Mes stebime, kaip translytiškumo aktyvistai užsiima didžiuliu manipuliacijų žaidimu su visa mūsų kultūra, o beveik visa elito klasė taip pat jame žaidžia.
Mes stebime, kaip translytiškumo -aktyvistai užsiima didžiuliu manipuliavimo žaidimu su visa mūsų kultūra, ir į šį žaidimą įsijungia beveik visa elito klasė. Manipuliavimas (angl. Gaslighting) yra praktika priversti ką nors suabejoti savo realybe; Šis terminas kildinamas iš 1944 m. Filmo „Gaslight“, kuriame vyras manipuliuoja savo žmona, kad ši patikėtų, jog yra psichiškai nestabili, norėdamas ją apvogti. Translytiškumo aktyvistai ir jų sąjungininkai daro kai ką panašaus – jie meluoja su kvapą gniaužiančiu įžūlumu, bandydami nutildyti mūsų sveiką protą ir pagaliau mintyse sutikti su naujuoju pasauliu, kurį bando sukurti. Leiskite man pateikti tris naujausius to pavyzdžius.
Pirmasis daiktinis įrodymas yra šis Toronto policijos departamento Tviterio įrašas, kuriame skaitome: „Spaudos pranešimas – Ryerson aveniu ir Bathurst gatvės rajone dingo moteris, Isobella DeGrace, 27 metų.“. Šis iš pažiūros nekenksmingas teiginys paplito kaip virusas, juo buvo pasidalinta daugiau nei 10 000 kartų.
Taip yra todėl, kad pridedama nuotrauka akivaizdžiai yra vyro – barzdoto vyro, neturinčio jokių matomų moteriškų bruožų. Šis vaikinas netinkamas vadinti moterimi, ir niekas, kas mato nuotrauką, nemano, kad tai ji. Aš lažinuosi, kad juodadarbis, kuris atsiuntė šį įrašą Tviteriui, net netiki, kad šis vaikinas yra moteris. Bet tai yra ideologijos poveikis jūsų smegenims – įrašas švelniai sujungia nuotrauką ir aprašymą, kuris nesutampa. Kas yra moteris? Tai jau tikrai ne tas vaikinas.
Antrasis daiktinis įrodymas yra nesenas MSNBC interviu su Džo Baideno (Joe Biden) sekretoriumi sveikatos klausimais Rachel Levine. Rachel Levine yra vyras, ir tai akivaizdu. Jo vardas buvo Richard, bet vardą jis pasikeitė; jis taip pat augina ilgus plaukus ir paprastai dėvi sijoną. Levine’as kalbėjo MSNBC pasisakydamas už Baideno radikalią translytiškumo politiką ir pareiškė, kad administracija nori „įgalinti“ vaikus, kad šiems būtų prieinama „lyties įtvirtinimo chirurgija“. Tai frazė, kurią progresyvieji dabar naudoja vietoj „lyties keitimo chirurgijos“, kad geriau atspindėtų jų ideologiją, nes kastracija ir abipusė mastektomija (krūtų nupjovimas) bei kiti sužalojimai tarnauja patvirtinimui, kokios lyties tie vaikai yra, o ne keičia į lytį, kokios jie tiki esantys. Matote, ką jie čia daro? Baidenas rodo per televizorių persirengusį keturių žvaigždučių admirolą, kad būtų remiamas lyties keitimas vaikams. Ir tikimasi, kad mes visi pritariamai linkčiosime.
realybė ir biologija gali būti tiesiog iš naujo apibrėžtos pagal įnorį
Trečiasis daiktinis įrodymas dar labiau šokiruojantis, nes jis tiesiai perkeltas iš Orvelo knygos 1984: Merriam Webster žodynas papildė savo moters apibrėžimą: „kurios lyties identifikacija priešinga nei vyro“. Pažodžiui keisdami diskusijų terminus, translytiškumo aktyvistai gali užsitikrinti, kad jie kontroliuos rezultatą, nes žodžiai reiškia tai, ką jie nusprendžia, o realybė ir biologija gali būti tiesiog iš naujo apibrėžtos pagal įnorį. Aš patikrinau keletą kitų žodynų, ir atrodo, kad Merriam-Webster yra iki šiol vienintelis, padaręs pakeitimą, tačiau kiti būtinai seks šiuo pavyzdžiu. Webster galų gale tiesiogine prasme pakeitė „seksualinės preferencijos“ apibrėžimą tik tam, kad užtikrintų, jog demokratų senatoriaus požiūris būtų tikslus po fakto.
Pavieniui šie atvejai gali atrodyti smulkmenos, bet kartu jie žingsnis po žingsnio keičia mus supančią kultūrą. Nepaliaujamas genderizmo ideologijos lašinimas po lašelį policijos plakatuose, televizijoje, žodynuose silpnina kultūrinį pasipriešinimą. Pastovus smurtas prieš objektyvią tikrovę pradeda įpratinti prie keistenybių, klastočių ir melo. Galų gale mes prarandame savo gebėjimą būti sukrėsti. Palengva nauja kalba nustoja mus erzinti. Ir galų gale viskas pradeda atrodyti normalu. Barzdotos moterys. Vyrai, dėvintys sijonus. Vaikai, kuriems atliekamos operacijos ir pradedamas visą gyvenimą truksiantis vaistų vartojimo režimas. Štai kodėl šiuos iš pažiūros mažus incidentus, pažiūrėjus į juos iš arčiau, svarbu viešai kritikuoti. Ir dėl to, kur jie mus veda, svarbu jų atsisakyti.
Trūksta socialinio dialogo
Lietuvos ūkininkų ūkių registre šių metų liepos 1 d. duomenimis įregistruota 87 tūkst. ūkių. Vidutinis ūkio dydis siekia 16 hektarų. Patys iniciatyviausi, organizuočiausi ūkininkai apsijungę į Lietuvos ūkininkų sąjungą (LŪS). Vienas iš skaitlingiausių ir aktyviausių yra Kauno rajono skyrius. Pakalbintas šio skyriaus pirmininkas, Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius sakė, kad Kauno rajono žemės yra gana derlingos, todėl gausu ir ūkininkų ūkių. Jų įregistruota beveik pustrečio tūkstančio. Ūkiai labai įvairūs – nuo kelių iki kelių šimtų hektarų. Rajono ūkininkai dirba netoli didmiesčio, kas palengvina jų išaugintos produkcijos realizavimą.
Kauno rajono ūkininkų vadovas Mindaugas Maciulevičius, asmeninė nuotrauka.
LŪS Kauno skyriui priklauso daugiau kaip šimtas ūkininkų, kurie ir sudaro tvirtą viso rajono ūkininkų branduolį. Skyrių nuolat papildo nauji nariai, ypač džiugu, kad į jo gretas įsilieja jaunimas. Ūkininkai iki 40 metų sudaro apie trečdalį visų ūkininkų. Yra ūkininkaujančių ir garbingame amžiuje – kai kurie jau ir 80 metų slenkstį perkopę.
Pastaruoju metu žemdirbių bendruomenė nevienareikšmiškai vertina dabartinio žemės ūkio ministro veiklą. Daug kas mano, kad ministras prioritetu laiko aplinkosaugos priemonių įgyvendinimą, o ne žemės ūkio gamybos didinimą.
Mindaugo nuomone, aplinkosaugos ir gamybos dermė yra įmanoma, tereikia normalaus socialinio dialogo. Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių tai jau yra įprasta. – Gaila, kad ministras kurį laiką nesugebėjo suderinti atskirų interesų grupių interesų. Dėl to nukentėjo visas agrosektorius – žemės ūkis prarado galimybę modernizuoti sektorių ir atpiginti gaminamą produkciją, pasinaudojant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšomis, – kalbėjo Mindaugas.
Be to, kalbėjo Mindaugas, kasmet vis labiau ryškėja aplaidus valdžios požiūris į melioraciją. Būtina diegti sumanias melioravimo sistemas ir sparčiau prisitaikyti prie klimato krizės sukeltų padarinių, nes didžiulės praeities investicijos į melioraciją nueis perniek, o gamyba ims trauktis. Šiose srityse mus smarkiai lenkia kaimynai lenkai ir latviai, kurie sugeba priimti progresyvius sprendimus.
Turgelių steigimas pasiteisino
Mindaugas beveik dešimtmetį gyveno Airijoje. Jam teko susipažinti ne tik su atskirų gyvybingų regionų plėtra, ypač stiprios ir skaitlingos ūkininkų sąjungos veikla, bet ir pasisemti patirties, lankantis ūkiuose, perdirbimo įmonėse, kooperatyvuose, bendruomeninėse organizacijose. Pasak jo, visur juto ūkiškumą, pragmatiškumą, bendradarbiavimo dvasią, valdžios pagarbą socialiniam dialogui.
Tokį veikimo modelį jis ir bando įdiegti Lietuvoje. Vienas iš Mindaugo ryškių nuveiktų darbų – ūkininkų turgelių Vilniuje ir Kaune plėtra. Už sėkmingą jų veiklos koordinavimą Lietuvos radijas 2009 metais jį išrinko metų žmogumi.
Mindaugas prisimena, kad turgelių kūrimosi pradžia nebuvo lengva, bet jie tikrai pasiteisino. Vaizdas pasikeitė iš esmės. Padidėjo ne tik turgelių skaičius, bet ir parduodamų prekių asortimentas. Atsirado ir smulkių kepyklėlių, mėsos ir pieno perdirbimo cechelių, taip pat ir įvairesnės ekologiškos produkcijos. Mindaugo vadovaujamas Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ jau vienija apie 500 ūkininkų. Šeštadieniais vien tik prie Vilniaus Akropolio susiburia daugiau kaip pusšimtis ūkininkų, prekiaujančių savo produkcija. Obuoliuko, žyminčio vietinę produkciją, emblema daugeliui pirkėjų jau tapo ne tik pažįstama, bet miela ir sava.
– Ypač džiugu, kad turgeliuose lankosi vis daugiau jaunų žmonių, kurie supranta natūralaus maisto naudą ir tokį supratimą skiepija savo vaikams, – džiaugėsi Mindaugas ir pabrėžė, kad jo vadovaujamas kooperatyvas, stengdamasis pateisinti vartotojų lūkesčius, įdiegė savikontrolės sistemą. Ūkininkai prekiauja sąžiningai, nenori sulaukti anksčiau jiems klijuotų spekuliantų ir perpardavinėtojų etikečių.
Vietinė produkcija – daugialypė nauda
Paklaustas kaip COVID -19 pandemija paveikė mūsų agroūkį, Mindaugas atsakė, kad ji suteikė tam tikrų iššūkių, bet kartu atvėrė ir naujų galimybių duris. – Mes aktyviai vykdėme vietinio šviežio maisto vartojimo skatinimo kampaniją, aiškinome, kad natūralūs produktai yra vienas iš svarbių imuniteto ir apskritai sveikatos stiprinimo veiksnių. Žmonės ėmė daugiau pirkti vietinio maisto, daug kas stambius prekybos centrus iškeitė į mažesnes parduotuves ir turgelius. Jų skaičius pandemijos metu net ir padidėjo, – sakė kooperatyvo vadovas.
SVEIKATOS KRIZĖ PASKATINO JAUNAS (IR NE TIK) ŠEIMAS KELTIS GYVENTI Į KAIMĄ IR PATIEMS UŽSIAUGINTI DALĮ MAISTO PRODUKTŲ.
Be to, gyventojai rečiau lankėsi kavinėse ir restoranuose, daugiau maisto gamino namuose. Ši sveikatos krizė paskatino jaunas (ir ne tik) šeimas keltis gyventi į kaimą ir patiems užsiauginti dalį maisto produktų.
– Šiuo sudėtingu metu, kai siaučia taikos, klimato, sveikatos, ekonominės ir kitos krizės, ypač svarbu užsitikrinti apsirūpinimą vietiniais produktais, taip pat gausinti ūkininkų pajamas didinant vidaus vartojimą, – kalbėjo Mindaugas. Jis nuolatos ragina visus pirkti vietinius produktus. Juk vartotojai įsigyja sveikesnių produktų, o pinigai neiškeliauja į užsienį, bet lieka mūsų ūkininkų kišenėse.
Jam sunku suvokti, kodėl mūsų valdžia žlugdo vietinį verslą, nesiryždama sumažinti pridėtinės vertės mokesčio pagrindiniams maisto produktams, siekiančio net 21 procentą. Mūsų šalis ryškiai išsiskiria iš kitų ES šalių šiuo aspektu, nes absoliuti jų dauguma taiko maisto produktams mažesnius tarifus.
Mindaugas mano, kad vietinio maisto rinka didės, kai didės vartotojų sąmoningumas. Gamintojai tikrai prisitaikytų prie augančių vartotojų poreikių. Jis pasigenda ir valdžios inicijuotos socialinės reklamos, skatinančios vietinio, sezoninio maisto kultūrą. – Nejaugi valdžiai rūpi tik kuo daugiau parduoti burgerių, čipsų, saldžių batonėlių ir kitų menkaverčių ir sveikatą žalojančių produktų? – klausiamai samprotavo Mindaugas.
