Ar mes save valdome remdamiesi Konstitucija ir rinkimais, ar turime šiuos visatos valdovus, bandančius užimti visuomenės valdymo aukštumas.“ – klausė DeSantis.
Floridos gubernatorius respublikonas Ronas DeSantis (Ron DeSantis) susitelkė į dar vieną kairiojo sparno aktyvistų užgrobiamą Amerikos kultūros komponentą, paskelbdamas teisinius dokumentus, kuriais siekiama apriboti aplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) standartų įtaką verslo pasauliui bei kviesdamas ir kitas valstijas daryti tą patį.
ASV yra taškų sistema, kuri skatina investuoti į įmones ne remiantis jų efektyvumu vartotojams ir akcininkams, bet jų lojalumu taip vadinamiems „socialinio teisingumo“ principams, tokiems kaip įvairovė ir enivironmentalizmas, dėl kurios tiek daug kadaise apolitiškų verslų pastaraisiais metais užėmė pozicijas klausimais, kurių spektras yra nuo homoseksualumo ir translytiškumo iki santykių tarp rasių ir net abortų.
Trečiadienio spaudos konferencijoje DeSantis paskelbė, kad bendradarbiaus su Floridos įstatymų leidėjais, kad būtų priimti nauji įstatymai, pažabojantys ASV, pradedant nuo draudimo didelių bankų kredito kortelių įmonėms ir kitiems mokėjimų vykdytojams diskriminuoti klientus remiantis jų politiniais, religiniais ar socialiniais požiūriais; draudžiantys Floridos Miesto tarybos administracijai (MTA) svarstyti ASV veiksnius priimant sprendimus apie mokesčių mokėtojų dolerių investavimą ir reikalaujantys, kad MTA fondų valdytojai darytų investavimo sprendimus remdamiesi tik maksimalia investicine grąža Floridos pensininkams.
„Korporacinės galios panaudojimas siekiant primesti ideologinę darbotvarkę visuomenei, yra nerimą kelianti tendencija“, – teigė DeSantis. „Mes matėme, kaip korporacijų elitas nuo Wall Street bankų iki didelio turto valdytojų ir didžiųjų technologijų kompanijų naudoja savo ekonominę galią, kad primestų šaliai tokią politiką, kokios jie negalėjo pasiekti prie balsadėžių Vykdydami šiandien paskelbtus veiksmus, mes saugome Floridos gyventojus nuo „nubudusiųjų“ kapitalo ir įtvirtiname savo konstitucinės sistemos įgaliojimus ideologinių korporacinių galių atžvilgiu.“
„Ar mes save valdome remdamiesi Konstitucija ir rinkimais, ar turime šiuos visatos valdovus, bandančius užimti visuomenės valdymo aukštumas.“ – klausė jis. „Tarpe visų visatos šeimininkų, plepančių apie, jūs žinote, jokių emisijų ir visus kitus tokius dalykus, nemačiau, kad būtų daug atsisakančių savo asmeninio lėktuvo.“
„Jie naudojasi tokiais dalykais kaip socialinių kreditų taškai, kad galėtų marginalizuoti žmones, kurie jiems nepatinka,“ – pridūrė DeSantis, nurodydamas tokių tarnybų kaip GoFundMe ir PayPal vykdomą konservatyvių vartotojų diskriminaciją.
Renginio metu gubernatorius pakvietė kalbėti Tiną Deskovič (Tina Descovich), visuomeninės grupės Moms for Liberty (Mamos už laisvę) vieną iš steigėjų, kuri atskleidė, kaip kiek anksčiau šiais metais PayPal įšaldė daugiau nei 100 000 grupei suaukotų dolerių, priversdama ją stabdyti veiklą, kuri išliko „paralyžiuota keletą savaičių.“
„Panaikinimo kultūros amžiuje, kai tėvų teisių grupes mūsų pačių Jungtinių Valstijų Teisingumo departamentas priskiria vidaus teroristams, atrodo, kad tai, kad svarbios organizacijos naikina mūsų finansavimą, tėra dar vienas šios drakoniškos politikos žingsnis,“ – sakė Deskovič.
DeSantis taip pat paragino, kad Floridos veiksmai būtų tik pradžia daugelio valstijų bendrų pastangų, didinančių prieš ASV nukreiptų veiksmų įtaką.
Jei, pavyzdžiui, Florida, Arizona, Tenesis ir Teksasas dirbtų kartu, „mes turėtume daug pinigų, daug valdomos balsavimo galios,“ – sakė jis. „Ir taip mes tikrai galėtume ištirti didelį skaičių viršijimų, kuriuos matėme, o gal net turėtume pakankamai lėšų atgauti daugelio dalykų kontrolę.“
Per paskutiniuosius keletą metų DeSantis išgarsėjo kaip vienas iš labiausiai proaktyvių konservatorių lyderių Jungtinėse Valstijose, skatindamas susidomėjimą dėl galimo jo paskelbimo kandidatu į prezidentus 2024 metais. Jo paskutiniai komentarai įkvėpė vilčių ir apmąstymų apie tai, kaip jis galėtų išardyti federalinės vyriausybės skatinamą ASV sistemą Baltuosiuose Rūmuose.
Autorius yra advokatas, mokslų daktaras, Kovo 11-osios akto signataras. Tai trečioji Konstitucijos kūrėjos Zitos Šličytės puolimo refleksijos įkvėpto teksto dalis. Ankstesnes teksto dalis galite skaityti čia ir čia.
V. Valstybės atkūrėjų statusas, politinė padėtis ir problemos
1. 1990-03-11 Lietuvos Nepriklausomybę įteisino ir nepriklausomą Lietuvos valstybę atkūrė į paskutinę LTSR AT išrinkta deputatų Lietuvos Sąjūdžio (LPS) narių dauguma. Kartu vieningai dalyvavo ir LKP išrinkti deputatai, balsavime susilaikė tik dalis (šeši) lenkakalbių lietuvių [28]. Ši sovietinio okupacinio rėžimo institucija 1990-03-11 Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo akte jau įvardijama kaip LR Aukščiausioji Taryba. Praėjus 13 metų, prieš įstojant į ES, 2003-10-16 priimtas Lietuvos Nepriklausomybės akto Signatarų statuso Įstatymas [29]. Deputatų, kuriems suteiktas signatarų statusas, sąrašas (124 asmenys) yra įstatymo priedėlyje. Sąrašo II dalyje yra trys LR AT deputatai, kurie 1990-03-11/14 dienomis vykdė svarbią valstybinę užduotį Maskvoje (Stasys Kašauskas, Nikolajus Medvedevas, Mindaugas Stakvilevičius). Jie taip pat yra Signataro statuso deputatai (2 str. 1d.). Signatarams išduotas pažymėjimas ir ženklas (3str.). Esminės teisės normos įstatyme yra signatarų teisės ir pareigos, reglamentuotos 4str. Dar vienas svarbus yra įstatymo 5str. reglamentuojantis Nepriklausomybės akto Signatarų klubo teisinę padėtį. Klubas yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigta visuomeninė signatarus vienijanti organizacija ( 5str.1d.). Klubo buveinė yra Seimo rūmuose. Klubas išlaikomas ir techniškai aprūpinamas Seimo kanceliarijos lėšomis (5 str.1d.). Visi LR AT deputatai (ne signatarai), aktyviai dalyvavo valstybės atstatymo darbuose ir yra Signatarų klubo (SK) nariai.
