedija nepasikartos. Šimtai karininkų, analizuojančių ir planuojančių Ukrainos pajėgų štabuose tikrai geriau už mus žino, koks veiksmų eigos variantas yra geriausias. Vis dėlto, laikytumės kuklios nuomonės, kad Severodenckas nėra toks svarbus, kad jame būtų verta rizikuoti vykstančios operacijos rytuose eiga. Jei situacija pasikeistų ukrainiečių nenaudai, geriau palikti miestą tam, kad būtų sukauptas potencialas platesniam kontr-puolimui ateityje.

Baltarusijos teritorijoje pagal Ukrainos valstybinę sieną, dislokuojami Rusijos daliniai, ginkluoti raketų kompleksais „Iskander-M”, priešlėktuvinėmis sistemomis „Pancir-C1”, priešlėktuvinėmis raketų sistemomis S-400, taip pat sraigtasparniai ir naikintuvai.

Slobožansko rajone priešas apšaudo Ukrainos dalinius iš artilerijos, raketinių granatsvaidžių, minosvaidžių ir tankų. Rusai okupuotose teritorijose intensyviai atkuria transporto infrastruktūrą ir stato pontonines-bėgines perėjas per upes.

Donecko rajone okupantų daliniai apšaudo ukrainiečių pozicijas palei visą sąlyčio liniją. Raketomis apšaudyti Slovianskas, Lysičianskas ir Orichovė.

Okupantai toliau šturmuoja Severodonecką.

Pranešama, kad trasoje Artiomovskas – Lysičianskas žuvo dar vienas Rusijos generolas Romanas Kutuzovas. Atrodo, senas karių priežodis, kad mūšius laimi kareiviai, o medalius gauna generolai, orkų gretose skamba kitaip: kai eiliniai driskiai bėga iš mūšio lauko, Ukrainos gynėjų kulkas susirenka vadovaujantys mėsininkai.

Mariupolio „Azov“ pulko vado Deniso Prokopenkos žmona Kateryna Prokopenko informavo, kad įkalintiems „Azov“ kariams trūksta maisto ir vandens. Informaciją apie įkalintuosius pateikia Raudonasis kryžius, tačiau perduodama rusų teikiama informacija. Mes iš pat pradžių skeptiškai žiūrėjome į „Azov“ karių apsikeitimo į rusų belaisvius operaciją per tris dienas. Manom, jog šviesa tunelio gale atsiras tik žlugus Putlerio režimui.

Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys

*****

Vytautas Sinica. „DENACIFIKUOTOJA“ MAKARAITYTĖ

2

Sunku patikėti, bet tiesa. Indrė Makaraitytė skelbia, kad kova su nelietuviškomis raidėmis pasuose, su nelegaliems migrantams atvira siena, už Noreikos ir Škirpos atminimo įamžinimą yra penktoji kolona, veikianti išvien su prokremliniais veikėjais.

Jai nekelia disonanso tai, kad vatnikai Noreikos lentą sudaužė (Šimašius po to ją vėl nuėmė naktį), o nacionalistai tą atminimo lentą pakabino atgal. Jai tiesiog „įdomu stebėti“, kad štai į bendrus protestus vaikšto ir lentą nudaužant dalyvavęs Juraitis, ir tai smerkusi Astrauskaitė, kad abiejų priešiškų stovyklų žmonės kartu eina į šeimų maršo akcijas.

Padėsiu, nes mįslė paprasta: visi šie žmonės, kaip Astrauskaitė ar šeimų maršo aktyvas vadovaujasi principu, kad „už teisingą reikalą nors ir su velniu“ ir juos per ilgą laiką galima pastebėti turbūt su bet kuo. Vadovautis tuo, kad jeigu su kažkuo matei Astrauskaitę, tai vadinasi „Noreikos gynėjai išvien su vatnikais“, yra banaliai neadekvatu.

Gal ir man kas padės. Kaip Makaraitytei nekelia disonanso tas faktas, kad jos viešos pozicijos minimais klausimais nuolatos sistemingai sutampa su Putino ir Rusijos oficialiąja pozicija?

1) asmenvardžių pasuose nevalstybine kalba klausimu – ir Rusija, ir Makaraitytė labai palaikė, sakė, kad taip ir reikia, ginkime mažumų teises;

2) Noreikos įamžinimo klausimu – ir Rusija, ir Makaraitytė labai palaikė, kad viešą atminimą reikia naikinti, nes tai Holokausto dalyvis, nacių kolaborantas, pasirinkite klišę;

3) Škirpos įamžinimo klausimu – ir Rusija, ir Makaraitytė labai palaikė, kad viešą atminimą reikia naikinti, nes tai Holokausto propaguotojas (lyg neišdrįsta sakyti, kad dalyvis), nacių kolaborantas;

4) Lukašenkos masiškai siunčiamų nelegalų apgręžimo klausimu – ir Rusija, ir Makaraitytė smerkė, kad Lietuva vykdo žmogaus teisių pažeidimus, turėtų gerbti nelegalų teises, netraktuoti jų kaip nusikaltėlių.

Makaraitytė laidoje nemini, bet pridėkime – ir Rusija, ir Makaraitytė nacionalistus vadina naciais, nacionalizmą vadina nacizmu, Lietuvą už tuos pačius dalykus (pagarbą Birželio sukilimui, jo dalyvių įamžinimą, nelegalų apgręžimą ir t.t.) smerkia kaip kone nacistiškai besielgiančią valstybę. Ir nieko, jokio tyrimo nereikia, Kremliui čia nedirbama ir Kremliaus propaganda per LRT tuo būdu nėra skleidžiama.

Yra skleidžiama, nepalyginamai efektyviau negu tą daro atviri vatnikai. Makaraitytės pozicijos istorinės atminties, rezistencijos dalyvių, kalbinio nacionalizmo, sienų apsaugos ir apskritai tautinės, o ne multikultūrinės valstybės klausimais yra gryniausia minkštosios „denacifikacijos“ vykdytoja. Kaip Rusijos oficiozai skelbė, kad Ukrainoje būtina naikinti kalbinį nacionalizmą ir „banderišką“ istorinę atmintį, taip Makaraitytė kviečia kovoti su kalbiniu nacionalizmu ir „noreikiška“ istorine atmintim.

Ir nieko, niekam neįdomu. Toliau už biudžeto milijonus su dešimčia etatų komandoje nagrinėja marginalines facebooko grupeles, o po to rašo straipsnius į LRT apie „žydšaudį Noreiką“ ir „naciuką Kasčiūną“.

Kiekvienas įsivertins, bet man atrodo, kad Rusijai ypatingos vertės veiksmas propagandiniame kare yra sistemingai plakti į vieną gretą prokremlinius vatnikus ir antikremlinius patriotus. Daužančius Noreikos lentą ir ją kabinančius. Važinėjančius vežti taikos pas Lukašenką ir paties Lukašenkos vadinamus naciais. Absoliutus košės maišymas žmonių galvose.

Atskirai padėka visiems tiems žmogeliukams, kuriems buvo, yra ir toliau bus nusispjauti į bendražygių reputaciją ir labai gerai „dėl gero tikslo“ eiti obuoliauti absoliučiai su bet kuo, net su atvirais vatnikais. Jūs, gerieji žmonės, atidavėte Makaraitytei ir panašioms propagandistėms į rankas visas kortas apsimesti, kad nemato skirtumų, ir pūsti šią miglą visuomenei į akis.

Laidos nuoroda komentare. Ir nerašykite įžeidinėjimų – neturiu kada sužiūrėti ir trinti, bet tikrai ne vieta ir netinka.