Būtina stiprinti kooperaciją
Tiek Europoje, tiek ir už jos ribų žemdirbiai didina savo galią rinkoje burdamiesi į kooperatyvus. Tačiau Lietuvoje šis procesas vis dar stringa. Mindaugo nuomone, pirmiausia, vertėtų atsiriboti nuo stereotipo, kad mes jau patyrėme kooperacijos „džiaugsmus“ kolūkių laikais ir nereikia prie to grįžti. Kolūkinė santvarka neturėjo nieko bendro su tikrąja kooperacija.
Tiesa, jaunesni ūkininkai kur kas noriau buriasi į kooperatyvus. Reiktų plačiau skleisti vietinių ir užsienio kooperatyvų patirtį. Kooperacijai turėtų būti skirta derama vieta ir mokiniams bei studentams skirtuose vadovėliuose. Kur kas daugiau paramos kooperatyvų kūrimosi, o taip pat ir pirmaisiais jų veiklos metais ūkininkai turėtų sulaukti ir iš valdžios institucijų.
– Kooperacija yra gelbėjimosi ratas vis stiprėjančioje konkurencinėje kovoje, padedanti kurti aukštesnę pridėtinę vertė ir gausinti ūkininkų pajamas. Vakarų šalyse tai jau įprastas ekonominės veiklos būdas, kuriantis bendraminčiams ne tik gerovę, bet ir saugesnę jų socialinę erdvę, – sakė patyręs kooperatyvo vadovas. Jis pridūrė, kad ir mūsų šalis jau turi nemažai sektinų kooperacijos pavyzdžių. Vienas tokių – pasaulinės pieno rinkos žaidėju tampantis kooperatyvas „Pienas LT“. Per savo gyvavimą nuo 2008 metų kooperatyvas tapo unikaliu reiškiniu mūsų žemės ūkyje. Tai puikus pavyzdys kitiems, kurie dar abejoja kooperacijos nauda.
Lietuvos žemdirbių bendruomenė jau kuris laikas išgyvena bendrystės krizę – nuo Žemės ūkio rūmų atsiskyrė dalis organizacijų ir įkūrė Žemės ūkio tarybą. Mindaugas tiki, kad žemdirbiai ir kiti kaimo verslininkai sugrįš į bendrystę ir sukurs stiprią organizaciją. Pasak jo, reikia mažiau asmeniškumų ir ambicijų, daugiau dėmesio skirti tam, kas mus jungia, o ne skiria. Ir dar – valdžia turėtų kuo mažiau kištis į visuomeninių organizacijų veiklą, o šios užsitikrinti savarankiškumą per gausią narystę ir savifinansavimą.
Valdžių padalijimas – tai vienas iš svarbiausių demokratinės valstybės konstitucinių principų, kuris lemia valstybės valdžios organizaciją, jos funkcionavimą, garantuoja žmogaus teises ir laisves.
Valdžių padalijimo principas buvo įtvirtintas 1922 metų Lietuvos valstybės Konstitucijoje, kurią rugpjūčio 1 d. priėmė Steigiamasis Seimas. Tačiau šis principas yra pažeistas dabar galiojančioje LR Konstitucijoje, kurios 60 straipsnyje skelbiama, jog Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru. Nors tame pačiame straipsnyje sakoma priešingai – „Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose”. LR Vyriausybės kanceliarija, iš kurios ministrai gauna algas, kaip tik yra biudžetinė įstaiga.
Klausimai, kodėl ir iš kur atsirado tokia nuostata, kad Seimo narys vienu metu gali būti ir ministru ar Ministru pirmininku? Juk niekada iki 1992 m. nuolat veikiančiose Lietuvos konstitucijose (LTSR tame tarpe) to nebuvo.
Akivaizdu, kad tai paimta iš Steigiamojo Seimo 1920 m. priimtos Laikinosios Lietuvos Valstybės Konstitucijos, kurioje buvo tik 17 punktų, o 13-ame (!) rašoma – „Steigiamojo Seimo nariai, įėję į Ministerių Kabinetą, nenustoja buvę Steigiamojo Seimo nariais”.
1920 m. Steigiamojo Seimo nariai, kurių amžiaus vidurkis buvo 35 metai, tyčia ar netyčia iškraipė dar 1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Tarybos sprendimu priimtus Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsnius, kur 20 punkte skelbiama, jog „įėję į Ministerių Kabinetą Valstybės Tarybos nariai nenustoja buvę Valstybės Tarybos nariais”.
Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai Valstybės Tarybos buvo priimti dėl šios priežasties – „Iki Steigiamasis (Kuriamasis) Seimas bus nusprendęs Lietuvos Valstybės valdymo formą ir konstituciją, Lietuvos Valstybės Taryba, reikšdama suverenę Lietuvos galią (suprema potestas), steigia laikinąją Lietuvos Valstybės Vyriausybę šitais Laikinosios konstitucijos pamatais”. Ir ne daugiau. Be to, Valstybės Taryba tai nėra lygu Steigiamajam Seimui.
Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 1 d. galop „ištaisė” savo klaidą ir nuostatos, jog – „Steigiamojo Seimo nariai, įėję į Ministerių Kabinetą, nenustoja buvę Steigiamojo Seimo nariais”, neperkėlė į nuolat veikusią Lietuvos Valstybės Konstituciją.
Galima teigti, kad 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje buvo įteisintas valdžių padalijimo principas, kuris teisiškai įtvirtino valstybės demokratinį režimą, nustatė valstybės organizacinį modelį. Lietuvos valstybės valdymo forma buvo demokratinė parlamentinė respublika.
Taigi, atėjo laikas ir mums „ištaisyti” klaidą ir išbraukti iš dabar galiojančios LR Konstitucijos 60 straipsnio nuostatą, jog „Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.”
Kažkas pasakys, kaip toje dainoje – „tai tik detalės”. Bet kartais būtent juose ir slypi „velnias”.
Ketvirtadienį 17 val. kilovatvalandė elektros „Nord Pool” biržoje Lietuvoje ir Latvijoje kainavo 2,1 euro neskaitant mokesčių! Ekspertai sako, kad tokie absurdai galimi, nes nepakankamai veikia rinkos dėsniai, o tiek mūsų valdžia, tiek visuomeninis tiekėjas „Ignitis” nieko nedaro, kad problema būtų išspręsta. Rezultatas – nukenčia galutinis vartotojas.
Lietuvos valdžia tiesiogiai lemti biržos taisyklių negali, bet gali kreiptis į EK, nes būtent ji nustato taisykles.
„Galvojau, manęs liberalizuotos energetikos rinkos nesąmonės jau negali nustebinti, bet, pasirodo, klydau. Pamačiau tokią kainą ir turėjau įsikibti, kad nenuvirsčiau. Dabar ji tokia: 2,1 EUR/kWh šiandien vieną valandą bus „Nord Pool” biržoje Lietuvoje ir Latvijoje! Vartotojams, pridėjus skirstymo ir kitus mokesčius bei PVM bus 2,5 EUR/kWh. Šia kaina elektrą pirks visuomeninis tiekėjas „Ignitis”, o vėliau mes visi kompensuosime jam nuostolius, kaip jau įvyko šiais metais”, – užvakar tokia įžvalga pasidalino verslo konsultantas, partijos „Nacionalinis susivienijimas” Energetikos komiteto pirmininkas Almantas Stankūnas.
Pasak jo, tai – absurdo viršūnė.
„Čia gi tas pats, kaip pritrūkus duonos koks nors kepėjas pradėtų pardavinėti ją po, tarkim, 20 Eur už kepaliuką. Ir ką tada darytų valdžia? Negi sėdėtų sudėjus rankas? Bet juk ne, nedelsiant pradėtų reguliuoti duonos kainą. O kaip su šiuo atveju? Ar ir toliau valdantieji politikai tylės ir apsimetinės, kad viskas gerai? O gal mes jau neturime Lietuvos valdžios? Tik nesakykite, kad nieko negalite, nes šventos Europos Komisijos (EK) prekybos biržoje taisyklės neleidžia”, – rašė A.Stankūnas.
Almantas Stankūnas
Jis „Vakaro žinioms” paaiškino, kaip veikia birža. Pasirodo, joje kainą visi gamintojai nustato pagal brangiausią tuo momentu tiekėją.
„Vėjo ir saulės energijos kaina, su kuria gamintojai gali gyvuoti ir uždirbti pelną, yra 8-9 centai. Aišku, priklausomai nuo saulės, vėjo kiekio.
Kitaip tariant, tą valandą, kai kilovatvalandė biržoje kainavo 2,1 euro, jie po 2 eurus už kiekvieną kilovatvalandę sau į kišenę įsidėjo. Tie 2,1 euro negali būti pagrįsti niekuo. Veikiausiai susiklostė tokios aplinkybės, kad piko metu rezervinių gamintojų buvo labai nedaug, o paklausa didelė.
Iš esmės birža veikia neteisingai. Todėl Ispanija ir Portugalija prieš metus kreipėsi į EK, prašydamos padaryti išimtį jų regionui, kadangi naudoja daug atsinaujinančių išteklių ir nenori nukentėti dėl padidėjusių dujų kainų. EK pavasarį joms leido tai padaryti ir kainos ten krito buitiniams vartotojams apie 40 proc., o pramoniniams – apie 70 proc. Pas mus – tylu, apie tai nediskutuojama”, – kalbėjo A.Stankūnas.
Pasak jo, „Ignitis” piko valandomis galėtų pajungti savo turimus rezervus ir tada kaina būtų gerokai mažesnė. Beje, „Ignitis” kaip visuomeninis tiekėjas mūsų valdžios sprendimu negali sudaryti su tiekėjais tiesioginių kontraktų ir gali pirkti tik biržoje.
„Toks absurdas yra todėl, kad „Ignitis” sėdi ant dviejų kėdžių – yra ir visuomeninis, ir nepriklausomas tiekėjas. Kitaip tariant, jei visuomeninis tiekėjas tiesioginiais susitarimais su gamintojais galėtų mažinti kainą, konkuruotų pats su savimi – nepriklausomu „Ignitis”. Todėl iš esmės visuomeninis tiekėjas turėtų būti kita organizacija. Bet politikai apie tai nepagalvojo. O tai reiškia, kad prieš metus, esant labai žemoms dujų ir elektros kainoms biržoje, buvo praleista puiki galimybė ne tik mažinti elektros kainą, bet ir taupyti valstybės lėšas, kurios dabar buvo skirtos visuomeniniam tiekėjui „Ignitis” kompensacijoms dėl taikytų žemų kainų”, – dėstė A.Stankūnas.
Pašnekovo teigimu, Lietuvos valdžia tiesiogiai lemti biržos taisyklių negali, bet gali kreiptis į EK, nes būtent ji nustato taisykles, kadangi birža veikia jos teritorijoje. Galų gale galima kaip Ispanijai ar Portugalijai paprašyti padaryti išimtį.
„Be to, Lietuva galėtų imtis veiksmų, kurių EK neriboja ir kurie padėtų palaipsniui kainą mažinti. Pavyzdžiui, suteikti galimybes visuomeniniam tiekėjui formuoti elektros pardavimo krepšelį vartotojams, pasinaudojant tiesioginiais susitarimais su elektros gamintojais. Investuotojui duoti leidimą jėgainių parkui, įpareigojant visą elektrą parduoti valstybės nurodytam supirkėjui už tam tikrą kainą.
Kaip tik šiuo metu yra planuojamas 700 megavatų vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje. Konkursas investuotojui bus skelbiamas rudenį. Tačiau nėra aptarinėjama galimybė, kad pasiūlymai bus atrenkami pagal mažiausią elektros kainą. Jei būtų kitaip, mechanizmas būtų toks: ESO iš investuotojo superka visą elektrą už, tarkime, 8 centus, tada brangiai parduoda biržoje, gauna didžiulį pelną, kurį skiria VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų – red. past.) mažinimui. Dabar VIAP yra nulinis, o suveikus mechanizmui galėtų būti smarkiai neigiamas ir kilovatvalandės kainą sumažinti keliasdešimčia proc. Antras žingsnis – valstybė galėtų kalbėtis su gamintojais, veikiančiais biržoje”, – reziumavo A.Stankūnas.
Komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas NAGEVIČIUS:
Martynas Nagevičius
„Paklausa yra neadekvati kainai. Kiek elektra bekainuotų, vartotojai elgiasi vienodai. Juk jei ateitum į parduotuvę ir pamatytum, kad kažkas pardavinėja obuolius už 2 tūkst. eurų, jų paprasčiausiai nepirktum. O elektrą perki. Tą valandą, kai ji kainuoja beprotiškai, gali nevartoti – išjungti televizorių, nekrauti elektromobilių. Aišku, supaprastintai kalbu ne apie eilinį vartotoją, kuris nežino, kiek konkrečią valandą elektra kainuoja, o apie stambiąsias įmones. Tačiau problema, kad jos atsiskaitinėja dažniausiai pagal mėnesinius vidurkius, todėl nėra svarbu, kiek konkrečią valandą vartos. Todėl ir nereaguoja į kainą. O kai paklausa nemažėja, ir elektros kainą galima pakelti”, – paaiškino M.Nagevičius.
Anot eksperto, valdžios institucijos galėtų inicijuoti, kad atsiskaitymai už elektrą būtų valandiniai – tada būtų interesas taupyti.
„Ne kiekvienas žinos, kiek kokią valandą biržoje elektra kainuoja, bet automatika, į kurią reikia investuoti, žinotų”, – akcentavo M.Nagevičius.
Jis negailėjo kritikos ir valstybės įmonei „Ignitis”, kuri turėtų reaguoti į rinką: pavyzdžiui, esant brangiai elektrai tuo metu pajungti Kruonio elektrinę.