Visos keturios įstatymų nustatytos Signatarų teisių ir pareigų grupės yra tarpusavyje susijusios. Nuo įstatymo įsigaliojimo praėjusį beveik 20 m. laikotarpį šios teisės/pareigos niekada pilnai ir realiai nebuvo galimos realizuoti. Signatarai matydami valdžios aparato nenorą priimti ir bendrauti, nesant ypatingo reikalo stengėsi valdžios institucijų netrukdyti. Valstybės politikai ir valdininkai dėjo pastangas išvengti bendravimo, net ir esant svarbiems reikalams, signatarams kreipiantys dėl esamų ir matomų negerovių ir problemų sprendimo. Mandagaus neutraliteto (nebendravimo) periodas baigiasi apie 2004 m. Vykdomosios valdžios pareigūnų elgesio staigus pasikeitimas – lūžis nuo dalykiško ir korektiško bendravimo persivertė į ignoravimą, statuso suteiktų signatarui teisių nepaisymą ir nevykdymą. Tai prasidėjo nuo įstojimo į ES, po susidorojimo su prezidentu Rolandu Paksu. Ypač signatarų nustūmimas į paraštes sustiprėjo nuo D. Grybauskaitės prezidentavimo pradžios. Dauguma (išskyrus keletą kairiųjų pažiūrų) signatarų atsisakė ir nenuėjo pas ją paimti teikiamo, jos asmeninio, nieko bendro su valstybę neturinčio medalio. Be to, daugeliui nepatiko (darė slegiantį įspūdį) viešai žinoma jos veikla iki Sąjūdžio, Nepriklausomybės atkūrimo ir tuoj po to, bei jos prezidentinės veiklos metodai ne tik užsienio bet ir vidaus politikoje .
Tokia valstybės politikų ir vykdomosios valdžios institucijų nebendravimo su dar gyvais signatarais politika tęsiasi iki šių dienų. Paskutinis akordas – piktybinė, piktavalė politinė akcija prieš Z. Šličytę, LR Seime per 2022 m. Kovo 11-osios minėjimą. Konkretaus blogio dalykai signatarų santykiuose su valdžios pareigūnais netilptų surašyti net į jaučio odą.
Pateiksiu tik keletą pavyzdžių: Asmeniškai aš dėl Aplinkos (AM) sistemos VTPSI (teritorijų ir statybos inspekcija) veiklos diskriminuojant žmones pertekliniu biurokratiniu statybų varžymo žinybinių teisinių reguliavimu, 2019m. nutariau kreiptis susitikti ir aptarti tai su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. Oficialiai prisistatęs 3 mėn. bandžiau pramušti pastatytą, sumaniai valdomą, biurokratinę ministerijos patarėjų, padėjėjų, sekretorių ir etc. valdininkų kordoną. Deja, nesėkmingai. Net skambinant į ministro asmeninį telefoną atsiliepdavo ir užpildavo maloninga demagogijos doze ministerijos darbuotoja. Savo ilgametėje darbovietėje: ŽŪM (15metų) susitikti ir bendrauti su kolektyvu teko tik ministro Kazio Starkevičiaus darbo periode [30]. Bandymas susitikti su D. Grybauskaite ar bent su vyr. patarėja teisės reikalais, dėl nacionalinės agrarinės politikos ir teisės Lietuvoje turėjimo ir vykdymo būtinumo, po biurokratinio žaidimo liko be rezultatų. Signataras E. Bičkauskas savo įstatymų suteiktų teisių vykdymo – pateikti prašomą dokumentą iš prokuratūros, buvo priverstas išsireikalauti teismo sprendimu [31]. Signataras S. Vaišvila apie savo didvyriška ilgametę veiklą ir kovą su valdžios institucijomis dėl jo statuso teisių vykdymo, galėtų parašyti didelę bestselerio lygio knygą [32]. Atlikus daugumos dar gyvų signatarų sukauptos informacijos apie jų teisių ignoravimą ir pažeidinėjimą analizę, gautųsi labai liūdnas vaizdas.
2. Jau antras dešimtmetis kaip tenka (esu verčiamas prisiimtos misijos ginti signatarų garbę ir orumą) reaguoti bent į stambiausius piktavalius išpuolius prieš valstybės atkūrėjus. Dar Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimo metu (išvakarėse) 2018 m. įvykdytas išpuolis ir jo turinys paskatino atlikti gilesnę, jau tęstinės diskreditacijos, jau kaip programos, analizę. Tada išryškėjo šios signatarų diskreditacijos programiniai (DP) tikslai ir sudėtinės dalys. Tada išpuolis buvo prieš SK prezidentę. Matydama tęstinę nepagarbą įstatyminiam signatarų valstybiniam statusui, eskaluojamą D. Grybauskaitės, Prezidentūroje, per žiniasklaidą. B. Valionytė diplomatinę kalba, korektiškai (kaip ir šiemet Z. Šličytė) viešai išdėstė nuomonę dėl valstybinei valdžiai garbės nedarančių dalykų [33]. Tada politinės valdžios viršūnei labai nepatikusi klubo vadovės pozicija, sulaukė žurnalistinių interpretacijų su atviru melu ir netiesos sklaida, (kaip ir Z. Šličytės atveju): Lrytas.lt A. Kavaliauskas 2018-02-13; Lietuvos žinios. R. Ramelienė; delfi.lt D. Plikūnė; Lrytas.lt. D. Žeimytė ir kt. [34]. Kaip parodė delfi.lt ir lrytas.lt paskleista informacija, pokalbiai su kalbinamais žmonėmis ir komentarai internete, tada jų paskelbta dezinformacija davė efektą. Komentarų turinys parodė piliečių dalies sąmonės išplovimo lygį ir neigiamo emocinio būvio dominavimo. Dabartinis išpuolis prieš Z. Šličytę jau parodė masinį visuomenės reakcijos lygį. Tačiau atsirado esminis skirtumas – VP ir žiniasklaidos paskleistą melą ir dezinformaciją priėmė kaip tiesos etaloną ir retransliavo tik nedidelė dalis etatinių valdžios atstovų gerbėjų ir suinteresuoti asmenys (net ir negirdėję bei neskaitę kalbos turinio). Didžioji dauguma visuomenės narių ir per pastaruosius metus jau kylantys iš letargo piliečiai aiškiai girdi ir mato kas yra kas. Todėl socialiniai tinklai virė Z. Šličytės palaikymo ir protesto prieš jos puolimą bangomis. Tada – 2018m. labiausiai viešoje erdvėje pateikti signatarus sukompromituoti info spekuliacijų pagrindu, žeminančiu, neigiamu rakursu pasistengė Lryto TV buvusi laidos „24/7“ vedėja D. Žeimytė, 2018-02-17 ir D. Grybauskaitės patarėjas M. Lingė [35]. Dabar nuo 2020 m. Mindaugas Lingė – jau Seimo narys, partija TS/DK, išpuolyje prieš Z. Šličytę jau reikalauja kolektyvinės atsakomybės iš SK, pasiūliusios kalbėtoją, už jos „neapykantos kalbą“ [36]. Per nuo 2018m. praėjusį laikotarpį, tolesnio valstybės atkūrėjų diskreditavimo programa (DP) taip pat nestovėjo vietoje. Vyko LR AT deputatų ženklinimas užmaršties dulkėmis, jų tolesnio niekinimo ir diskreditavimo programos vykdymo veiksmai. Turimas asmeninio archyvo dokumentų duomenų bankas šia tema pastoviai auga.
Šios diskreditacijos programos pagrindiniai tikslai: 1) Psichologinės invazijos pagrindu, naudojant manipuliavimo ir patiklumo sudėtį – formuoti, valdyti ir nukreipti žmonių mąstymą ir viešąją nuomonę. 2) Naudojant pirmojo tikslo sudėties priemones, plėtoti globalizaciją – genderizmo/leftizmo ideologijų diegimą. Šie du tikslai papildyti dar vienu itin pavojingu Tautos egzistencijai tikslu: Skatinti greitesnį nacionalinio identiteto nykimą ir tautinės valstybės likučių apmirimą. Tuo tikslu Lietuvos teritoriją siekiama paversti įvariataučių, įvairiarasių, įvairiakalbių su pagrindinę anglų kalba gyventojų konglomeratu – eksperimentine teritorija naujos pasaulio tvarkos modeliavimui.
