2025-05-14, Trečiadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 750

Gintaras Sungaila. Lietuvos stačiatikių tikinčiuosius skaldo tik Maksvos patriarchatas

Redakcija
-
0
Gintaras Sungaila. Lietuvos stačiatikių tikinčiuosius skaldo tik Maksvos patriarchatas

Užvakar Maskvoje įvyko Maskvos patriarcho Kirilo vadovaujamos spec. komisijos posėdis Lietuvos klausimu, kurioje Lietuva paraginta “laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos” (nuoroda ČIA ).

Šiandien vietiniai Maskvos patriarchato atstovai Lietuvoje kreipiasi į Lietuvos prezidentą, prašydami stabdyti “nepagrįstus išpuolius prieš Lietuvos Stačiatikių Bažnyčią”. Deja, Maskvos patriarchatas Lietuvoje dar balandžio mėnesį pradėjo pilnavertį informacinį karą, kurio tikslas yra išsaugoti minkštąją galią Lietuvoje – Maskvos patriarchato religinę monopoliją. Todėl svarbu prisiminti, kad:

1. Jokių išpuolių prieš Lietuvos stačiatikių tikinčiuosius, apie kuriuos kalba Maskvos patriarchatas, nebuvo ir nėra.

Cerkvės kaip funkcionavo, taip ir funkcionuoja; Maskvos patriarchato tikintieji kaip galėjo melstis, taip ir gali melstis.

2. Maskvos patriarchato tikintieji Lietuvoje yra bauginami savo vadovybės.

Vyskupas Amvrosijus jau ne kartą viešumoje sakė “Mes, krikščionys ortodoksai, su džiaugsmu esame pasirengę kentėti dėl Kristaus” – kitaip tariant, žmonės bauginami, kad jiems Lietuvos valdžia nebeleis išpažinti krikščionių ortodoksų tikėjimo. Kad dvasininkai nedrįstų savo vadovybės kritikuoti, Maskvos patriarchatas preventyviai išmetė 5 savo prabilusius dvasininkus iš kunigų luomo, kaip ženklą kitiems.

3. Lietuvos piliečiai turi teisę priklausyti kokiai nori religinei bendrijai.

Jie gali būti jeigu nori baptistais, jeigu nori – budistais, jeigu nori – Maskvos patriarchato tikinčiaisiais, jeigu nori – nors ir Marso ar Jupiterio patriarchato. Maskvos patriarchatas neturi teisės Lietuvos valdžiai ir visuomenei nurodinėti, kas yra “tikri” ir “netikri” ortodoksai, kaip buvo pvz. ukrainiečių arkivyskupą Jevstratijų jiems viešai išvadinus “pseudovyskupu” ar dabar, menkinant nenorinčius priklausyti Maskvos patriarchatui.

4. Maskva nesiruošia Lietuvoje kurti nepriklausomos (autokefalinės) Bažnyčios.

Maskvos patriarcho Kirilo vadovaujama komisija geriausiu atveju gali suteikti savo Vilniaus ir Lietuvos vyskupijai savivaldą (autonomiją) Maskvos patriarchate, kas nepriklausomybės neduos. Autokefaliją (nepriklausomybę) turi teisę suteikti tik Konstantinopolio patriarchatas, bet šiuo metu šis klausimas iš viso nekeliamas.

5. Lietuvos stačiatikių tikinčiuosius skaldo tik Maksvos patriarchatas

Konstantinopolio patriarchatas – tai viena iš 16 pasaulio Ortodoksų Bažnyčių. Ir Maskvos patriarchato Lietuvoje tikintieji, ir arkivyskupo Jevstratijaus atstovaujami Ukrainos Bažnyčios tikintieji gali eiti sakramentų Konstantinopolio patriarchato parapijose, Konstantinopolis neskirsto ortodoksų į “geresnius” ir “blogesnius”, kaip daro Maskvos patriarchatas, šitaip skaldydamas tikinčiųjų bendruomenę.

Taip pat dera pažymėti, kad Konstantinopolio patriarchato Lietuvoje šiuo metu nėra, o atleistieji kunigai neįsteigė jokios alternatyvios religinės bendruomenės ir netarnavo jokių pamaldų, dar šis tikinčiųjų priešinimas yra preventyvus, nukreiptas į ateitį.

KOKS TO TIKSLAS?

Tai daroma, kad vieninteliai ortodoksų maldos namai, kurie yra Lietuvoje, priklausytų Maskvos patriarchatui, kur patriarchas Kirilas laikomas “visų tėvu” ir kur tikintiesiems transliuojama reikiama politinė linija, kaip kad visai neseniai patriarchas Kirilas sakė: “Šiandien daug kas maištauja, taip pat ir prieš mūsų Tėvynę. Tačiau mes žinome, kad Tėvynė niekam nepadarė nieko blogo, ir jie prieš ją maištauja ne todėl, kad mes esame blogi, o todėl, kad esame kitokie. […] Viskas, kas dabar vyksta, vyksta teisingai, nors mūsų kelias nėra lengvas. Turiu omenyje ne tik tai, kas yra viduje, bet ir tai, kas vyksta išorėje. Juo labiau tai reikalauja iš mūsų žmonių labai stiprios vienybės, visų jėgų sutelkimo.” Pagrindinis tikslas – išsaugoti pavaldumą patriarchui Kirilui bet kokia kaina.

Dera atkreipti dėmesį, kad šis ir panašūs Rusios Bažnyčios vadovo – patriarcho Kirilo – pareiškimai visiškai nejaudina vietinių Maskvos patriarchato vyskupų, apie juos pareiškimai nedaromi. Būtent dėl kritikos šių pareiškimų atžvilgiu Lietuvoje ir buvo atleisti kunigai.

Eimantas Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija (apie Z. Šličytės puolimą). II dalis

Redakcija
-
2
Eimantas Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija (apie Z. Šličytės puolimą). II dalis

Čia šioje vietoje ir prasideda problemos. Atstovai, jų organizacijos (partijos), nepagrįsto/neteisėto susireikšminimo pagrindu, imasi veiksmų, suvereną – Tautą pastumti į šalį, palikti jai tik rinkimų, balsavimo funkciją, nepaisyti atskaitomybės Tautai būtinumo.

Autorius yra advokatas, Kovo 11-osios akto signataras. Teksto pirmąją dalį skaitykite ČIA.

III. Valstybės politikų demaršas ir jo rezultatai.

Pirmapradė ir esminė valdžios pareiga yra tarnavimas žmonėms. Tai konstitucinis valdžios įstaigų veiklos principas (Konstitucijos 5 str. 3d.) . Konstitucija nustato valstybės sąrangą, žmogaus ir visuomenės santykių pagrindus, valstybinę valdžią vykdančių institucijų sudėtį, jų pagrindines funkcijas, teises ir pareigas. Tautos sukurtas valstybės suverenitetas ir priklauso Tautai (2 str.). Konstitucijoje uždrausta varžyti ar riboti Tautos suvereniteto galias. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas kėsinasi į 3-is pagrindinius dalykus : valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką (3 str.) Tauta savo aukščiausią suverenią galią turi teisę vykdyti tiesiogiai arba per išrinktus (demokratiškai) savo atstovus (4 str.)

Čia šioje vietoje ir prasideda problemos. Atstovai, jų organizacijos (partijos), nepagrįsto/neteisėto susireikšminimo pagrindu, imasi veiksmų, suvereną – Tautą pastumti į šalį, palikti jai tik rinkimų, balsavimo funkciją, nepaisyti atskaitomybės Tautai būtinumo.

Tautos ir jos atstovų santykiuose svarbiausia šiuolaikinė problema yra konstitucinės Tautos aukščiausios suverenios galios atėmimas. Prie šios didžiausios Tautos ir valstybės ateičiai nusikalstamos veiklos, lygiagrečiai vyksta atstovų – LR Seimo narių pareigų vykdymas nesilaikant, ignoruojant, užmirštant ir t.t. Konstitucijos 59 str. 4d. nuostatą – vadovautis Konstitucija, valstybės interesais, sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų (partinių, verslo, tarptautinių ir etc.).

Valdantieji visais įmanomais ir neįmanomais būdais stengiasi Z. Šličytės nurodytų Konstitucijos normų nesilaikyti, nevykdyti, apeiti, išvengti

Iš čia, iš šios antikonstitucinės „versmės“ – jau nuo pat įstojimo į ES ir srūva dvi skirtingų Lietuvių: valdžios ir Tautos atskirties, politikų – tautos atstovų negebėjimas girdėti it susikalbėti, išsikristalizavęs iki sveikam protui nesuvokiamo demaršo Seime per Kovo 11-os minėjimą į organizuotą akciją prieš vieną iš valstybės atkūrėjų, nusipelniusią Tautos moterį Zitą Šličytę.

Per praėjusius nuo valstybės atkūrimo 32 m. valstybės valdymui sukurta didelė nacionalinės teisės normų sistema, pradedant nuo Seimo ir iki smulkiausių valstybės institucijų bei savivaldos reglamentavimo. Seimo nariai privalo veikti ir dirbti vadovaudamiesi LR Seimo statute nustatytomis teisės normomis, laikytis duotos priesaikos (statuto 3 str.).

Apie priesaikos pagrindinių nuostatų ignoravimą, savo pareigų netinkamą vykdymą, prikalbėta ir prirašyta aibė info leidinių. [6] Tūkstančių visuomenės narių reakcija palaikant Z. Šličytę yra faktinis įrodymas, kad Lietuvos žmonės išgirdo pagrindinę jos kalbos turinio konstantą dėl Konstitucijos imperatyvių reikalavimų vykdymo.

Valdantieji visais įmanomais ir neįmanomais būdais stengiasi Z. Šličytės nurodytų Konstitucijos normų nesilaikyti, nevykdyti, apeiti, išvengti. Dar 2011 m. priimtoje Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, valstybės politikai ( VP ) pripažino, kad įstojus į ES lietuvių tauta nukraujavo demografiškai dėl emigracijos ir senėjimo procesų. VP nebetiki valstybės signatarų užprogramuotu lietuvių tautos atgimimu. Todėl savo veiklą pagal šią strategiją iki šiolei grindžia globalios Lietuvos kūrimu, atviros multikultūrinės visuomenės orientacija, vykdant jos vertybinį „perkrovimą“. [7]

Tokio „ perkrovimo“ darbai nuo 2021 m. yra ir šio Seimo darbotvarkėje. Tai atvedė į visuomenės supriešinimą su VP, jų rėmėjais ir valdžios finansuojama žiniasklaida. Tautos dauguma, įvairių, naujai susikūrusių (dėl priešiškos Tautai VP veiklos) judėjimų, organizacijų veikla: mitingai, akcijos, maršai ir etc., parodo aiškiai neigiamą valdžios vertinimą.

Paskutinis, 2022-03-10/19 Vilmorus atliktas tyrimas taip pat rodo – visuomenė vienareikšmiškai patvirtina negatyvią poziciją lyčių neutralios partnerystės įteisinimui. [8] Šie išdėstyti faktiniai duomenys ir esamas kitų daugetas, patvirtina Z. Šličytės kalboje išvardintų problemų aktualumą dėl VP netinkamo pareigų atlikimo: priesaikos nevykdymas/laužymas, VP elgesio kodekso nuostatų nesilaikymas. Kartu tai patvirtina kalboje išsakytų temų jautrumą ir išryškėjusią nuostatą: Neteisinga ir nusikalstama Tautai jautrius ir jaudinančius dalykus spręsti politinės konjunktūros galios priemonėmis, ignoruojant Konstitucijoje įtvirtintą ir aukščiausią suverenią galią turinčią Tautą ir jos valią.

Po įstojimo į ES, [9] siekiant įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnystės žmonėms principą, skatinti VP atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei, 2006-09-29 įstatymu priimtas LR Valstybės politikų elgesio kodeksas. [10] Jis reglamentuoja VP elgesio viešame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, jų elgesio kontrolės priemones ir atsakomybę už pažeidimus (1 str.).

VP yra Seimo nariai, Prezidentas, ES parlamento nariai. Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai ir merai bei jų pavaduotojai (2 str.). Visi VP viešame gyvenime privalo laikytis 9-ių pagrindinių principų: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė.

Kiekvienas iš šių principų turi savo sąvokos ir esmės apibrėžimą (4 str.). Kodekse aiškiai apibrėžta viešo gyvenimo ir VP – viešo asmens samprata. Viešas gyvenimas yra visa VP politinė veikla ir jo politinis elgesys, nesusijęs su jo privačiu gyvenimu (2 str. 8 d.). Tokia yra teisinė viešo asmens – VP samprata ir esmė. Deja gyvenime būna atvirkščiai. Išdėstytų duomenų, argumentų ir įstatyminių normų pagrindu, VP elgesys ir veiksmai Seime Kovo 11-os minėjime organizuotoje akcijoje yra tokios veikos ir jų sudėtys:

1. Neigiami šūkiai, plojimai ir skandavimas – gėda. Tai VP elgesio kodekso 1,2,5,8,9 principų pažeidimas.

2. Organizuotas išėjimas iš salės. Tai VP elgesio kodekso 5, 6, 8 principų nesilaikymas.

3. Neigiamų nuostatų Z. Šličytės atžvilgiu išsakymas ir jų tiražavimas žiniasklaidoje. Tai VP elgesio kodekso 1, 5, 6, 7, 8, 9 principų nuostatų ignoravimas.

4. Z. Šličytės kalbos skelbimo užblokavimas, įtaka Tautos deputatės asmeninio terorizavimo veiksmams. Tai VP elgesio kodekso 2, 4, 5, 7, 8, 9 principų ignoravimas.

Politika be teisinių nuostatų, be principų yra veidmainiška, pasaulio istorijoje ir teisės moksle seniai žinoma ir aprašyta.

Dabartinė valdžia, R. Karbauskio pagrįstu teigimu, išplatino net 6-as blogybes: nesutarimus, beprecedenti susiskaldymą, Lietuvos pasidalijimą į Vilnių ir kitą Lietuvą, demonstratyvų abejingumą ir Tautos išniekinimą, laisvo žodžio ribojimą ir kitaminčių persekiojimą. [11]

platinamos politinės manipuliacijos; plūsta politinė ir moralinė melagiena; klesti politikų nebaudžiamumas

Išvardintų valdžios toleruojamų blogybių pagrindu tarpsta dar trys VP veikloje dominuojančios blogio ir netvarkos klestėjimo rūšys: platinamos politinės manipuliacijos; plūsta politinė ir moralinė melagiena; klesti politikų nebaudžiamumas. Visa tai tarpsta dėl dviejų teisinių, įstatyminių ydų: nėra objektyvios politinės atsakomybės; nėra jokios teisinės atsakomybės.

Kaip vertintinas VP grupės elgesys ir aukščiau išdėstyti jų veiksmai Seime šventinio renginio metu, daugiametei Tautos deputatei/valstybės atkūrėjai sakant prakalbą: trukdymas kalbėti, net lyderių (G.Landsbergis, V.Čmilytė-Nielsen, A. Armonaitė, I. Šimonytė, E. Dobrovolska, A. Dulkys, A. Bilotaitė, K. Navickas, S. Gentvilas ) paskatinta ir vedama 24/25 asmenų grupė pakyla ir išeina iš salės.

Demonstruojama nepagarba valstybės institucijai ir šventinio susirinkimo dalyviams, panieka kalbančiai valstybės atkūrėjai, pažeminamas visos valstybės sąrangos autoritetas, šokiruojama visuomenė stebinti šventės procesą, pažeminama ir įžeidžiama Tautos dauguma išklausiusi kalbą ir pritarianti ir palaikanti joje išsakytus priekaištus valdžiai.

Akcijos dalyvių daugumą sudarė VP prisiekusių ir turinčių laikytis pačio pirmojo jų veiklos ir elgesio viešajame gyvenime principo – pagarba žmogui ir savo Tautos valstybei. Viena iš valstybės atkūrėjų kalba apie blogai organizuojamą teisėkūros darbą, apie nederamą partijų vadovų ir ministrų elgesį bei veiklą, o šie VP lyderiai ploja, švilpia, skanduoja, straksi iš salės kaip paaugliai iš mokyklos suolų.

Kur čia iš jų elgesio dingo pakantumas, pagarba, VP elgesio principų laikymasis. Valstybės ir jos Konstitucijos kūrėja, nusipelniusi Tauta ir jos valstybei advokatė kalba apie neleistiną visuomenės supriešinimą, pateikia to pavyzdžius, o VP lyderiai organizuoja destrukciją ir jai vadovauja ir net 22 iš jų išeina iš renginio išsivedami keletą svečių, savo rėmėjų.

Demonstruojama sveiku protu nesuvokiama nepagarba, panieka, pažeminimas, pasityčiojimas iš deputatės

Dar daugiau, išėję iš salės šie VP suformavo ir organizavo netiesos apie deputatės kalbos turinį sklaidą. Kur čia iš jų elgesio dingo padorumo, pavyzdingumo, nešališkumo, atsakomybės principų privalomas laikymasis. Demonstruojama sveiku protu nesuvokiama nepagarba, panieka, pažeminimas, pasityčiojimas iš deputatės, iš šventės ir jos dalyvių iš piliečių, deputatei prašant nepriešinti visuomenės, o vienyti, užtikrinti Konstitucijos ir įstatymų viršenybės principų laikymąsi. Dar daugiau, organizuojamas aukščiausio rango VP išpuolis ir akstinas žiniasklaidai, bei savo rėmėjams vykdyti masini terorą. Atkreiptinas dėmesys į dviejų aukščiausio rango valstybės politikių išsakytą ir išplatinta Z. Šličytės kalbos vertinimą:

– A. Armonaitė „… salėje išpiltų pamazgų … Pyktis, tamsa ir neapykanta… gauna aukščiausias tribūnas…“

– V. Čmilytė-Nielsen „… atsiprašau visų… dėl to ką teko išgirsti… mes esame tokie.. turime tokias ydas… vieno žmogaus žodžiai… tėra vieno žmogaus žodžiai…“ [12]

Lietuvoje naudojama net dešimtis politinio melo būdų…

Žinotina, kad yra ištobulinta ištisa plejada politinio melo variacijų. Lietuvoje, pagal politologą Algį Krupavičių, naudojama net dešimtis politinio melo būdų. [13] Šiuolaikinėje Lietuvos politikoje dominuoja – melas ir veidmainystė. Išraiška tokioje sekoje: melas + pusiau melas + demagogija. Viso šio VP projekto – užčiaupti priešingą valdžiai mąstymą ir elgesį, besitęsiančio nuo įstojimo į ES, paskutinės masinės akcijos prieš Z. Šličytę ir jos kalbos turinį rezultatai:

1. Tiesioginiai išpuoliai naktį iš 2022-030-11 į 12 d., 56 skambučiai su patyčiomis ir grasinimais. Pjudymas per medijas ir socialinius tinklus skelbiant melą, patyčias, absurdiškiausias paskalas – paleistas žiniasklaidos triuškinimo volas.

2. VP lyderių grupė, organizavusi ir realizavusi išpuolį, pasiekė užsibrėžto tikslo:

2.1. Nukreipti dėmesį nuo Tautos deputatės kalbos turinio ir jame išdėstytų: katastrofiškos būklės įstatymleidystėje; nederamo atskirų Vyriausybės ministrų elgesio ir Tautos valios ignoravimo LGBT- grupelės asmenų specifinių poreikių labui.

2.2. Nukreipti visuomenės dėmesį nuo besikaupiančių valdžios neteisingų ir neteisėtų veiksmų kritikos lavinos.

2.3. Iškrauti nepasitenkinimo VP veikla krūvį be jokių moralinių stabdžių ant valstybės atkūrėjos, nusipelniusios moters pečių, bandant sugriauti jos autoritetą.

2.4. Bandyti, tuo pačiu eilinį kartą pakenkti SK ir valstybės atkūrėjų autoritetui ir įvaizdžiui bei galutinai eliminuoti juos iš politinio ir viešojo valstybės gyvenimo.

2.5. Melagingos bei dezinformatyvios propagandos sklaidos priemonėmis eskaluoti LGBT ir kitokių lytinių bei tautinių mažumų neteisėtą, agresyvią, amoralią veiklą.

3. Akcija ir eiga bei rezultatai padarė didelę žalą valdžios institucijų autoritetui, dar labiau kris ir taip žemi jų reitingai.

4. Mąstančios, turinčios savo nuomonę visuomenės dalis socialiniuose tinkluose ir info medijose (išskyrus LRT ir užsienio kapitalo Lietuvoje veikiančią žiniasklaidą) masiškai palaikė ir pritarė Z. Šličytės kalbos turiniui, pasmerkė prieš ją vykdomą VP organizuotą puolimą.

veikloje dominuoja blogio triada: politinės manipuliacijos; politinis melas; politikų nebaudžiamumas

5. LR Seimo pirmininkės organizuotame susitikime su SK vadovais ir signatarų dauguma:

5.1. SK nariai išreiškė pasipiktinimą dėl VP lyderių grupės organizuoto išpuolio prieš Z. Šličytę. Pareikalavo iš Seimo vadovybės užtikrinti išpuolio organizatorių atsiprašymą dėl nusipelniusios Tautai ir valstybei bei teisingą ir moralią kalbą pasakiusios SK narės garbės ir orumo įžeidimo.

5.2. Išdėstė svarbiausius kritiškai Tautoje vertinamus VP veiklos dalykus, įstatymleidystėje ir Vyriausybės veikloje. Pateikė konkrečius pasiūlymus užsienio ir vidaus politikos gerinimui.

6. VP veikloje dominuoja blogio triada: politinės manipuliacijos; politinis melas; politikų nebaudžiamumas – nėra nei politinės nei teisinės atsakomybės.

7. VP veikla demonstruoja žemą politinį, teisinį, ekonominį ir asmeninį profesinį lygį. Daug Seimo narių ir net ministrų neturi net reikiamų politinių žinių, būtinų Tautos ir valstybės interesų atstovavimui bei gynimui. Dalies VP yra nulinis arba visiškai žemas teisinių žinių lygis. Akivaizdaus teisinių pagrindų neturėjimas.

Pvz.: 1) Seimo narys, net komiteto pirmininkas, politologas ir žmogaus teisių teisininkas T.V. Raskevičius, apkaltino Z. Šličytę net dviejų nusikaltimų padarymu [14]. Tačiau LR BK tokių nusikaltimų įstatyminių formuluočių, konkrečių veikų sudėties nenumato.