„O kodėl nepajungia – neaišku, nors tokios techninės galimybės tikrai yra”, – reziumavo ekspertas.
• Izyum. Agresorius priminė apie save atakuodamas Bohorodychne. Tradiciškai puolimas baigėsi nesėkme. Susidaro įspūdis, kad agresoriui prireikė keleto dienų suformuoti bent kažką panašaus į puolimo veiksmams tinkančią grupę (tikėtina veikė ne daugiau nei KTG). Ją gynėjams utilizavus, pagal tendencijas, tikėtina orkams vėl gali prireikti porą dienų kovingumo atstatymui ir puolimo veiksmus galinčio vykdyti vieneto lipdymu.
• Syversk. Ukrainiečiai ir toliau sėkmingai gina ruožą Hryhorivka – Verkhnokamyanske – Ivano-Darivka – Spirne – Berestove. Rusijos pajėgų sumanymas sukaustyti gynėjų vienetus prie Verkhnokamyanske ir bandyti pralaužti gynybą prie Ivano-Darivka – Spirne ruožo, su tikslu išeiti į ukrainiečių gynybos užnugarį, kol kas nesiseka. Pasirodė pirmi puolimo sumanymo keitimo ženklai: šiandien toliau atakuota Verkhnokamyanske iš rytų, bet tuo pačiu smogiant šiai gyvenvietei nuo Bilohorivka (Luhansko sritis), t.y. iš šiaurės rytų. Tokiu būdu siekiama bandyti dalinai izoliuoti (blokuoti) arba apsupti ukrainiečių pajėgas esančias Verkhnokamyanske bei šioje vietoje galimai vystyti sėkmę link Syversk. Kitaip sakant, veiksmai paprastėja, bandoma bukai pralaužti gynybą viename taške. Ar tai tik puolimo variantų ieškojimas, ar jau arčiau tendencijos? Stebėsime situaciją.
• Bakhmut.
a) Svitlodarsk ruože agresorius toliau turi ambicijų sukurti „katilą“ – atakuota Semyhirya (šiaurinis kontaktinės linijos kraštas) ir Novoluhanske (pietvakarinis kraštas). Sunkūs mūšiai tęsiasi.
b) Soledar ruože vyksta intensyvesni mūšiai prie Stryapivka (4 km į rytus nuo Soledar), ukrainiečiai sėkmingai ginasi.
2. Centro ir Zaporizhia sektoriuose toliau be didelių pakitimų. Tik vertėtu paminėti, kad artilerijos pagalba sėkmingai atakuoti RF ginkluotųjų pajėgų kariniai taikiniai Horlivka apylinkėse. Čia esančios tiekimo linijos (aprūpinimo keliai) svarbios ne tik rusų pajėgoms Centro sektoriuje, bet ir puolimui Svitlodarsk ruože.
II. Pietų kryptis. Ukrainiečių smauglys toliau lėtai, bet užtikrintai smaugia orkų paršelį. Agresorius jau nebežino kurias savo tiekimo linijas atstatinėti, nes kasdien gauna vis naujus smūgius. Maža to, kad nefunkcionuojant Antonovo tiltui agresoriaus aprūpinimo grandinės ilgėja beveik dvigubai (nuo 60 km iki 120 km). Tai dar ir šio, ilgesnio, tiekimo kelio pagrindinės dvi arterijos (bottleneck‘ai) – Darivka tiltas per Inhulec upę ir Nova Kachovka tiltas per Dniepr upę jau antra diena talžomi ukrainiečių artilerijos ugnies. Jei taip ir toliau – agresorius bus priverstas savo aprūpinimą užtikrinti laviruojant tarp bandymų vandens kliūtis kirsti pontoninių perkėlų pagalba ir logistikos užtikrinimo oru.
Su pastarąja opcija taip pat ne kažką. Aplink Chersoną ne tik gana drąsiai veikia ukrainiečių aviacija, bet ir kaip saulėgrąžos gliaudomos orkų oro gynybos sistemos. Pavyzdžiui, šiandien prie Zelenotropynske sunaikinta Rusijos pajėgų S-300 baterija. Kontaktinėje linijoje agresorius įvairiose vietose bandė atakuoti, siekdamas neleisti ukrainiečiams gerinti savo pozicijų, tačiau buvo utilizuotas. Rusai toliau apšaudo civilinius ir karinius taikinius Mykolaiv ir Odesa.
******
Egidijus Repečkys
Karas tebevyksta, kaip ir anksčiau, abi pusės pliekia viena kitą artilerija, tačiau tikriausiai galima sakyti, kad diena kiek ramesnė.
Visų dėmesys sutelktas į Chersono sritį, kur prie Vysokopoljės ukrainiečiai sudarė nemažų taktinių nemalonumų trims rusų bataliono taktinėms grupėms. Tikimasi šios grupės sutriuškinimo, nors jau kai kas jau antra diena tvirtina, kad rusai čia pilnai apsupti.
Prie Chersono Ukrainos pajėgų aktyvumas vis didėja, jau kelios dienos kalbama apie čia prasidėjusį jų puolimą, bet kol kas drįsčiau kalbėti tik apie pasiruošimą jam.
Rusai čia taiso ukrainiečių ugnimi apgadintus tiltus, tačiau ukrainiečiai juos ir toliau neskubėdami ir taikliai apšaudys, neleisdami jiems veikti pilnu pajėgumu. Kol galų gale padarys tokius pažeidimus, kad kurį laiką negalės veikti iš viso. Arba, tikėkimės, netikėtai juos užims.
Pagaliau pasirodė žinia apie panaudojimą kare biologinio ginklo, sukurto amerikiečių biolaboratorijose Ukrainoje. Tikriausiai suprantate, kad tai ironija.
Pasak rusų propagandos, viena kaimo moteris prie Sumų upėje rado trijų kiaulių lavonus, užkrėstus afrikiniu kiaulių maru. Aišku, kad tai biologinis ginklas, panaudotas ukrainiečių, ir dabar maras išplis po visą Ukrainą, bei dalį Rusijos. Spėju, kad budri bobutė ten pat vietoje patikrino kiaules dėl užkrato, nes kišenėje visada nešiojasi visus reikalingus reagentus – maža ką tie klastingi banderovcai sugalvos.
Teoriškai galėtų išplisti ir Baltarusijoje, bet propaganda rusų, tai baltarusių nemini. Nors rūpintis dėl Baltarusijos nereikėtų. Išmintingasis Lukašenka priims kokį nors paprastą, bet genialų sprendimą, ir ukrainiečių-amerikiečių biologinė ataka prieš baltarusiškas kiaules baigsis vos prasidėjusi. Tuo labiau, kad neišrinktasis prezidentas nelabai ką šiomis dienomis turi veikti – tai telefonu su Putinu pakalba, tai kokiam supermarkete apsilanko (neaišku į ką labiau, į prekes, ar į padavėjas pažiūrėti).
Kurį laiką neigę, kad Odesą raketomis apšaudė jie, rusai pagaliau ėmė ir prisipažino. Bet sako, kad šaudė į karinį objektą, į sandėlį su amerikietiškomis priešlaivinėmis „Harpoon“ raketomis. Tarsi ukrainiečiai nežinotų, ką su jomis daryti, ir laikytų užrakinę sandėliuke uosto rajone. Šiaip gerai, kad prisipažino, o tai jau visi ėmė įtarinėti tai vietnamiečius, tai šiaurės korėjiečius.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Ukraina, Turkija, Rusija ir Jungtinės Tautos pasirašė Stambulo susitarimą dėl grūdų išvežimo iš Ukrainos uostų. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas suskubo šią informaciją paskelbti „Twitter”. Plodamas katučių Turkijos prezidentas, diktatorius ir Putlerio draugas iš reikalo Erdoganas pareiškė, kad pasirašytas susitarimas dėl grūdų „sumažins bado pavojų” milijardams žmonių. Ir dar pažadėjo, jog Turkija, jei reikės, išminuos visą Juodąją jūrą.
Pasaulio žiniasklaidoje sumirgo foto, kuriose greta minėtų valstybių ir organizacijų vadovų staiposi teroristas Nr.2, Sergėjus Šoigu, dėl kurio kaltės nužudyta šimtai vaikų ir tūkstančiai taikių civilių. Džiugus susitarimas su banditais paskelbtas kaip didžiulė civilizacijos pergalė, nes grūdai dabar neva pažirs į badaujančių milijonų saujas, o laivus su maistu lydės JT palyda. Visi šypsosis ir dėkos Putinui už šimtų milijonų išgelbėjimą nuo bado ir mirties.
Karo nusikaltėlio vadovaujama valstybė iki birželio 7 d. jau buvo pavogusi 500 000 tonų ukrainietiškų kviečių. Dauguma šio krovinio buvo atgabenta sunkvežimiais į okupuoto Krymo uostus, o vėliau gabenama laivais, įskaitant tuos, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.
Rusija, nežiūrint to, kad pati sukėlė pasaulinę maisto krizę, kartu su JT ir NATO valstybe Turkija „sprendžia problemą.“ Argi ne graudu? Ne JT sprendžia galimo bado klausimą ir kaip bausti Rusiją, o pati Rusija sprendžia, ar jai sutikti su JT pasiūlymais, ar pasiųsti visus velniop. Šioje kruvinoje šachmatų partijoje Kremlius gudriai spendžia spąstus ir kerta figūras vieną po kitos.
Lenkija kaltina Vokietiją melu ir apgavystėmis. „Vokietijos pažadai dėl tankų mainų pasirodė esą apgaulingi manevrai”, – teigia Lenkijos užsienio reikalų viceministras Szymon Szinkowski. Po to, kai Varšuva perdavė Kyjivui 200 tankų T-72, Vokietija pažadėjo kompensuoti šarvuotos technikos stygių, tačiau siūlomi vokiški tankai pasirodė senesni ir prastesni, nei tie, kurie iškeliavo iš Lenkijos į Ukrainą. Ačiū dėdei Semui, Lenkija jau gauna tankų iš JAV ir Jungtinės Karalystės, tačiau nepasitikėjimas NATO nare, Vokietija, auga.
Mūsų giliu įsitikinimu, Vokietija ir yra viena priežasčių, dėl kurios karą prieš Ukrainą (Vakarus), pradėjo Rusija. Kremlius, be jokios abejonės, Berlyną priskiria prie tyliųjų sąjungininkų, kurių dėka stringa viskas, kas gali kenkti Kremliui, kas kare traktuojama, kaip tiesioginė ir reikšminga parama. Jei tokių sąjungininkių Maskva Europoje turėtų daugiau, driskių gelžgaliai jau dardėtų mūsų miestų gatvėmis.
Daugiau nei 1000 driskių apsupti Chersono srityje prašo „žaliojo koridoriaus”. Teigiama, jog trys Rusijos bataliono taktinės grupės pateko į ukrainiečių apsuptį ir negali iš jos ištrūkti.
Bideno administracijai liko 6 milijardai dolerių, skirtų karinei Ukrainos paramai. Pinigai turi būti panaudoti iki JAV fiskalinių metų pabaigos rugsėjo mėnesį. JAV nesuteiks Ukrainai ATACMS raketų, kurių nuotolis yra 300 km. Baltieji rūmai baiminasi, kad tai gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, nors jis, mūsų galva, jau vyksta.
JAV paskelbė naują, 270 mln. dolerių vertės, saugumo priemonių paketą Ukrainai, į kurį įeina dar 4 HIMARS, 36 tūkst. artilerijos užtaisų, kai kurios priešlėktuvinės sistemos ir 580 dronų „PhoenixGhost”.
JAV gynybos pareigūnų teigimu, Rusija karui Ukrainoje panaudojo beveik 85 proc. savo kariuomenės. Mes tai priskiriame žurnalistų fantazijoms, nes tokios naujienos – „perkamos“.
Ukrainos karo analitikai prašo (tame tarpe ir mūsų) nustoti raginti pulti okupantą ir suprasti, jog artimiausiu metu, grandiozinio ukrainiečių kontrpuolimo nebus. Nebus staigaus išvadavimo, kurio metu priešas visu frontu atakuojamas lėktuvų, artilerijos ir tankų ugnimi, traukiasi nuo „ura!“ bėgančių į priekį su atkištais durtuvais pėstininkų.
Ukraina kariaudama mokosi ir mokosi vakarietiškų, NATO karybos standartų, kurie kaip diena ir naktis skiriasi nuo rusiškųjų. Rusiškieji standartai yra Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo palikimas, „sovietinės karo mokyklos” pamatas. Tuo tarpu Ukraina pereina į pažangaus kariavimo modelį, paremtą aktyvia gynyba, mobilių taktinių grupių koncepcija ir dominuojančių pajėgų sutelkimu pagrindinio smūgio kryptimis.
Tai kariavimas, paremtas galva ir technologijomis, o ne būdu “užimti bet kokia kaina”. Bet kokia kaina – tai tūkstančiai gyvybių, šimtai ir tūkstančiai vaikų, netekusių savo tėčių ir mamų. Būtent dėl to ukrainiečiai nevykdys masinio kontrpuolimo, siekiant išvaduoti užgrobtas teritorijas “liuboj cienoj”. Matysime pozicinį, “protingą” karą (iš vienos pusės, žinoma).