DP sudėtinių, planinių dalių tematika palaikoma dinamikos stovyje: 1) išlieka pirminė esminė dalis – toliau diskredituoti, neigti ir nuvertinti LR AT atliktus valstybės atkūrimo ir jos statybos darbus, kritikuoti jų reikšmę ir svarbą; 2) itin aktualizuota vieno pirminiu plano sudėtinių dalių – nuvertinant ir niekinant, stumiant į užmarštį pirminį 1990/92 m. valstybės pamatų dėjimo laikotarpį, kurti ir naudoti visus įmanomus būdus ir metodus bei priemones deputatų/signatarų asmeniniam paniekinimui, asmenybių naikinimui. Organizuoti jų psichologinį ir teisinį persekiojimą, menkinimą, įžeidinėjimą, žeminimą, moralinį ir psichologinį žlugdymą. 3) išryškėjo ir suaktyvintas ne tik politinės visuomenės ir istorinės atminties naikinimo, bet ir valstybės atkūrimo veiklos atliktų darbų iškraipymo, neigimo ir net naikinimo. 4) suaktyvinta dar viena plano dalis – maksimaliai blokuoti signatarų kontaktų su Tauta ir valdžios atstovais galimybes ir viešo bendravimo būdus. Tai ryškiai parodo išpuolio prieš Z. Šličytę atvejo duomenys. Susiformavo nauja VP veiklos tendencija – blokuoti LR AT deputatų/signatarų kritinę/politinę saviraišką ir viešas teisines iniciatyvas.
Ryškų įvardintų diskreditacijos plano dinamikos sudėtinių dalių būvį pagrindžiančių pavyzdžių yra daug, pateiksiu po vieną kiekvienai daliai:
Pirmas: Dar LDDP pradėta tikslinė akcija – susigrąžinti šalies valdymą LR AT veiklos diskreditacijos pagrindu – davė rezultatą. Šios partijos sudėtis pirmojo LR Seimo narys (1993/96m.), miškininkystės pagrindų ekonomistas Kęstutis Jaskelavičius, parašė ir 2020m. išleido knygą „Slaptoji naujųjų laikų Lietuvos istorija“?!. Pirmoji jos dalis (beveik pusė viso turinio) yra skirta netiesos sklaidai ir interpretacijoms apie LR AT ir jos vyriausybių blogą – nekompetentingą, žalingą veiklą. Pateikiama tai visažinio, neklystančio „eksperto“ tonu ir maniera. Nutylint (slepiant) jo partijos – LDDP ir jo judėjimo – LAF tuometinę totaliai vykdytą šalies pertvarkymo darbų trukdymo bei konfrontacijos žalingą, destruktyvią veiklą [37].
Antras: Asmeninio LR AT deputatų/signatarų psichologinio ir teisinio persekiojimo paniekinimo ir žeminimo pilnas visas atkurtos nepriklausomybės laikotarpis. Vien tik pastaruoju metu ryškiausi, pvz.: Zigmo Vaišvilos persekiojimas; Rolando Paulausko „putinizacija“ [38]. Jų abiejų darymas „grėsmėmis nacionaliniam saugumui?!“. Prof. V. Radžvilo neobjektyvus rašinys „Apie Kovo 11-osios signatarus“ (Tiesos.lt 2020-01-27). Naujausias penkių signatarų: B. Genzelio, A. Butkevičiaus, E. Grakausko, E. Klumbio, Z. Vaišvilos, Seimo nario V. Valkiūno, buvusio Seimo nario A. Nako ir kitų referendumo iniciatyvinės grupės narių šmeižimo, garbės ir orumo įžeidimo atvejis. 2022-03-25 dienraštyje „Klaipėda“ ir 2022-03-26 interneto puslapyje „Klaipėdos diena“ publikuotas Astos Aleksiejūnaitės straipsnis „Penktoji kolona kelia galvas ir eina į butus“. Paskelbta ne tik tikrovės neatitinkanti ir sąmoningai (tyčia) klaidinanti informacija. Signatarai ir visi iniciatyvinės grupės piliečiai referendumui dėl jo sušaukimui būtinos 300 tūkst. piliečių valios sumažinimui iki 100 tūkst., – apšmeižti paskelbiant, kad jie vykdo antivalstybinę veiklą ir yra penktoji (Rusijos?!) kolona. Šį piktavalį melą, šmeižtą ir ne tik piliečių iniciatyvos, bet ir valstybės atkūrėjų diskreditacijos aktą pakarotojo (tiražavo) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, 2022-04-12 LRT atstovas papildomai pareikšdamas, kad piliečių referendumas (Tautos valios išraiška- E.G.) yra grėsmė [39]. Tai patvirtina, kad buvo vykdyta surežisuota, planinė šmeižto akcija ir tai, kad VP bijo, vengia susidurti akistatoje su Tautos valia.
Trečias: LR Pirmosios (K. Prunskienės) Vyriausybės veiklai įamžinti yra išleistos trys knygos. Pirmoji – 2000m. parašė patys vyriausybės nariai. Antroji – 2008m., parašė signataras Gediminas Ilgūnas, joje jau yra įvairių nemažos įtakos elementų ir interpretacijų. Trečioji – 2020m. parašė pagal užsakymą žurnalistė R. Sakalauskaitė. Tai knyga absoliučiai pilna netiesos ir melo sklaidos – LR AT ir jos deputatų diskreditacijos bei šmeižto. Teko imtis jos analizės, kurios rezultate atsirado keturių sudėtinių dalių straipsnio „LR pirmosios Vyriausybės santykiai su LR Aukščiausiąja Taryba“2021-03-10. Verta dėmesio šio 30 psl. analitinio darbo publikavimo istorija: Alkas.lt atspausdino pirmąją dalį (2021-05-08) ir paveiktas suinteresuotų asmenų, tolesnį dar trijų dalių publikavimą sustabdė. Žurnalas „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, iki toliai publikavęs visus mano pateikiamus straipsnius, nuo publikavimo susilaikė taip pat paveiktas iš išorės. Publikavo vienintelis – Ekspertai.eu visas keturias dalis: 2021-06-13 I dalis; 2021-06-14 II ir III dalys; 2021-06-17 IV dalis.
Apie valstybės atkūrėjų, LR AT deputatų/signatarų statusą, esamą jų politinę socialinę padėtį ir buvusių, esamų ir naujų valstybės politikų veiklos keliamas problemas, rašiau 2018-03-04 straipsnyje pavadinimas „Dėl eilinio, sisteminio, proginio signatarų paniekinimo“. Jis publikuotas tik SK vidiniame tinklapyje (į viešąją erdvę neprasimušė,nepateko). Praėjęs keturių metų laikotarpis įtikinamai rodo, kad būtiną apie tokias problemas informuoti visuomenę. Todėl, kad piliečių nemažos dalies sąmonės informacinis išplovimas pasiekė aukštą lygį. Todėl, kad tai Tautoje jau turi neigiama emocinio būvio dominantę. Todėl, kad net keleto kolegų signatarų dalyvavimas Z. Šličytės diskreditavimo akcijoje motyvuojamas net emociniais, nepamatuotais, akibrokštiškais pareiškimais ir net apskebta žinia apie narystės SK atsisakymą/sustabdymą.
3. Lietuvos Nepriklausomybės akto Signatarai pagal seną nuo Imperijų griūties prasidėjusią „Tautų pavasario“ tarptautinės teisės tradicija yra : Lietuvos valstybės atkūrimo/atstatymo autoriai; konstitucingumo pagrindų autoriai; Tautos ir valstybės suvereniteto sudėties suformavimo autoriai; valstybinės jurisdikcijos ir teisėtvarkos sistemos pagrindų autoriai; valstybės ekonomikos, ūkio sistemos ir nuosavybės teisinių pagrindų autoriai; tautinės kultūros švietimo ir mokslo pagrindų autoriai; socialinių pagrindų harmoningo vystymosi autoriai; užsienio politikos pagrindų ir valstybės pripažinimo tarptautinių lygių pamatų autoriai. LR AT deputatai/signatarai yra čia išvardintų visų aštuonių Tautos ir jos valstybės raiškos pagrindų kūrėjai. Didžiausia problema, kad per 30 metų išrenkami Tautos atstovai – VP išvardintus aštuonis valstybės pagrindus jau labai stipriai išardė, išdarkė, išnaikino.