2) Seimo narys socialinio darbo specialistas M. Lingė pareikalavo „kolektyvinės atsakomybės už Z. Šličytės neapykantos kalbą, atsakomybę turi prisiimti SK“15.

Toks reikalavimas parodo visiška teisinį analfabetizmą. LR AT deputatų/signatarų, atkurtos valstybės čia aukščiau nurodytų aštuonių valstybės pagrindų įstatyminių normų Seimo nariai nežino. Todėl neadekvačiai kalba apie jų sufantazuotą kolektyvinę atsakomybę už leidimą Z. Šličytei kalbėti ir neatliktą jos kalbos cenzūrą (nors tokia veikla draudžiama įstatymų?!).

IV. Visuomenės reakcijos į politikų išpuolį prieš LR AT deputatės asmenį: turinys ir esmė

Audiatur ad altera pars

Pirmiausia konstatuotinas faktas, kad per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, kasmet per Kovo 11-osios šventinį minėjimą, visada kalbėjo LR AT deputatai ir signatarai. Daugumoje jų kalbų buvo išreikšta rimta kritika į VP bei vykdomosios valdžios pastovų daromas klaidas ir žalingus Tautai bei valstybei sprendimus. Tačiau per visus 32 metus nė karto VP nedrįso organizuoti tokių nederamų akcijų.

Daugelį kartų į šventinį minėjimą, vykstanti, kaip taisyklė Seimo iškilmingų posėdžių metu, pirmininkaujant pačiam Seimo pirmininkui, pakviesti ir susirinkę visuomenės atstovai audringais plojimais palaikė SK atstovų išreiškiamą dažniausiai kritišką valdžios veiklos poziciją. 2022 m. Kovo 11-osios minėjimas vykdytas griežtai reglamentuoto, atrinkto asmenų rato sudėties (su padidinta įėjimo kontrolę?!). Organizavimo scenarijus – teatralizuotas. Vedantysis (moderatorius) pranešėjas – diktorius iš LRT, saviveikliniai, sceniniai intarpai, apdovanojimų scenarijai ir džiaugsmingi valdžios palaikymo pasisakymai.

Tokiame fone vienos iš garbingiausių praėjusio nepriklausomybės atkūrimo periodo moters Z. Šličytės kalba buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ypač šios kadencijos Seimo neoliberaliems naujokams, nepratusiems tiesiai į kaktą gauti skaudžius tiesos žodžius. Senbuviai tai ir panaudojo tolesniam projekto – užčiaupti priešišką valdžiai mąstymą ir elgesį, realizavimui. Tačiau jiems ir vėl nepasisekė. Savarankiškai ir racionaliai mąstanti Tautos dauguma masiškai ir ryškiai palaikė Z. Šličytę ir išreiškė tai viešai.

Savaitraščio „Respublika“ teigimu su Z. Šličytę solidarizavosi 60 proc. gyventojų. Socialiniai tinklai virė nuo jų reakcijos. Intelektualios visuomenės atstovai, aktyvūs visuomenininkai išsakė ir parašė argumentus, patvirtinančius kalboje išsakytus politinės veiklos problemas ir ydas. Dar daugiau išreiškė visą eilę kitų svarbių VP vykdomų Tautos ir valstybės naikinimo ilgalaikių, tęstinių dalykų. Svarbius, esminius Tautos atstovų, intelektualų išreikštus teiginius ir argumentus būtiną įvertinti ir užfiksuoti ateities žiniai:

1. Birutė Valionytė, garbi valstybės atkūrėja, signatarė, SK ilgametė prezidentė, pirmoji po Z. Šličytės kalbos 2022-03-16 pakvietė VP gerbti laisvą žodį, būti tolerantiškiems. Pažymėdama valstybės atkūrėjų kalbų cenzūravimo absurdą, patarė girdėti ir gerbti nusipelniusių žmonių nuomonę [16].

2. Almantas Stankūnas, 2022-03-11, antrasis, nedelsiant sureagavęs į išpuolį Seime prieš Z. Šličytę, parašė: Lietuvos politikai paniekino iškilią Lietuvos moterį, paniekino Kovo 11-ąją ir paniekino Lietuvos Respubliką. Z. Šličytė kalbėjo tai ką mano Lietuvos žmonių dauguma. Viliuosi, kad Tauta įvertins tuos … politikus. Įsidėmėkime juos ir prisiminkime [17].

3. Dr. Zigmas Vaišvila, 2022-03-12 signataras, parašė kreipimąsi į Z. Šličytę ir LR piliečius.“ Būkime verti Z. Šličytės drąsos ir žodžių, nepalikime jos vienos. Z. Šličytė per 13min. viena pati įveikė visą pulką dvasios vargšų – valdžios „elito“ pulką“ [18].

4. Dr. Darius Kuolys 2022-03-13, pirmosios vyriausybės kultūros ir švietimo ministras, jumoristine forma trumpa tiesioginę nuostata įvertinęs VP: I. Šimonytės, T.V. Raskevičiaus, A. Armonaitės, Č. Čmilytės-Nielsen ir R. Juknevičienės išsakytas mintis konstatavo: „Seimo dauguma imasi neigti pamatinę tiesą – tarti iš parlamento tribūnos daugumai nepriimtiną nuomonę. Ir toks elgesys jau yra tikra gresmė“ [19].

5. Dr. Jūratė Sofija Laučiūtė 2022-03-13 apie Z. Šličytės kalbą parašė.“ Seimo rūmai pati tinkamiausia vieta ir proga atlikti … darbus sielai su didesnę išminti, turtingesniu gyvenimo patyrimu apdovanotu žmogaus įsipareigojimu. Savo kalbą oratorė ne skaitė kaip robotas ar zombis, o kaip buvo įprasta Sąjūdžio laikais – gyvai … emocingai… ir tai buvo išgirsta. Nei vieno argumento įrodančio, kad Z. Šličytės priekaištai nepagrįsti. Tik plūdimai ir žeminantys epitetai“ [20].

6. Prof. Dr. Rasa Čepaitienė, 2022-03-14. „Viena Kovo 11-osios valstybės tėvų – kūrėjų, SK atstovė Z. Šličytė pasakė nuo dūšios, taip kad salėje sukėlė sumaištį, lakstymą,… mažučiai… nebegebantys… skuodžia lauk. Viešoji erdvė… suskaldyta, nebelieka vietos… dialogui. Kita nuomonė jau baustina ir smerktina (neapykantos kalba). Susidoroti, užčiaupiant, bauginant, nebaudžiamai šmeižiant ir pjudant. Tam ir pratęsiama nepaprastoji padėtis… Pagarba Moteriai sugriovusiai valdančiųjų planus.“.. [21]

7. Olava Strikulienė, 2022-03-19, apie Respublikos savaitės žmogų Zita Šličytę, „sugrįžo cenzūra,… kas puola, jaunikliai, laisvės šaukliai… kabinėjasi prie kitaminčių išorės, amžiaus. Z. Šličytė ne iš tų kurią… kurias galima… stumdyti, seniai įrodė, kad kalba, tai ką jaučia“ [22].

8. Prof. Dr. Vytautas Daujotis, 2022-03-19.“Gyvename melo pelkėje, penimi šarlatanų, genderizmo, multikultūrizmo, tiesos reliatyvumo pseudoteorijomis… slenkame totalitarizmo link. Pasakyta Z. Šličytės rūsti kalba, melo prisodrintoje aplinkoje. Tiesa yra vietoje, visur ir visada. Suprantama, valdžiai kelia grėsmę… protinga, svari kritika. Todėl ieškoma būdų, kaip tą kritiką užčiaupti, vienas iš jų apkaltinti neapykantos kalba… [23] Tą matome Z. Šličytės atveju … per 30 metų buvo padaryta viskas, kad būtų nutautinta mokykla. Lietuvos … strategijoje … globali Lietuva. Kitaip tariant… pasmerkta išnykti: štai genderizmas yra visiškas kretinizmas… Šiandien turime krūva politikų… kuriems suverenumas yra nacionalizmo apraiška, kuo jie skiriasi nuo kompartijos. Niekuo. Ir tie ir tie yra Lietuvos Nepriklausomybės duobkasiai“ [24].

9. Prof. Dr. Alvydas Jokubaitis, 2022-03-20. „Mes kasdien naikiname vienas kitą. Žmonės nenustoja būti žiauriais barbarais. Vakarai senai serga sena sunkia plepėjimo liga. Žodis kažką reiškia tik esant norui susitarti. ES savo dabartiniu pavidalu atrodo apgailėtinai. Neieškokime papildomai priešų, nes jų dabar Lietuva turi pakankamai. Blogiausias dalykas, pavirsti … menkysta“ [25].

10. Advokatas Saulius Dambrauskas. Viešojo intereso fondo vadovas. „Šličytė viena iš nedaugelio Lietuvos konstituciniame virsme dalyvavusių…teisininkų. Taigi… suprantantiems jos nuogąstavimus, kad…Konstitucijos nuostatos neveikia, tapo…deklaratyvia teisine fikcija. Audringa reakcija į … yra sukelta sąmoningai…ignoruojant…kalbos esmę, dėmesį nukreipiant į autorės pasirinkta iliustracijas bei pavyzdžius. Konstitucijos 9 str. nuostata – teisinė fikcija. Kur kas labiau turėtume bijoti: : dėl valdžios nepasitikėjimo savo tauta ir jos valia; dėl neužtikrintos asmens teisės į teismą ginant viešąjį interesą; dėl žiniasklaidos tapimo propagandos įrankiu, o ne info šaltiniu. Sąjūdžio lyderiai (tarp kurių ir Z. Šličytė ) kalbėjimo drąsa lėmė Lietuvos išsivadavimo aušros pradžią“. [26]

Tokią glaustą stenogramą galima ilgai tęsti. Nešališkos informacinės sklaidos rašiniais. Ypač gausus socialinių tinklų turinys. Tačiau ši dešimtis tikrai žinomų, garsių, ( ne menamų, kaip LGBT atstovai ) garsių visuomenės narių jau savo gyvenimo ir darbo dešimtmečius skyrė Tautos , valstybės bei žmonių labui. Todėl jų išreikšta pozicija ir mintys, kaip ir Z. Šličytės sistemingai rašomi spaudoje straipsniai, [27] turi pažintinės ir išliekamosios atminties.

Rusijos vykdomas karinis įsiveržimas į Ukrainą, keičia situaciją visame pasaulyje. Tai reikalauja rimtai žiūrėti į Lietuvai jau antras dešimtmetis esamus ir iškylančius pavojus tiek išorėje, tiek ir vidaus gyvenime. Ypač pavojingi iššūkiai šalies viduje. Jų tarpe ryškiausios problemos bus : užsieniečių veržimąsias gyventi Lietuvoje, dirbtinai eskaluojama seksualinių ir tautinių mažumų radikali saviraiška, nacionalinių, ypač tautinių interesų apsaugos ignoravimas, valstybės ekonominio pagrindo – Tautos ūkio strateginių objektų atidavimas į užsienio šalių kapitalo nuosavybę, jaunosios kartos „internacionalizacija“ po „ pažangių europietiškų vertybių“ priedanga formuojant pasaulio, Europos piliečių savimonę ir antitautinę elgseną. Nesugrįžus prie Lietuvos tautinių nacionalinių vertybių ir suverenitetą išsaugančios valstybės, dar po 30 m. Lietuvos teritorija taps ateivių gyvensenos konfrontaciniu poligonu.

Apibendrinant atliekamo tyrimo pagal šio skyriaus turinio sudėtį, darytinos tokios išvados:

1. LR Seime per Kovo 11-osios šventinį minėjimą VP elgesiu : 1) pasityčiota iš Konstitucijos; 2) nusispjauta į Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimus; 3) pasityčiota ir pritaikius mobingą, paniekinta Z. Šličytė; 4) tėkštas antausis Tautos daugumai, turinčiai suvereno teises – suverenitetą valstybės valdyme ir viešąjį- Tėvynės ir Valstybės interesą.

2. Z. Šličytės kalboje išreikštas Konstitucijos nuostatų gynimas, Tautos ir jos valstybės išsaugojimui būtinų veiksmų atlikimo dalykai.

3. Visuotinos svarbos poreikis dabarčiai ir Tautos ateičiai yra SK narės kalboje įvardinti ir akcentuoti dalykai. Tai turėjo, turi ir turės prasmę ir liks vertybėmis tol kol yra lietuvių žemės teritorija ir joje gyvena Lietuvos Tauta.

4. Z. Šličytės išdėstytos teisinės nuostatos ir socialinės aksiomos, didžiai prasmingos ir labai svarbios dabartiniame Tautos ir valstybės gyvenimo ardymo periode.

5. Valstybės politikų žalingos veiklos padariniai: 1) nyksta Tautos nacionalinė tapatybė ir savimonė; 2) naikinami pilietinės visuomenės sanklodos pradmenys ir nacionalinės tapatybės pagrindai; 3) žlugdoma tautinė, politinė ir visuomeninė santarvė ir demokratijos būvio galimybės.
***

6. R. Ozolas. Per lėtinį bankrotą. Vilnius,2011, psl. 1-310 ; A. Jokūbaitis. Liberalizmas kaip politinė religija. Vilnius,2017, psl. 1-246; Politinis idijotizmas. Vilnius,2019, psl. 1-180; V. Radžvilas. Sunki laisvė. Vilnius, 2005, psl. 1-223: Kiek kartų gali atgimti tauta. Vilnius, 2018. Psl. 1-347.
7. R. Aušrotas. Multikultūrinės Lietuvos kūrimo pradžia. ProPatrija,2022-04-05.
8. Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“. Alkas. Lt., 2022-04-05.
9. LR Konstitucinis akta „Dėl LR narystės Europos Sąjungoje“.2004-07-13, Nr.IX-2343.
10. LR Valstybės politikų elgesio kodeksas.2006-09-19 įstatymas Nr. X- 816.
11. R. Karbauskis-Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo diskusijoje „Apie politikė laisvę nuo atsakomybės“. Respublika, 2022-03-12/18, Nr.10, psl. ir „ Kas bus toliau ir ką turėsime daryti ?“ Savaitė su TV, 2022 -03-17, psl.26-28.
12. G. Penkūnas. „Kovo 11-osios minėjime – Aukščiausiosios Tarybos deputatės akibrokštas: šokiruoti kalbos salę paliko“…,2022-03-11, psl.10-11.
13. A. Krupavičius ( žiūr. šio sąrąšo 11 p. Žalgirio diskusija) + Respublika, 2022-03-12/18, Nr.10, psl.8.
14. Autorius-Žmonės.lt.15 min. Z Šličytės kalba Seime sukėlė žinomų žmonių pyktį:…, T.V. Raskevičiaus pasisakymas,2022-03-11, psl.3.
15. M. Lingė – pasisakymas, Alkas, lt.,2022-03-11, D. Kuolys. Būtu liūdna, jei lietuviai prarastų savo tėvynes parlamentą.
16. J. Bieliauskai. Signatarų klubo prezidentė Valionytė…,2022-03-11, ELTA, LRT.lt.
17. A. Stankūnas. Įsidėmėkime juos ir prisiminkime. 2022-03-11. Tiesos.lt.
18. Z. Vaišvila. Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės pranešimas spaudai. 2022-03-12 ; Vienybė, tačiau ne melo pagrindu. Respublika,2022-03-16 ; + Alkas. Lt.
19. D. Kuolys .Būtu liūdna, jei lietuviai prarast savo tėvynės parlamentą. Alkas.lt., 2022-03-13.
20. J. Laučiutė. Viešpatie, gelbėk mūsų sielas. 2022-03-13, Laikmetis ; Tiesos. Lt., 2022-03-15.
21. R. Čepaitienė. Tiesa atvyksta Trojos arkliu. Alkas.lt.
22. Beprecedentis puolimas prieš Z. Šličytę. Respublika,2022-03-15 ; O. Strikulienė. Apie cenzūrą, tikruosius provokatorius ir „vieną tiesą“. Savaitės žmogus. Respublika, 2022-03-19/25, Nr.11.
23. Gen. Prokuroro ( E. Pašilis ) patvirtintos , 2020-03-30 Nr. 17.9 *4265ADOC-V1.0 Metodinės rekomendacijos ikiteisminio tyrimo dėl neapykantos nusikaltimų ypatumai…
24. V. Daujotis. Jau ėmė kaltis tipiški totalinės valstybės daigai. Respublika, 2022-03-19/25, Nr.11 ; Pro Patria, 2022-03-20.
25. A. Jokūbaitis. Tragedija dar neatėjo į Lietuvą, tik stovi ant mūsų namų slenksčio. Tiesos. Lt., 2022-03-20.
26. S. Dambrauskas. Z. Šličytės kalba seime ( tebūnie išklausyta kita pusė ). Respublika, 2022-03-26.
27. Z. Šličytė. Iš Sąjūdžio idealų nieko neliko. Respublika, 2018-08-09 ; Trinamas žmogaus ryšys su valstybe. Alkias. Lt., 2018-06-21 ; Baltos varnos egzekucija. Respublika, 2021-04-18 ; Laisvė ir palaidumas. Respublika, 2022-02-17

Karas Ukrainoje. Šimtas trisdešimt penktoji (liepos 8 diena)

Redakcija
-
0
Didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos M142 (HIMARS) šaudo iš neskelbtos vietos Ukrainoje [Pavlo Narozhnyy per Reuters]
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook

Putinas perspėjo Vakarus ir Ukrainą, pareikšdamas, kad karas gali tęstis „iki paskutinio ukrainiečio”. ” – Šiandien girdime, kad jie nori mus nugalėti mūšio lauke. Na, ką aš galiu pasakyti? Tegul pabando. <…> Nuolat girdime, kad Vakarai pasirengę su mumis kovoti tol, kol bus gyvas paskutinis ukrainietis. Tai yra Ukrainos žmonių tragedija. Tačiau atrodo, kad viskas krypsta į tai”.
21 amžiaus fiureris labai gerai išstudijavęs nacių strategų ir vykdytojų ideologiją. Pastarieji taip pat masiškai žudė žmones gelbėdami Trečiąjį reichą nuo vidaus ir išorės grėsmių, o vaikus naikino dėl būsimų pavojų. Putlerio pareiškimai ir iš jų išplaukiantys veiksmai turi būti vertinami ir kaip terorizmas, ir kaip nusikaltimai žmogiškumui bei ukrainiečių genocidas. Visiškai nėra jokių abejonių, kad šių veiksmų sumanytojai, sprendėjai, įsakymų ir nurodymų davėjai bei vykdytojai turi būti teisiami taip pat, kaip nacių nusikaltėliai.
Putinas taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenė „dar nieko rimtai nepradėjo”, o žiniasklaidoje paskelbti pranešimai, kad Rusija kare daro “pauzę”.
Žiūrime į tai skeptiškai. Žmonės visada labai linkę priimti norima už gryną pinigą. Eilinė ordos klasta, kurią nusičiupo ir vakarų karybos apžvalgininkai – mūšio lauke niekas nesustojo, civiliai ir kariai žūsta taip pat, o spaudimas link Slovjansko ir Kramatorsko nesumažėjo.
Krito stiprus Ukrainos ir Lietuvos draugas, lyderis ir moralinių vertybių politikas Borisas Johnsonas. Politikas traukiasi iš Konservatorių partijos ir premjero pareigų. Maskvai švenčia didelę “pergalę”, apie ką suskubo pareikšti Zacharova, sakydama, kad Boriso kova su Rusija apsisuko “bumerangu, kurį paleido (jis) pats”.
JK vyriausybės griūtis tikrai ne vietoje ir ne laiku. Tačiau Johnsonas premjero pareigas eis iki vyriausybės krizės pabaigos ir, tikėkime, tęs pradėtus darbus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskambino Borisui po jo paskelbimo apie atsistatydinimą ir išreiškė „liūdesį” išgirdus tokią žinią. Ukrainos prezidentūra padėkojo politikui už paramą „sunkiausiu metu”.
JAV generolas Markas Milley paskambino savo kolegai iš Kinijos Li Zuochengui ir pabrėžė, kad reikia „atsakingai valdyti konkurenciją” tarp Vašingtono ir Pekino.
Šiuo metu didėja įtampa tarp JAV ir Kinijos dėl grasinimų Taivanui, prie jos prisideda Rusijos (ir Baltarusijos) invazija į Ukrainą. JAV prezidentas Joe Bidenas užsitraukė Kinijos pyktį, kai pareiškė, kad JAV ateis Taivanui į pagalbą karinėmis priemonėmis, jei salą užpuls. Kinija įspėjo, kad JAV „naudoja Taivano kortą, kad sulaikytų Kiniją, ir pati nudegs”. Pekinas teigia, kad Taivanas yra Kinijos provincija; Vašingtonas palaiko šiltus ryšius su Taivanu, tačiau oficialiai vykdo „vienos Kinijos” politiką.
Vašingtono užsienio politikoje pirmenybė teikiama varžyboms su Kinija. JAV ir toliau stiprina savo įtaką regione: sudarė sutartį su Jungtine Karalyste dėl branduolinių povandeninių laivų tiekimo Australijai, nusiuntė į Pietų Korėją pažangius naikintuvus F-35 dalyvauti bendrose karinėse pratybose, kas įsiutino Kiniją.
Atsargiai esame linkę kol kas laikytis nuomonės, kad Kinija nepradės karo su Taivanu, nes vadovaujasi žalos-naudos valstybei principu, o karas su sala atneštų daugiau žalos, nei naudos.
Rusijos valdžios institucijoms sustabdžius Novorosijsko terminalų, per kuriuos dešimtys milijonų tonų Kazachstano naftos buvo gabenama į užsienio rinkas, veiklą, A. Tokajevas nurodė diversifikuoti naftos eksporto maršrutus.
Euras smuko žemiau 1.01 JAV atžvilgiu ir artėja pariteto link. O, kur gi tie 1.5 JAV dolerio už eurą laikai? Pradingo, kaip rusų išvogti ukrainiečių grūdai.