Ukrainos jungtinės pajėgos pietuose puola iš karto dvejomis kryptimis: Olhyno-Kostyrka ir Potiomkino-Novoznesenskoje. Šiuo metu aktyvūs karo veiksmai vyksta Chersono srities šiaurinėje dalyje.
Okupantai ir toliau vykdo raketų atakas prieš karinius ir civilinius objektus visoje Ukrainos teritorijoje.
Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską kasetiniais šaudmenimis. Sužeisti 3 žmonės.
Ukraina smogė driskių stovyklai ir joje buvusiai karinei įrangai prie Zaporižės AE.
Rusijos kariuomenė raketomis ir artilerija apšaudė 3 Dnipro srities rajonus – Krivij Rihą, Sinelnikovską ir Nikopolį. Į Nikopolį paleista apie 100 sviedinių. Apgadinta 11 privačių namų, užsidegė 2 transporto priemonės ir 3 ūkiniai pastatai, sugadintas geležinkelis, dujų vamzdynai. Sinelnikovskio rajone driskiai apšaudė ir padegė sandėlius, kuriuose buvo laikoma 30 tonų grūdų. Štai jums ir Rusijos pastangos tiekti grūdus pasauliui.
Orda toliau mėgina veržtis Bachmuto kryptimi, tačiau gauna į dantis ir reikšmingesnių postūmių nepasiekia.
Rusai šaudo iš statinių ir raketinės artilerijos sistemų bei tankų palei visą fronto liniją.
Ukrainiečių kariai nusitaikė į Krymo tiltą. Kaip teigia saugumo tyarnybų atstovai, laukiama, kuomet tiltu važiuos sprogstamas krovinys, kurį pakėlus į orą, tiltui būtų padaryta kuo didesnė žala.
Rusijos barbarai sunaikino arba sugadino namus beveik keturiems milijonams ukrainiečių, ir šis skaičius kasdien auga. Šimtai tūkstančių Ukrainos piliečių lieka be pastogės, milijonai gyvena sugadintuose būstuose.
Ekspertų skaičiavimais, Ukrainos būsto fondas patyrė 40 mlrd. nuostolių. Bendras sunaikinimo plotas yra beveik 45 milijonai kvadratinių metrų, sugriauta arba apgadinta 121 tūkst. namų
******
Locked N’ Loaded
Šį kartą dėmesio centre – Pietų kryptis ir „katilas“ prie Vysokopillya. Toliau verda diskusijos ar yra „katilas“ (apsupimas), ar tik orkai turi taktinių problemų, o gal ten išvis nieko neįvyko. Atsakymo neturime, galime tik atsisėdę ant sofos žiūrėti į viešus šaltinius bei daryti prielaidas.
Prieš kurį laiką atsikovoję Potomkyne ukrainiečiai ėmė grasinti nukirsti visą orkų Arkhanhelske placdarmą. Atvykus HIMARS ir suaktyvėjus ukrainiečių artilerijai, orkai pagalvojo, kad ta diena netrukus išauš ir nusprendė kontratakos pagalba perimti iniciatyvą.
Viešai prieinamų žemėlapių duomenys prieštaringi, tačiau tikėtinus variantus galima būtų išskirstyti taip: 1) Vysokopillya kontroliuoja ukrainiečiai arba 2) ten yra „no mans land“, arba 3) orkai kontroliuoja tik pačią gyvenvietę ir siaurą koridorių iki Arkhanhelske. Taigi arba agresorius įsiveržė į Vysokopillya apylinkes (1-2 variantai), o čia ukrainiečių artilerija ir kontrataką juos „užfiksavo“. Kitas variantas (3), orkai „užfiksuoti“ mūšio rikiuotės formavimo vietoje prie Vysokopillya.
Visgi labiau tikėtini 1 arba 2 variantai, kadangi jei Vysokopillya būtų orkų kontroliuojama, flangų apsauga ir aprūpinimas būtų organizuoti geriau. Bet svarbiausias dalykas, labai tikėtina, kaip minėjome visuose variantuose, kad agresorius čia yra „užfiksuotas“.
Reikia suprasti, kad „katilo“ taip kaip jį supranta Antro pasaulinio karo entuziastai nėra. Agresoriaus manevrinių vienetų fiksavimas pirmiausia užtikrinamas toli gražu ne keliais apsupties žiedais ir operaciniais rezervais, galinčiais reaguoti į bandymus išsiveržti iš taip vadinamo „katilo“.
Tam ukrainiečiams reikėtų bent poros pilnaverčių mechanizuotų brigadų, o tokių laisvų pajėgų jie neturi. Agresoriaus fiksavimas yra pirmiausia užtikrinamas artilerijos, gynybinių pozicijų ir lokalių kontratakų pagalba, kur didžiausias krūvis tenka artileristams. T.y. agresoriaus susisiekimas su pagrindinėmis pajėgomis fiziškai ant žemės neperkirstas, gauti tiekimą, rotuoti pajėgas ir atsitraukti orkai dar gali. Rusų placdarmas prie Vysokopillya kryžmine netiesiogine ir toliašaude tiesiogine (pvz.: tankų) ugnimi apšaudomas iš trijų pusių. Tad labiau tinkamas terminas, kuris paplitęs į rytus nuo Lietuvos, būtu „ugnies maišas“ (ru. Огневой мешок).
Kalbama apie 1000 į apsuptį papuolusių rusų karių. Tai sudaro apie 1,5 BTG arba kitaip vieną sustiprintą (+) BTG. Kai kurie analitikai (pvz.: CIT), kritiškai vertindami tokio apsupimo galimybę, kaip argumentą pateikia jog apie 1000 karių Vysokopillya gyvenvietėje nesutalpinsi. Tačiau ne visi jie turi būti gyvenvietėje. Pagal vadovėlį BTG gynyboje gali išsiskleisti iki 5 km frontu ir 2 km į gilį. O miestas, kaip aplinka, gali vienetus dar labiau sutankinti. Šiuo atveju Pietų kryptyje tiek ukrainiečių, tiek agresoriaus vienetų atsakomybės rajonai yra didesni dėl manevrinių vienetų trūkumo. Tuo labiau, čia esantis karių skaičius yra didesnis nei viena BTG, tad atsakomybės rajonas turėtų didėti.
Viešų šaltinių duomenimis Arkhanhelske – Vysokopillya ruože veikia Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų 11-osios gvardijos oro desanto šturmo brigados BTG. The Insider straipsnyje minima, kad apsupime yra 3 BTG likučiai, tarp kurių yra specnaziorų ir tankų kuopos (KTG), vėlgi tikėtina ne pilnos sudėties. Iš viso to kyla keli elementarūs klausimai:
Iš kur pas desantininkus tankų vienetai, mūsų skaitytojams klausimų kilti neturėtų, kadangi jie žino, kad jau „Zapad“ pratybose VDV vienetai veikė kartu su tankai, o kai kurie desantininkų daliniai savo struktūrose turi tankų batalionus. Ar ši konkreti BTG turėjo tankų kuopą ir koks jos kovinis pajėgumas (sudeginta, sulūžusi) klausimas kitas?
Iš kur 3 BTG likučiai, jei ruože veikė tik 1 BTG? Čia klausimas įdomesnis. Viešų šaltinių duomenimis, gynyboje esančios 11-osios oro desanto šturmo brigados BTG kaimyninis vienetas iš dešinės (rytų) yra 205-osios atskirosios motošaulių brigados BTG, o dar ryčiau gynyboje stovi rusų 10-osios GU (anksčiau – GRU) spec. paskirties brigados BTG.
Ar galima įsivaizduoti, kad orkai nuėmę visas tris BTG, metė jas į siaurą ruoželį prie Vysokopillya (net nukraujavusias 3 BTG čia tikrai nesutalpinsi niekaip), tokiais veiksmais apnuogindami visą ruožą nuo Arkhanhelske iki Dniepro upės?
Vargu. Labiau tikėtina, kad prie desantininkų BTG buvo priskirta tankų kuopa iš 205-osios brigados ir specnaziorų kuopa iš 10-osios brigados.
Kaip visa desantininkų BTG su priskirtomis kuopomis galėjo atsidurti priešakinėse pozicijose? Jei ši, 11-osios desanto brigados BTG skirta tam, kad atakuodama suardytu ukrainiečių planus pulti, tada kas gina jos atsakomybės rajoną?
Gal Vysokopillya veikė tik dalis minimos BTG su tam tikrais priskirtais vienetais ir būtent jie pateko į apsupimą? O galbūt iš 11-osios desanto brigados BTG gynybos ruožą perėmė gylyje esanti 34-osios atskirosios motošaulių brigados BTG? Abu variantai galimi.
Taigi kol kas šį fronto vieta yra neaiškiausia, bet tuo pačiu ir pati įdomiausia. Toliau stebėsime ir analizuosime šią ir kitas situacijas. Vizualizacijai viršuje pridedams žemėlapį iš Twitter paskyros „Def Mon“.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Vokietijos vicekancleris, ekonomikos ir klimato apsaugos ministras Robertas Habekas pareiškė, kad pradėti naudoti Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2” yra „kategoriškai neįmanoma”, nes tai reikštų didėjančią priklausomybę nuo Rusijos dujų, o Europa negali sau to leisti. ” – Tai būtų baltos vėliavos iškėlimas”, – sakė Habekas. Kalbėdamas apie dujų krizės sprendimą, vicekancleris ir ministras Habekas pažymėjo, kad Vokietija kol kas gana gerai išgyvena (energetinę) krizę.
Baltos vėliavos iškėlimas, tai jau tikrai taip. Bet mus domina kitas šio pasisakymo kampas – o tai kaip čia, škia, gaunas? Kažkas Vokietijos politiniuose sluoksniuose jau brandina šią idėją, kad ponas Habekas mato reikalą apie tai pareikšti?
Vadinamoji Padniestrės Moldovos respublika ketina siekti nepriklausomybės ir prisijungimo prie Rusijos. Tai pareiškė Padniestrės „užsienio reikalų ministras” Vitalijus Ignatjevas. ” – Padniestrės vektorius per visus jos gyvavimo metus nesikeičia, ir tai atspindi 2006 m. rugsėjo 17 d. referendumo rezultatai, kuriuose aiškiai teigiama: nepriklausomybė ir laisvas prisijungimas prie Rusijos Federacijos. Šalies nepriklausomybė yra besąlygiškas prioritetas”, – sakė jis.
Referendumus jau matėm, čia nieko nauja. Tik kaip tą nepriklausomybę ir prisijungimą prie teroristų valstybės vienu metu suderint?
Oro gynybos sistema IRIS-T vis dar gaminama Vokietijoje ir vasaros pabaigoje bus paruošta išsiuntimui į Ukrainą, pažadėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock. „ – Mūsų, kaip ir daugelio Europos valstybių, problema yra ta, kad neturime visko, ko reikia Ukrainai. Todėl Ukrainai siųsime, pavyzdžiui, IRIS-T, vieną moderniausių oro gynybos sistemų, kuri šiuo metu dar tik gaminama ir, tikimės, bus parengta vasaros pabaigoje. Todėl visada tikriname, ką dar galime padaryti, kad dar labiau paremtume Ukrainą”, – sakė ji.
Nu. Metų gale. Tai nieko tokio, mes bokserių – pėstininkų kovos mašinų – jau kokie septinti metai laukiam. Skirtumas tik tas, kad Lietuvos atveju, mokesčių mokėtojai moka šimtus milijonų eurų, jei ne virš milijardo.
Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto Maskvoje dalyvauja derybose dėl dujų tiekimo. ” – Atvykome į Maskvą. Mūsų laukia dvi užduotys: užtikrinti, kad Vengrijos žmonėms būtų tiekiamos gamtinės dujos, ir pabrėžti, kad norime kuo greičiau pasiekti taiką”, – ketvirtadienį savo „Facebook” puslapyje paskelbė P. Szijjarto. Pagal praėjusiais metais pasirašytą 15 metų trukmės sutartį su Rusijos energetikos milžine „Gazprom” Vengrija per metus gauna 3,5 mlrd. kubinių metrų dujų per Bulgariją ir Serbiją, o dar 1 mlrd. kubinių metrų – vamzdynu iš Austrijos.
Kaip suprantam, „Globus“ žirnelių ir vengriškų semkių Rusijos parduotuvėse tikrai netrūks. Tokia va štai NATO ir ES valstybė, siekianti, suprantate, taikos. Bet dujų – visų pirma.
Turkija paskelbė, kad šiandien Ukraina, Rusija, Turkija ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasirašys susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą atnaujinimo.
Nerealiai daug haipo, bet mes stebime šį dylą su vis didėjančiu nerimu. Kiek susitarimų, paliaubų, taikos sutarčių, savitarpio pagalbos memorandumų jau buvo pasiekta ir pasirašyta? Ar Rusija bent vieno iš jų iki galo ir taip, kaip sutarta, laikėsi? Kremlius turi paruošęs ne vieną šlykštų siurprizą ir mes greit pamatysim, koks iš jų numatytas šiam atvejui.
Baltarusijos „prezidentas“ Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija, Ukraina ir Vakarai turi susitarti sustabdyti konfliktą Ukrainoje, kad išvengtų „branduolinio karo bedugnės”, ir primygtinai reikalavo, kad Kyjivas priimtų Maskvos reikalavimus. ” – Turime sustoti, susitarti, užbaigti šią netvarką, operaciją ir karą Ukrainoje”, – amsėjo Putlerio rankinis šunelis.