Dėl to aukščiau nurodytu, specialiu įstatymų (2003-10-16 Nr.IX-1789) yra nustatyta, kad signatarai turi išskirtini statusą (2 ir 3str.) teises ir pareigas (4str.) ir socialines garantijas (6-13str.). Tai LR piliečiai – Valstybės atkūrimo statybos darbų atlikėjai. Tai reiškia, kad Signataro specialus statusas pripažįstamas ir įteisintas Valstybės jurisdikcijoje – de jure ir de facto. Tai reiškia, kad nei Sąjūdis (LPS), nei V. Lansbergis, ar dar kas nors nepagrįstai ir neteisėtai susireikšminęs, uzurpacinių užmačių turintis fizinis ar juridinis asmuo neturi jokios juridinės ir moralinės teisės kvestionuoti šių politinių ir teisinių faktų.
Visose vakarų civilizacijos valstybėse yra ištobulinti valstybinio etiketo nuostatai, kurių yra preciziškai laikomasi. Yra atitinkamos tarnybos užtikrinančios išskirtinę padėtį turinčių asmenų teisių ir pareigų, valstybinių procedūrų ir ceremonijų laikymąsi, atitinkamų etiketo, diplomatinių ir kitų nuostatų pagrindu. Lietuvoje deja, net per 32 metus dar nėra stabilių nuostatų ir kriterijų. Todėl valstybės politikai 2022 metinės Kovo 11-osios šventės metu gali sau leisti vykdyti grupines ir asmenines politinės reklamos akcijas, nieko bendro su tiesa neturinčiais melagingais pareiškimais, žeminti ir tyčiotis iš valstybės pagrindų kūrėjos. Tris dešimtmečius šią valstybinę šventę minint iškilmingo Seimo posėdžio formatu, staiga pereita į teatrinio/koncertinio lygmens renginį, kuriame galima viskas kaip gatvėje: paleisti žiniasklaidos atstovų išpuolius, nekorektiškų svečių toleruojamų pažiūrų propagavimą, nebalansuotos psichikos būklės asmenų „intermedijas“ ir etc. LR AT deputatų/ signatarų įstatymų įteisinta išskirtinė ir speciali veikla yra dviejų sudėtinių dalių turinio: individuali veikla įstatymų nustatyto statuso ir suteiktų teisių bei pareigų pagrindu ir kolektyvinė veikla – sutelktai SK sudėtyje. Klubas veikia įstatymų nustatytų statuso pagrindu, vadovaudamasis įstatais, įregistruotais JAR. Klubo veiklos forma – asociacija [40]. Įstatų turinyje yra tokie Tautai ir valstybei svarbūs dalykai kaip: Valstybingumo stiprinimas, demokratijos ir parlamentarizmo puoselėjimas, tautiškumo, patriotizmo tradicijų tąsa, Lietuvos vidaus ir užsienio politikos nagrinėjimas ir pasiūlymų valstybės institucijų teikimas ir t.t. Klubo tikslus realizuoja ir veikla organizuoja – valdymo organai (vienasmenis ir kolegialus). Jų kompetencija nustatyta įstatuose, detalizuojama visuotinio narių susirinkimo sprendimais. Klubo nariai yra signatarai ir visi LR AT deputatai, kurių balsavimo dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo metu buvo išvykę bei išrinkti po 1990-03-11 ir nepraradę Tautos jiems suteikto mandato.
Itin svarbus yra vienasmenis valdymo organas – Prezidentas. Jis yra oficialus klubo vadovas. Jo kompetencijai įstatuose yra nustatytas konkrečių funkcijų paketas (5.5.1.-5.5.3.p). Eilę metų šias pareigas eina kolegė Birutė Valionytė ir tai ne atsitiktinumas. Jos veikla iki šiolei yra geriausiai atstovaujanti klubo tikslus ir funkcijas. Jos kompetencija ir gebėjimais pasitiki dauguma klubo narių (išskyrus keletą nesantūrių ambicijų asmenų). Ryškiausiai ir garbingai vykdomos oficialios klubo vadovo pareigos yra teisėtai ginti Signatarų statuso garbę ir orumą bei tinkamai vykdyti šiems reikalams įstatų nustatytas funkcijas. Todėl prezidentės veikla negali būti varijuojama pagal VP pageidavimus arba atskirų signatarų norus ir „matymus“. Pabrėžtina, kad prezidentė Birutė Valionytė Signatarų valstybinio statuso teises nuosekliai ir ryžtingai gina jau 18 metų. Todėl net Estijos Respublika, prieš 2021m. Kovo – 11-os šventes, apdovanojo Lietuvos SK prezidentę Estijos Respublikos Marijos žemės ordinu ( Estijos Respublikos Prezidentės 2021-02-23 dekretas).
Nuo įstojimo į ES pradėtas vykdyti parengtas tikslinis signatarų palaipsninio išstūmimo ir pašalinimo iš Lietuvos politinės socialinės ir istorinės erdvės projektas. Pradžia buvo, prezidento V. Adamkaus Vasario 16-osios minėjimas į kurį vietoj signatarų buvo pakvieti pramogų šou ir verslo atstovai. Jį ištobulino ir išvystė D. Grybauskaitė, sugalvojusio Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejaus progą, vietoj atitinkamų valstybinių apdovanoti savo asmeniniais už valstybės lėšas užsakytais ir pagamintais medaliais?! [41]. Finišo akcentą sumodeliavo ir realizavo dabartinio LR Seimo 2022 Kovo 11-osios šventiniame renginyje (naujo formato projektas) valdančiosios koalicijos atstovų suorganizuotas ir įvykdytas grupinis išpuolis prieš vieną iškiliausių Sąjūdžio lyderių ir LR AT nepriklausomos valstybės pamatų kūrėją Dr. Z. Šličytę. Tai akivaizdus mobingas.
Nuo D. Grybauskaitės kadencijos pradžios jau antras dešimtmetis signatarai valstybės dieną (Liepos 6-oji) švenčia ne kartu su VP, o atskirai vykdami, kasmet ant pasirinkto istoriškai svarbaus Lietuvos piliakalnio. Su savo sudėtinėmis vaišėmis praleidžia laiką sugiedodami valstybės himną. Toks šventimo būdas jau patiko ir naudojamas ir kitų organizacijų veikloje. Tai galėtų tapti nacionalinę regionų ir rajonų bendruomenių šventine tradicija, puoselėjančia etnografines tautines vertybes, ugdančia susitelkimą, vienybę, aukštus moralinius ir dorovinius pagrindus.
Signatarai nevienareikšmiškai, ryžtingai pasisakė dėl VP prieš Z. Šličytę vykdytą, nepagrįstą, neteisėtą ir amoralų išpuolį. LR Seimo valdančioji dauguma, norėdama SK palaikymo savo neteisėtai ir amoraliai akcijai, surengė signatarų susitikimą su Seimo pirmininke. Į jį 2022-03-16 susirinkusi SK narių daugumą nepateisino brutalios akcijos dalyvių vilčių. Ryškiai, aiškiai artikuliuotai pasmerktas išpuolis prieš kolegę. Argumentuotai išreikštas jos kalbos svarbos ir turinio palaikymas. Politinių vadovų neteisėtas, nepagrįstas ir įžeidus elgesys buvo pasmerktas ir pareikalauta, kad būtų atsiprašoma, o akcijos organizatoriai būtų atitinkamai įvertinti. Signatarai kalbėdami jiems įprastu stiliumi išsakė gausią Seimo ir vyriausybės veiklos kritiką, nurodė visą eilę svarbių problemų, pateikė jų sprendimo pasiūlymus. Tačiau nors ir dalyvavo gausus žurnalistų (LRT, BNS, delfi ir kt.) būrelis, tačiau visuomenė apie tai nebuvo informuota. Pvz., tai patvirtina : J. Skėrytės (BNS) LRT.Lt., 2022-03-16, 14:19. 12-os sakinių straipsnis „Signatarai ragina dabartinę valdžią stiprinti krašto apsaugą ir labiau telkti visuomenę.“ [42]. Jau seniai veikia ydinga praktika, kas nepatinka valdžiai tas nutylima, slepiama…
Bendros tyrimo išvados ir apibendrinimai
1. 2022m. paskelbti Konstitucijos metais:
– 100 metų, kai buvo priimta 1922-08-01 Pirmosios Respublikos -Valstybės Konstitucija.
– 30 metų, kai buvo LR AT parengta ir pateikta Tautai ir 1992-10-25 Tautos referendumu priimta Antrosios (atkurtos) Lietuvos Respublikos konstitucija.