Kremliaus teroristinių aktų (gynybos) ministerija teigia, kad kovose Ukrainoje dalyvavusiems Rusijos kariniams daliniams buvo suteikta laiko pailsėti. Padaliniai, kurie per specialiąją karinę operaciją vykdė kovines užduotis, imasi priemonių savo koviniams pajėgumams atkurti. Kariškiams suteikiama galimybė pailsėti, gauti laiškų ir siuntinių iš namų, – sakoma pareiškime.
Mes siūlytume netikėti nė vienu Kremliaus žodžiu apie pauzes, derybas, norimą sudaryti taiką, saugų pasaulį ir tuo, kad bent vienam trogloditui rusofašistui rūpi vaiko gyvybė. Bet kokie pareiškimai apie baltus taikos balandžius turi būti vertinami kaip a) klasta ir b) ordos išteklių ir resursų atstatymas kitam žingsniui.
Ukrainiečių jungtinės pajėgos pietuose yra pasirengę Chersono išvadavimui, tačiau tam reikia atkirsti rusų pajėgas į pietus, rytus bei šiaurės rytus nuo Chersono, tada užrakinti miestą ir derinant veiksmus su partizanais apsupimo žiedo viduje tikėtis, kad orda pati pasitrauks; arba pradėti skausmingai lėtą miesto valymo nuo šiukšlių operaciją, kai judama namas nuo namo, kvartalas po kvartalo. Vėlgi, atsargiai spėjame, kad ukrainiečiai šiuo metu dar nepasirengę tokiai operacijai.

Rusijos 144-oji divizija yra Belgorodo regione ir yra pasirengusi pulti Charkivą. O kol kas Charkivo apylinkėse okupantai apšaudo rajono gyvenvietes.
Ukrainos kariai atrėmė rusų puolimą Dementijivkos kryptimi.
Okupantas smarkia ugnimi bando skintis kelią Bachmuto, Avdijivkos, Zaporižės kryptimis, tačiau didesnių postūmių neleidžia pasiekti ukrainiečių gynėjai. Kalbama, kad ypač sėkmingai darbuojasi užsieniečių legiono vienetai.
Per Rusijos raketų smūgį Kramatorske žuvo 1 žmogus, 6 sužeisti.
Pietų Buho kryptimi priešas kausto Ukrainos pajėgų bandymus pulti.
Zaporižės regione, laikinai okupuotoje Naujojoje Kachovkoje buvo smogta rusų amunicijos sandėliui ir priešlėktuvinei gynybai. Vietos žiniasklaidos duomenimis, mažiausiai 44 rusofašistai žuvo, kiti buvo sužeisti.
Ukrainos aviacijos ir raketinės artilerijos daliniai toliau daro ugnies žalą rusų okupantų gyvajai jėgai, karinės technikos ir šaudmenų sandėliams.
Per pastarąsias savaites Ukrainos kariuomenė sunaikino 16 pozicijų, kuriose buvo įsikūrę rusų daliniai ir amunicijos sandėliai.
Indonezijos aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujantys G20 šalių užsienio reikalų ministrai atsisakė daryti tradicinę grupės nuotrauką dėl Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo kadre.

*******
Locked N’ Loaded
Charkiv. Not great, but not terrible. Vyksta grumtynės parteryje. Šiaurė ruože aktyvesni agresoriaus manevriniai vienetai, o šiaurės rytų – ukrainiečių.
Izyum. Ukrainiečiai toliau demilitarizuoja Bohorodychne atakuojančius orkus. Rusijos pajėgos ne tik nepasiekia taktinių laimėjimų ant žemės, t.y. nepralaužia gynybos linijos Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne, bet neįgyvendina vieno iš puolimo operacinių tikslų – laikyti prikaustytus ukrainiečių rezervus. Panašu, kad besiginančių pajėgų pastiprinimas pasiekė Syversk sektorių.
Syversk. Priešakinėje gynybos linijoje Hrihorivka – Verkhnoksmenske – Spirne, šioje kontakto linijoje (priešakinėje gynybos linijoje) toliau tęsiasi sunkūs mūšiai. Orkai sukoncentravo pastangas į centrinį ruožo tašką – Verkhnokamnske. Gynybos linijos pralaužti nepavyko, tačiau agresorius šiek tiek pasistūmėjo į priekį. Tuo pačiu atsinaujino Spirne puolimas, tačiau agresoriaus vienetams jis nieko gero neatnešė. Ukrainiečių pajėgos Bilohorivka taip pat dar laikosi.
Bakhmut. Svitlodarsk ruože orkai koncentruoja pastangas pulti palei kelią Svitlodarsk – Bakhmut. Agresoriaus kairys flangas ženkliai atsilieka, ten tęsiasi sunkūs mūšiai aplink vandens telkinių rajoną. Todėl puolantieji smūgiais iš dešinio flango (Roty – Midna Rruda) atakuoja ne tik dešinėje kelio pusėje (Klynove), bet ir bando kompensuoti nesėkmes rytiniame flange (nuo Roty per kelią atakuoja Vesela Dolyna). Visa ši ekvilibristika rezultatų orkams neatnešė – jų atakos atmuštos.
Tai tokia ta „operacinė pauzė”. Svarbu pasakyti, kad per ją ukrainiečiai sunaikino rekordiškai daug tankų – net 35. Didžioji dalis jų būtent šiauriniame Donbaso flange. Kodėl Kremlius vakar skalambijo apie „pauzę” – sunku pasakyti. Gali būti įvairios priežastys:
Galimai bando parodyti, jog jie kaip ir linkę stabdyti aktyvius veiksmus, bet va blogieji ukrainiečiai toliau klastingai atakuoja ir trukdo „taikai”.
Galimai tokiu būdu bandoma paskatinti vakariečius Ukrainai uždavinėti kvailus klausimus ar net spausti ukrainiečius „tinkamai perskaityti Rusijos siunčiamus signalus”.
Tikėtina, kad iš tiesų Rusijos pajėgos šiuo metų negali tęsti platesnio masto puolimo veiksmų ir jiems reikia atsigauti, persiorganizuoti, atstatyti vienetų kovinę galią, ypač po Lysychansk paėmimo.
Galimi visi trys bei dar kiti variantai, kurių mes nepaminėjome.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Jungtinės Karalystės premjeras ir vienas stipriausių pasaulio lyderių, Borisas Johnsonas ketina atsistatydinti, praneša vietinė Albiono žiniasklaida. Kol kas nekomentuosime.
Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įspėjo Jungtines Valstijas, kad Vakarų šalių bandymai nubausti tokią branduolinę galybę kaip Rusija už karą Ukrainoje kelia pavojų žmonijai. Medvedevo teigimu, išgyvenama didžiausia Maskvos ir Vakarų santykių krizė nuo 1962 m. Kubos raketų krizės, kai pasaulis atsidūrė ant branduolinio karo slenksčio. Buvęs Rusijos prezidentas apkaltino JAV kruvinais karais ir vietinių indėnų pavergimu. „- Ar kas nors buvo patrauktas atsakomybėn už šiuos nusikaltimus? Koks tribunolas pasmerkė ten JAV pralietą kraujo jūrą?” – klausia Medvedevas. Naujasis Kremliaus klounas davė suprasti, jog bet koks bandymas teisti Rusiją sukels pasaulinę katastrofą.
Apsišvietę, vienok, tie Kremliaus strategai. Perskaitę knygas “Indėnai be tomahaukų”, “Vinetu”, pasidomėjo Minino ir Požarskio sukilimu. Tik šitieji gyvieji balvonai nesupranta vieno paprasto dalyko: laiko, kaip ir žemės rutulio atgal nepasuksi. Viso pasaulio neišgelbėsi, o ir Rusijos “pagalbos” niekam nereikia, nes tokia pagalba yra blogiau už stichines nelaimes, Covid’ą, klimato atšilimą ir kitas negandas. Mes šią dvikojų skėrių invaziją vadiname 21 amžiaus barbarų antplūdžiu. Tuo tarpu Rusija sako, kad tai, ką ji vadina „specialiąja karine operacija”, yra skirta Ukrainos kariuomenei pažeminti ir su šaknimis išrauti nacionalistus. Putino teigimu, JAV pasinaudojo Ukraina, kad sukeltų grėsmę Rusijai.
Matyt, ta proga, Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pagrasino JAV pradėti kitą „specialiąją operaciją“ ir susigrąžinti tai, kas teisėtai priklauso Rusijai – Aliaską. Iš vienos pusės, galime pasukioti pirštą prie smilkinio, iš kitos pusės, tokia „nepamatuota drąsa“ yra pasekmė to, kad kiaulė ne tik įleista į bažnyčią, ir altorius joje jau seniai kiaulės nudergtas. Kaip mūs bočiai sakydavo, ant palinkusio karklo visos ožkos, ėėė, lipa.
Susitikę Jungtinės Karalystės ir JAV saugumo tarnybų vadovai FTB direktorius Christopheris Wray ir MI5 vadovas Kenas McCallumas įspėja apie Kinijos keliamą grėsmę. Be to, kad Kinija tiesiogiai kišosi į JAV kongreso rinkimus, šios šalies vyriausybė, naudodama įvairias priemones, siekia pavogti naujausias technologijas. Kinija naudoja kibernetinį šnipinėjimą, siekdama „sukčiauti ir vogti plačiu mastu”, o jos įsilaužimų finansavimas yra didesnis nei visų kitų didžiųjų šalių kartu sudėjus. Jei Kinija jėga užgrobtų Taivaną, tai būtų vienas didžiausių ekonomikos sutrikimų, kokį pasaulis kada nors yra matęs. MI5 ketina padvigubinti išlaidas, kovai su destruktyvia Kinijos veikla.
Vietoj “Ukrainos demilitarizacijos” šalyje įvyko maksimali Ukrainos militarizacija. Teigiama, jog apie milijonas ukrainiečių jau įgijo kovinės ir karinės patirties. Ukraina sparčiai ginkluojasi pagal NATO standartus, kaupiamos naujausios technologijos. “- Per keturis mėnesius vietoj demilitarizacijos įvyko didžiausia militarizacija”, – teigia Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Danilovas.
Kaip tai keistai viskas Putinui gaunasi, tiksliau – visiškai aukštyn kojomis. Ukraina netapo “russkij mir”, o radikaliai antirusiška; NATO nenutolo, o dar labiau priartėjo prie Rusijos sienų; ES nesusiskaldė, o dar labiau susivienijo. Kam dirba Putinas? Kas galėtų paneigti, kad jis – CŽV agentas?
Rusijos sugriauto Mariupolio atstatymas kainuos daugiau kaip 14 mlrd. dolerių ir užtruks nuo septynerių iki dešimties metų, paskelbė Mariupolio miesto taryba. Mieste sugriauti arba apgadinti 1356 daugiabučiai namai, 40 proc. privačių namų subombarduoti. Daugumos atstatyti neįmanoma.
Per pastaruosius tris mėnesius Rusija iš naftos ir dujų pardavimų Kinijai ir Indijai uždirbo 24 mlrd. JAV dolerių. Džiugina tik viena, kad prekybos žaliavomis analitikų teigimu, naftos kaina artimiausiu metu kris, o iki meto galo gali pasiekti 55 JAV dolerius už barelį. O, nusimato ir vėl pigūs skrydžiai!
Be esminių pakitimų.
Ukraina teigia, kad šalies kariuomenė atsigauna, o Rusijos vandalai patiria daug nuostolių. Ukrainiečiai įnirtingai priešinasi Rusijos pajėgoms, bandančioms prasiveržti per rytinį Donbaso regioną, darydami milžiniškus nuostolius maskoliams. Teigiama, jog Lysičiansko šturmo metu žuvo apie 1000 rusų karių, tuo tarpu ukrainiečiai pasitraukė su minimaliais nuostoliais.
Rusijos pajėgos užėmė didžiąją dalį Luhansko srities, išskyrus kelis pasipriešinimo židinius, ir, nežiūrint kalbų apie kaži kokias operatyvines pauze, veržiasi link Kramatorsko ir Slovjansko. Beje, skalambindamas apie pilną Luhansko srities kontrolę, Šoigu meluoja per akis ir ausis – vis dar neužimta Belogorivka.
Mūsų vertinimu, artimiausiu metu rusai turėtų šturmuoti Siverskio ir Soledaro miestelius tam, kad atvertų priėjimą prie minėtų Kramatorsko ir Slovjansko. Beje, Soledaras yra mūsų bobučių pamėgtos „kamenaja“ druskos gavybos centras.
Rusai netoli Kramatorsko giriasi sunaikinę vieną HIMARS sistemą ir du amunicijos sandėlius, kuriuose buvo saugomos raketos šiai pažangiai toliašaudei salvinės ugnies artilerijai.
Okupantai artilerija apšaudė ir sraigtasparniais atakavo Sumų srities gyvenvietes.
Charkivo apylinkėse rusai ir toliau stengiasi išlaikyti užimtas linijas.
Okupantų puolimas Slovjansko ir Bachmuto kryptimis pristabdytas.
Kramatorsko kryptimi priešas iš statinės ir reaktyvinės artilerijos apšaudo Kriva Lukos, Kuzmynivkos ir Hryhorivkos vietoves.
Dobriankos rajone ukrainiečių kariai sunaikino priešo diversinę ir žvalgybinę grupę bei sėkmingai atrėmė po jos sekusį priešo puolimą.
Ukrainos artilerijos ir aviacijos daliniai toliau smogia priešo atramos punktams, susitelkimo vietoms ir sandėliams nustatytomis kryptimis.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė rusišką raketą Kh-31, paleistą iš Su-35 virš Juodosios jūros netoli Odesos.
Ukrainos kariuomenė numušė 2 rusiškas raketas „Kalibr” virš Mikolajivo srities.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Rusijos Valstybės Dūmos žemutiniuose parlamento rūmuose svarstomas teisės aktas dėl ekonominių priemonių Rusijos kariuomenės paramai. Kai jis bus priimtas, juridiniai asmenys Rusijoje privalės vykdyti sutartis su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis.
Visa tai reiškia, kad Rusija de jure ims veikti karo ekonomikos pagrindu, kas iš esmės prilygsta karo padėties paskelbimui, kai pagrindiniai šalies resursai skiriami karui. Šie Kremliaus veiksmai signalizuoja, kad Rusiją intensyvus karas išsekino ir mulkinti šalies visuomenę apie kažkokią “specialiąją operaciją” režimui sekasi vis sunkiau. Tikriausiai greitai bus skelbiama ir visuotinė mobilizacija, “įpakuota” į kokį nors tėvynės gynimo įstatymo paketą.
Ukraina teigia, kad Rusija metė visas pajėgas mūšiams Rytų Ukrainoje. Patiriami didžiuliai nuostoliai, ligoninės perpildytos. Lysičianske liko apie 15 000 gyventojų. Okupantai ieško kolaborantų, derasi su jais kad parodytų proukrainietiškai nusiteikusių gyventojų namus ir butus. Kariškių namai plėšiami, tempiami daiktai ir drabužiai.
Donecko gubernatorius ragina evakuoti 350 000 gyventojų, kad būtų išsaugotos gyvybės, o Ukrainos kariuomenė galėtų geriau ginti miestus. Donecko srityje taikos metu gyveno 1,6 mln. gyventojų
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Džonsonas antradienį kalbėdamas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasakė, kad tiki, jog Ukraina susigrąžins teritorijas, kurias neseniai užgrobė Rusija. JK premjeras informavo apie naujausią “siuntinį” – karinę įrangą, „įskaitant 10 savaeigių artilerijos sistemų”, kuri bus atgabenta artimiausiomis dienomis.
Bendrame pareiškime 35 Vakarų valstybės bei Japonija ir Pietų Korėja ragina nerengti jokių tarptautinių sporto renginių Rusijoje ir Baltarusijoje, o jų piliečiams uždrausti dalyvauti tarptautinėse varžybose. Naujose rekomendacijose šios valstybės paragino sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos valdymo organų narystę tarptautinėse sporto federacijose.
Vakar stipriai atpigo nafta. Teigiama, kad tai įvyko dėl recesijos baimės ir stiprėjančio JAV dolerio. Vakarų Teksaso naftos žaliava atpigo 8,6 % – iki 99,12 JAV dolerio už barelį, pirmą kartą nuo balandžio mėnesio žemiau 100. Sumažėjus pasaulinei naftos paklausai, kainos gali dar labiau nukristi – iki 65 JAV dolerių už barelį.
Rusijos naftos gavybos bendrovė „Vostok Oil”, vystanti naftos gavybą Arktyje, pasišovė “palengvinti pasaulinę energetikos krizę” ir mesti iššūkį JAV naftos gavybai. Praėjusį mėnesį bendrovė „Rosneft Oil” šį projektą palygino su Nojaus arka, kuri gali išgelbėti pasaulį.
Panašu, jog rusams “pasaulio išgelbėti” nepavyks, mat investuotojai užsuko pinigų kranelius. Du rėmėjai nutraukia 180 mlrd. dolerių vertės projekto finansavimą, o dėl sankcijų į šį regioną negali atvykti tanklaiviai, gręžimo ir kita įranga. Taip kad „Vostok Oil” telkinius pradės eksploatuoti 2029-aisiais, o ne 2024-aisiais, kaip buvo planuota. Jei iš viso pradės.
Šią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinken’as Balyje vyksiančioje G20 ministrų konferencijoje susitiks su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi ir nesusitiks su Rusijos užsienio teroro ministerijos vadovu Sergėjum Lavrovu.
Blinkenas ragins Kiniją neremti Rusijos invazijos į Ukrainą ir spausti Maskvą gražinti maistą ir trąšas į pasaulio rinkas. Spėjama, kad JAV pasiūlys Kinijai panaikinti kai kuriuos muitus.
Khm…. Kovoje prieš vieną drakoną, maitinamas kitas. Vakarai ir niekas kitas išaugino abu juos.
Kaip ir prognozavome, rusai, deja, ruošiasi Slovjansko puolimui ir priešingai, nei „karo ekspertai“ numatė, po Lysičiansko užėmimo sustoti neketina.
Artimiausiu metu (ne rytoj ir poryt, o artimiausiais mėnesiais) galime sulaukti tam tikrų pokyčių kare. Ukraina gali tapti pajėgi efektyviai stabdyti okupantą ir galvoti apie puolamąsias operacijas.
Būsima sėkmė fronte priklauso nuo logistikos, ginklų efektyvumo, pajėgų sąveikos, karių ir jų vadų profesionalumo bei sumanumo. Rusija resursų ordos aprūpinimui amunicija, kuru, degtine ir ėdalu turės dar ilgam, tačiau jau dabar susiduria su neefektyvios, pasenusios ginkluotės problemomis. Kariuomenė išsekinta, išretinta, o praradimams kompensuoti reikia šimtų tūkstančių žalių šauktinių – patrankų mėsos.
Tuo tarpu Ukraina jau dabar sugeba numušti daugumą į jos objektus skriejančių raketų ir efektyviai daužyti rusų pozicijas HIMARSais. JK ir kitose NATO valstybėse ruošiami ukrainiečių kariai naujos, modernios ginkluotės valdymui, kurie netrukus stos į mūšį.
Suprasdami kai kurių jūsų susirūpinimą ir komentarus, piktinantis, kad Vakarai duoda per mažai ginklų, norime darsyk pabrėžti, kad ukrainiečiai neturėtų ką veikti su naujausia NATO ginkluote, kad ir kiek jos būtų privežta į Ukrainą. Ginklu reikia išmokti naudotis. Tai užima daug laiko. Taigi, kantrybės. Karas – ne krepšinio varžybos ir ne kinas.
Okupantai Charkivo rajone tęsia apšaudymą iš sraigtasparnių, tankų, minosvaidžių, pabūklų ir raketinės artilerijos.
Du žmonės žuvo ir septyni buvo sužeisti, kai Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską. Užsidegė centrinis miesto turgus, taip pat nukentėjo pats centras bei kiti rajonai.
Skėriai mėgina brautis link Bachmuto dvejomis kryptimis, tačiau nesėkmingai.
Avdijivkos – Zaporižės kryptimis tęsiasi apšaudymas palei visą fronto liniją.
Šaltiniai teigia, jog Ukrainos pajėgos po truputį stumiasi Chersono link.
Šiandien 3 val. 50 min. Rusijos laivai paleido 6 sparnuotąsias raketas. Taikytasi į Dnipro. Visos raketos numuštos.
Odesos rajone numuštos 3 rusų raketos.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų bombonešiai ir atakos lėktuvai sunaikino du lauko šaudmenų sandėlius, du okupantų įtvirtinimus ir daugiau kaip 10 vienetų priešo technikos.
Anksčiau skelbta apie sunaikintą okupantų karinę bazę Melitopolyje – patikslintais duomenimis žuvo apie 200 rusų karių, daugiau kaip 300 sužeista.
*******
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis
Šiaurinis Donbaso flangas
Charkiv. Toliau vyksta kautynės šiauriniame ruože, ukrainiečiai atmušė orkų ataką prie Prudyanka. Daugėja ženklų, kad patys ukrainiečiai ima rengti kontratakas. Siekdamas išlaikyti iniciatyvą, agresorius ne tik į kairę ir į dešinę daužo su artilerija, raketomis ir aviacija, bet ir aktyviai (kas ankščiau rečiau pasitaikydavo) naudoja elektroninės kovos priemones.
Izyum. Nors agresoriaus pajėgos išsekusios (tai rodo kelias dienas buvusi puolamųjų operacijų intensyvumo pauzė bei gynybinių pozicijų stiprinimas), visgi priešas nusprendė išlikti ištikimi sau ir nepaisant visko atnaujino puolimą Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože. Galimai tai susiję su agresoriaus siekiu neleisti ukrainiečiams nuimti rezervų ir permesti juos Syversk link, siekiant palengvinti iš Lysychansk pasitraukusių pajėgų persigrupavimą, reorganizaciją.
Syversk
Agresorius pasiekė ruožą Bilohorivka – Zolotarivka – Verkhnokamyanka ir toliau vysto puolimą Syversk link, tačiau ukrainiečių manevriniai vienetai ginasi. Tuo pačiu nesustoja orkų atakos link Spirne, tačiau čia agresorius sėkmės kol kas nepasiekė. Tai leidžia tikėtis, kad ukrainiečiai sugebės stabilizuoti kontaktinę liniją ruože Hryhorivka – Verkhnokamyanske (vakariau nuo Verkhnokamyanka). Reikia viltis, kad „neatsibus“ Lyman grupuotė ir nesmogs Syversk iš šiaurės vakarų (užnugario).
Pasirodė pranešimų, kad po atsitraukimo nuo Lysychansk ukrainiečiai gali užimti gynybą ruože Syversk – Fedorivka – Bakhmut. Tuo tarpu Ukrainos GŠ skelbia, kad į šias pozicijas juos siekia nustumti orkai. Kaip matome, pranešimai prieštaringi. Nesinori tikėti, kad ukrainiečiai nepabandys prieš tai minėtą ruožą ginti iš priešakinių pozicijų, išnaudodami į rytus esančias gyvenvietes (pvz.: Hryhorivka – Verkhnokamyanske – Vyimka). Priešingu atveju iš Lysychansk pasitraukusios pajėgos be atokvėpio vėl dalyvaus mūšiuose (gali būti, kad niekas pilnavertiškai nepridengs jų persigrupavimo ir neleis pailsėti) ir tada rezultatas gali būti ne koks. Tuo pačiu, jei bus atsitraukta į Syversk – Fedorivka – Bakhmut ruožą, ukrainiečiai turės palikti sėkmingai ginamas pozicijas Bakhmut – Berestove – Spirne, t.y. palei kelią Bakhmut – Lysychansk. Tai neatrodo itin logiška, jei paliks šias pozicijas, tikėtina paliks ir Soledar, o tai gali leisti priešui blokuoti Bakhmut iš šiaurės. Tad visgi manytume, kad ukrainiečiai bandys ginti Syversk – Fedorivka – Bakhmut ruožą priekyje esančioje gynybos linijoje: Hryhorivka – Verkhnokamyanske – Spirne – Berestove – Soledar – Bakhmut. Kaip bus, matysime.
Bakhmut
Ruože Bakhmut – Spirne ukrainiečiai atmušė agresoriaus atakas, taip palengvindami iš Lysychansk besitraukiančių savų pajėgų padėtį.
Svitlodarsk ruože ir vėl suaktyvėjo dešinysis agresoriaus flangas (atakuota Klynove link), bet ir čia atakos atmuštos.
Centras.
Agresorius suaktyvėjo, toliau siekia iš pietų apeiti Avdiivka įtvirtintą rajoną, bet eilinį kartą bandymas teigiamų rezultatų nedavė. Susidaro įspūdis, kad panašiai kaip prie Izyum, šis suaktyvėjimas tik tam, kad ukrainiečiai negalėtų permesti potencialių rezervų į Syversk ir Bakhmut sektorius.
Zaporizhia.
Analogiška situacija ir čia, daug lokalių atakų ir didelis orkų artilerijos aktyvumas, siekiant sektoriuje prikaustyti gynėjų vienetus.
Pietų kryptis. Pasirodė pranešimai, kad ukrainiečiai jau keli kilometrai nuo Cherson priemiesčių. Iki Cherson miesto dar gabalas, kol kas tik prie priemiesčių, tad nesusikelkime per daug lūkesčių. Taip, judėjimas yra, nors ir nedidelis. Orkai bando lokaliomis atakomis kituose ruožuose (ypač Kryvyi Rih) nukreipti ukrainiečių dėmesį, tačiau bent kol kas jiems tai nesiseka padaryti. Atakos atmuštos, o ukrainiečiai toliau po truputį artėja link Cherson.