O kodėl tik Kyjivas turi priimti reikalavimus? O tai kaip dėl sojūzo atstatymo, NATO sienų grąžinimo į 1997-uosius ir JAV nešdinimosi iš Europos? Atmintis nuo bulvių spirito šlubuoja, ar čia toks labai gudrus strateginis ėjimas? Labai gudrus, labai labai.
Driskių orda rytuose suintensyvino puolimą Bachmuto, Siversko, Soledaro ir Vuhlehirsko kryptimi tam, kad vėliau judėtų link Slovjansko ir Kramatorsko.
Tuo tarpu pietuose dėl aktyvių ukrainiečių partizanų veiksmų, rusai verčiasi per galvą Chersone ir apylinkėse darydami kratas ir ieškodami ginklų, sprogmenų, informacinių atsišaukimų ir lapelių, taip bandydami suardyti vis didėjantį rezistencijos tinklą.
Susprogdintas Antonovskio tiltas per Dniprą okupantams kelia didžiulį galvos skausmą. Norint atstatyti logistikos grandinę, reikia veikti skubiai, ko ukrainiečių jungtinės pajėgos tik ir laukia. Ką jau ką, o pontonines perkėlas ukrainiečiai skandinti moka. Kartu su maskoliais ir visa jų technika.
Juodojoje jūroje trys orkų koviniai laivai, saugiu atstumu nuo pakrantės priešlaivinių sistemų Harpoon, ginkluoti sparnuotomis raketomis „Kalibr“, dreifuoja laukdami įsakymo smogti.
Rytuose tęsiasi mūšiai aplink Pokrovske ir Vuhlehirską, o šiaurės rytuose naktį ir paryčiais driskiai pliekė Černihivo, Sumų ir Charkivo rajonuose iš visko, kas papuola po ranka.
Neturėdami pakankamai šaudmenų ir technikos, rusai naudoja priešlėktuvinių sistemų žemė – oras raketas taikiniams ant žemės pasiekti. Tai reikškia, kad tikslumas yra niekinis, o šalutinė žąla nenuspėjama, bet rusams tai niekada ir nekėlė jokių problemų.
Pietryčiuose rusai visą naktį artilerijos ir aviacijos smūgiais griovė infrastrukūrą Dnipro rajone bei netoli Zaporižės. Apgadintos trys mokyklos.
Chersono apylinkėse ukrainiečiai sunaikino du rusų amunicijos sandėlius ir penkis atraminius punktus.
G. Kasparovas sako, kad Putleris pergalę Ukrainoje paskelbs per savo 70 metų jubiliejų spalio 7 d.
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis. 1) Šiaurinis flangas.
• Charkiv. Agresorius vis bando pralaužti ukrainiečių gynybą prie Pytomnik, tačiau nesėkmingai. Kontaktinė linija nusistovėjusi, ukrainiečiai įsirengė geras gynybines pozicijas. Ant žemės – kovinės lygiosios, tačiau agresorius vis dar turi ženklų netiesioginės ugnies, raketų ir aviacijos pranašumą. Kadangi ukrainiečiams šiame sektoriuje negręsia problemomis (kaip prie Syversk ar Bakhmut), o sėkmę pasiekti taip pat būtų labai sunku (kaip prie Cherson), todėl čia pokytį mūšio lauke darančių ginklų sistemų (HIMARS, Pzh2000, Caesar) bei išmaniosios amunicijos panaudojimo nematome. Ši ginkluotė tiekiama į prioritetinius sektorius. Dėl šios priežasties tikėtina orkų ugnies priemonių viršenybė dar kurį laiką šioje vietoje bus.
• Izyum. Sektoriuje štilis. Savo laiku trečia pagal dydį (po Severodonetsk ir Bakhmut) orkų grupuotė įklimpo ir dūsta ukrainiečių gynyboje. Prie Izyum rotacija vyksta sektoriaus viduje, apsikeitimas manevriniais vienetais organizuojamas su Charkiv sektoriumi. Neatmestina, kad kažkas atjuda iš Lyman, tačiau tokia rotacija ir papildymas šiuo metu neturi perspektyvos atkurti pilnaverčio puolamojo potencialo Izyum sektoriuje.
• Syversk. Ukrainiečiai toliau gina kontaktinę liniją. Agresorius ryte skelbėsi užėmęs Berestove, tačiau jau po pietų gyvenvietę atakavo su artilerija, aviacija ir manevriniais vienetais. Kitaip sakant, vėl apsimelavo, na nebent „savi šaudė į savus“. Bendrai susidaro įspūdis, kad puolimas čia kiek prislopo. Arestovičiaus teigimu, tai sietina su 3 kartus sumažėjusiu agresoriaus artilerijos intensyvumu. Manytume, kad priežastis ne tik tame. Ta tariama „operacinė pauzė“ taip ir neįvyko, Syversk link puola iš esmės tos pačios pajėgos, kurios puolė Severodonetsk ir Lysychansk miestus.
Taip, kai kurie manevriniai vienetai gavo progą pailsėti, buvo papildyti, tačiau operacinio lygmens ešelonų keitimo (rotacijos) nematyti – kai vienoje operacijoje išsekusias pajėgas X naujoje operacijoje arba kitoje operacijos fazėje pakeičia šviežios pajėgos Y).
• Bakhmut. Ukrainiečiai toliau neprileidžia orkų prie Bakhmut, tad agresorius bando susirinkti trupinius. Siekia išlyginti frontą ir atakuoja kairiajame, atsiliekančiame, flange (Novoluhanske, Semyhirja). Sekasi ne kaip, tačiau panašu orkai ir toliau bandys išlikti ištikimi sau, taigi tikėtina, sieks uždaryti šiame ruože esančias gynėjų pajėgas į „katilą“, su tikslu sujungti savo puolimo ašis linijoje Vershyna – Dolomitne arba bandys čia surengti mini apsupimus, kadangi kontaktinė linija yra itin vingiuota.
2) Centras. Agresorius toliau atakuoja Kamyanka, tačiau nesėkmingai. Didelių pakitimų nėra.
3) Zaporizhia. Be pakitimų.
II. Pietų kryptis.
Ukrainiečiai ir toliau sėkmingai atakuoja rusų svarbius taikinius (HVT): sandėlius, vadavietes, ryšio priemones ir pan. Vis daugiau liudijimų, kad ukrainiečiai naudoja išmanią artilerijos amuniciją, ženkliai padidinančią šūvio nuotolį ir tikslumą (pvz.: standartinė M777 amunicija veikia iki 24 km., Excalibur iki 40 km.). Pasirodė pranešimų, kad po smūgių Antonovo tiltas uždarytas kariniam transportui, tačiau kad tuo įsitikinti reikia dar keleto dienų.
Džiugu, kad ukrainiečiai vakar atakavo orkų svarbius taikinius Skadovsk. Ši gyvenvietė yra agresoriaus logistinis centras, kuriame perskirstomi kroviniai ir vienetai atvykstantys iš Krymo. Ji giliame rusų užnugaryje (beje ant HIMARS efektyvaus šūvio nuotolio ribos), tad dabar tai kas išlėkė į orą net nepateko į frontą. Tokiu būdu agresoriui ne tik gręsia užsilenkti kontaktinėje linijoje, bet ir išlėkti į orą savo pajėgų operaciniame užnugaryje.
Dabar jau trikdoma visa agresoriaus tiekimo sistema, kuriamas atgrasymo efektas. Orkų propagandistams žiedinis raumuo virpa rimtai. Jie jau kalba, kad ukrainiečių kontrpuolimas prasidės netrukus. Tikėdamiesi sujaukti ukrainiečių planus skelbia, kad jis prasidės Arkhanhelske. Kažkaip nuojauta kužda, kad ukrainiečiai dėl to nelabai pergyvena.
*****
Tankas Twardy, šaltinis unian.net
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Putleris Maskvoje vykusiame forume „Stiprios idėjos naujiems laikams” tvirtino, kad Vakarų sankcijos turėtų padėti Rusijai įveikti „technologinę priklausomybę”, o raginimus taupyti vandenį ir elektrą Vakaruose jis pavadino „beprotybe”.
Karo nusikaltėlis teigė, kad neseniai jam buvo parodyta nuotrauka, platinama Europoje, kurioje žmonėms patariama praustis tik keturiose kūno vietose, kad „supykdytų Putiną”. Baigdamas savo pezalus, kaip jau įprasta, „didingos valstybės vladyka“ apkaltino Vakarų šalis „neokolonializmu ir rasizmu” bei užsiminė, kad „artėja naujas pasaulio istorijos etapas”.
Dėl naujo pasaulio etapo neabejojame ir mes – jame rusofašistų valdomai Rusijai vietos nebus. Arba ji pasikeis, pripažins nusikaltimus ir per atgailą taps bent jau pusiau demokratine, tačiau nekeliančia grėsmės kaimynams, arba dar kurį laiką kartu su Šėkorėja bus nenaudojama pasaulio išviete.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovo vertinimais, nuo tada, kai Maskva vasario mėnesį kartu su Baltarusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, Rusijos pusėje jau žuvo apie 15 000 karių, o sužeista maždaug tris kartus daugiau, per saugumo konferenciją JAV Aspeno mieste sakė CŽV direktorius Williamas Burnsas. Kremlius oficialiai neatskleidė jokių skaičių apie ordos nuostolius, tuo tarpu Ukrainos generalinis štabas teigia, kad žuvusių rusų karių skaičius artėja prie 40 tūkstančių.
Vokietijos nacionaliniai geležinkeliai „Deutsche Bahn” (DB) planuoja pradėti teikti krovininių traukinių paslaugas, kad galėtų vežti Ukrainos eksportuojamus grūdus į Vokietijos uostus ir pakrauti į laivus, pranešė DB. Grūdai geležinkeliu bus gabenami į Vokietijos uostus, įskaitant Rostoko, Hamburgo ir Brako uostus, teigė DB.
Išsamesnės informacijos apie pajėgumus nepateikta, tačiau planuojama, kad keli traukiniai per savaitę Ukrainos grūdus veš iš Rumunijos. Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas birželio mėnesį sudarė apie 2,5 mln. tonų palyginus su 6 mln. tonų grūdų per mėnesį iki Rusijos invazijos vasario 24 d.
Operatorius pranešė, kad po 10 dienų trukusio techninio aptarnavimo sustabdymo pagrindiniu dujotiekiu iš Rusijos į Europą „Nord Stream 1“ pradėjo tekėti gamtinės dujos, jų srautas yra gerokai mažesnis nei turimas pajėgumas. Dujotiekis į Vokietiją buvo uždarytas nuo liepos 11 d. dėl kasmetinių techninės priežiūros darbų. Operatorius „Nord Stream AG” pranešė, kad ketvirtadienio rytą dujos vėl pradėjo tekėti, tačiau prireiks šiek tiek laiko srautui padidinti, tikimasi panašaus dujų kiekio, koks buvo iki techninės priežiūros. Tačiau Rusijos „Gazprom” pranešė, kad ketvirtadienį bus tiekiama tik apie 30 proc. dujotiekio pajėgumų – 10 proc. mažiau nei iki techninio aptarnavimo pradžios.
Atrodo, varlę puode Kremlius nusprendė virti ant mažos ugnies ir labai lėtai. Sakoma, kad tokiu būdu į šaltą vandenį panardinus šaltakraujį gyvūną jis taip ir išverda, nesupratęs, kad jau senai laikas buvo iš puodo iššokti. Suprantama, kad tai mitas, ir varlė realybėje iš tokio puodo iššoka nelaukdama savo paties galo. Apie kai kurias Vakarų valstybes, deja, mes negalime to pasakyti – jų savivokos lygmuo, deja, bet atrodo, žemesnis nei žaliaskūrės kvaksės.
Rusijos terorizmo ir melo reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė, kad keičiasi „geografiniai tikslai”, kurių siekiama vykdant plataus masto invaziją į Ukrainą. Dabar, pasak Putlerio šuns, Rusija ketina „išvaduoti” Chersoną, Zaporižę ir kelis kitus regionus. ” – Kai vyko derybininkų susitikimas Stambule, buvo viena geografinė padėtis, ir mūsų noras priimti Ukrainos pasiūlymą buvo pagrįstas šia geografine padėtimi, 2022 m. kovo pabaigos geografine padėtimi. Dabar geografija yra kitokia. Tai ne tik DLR ir LLR, bet ir Chersono sritis, Zaporižės sritis ir daug kitų teritorijų”, – sakė S. Lavrovas. Įžūlus melagis pagrasino, kad jei Vakarai aprūpins Kyjivą tolimojo nuotolio ginklais, „specialiosios operacijos” Ukrainoje geografinės užduotys bus dar labiau nutolintos.
Niekas nepasikeitė – Rusijos ir Putlerio tikslas yra ant kelių parklupdyti, apsiašaroję ir apsiseilėję, su ištiesta ranka, nusižeminę jarlyko maldaujantys Vakarai. Ukraina yra tik pirmas žingsnis siekiant Kremliaus didybės. Blogiausia, kad bunkeriniams nusikaltėliams atrodo, kad Vakarai jau pradeda šniurkščioti ir tuoj paleis dūdas. Atrodo, ar taip yra iš tiesų? Štai kur klausimas.