2. LR Valstybės atkūrėja ir LR Konstitucijos projekto viena iš rengėjų, LR AT deputatė Dr. Zita Šličytė, 2022-03-11 valdančiosios koalicijos valstybės politikų grupės organizuotų išpuolių buvo paniekinta, pjudoma ir puolama. Tai nepaneigiamas įrodymais grindžiamas juridinis faktas.
3. Dėl LR Konstitucijos ir įstatymų nustatytų VP pareigų netinkamo vykdymo ir VP elgesio kodekso normų nesilaikymo, išpuolį organizavusį ir jame dalyvavusių VP elgesys turi būti nustatyta tvarka ištirtas ir įvertintas. Būtina nutraukti LR AT deputatų ir signatarų diskreditacijos programos vykdymą.
4. Valstybės atkūrime nusipelniusi Lietuvos piliečių pagarbos užtikrinimas, jų garbės ir orumo gynimas turi didelę ir svarbią moralinę, politinę ir teisinę reikšmę jaunosios karto auklėjime ir istorinę moralios politikos ir teisės išsaugojimo prasme. Pagarba Valstybės kūrėjams ir atkūrėjams turi didesnę nei bendrąją reikšmę. Tai yra moralinis indikatorius.
5. Situacija pasaulyje ir ES erdvėje iš mažos šalies kaip Lietuva reikalauja išmintingo elgesio Tautos nacionaliniams ir jos valstybės interesams bei išskirtinio trigrandžio būvio politinėje veikloje: protingumo, gudrumo, budrumo.
6. Karo Ukrainoje sąlygomis užaštrinta Lietuvos nestabilumo ir nesaugumo būsena, jos neapibrėžtas tęstinumas reikalauja iš VP kardinaliai peržiūrėti vykdomos vidaus ir užsienio politikos kryptis, jų strategiją ir taktiką. Prioritetu laikytini Tautinės sąmonės ir suverenios valstybės būsenos puoselėjimas ir stiprinimas. Dabartinė vykdoma politika su „globalios Lietuvos vizija“ ir seksualinių bei tautinių mažumų „teisių tobulinimu“, netruks atvesti į pražūtį.
7. VP suvokiant ir matant negebėjimo užtikrinti pozityvų šalies valdymą, geriausia išeitis ir didžiausia nauda Tautai ir valstybei visada yra politinės veiklos nutraukimas prieš terminą ir naujų rinkimų organizavimas.
8. Akivaizdus naujų, organizuotų, stiprių ir kvalifikuotų politinių jėgų (organizuotų struktūrų) būtinumas. Jų pagrindinis politinis credo – išlaikyti etninę ir kultūrinę Lietuvos tapatybę, kaip lietuvių Tautos išlikimo ir istorinio tęstinumo garantą ir pagrindą. Jos turėtų užtikrinti nuoseklų valdžios pereinamumą. Senosios, per 32 metus susikūrusios ir merdinčios bei visiškai supanašėjusios ir faktiškai mirusios partijos negali būti reanimuojamos. Todėl turi likti tik istoriniu reliktu.
9. Privalu sugrąžinti į valstybės valdymo prioritetus nacionalinę vertybinę politiką, padaryti ją Lietuvos valstybinės galios pagrindu. Tiksliai vertinti politinę, ekonominę ir socialinę realybę. Atsikratyti ES tarpstančios, tragiškai amoralios politikos bruožų.
10. Lietuvai, mažai valstybei gyvybiškai pavojinga užsienio ir vidaus politikoje vartoti provokacinius, radikalius, skandalingus veiksmus. Jų būtina atsisakyti.
(Deja, dabartinė Lietuva veikia su politinių ir tarptautinių skandalų mėgėjų ir rengėjų įvaizdžiu).
2022-05-01
Dr. Eimantas Grakauskas
***
Išnašos
28. R. Maceikianecas. Lietuvos lenkai – kas je yra?. Pogon. lt. + Tiesos . lt. ; Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas. MRU, 2014, psl. 1-571.
29. TAR, 2003-10-16 NR. IX – 1789, identifikacinis kodas 1031010 ISTAO IX- 1789, galiojanti redakcija 2020-11-14.
30. Pasisakymo ŽŪM salėje, 2012-02-12 tekstas. E. Grakausko asmeninis archyvas.
31. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs E. Bičkausko skundą Gen. Prokuratūrai pateikti info apie Rusijos teisinės pagalbos prašymą, skundą patenkino. Teismai.lt, 2015-11-02.
32. E. Grakausko asmeninio archyvo sudėtyje – didelis dokumentų blokas.
33. R. Bauraitė. Signatarų klubo prezidentė B. Valionytė iš D. Grybauskaitės laukia vieno žodžio. Lrytas.lt.,2018-02-13.
34. R. Ramelienė. Vasario 16-ją signatarai švęs atskirai. Lietuvos žinios, 2018-01-18; Lryto televizijos laida 24/7, 2018-02-17. Vedėja D. Žeimytė. Turinys skirtas signatarų pažeminimui ir paniekinimui.
35. D. Plikūnė. Atstumtais pasijutusių signatarų atstovė skaudžiai kirto Grybauskaitei : sausio 13-ją buvome truputį skirtingose barikadų pusėse. delfi. lt., 2018-02-13.
36.Žiūreti šio sąrašo 19 p. šaltinį.
37. K. Jaskeliavičius. Slaptoji naujųjų laikų Lietuvos istorija. Vilnius, 2020,psl. 1-333.
38. V. Sinica. Prašau skirti kelias minutes savo laiko ir paklausyti kokią propaganda buvo bent dešimtmetį šeriami Lietuvos gyventojai. Tiesos .lt.,2022-03-03.
39. Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (PRIG) pranešimas spaudai. 2022-04-12 ; PRIG skundas Klaipėdos apygardos prokuratūrai, 2022-04-02 ; PRIG skundas Klaipėdos apylinkės teismui, 2022-04-21.
40. LR Asociacijų įstatymas, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022-05-01.Žin.,2004, Nr.25-4-745.
41. Dokumentinė info. E. Grakausko asmeninis archyvas.
42. J. Skirytė, BNS, 2022-03-16, straipsnis apie signatarų susitikimą su Seimo pirmininke. Skirtingais pavadinimais ir skirtinga, gausiai cenzūruota informacija, 8-ių sekundžių skirtumu, publikuotas: LRT. lt. ir delfi.lt., 2022-03-16.
2021-ųjų rudenį aptarėme pačios Vilniaus savivaldybės lygioje vietoje kuriamas naujas problemas, apžvalgoje „Šimašiaus karas prieš Vilnių“.
Praėjus nepilniems metams galime vėl pažvelgti į miesto valdžios sprendimus ir įvertinti, kuri pernykštė kritika pasitvirtino, o prognozės išsipildė. Nuo gatvių iki stiklainių, nuo vairuotojų iki žolės – Vilniuje problemas kuria pati savivaldybė.
Sostinė turi pinigų, bet neturi šeimininko. Vietoje to, atrodo, kad miestas paverstas žaidimų aikštele, kur galią turintys asmenys gali laisvai eksperimentuoti, taikydami bet kokias jiems patikusias užsienio praktikas.
Kokios prognozės išsipildė, kas daroma ne taip ir kokie turėtų būti tikrieji Vilniaus ūkiniai prioritetai aptariame papunkčiui su Vytautu Sinica.
Didvyriška ukrainiečių kova prieš neįtikėtino žiaurumo agresiją, kurios tikslas buvo ir yra – sunaikinti ukrainiečių tautą ir jų valstybę, netolimoje ateityje bus suvokiama kaip Ukrainiečių Didysis Tėvynės Karas.
Karas ne tik naikina ir aukoja, bet ir moko: vienu ypu paskatino tokius vyksmus, kurie gerovės laikais trunka metų metais. Susitelkus kovai prieš rusų agresiją nepaprastai greitai sustiprėjo ukrainiečių nacionalinis tapatumas, valstybingumo jausena, paspartėjo civilizacinis atsiribojimas nuo Rusijos: nuo rusiškosios kultūros, rusakalbystės, nuo įvairiais būdais palaikytos „giminystės“, nuo „maskoliškosios“ stačiatikybės.