******

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook

Maskva skelbia, jog užėmus Severodonecką ir Lysičianską kontroliuojama visą Luhansko apskritis Tai ir buvo vienas iš operatyvinių einamųjų Kremliaus tikslų. Pasaulio žiniasklaida ir „ekspertai“ analizuoja padėtį ir svarsto, kas bus toliau. O gal Putinas apsiramins? Gal pasitenkins tuo, ką užgrobė?

Tuo tarpu Putinas nurodė savo karo nusikaltimų ministrui tęsti puolimą Ukrainoje ir paragino Rusijos ginkluotąsias pajėgas kituose frontuose siekti savo tikslų pagal „iš anksto patvirtintus planus”. O kad nepritrūktų motyvacijos, fronto dalyvius apdovanojo „Rusijos didvyrio ordinu” – aukščiausiu galimu apdovanojimu ordoje.

Europos Sąjunga įsteigs atstatymo platformą, kuri koordinuos Ukrainos atstatymą, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ši platforma bus naudojama investicijų poreikiams nustatyti, veiksmams koordinuoti ir ištekliams paskirstyti. Skaičiuojama, kad Ukrainos atstatymas kainuos 750 mlrd. dolerių. Ukraina reikalauja, jog pinigų atgavimo šaltinis būtų „Rusijos ir Rusijos oligarchų turtas”.

Labai gražūs ir kilnūs šie ir kiti panašūs tikslai, tačiau dabar visą energiją reikėtų skirti ne skambiems pareiškimams, selfiams ir fotografijoms, o priešo snukio daužymui fronto linijoje. Gražios besišypsančių, baltais marškinėliais pasipuošusių G7 ir ES vadovų fotografijos nieko nepakeis. Tai kas, kad visi šaiposi iš Putino BRICSo ir Kaspijos viršūnių susitikimo, kurio lyderiai it mietą prariję balvonai – orda juda toliau.

Ukraina dar sykį pakvietė Romos popiežių Pranciškų apsilankyti Ukrainoje, ragindama pontifiką toliau melstis už jos žmones. Popiežius sakė, kad tikisi, jog po kelionės į Kanadą galės nuvykti į Maskvą ir Kijevą, dėdamas pastangas užbaigti karą Ukrainoje.

Tai, žinoma, nieko nepakeis, tačiau gal popiežius Pranciškus pats pasikeis, iš arti pamatęs šėtono veidą.

Didžioji Britanija įšaldė dar šešių asmenų ir vienos įmonės turtą, taip pat paskelbė apie ketinimą įvesti naujas ekonomines, prekybos ir transporto sankcijas Baltarusijai dėl šalies paramos Rusijos invazijai į Ukrainą. Naujasis paketas apims importo ir eksporto draudimus prekėms už maždaug 60 mln. svarų sterlingų, įskaitant naftos perdirbimo prekių, pažangiųjų technologijų komponentų ir prabangos prekių eksportą bei baltarusiškos geležies ir plieno importą. Planuojama kai kurioms Baltarusijos bendrovėms uždrausti leisti skolos vertybinius popierius ir prekiauti vertybiniais popieriais Londone.

Kremlius stebi Lietuvą pro didinamąjį stiklą ir tikisi, kad situacija dėl krovinių tranzito į Kaliningradą bus išspręsta. Atvirai grasinama, jog svarstomi „įvairūs scenarijai, jei blokada tęstųsi“.

Balandžio pradžioje Europos investicijų bankas Ukrainai pervedė 668 mln. eurų skubios pagalbos. Bankas papildomai Ukrainai skirs 700 mln. dolerių.

Tiek iš Severodonecko, tiek iš Lysičiansko ukrainiečiai pasitraukė dar prieš dvi dienas iki rusiškų batų pasirodymo miestuose. Tai buvo daroma sąmoningai, siekiant saugiai išvesti karinius dalinius, neprarandant nei vieno kario gyvybės. Tuo tarpu rusai dvi paras kariavo tuščiuose miestuose. Tokia taktika naudojama tam, kad rusus kuo ilgiau klampinti ilguose ir varginančiuose mūšiuose, laukiant sunkiųjų ginklų iš Vakarų.
Prezidentas V. Zelenskis savo naktiniame kreipimesi labai aiškiai įvardino einamuosius Ukrainos tikslus: „Mes atstatysime sienas, atgausime žemę, bet visų pirma reikia išgelbėti žmones”.

Teigiama, kad JAV suteiktos HIMARS, kurios jau veikia, gali iš esmės pakeisti konflikto pusiausvyrą. Laimėti daugiau laiko – reiškia gauti daugiau atsargų, o tai savo ruožtu nusveria svarstykles Ukrainos naudai, žinant, kad Rusijai šiuo metu sudėtinga atnaujinti sugadintą ir sunaikintą amuniciją. Nepaisant to, ordos nesustoja ir tęsia intensyvų puolimą visose fronto linijose.

Šįryt driskiai į Dnipro sritį paleido septynias raketas. Šešios numuštos. Puikiai dirba oro gynybos sistemos ir jas valdantys žmonės. Tai džiugina.
Išlieka grėsmė, kad driskiai gali atakuoti raketomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ir oro erdvės.

Rusai surengė antskrydį į Charkivo miestą.

Driskiai mėgino brautis link Slovjansko, tačiau buvo sustabdyti, tačiau pietvakarių kryptimi rusai pasistūmėjo ir užgrobė Klynove, 8 km iki Bachmuto.

Buvo skelbiama apie Potiomkino, Ivanivka ir kitų gyvenviečių praradimą, tačiau panašu, jog driskiai iš ten vėl išrūkyti.

Avdijivkos ir Zaporižės kryptimis rusai pliekia iš visų įmanomo kalibro ginklų palei visą fronto liniją. Avdijivkos gyvenvietė atakuota ir iš oro.
Rusija raketomis vėl smogė Mykolajivo uostamiesčiui.

Ukrainos aviacija ir raketų bei artilerijos daliniai toliau smogė priešo sandėliams ir užpuolikų susitelkimo vietoms, ypač Chersono srityje.

Gyvačių saloje plazda Ukrainos vėliava. Tai ne tik simbolinė, bet ir taktinė pergalė. Svarbiausia tai, jog driskiai su savo geldomis nedrįsta artintis link mažos lemtingos salos. Gyvačių.

Ukraina paprašė Turkijos sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį krovininį laivą „Žibek Žoly“, gabenusį grūdus iš Rusijos okupuoto Berdjansko uosto. Šiame laive pakrautas pirmasis maždaug 4500 tonų grūdų krovinys, kuris priklauso Ukrainai.
Euras nukrito į rekordines 19 metų žemumas ir šiuo metu keičiamas FX rinkose į 1.03 JAV dolerio.

Šiuo metu visas pasaulis nori įlįsti į Putino galvą ir sužinoti, kokie gi tie Rusijos tikslai „pagal iš anksto patvirtintus planus“. Mums neatsibosta kartoti, tad pakartosime dar sykį: artimiausias Kremliaus tikslas – visos Ukrainos okupacija; galutinis tikslas – NATO demontavimas, sugrįžimas į 1997-ųjų geopolitinę sanklodą ir JAV kariuomenės su branduoliniais ginklais patraukimas iš Europos. Šių tikslų driskiai siekia ir sieks visomis sau įmanomomis priemonėmis.

Vakarų lyderiai laukia, kada Putino ordos sustos, skaičiuoja karo kainą, tačiau bėda ta, kad ordos niekada nesustos. Vakarai anksčiau ar vėliau jas bus priversti stabdyti jėga. Kuo anksčiau pasaulio „lyderiai“ nustos krauti į kelnes ir supras, kad Rusiją ne tik galima, bet ir reikia kuo skubiau stabdyti jėga – tuo karas greičiau baigsis.

******

Lysičianskas dabar (šaltinis reuters.com)

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook

Rusija apkaltino Kyjivą paleidus tris raketas į Belgorodo miestą netoli Ukrainos sienos. Smūgių metu žuvo mažiausiai trys žmonės, apgadinta 11 daugiabučių namų ir 39 privatūs namai, iš jų penki, kaip teigia rusai, visiškai sugriauti.

„- Pabrėžiu, kad ši raketų ataka buvo sąmoningai suplanuota ir nukreipta į Rusijos miestų civilius gyventojus”, – sakė Rusijos agresijos ministerijos pajacas Igoris Konašenkovas. Ir pridūrė, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė „tris Ukrainos nacionalistų paleistas kasetines raketas Točka-U”.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos gegutė M. Zacharova pareiškė, jog rengti nevaldomus smūgius į Rusijos gyvenamuosius miestų rajonus ir yra Ukrainos tikslas. „- Tai jau ne pirmas toks atvejis“, – skiedžia melo ministerijos atstovė. Zacharovos teigimu, Kyjivo režimo veiksmai koordinuojami iš Vakarų ir dar netgi skatinami. Tai esą daroma specialiai tam, kad paskatintų Kremlių pradėti atsakomuosius smūgius ir dar labiau pakurstytų antirusišką isteriją.

Mums ši „raketų ataka“ primena sprogdinimus Rusijos miestuose: Bujnakske, Maskvoje ir Volgodonske 1999 m. rugsėjo 4-16 d., kuomet žuvo 307 žmonės, o daugiau kaip 1 700 buvo sužeista. Maskva teroro aktais apkaltino čečėnus ir rugsėjo 21-ąją Kremlius balistinėmis raketomis smogė Grozno miestui bei netrukus pradėjo antrąjį Čečėnijos karą. Ir Čečėnijos, ir Ukrainos karų iniciatoriai bei scenarijaus autoriai tie patys – Putinas ir Patruševas.

Šia provokacija siekiama dar didesnės karo eskalacijos. Kramatorsko geležinkelio stoties, Kremenčuko prekybos centro, Odesos poilsio bazės ir kitos barbariškos civilių objektų atakos, kaip ir Belgorodo apšaudymas, greičiausiai yra nuoseklūs vieno ir to paties scenarijaus veiksmai. Norima parodyti, kad Ukrainos kerštas Rusijai logiškas, o toliau – dalinė ar visuotinė Rusijos mobilizacija ir galimas taktinis branduolinis smūgis. Kitų ėjimų, norint baigti karą, Putinui – jo supratimu – nelieka.

Diktatorius ir artistas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad jis „seniai rado” Baltarusijos vaidmenį Ukrainos – Rusijos kare. Batka pabrėžė, kad Rusija ir Baltarusija jau seniai sukūrė „vieningą ginkluotųjų pajėgų grupę“. ” – Esame vienintelė šalis, kuri remia rusus šioje kovoje. Tie, kurie mums priekaištauja, argi nežinojote, kad mes turime glaudžiausią sąjungą su Rusijos Federacija? Su valstybe, su kuria kuriame vieną, galingą, nepriklausomą valstybę – sąjunginę valstybę. Kai Sąjungoje yra dvi nepriklausomos tautos“.

Štai viską Maskvos arlekinas ir išdavė: vyksta susijungimas su Rusija, kare su Ukraina Baltarusija dalyvauja visateise nare.

„ – Baltarusijos ir Rusijos sąjungoje jau seniai buvo sukurta viena ginkluotųjų pajėgų grupė. Iš tikrųjų – viena armija. Jūs visi tai žinojote, tad kodėl šiandien mums priekaištaujate? Mes buvome ir būsime kartu su broliška Rusija. Dėl mūsų dalyvavimo „specialiojoje operacijoje” aš nusprendžiau jau seniai”, – postringavo Lukašenka. Bulvinis diktatorius pridūrė, kad „baltarusiai niekam neleis šauti rusui į nugarą”. NATO esą stiprina rytinį flangą tam, kad pasikėsintų į Baltarusijos (=Rusijos) nepriklausomybę ir „įtrauktų šalį į karą“, todėl Baltarusija „turi atsilaikyti ir laimėti”.

Kvailio lūpomis kalba tiesa. Baltarusiai palei Lietuvos ir Lenkijos sieną rausia rimtus įtvirtinimus, praneša mūsų šaltiniai pasienyje.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pripažino, kad jo lobizmas už Rusijos dujotiekio „Nord Stream-2” statybą buvo akivaizdi klaida. Steinmeieris pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje pasaulis turi persiorientuoti ekonominiu, kariniu ir politiniu požiūriu.

Rodos, tokie didingi žmonės, o elgiasi kaip pardavimų vadybininkai, siekiantys įtikti masėms. Kai Lietuva badė pirštu į Maskvos karą Donbase, aiškindama, kad negalima prekiauti su nusikaltėliu, vokiečių politikai mojo ranka ir toliau varė biznioką su Rusija, įvardindami savo veiksmus kaip realpolitic. Dabar Steinmeieris elgiasi lyg mažas vaikas, nusvilęs pirštuką ant gimtadienio žvakutės ar nusibraukęs sėdynę dilgynėms.

Nors pavėluotai, bet ir Vokietijos prezidentas suprato, kad karas prieš Ukrainą sukėlė „stipriausius geopolitinius ir geoekonominius pokyčius”, o jo pasekmės yra nenuspėjamos ir niekas negalės jų išvengti.

Būtent. Niekas. Visiškai priešingai suokia buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri pareiškė nemananti, kad sprendimas statyti „Nord Stream-2” buvo neteisingas. Esą „Nord Stream-2” nebuvo paleistas iki Rusijos invazijos į Ukrainą, todėl teigti, kad dujos yra Rusijos ginklas, nederėtų.

Vaje, kokia kliurka, frau Merkel. Jūsų žodžiai tėra kremliniu dvoku persunktas putiniškas melas. Jūsų pirmasis Nord Stream‘as daugybę metų maitino fašistinės Rusijos karo mašiną, kuri karą pradėjo ne šiemet, o 2014-aisiais. Ir jūs taip pat netiesiogiai atsakote už iki dabar liejamą ukrainiečių kraują.

Rusija perėmė Lysičiansko – paskutinio didesnio miesto Luhansko regione, kurį atkakliai gynė Ukraina – kontrolę. Ukrainos kariuomenė iš miesto pasitraukė organizuotai ir sklandžiai.

Kiti du miestai, kuriems artimiausiu metu, kaip kokiais gūdžiais viduramžiais, teks gintis nuo barbarų ordų – Slovjanskas ir Kramatorskas. Skirtingai nuo Severodonecko ir Lysičiansko, šie du miestai turi didelę operacinę reikšmę ir ties jais turėtų virti tokie nuožmūs mūšiai, kokių dar šiame naikinančiame kare dar nematėme. Tačiau iki to – dar du taktiškai svarbūs – Siverskio ir Soledaro miestukai – gali tapti rusams nesuskaičiuojamų „gruz 200“ priežastimis.

Vakarų Ukraina ruošiasi galimai invazijos iš Baltarusijos dienai. Atnaujinami Lvivo miesto gynybos planai. Mokymuose, kartu su kariškiais, dalyvauja ir civilinės institucijos. Jau dabar ruošiamasi sąlygoms, kuomet gali būti atjungtas šildymas, kaupiamos maisto atsargos žiemai.
Labai teisingas požiūris. Tikime, jog Lietuvos valdžia taip pat pasiruošusi visoms galimoms rudens – žiemos laikotarpio turbulencijoms.

Charkivo rajone driskiai, remiami aviacijos, stengiasi neleisti ukrainiečiams pereiti į kontrpuolimą.

Slovjansko apylinkėse rusų daliniai bando užimti netoli miesto esančias gyvenvietes ir jose įsitvirtinti. Tuo tikslu iš Iziumo miesto perkelta bataliono taktinė grupė ir dislokuoti papildomi artilerijos daliniai.

Bachmuto rajone priešas suintensyvino ukrainiečių pozicijų apšaudymą iš statinės ir raketinės artilerijos palei visą fronto liniją.

Novopavlivkos, Zaporižės ir Chersono rajonuose okupantas vykdo žvalgybinius – diversinius veiksmus ir artilerijos pagalba trukdo Ukrainos kariams tęsti puolimą

Iš laikinai okupuoto Krymo į Chersono sritį atvyko 17 vagonų su karine amunicija.

Ukrainos aviacijos ir raketinės artilerijos daliniai toliau sėkmingai naikina rusų amunicijos sandėlius ir gyvosios jėgos bei karinės technikos sankaupas.

Ukrainiečių karo aviacija ir oro gynyba dirba puikiai, neleisdama ore karaliauti rusų lakūnams. Pastarieji nebeskrenda daugiau kaip 20 kilometrų už fronto linijos.

Skelbiama, kad Romos popiežius norėtų aplankyti Maskvą ir Kyjivą. Bet Maskvą – pirmiau.

Rusų kosmonautai TKS švenčia pergalę ir kelia tostus už Rosieją.

Sveikiname amerikiečius ir JAV su Nepriklausomybės diena.

*******

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
Šiaurinis Donbaso flangas

Charkiv. Agresorius atnaujino atakas šiauriniame ruože (Prudyanka), tačiau ukrainiečiai atmušė agresoriaus puolimą. Neatmestina, kad orkai siekia priartėti kuo arčiau miesto prieigų ir visu netiesioginės ugnies spektru dengti miestą ir kelius į jį ir iš jo, t.y. naikinti į Charkiv atvykstantį pastiprinimą ir/ar iš jo išvykstančius vienetus, kuriais ukrainiečiai galėtų pastiprinti kitus sektorius.

Izyum. Agresorius toliau užiminėja gynybines pozicijas. Tiesa, šiandien atakavo Mazanivka, Dolyna, bet tai labiau trikdomojo pobūdžio ataka, kurią ukrainiečiai atmušė. Klausimas, ar ukrainiečiai turi galimybių pereiti į kontratakas šiame sektoriuje, ar taip pat stovės gynyboje, o rezervas judės į rytus spręsti problemų Lysychansk.

Lysychansk. Oficialu – gynėjai pasitraukė iš Lysychansk. Sprendimas brendo jau senokai, tad gerai, kad ukrainiečiai tam ryžosi. Dar neaiškios atsitraukimo opracijos detalės, tačiau aišku viena – situacija toliau išlieka sudėtinga. Gali būti, kad jau vėlu užiminėti anksčiau mūsų minėtą ruožą Bilohorivka – Verkhnokamyanka, nes:

  • agresorius jau vykdo puolimo operacijas Verkhnokamyanka ir turi taktinę sėkmę;
  • orkai įnirtingai atakuoja Spirne, kaip ir spėjom forsavo Sverskyi Donec upę ties Bilohorivka ir bando ten įsitvirtinti. T.y. atakuoja Bilohorivka – Verkhnokamyanka ruožo flangus, tad atsitraukimo ir manevro ruožas ukrainiečiams tampa dar siauresnis. Tad čia formuoti gynybos liniją gali būti sudėtinga.  Todėl neatmestina, kad ukrainiečiai gali trauktis link Syversk.

Panašu, kad gynėjai neteisingai įvertino savo teigiamą patirtį sėkmingai atsitraukiant iš Zolote ir Severodonetsk ir pamanė, kada galės taip atsitraukti kada panorėję. Agresorius išmoko pamokas ir šį kartą veikia kur kas profesionaliau. Tikėtina, kad to kaina:

  • reikės atiduoti daugiau teritorijos nei tuomet, jei laiku būtų priimtas sprendimas palikti Lysychansk (pvz. kai orkai užėmė Rai – Oliksandrivka – Myrna Dolyna ruožą);
  • galimai siekiant apsaugoti Bakhmut grupuotės šiaurinį flangą, ukrainiečiams teks lyginti gynybos liniją ties Spirne – Berestove (t.y. atsitraukti į gynybai palankesnes pozicijas saugantis priešo atakuotų iš šiaurės).