Be pakitimų. Okupantai daugiausia pastangų deda bandydami žengti Siversko ir Bachmuto kryptimis, taip pat vėl suintensyvėjo puolimas Vuhlehirsko kryptimi. Norima užimti šiluminę elektrinę ir per elektros energijos gamybą kontroliuoti regioną, be to, per šį miestą eina logistine prasme svarbus greitkelis Kyjivas – Luhanskas.
Šįryt masiškai ašaudžius Charkivą, 2 žmonės žuvo ir mažiausiai 19-a buvo sužeista.
Enerhodare rusų okupacinės pajėgos gyventojams dalina Rusijos Federacijos pasus. Melitopolyje rusiškų pasų dalyboms talkina ir Maskvos patriarchato šventikai.
Naktį raketomis ir vėl smogta Mykolajivui. Sunaikinti humanitarinės pagalbos sandėliai.
Rytuose ties Ivano Darjivka vyksta žiaurūs mūšiai, rusai veržiasi į gyvenvietę su tolimesniu tikslu judėti link Siversko iš pietryčių pusės, taip apglėbiant pastarąjį miestuką iš dviejų pusių.
Išilgai fronto linijos pastarąją parą netilo artilerijos apšaudymai.
Ukrainiečių jungtinės pajėgos pietuose, nežiūrint visos orkų propagandos, kuri bando paneigti sėkmingai naudojamų HIMARS sistemų pranašumą prieš sovietinius Smerč, ruošiasi užbaigti sėkmingai pradėtą tilto per Dniprą griovimą ir sudaryti sąlygas galimam kontrpuolimui Chersono link artimiausių savaičių bėgyje.
Lenkija pažadėjo Ukrainai netrukus perduoti tankus PT-91 Twardy, vietoje kurių iš JAV gaus tankus Abrams. Lenkų tankai iš esmės yra niekas kitas kaip gerokai modernizuoti sovietų T-72.
*****
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Ukrainos gynėjai išlaisvino daugiau kaip tūkstantį Ukrainos miestų ir kaimų, Atlanto tarybos diskusijoje pareiškė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Dar daugiau nei 2 500 mažų kaimų ir miestelių bus išvaduota. Reznikovo įsitikinimu, Rusija sės prie derybų stalo tik po triuškinančio smūgio mūšio lauke. Kaip greitai Ukrainos teritorija bus išvaduota nuo rusofašistų priklauso nuo to, kokiu tempu iš Vakarų bus gaunami ginklai ir amunicija.
Panašu, jog Vokietijos kancleris nenori triuškinančio Rusijos pralaimėjimo. Kyjivo teigimu, Olafas Scholzas sumažino karinę pagalbą Ukrainai, nors žadėjo ją padidinti. Federalinė vyriausybė paskelbė atnaujintą Ukrainai skirtų ginklų sąrašą. Teigiama ,kad per pastarąsias tris savaites Ukraina iš Vokietijos gavo dvi siuntas: 42 000 vienetų maisto paketų ir 102 šarvuočius. Paskutinį kartą, tai yra birželio 21 dieną, į Ukrainą atvyko septynios vokiškos savaeigės haubicos, dar 5 000 šalmų, kovos su bepiločiais orlaiviais įranga, atsarginės transporto priemonių dalys. Nuo kovo 30 d. iki birželio vidurio, kada vyko mūšiai dėl Severodonceko ir Lysičiansko, Vokietija Ukrainai atgabeno mažiausiai įrangos.
Vokietijos opozicija kanclerio veiksmus, kai žodžiai skiriasi nuo darbų, vadina gėdingais. Mums šie Vokietijos kanclerio veiksmai atsiduoda Kremliaus kvapeliu.
Ursula Von Der Leyen iš Azerbaidžano grįžo ne tuščiomis. Europos Sąjunga pasirašė naują susitarimą dėl dujų, pagal kurį iki 2027 m. gamtinių dujų importas padvigubės ir sieks 20 mlrd. kubinių metrų per metus.
Putinas atvyko į Iraną. Užsienio žiniasklaida pastebi, kad nuo invazijos pradžios Putinas pirmą kartą lankosi ne Sovietų sąjungos šalių teritorijoje. Putleris susitiko su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi, Irano aukščiausiuoju vadovu ajatola Ali Khamenei ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Diktatoriai derino Sirijos karo, Ukrainos ir grūdų tiekimo reikalus. Rusija ir Iranas sudarė preliminarų susitarimą dėl naftos ir dujų projektų plėtojimo už 40 mlrd. JAV dolerių. Iranui priklauso didžiausios gamtinių dujų atsargos, lenkiančios Rusiją.
Putinas savo draugeliui Erdoganui pareiškė, kad būtina atšaukti Rusijai taikomas sankcijas, kurios trukdo grūdų eksportui. Putleris pasirengęs eksportuoti 30 mln. tonų grūdų ir maisto produktų bei 50 mln. tonų trąšų. Vagis ir teroristas ieško advokatų kruvinų ir juodų darbų tęsimui.
Įdomiausia, kad NATO šalies vadovas su kitais dviem diktatoriais tariasi dėl vogtų grūdų eksporto, net neįtraukdamas Ukrainos, tarsi jos nebūtų. Mes šaipomės iš realpolitik ir tęsiamų sandorių su teroristų valdoma Rusija, bet tuo pat metu apsimetame, kad Turkija su diktatoriumi priešakyje, spaudžiančiu ranką karo nusikaltėliui ir parceliuojančiu Ukrainos turtą, yra mūsų sąjungininkė.
Ar čia pasaulis iškrypo, ar čia mes kažko nebesuprantam ir mus reikia išmesti į moralinių vertybių šiukšlyną, kuriame jau senai pūna teisingumas, tiesa ir savigarba?
Kremlius praneša, kad Rusijos dujotiekio „Nord Stream 1” dujų srautas bus atnaujintas laiku, tačiau sumažinta jo apimtis. “Streamas” jau išbandytas ir bus paleistas ketvirtadienį. Prasidės, tiksliau, tęsis, Europos šantažas kruvina rusiška smarve.
Nepaisant “gerų žinių” Europa ruošiasi visiškam Rusijos dujų srautų nutraukimui, kas tikrai džiugina.
Tuo tarpu ateinančių dvejų metų bėgyje ketinama pradėti tiesti Rusijos ir Kinijos dujotiekį, kurios ilgis sieks 2 600 km. Tikimasi, kad jis bus pradėtas eksploatuoti 2030 m., kas mus – iš dalies – taip pat džiugina.
Prancūzija siunčia daugiau „Cezar” patrankų į Ukrainą: papildomos šešios prancūzų gamybos „Cezar” artilerijos sistemos, kurias prezidentas Emmanuelis Macronas birželį pažadėjo Ukrainai, jau pakeliui į Ukrainą. Dvylika “Cezarių”, garsėjančių savo tikslumu ir mobilumu, jau “darbuojasi” fronto linijoje.
Jungtinės Karalystės žmonės dėl sparčiai augančių maisto ir energijos kainų susiduria su didžiausiu darbo užmokesčio sumažėjimu per daugiau nei du dešimtmečius. Realusis darbo užmokestis, apskaičiuotas atsižvelgiant į infliaciją, nuo kovo iki gegužės mėnesio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 2,8 %. Gegužės mėnesį kainos Jungtinėje Karalystėje pasiekė aukščiausią lygį per 40 metų.
Dėl to britai gali “dėkoti” Rusijai, po kurios (ir Baltarusijos) invazijos į Ukrainą, įsisuko infliacijos karuselė. Maisto produktų infliacija pasiekė 10 % ir britai maistui bei būtiniausioms prekėms papildomai išleis maždaug 454 svarus, o išaugusios sąskaitos už energiją milijonams namų ūkių nuo spalio mėnesio viršys 3 000 svarų per metus. Tačiau Borisas kaip mat pažadėjo 400 svarų sterlingų subsidijas vienai šeimai, kas padėtų milijonams žmonių apmokėti sąskaitas už energiją.
Neverkit. Mokykitės iš lietuvių, kurie nepergyvena dėl vienos didžiausių infliacijų tarp ES šalių.
Sirija nutraukė diplomatinius ryšius su Ukraina atsakydama į jos ankstesnį tokį pat žingsnį birželio mėnesį dėl to, kad Sirija pripažino kažkokios liaudies Donecke ir Luhanske respublikas.
Baisu, labai labai.
Okupantai daugiausia pastangų deda bandydami žengti Siversko ir Bachmuto kryptimis. Donbaso vakaruose rusai skubiai tvirtina pozicijas, kaip spėjama, laukdami ukrainiečių kontrpuolimo.
JAV įspėja Ukrainą, kad Rusija skuba aneksuoti užgrobtas teritorijas. Tai, mūsų įsitikinimu, daroma tam, kad okupuotų teritorijų vadavimas būtų traktuojamas kaip agresija prieš Rusijos Federaciją.
Ukrainos pajėgos smogė ir smarkiai apgadino Antonovskio tiltą, kuris yra labai svarbus rusofašistams pietų Ukrainoje aprūpinti, pranešė regiono pareigūnas. Maskvos remiamos laikinosios Rusijos kontroliuojamos pietinės Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas sakė, kad Ukrainos kariuomenė 11 kartų raketomis smogė į tiltą per Dnipro upę.
Prie Charkivo užfiksuoti 7 sprogimai.
Driskiai iš haubicų ir gradų apšaudė Huliaipolę. Sunaikinta civilinė infrastruktūra, pranešama, jog yra aukų.
Dnipro, Charkive, Zaporižėje, kituose Donecko srities miestuose šįryt gaudžia oro pavojaus sirenos.
Charkivo rajone, pliekdami iš artilerijos, rusai apgadino mažiausiai 11 gyvenviečių.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba virš Chersono srities numušė rusų naikintuvą Su-35.
Avdijivkos, Kramatorsko, Siversko kryptimi nesiliauja artilerijos lietus. Intensyviausia ugnis – Bachmuto kryptimi.
Okupantai vykdo intensyvią žvalgybą bepilotėmis skraidyklėmis Pietų Buho kryptimi.
Juodosios jūros vandenyse dreifuoja trys sparnuotųjų raketų „Kalibr” nešėjai.
Ukrainos kariuomenė praneša, kad Rusijos Federacijos Šiaurės laivyno vadovybė imasi prevencinių priemonių dėl labai žemo karinės drausmės lygio kariniuose daliniuose. Kariai girtuokliauja, atsisako vykdyti vadų įsakymus. Kituose driskių daliniuose suirutė dėl šaudmenų, maisto ir vandens stygiaus.
Rusai giriasi suardę logistikos grandines, kuriomis Vakarai tiekia paramą ginkluote. Rusų žvalgyba esą raportuoja savo karo nusikaltimų vadams, kad ukrainiečiams trūksta amunicijos HIMARS ir kitoms artilerijos sistemoms.
Vakar okupantai skindamiesi kelią beatodairiška ugnimi prasiveržė link Pokrovske kaimo, maždaug 9,5 km į rytus nuo Bachmuto centro.
Naujoji Belgijos užsienio reikalų ministrė Adža Liabib 2021 m. liepą lankėsi okupuotame Kryme. Apie tai, kad Liabib, tuometinė televizijos laidų vedėja ir žurnalistė, buvo okupuoto pusiasalio teritorijoje, liudija jos pačios ir kitų asmenų įrašai socialiniuose tinkluose, taip pat komentarai televizijos laidose.
*****
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Karas prieš Ukrainą baigsis po keturių – šešių mėnesių ir virs „įšaldytu konfliktu”, mano buvęs NATO jungtinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas James Stavridis. Admirolas įžvelgia abiejų pusių išsikvėpimą ir okupanto nusilpimą.
Kitas JAV atsargos generolas Ben Hodges teigia, kad Ukraina gali nustumti Rusijos karius iki prieškarinių sienų. Hodges, panašiai kaip Stavridis mano, kad Rusijos pajėgos yra „išsekusios”. Viskas, esą, dabar priklauso nuo Vakarų sankcijų ir tiekiamų ginklų. Generolas pastebi, kad po 20 savaičių trukusio karo Rusija pasiekė mažai teritorinių laimėjimų. Ukrainos pergalės raktas – rusų artilerijos pranašumo panaikinimas.
Rusija šiuo metu yra okupavusi daugiau nei 126 610 kv. km. Tie “maži Rusijos teritoriniai laimėjimai“ yra penktadalis Ukrainos, prilygstantis daugiau nei pusei Didžiosios Britanijos, 42 proc. Italijos, trečdaliui Vokietijos arba beveik dvejoms Lietuvoms.
Mes labai gerai suprantame, kad tiek jūs, tiek milijonai europiečių labai nori sužinoti, kada ir kaip baigsis karas. Tikriausiai, dėl laimingos ir greitos karo pabaigos daug kas paklotų nemenkas sumas. Tačiau tokias ir panašias prognozes vertiname kaip pozityvų šališkumą, paremtą kitomis „autoritetingomis“ subjektyviomis įžvalgomis.
Komercinė žiniasklaida yra visų pirma verslas, ji skelbia tai, ką žmonės nori girdėti, kitaip tariant, parduodama ta informacinė prekė, kuri geriau perkama (skaitoma, žiūrima). Informacija yra parenkama ir pateikiama dažniausiai pagal vyriausiojo redaktoriaus nuomonę, kuri labai glaudžiai susijusi su jam mokama alga, kintančia priklausomai nuo reklamos pardavimų. Vangos pranašystės kare yra puiki psichologinių operacijų medžiaga, tačiau su skaičiais, faktais, kurie yra „ant žemės“, jos turi mažai ką bendro.
Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Ukrainai užpuolus Krymą, ateis „paskutinė diena”. Buvęs Rusijos prezidentas įsijautė į mesijo Putlerio vyriausiojo apaštalo bei ginklanešio vaidmenį, ir tuoj tuoj paskelbs paskutiniojo teismo dieną. Pasaulio pabaiga, verčiame meškiuko kalbą mes, yra tariamo ligonio rankose.
Pasaulio teroristas Nr. 1 Putinas pareiškė, kad Rusija dėl sankcijų neatsisakys mokslo proveržio ir toliau kurs pažangias technologijas. „Daroma labai daug kliūčių”, todėl Rusija „ieškos naujų sprendimų, kartu veiksmingai naudodamasi savo technologiniais pajėgumais, esančiais šalyje, ir inovatyvių Rusijos įmonių atliekamais moksliniais tyrimais”, postringauja Putinas.
Opapa… na, kad Rusija yra viena didžiausių naftos, dujų, metalo ir kitų žaliavų tiekėjų žinome gerai. Tačiau net ir apie ganėtinai paprastas rusiškas technologijas, tas, kurių nepavogė iš kitų, girdėti neteko. Gal greitu metu pasirodys nuotolinė balalaika, SS (Sovietų sąjungos) himną grojantis kalašas ir iš gazirovkės aparatų pilstoma vodkė? Ai, vodkės pilstymo aparatas jau buvo išrastas draugo Nikitos laikais.
Socialiniuose tinkluose žinomi Lietuvos žmonės platina translyčio JAV admirolo Rachel Levin ir valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotojo branduolinės energetikos reikalams Sam Brinton nuotrauką. Informuojame, jog pirminis šios informacijos šaltinis – Kremliaus melo ir terorizmo ministerijos atstovės Zacharovos pranešimas, kuriame ji ragina „kovoti už savuosius“.
ES Taryba, kurioje dirba 27 šalių užsienio reikalų ministrai sutarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo. Į ES sankcijų sąrašą bus įtraukti dar keturiasdešimt aštuoni asmenys ir devynios organizacijos, įskaitant Rusijos ministro pirmininko pavaduotoją, keletą politikų ir banką „Sberbank”. Nuspręsta iš Europos taikos programos lėšų skirti papildomus 500 mln. eurų ginklų tiekimui Ukrainai finansuoti. Europos Sąjungos parama ginklams Ukrainai sieks 2,5 mlrd. eurų.
” – Rusija bando sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečių tautą, o kartu sukelia pasaulinę maisto ir energijos krizę. Ministrai vienbalsiai sutarė, kad reikia ir toliau tvirtai stovėti Ukrainos pusėje ir visokeriopai remti Ukrainą jos kovoje už laisvę ir nepriklausomybę. Ukrainai reikia daugiau ginklų. Mes juos suteiksime. Karas tęsis. Mes ir toliau teiksime paramą”, – pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Joseph Borrelli.
JAV politinio pasitikėjimo pareigūnai platina informaciją apie siurprizą rusams mūšio lauke – 300 km atstumu galinčius pasiekti reaktyvinius toliašaudės HIMARS artilerijos užtaisus (raketas). Ukrainiečių gynėjams, operacine prasme, tai būtų itin rimtas pastiprinimas.
Rusų pajėgos nemažina ugnies išilgai fronto linijos, pagrindine puolimo kryptimi išlieka Slovjanskas ir Kramatorskas, neatsisakoma planų ir dėl Zaporižės. Nors Ukrainos gynėjai numuša vis daugiau rusų paleistų raketų, tačiau sėkmingos priešraketinės gynybos tikimybė mažėja, jei jų paleidžiamos kelios dešimtys vienu metu.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad juda Rusijos karinės technikos srautas iš Mariupolio į vakarus. Tuo būdu siekiama atremti ukrainiečių vykdomą puolimą Chersono kryptimi. Ukrainos gynybos štabo atstovai tvirtina, kad ilgesnio nuotolio artilerijos sistemos, tokios, kaip JAV HIMARS, po truputį padeda keisti padėtį kare.
Zelenskio teigimu, „Rusijos kariuomenei vis sunkiau išlaikyti pozicijas užimtose teritorijose”. Visgi, kol kas tokie pareiškimai, mums regisi, yra skirti daugiau psichologiniam karių ir visuomenės palaikymui nei faktinių aplinkybių konstatavimui.
Rusijos teroristų raketoms pataikius į Odesą sužeisti mažiausiai šeši žmonės, įskaitant vaiką. Iš Juodosios jūros paleistos sparnuotosios raketos „Kalibr”, deja, pavyko numušti tik vieną. Sugriauti penki pastatai.
Voluinės rajone tęsiasi Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių, dalyvaujančių Baltarusijos ir Ukrainos sienos ruožo apsaugoje, rotacija. Pasienio ruožuose vykdoma oro žvalgyba.
Charkivo, Slovjansko, Kramatorsko apylinkėse padėtis nepakitusi – pliekiama iš įvairaus kalibro ir paskirties ugnies sistemų, Siversko link iššauta virš 150 minų.
Ukrainiečiams pavyko atremti dar vieną Uhlehorsko puolimą bei pristatybdyti orkus ties Avdijivka.
Donecko vakarinės sritys apšaudytos gradais ir uraganais, rusai kaip visada taikosi į civilius objektus.
Nikopoliui, apie 50 km pietvakarius nuo Zaporižės, smogta įvairiais reaktyviniais užtaisais, apšaudytos Kryvyj Riho apylinkės, sugriauti pramoninės paskirties pastatai.
Ukrainos kariuomenės vadovybė įspėja dėl aukštos raketinių smūgių grėsmės visoje Ukrainos teritorijoje ir kviečia žmones neignoruoti oro pavojaus signalų.
Okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose tęsiama priverstinė mobilizacija. Rusijos armijos gretose pastebima vis daugiau ne slavų tautybės karių, kurie metami į pavojingiausias mūšių vietas.
******
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis Šiaurinis flangas
Charkiv. Be pakitimų.
Izyum. Kova parteryje Krasnopyllia – Dolyna – Bohorodychne ruože tęsiasi. Orkai pagalvojo, kad jei jie valosi kruvinus snarglius ir intensyviai nepuola, tai ir ukrainiečiai atleis raumenį. Ta proga remiant aviacijai sumanė atakuoti Husarivka (tikėtina nuo Balaklya). Ši gyvenvietė – Izyum grupuotės užnugaryje (apie 40 km į šiaurės vakarus nuo Izyum, netoli Balaklya), ji kritiškai svarbi ukrainiečiams kontroliuojant Sverskyi Donec upės vingį, iš šios teritorijos gynėjai grasina orkų tiekimo keliui Kupiansk – Izyum (turi galimybę atakuoti minosvaidžiais, artilerija, PKM ir tankų ugnimi). Praradus Husarivka, ukrainiečių pajėgos upės vingyje būtų atkirstos, tad toks netikėtas agresoriaus manevras yra logiškas. Tiesa, kaip visada su išpildymu problemytės – ukrainiečiai buvo budrūs ir atmušė tokią ataką.
Syversk. Tęsiasi trečia diena intensyvaus rusų puolimo miesto link, tačiau jokios sėkmės jie nepasiekė. Visame ruože Hrihorivka – Verkhnokamenske – Ivano-Darivka – Spirne – Berestove ukrainiečiai sėkmingai ginasi. Tiesa, panašu, kad iš Bilohorivka ukrainiečiai pasitraukė. Kai intensyviai puolama Hrihorivka, laikyti pozicijas Bilohorivka nebuvo taktinės prasmės, ten buvusios pajėgos galėjo būti atkirstos, tad tikėtina ukrainiečiai atsitraukė į Hrihorivka.
Bakhmut. Padėtis be pakitimų. Agresoriaus puolimas Soledar link galutinai išsikvėpė. Tiesa, kiek piečiau prie Pakrovske jiems pavyko šiek tiek pasistūmėti į priekį, tačiau gyvenvietę juosia dengia nedidelės aukštumos ir vandens kliūtys, tad ukrainiečių gynybinės pozicijos neblogos. Svitlodarsk ruože kairiajame flange tęsiasi lokalūs susidūrimai.
Centras. Agresorius toliau nesėkmingai bando atakuoti Kamyanka ir apeiti Avdiivka įtvirtintą rajoną iš šiaurės. Panašu, kad puolimas vykdomas nepaisant gyvosios jėgos trūkumo ir silpnos motyvacijos. Karo nusikaltėlis I.Girkinas skelbia turintis inside informacijos, jog puolime dalyvaujantys kariai iš anksto įsitikinę, kad patirs nesėkmę.
Zaporizhia. Be pakitimų.
Pietų kryptis. Smauglys toliau smaugia paršelį. Ukrainiečiai laiko iniciatyvą savo rankose, atsargiai renkasi atakų vietą ir laiką. Ir toliau ukrainiečių artilerija ir aviacija daužo rusų karinę infrastruktūrą.
Šiandien pirmą kartą atakuotas Antonovo tiltas, didelių pažeidimų nėra, tačiau tai dar vienas pavojaus skambutis orkams. Prieš tai daužyta Nova Kachovka, kurioje ne tik vienas iš agresoriaus logistinių centrų, bet ir vienas iš trijų tiltų per Dnieprą Cherson link. Ši tiekimo šaka sutrikdyta, dabar pradedama dirbti ties antra tiekimo šaka – Antonovo tiltu. Jei tai bus daroma sistemingai ir priedo nesustos aktyvumas kontaktinėje linijoje (t.y. bus eikvojami šaudmenys ir degalai), po savaitės orkai gali pradėti jausti resursų trūkumą. Agresorius taip pat atsako artilerijos, aviacijos ir raketų ugnimi. Atakuojama kontaktinė linija, Mykolaiv ir Odesa miestų karinė ir civilinė infrastruktūra.
****
19-metis Ukrainos nacionalinės gvardijos karys numušė šešis Rusijos bombonešius, naudodamas nešiojamąjį raketų paleidimo įrenginį
Ukrainoje viešinti Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė apsilankė Rusijos agresiją patyrusiuose Irpinės ir Bučos miestuose. Bučoje D. Nausėdienė pagerbė brutaliai nužudytų ir masinėje kapavietėje palaidotų miesto civilių gyventojų atminimą, taip pat apsilankė čia persikėlusioje Irpinės ligoninėje.
„Čia, greta Kijevo, mes šiandien matome neišmatuojamą agresoriaus žiaurumą ir karo nusikaltimus – raketomis ir artilerijos sunaikintą Irpinę, nužudytus taikius gyventojus Bučoje. Kartu mes matome didžiulį ukrainiečių didvyriškumą ir norą atstatyti savo miestus, gyvenimus ir kurti ateitį“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
D. Nausėdienę lydėję Irpinės ir Bučos merai dėkojo Lietuvai už nuolatinę diplomatinę, karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Vėliau šiandien Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė dalyvaus Kijeve Ukrainos Prezidento žmonos Olenos Zelenskos rengiamoje antrojoje pirmųjų ponių konferencijoje „Ukraina ir pasaulis: Ateitis, kurią (at)kuriame. Kartu“.
D. Nausėdienė kartu su O. Zelenska ir Latvijos pirmąja ponia Andra Levite iš studijos Kijeve kreipsis į valstybių vadovų sutuoktines, Jungtinių Tautų, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovus, žinomus mokslininkus, muzikantus, aktorius, sportininkus ir papasakos apie Lietuvos patirtį įtraukiant ukrainiečius vaikus į mūsų šalies švietimo ir ugdymo sistemą.
Pirmoji ponia tarptautinei bendruomenei taip pat pristatys pirmąjį pasaulyje Ukrainos centrą, kuris D. Nausėdienės ir O. Zelenskosiniciatyva birželį atvėrė duris Vilniuje.
Kartu su Lietuvos pirmąja ponia konferencijoje dalyvaus JAV, Kanados, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Turkijos, Latvijos, Serbijos, Islandijos valstybių vadovų sutuoktinės, Jungtinių Tautų, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovai, žinomi mokslininkai, istorikai, muzikantai, aktoriai, sportininkai.
Liepos 23 d., šeštadienį, šalia Ukmergės mons. Alfonso Svarinsko rūpesčiu įsteigtame Partizanų atminimo parke vyko kasmetinis partizanų, jų artimųjų bei besidominčių laisvės kovotojų tema susitikimas.
„Labai gyvas, brandus susitikimas. Tiesa, be tūkstantinių minių, kaip sąjūdžio laikais, bet vis tik labai prasmingas jubiliejinis, dvidešimtasis susitikimas“, – apie minėjimą rašė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
Mons. Alfonso Svarinsko įkurtas Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas yra Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Kadrėnų kaime.
Parke vyko Laisvės kovotojų atminimo šventė, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ 50-mečiui paminėti.
Minėjimo pradžioje, 11 valandą, vyko partizanų pagerbimas Dukstynos kapinėse, kurio metu kalbėjo kunigas Mindaugas Martinaitis. Vėliau buvo aukojamos Šv. Mišios Partizanų parke.
Šv. Mišias už laisvės kovotojus aukojo Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius, kardinolai, vyskupai ir kunigai.