Kremlinių puolimas atvertė naują pasaulio ir Europos istorijos puslapį, tačiau naują istoriją rašo ne jie, o ukrainiečiai, kurie viso pasaulio akyse tampa didi tauta. Kartu su savuoju prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vargu ar kas galėjo pagalvoti, kad taip žaismingai prezidentu tapęs buvęs išmoningas komikas aktorius, medijų žvaigždė netrukus iškils kaip didžiausias pasaulio politinis lyderis. Didiems pasaulinės reikšmės žygdarbiams turi atitikti ir vadovų „matas“, tad istorija pasirinko stulbinamai neįtikėtinai ir neįtikėtinai teisingai.
Jau daugelis vakariečių ima suvokti akivaizdų dalyką – ukrainiečiai kovoja ne tik už save – kaip tautą ir valstybę,—bet ir už Europą bei visą Vakarų civilizaciją. Juk kaip tik vakarietiškoji civilizacija rusų geopolitikų jau nuo seno laikoma pagrindiniu Rusijos imperijos priešu.
Ukrainiečiai ne tik kovoja už savo laisvę, bet ir savo kraujo ir kančių auka laisvina gerovės Europą iš rusiškosios okupacijos. Sovietinei imperijai subyrėjus, nelabai kas tikėjosi Rusiją atsigausiant ir vėlei tapsiant grėsminga agresyvia galia. Juolab kad po banditiškojo paskutinio praeito šimtmečio dešimtmečio joje įsivyravo korupcinis, kartu su vakariečiais valstybę nežmoniškai išvagiantis politinis ekonominis elitas, kurį vainikuoja nepaliaujamai pasaulinės žiniasklaidos svarstomi milijardiniai oligarchų ir visokiausių valstybės tarnautojų bei politikų turtai, ryškiai kontrastuojantys su ekonominiu ir technologiniu valstybės reitingu pasaulyje. Tad apie kokią okupaciją čia kalbama?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šio amžiaus pradžioje ėmėsi energetinės geopolitikos, sustiprindamas ją korupcine ir nuosekliai vykdė energetinę ir korupcinę Europos okupaciją. Ji buvo labai sėkminga, o „Nord Stream-2“ turėjo tapti paskutiniu likiminiu tos okupacijos akordu.
Tačiau tokios okupacijos pragaištingumą jau gerokai anksčiau įžvelgė kai kurios sovietinę okupaciją išgyvenusios Europos Sąjungos šalys, tarp jų Lietuva ir Lenkija, o kiek vėliau ėmė atsitokėti ir Jungtinės Valstijos. Tad lemiamas akordas pakibo, nors ir kaip vokiečiai stengėsi jį sugroti kartu su rusais.
Ukrainiečių kova parodė ir energetinės, ir korupcinės rusų okupacijos apimtį. Ta kova vis labiau skatina Europos šalis iš rusų energetinės vergovės kuo greičiau vaduotis. Įsijungia negrįžtami, istoriniais civilizaciniais laikytini vyksmai. Pasaulio didžiųjų galių santykiai, politinių lyderių pokalbiai vyksta atsižvelgiant į Ukrainą ir ukrainiečių kovą su rusiškaisiais agresoriais.
Vis labiau atsiribojama nuo Rusijos visais lygmenimis – žmonių santykių, kalbos, kultūros, mokslo ir tarptautinės politikos. Šitai vyksta reiškiant įvairiopą palaikymą ukrainiečių kovai.
Daug svarstoma, kas paskatino Kremlių žengti tokį baisų, o sykiu ir ganėtinai savižudišką žingsnį – imti ir be jokios priežasties užpulti kaimyninę draugišką, iki tol net broliška vadintą šalį, su kuria sieja šimtmečių istorija ir daugybiniai žmonių giminystės ryšiai.
Daugelis Rusijos politinių, karinių ir kitokių vadovų – kilme bei giminystės ryšiais susiję su Ukraina. Net toks didysis tuvietis kaip ministras nusikaltėlis Sergejus Šoigu. Tačiau visi jie stebėtinos neapykantos apimti ar užkrėsti naikina savuosius „giminaičius“.
Regime ir rusų liaudyje kilusią didelės neapykantos ukrainiečiams bangą, kurios niekaip nepaaiškinsi vien masmedijų ideologinės propagandos veiksmingumu – tos bangos šaknys glūdi istoriniame kultūriniame mentalitete, kurį formavo Ordos įtvirtinta valdymo ir pavaldumo psichologija ir kultūra.
Akivaizdu, kad Kremlius planavo lengvą, gruziniško pobūdžio kelias dienas ar savaites truksiančią specialiąją karinę operacija – užimamas Kijevas, nuverčiamas ar pabėga valstybės vadovas, pakeičiama valdžia ir pasauliui skelbiama apie „ukrainiečių išlaisvinimą iš nusikalstamo režimo“. O jau vakariečiams būtų tekę, atsipeikėjus iš netikėtumo, susitaikyti su naujomis aplinkybėmis ir toliau plėtoti energetinius ir kitokius ryšius, pridengtus įvairiausių „sankcijų paketais“, kurių jau buvo išmokta nesibaiminti. Tačiau ir tokia saviapgaulė nepaaiškina, kodėl Rusijai gyvybiškai svarbu buvo pulti Ukrainą ir neleisti jai laisvai gyventi.
Yra ir kitas klausimas – kodėl Rusija niekaip negali apsieiti be Ukrainos? Tie klausimai susiję, tačiau kreipia ir į skirtingas plotmes – pirmasis labiau į politinę ir kultūrinę dabarties, o antrasis į metafizinę, apimančią istoriją ir tikėjimą.
Rusijai pavyko tarsi neskausmingai – juk niekaip nenukentėjo—atplėšti nuo Ukrainos Donbaso ir Luhansko regionus bei prisijungti Krymą. Tik pasiaukojamas savanorių ir kai kurių ginkluotųjų pajėgų dalinių pasipriešinimas sustabdė rusus tais 2014-aisiais nuo žygio į Kijevą.
Beje, tuos „Azovo“ pulko savanorius vėliau vieningai ėmė šmeižti ir rusai, ir europiniai liberalkairieji, ir eurofederalistiniai propagandininkai, vadindami „naciais“ bei „banderininkais“, o kai kurių šalių politikai juos įvardijo net kaip „teroristinę organizaciją“.
Šiame juodinimo „fronte“ esama ir ryškaus lietuvių propagandininkų pėdsako. Tačiau po tų netekčių Ukraina ėmė stebėtinai greitai persitvarkyti – vietos savivaldai suteiktos galios paskatino spartų gyvenimo gerovės kilimą įvairiuose regionuose, urbanizaciją, transporto plėtrą.
Stiprėjo ukrainiečių kultūros plitimas Europoje. Gerovės kilimas tapo didele rakštimi Rusijai – lankydamasi pas ukrainiečius Rusijos liaudis vis labiau matė didžiulį šalių raidos skirtumą, tad anksčiau ar vėliau būtų kilęs klausimas – kodėl? Užkrečiamas pavyzdys labai pavojingas diktatoriams. Nesvarbu, kariniams ar rinkiminiams.
Kitas svarbus dalykas – Ukrainos stačiatikių atsiskyrimas nuo Maskvos patriarchato. Rusija neteko didžiulio Ukrainos valdymo instrumento. O Maskvos patriarchatas – ypatingas, nepaprastai puoselėjamas ir prižiūrimas Rusijos valdžios įrankis, Stalino sukurtas II pasaulinio karo metais iš bolševikų išžudytos rusų Bažnyčios likučių. Tad rusų patriarchas Kirilas, šėtoniškai laimindamas ukrainiečių žudymą, tikisi okupacija vėlei „apjungti“ abi bažnyčias. Toks ir Kremliaus tikslas.
Nesileidžiant į dideles metafizines aukštumas, vis dėlto verta nors ir paviršutiniškai pasvarstyti ir kai kuriuos istorinius bei teologinius rusų ir ukrainiečių santykių aspektus. Koks pagrindinis civilizacinis vaizdinys vyrauja rusų ir ukrainiečių geopolitikų svarstymuose ir politiniuose pareiškimuose?