Labai apsidžiaugsime, jei mūsų pasvarstymai nuo sofos nepasitvirtins ir ukrainiečiams pavyks užimti gynybą neatiduodant orkams daugiau nei verta.

Bakhmut. Miesto link agresoriaus puolimas ir toliau sustojęs, tačiau puolimas kelyje Bakhmut – Lysychansk atsinaujino. Tiesa, ukrainiečiai atmušė atakas, patys vykdo lokalias kontratakas.

Centras. Situacija nesikeičia. Tiesa, agresorius pabandė priminti apie save ir surengė ataką pietiniame Avdiivka įtvirtinto rajono ruože (Spartak). Derlinga Ukrainos žemė dar labiau patręšta, ukrainiečiai prasimankštino – vieni pliusai.

Zaporizhia. Be pakitimų, intensyviausios kovos vyksta į pietus nuo Vuhledar. Agresorius bando išmušti ukrainiečius iš atsikovotų teritorijų, tačiau be didelių rezultatų. Be to, fejerverkai Melitopolyje – ukrainiečiai sunaikino orkų karinę bazę, apgadintas geležinkeliu einsntis tiekimo kelias.

Pietus. Be pakitimų.

Ir pabaigai šiek tiek geresnių naujienų. Ukrainiečių aviacija aktyviai ėmė veikti ne tik aplink Cherson, bet ir kituose sektoriuose. Tai ženkliai palengvina manevrinių vienetų operacijas, nuima dalį krūvio nuo artileristų. Tiesa, operacijų tankis skirtingas – didžioji dalis skrydžių tenka Pietų krypčiai ir Zaporizhia. Tačiau smagu, kad oro operacijų geografija plečiasi ir į sunkiausius ukrainiečiams ruožus, t.y. šiaurinį Donbaso flangą.

**********

„Nord stream-2 buvo klaida“: reikia nepriklausomybės nuo Rusijos Federacijos,- paskelbė W.Steinmejeris

uninan.net

Vokietijos prezidentas pažymėjo, kad jo šalies tikslas turėtų būti ekonominė nepriklausomybė nuo autoritarinių valstybių.

Steinmejeris pripažino, kad „Nord Stream 2“ buvo klaida nuotrauka REUTERS

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmejeris pripažino, kad jo lobizmas dėl Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ statybos buvo akivaizdi klaida. Apie tai rašo „Deutsche Welle“.

Steinmejeris pažymėjo, kad dėl karo Ukrainoje pasauliui reikia ekonominės, karinės ir politinės perorientacijos. Pasak Vokietijos prezidento, karas prieš Ukrainą sukėlė „stipriausią geopolitinių ir geoekonominių pokyčių dinamiką“, kurios pasekmės yra nenuspėjamos ir niekam nepavyks to išvengti.

Jis pridūrė, kad Vokietijos tikslas turėtų būti ekonominė nepriklausomybė nuo autoritarinių valstybių. Taip pat reikia ieškoti naujų partnerių pasaulyje. Jo nuomone, tokiais gali tapti Afrikos šalys, Singapūras, Indonezija.

„Turime savo demokratijas, savo ekonomiką padaryti tvarią, turėdami omenyje savo tikslus: taisyklėmis pagrįstą pasaulio tvarką ir liberalią, sąžiningą ir klimatui palankią pasaulinę ekonomiką“, – sakė prezidentas.

Primename, kad pats Steinmejeris ne kartą buvo kritikuojamas dėl glaudžių ryšių su Rusijos Federacija. Pats politikas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasmerkė V.Putino veiksmus ir netgi ragino perduoti tribunolui Rusijos Federacijos politinę vadovybę.

Kaip UNIAN pranešė anksčiau, birželio 18 d., buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė nemananti, kad sprendimas statyti „Nord Stream 2“ buvo klaidingas. Ji pažymėjo, kad iki Rusijos invazijos į Ukrainą „Nord Stream 2“ neveikė, todėl sakyti, kad dujos buvo Rusijos ginklas, nedera.

*******

Rusijos pasienio su Ukraina miestas Belgorodas, kuriame gyvena 400 000 žmonių, po ukrainiečių atakos

Po sunkiųjų narkotikų dekriminalizavimo Portlandas panašėja į „narkotikų turgų po atviru dangumi“

Redakcija
-
0

Mirčių dėl perdozavimo skaičius Demokratų partijos valdomame mieste šoktelėjo 41 %, o benamiai narkomanai susmunka tiesiog ant šaligatvių.

Teisėsaugos agentai sako, kad Portlando gatvėse pilna benamių narkomanų, atvirai perkančių ir parduodančius narkotikus.

Nuotraukose pavaizduota beviltiška situacija Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų mieste, kur galima pamatyti žmones, besileidžiančius narkotikus arba vidury baltos dienos netenkančius sąmonės.

Šį baisų vaizdą galime matyti praėjus 16 mėnesių po balsavimo už priemonę Nr. 110 įsigaliojimo 2021 m. vasario mėnesį.

Oregonas buvo pirmoji Jungtinių Valstijų valstija, dekriminalizavusi heroino, metamfetamino, LSD ir oksikodono turėjimą asmeniniam naudojimui.

Bet nuo pritarimo šiai priemonei iki niekad anksčiau nepasiektų aukštumų pakilo mirčių nuo perdozavimo skaičius, nuo 2020 iki 2021 metų išaugęs 1069 atvejais arba 41%.

Žmogus, pas kurį buvo rastas „asmeninis kiekis“ heroino, kokaino, metamfetamino ar kitų narkotikų, gauna šaukimą į teismą, lyg transporto bilietą, su kuriuo maksimali 100 JAV dolerių bauda neskiriama, jei baudžiamasis paskambina skubios pagalbos tarnybai prašydamas sveikatos būklės įvertinimo.

Ši valstijos programa buvo reklamuojama kaip būdas įkurti ir finansuoti reabilitacijos centrus, kurie galėtų pasiūlyti žmonėms pagalbą vietoj įkalinimo, ir yra stebima kaip potencialus modelis kitoms valstijoms.

Šaltinis: dailymail.co.uk

   

 

Seime opozicijos nėra …ir nebus

Redakcija
-
0
Seime opozicijos nėra …ir nebus

Temidė apgynė teisę į žodžio laisvę. Tai visos Lietuvos pergalė

Redakcija
-
0

Justina GAFUROVA

Po dvejų metų bylinėjimosi šiandien politologas Marius Kundrotas gali lengviau atsikvėpti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prieš jį nukreiptą skundą, kuriame dėl viešai išsakyto anekdoto jis kaltinamas neapykantos kurstymu. M.Kundrotas džiaugiasi išteisinimu ir sako, kad tai yra visos Lietuvos pergalė dėl teisės į žodžio laisvę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prieš Marių Kundrotą nukreiptą skundą, kuriame dėl viešai išsakyto anekdoto jis kaltinamas neapykantos kurstymu. Stasio Žumbio nuotr.

Kad socialiniame tinkle parašytas juodo humoro juokelis apie gėjus nebuvo neapykantos kurstymas, nustatė tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismas. Tačiau bylos pareiškėja, Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė, teisininkė, besispecializuojanti tokiose bylose, vis tiek skundė nutartį ir prašė M.Kundrotui skirti 5000 eurų baudą. Kasacinis skundas buvo atmestas ir šiandien jis gali jaustis pagaliau išteisintas.

– Kokie buvo teismo motyvai? – „Vakaro žinios” paklausė politologo M.Kundroto.

– Abiejose instancijose teismai mane išteisino ir pasakė, kad nebuvo kurstymo požymių. O Aukščiausiasis Teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tai nurodė netgi skirtingi ekspertai, kurie pateikė savo išvadas, kad tai nebuvo neapykantos kurstymas.

– Kas buvo pripažintas kaip nukentėjusysis?

– Nukentėjusysis nebuvo įvardintas, tačiau buvo bandoma pasakyti, kad buvo kurstymas. Mes su advokatu įrodėme, kad nebuvo kurstymo požymių.

Teisme kaip atsakovė buvo viena teisininkė, bet kiek žinau, kad pirminė šio proceso iniciatyva kilo ne iš ko kito, o iš profesionaliausio Lietuvoje gėjaus Tomo Vytauto Raskevičiaus. Tai jis socialiniame tinkle pasidalijo nuotrauka su mano rašytu įrašu ir pranešė, kad kreipėsi dėl to į policiją. Minėta teisininkė pakomentavo, kad ji taip pat kreipsis, nes tai yra jos darbo sfera. Kiek žinau, T.V.Raskevičiaus skundas dar policijos buvo atmestas, o minėtos organizacijos atstovės skundas buvo priimtas ir prasidėjo visa „virtuvė”.

– Šiandien panašioje situacijoje yra Zita Šličytė. Kaip manote, kaip baigsis jos byla?

– Dabar daug pozityviau žvelgiu į šias situacijas ir manau, kad mūsų teismuose liko dar teisingumo, objektyvumo ir sveiko proto. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo konkretaus teisėjo bei advokato, vis dėlto manau, kad Lietuvoje dar įmanoma siekti teisingumo.

Z.Šličytė nieko bloga nepasakė, tik įvardijo tikrovę – kad tam tikra žmonių grupė bando Lietuvoje įvesti diktatą. Primena sovietinius laikus, kai, kam prabilus apie režimo persekiojimą, žmogus būdavo represuojamas. Tokiu būdu režimas įrodydavo, kad jis yra represyvus. Taip dabar yra su Z.Šličyte. Žmonės, padavę Z.Šličytę į teismą, tik parodo, kad jie ir siekia primesti savo diktatą. Kitu atveju, už nuomonę niekas nesiteistų.

– Tai sutapimas ar tam tikros tendencijos, kad už kritiką LGBT galima sulaukti bylos ir netgi teistumo?

– Matau tendenciją, kad daugelio Vakarų šalių pavyzdžiu Lietuvoje bandoma užnerti vis siaurėjantį antkaklį visiems, kurie nėra patenkinti šiuo metu vedama genderistine politika. Dalis šios bendruomenės agresyviai veikia ir nori primesti savo pasaulėžiūrą visai visuomenei ir išsireikalauti pagarbos prievartiniais būdais. Per tokius ieškinius bandoma formuoti tam tikrą teisinę praktiką.

Manau, esame situacijoje, kai turėtų būti plačiau kalbama tarp skirtingų sričių specialistų apie tai, jog stebimas ypač keistas vienos bendruomenės dalies susireikšminimas. Atrodo, daugiau problemų Lietuvoje nėra. Jie yra pasaulio bamba, kurios reikia gailėtis ir mylėti. Bet meilę ir pagarbą reikia užsitarnauti. Milžiniškas skirtumas yra tarp šių žmonių ir tokių asmenybių, kaip Oskaras Vaildas, Fredis Merkuris, Čaikovskis. Tuo metu kai kas įsivaizduoja, kad štai būsiu profesionalus gėjus ar lesbietė ir už tai mane žmonės turės gerbti. Taip, ne visi gali būti genijai, talentingi rašytojai, mokslininkai, bet yra daug būdų būti naudingam visuomenei ir padaryti gero savo aplinkai. Tuomet būsi gerbiamas, nepriklausomai, su kuo mezgi artimus santykius.

Vietoj to, tarsi atsitiktinai, Vilniuje randasi vaivorykštinės perėjos, Vienaragių stotelė, o su Mindaugo karūnavimo diena Laisvės partija žmones socialiniame tinkle pasveikino paveikslėliu, kuriame Mindaugas joja ant vienaragio. Mindaugas prilyginamas T.V.Raskevičiui? Susikuria situacija, kai bendruomenė viešai kalba, jog siekia pagarbos, tačiau tuo pat metu daro viską, kad pagrindo tai pagarbai neatsirastų. Atrodo, lyg jie tiesiog minta ta neapykanta, kurią patys kelia.

– Ko patartumėte pasimokyti žmonėms iš tokių situacijų?

– Dabar visiems sakau, kad reikia galvoti, ką rašome ir kalbame viešojoje erdvėje. Bet jeigu matote, kad esate kaltinamas nepagrįstai, nebijokite teistis. Neprisiimkite kaltės, jeigu esate nekaltas, reikia gero advokato, Dievo palaimos ir galime išsikovoti tiesą.

– Sakote, kad tai visos Lietuvos pergalė?

– Manau, kad tai yra visos Lietuvos pergalė ta prasme, kad buvo išvengta pavojingo precedento. Jeigu mane būtų nuteisę šioje byloje, paskui tuo remiantis būtų galima tampyti ir kitus žmones už nekaltą juokelį, anekdotą ar kritiką.

Tai ne mano pergalė, o visos Lietuvos. Mano indėlis, manau, mažiausias. Pirmiausia esu dėkingas Dievui, savo bendruomenei ir draugams, kurie už mane meldėsi, taip pat šeimai už palaikymą. Žinoma, esu dėkingas nuostabiam ir profesionaliam advokatui bei sąžiningiems ir objektyviems teisėjams.

Ar kada nors žodį „mokytojas“ rašysime iš didžiosios raidės?

Redakcija
-
3

www.respublika.lt

Mažėjant Lietuvos gyventojų, nieko nestebina, kad kasmet šalyje mažėja ir bendro ugdymo mokyklų. Maža to, jose trūksta pedagogų. Mokytojams išeinant į pensiją, mokyklos suskato ieškoti, kuo juos pakeisti. Ši padėtis neatsirado per vienerius metus. Liūdina, jog krizė, susidariusi švietimo sistemoje dėl pedagogų trūkumo bei jų kvalifikacijos, tik gilėja. Apie tai diskutuoja Seimo narė Vilija Targamadzė, Nacionalinio susivienijimo valdybos nariai profesorius Vytautas Daujotis ir Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkas Robertas Ramanauskas bei Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Pokalbį veda Gediminas Jakavonis.

G. JAKAVONIS: Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais šalyje veikė 1202 mokyklos, o 2021 metais jų liko 957. 2014 metais bendrojo lavinimo įstaigose mokėsi 344 698 mokiniai, o 2021 metais jų liko 327 698. Atitinkamai sumažėjo ir mokytojų. Pernai dirbo 31 079 pedagogai, o 2014 metais jų buvo 37 284. Kas, jūsų manymu, vyksta Lietuvoje, kad mūsų mokyklose trūksta pedagogų tų disciplinų, kurių egzaminai bus privalomi stojant į aukštąsias mokyklas?

V.TARGAMADZĖ: Mokytojų trūkumas jau buvo prognozuotas anksčiau, tačiau laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios sustiprintų mokytojo profesijos patrauklumą. Visi žinome, kad reikalinga ne tik kalbėti, jog mokytojo profesija 2025 metais bus prestižinė, bet ir formuoti visuomenės nuomonę apie šios profesijos misiją, jos svarbų indėlį į Lietuvos ateities perspektyvą. Tačiau neretai, užuot pateikus mokytojo veiklos sėkmės istorijas, buvo ir tebėra pateikiamos problemos, parodomi negatyvūs pedagoginės veiklos pavyzdžiai.

Tai visiškai nereiškia, kad nėra mokytojų, kurie nesugeba tinkamai projektuoti ugdomąją veiklą. Yra įvairių pavyzdžių, tačiau, mano galva, stokojama teigiamų pavyzdžių, kurie motyvuotų šios profesijos pasirinkimą. Taigi, dera susirūpinti mokytojo autoriteto stiprinimu. Jie to nusipelnė. Be to, mokytojų veiklos reguliavimas apipintas įvairiomis direktyvomis, yra daug veiklos vertinimų, papildomų darbų ir pan. Tai ne tik apsunkina mokytojo veiklą. Toks nepasitikėjimas mokytoju irgi nedaro šios profesijos patrauklesne. Mano išvardintos ir kitos priežastys silpnina mokytojo profesijos pasirinkimą.

Be to, mes puikiai žinome, kad vienas svarbiausių veiksnių profesijos pasirinkimui yra mokytojo autoritetas. Tad būsimą mokytoją galima įžvelgti dar mokyklos suole ir jau tada su juo pradėti dirbti. O ir studijų programos turėtų būti patrauklesnės. Čia turėtų susirūpinti ir aukštosios mokyklos. Jei ir toliau bus žvelgiama į mokytoją kaip į paslaugos teikėją, o ne į ugdytoją, vargiai ši profesija taps prestižine. Juolab nemotyvuoja ir nepakankamas atlygis už tokią sudėtingą ugdomąją veiklą.

 

S.JURKEVIČIUS: Situacija dėl pedagogų trūkumo šiuo metu yra dramatiška. Daugelis mokyklų vadovų neranda gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojų, todėl esame atsidūrę sudėtingoje padėtyje. Po dvejų trejų metų padėtis taps katastrofiška visai švietimo sistemai.

Tai atsitiko dėl savitikslių reformų, kurios pavertė mokyklą ypač nepatrauklia darbo vieta. Kita problema – tai atsakingų žmonių už švietimo politiką negebėjimas vertinti realią situaciją, nuolatinis žvalgymasis į užsienio šalis ir neturėjimas aiškaus matymo, kaip spręsti esamas problemas.

V.DAUJOTIS: Tai nėra tik dabar iškilusi problema. Mokytojo profesijos patrauklumas mažėjo ir moksleivių pasiekimai prastėjo, kai po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos švietimo sistemą buvo pradėta transformuoti, naudojantis Vakaruose įsitvirtinusiomis progresyviomis, žmogaus prigimtį neigiančiomis, švietimo idėjomis. Progresyvioje mokykloje neteikiama reikšmės, kad mokytojas gerai išmanytų savo dalyką. Siekiama, kad mokytojas ne perteiktų žinojimą, bet lygia greta su mokiniu mokytųsi to, kas atitinka mokinio interesus ir taip demonstruotų, kaip tos žinios atsiranda. Tai moderniosios progresyvios pedagogikos dogma, vadinama į „vaiką orientuotu ugdymu”.

Kadangi mokytojui nereikia gerai išmanyti savo dalyko, nyksta patikimiausias mokytojo autoriteto šaltinis: mokytojas yra asmuo, kuris žino daugiau ir daro geriau, negu kas nors kitas. Taip įgyvendinama kita moderniosios epochos ir šią epochą kuriančios pedagogikos dogma, kurioje mokytojo autoritetas prilygintas prievartai ar smurtui.

Visa tai perėmė lietuviškoji tautinės mokyklos koncepcija, kurioje kalbama tik apie lygiateisį mokytojo ir mokinio bendradarbiavimą, tačiau visiškai nutylėtas mokytojo autoritetas, nors be jo iš tikrųjų neįmanomas ugdymas. Kad suaugusiųjų autoritetas „netrikdytų” vaiko asmenybės formavimosi, mokytojui leidžiama sakyti vaikui tik tai, kas jam patinka, ir tik kartais stabdyti blogiausius įvykius. Vaikas, „išlaisvintas” nuo mokytojo autoriteto, liko vienas nuo suaugusiųjų pasaulio atskirtoje bendraamžių grupėje. Jos autoritetas yra daug stipresnis ir žiauresnis nei bet kurio suaugusiojo.

Tokiose grupėse suvešėjusi daugumos tironija pagimdė vadinamąją patyčių kultūrą, tapusią Lietuvos mokyklos kasdienybe. Mokytojai, iš kurių modernioji pedagogika atėmė autoritetą, patys, dažniau nei vaikai, tampa patyčių objektu tiek mokykloje, tiek visuomenėje, įskaitant ir Lietuvos valdžios sluoksnius. Tik sunaikinus mokytojo autoritetą Lietuvoje, tapo įmanoma, kad ne mokinys, pasižadėjęs palikti mokyklą, jei užsirūkys viešoje vietoje, ir tą pažadą sulaužęs, o direktorius, iš mokinio pareikalavęs laikytis žodžio, buvo išmestas iš iš mokyklos.

R.RAMANAUSKAS: Atsakyti į šį klausimą nėra paprasta. Išsamiau priežastis galėtų atskleisti nacionalinio masto tyrimas, jei tam atsirastų politinė valia ir tikrai valstybinis interesas. Daugybę metų Lietuvos edukologijos universitetas rengė pedagogus, bet didžioji dalis absolventų nesirinko darbo ugdymo įstaigose. Mokytojo kvalifikaciją teikiantis diplomas tebuvo tik eilutė CV, bylojanti apie turimą universitetinį išsilavinimą, būtina pretenduojant į darbo vietą.

Tą iš dalies nulėmė ir santykinai lengvesnės įstojimo į LEU sąlygos ir, kas dar svarbiau, viešojoje erdvėje susidariusi mokyklą ir mokytojus demonizuojanti nuomonė. Visuomenėje vykstantis diskursas apie švietimą, kurio kryptį dažnai sąlygojo švietimo strategai ir biurokratai, suponavo nuostatą, kad visos atsakomybės turi gulti ant mokytojo pečių. Mokinio, jo šeimos, ugdymo įstaigos administracijos savąją atsakomybės dalį buvo linkusios tik mažinti ir mažinti.

„Mokinio krepšelio” mokyklų finansavimo metodika skatino bet kokia kaina pritraukti ir išlaikyti įstaigoje kuo didesnį mokinių skaičių. Nors „mokinio krepšelį” pakeitė „klasės krepšelis”, tai problemos neišsprendė. Nuolatos žeminama mokinio mokymosi pasiekimų kartelė devalvavo išsilavinimą kaip vertybę, kas psichologiškai traumavo mokytojus, vis dažniau jaučiančius nusivylimą, „perdegimą”.

Dažnai nenoras dirbti mokytoju siejamas su palyginti neaukštu darbo užmokesčiu, tačiau tai nebent tik viena priežasčių. Administracijos mobingas, „supermamyčių” teroras, neadekvati ir dažnai nepagrįsta permanentinės švietimo reformos įnešama sumaištis yra nemažiau svari priežastis, lemianti mokytojų trūkumą. Senėjant mokytojų korpusui, juos vangiai keičia jaunimas, o neseniai ministerijos parengtas Pedagogų karjeros modelio projektas, jei bus patvirtintas, dar labiau atstums jaunus mokytojus, o ilgiau dirbančius skatins keisti užsiėmimo rūšį, nes numato mokytojui dar daugiau atsakomybių ir mažiau galimybių siekti profesinės karjeros. Tai byloja apie akivaizdžią mūsų valstybės švietimo politikos krizę.