Giedojo solistas Mindaugas Zimkus. Vėliau pranešimus, skirtus Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos jubiliejui paminėti, skaitė rajono meras Rolandas Janickas ir kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Vyko vyskupo Jono Kaunecko prisiminimų knygos „Prieš visus vėjus“ pristatymas. Kalbėjo dr. Pranas Kiznis, dr. Lina Šulcienė, aktorius Albinas Keleris, kunigas Nerijus Pipiras, VU dokt. Vytautas Sinica, vysk. J. Kauneckas.
Šventę vainikavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus Karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ koncertas.
Renginį organizavo Ukmergės krašto muziejus, Ukmergės rajono savivaldybė ir monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo draugija.
KALBA PRIE MONSINJORO ALFONSO SVARINSKO KAPO
Mielas ir brangus Monsinjore Alfonsai Svarinskai,
Mieli ir brangūs čia palaidoti partizanai, Lietuvos laisvės gynėjai.
Atvažiavome šiandien Jūsų aplankyti, prisiminti mums brangią Lietuvos istoriją, iš jos pasisemti išminties ir stiprybės. Stovėdami prie Jūsų kapų aiškiau suprantame, kad Lietuva – didvyrių žemė.
Gal nelabai įprasta kreiptis į mirusius. Paprastai kalbamės su gyvaisiais. Kaip sako lotyniška patarlė, Vivos voco, mortuos plango (lot. gyvuosius šaukiu, mirusius apraudu). Bet pasaulis taip mainosi, kad norisi pakeisti ir šią patarlę ir sakyti: mirusius šaukiu, gyvuosius apraudu.
Taip, šiandien šaukiame Jus, mūsų mirusieji, kurie garbingai gyvenę žemėje, dabar gyvenate Amžinybėje. Ir apraudame gyvuosius, kurie nesupranta gyvenimo prasmės, nemato jo tikslo. Atleiskite, jei sutrukdėme ramų Jūsų poilsį, bet krikščionių tikėjimas ir šventųjų bendravimo tiesa leidžia mums Jus patrukdyti ir priminti, kad patys būdami ramūs dėl savo laimės nepamirštumėte mūsų – šios žemės keleivių.
Šiandien, nusistojus sočiam gyvenimui, mūsų tauta rašo ne pačius gražiausius savo istorijos puslapius. Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto išsižadama ne tik aukštų idealų, bet ir paprasčiausio žmogiškumo. Šiandien valdžia kaip užkerėta tik ir ieško progų priimti įstatymus, prieštaraujančius moralei ir prigimčiai. Kai kurie mūsų tautiečiai, broliai ir sesutės, gal dėl nesupratimo, paklydo, išdavė vertybes, dėl kurių gyvenote Jūs, ir stojo tarnauti pinigui, pilvui, trejopam geismui. Keista, kaip gali žmogus gyventi ir netgi kovoti dėl dalykų, kurių nepavadinsi nei vertybėmis, nei idealais. Tikrai norisi apraudoti gyvuosius, kurie nebežino, nesupranta buvimo prasmės, kurie jungiasi į pamėkliškas procesijas galvodami, jog žengia gyvenimo eisenoje su laisvės, lygybės ir seserybės šūkiais, su vėliavomis, tviskančiomis visomis vaivorykštės spalvomis.
Sovietiniais laikais buvo toks juokas: buržuazinė Lietuva stovėjo ant bedugnės krašto, o tarybinė Lietuva žengė didelį žingsnį pirmyn. Šiandien Lietuva stovi ant bedugnės krašto – moralinės bedugnės. Ir norima priimti įstatymus, kurie bus tas lemtingas žingsnis „pirmyn“. Tad šiandien ir šaukiame Jus, mirusiuosius. Ir apraudame gyvuosius.
Prieš devyniasdešimt metų filosofas Stasys Šalkauskis rašė: „Mes gyvename nepaprastais laikais. Pasaulis, patekęs į kovojančių gaivalų sūkūrį, nustojo pusiausvyros. Moderniosios kultūros linkmė […] parodė mums, prie kokių katastrofų ji vedė vadinamą kultūringą pasaulį. […] Pašlijęs į dechristianizaciją pasaulis net didinguose kultūros laimėjimuose slėpė nusižudymo ginklą. Atsipalaidavimas nuo nelygstamų principų padėjo įsivyrauti žemiems žmonių instinktams, nešantiems mirtį net tai kultūrai, kuria nelaimingasis pasaulis didžiavosi su tokiu pasitikėjimu. Einančiam dechristianizacijos keliu pasauliui gresia visiško sunaikinimo ir subarbarėjimo pavojus.
Pasižiūrėkime tik į […] dorovinį sumenkėjimą, įsivyravusius naujus įpročius, pastebėkime tą gyvenimo smaginimosi geidulį, kuris apėmė mases, atidarykime akis į tą sulaukėjimą, kuris reiškiasi madoje, apsirėdyme, pasilinksminimuose. Mes aiškiai pamatysime baisią dekadenciją, kuri tegali vesti toliau tik į puvimą ir žlugimą. […] Barbarai eina į mus […], bet […] ne iš šalies, […] iš vidaus, iš dechristianizuoto žmogaus instinktų“ (Stasys Šalkauskis. Ateitininkų ideologija, 1933).
Pranašiški filosofo žodžiai, užrašyti 1933-iaisiais, dar nemačius koncentracijos stovyklų, dujų kamerų, gulagų, masinio žmonių naikinimo. Pasaulis nebe pirmą kartą istorijoje pasirenka susinaikinimo kryptį. Moralinis susinaikinimas visada eina pirma materialinio.
Todėl ir patrukdėme Jus, mielieji mūsų mirusieji, mūsų tautos didvyriai. Jūs kovoje už tautos laisvę ir jos dvasinį atgimimą nepagailėjote savo pačių laisvės, sveikatos, nekalbant jau apie gerovę ir ramybę. Jūs, mirusieji, gyviausieji mūsų tautos sūnūs, gyvenantys Viešpatyje, savo malda iš Amžinybės ir visais Dievo Jums duotais būdais padėkite mums, mirtingiesiems, apsisaugoti nuo amžinosios mirties, nuo pražuvimo.
Jūs kovojote ne savo kovą, ne savo ugnimi žėrėjote. Kovėtės už Dievo Karalystę, ir Jumyse spindėjo Jo šviesa. Jau nuo pat pradžios buvote nugalėtojai, nes gėris visada nugali, nes gėrio pergalė jau yra amžiams laimėta Kristuje.
Kokie vargšai yra tie, kurie stoja į blogio pusę. Jie nuo pat pradžių yra pralaimėtojai, nes blogis jau yra pralaimėjęs ir pasmerktas.
Sustoję prie Jūsų kapų, mieli ir rinktiniai mūsų tautos sūnūs, mes taip pat norime pasirinkti gėrį, pasirinkti Dievo Karalystę, nelikti pasyvūs stebėtojai augančio blogio akivaizdoje. Ir jei pasaulį į pražūtį stumia nukrikščionėjimas, tai mes norime vėl iš naujo sukrikščioninti pasaulį. Jei nukrikščionėjimas sunaikina net gražiausią kultūrą, tai mes norime pasaulį padaryti pažangiausią per Kristų.
Šiandien Kristui uždaromos durys. Šiandien Kristus ir Jo meilės mokslas išstumiami iš pasaulio ir visuomenės. Dėl to pasaulis ir visuomenė pasmerkia save nyksmui, o gal net bjauriam puvimui ir žlugimui, kaip sako Šalkauskis.
Mes norime tęsti daugybės savo tautiečių vykdytą misiją iš naujo sukrikščioninti pasaulį, tautą, visuomenę. Vienintelis būdas išgelbėti juos nuo supuvimo, anot ateitininkų šūkio, – visa atnaujinti Kristuje.
„Norime būti žmonėm mes ne iškamšom plauko visokio velnių prikimštom. “ Norime „Visa atnaujinti Kristuje, naujajame žmoguje. Žemėje saulė nušvis skaisčiau, linksmiau užgiedos angelai danguje. “ (Petras Venckus)
Šviesios Jums Amžinybės, vyresnieji mūsų broliai, praaugę laiką ir Lietuvos istorijoje palikę gražiausio žmogiškumo pavyzdį. Jūsų užtarimu tesuklesti Lietuva, teatgimsta mūsų tauta.
Melskitės už mus, kad atsilaikytume prieš bedievybės tvaną, prieš didžiąją žmogaus puikybės nuodėmę. Tebūna Lietuva Marijos žemė. Ir tegyvuoja Kristus Karalius!
Parengta panaudojant laikmetis.lt paskelbtą informaciją
Bet kokį kultūros renginį vengiu velti politikos subtilybes, nesvarbu kas ir kokių pažiūrų. Politika neturi skaldyti bei atimti iš žiūrovo teisės rinktis jam priimtiną kultūrą: spektaklius, renginius ar, kaip šiuo atveju, buvo bandyta provokacijos būdu sugadinti Naisių šeimos festivalį. Bet visuomenė neleido, kad tai įvyktų, reiškia, žmonės turi savo nuomonę ir vertybes, bet ne ponas kultūros ministras sprendžia, kam ir kokius renginius rinktis.
Seimo narys Robertas Šarknickas. Eltos nuotr.
Deja, ko gero, tai yra pirmasis atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuomet kultūros ministras, šiuo atveju Simonas Kairys, akiplėšiškai žėrė pagarbos ministrui nekeliančius žodžius: „… Naisių festivalis niekuo nesiskiria nuo viduramžių santvarkos, kuomet visuomenė nebuvo pažengusi, neturėjo žmogaus teisių. …O tas festivalis gali tiesiog likti lyg koks paveldo objektas. Na tarkim festivalyje būtų galima susipažinti su viduramžių tradicijomis. Pavyzdžiui, būtų galima susipažinti, kaip degindavo raganas ant laužo, kaip moterys neturėjo teisių į savo apsisprendimą ar žmonės negalėjo tiesiog mylėti to, ką iš tikrųjų myli.”
Akivaizdu, kad KULTŪROS ministras publiką, pasirinkusią dalyvauti jiems patinkančiame kultūros renginyje, šiuo atveju Naisių šeimos festivalyje, tiesiai šviesiai išvadino nepažengusia visuomenės dalimi. Čia įsiterpčiau ir, visgi, drįsčiau pasakyti kitaip. Demokratija, gerbiamasis ministre, yra laisvė rinktis, prigimtinė galimybė turėti teises bei nediskriminacija absoliučiai jokiu pagrindu, kadangi visi iš prigimties yra lygūs. Rodos, identiškos vertybes yra ir liberalizmo doktrinos. Visgi nei būdamas liberalu, nei demokratinės valstybės valdžios institucijos galva, rodos, šių vertybių ne tik kad nesuprantate, bet jas ir sąmoningai ignoruojate. Tai visgi, gerbiamas ministre, ką čia galima lyginti su tuo viduramžių pasaulėžiūros paveldo objektu? Klausimą palieku atvirą Jums pačiam.
Paskutinis sakinys, kad Naisių festivalis galėtų tapti paveldu, pažindinančiu su viduramžių santvarka: raganų deginimu ir žmogaus teisių ribojimu, sumušė žemo lygio rekordą, ir tai bandydamas savo piktdžiugiška šypsena parašė pats šios kadencijos kultūros ministras. Kaip rašė žmonės po jo paties įrašu socialiniame tinkle „Nei ministras, nei dar labiau kultūros…” Jaučiama svetima gėda.
Jei norite griauti, skaldyti kultūrą, siūlau pasirinkti kitą ministeriją
Jei norite griauti, skaldyti kultūrą, siūlau pasirinkti kitą ministeriją. Kultūra negali būti maišoma su politika, esame visi skirtingi. Ir man ne viskas patinka, kas vyksta politikoje, bet ribos turi būti. Tad pritariu keliems menininkams, kurie Antakalnio kapinėse išlydint gerbiamą aktorių Regimantą Adomaitį tarė tokius žodžius: „Lietuva neturi kultūros ministro. Ne dėlto, kad nebuvo surengtos valstybinės laidotuvės, bet dėl požiūrio į skirtingas nuomones, kurios vienaip ar kitaip skamba iš visuomenės lūpų.”
Šie žodžiai buvo ištarti kai dar buvo ruošiamasi Naisių šeimos festivaliui, ką gi, tenka pasakyti, kad šiuos menininkų ištartus žodžius patvirtinote bandydamas naikinti kultūrą, kuri turi dešimties metų gražias tradicijas švęsti, darniai leisti laiką.
Žinant stiprų Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio charakterį, kuris ne visada visiems patinka, tačiau šioje vietoje pirmininkas parodė, kad kultūra yra viso ko aukščiau ir nedera skaldyti visuomenę naudojantis kultūra. Kultūra yra ta sritis, kuri turi vienyti skirtumus, nesvarbu, ar esi kino, operos ar šiuolaikinio teatro fanas. Šiuo atveju kolegai V. Juozapaičiui labiau tiktų eiti kultūros ministro pareigas.
Ukrainoje viešinti Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė apsilankė Rusijos agresiją patyrusiuose Irpinės ir Bučos miestuose. Bučoje D. Nausėdienė pagerbė brutaliai nužudytų ir masinėje kapavietėje palaidotų miesto civilių gyventojų atminimą, taip pat apsilankė čia persikėlusioje Irpinės ligoninėje.
NeRedaguota