Kijevo Rusia. Kas tikrieji Kijevo Rusios paveldėtojai ir palikuonys?
Tie, kas valdo Kijevą. Pagrindinis rusų okupacijos tikslas ir buvo Kijevas, kuris yra šventoji rusų ir ukrainiečių kilmės žemė, o joje – pirmgimystės „dokumentai“. Rusai save kildina iš Kijevo Rusios, tačiau jos nevaldo, tad niekaip negali patvirtinti savo kilmės. Vien istorinėmis, istoriosofinėmis bei geopolitinėmis konstrukcijomis, kurios nesusieja dabarties su praeitimi, nes Maskva toli, o jos kilmė ir paveldas – totorių mongolų Ordos. Kaip ir maskvietiškojo valdymo mentaliteto. Maskvos kunigaikščiai buvo Chano vasalai, kuriems teikta teisė rinkti mokesčius ir valdyti tam tikras žemes. Pripažįstama besąlygiška valdovo visagalybė ir pavaldinių nuolankumas. Kaip ta visagalybė tvirtinama ir reiškiama? Ordos būdu – negailestingu žudymu.
Maskvietiškasis valdymo ir pavaldumo mentalitetas buvo įtvirtintas Ordos vasalo Ivano Rūsčiojo, kuris laikomas didžiuoju Rusijos kūrėju. Jis beprotiškai žudė savuosius ir svetimuosius. Beje, kurį laiką mokėjo duoklę ir Krymo chanams, pripažindamas jų, kaip didžiojo Chano palikuonių, paveldėtą valdžią. Tos Rusijos ir tokio valdymo sostine tapo Maskva. Valdovai ir kilmingieji, stebindami vakariečius keliautojus, puikavosi odiškojo stiliaus rūbais ir apavu.
Kitas ryškus Rusijos raidos etapas – Petro I reformos, jo „prakirstas Europon langas“. Vienvaldis caras suko Rusiją nuo Azijos į Europą. Aiškiai suvokė, kad reikia nutraukti ir azijietiškosios kilmės šaknis, tad sostinę perkėlė iš Maskvos į naujai pastatytąjį Sankt Peterburgą. Miestas kurtas pelkėse, prie Baltijos, kuri vandens keliais susiejo Rusiją su Hanzos ir kitais Europos miestais.
Labai svarbus metafiziniu požiūriu žingsnis. Kuriamos dirbtinės naujos valstybės šaknys, ugdomas naujas politinis elitas, keičiamas kilmingumo supratimas ir valdančiųjų „išvaizda“ – tvirtinamas naujas aprangos stilius ir nuskutamos barzdos.
Istorikų veikalai liudija, kaip skausmingai tos permainos buvo ordiečių rusų išgyvenamos. Carai jau artimais ryšiais susisaisto su europičiais kilmingaisiais, valdymas įgauna šviesesnės despotijos bruožų, o ir despotija minkštėja, civilizuojasi.
Kas įvyksta po vadinamosios Spalio revoliucijos? Bolševikai grąžina sostinę Maskvon. Grįžtama prie šaknų, imamasi nežmoniško teroro savo valdžiai įtvirtinti. Žudynės tarsi suaktyvina rusiškąjį istorinį kultūrinį mentalitetą – žudynės išplinta ir apačiose: grabj nagrablennoje, žudyk šventikus…
Maskvietiškasis valdymo pobūdis stiprėjo Stalino žudynių metais. Po karo kraugeriškumas slopo, tačiau liaudies mentalitetas amžiais išlaiko tam tikrus kilmės „branduolius“ ar archetipus, kol juos prikels susiklosčiusios politinės aplinkybės.
Pats Rusijos prezidento Vladimiro Putino kelias valdžion pažymėtas tam tikra metafizine žyme – iš vakarietiškojo Sankt Peterburgo, kurio kultūrinis elitas taip ir nebuvo visiškai išnaikintas, į ordiškąją Maskvą su joje sukaupta ordiškojo bolševikinio valdymo patirtimi bei instrumentų paveldu.
Juk iš pradžių Putinas reiškėsi kaip nuosaikaus liberalizmo šalininkas, užmezgė glaudžius ryšius su NATO, tačiau jau apie 2005—uosius ėmė ryškėti rusiškojo imperinio agresyvumo bruožai, kuriuos stiprino vis labiau šovinistiniai didžiųjų pergalės prieš Vokietiją metinių minėjimai, istorinės atminties keitimas imperijos ir jos sąmonės gaivinimo gairių pagrindu.
Žymiojoje Miuncheno kalboje Putinas labai aiškiai išsakė agresyvius imperinius Rusijos geopolitinius tikslus ir sutvirtino „naujo politinio kurso“ pamatus. Tuos pamatus vis labiau tvirtino valstybinė žiniasklaida, žadindama istorinius kultūrinius rusų liaudies archetipus – pulti artimiausius kaimynus, nes neva jie žeminą rusus ar dėl jų rusai „kenčią“, jiems „vrezatj“ ir apiplėšti, plėšimą ir žudymus vaizduojant kaip tesėtą atlygį už patirtas „skriaudas“ ar kaip nesavanaudiško „išlaisvinimo“ trofėjus.
Viskas pagardinama samprotavimais apie Vakarų civilizacijos agresyvumą ir jos neišvengiamą nuosmukį. Baisiausia to kurso apraiška ir yra Ukrainos užpuolimas – klastingas, sulaužantis visus Rusijos tarptautinius įsipareigojimus ir sutartis, paminantis visas civilizuotoms šalims būdingas karų taisykles. O sykiu – ir isteriška liaudies bei dalies kultūrinio elito parama ukrainiečių žudymui, prievartavimams, miestų naikinimams, jau iš anksto džiaugiantis dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo.
Ką regime? Nesiliaujantį ne tik propagandininkų, bet ir valstybės vadovo bei jo aukščiausių pavaldinių melo srautą. Tai taip pat ordiškojo mentaliteto ir politinio paveldo instrumentai – priešu laikomas turi būti užpultas klastingai ir žudomas negailestingai, valdovo melai saviems ir svetimiems yra svarbiausias karinės strategijos principas.
Džiūgaujama dėl rusų karių vykdomų žvėriškų nusikaltimų – šiuo metu jau puikuojamasi filmuojant vaikų, jų motinų ir jaunuolių prievartavimus, į nelaisvę patekusių ukrainiečių karių kankinimus, jų žalojimus, žudymą nupjaunant lyties organus. Ar ne toks žiaurumas buvo būdingas ir Lietuvą anais laikais okupavusiems rusams, kurie to mokė ir vietinius komjaunuoliškuosius padėjėjus.
Iš lietuvių istorinės atminties niekada neišdils nei Rainių žudynių, nei pokario miestelių aikštėse sumestų išniekintų partizanų vaizdai. Kitas ordiškojo klastingumo bruožas – kovose naikinti ir savo galimai pavojingus, tokiais laikomus ar tiesiog nebereikalingus sąjungininkus. Šiuo atveju – etnines mažumas. Kaip patrankų mėsa į pirmąsias fronto linijas siunčiami buriatai, tuviečiai, dagestaniečiai, jakutai.
Sakralinės ar metafizinės istorijos požiūriu nėra nereikšminga, kad žūtbūtinėje kovoje susiėmė du Vladimirai – vienas teisėtas Rusios pirmgimystės „liudijimo“ paveldėtojas, šviesos karys, o kitas – tamsos kunigaikščio atstovas, besistengiantis jėga ir žudynėmis nugvelbti pirmgimystės teisę arba sunaikinti visą tos teisė pašventintą tautą.
Putinas jau senokai aiškina pasauliui, neva nesą jokios atskiros ukrainiečių tautos, o jų valstybė esanti tiesiog istorinis nesusipratimas, kuriam neteksią ilgai egzistuoti, tad ateityje švintąs „rusiškojo pasaulio“ išplitimas Ukrainos žemėn ir jo įsitvirtinimas Kijeve.