G.JAKAVONIS: Tarpukario Lietuvoje mokytojo specialybė buvo viena iš prestižiškiausių. Tuo metu mokytojo alga leido jam gyventi pasiturimai. Dažnai pagalvoju, kad tradicija gerbti mokytoją lydėjo mus ir sovietmečiu. Buvo net toks posakis, kad tarybiniais laikais mus mokė „smetoniški” mokytojai, suteikę mokiniams išsilavinimą, santykinai geresnį nei kitose buvusios TSRS respublikose. Kalbu ne apie ideologiją, o apie tai, kad, mano manymu, tiksliųjų mokslų, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros, buvo mokoma gana gerai. Kodėl Lietuvoje taip atsitiko, kad daugėja atvejų, kai mūsų provincijos mokyklose pedagoginiam darbui priimami žmonės, gebantys dirbti su kompiuteriu, tačiau turintys bet kokį aukštojo mokslo diplomą?

R.RAMANAUSKAS: Pradėsiu nuo paskutinio klausimo. Gebėjimas dirbti kompiuteriu ir aukštojo mokslo diplomas virto savotišku „kelialapiu į gyvenimą” bet kurioje profesijoje. Provincijos mokyklose dirbti darosi vis sunkiau. Viena vertus, nuolatinės kalbos ir sprendimai dėl mokyklų tinklo optimizavimo sukuria netikrumo dėl savo ateities, abejonių dėl darbo vietos turėjimo atmosferą, kuri negatyviai veikia mokytojų motyvaciją. Ne mažiau svarbi aplinkybė, apie kurią kalbama tik iš vienos – įtraukiojo mokymo – pozicijos yra kasmet didėjantis mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius.

Tie poreikiai – tai dėl kognityvinių gebėjimų mažėjimo patiriami mokymosi sunkumai ir žemas pasiekimų lygis. Prieš kelerius metus nuskambėjo šokiruojantys faktai, kad Alytaus rajone aštuntokų mokymosi pasiekimai atsilieka nuo bendraamžių maždaug dvejais metais. Ar tai sukėlė didesnį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Vyriausybės susirūpinimą? Tiesiog nuvilnijo ir nutilo. Bet tokia situacija skverbiasi ir į didmiesčius, į gimnazijas. Statistiškai auga be pateisinimo praleistų pamokų skaičius. Ir tokia situacija yra iš esmės įteisinta tiek centrinės, tiek vietos politinės valdžios ir ugdymo įstaigų administracijų.

Tai savaime nukreipia dėmesį nuo problemų priežasčių į mokytoją. Progresyvios pedagogikos nuostata, kad „mokiniui mokykloje turi būti saugu ir jauku”, patį mokyklinio išsilavinimo faktą kaip vertybę nustumia į paraštes. Savo ruožtu tai atsiliepia ir visuomenėje suvokiamam mokytojo profesijos ir jo darbo prestižui. Reikia suvokti, kad vadinamasis smetoniškas mokytojas, kaip profesinė laikysena, susiformavo tomis istorinėmis sąlygomis, kai daugumai visuomenės tebuvo prieinamas tik pradžios mokslas (keturi skyriai), progimnazijos ar gimnazijos lygmuo buvo susietas su finansinėmis tėvų galimybėmis, todėl neišvengiamai už mokslą mokamus pinigus mokiniui tekdavo „atidirbti” ir atidirbti sąžiningai.

Mokytojai nebuvo tokia jau masinė profesija, kaip sovietiniais laikais, kai „brandaus socializmo” metais vidurinis išsilavinimas tapo visiems privalomas. Per trisdešimt atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų ši padėtis beveik nepakito. „Smetonos laikais” kylant ūkio, kultūros lygiui, mokytojui buvo skiriamas ypatingas vaidmuo. Švietimo ministerija savo politiką grindė pasitikėjimo mokytoju, pozityvo paieška, pvz., atvykęs inspektorius ne kontroliavo mokytojo darbą, o diegė pedagogines naujoves, pažangius mokymo metodus.

Dabar išorės auditas pagal „standartinį” pamokos šabloną vertina stebėtą pamoką, o neseniai parlamentinių partijų pasirašytame Nacionaliniame susitarime dėl švietimo itin stipriai akcentuojama išorės kontrolė. Kyla klausimas, ko reikia Lietuvai, asmenybę ugdančios asmenybės, ar nuolankiai ir preciziškai biurokratų susigalvotus reikalavimus įgyvendinančio mokytojo-vykdytojo?

Esant tokiam, kaip dabar įsigalėjęs, požiūriui į mokytoją, apie profesijos prestižą galime pamiršti. Akivaizdus ir valdžios nenoras finansiškai skatinti mokytoją, o jo profesinio tobulėjimo metodika yra apgailėtina ir net juokinga. O ir pats požiūris į bendrąjį išsilavinimą, jo lygį yra mažų mažiausiai keistas: nesant sutartam ir nustatytam išsilavinimo standartui, vis labiau eskaluojamas mokinio mokymosi pažangos siekimas ir jo fiksavimas, įstojimui į gimnaziją ar valstybinio brandos egzamino išlaikymui keliami minimalūs, faktiškai simboliniai reikalavimai, o ir įstoti į aukštąsias mokyklas pasidarė visai nesunku. Nemaža bėda ir ta, kad Lietuva kaip valstybė neturi savo raidos vizijos, na, nebent „globalią Lietuvą”, kas neleidžia pasirinkti, ir aiškios, kryptingos švietimo kaitos, apsiribojant imitacinėmis reformomis, mechaniškai, dažnai ir iškreiptai diegiant užsienio patirtį į mūsų mokyklą, o mokyklų direktoriams „nusirašinėjant” kitų mokyklų „gerąsias” patirtis.

V.TARGAMADZĖ: Priimant į darbą, yra tam tikri reikalavimai, tačiau kartais iš tiesų stokojama pasirengimo pedagoginei veiklai. Tik vargiai tokie mokytojai jaučia pasitenkinimą savo darbu, o ir mokiniams tai gali tapti našta ir juos demotyvuoti. Mano nuomone, negali mokykloje dirbti nekūrybiški, neempatiški ir pan. mokytojai. Turint omenyje, kad pedagogikoje nėra receptų, o pats mokytojas turi tinkamai konstruoti ugdymo procesą, tam reikia ne tik žinoti pedagogikos mokslo abėcėlę, bet ir nuolat tobulėti. Jei mokytojas nėra linkęs tobulinti savo potencialias galias ir jas įveiklinti, tai bus vargas vargelis. Jau nekalbu apie mokinio ugdymo rezultatus.

V.DAUJOTIS: Mokytojais turi dirbti geriausi savo dalyko žinovai, gebantys suprasti mokinio mąstymą apie dalyką ir atpažinti jo daromas pasikartojančias klaidas. Už tai jam turi būti tinkamai atlyginama tiek pagarba, tiek materialiai. Geriausi savo dalyko žinovai tokių savirealizacijos galimybių mokykloje, ypač provincijoje, nemato nei dabar, nei ateityje. Pakanka prisiminti 2018 metais valdžios pristatytą idėją Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų”. Pompastiškas pristatymas ir buvo visas valdžios darbas, o idėja, kaip ir visi kiti ankstesni bei vėlesni valdžios planai, išnyko užmarštyje. Nieko kito negalima tikėtis, kai valdžios supratimą apie švietimo politiką reziumuoja S.Skvernelio, tuomet buvusio ministru pirmininku, sentencija mokytojams – „kai bus kokybė, tada ir kalbėsime apie pinigus atlyginimams”.

S.JURKEVIČIUS: Visos problemos kyla dėl pedagogų trūkumo. Priimant mokytojus į darbą, beveik neliko pasirinkimo. Į mokytojo darbo vietą kandidatuoja pavieniai mokytojai, kurie, dažnu atveju, tik pereina iš vienos mokyklos į kitą. Mokyklų vadovai tiesiog neturi jokio pasirinkimo ne tik atrenkant mokytojus, bet ir privengia kelti jiems aukštesnius darbinius reikalavimus. Taip yra todėl, kad žino, jog, atleidus mokytoją iš darbo dėl prastos jo darbinės veiklos, susirasti naują mokytoją gali būti didelė problema. Todėl ir vegetuoja šiuo metu visa švietimo sistema, o gražūs siekiniai keliami tik dokumentuose ir politikų kalbose.

G.JAKAVONIS: Žurnalo „Reitingai” atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos bendro lavinimo mokyklose paruoštus moksleivius savo žiniomis matematikos srityje lenkia mūsų nuolat kritikuojami kaimynai – Rusijos ir Baltarusijos mokiniai. Didėja, kaip rodo stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai, žinių atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir provincijos mokyklas baigusių abiturientų. Susidaro įspūdis, kad gauti kokybišką išsilavinimą bendrojo ugdymo mokyklose greitu laiku taps tik turtingų tėvų vaikų privilegija. Tai ką daryti?

V.TARGAMADZĖ: Reikia suprasti, kad jau yra XXI a. trečias dešimtmetis, tad dera ieškoti kitokių mokyklos modelių. Todėl galima panaudoti ir virtualią aplinką, mokytojai gali dirbti komandomis ir pan. Yra alternatyvios ugdymo sistemos. Kitaip tariant, iš esmės derėtų pergalvoti mokyklos modelius, ugdymo organizavimą ir, užuot klasėje tik skaičiavus mokinių galvas ir su tuo siejant finansavimą, projektuoti mokyklų ir ugdymo sistemų įvairovę, skatinti mokyklas atrasti savo unikalumą ir, be jokios abejonės, padėti mokytojams tobulinti savo kompetencijas nepamirštant, kad reikalinga jiems ir metodinė, ir švietimo specialistų bei kita pagalba. Dabar mokytojas jos tikrai stokoja. Jei ir toliau valstybiniu mastu bus iš esmės susitelkiama į ekonominius, finansinius aspektus (tai rodo mokyklų tinklo pertvarka), ribojama mokyklų autonomija, mokytojo originali pedagoginė veikla, tai klimpsime ir toliau į liūną. O iš jo išsikapanoti ne taip lengva.

S.JURKEVIČIUS: Kokybiško mokymo negalime užtikrinti visose mokyklose todėl, kad toks tikslas net nėra realiai keliamas. Tenkinamės esama padėtimi ir nenorime imtis rimtų sprendimų, kurie sulauktų nevienodų vertinimų visuomenėje. Akivaizdu, kad vegetacinė padėtis švietimo sistemoje tapo visiems neakivaizdžiai priimtina, nes esminiams pasikeitimams esame visiškai nepasiruošę įvairiomis prasmėmis.

V.DAUJOTIS: Ką daryti? Pirma, Lietuvos mokykla turi užtikrinti visiems vaikams vienodas bendrojo vidurinio išsilavinimo galimybes. Turi būti nutrauktas finansavimas tokių projektų, kaip Tūkstantmečio mokyklos programa, kurioje 210 mln. eurų numatyta skirti tik 150 iš 900 esančių mokyklų, kas dar labiau padidintų ekonominę, socialinę bei kultūrinę atskirtį tarp mokinių. Antra, atsisakyti Lietuvą naikinančios progresyviosios pedagogikos ir grįžti prie klasikinės mokyklos, kurios pamatą (ne visada ir dažnai nevisiškai suvokiamą) sudaro Vakarų kultūrinis palikimas – graikų filosofija, romėnų teisė ir krikščioniškoji etika – ir mokytojo autoritetas, kuris, A.Maceinos žodžiais, realizuojamas mokytojui prisiėmus ir įkūnijus aukštesnės valios – dorovės, tautos ir valstybės – idealiųjų normų reiškėjo ir perdavėjo pašaukimą. Tokia buvo tarpukario Lietuvos Respublikos tautinė mokykla, ugdžiusi išsilavinusius ir patriotiškus savo šalies piliečius.

Trečia, tokiai mokyklai mokytojas turi būti rengiamas kaip dalyko profesionalas. Mokytojui reikalingos ir pedagogikos, didaktikos žinios. Geriausiai baigę universitetines studijas turėtų būti konkurso tvarka priimami į pusės metų pedagogines studijas (taip vadinamas nuoseklusis mokytojų rengimo būdas). Tik taip parengti mokytojai turėtų dirbti mokyklos viduriniojo ugdymo grandyje. Iš dabartinių universitetinių pedagogikos studijų programų turi būti pašalintos sąmonę temdančios multikultūralizmo, genderizmo ir kitų pseudomokslinės disciplinos, kurias nuolat bruka progresyvieji edukatoriai.

Jie atvirai skelbia, kad pirmakursiai studentai, ketinantys tapti mokytojais, į universitetą vis dar atvyksta su netinkamu, sunkiai atsikratomu „kraičiu”. Kadangi mokyklose dar yra „seno – klasikinio – parengimo” mokytojų, o jaunesni mokytojai dar nėra pakankamai progresyvūs, tai būsimi mokytojai apie mokytojo darbą yra susidarę išankstinę nuomonę, neatitinkančią progresyvizmo doktrinos. Progresyviosios pedagogikos ir psichologijos leidiniuose yra paskelbti gana profesionaliai atliktų tyrimų rezultatai, rodantys, jog įskiepyti progresyvizmą išankstiniu nusistatymu „apnuodytiems” būsimiems mokytojams įmanoma, mažiausiai trejetą metų juos apdorojant atitinkamo turinio pedagogikos ir psichologijos kursais. Progresyvistams geriausiai tinka lygiagretusis mokytojo rengimo būdas, kuriame minimalus dalyko įsisavinimas vyksta kartu su intensyviomis, „į vaiką orientuotomis”, ugdymo pedagogikos, froidinės psichologijos bei jos atšakų, multikultūralizmo, genderizmo, postmodernistinės filosofijos ir t.t. studijomis.

R.RAMANAUSKAS: Didžiųjų miestų ir provincijos mokyklų mokinių pasiekimų atotrūkį lemia daugybė veiksnių, kuriuos jau minėjau. Mano manymu, viena iš priežasčių, kad savo mentalitete neturime nuostatos, jog mokymasis mokykloje nėra nemokamas, todėl nejaučiama atsakomybė už mokesčių mokėtojų pinigus, skirtus švietimui. Nemokamas mokymas suvokiamas kaip savaime suprantama duotybė, be atsakomybės.

Kita to problema yra netinkama mūsų mokyklų struktūros formulė, kurioje ketveri metai progimnazijoje nereikalauja atsiskaityti už mokymosi pasiekimus. Į gimnaziją pakliūnama savaime, pateikus prašymą ir aštuonių klasių baigimo pažymėjimą. Progimnazijos, kaip institucijos, yra suinteresuotos, kad visi jas baigę mokiniai kuo sėkmingiau įstotų į gimnazijas, todėl, nesant objektyvių pasiekimų standartų ir privalomo žinių patikrinimo, jose mokinių vertinimai užkeliami. Pagrindinį išsilavinimą (dešimties klasių) mokiniai užbaigia gimnazijų pirmoje antroje klasėje, kur paaiškėja, kad geri progimnazijų įvertinimai nėra pagrįsti ir adekvatūs.

Žinoma, neabsoliutinu šios situacijos visų progimnazijų atžvilgiu, bet tokia praktika yra būdinga tiek provincijai, tiek ir didmiesčiams. Tiesa, ateityje įdiegus naują vertinimo sistemą, tai kažkiek keisis, bet neesmingai, nes ministerija pritrūko politinės valios, ryžto deramai kelti įstojimo į gimnaziją kartelę.

Mums svarbu ne tik ir ne tiek lygintis su aukštesnius ar žemesnius pasiekimus turinčiais kaimynais, kiek pamatyti, kokia kreive judame patys. Tai, ką žurnalas „Reitingai” kalba apie matematikos pasiekimus, vienodai tinka ir kitiems mokomiesiems dalykams – fizikai ar istorijai, biologijai, chemijai. Apie tai ne sykį mokytojai yra kalbėję viešuose forumuose, socialiniuose tinkluose, spaudoje, tačiau to nuo realybės atitrūkę ministerijos klerkai nelinkę girdėti. Quo vadis, Lietuvos mokykla?

Eimantas Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija (apie Z. Šličytės puolimą). I dalis

Redakcija
-
1
Eimantas Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija (apie Z. Šličytės puolimą). I dalis

Slinktis link Tautos ir Valstybės pražūties

Įvadas

A capite

Praėjęs 2022 m. valstybės atkūrimo ir gamtos atgimimo šventinio minėjimo laikotarpis, apmalšino dirbtinai sukeltą įtampą visuomenėje dėl valstybės politikų organizuoto išpuolio prieš LR Aukščiausiosios Tarybos (AT) deputatę, nusipelniusią Sąjūdžio asmenybę, LR Konstitucijos projekto kūrėją, daugelio atkuriamos Lietuvos valstybės teisinių bei ekonominių pagrindų įstatymų bendraautorę, teisės mokslų daktarę, nusipelniusią advokatę Zitą Šličytę.

Kokio lygio yra (turi būti?!) mąstymo pažeidimai, kad jauni žmonės užaugę atkurtos tautinės respublikos sąlygomis, atėję į politiką, pasiekę Valstybės politikų statusą ir kiti trisdešimtmečiai, vadinami ir/ar laikantys save žinomais žmonėmis, visuomenės veikėjais gali galvoti (ar įsivaizduoti), kad nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrėjai ir dar tokios aukštos prabos, kaip dr. Z. Šličytė, galėtų išduoti Tautą ir valstybę ir dar kam – Putino Rusijai ?! Kad gali užsiimti niekinga, įvairioms nuo Tautos kamieno atplaišoms būdinga ir jų vykdoma visuomenės kurstymo veikla. Taigi absurdo teatras, totali nesąmonė arba tyčinė piktavalė veikla prieš nusipelniusį asmenį.

Jau antras šimtmetis civilizacinė aksioma yra Tauta ir tautinė valstybė. Pastaruoju metu keliamos dvi naujos ideologinės koncepcijos apie naują pasaulio tvarką, viena iš Vakarų, kita iš Rytų. Tai yra totalios demagogijos išpuoliai prieš protą, moralę ir teisę (taigi ir tiesą).

Grįžimas prie stambių daugianacionalinių valstybių (imperijų), kaip ir Europos Sąjungos (ES) federalizacija – grįžimas į praeitį – dviem šimtais metų atgal. Du dešimtmečius valstybiniu lygiu vykdoma totali Tautos ir jos atkurtos valstybės dezintegracinė propagandinė veikla. Globalistinė (gender/left) ideologinė propaganda už „multikultūrinį būvį“ yra veidmainystė. Toks grupinis engimas (mobingas), gąsdinimai, politinis, ekonominis ir socialinis smurtas, žmones padarė intravertais.

Visuomenė apolitiška, demokratija – duobėje, Tauta – spec. režime, valdžia už užtvarų, autoritetai paniekinami, klesti melas ir pusiau tiesa. Lietuvoje akivaizdi moralinė krizė. Vykdoma ideologinė kova su tautine nacionaline pasaulėžiūra. Veikiama prieš lietuvišką tūkstantmetį identitetą. Kartu tai yra ir veikla nukreipta prieš Tautą ir jos valstybę. Politikos moralė – komoje. Iš valdžios turintis į visuomenę sklisti tiesos moralinis gėris apmirė. Valstybės politikų dauguma jau yra teisiškai ir moraliai neįgalūs. Tenka apgailestauti, kad tarp dabartinės valdžios yra ir išpuolyje prieš Z. Šličytę dalyvavo trys signatarai.

Tačiau Rusijos beprotiško karo prieš ukrainiečių Tautą ir jos valstybę eiga, sukrėtusi visą pasaulį, užtemdžiusi Velykų šventės ir susikaupusi informacinė bei rašytinė medžiaga, primygtinai verčia imtis įprasto savo gyvenimo pabaigos darbo ir atlikti nuo pat 2022m. Kovo 11-osios švenčių minėjimo momento pratrūkusio informacinio srauto duomenų analizę bei vertinimą.

Jau senokai matau ir stebiu vykdomo projekto – užčiaupti politinei valdžiai nepatogų kritinį mąstymą ir laikyseną. Organizuota akcija – išpuolis prieš Z. Šličytę yra ne tik brutali niekinga veikla prieš šią valstybės atkūrėją, bet ir prieš mus visus – prieš 32 metus pradėjusius ir įvykdžiusius Tautos atgimimo ir valstybės atkūrimo darbus.

Užkliuvo net mūsų Signatarų klubas (SK), „turėjęs neleisti, turėjęs pasmerkti“ kolegę. Seime ir viešoje erdvėje organizuota akcija turėjo ir tebeturi savo organizatorius, strateguotojus, turėjo savo vykdytojus, palaikymo komandą (žmonėse, socialiniuose tinkluose vadinama „dūdoriais“, naudingais niektauzomis). Todėl yra būtina ištirti ir įvertinti visa šios politinės smurtiškos akcijos dalyvių veiklos turinį.

Vadovaujantis teisiniais geros moralės principais, veikdamas sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principu pagrindu, šį tyrimą atlikau lyginamojo tyrimo metodu, derindamas jį su istoriniu, loginio ir sisteminio metodų jungtimis. Viso tyrimo medžiaga išsikristalizavo į penkias sudėtines dalis. Aukojančių savo laiko šio tyrimo skaitymui, prašau atleidimo už sunkią ir sausą teisinę kalbą.

I. Dr. Zitos Šličytes kalba. Jos teisinė ir moralinė esmė bei reikšmė.

Pulchre, bene, recte!

LR AT deputatų/signatarų daugumos gerbiama kolegė, LR Seime, 2022 m. Kovo 11-osios minėjime, savo pasisakymą1 pradėjusi nuo laisvos Lietuvos valstybės atgimimo veiklos prisiminimo, iš karto perėjo prie šiuolaikinės valstybės ir tautos aktualijų. Tokia buvo ir yra vienintelė teisinga visų valstybės atkūrėjų nuostata – kalbėti tik tai, kas svarbu Tautai ir valstybei, o ne tai kas nepelnyta, bet malonu valdžiai².

Pirmiausia akcentuodama vienybės šalyje problemą, nurodė konstanta: Vienybės pagrindas – pasitikėjimas ir pagarba. Kokia padėtis šalyje šiuo reikalu, atsakė dviem retoriniais klausimais: Kodėl gėdingai žemi Seimo, Vyriausybės, politinių partijų, prokuratūros ir teismų reitingai?;

Kodėl iškilo tvoros, skiriančios politikus ir valdžią nuo Tautos?

Dar ryškiau tai akcentavo pabrėždama jau esančią daugiametę ekstremalią situaciją su Lietuvos valstybės simbolio – Aukštutines/Gedimino piles piliakalnio – Gedimino kalno sisteminėmis nuošliaužomis.3

Subtiliai ir elegantiškai nuo teisminių ginčų dėl piliakalnio tvarkymo pereidama prie mažai lietuvių Tautai ir jos valstybei baisaus dalyko – baudžiamosios bylos, kurioje nusikaltimų padarymu (korupcija, kyšininkavimas) teisiamos LR Seime esančios politinės: Liberalų Sąjūdžio ir Darbo partijos. Todėl neatsitiktinai teisininkė, teisės mokslų daktarė, advokatė Z. Šličytė iš karto pabrėžė savo kalbos antrąją konstantą: Teisingumas yra Valstybės pagrindas.

Laikau savo pareiga (autorius – E.G.) akcentuoti, kad Lietuvos nacionalinės teisės pamatiniai principai iš visų visuomenės narių, o juo labiau iš Tautos atstovų – LR Seimo ir Vyriausybės imperatyviai (įsakmiai) reikalauja laikytis moralės, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Save ir Tautą gerbiantys tokių politinių partijų nariai nedelsiant atsistatydintų iš užimamų valstybinių pareigų. Deja, Lietuvoje vyksta priešingai, nusipelniusi Lietuvos valstybės pagrindų kūrėja susilaukė patyčių ir smurto. Siaubinga, bet jau atsirado degraduojančių asmenų, kuriems galiojančiuose kodifikaciniuose įstatymuose nustatyti principai jau vadinami kaip ne šio pasaulio, jau atgyvenos.

LR AT deputatė, išreiškusi šalies visuomenės daugumoje besikaupiantį apmaudą (jis jau liejasi ne tik apklausų rezultatais, bet ir viešomis visuomeninėmis akcijomis) dėl palaido gyvenimo būdo totalios propagandos. Aštuonerius metus buvusi Tautos (1989-1996m.) atstovė/deputatė, Seimo narė, tuoj pat perėjo prie vienybės ir teisingumo apverktinos būklės šiuolaikiniame teisėkūros procese, svarbiausiose šalies institucijose – Seime ir Vyriausybėje. Iliustracijai kalboje pateikta pačių svarbiausių nacionalinės teisės aktų – Konstitucinių įstatymų priėmimo problema.

Tai totalus apsileidimo, nepagarbos Tautai ir Valstybei, patyčių iš piliečių faktas. Iš 2012-03-15 priimto ir LR Seimo patvirtinto 10-ies konstitucinių įstatymų sąrašo per 10 metų priimtas tik vienas?! Todėl buvusi ilgametė Tautos atstovė, Signatarų klubo narė pakvietė LR Seimo narius pakeisti teisėkūros prioritetus.

Čia pat garbingoji kolegė pakomentavo dviejų iš šio sąrašo konstitucinių: Referendumo ir Valstybinės kalbos įstatymų nepriėmimo iki šiolei neigiamas pasekmes. Kartu išdėstė nederamo, einančios Teisingumo ministrės pareigas E. Dobrovolskos, kaip teisininkės ir Vyriausybės narės elgesio, įstatymų priėmimo stadijose nutylint, Seimo narių neinformuojant apie Konstitucinio teismo daugkartinį pasipriešinimą išpuoliams prieš lietuvių kalbą. Kartu nurodyta ir šios ministrės išreikšta nepagarba Lietuvos valstybės institucijai – Valstybinės kalbos komisijai.

Paskutinė kalbos dalis dėl vykdomos Lietuvos homoseksualizacijos, sulaukė 25-ių aukščiausio rango politikų ir jiems pataikaujančių dalyvių grupės reakcijos⁴.

Ar turėjo teisę Z. Šličytė išreikšti savo ir Tautos daugumos nuomonę dėl primygtinai vykdomų lytinių mažumų teisių juridinio sureikšminimo?

Taip, seniai tai turėjo būti padaryta. Sąjūdžio laikų viena iš lyderių, kolegė Z. Šličytė išsakė argumentus prigimtinės šeimos teisėms ginti. Akcentavo LR Konstitucijos (38-39str.) nuostatas bei garantijas santuokai ir šeimai. Nurodė argumentus darančius neįmanomais biologinės lyties sampratos pakeitimui į socialines lytis. Konstatavo, kad gender ideologija negali pakeisti (rekonstruoti) fakto – žmogus yra sukurtas kaip vyras ir moteris (dictum factum).

Nuoširdžiai pakvietė Seimo narius atsisakyti Stambulo konvencijos ratifikavimo ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimo. Paragino tokius Tautos ir valstybes pagrindus ardančius dalykus perduoti spręsti piliečiams referendumuose. Savo pasisakymą užbaigė sakraline fraze – Dieve, saugok Lietuvą! Padėkojo už dėmesį daugumai, istorinėje LR Seimo Kovo 11-osios salėje buvusių susirinkimo dalyvių (iš salės išėjo tik 25 : dalis premjerės I. Šimonytės kabineto ministrų ir keletas bendraminčių⁴).

Kalbos turinio šerdis: du realaus egzistavimo reikalaujantys konstituciniai kertiniai kriterijai (postulatai):

– Vienybės siekis – pasitikėjimo ir pagarbos pagrindu.

– Teisingumo – Valstybės pagrindo – užtikrinimas.

Tai dvi ypatingos svarbos problematiškiausios temos, reikalaujančios atskiro, visapusiško, mokslinio, ekspertinio tyrimo. Kalbos turinio esmė, susirūpinimas dėl pagrindinių svarbiausių LR Konstitucijos nuostatų neveikimo, nevykdymo, jų ignoravimo. Pagrindinės kalbos turinio sudėtinės dalys: trijose Konstitucijos straipsniuose esančių teisinių normų gynimas ir reikalavimas besąlygiškai tikslaus jų laikymosi:

– Konstitucijos 9str. 1d. imperatyvios nuostatos – svarbiausi valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu – nesilaikymas, jos ignoravimas.

– Konstitucijos 14str. imperatyvios definicijos – Valstybinė kalba – lietuvių kalba – pažeidimai.

– Konstitucijos 38str. normų, nustatančių šeimos, santuokos, tėvų ir vaikų santykių imperatyvias nuostatas – nesilaikymas ir ignoravimas.

Visos Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos intelektualės, teisės m. daktarės, advokatės darbinės veiklos įspūdingas 42 metų periodas iki politikos ir po, skirtas pagrindiniam, garbingiausiam kiekvieno teisininko pareigos tikslui – atstovauti ir ginti Lietuvos žmonių teisėtus interesus. Tokia visame pasaulyje yra advokato pagrindinė profesinė ir moralinė pareiga.

Lietuvoje, kaip rodo konkreti praktinė padėtis, deja, yra daug ir priešingos akivaizdžios veikos. Dirbdama advokate Klaipėdoje nuo 1967m. iki dabar, kasdien susidurdama su žmonių ir teismų problemomis bei teisėsaugos veiklos ydomis, kolegė ir negalėjo ir nesugebėtų kitaip, kaip taip padarė Seimo salėje, išreikšti esamą teisėkūros ir teisingumo nepavydėtiną būklę.

Tautos deputatės, kolegės kalboje išdėstytos mintys, teisiniai argumentai ir faktai yra absoliučiai pagrįsti, teisingai, kompetentingai, informatyviai, tinkama forma ir vieninteliu geriausiai galimu būdu pateikti šiuolaikinei valdžiai bei visai Tautai. Kalbos turinio moralinė esmė – širdgėla ir kvietimas dabartiniams politikams ir visuomenei susimąstyti dėl esamos pražūtingai į blogį krypstančios Tautos ir Valstybės padėties visose srityse: pradedant politinių strateginių (Tautos ir valstybės išsaugojimo) nuostatų neturėjimų, ekonominės būklės ir gyvenimo bei kultūros lygio nuosmukiu, baigiant demografinės katastrofiškos būklės būviu, šaukiant į kovą už lietuvių Tautos išsaugojimą.

Mąstantys, nekurti ir neangažuoti priklausomybe nuo valdžios ir žiniasklaidos propagandinės uždangos, išgirdo, suprato ir net protingai bei ryžtingai sureagavo, ką neginčijamai parodė socialiniuose tinkluose išreikšta lavina pritarimų, palaikymų, protestų prieš organizuotą Tautos deputatės puolimą bei veiksmus. Tai įrodo ir publicistiniuose straipsniuose išdėstyta pozicija ir argumentacija (žiūr., šio tyrimo 4d.).

Išdėstytos kalbos analizės pagrindu akivaizdžios išvados ir įvertinimai:

1. Tautos deputatės Z. Šličytės kalba savo turiniu ir profesionaliu išdėstymu yra labai svarbi visuomenės suvokimui reanimuoti ir tautinei saviraiškai bei savigarbai palaikyti.

2. Garbioji kolegė savo patirtimi, erudicija ir profesionalumu, kalbos turiniu, ryškiai pademonstravo kokios turi būti ir yra autoriteto pagrindinės savybės:

– Tobulos tautinės asmenybės bruožai.

– Intelekto ir mokslo pagrindų suformuoti išminties klodai.

– Doros ir moralės pagrindais grindžiamas ir išreiškiamas profesionalumas.

3. Žmonių advokatės ir jos kalbos nepagrįstas išniekinimas akivaizdžiai parodo ir įrodo, kad Lietuvoje, jos valdžioje ir jai pataikaujančioje aplinkoje, siautėjančioje blogio jūroje dominuoja trys kertiniai stulpai:

– Jau kuris laikas sistemingai ir nuosekliai naikinami ir žlugdomi Lietuvos Sąjūdžio (LPS), Atgimimo periode įgyvendinti pasiekimai.

– Įvairiais lygiais ir priemonėmis, daugumoje žmonių veiklos sričių, atgaivinama ir ugdoma cenzūra, teisių ir galimybių apribojimai.

– Visa apimantį lygį pasiekė ir išbujojo melas ir pusiau tiesa arba posttiesa. Vietoje informacinės žiniasklaidos vykdoma dvipusė apgaulė: propaganda (P) ir dezinformacija (D). Šis darinys – PD (kvazitiesa) yra lietuvių Tautos ir jos valstybės žūties garantas.

II. Iš netiesos – kuriama kvazitiesa

Atlikus viešoje erdvėje paskelbtos informacijos srauto apie Z. Šličytę ir jos kalbą Seime per Kovo 11-os minėjimą ir apie renginio turinį, jos teisingumo lyginamąją analizę, bei veiksmų chronologiją – išsigrynina labai nykus ir nemalonus vaizdas. Akivaizdu, kad buvo specialiai organizuota akcija, siekusi diskredituoti pačią LR AT deputatę, paniekinti jos teisingą ir moralią kalbą bei joje išsakytas svarbias Tautos ir valstybės išsaugojimo priemones. Akstiną suformavo grupė valstybės politikų (VP) renginio dalyvių- klausytojų, savo neadekvačia reakcija į kalbos turinį.

Šios grupės atstovai pritariantys neoliberaliosios „naujosios tvarkos“ ideologijos nuostatoms, tik išgirdę ištariant Laisvės partijos paminėjimą, jos lyderiams nutarus trukdyti kalbos sklaidą, pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Akivaizdžiai matėsi šios akcijos organizuotumas ir skatinamas jos amplitudės auginimas – perinantis nuo plojimų prie šūksnių ir finale – 25 ar 26 akcijos dalyvių- lyderių , Seimo daugumos atstovų ir keleto jų gerbėjų- svečių išėjimu iš salės.4

Šią organizuotą akciją, nedelsiant, lyg pagal komandą pradėjo reklamuoti, apipavidalinti verbališkai, emociškai bei teatrališkai ir net piktybiškai, piktavališkai vertinti pradėjo dalis užsienio kapitalui priklausančių Lietuvos medijų kartu su LRT. Visą info srauto chronologiją galima išreikšti dviem įvykdytais etapais:

Pirmas – stipriausias, puolamojo pobūdžio prieš Z. Šličytę buvo per visą 2022-03-11 dieną ,su perėjimu į sekančias paras iki 03 15 d. Pažymėtinas po to staigus puolimo ir šmeižto atoslūgis.

Antras – žymiai stipresnis, Z. Šličytės garbės ir orumo gynimo etapas, prasidėjęs nuo pat Kovo 11-os ir tęsėsi iki kovo mėn. pabaigos. Konstatuotinas masiškas kolegės palaikymas visuomenėje – rašytinių straipsnių žiniasklaidoje gausa ir lavina, solidarumo su ja info pranešimų socialiniuose tinkluose.

Puolimo prieš Z. Šličytę turinio neobjektyvumu, išskirtiniu piktavališkumu, pusiau tiesa, melu ir nepagrįstu šmeižtu bei žeminimu pasižymėjo keletas pirmųjų žiniasklaidos publikacijų. Šie straipsniai bei Seimo ir Vyriausybės politikų neadekvatūs, emocinio lygmens pasisakymai bei surinktos jų palaikymo komandos piktybiniai, toli nuo realybės, amoralūs interviu, suformavo dezinformavimo galimybę ir sukėlė naują priešpriešos bangą visuomenėje.

Absoliučiai be pagrindo, dirbtinė, melaginga propagandinė klišė yra teiginys, kad kalboje „neapykanta liejosi per kraštus“. Šiai melagienai, juodųjų technologijų kūrėjai Seime ir medijose panaudojo ir Z. Šličytės išreikštą pavyzdį dėl vienybės ir visuomenės skaldymo nutraukimo. Šį skaldymą jau antri metai eskaluoja žiniasklaida, pateikdama dviejų renginių neigiamą, priešišką vertinimą: LGBT parado (Kaune), kaip teigiamą, o Šeimų sąjūdžio maršo (Vilniuje), kaip neigiamą. Šį atvejį kolegė kalboje pateikė kaip vykdomos skaldytojiškos veiklos pavyzdį. Pagrindiniai išpuolio prieš Z. Šličytę yra trys rašiniai:

1. LRT.lt. Gytis Pankūnas,2022-03-11 {10:43): „Kovo 11-os minėjime – Aukščiausiosios Tarybos deputatės akibrokštas: šokiruoti kalbos Seimo salę paliko politikai ir svečiai, girdėjos šūksniai „gėda.“

Pačiame šio rašinio pavadinime sudėti epitetai (paryškinti E.G.) ir pats tekstas sumodeliuotas sukelti skandalą ir neapykantą kalbos autorei. Rašinys pradedamas kalbos pabaigoje paskelbtu pavyzdžiu apie vertinimų neadekvatumą žiniasklaidoje publikuojant akivaizdžią netiesą (LGBT paradas-grožio ir gėrio fiesta, Šeimų sąjūdžio maršas- tamsuolių, atsilikėlių sambūris). Ir tai tariamai supykdė dalį svečių (!?). Todėl dalis Seimo narių, ministrų, ambasadorių nutarė (!?) palikti salę.

Totalus blefas. Vyko organizuota akcija tikslas – užgožti paniekinti valstybės atkūrėjos kalboje išreikštą tiesą apie Seimo ir Vyriausybės netinkamą veiklą teisėkūroje.

Išdėsčius keletą Z. Šličytės kalbos nuotrupų su neteisingais šio rašinio autoriaus sukurtais ir pridėtais epitetais: „piktinosi ,kritikavo, aiškino ,tikino ,ragino“, vėl grįžtama ir kartojam pirminė šio rašinio, tik jau išplėstinė frazeologija apie homoseksualų paradą ir Šeimų sąjūdžio maršą. Net bent glaustai nesiteikta išdėstyti Tautos deputatės kalbos turinyje suformuoto Valstybės ir Tautos suvereniteto apsaugos dalyko.

Parašius keletą iš konteksto ištrauktų frazių, papuoštų savo kūrybos epitetais, pereinama prie dviejų dabartinės politikos vykdytojų: V. Čmilytės-Nielsen ir A. Armonaitės bei dviejų jų „draugių“ – R. Juknevičienės ir N. Oželytės pasisakymų turinio sklaidos. Vertinti nurodytų dviejų kolegių signatarių pasisakymų neleidžia padorumo kriterijai. Galima tik apgailestauti, kad tokios garbingos praeityje moterys taip klysta.

Nurodytos dvi valdžios viršūnės atstovės, savo teiginiais ir jų išraiškos formomis įvykdė politinio – administracinio statuso nuostatų ir VP elgesio kodekso pažeidimus, bei užimamų valstybinių pareigų neadekvatų sumokomą ir negebėjimą deramai jas vykdyti.

Labai slegiantį įspūdį palieka Laisvės partijos vadovės , ministrės A. Armonaitės išreikštos formuluotės, nieko bendro su Z. Šličytės kalboje išreikštu neigiamu valdžios veiksmų ir teisėkūros darbo vertinimu. Tik piktavalis arba užsakytas (šališkas) žmogus gali vertinti profesionalią, išbalansuotą, teisingą, taiklią ir laiku bei vietoje pasakytą kalbą, kaip: “išpiltos pamazgos, pyktis ,tamsa, neapykanta ir gauna aukščiausias tribūnas“ . Niekingiausia, tai, kad publikacijoje net du kartus talpinama nepagarbiai užfiksuota, asmenį pažeminanti LRT. Lt. J. Stacevičiaus nuotrauka, kurią dar vėliu tiražavo akcijos organizatorių gerbėjai.

2. Autorius – Žmonės. Lt., 15 min., 2022-03-11 (16:28). Koks/kokie konkretūs rašinio/interviu autoriai – nenurodoma. Pavadinimas : „ Z. Šličytės kalba Seime sukėlė žinomų žmonių pyktį : gėdino ir ragino šluoti iš tribūnos visam laikui“. Pradžia, riebaus šrifto keturiomis eilutėmis, kuriuose iš karto įdedama kryptį ir tikslą įkalančios vinys:

1) dalies politikų ir svečių nuotaikas sugadino Z. Šličytės, praeityje(?) garsios, kalba. ( ji garsi iki šiolei ,nutylima jos lyderystė daugelyje teisnių ir visuomenės veiklos sričių, ji yra ir bus gerbiama ateityje bei istorinėje tiesoje- E.G);

2) dėl jos skandalingų pasisakymų,(?) pasipiktinimo žinomi visuomenės veikėjai, nevengė jai skirti karčios kritikos. Toliau nurodomos trys iš kalbos išimtos frazės, kurios nieko bendro su skandalingumu ir nuotaikos gadinimu neturi. Po to iš karto perinama prie “pasipiktinusių žinomų visuomenės veikėjų, nevengusių karšios kritikos.“

Jie ,tai keturi asmenys nurodyti ir nuotraukoje, pavaizduoti aplink Z. Šličytę. Tačiau publikacijoje, realiai (išskyrus tik V.T. Raskevičių) skelbiami pasisakymai su nuotraukomis visai kitų „žinomų visuomenės veikėjų“. Šių asmenų pasisakymuose išsakytų minčių santraukų turinys ryškiai parodo jų gebėjimų, mąstymo,žinių lygį, šio tyrimo pagrindo – teisingumas ir moralė aspektu:

2.1. Fausta Marija Leščiauskaitė: “Šličytė yra nusikaltėlė, Jos vieta- teisiamųjų suole, netgi kalėjime, Gėda, Padugnė, kiša Kudirką, Duodu piršta nukirsti, kad jis tai išgirdęs vėl norėtų numirti, Besispjaudanti boba kliedi …deformuoja lietuvių kalbos žodžius, kirčiuoja blogiau už mano šunis. Sugebėsime išvėdinti užsilikusią smarvę … didelė Seimo narių dalis parodė jog… nusikalstamų peizalų neklausys.“ (Ryškus , daug ką pasakantis traktatas, atskleidžiantis šios „laisvės“ grupuotės planus ir siekius).

Duomenys apie tai, kad ji žinoma visuomenės veikėja: jauna ,gimusi ir užaugusi dabartinėje Lietuvoje, žurnalistė (Jarmo, 15 min.), A. Užkalnio draugė, partnerė, „Užkalnio žurnalo“ redaktorė, 2022-03-05 Kelmės bažnyčios parapijai pateikė prašymą išbraukti ją iš tikinčiųjų sąrašo (Jarmo), visas moteris, ypač pagyvenusias laiko klaikai pagiežingomis žabomis (Pipedija), rusiškas barbarizmas lietuviškam žodžiui rupūžė (LLKŽ).

2.2. Tomas Vytautas Raskevičius: „Signatarų klubo delegatės išpuolis… prieš laisvus Lietuvos žmones. Dalyvavo JAV ambasadorius. Jis yra homoseksualus, išgirdo žodį pederastija. Z. Šličytės kalboje nėra žodžio laisvė. Tai yra neapykantos kurstymas ir grėsmė nacionaliniam saugumui ir nebandykite apsimesti, kad taip nėra.“ (be apeliaciniai teiginiai -E.G.)

Duomenys apie tai kad jis žinomas visuomenės veikėjas: užaugęs dabartinėje Lietuvoje, politologas, magistras, atviras gėjus, LGBT+ judėjimo aktyvistas, koordinatorius, „Baltic Priede“ eitynių organizatorius, Laisvės partijos steigėjas, valdybos narys, pirmininkės A. Armonaitės pavaduotojas, Seimo narys , komiteto pirmininkas. ( Wikipedia)

2.3. Romas Zabarauskas: „ Deputatės kaltinimai…neva vyksta…homoseksualizacija. Ačiū tiems kurių raguota…mes LGBT žmonės…esame diskriminuojami, ..turime ne tik patys aukoti savo karjerą, svajones, ar komfortą dėl Lietuvos progreso, bet ir sulauki tokių akibrokštų …tokia neapykanta… .“

Duomenys apie tai, kad jis žinomas visuomenės veikėjas: gimęs ir užaugęs dabartinės Lietuvos laikais, kinematografas, Niujorko Hasterto koledžas, Paryžiaus San Deni universitetas. Pristato trumpametražinius filmus kino festivaliuose. Atviras gėjus ir LGBT aktyvistas. Gina homoseksualų teises. (Ir tai visa jo auka dėl Lietuvos progreso- E.G.)

2.4. Algirdas Gataveckas: „Z. Šličytė galvoja, kad dar turi parako … ji paseno tiek , kad galima ją šluoti iš tribūnos visam laikui.“

Duomenys apie tai, kad jis žinomas visuomenės veikėjas : menininkas, tapytojas, kartu su broliu dvyniu – Remigijumi užaugo Alytaus vaikų namuose, turi savo dailės studiją, breiko šokėjai, aktyvūs žmogaus teisių srityje. D. Grybauskaitės gerbėjai, nutapė jos portretą, gavo po medalį. (žmonės .Lt.)

2.5. Elžbieta Latėnaitė: „… šoke, Kovo -11 iškilmės , kai kam…proga apipilti visus lietuvius Kremliaus propaganda. Eiline proga užpulti taikius Lietuvos LGBTQ+ … neapykantos dozė, bet tokią diena… tai kirtis į paširdžius. Akibrokštas, LGBTQ+ …testas mūsų šaliai : ar mes Europa, ar mes Rusija. Laukiu paaiškinimo, aiškios pozicijos . Seimo nariai, Signatarų namai, tikriausiai nedelsiant išbrauksite lauk Z. Šličytę“.

Duomenys apie tai, kad ji yra žinoma visuomenės veikėja : aktorė, užaugo dabartinėje Lietuvoje, kompozitoriaus F. Latėno šeimoje. Nuo organizacijos „gelbėk vaikus“ atėjo į LGBTQ+ veiklą ir gretas. Vegetarė. Atvira biseksualė. (15 min., žmonės.lt)

3. LRT.lt. Domantė Platūkytė, 2022-03-15 : „Įvertino deputatės kalbą : neapykanta liejosi per kraštus, tai buvo pikti ir pagiežingi žodžiai“. Tai praėjus po kalbos pasakymo 4-ms dienoms pakartotas antras išpuolis su vėl dedama tiražuojama net per du puslapius J. Stacevičiaus nepagarbiai užfiksuota garbaus amžiaus žmogų pažeminanti nuotrauka.

Ši žurnalistė pateikė interviu jau tik su trimis asmenimis. Po audringos visuomenės reakcijos į tokį neobjektyvų ,niekingą, organizuotą išpuolį prieš vieną iš valstybės atkūrėjų – Z. Šličytę, matomai daugiau niekas nenorėjo tepti savo autoriteto. Prie dviejų vietinių profesorių pakviesta Austrijoje Vienos universitete dirbanti platformos „Transformacijos Rytų Europoje“ mokslo darbuotoja Rasa Navickaitė. Viešų duomenų, iš kurių būtų galima manyti, kad kaltinimus valstybės atkūrėjai ,neapykantos kalbos pasakymu, išreiškusi pilietė tikrai yra išklausiusi kalbą ar perskaičiusi ją – nėra. Jei klausė ar skaitė tai arba nesuvokė turinio arba yra piktavališka bei priešiškai angažuota, specialiai užsakyta tokiam melui išreikšti.

Vieša info apie ją rodo, kad yra dirbusi Kultūros ministerijoje (2012m.) . Saviraiškai pasirinko feminisčių žurnalą „Dilgėlė“ (2014 M.). Kitos jos analogiškos info priemonės: gpb.lt. (lietuviška feminizmo tematika… 2019 m.); 7md.lt. (vasario 17-os deklaracijos tematika); Emansipacija.lt. ( patriotizmas už raganas). Rekomendacijos universiteto veiklai LGBT grupėje… ir pan. Jos pirmiausia išsakyta absoliučiai melaginga, net piktavalė ir žalinga sentencija: „Neapykantos kalba liejosi per kraštus“. Ji taip patiko rašinio autorei ir šios akcijos dalyviams, kad toliau jau kartojama kaip raktinė aksioma ir net šiame jos straipsnyje, įvairaus dydžio šriftu pakartojama net 5-is kartus. Tikslas- kad butų į gręžta į atmintį visiems. Melo turinio frazei sustiprinti pasitelkta prelegentė pateikė dar du tikrovės ir pasakytos kalbos bei jos esmės neatitinkančius teiginius:

-„ … iš esmės buvo sakoma, kad homoseksualūs žmonės ir jų teisės kažkaip propaguoja pasileidusį gyvenimo būdą.“

-„ … pasakyta daugybė tokių dalykų, tačiau , iš esmės homoseksualūs žmonės … pateikiami kaip ne žmonės, o kaip paslaptinga jėga, kaip kažkokie ateiviai, jie supriešinami su Lietuvos žmonėmis.“ Kad visa ši R. Navickaitės išreikšta trinarė dezinformacija nieko bendro su Z. Šličytės kalba neturi , įrodo pats kalbos tekstas ir jos analizės pagrindu atliktas tyrimas aprašytas čia I-je dalyje. Prof. G. Mažeikis ir D. Pūras savo interviu dėl Z. Šličytės kalbos nepasisakė, tik akcentavo du dalykus : 1) dviveidiškumą – norą gauti finansinę paramą iš ES ir AATO ir nenorą pripažinti jų vertybių bei sutarčių; 2) skirtį- ne tik tarp Rytų ir Vakarų, bet ir tarp valstybių dėl žmogaus teisių principų. Tačiau rašinio autorė priskyrė jų mintis Z. Šličytės kalbos blogiui.

Pagrindinę šių, šiame tyrime analizuotų ir kitų šiuolaikinio jaunimo atstovų analogiškos saviraiškos formos, bei šios akcijos prieš Z. Šličytyę dalyvių aktyviausią dalį vienija įvairiausios nedidelės, neretai kompleksuoto, saviraiškos ir dėmesio stoką turinčio jaunimo grupelės. Vienijanti idėja – šūkis: progresyvių konstitucinių žmogaus teisių standartų taikymas. Šio minties ir proto galia nedvelkiančio lozungo pagrindu aktyviausia saviraiška bando užsiimi 9-os organizacijėlės, kurias, 2011 m. keli aktyvistai suvienijo į „Žmogaus teisių organizacijų koaliciją“.5 Ši kelių susivienijusių narių/lyderių grupė susideda iš 19-os jaunimo atstovų (žiūr. nuotrauka, https://ztok.lt./nariai/. Jie yra ir šiame tyrimo skyriaus „žinomų žmonių“ tarpe.

Išdėstytų duomenų analizės pagrindu darytinos tokios išvados:

1. Z. Šličytės kalba pasakyta LR Seime, jo info šaltiniuose neviešinama. Žiniasklaidos priemonėse nėra atspausdinta ir neplatinama. Išskyrus: savaitraštį „Šiandien“, 2022-03-19/ 04 01, Nr.11-12, psl., bei internetiniuose puslapiuose: Alkas.lt.,2022-03-11 ir Tiesos .Lt., 2022-03-11.

2. Užsakytas ir vykdytas, žiniasklaidoje organizuotas asmenybės, valstybės atkūrėjos traiškymo volas. Tautos deputatė viešai terorizuota, panaudojant inicijuotas: paniekinimo, pažeminimo, pykčio ir net įniršio emocijas.

3. Panaudoti šie, visiškai ne adekvatūs išraiškos būdai ir formos užsakytai teroro akcijai ir netiesos sklaidai organizuoti:

3.1. Pasakyta kalba tariamai yra: akibrokštas, šokiruojanti, skandalinga, ne laiku ir ne vietoje, supykdė svečius, sugadino dalies politikų nuotaiką; pyktis, neapykanta, tamsa, išpuolis, neapykantos kurstymas.

3.2. Organizuota, garbingos praeities ir amžiaus žmogaus orumą ir savigarbą , garbę žeminanti akcija

3.3. Panaudotos ir tiražuotos nepagarbiu rakursu atliktos žmogaus amžių ir garbę bei orumą žeminančios nuotraukos.

4. Z. Šličytės ir žiniasklaidoje pasireiškusių asmenų žinomumo lygmuo: tai jauni tik pradedantys savo gyvenimo kelią, ieškantys savęs ir savo vietos gyvenime bei visuomenėje žmonės; jų žinomumas ribojamas išraiška ir saviraiška tik vienos srities aplinkoje; pagrindinė kryptis – LGBT veiklos palaikymas; akivaizdus ideologinis virsmas nuo nacionalinės prie internacionalinės tapatybės; ryški Tautos ir valstybės raidos žinių ir pažinimo stoka ar ignoravimas.

4.1. Šių asmenų išsakytų neigiamų Tautos deputatės kalbos vertinimų turinys faktiškai ir yra tiesioginės ir netiesioginės neapykantos kalbos, išpuoliai prieš istorinę asmenybę. Vartotų įžeidžių, garbę ir orumą žeminančių, neigiamų žodžių sudėtis (išdėstyta aukščiau) parodo ir įrodo gana neaukštą intelektinės brandos ir moralumo lygmenį. Visa VP išpuolio prieš Z. Šličytę palaikymo komandos asmenų sudėties žinomumo lygis, jų išsakytų vertinimų neetiškas lygis parodo jų sudėtyje veikiančią multikulturizmo, gender ir left ideologinę dominantę bei atotrūkį nuo lietuvių tautos mentaliteto pagrindų.

4.2. Zitos Šličytės vertybinis ir žinomumo lygmuo yra nacionalinio lygio ir valstybinės reikšmės. Jo turinys: 46 m. darbinės veiklos įspūdingas periodas, kuriame, 1987- 1989 m. dalyvavimas Lietuvos Sąjūdžio kūrime ir veikloje, Sąjūdžio Seimo ir jo tarybos narė, 1989-1996 m. – 8 m. Tautos atstovė- deputatė, iš jų: 1989-1990 m. TSRS I ir II deputatų suvažiavimų liaudies deputatė, Molotovo – Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų tyrimo komisijos narė, jų pripažinimo negaliojančiais iniciatorė; iš jų: 1990-1992 m. LR AT deputatė, LR Konstitucijos rengimo komisijos narė; iš jų: 1993 -1996 m. I-ojo LR Seimo narė, LDDP daugumos opozicijoje. Klaipėdos m. savivaldybės tarybos narė 2011-2015 m. Dirbo garbingiausią kiekvienam teisininkui advokato darbą – atstovavo ir gynė žmonių interesus, dabar gerai žinomos, nelabai geros reputacijos teismų ir teisėsaugos sistemoje. Mokė teisės pagrindų jaunąją kartą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.

5. Organizuota akcija prieš šią Tautos deputatę yra projekto – užblokuoti priešingą valdžiai mąstymą ir elgesį, sudedamoji dalis. Akcija turėjo savo organizatorius-srateguotojus, vykdytojus bei palaikymo grupę VP–organizatorių veiksmai p(analizuojami 3-me skyriuje).

5.1. Neobjektyvios/šališkos žiniasklaidos veikla: falsifikuotų ir net melagingų, valdžioje esančių pageidaujamo turinio straipsnių ir rašinių rengimas ir publikavimas. Tai sena tradicinė tendencija nuo įstojimo į ES laikų, siekianti tikslo:

1) neleisti kritikuoti valdžioje esančių Lietuvos teritorijos administratorių;

2) atimti galimybę ir teisę pasisakyti dėl vykdomos žalingos politikos Tautos ūkiui, dėl socialinio gyvenimo negerovių ir klaidų;

3) eliminuoti konstitucines Tautos teises kovoti ir priešintis vykdomam Tautos naikinimui ir valstybės griovimui;

4) uždrausti patriotinių nacijos jėgų veiklą, turinčią tikslą vykdyti Tautos ir valstybės išsaugojimo priemones;

5) Lietuvą padaryti erdve multikultūrizmo, gender ideologijos invazijai, teritorija skirta tautų mišinio sudėčiai apgyvendinti, naujos pasaulio tvarkos eksperimentams; 6) diskredituoti ir išstumti iš politinės veiklos ir viešosios erdvės valstybės atkūrėjus – LR AT deputatus/signatarus – pavojingiausią valdantiesiems politikos ir verslo klanams dar esamą sudėtį.

5.2. Pasisakiusiam jaunimui buvo skirtas palaikymo komandos vaidmuo. Šių jaunų žmonių dezinformuotumas, teisingų žinių neturėjimas, bet įžūlumas ir ciniškas nemandagumas, neginčytinai akivaizdus.

5.3. Šiame skyriuje nurodytų asmenų pasisakymai (2 dalies – 5 asmenys ir 3 dalies – 1 asmuo) yra kriminalinės nusikalstamos veikos, padarytos garbaus amžiaus, nusipelniusio Tautai ir valstybei asmens atžvilgiu. Veikų motyvas yra nurodytų asmenų išankstinės, stereotipais grįstos, neigiamos nuostatos, priskiriamos neapykantos nusikaltimams ir nusikaltimams asmens garbei ir orumui.

Tęsinys antroje dalyje

Prof. Jonas Grigas. Tai gali atsitikti anksčiau nei manote

Redakcija
-
1
Prof. Jonas Grigas. Tai gali atsitikti anksčiau nei manote

Praeitame straipsnelyje rašiau apie galimą kosmoso poveikį Žemei. Žemėje periodiškai atsirasdavo ir išnykdavo gyvybės rūšys.

Per pastaruosius 450 milijonų metų buvo penki masinio rūšių išnykimo atvejai. Penktasis masinis rūšių išnykimas įvyko prieš 65 milijonus metų, kai asteroidas ar kometa nušlavė dinozaurus ir 75 proc. gyvybės nuo Žemės paviršiaus.

Dabar mokslininkai baiminasi, kad prasideda šeštasis gyvybės rūšių išnykimas, tik šį kartą jį skatina ir žmonių veikla. Žmonės jau sunaikino du trečdalius miškų, Dzūkijoje jie kertami niekada anksčiau nematytais mastais, sunaikino pusę koralinių rifų ir 87 proc. pelkių. Dabar milijonas gyvybės rūšių yra ties išnykimo riba.

Havajų universiteto profesoriaus Roberto Cowie vadovaujama komanda žurnale „Biological Reviews“ teigia, kad „vis labiau tikėtina, kad esame naujo masinio gyvybės išnykimo pradžioje.“ Masinis išnykimas įvyksta, kai nustoja egzistuoti apie 70 proc. gyvūnų ir augalų. Kitaip tariant, tai pasaulinė biologinės įvairovės ir ekosistemos katastrofa.

Cowie mano, kad Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga neproporcingai daug dėmesio skiria stuburiniams gyvūnams – paukščiams ir žinduoliams. „Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga įvertino tik nedidelę bestuburių –sraigių, vorų ir vėžiagyvių, dalį, kuri sudaro 95 proc. gyvūnų įvairovės“, – sakė Cowie. Jo komandos atliktas tyrimas rodo, kad nuo 1500 m. išnyko iki 13 proc. rūšių, o tai rodo, kad mes judame link masinio išnykimo. Jei iš tikrųjų taip, tai būtų pirmasis paskaintas žmonių įsikišimo.

Žmogaus poveikis aplinkai yra toks intensyvus, kad daugelis mokslininkų teigia, kad gyvename naujoje geologinėje epochoje – antropocene, kuris prasidėjo, kai žmonės pradėjo reikšmingai paveikti Žemės geologiją ir ekosistemas. Kai kurie teigia, kad tai prasidėjo, kai žmonės prieš 12 000 – 15 000 metų sukūrė žemės ūkį. Kiti ekspertai gyvybės rūšių nykimą laiko susijusį su stulbinančiu žmonių augimo ir išteklių vartojimo tempu, kuris kilo po Antrojo pasaulinio karo. Prognozuojama, kad išnyks 99 proc. rūšių. Pasaulis jau skiriasi nuo pasaulio, kuriame gimė mūsų seneliai.


Geras artėjančio masinio išnykimo pavyzdys yra bičių ir drugelių išnykimas visame pasaulyje. Anot „The Guardian“, bičių ir kamanių populiacija Europoje ir Šiaurės Amerikoje per vienos kartos laikotarpį sumažėjo daugiau nei 30 proc., o tai rodo jų masinį išnykimą. Bičių populiacijos nykimas paliečia ir žmones. Bitės neša ne tik medų, jos apdulkina pasėlius, pomidorus ar uogas. Be jų pagaminama mažiau maisto.

„National Geographic“ praneša, kad JAV pietvakariuose nyksta daugiau nei 450 drugelių rūšių. Drugeliai taip pat labai svarbūs apdulkinant daugelį augalų ir gėlių, paveikdami mitybos grandinę ir visą ekosistemą.

Pagrindinis bičių ir drugelių nykimo kaltininkas yra šiltesnė aplinka, kurią sukelia klimato kaita. 40 laipsnių karčiai jau svilina ne tik Afrikos, bet ir Pietų Europos valstybes. Kylanti temperatūra ankstesnius šių rūšių namus paverčia kažkuo nesvetingu. Neproporcingas žemės ir žaliavų naudojimas turi įtakos ištisoms ekosistemoms arba jų sunaikinimui.

Žala, kurią žmonės daro planetai, yra negrįžtama. Labiausiai nerimą kelia tai, kad nepaisant nesibaigiančių iniciatyvų ir aukščiausiojo lygio susitikimų su geriausiais ketinimais, tai tęsiasi. Šiemet Fidžyje susirinkę ekspertai padarė išvadą, kad klimato kaita kelia didesnį pavojų nei karas.

Brangios pusiausvyros išlaikymo laikas, suteikęs žmonijai galimybę gyventi tūkstančius metų, gali baigtis. Niokodami Žemę žmonės pavers ją netinkama gyvenimui.

Esame 4,5 mlrd. metų lėtos biologinės evoliucijos produktas. Nėra pagrindo manyti, kad evoliucijos procesas baigėsi, kad šiuolaikinis žmogus yra kūrimo kulminacija.

Ribojami lėtos biologinės evoliucijos žmonės negalės varžytis su sparčiai kuriamu dirbtiniu intelektu (DI), kuris pasieks tokį gebėjimų lygį, kad robotai taps panašūs į DI gyvūnus, t. y. taps DIvūnais. DIvūnai galbūt taps žmonijos dalimi ir ateitimi.

Teisėjas neleido JAV universitetui bausti krikščionių studentų už nepritarimą LGBT santuokoms

Redakcija
-
1
Teisėjas neleido JAV universitetui bausti krikščionių studentų už nepritarimą LGBT santuokoms

JAV teisėjas laikinai sustabdė universiteto politiką, pagal kurią buvo cenzūruojami trys krikščionys studentai, dėl religinių priežasčių nepritariantys tos pačios lyties asmenų santuokoms.

Studentai Peteris Perlotas (Peteris Perlotas), Markas Milleris (Markas Mileris) ir Ryanas Alexanderis (Rajanas Aleksanderis) padavė Aidaho universitetą į teismą dėl politikos, pagal kurią jiems buvo uždrausta kalbėtis su kitu studentu apie jų požiūrį į tos pačios lyties asmenų santuokas.

Šie trys studentai priklauso Aidaho universiteto Krikščioniškosios teisinės draugijos, kuri laikosi tradicinių pažiūrų į santuokos apibrėžimą ir seksualinę etiką, skyriui.

Praėjusią savaitę paskelbtoje nutartyje vyriausiasis JAV apygardos teisėjas išleido preliminarų draudimą vykdyti universiteto politiką ieškovų atžvilgiu.

Jis pažymėjo, kad universiteto pareigūnai nusitaikė į ieškovus dėl jų konkrečių religinių pažiūrų, būtent dėl nepritarimo tos pačios lyties asmenų santuokoms. „Atsakovų įsakymai buvo nukreipti į ieškovų kalbos požiūrį. Tiek studentai, tiek dėstytojai išreiškė ieškovų išsakytoms pažiūroms priešingus požiūrius be jokios intervencijos, jau nekalbant apie bausmes, – rašė teisėjas.

Jų požiūrio skirtumai yra tai, kas labiausiai neramina teismą šioje byloje ir linkstama prie išvados, kad atsakovų veiksmai buvo skirti konkrečiai kalbai slopinti.“ „Kai kas gali nesutikti su ieškovų religiniais įsitikinimais. Tokia yra kiekvieno asmens prerogatyva ir teisė. Tačiau nė vienas neturėtų nesutikti, kad kiekvienas turi teisę reikšti savo religinius įsitikinimus nebijodamas keršto. Konstitucija tai aiškiai nurodo“, – pridūrė jis.

nė vienas neturėtų nesutikti, kad kiekvienas turi teisę reikšti savo religinius įsitikinimus nebijodamas keršto.

„The Alliance Defending Freedom“ (liet. „Laisvės gynimo aljansas“) advokatų kontora, padedanti atstovauti trims ieškovams, penktadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame pasidžiaugė nutartimi dėl įsakymo. „Peteriui, Markui ir Ryanui, kaip ir kiekvienam kitam studentui ir dėstytojui, pirmoji pataisa garantuoja laisvę aptarti savo tikėjimą universiteto miestelyje, – rašoma pranešime spaudai.

– Džiaugiamės, kad jie vėl gali laisvai naudotis savo Konstitucijos saugomomis laisvėmis, nebijodami bausmės, bei tikimės, kad ši byla bus galutinai išspręsta jų naudai, o galiausiai – visų žmonių žodžio laisvės naudai.“

Balandžio pabaigoje trys studentai padavė į teismą universiteto darbuotojus po to, kai mokyklos Pilietinių teisių ir tyrimų biuras jiems davė „įsakymus nekontaktuoti“. Pasak ieškinio, studentai dalyvavo LGBT renginyje studentų miestelyje, ketindami pristatyti biblinį požiūrį į santuoką ir seksualinę etiką.

Kai vienas studentas paklausė jų apie savo požiūrį, jie pasidalino juo ir padavė neįvardytam studentui raštelį, kuriame išreiškė norą tęsti pokalbį.

Vietoj to, kad pokalbis būtų tęsiamas, trims studentams buvo įteikti „įsakymai nebendrauti“, kuriais jiems buvo uždrausta toliau bendrauti su anksčiau minėtu studentu.

Užuot leidęs studentams civilizuotai ir pagarbiai nesutarti tarpusavyje ir aptarti šiuos svarbius klausimus, universitetas pasirinko cenzūruoti studentus. Įsakymas nekontaktuoti buvo „pagalbinė priemonė“ studentui.

1...749750751...1 709Nuo 1 709 750 puslapis