Tikslas – Kijevas be save ukrainiečiais laikančių žmonių. Ukrainiečių nacionalinio tapatumo stiprinimas yra susijęs su šitos paveldėtos teisės įsisąmoninimu ir jos gynimu – ukrainiečiai buvo ir yra vieninteliai tikrieji kilmingieji Kijevo Rusios paveldėtojai. Šitai jie ir teigia ne tik ordiškajai Rusijai, bet ir visam pasauliui.
Vokietija toliau stebina mus visus. Ji vilkina, neduoda, daug kalba ir nieko nedaro, o jei padaro, tai ne vokiškai, kaip yra įpratę, o atbulai. Po tokio darymo, reikia remontuoti, laukti kol viskas pradės veikt.
Po didelio spaudimo iš išorės ir vidaus Vokietijos politikai sutiko Ukrainai duoti puikias patrankas PzH 2000. Fronte jos gerai atliko darbą, tačiau pradėjo gest.
Ukraina informavo vokiečius, anie atsakė, kad šaudote per dažnai. Ji pritaikyta šaudyti tik šimtą sviedinių per parą, bet ne daugiau. Ukrainiečiai sako, juk KARAS. Vokiečiai pažadėjo, atsiųsime detalių, remontuosime, tačiau užtruks gal iki rudens, o gal dar ilgiau.
Pagaliau Vokietija atsiuntė tris Gepardus. Spauda aprašė juos išdidžiai ir pasirodė, kad šaudyti jie negali, nes norvegiški šoviniai netinka jai. Reikia juos peržiūrėti, patobulinti ir testuoti vėl. Sako, kad iki rudens, o gal dar ilgiau užtruks šis darbas.
Lenkija, Slovakija, Graikija ir Čekija derasi su Vokietija dėl ginkluotės. Pradžioje sutarė visi, kad šios šalys turimą sovietinę ginkluotę atiduos Ukrainai, kad ji turėtų jėgų kovoti, o Vokietija joms suteiks vakarietiškus ginklus.
Lenkija iš kart ėmėsi veiksmų. Nieko nelaukusi davė 250 tankų T-72 Ukrainai ir tapo pažeidžiama. O dabar derasi, visi dar derasi ir pabaigos dar nesimato. Lenkija jau nusispjovė. Pasakė, kad gana. Užsakė tankus Pietų Korėjoje ir JAV.
Vokietijos kancleris šypsosi ir sako, kad viskas yra okay. Derybos vyksta, pasistūmėjo stipriai jos į priekį. Iš Vokietijos jau juokiasi civilizuotas pasaulis ir pradeda netikėti jais taip kaip netiki rasija.
Nesinori tuo tikėt, bet juk taip yra. Net savi šalies politikai skambina varpais ir kaltina Šolcą viešai. Bundestago gynybos komiteto vadovas M.Š.Cimerman kaltina kanclerį Šolcą ir sako, kad jis vilkina, neleidžia, trikdo ginklų tiekimą Ukrainai. Kancleris yra kakliukas, pro kurį neprateka vanduo, o tik laša ir šis lašėjimas yra itin naudingas rasijai.
Apie šrioderius, merkelius ir visokių žemių premjerus nerašysiu nieko, nes jie atstovauja rusus. Jie visą laiką dirbo jiems, padėjo padaryti Europą priklausomą nuo putino norų nuo senų laikų. Dabar šokdina putinas visus ir juokiasi, aišku, kartu su šrioderiu, kuris yra Maskvoje. Ilsisi, instrukcijas gauna naujas. Tokia yra tikroji tiesa. O mes naivuoliai, taip tikėjom Vokietija.
Birželio 27 d. Nyderlandų sveikatos apsaugos ministras Ernstas Kuipersas (Ernstas Keipersas) paskelbė, kad vyriausybė planuoja spalio mėn. patvirtinti protokolą, pagal kurį bus leidžiama vaikų eutanazija. „CitizenGO“, konservatyvi advokatų grupė, kurią 2013 m. Madride (Ispanija) įkūrė katalikiška organizacija „HazteOir“ kviečia pasirašyti peticiją, kuria išreiškiamas nepritarimas vaikų eutanazijai Nyderlanduose.
Nyderlandų sveikatos apsaugos ministras Ernstas Kuipersas / EPA nuotr.
Šiuo metu šalies eutanazijos įstatymas leidžia atlikti eutanaziją vaikams nuo 12 metų amžiaus, kai tėvai arba globėjai sutinka; Groningeno protokolas leidžia atlikti eutanaziją neįgaliems naujagimiams. Vyresni nei 16 metų asmenys šalyje laikomi suaugusiais ir gali duoti sutikimą eutanazijai.
Eutanazija visuomenei pateikiama kaip laisvas žmogaus sutikimas mirčiai, kai gydytojai pagal įstatymą tam taip pat pritaria, sako organizacija, tačiau ji yra įsitikinusi, kad vaikai nebūtinai yra veiksnūs ir gebantys laisvai duoti sutikimą. Vaikai eutanazijai gali būti skatinami tėvų ar kitų asmenų, kurie sielvartauja dėl vaiko būklės.
Todėl organizacija kviečia raginti Nyderlandų vyriausybę atsisakyti eutanazijos taikymo vaikams ir užtikrinti, kad vaikams, gyvenantiems su ligomis, keliančiomis didelį skausmą, būtų užtikrintas tinkamas skausmo ir ligos simptomų gydymas, o ne priėjimas prie mirtinos injekcijos. „Tikėkime rūpinimusi, o ne žudymu“, sako „CitizenGO“.
Nors E. Kuipersas neplanuoja keisti galiojančio įstatymo, tačiau ketina išplėsti Groningeno protokolo taikymo sritį vaikams nuo 1 iki 12 metų. Tai sukuria pavojingą precedentą. Groningeno protokolu leidžiama eutanazija naujagimiams, kurie patiria dabartines ar galimas būsimas kančias.
DutchNews.nl pranešė, kad gydytojai turi būti įsitikinę, kad vaiko kančios yra nepakeliamos ir nėra galimybės jį išgydyti ar sumažinti skausmą. Bet kokia diagnozė turi būti išsamiai aptarta su vaiko tėvais, taip pat turi būti aptarta eutanazijos galimybė, kuriai sutikimą turės duoti abu tėvai.
Gydytojai taip pat aptars procedūrą su vaiku taip, kad vaikas ją suprastų, ir ją atliks tik tuo atveju, jei vaikas tam neprieštaraus.
Prieš atliekant eutanaziją gydytojai turės pasikonsultuoti su bent vienu nepriklausomu gydytoju, kuris įvertins, ar įvykdyti visi kriterijai.
Šiuo metu dėl koncepcijos vyksta konsultacijos. Galutinę koncepciją E. Kuipersas pristatys spalio mėnesį, kai taip pat paskelbs, kada minėtas protokolas įsigalios.
Eutanazijos prevencijos koalicija ragina pasirašyti peticiją Nyderlandų ministrui pirmininkui Markas Rutte (Markas Rutė) ir sveikatos apsaugos ministrui E. Kuipersui, kuria nepritariama vaikų eutanazijai.
„Mes nepritariame vaikų žudymui eutanazijos būdu ir metame iššūkį Nyderlandų vyriausybei, kuri vengia kontroversijos ne keisdama įstatymą, o skelbdama protokolą, leidžiantį žudyti vaikus, – rašo „CitizenGO“, viena iš šeimą atstovaujančių organizacijų. – Demokratija reikalauja atvirų diskusijų, ypač prieštaringais klausimais.
Pasaulinis pilietinis judėjimas „CitizenGO“ vienija daugiau nei 16 milijonų narių visame pasaulyje. Jis yra visiškai finansuojamas aktyvių pasaulio piliečių ir nepriima lėšų iš vyriausybių ar korporacijų, kaip skelbia organizacijos aprašymas.
Rusijos (o ir mūsų) žiniasklaida trimituoja, jog Rusijoje formuojami savanorių batalionai, kurie bus siunčiami į karą Ukrainoje. Teigiama, jog bus mobilizuota daugiau kaip 30 000 savanorių, kurie papildys išretintas Rusijos karių gretas. Tai esą bus apie ketvirtadalis trūkstamų pajėgų. „Savanoriams“ skirts užduotis – užimti Donbaso regioną. Kremlius nurodė visiems 85 Rusijos federaliniams subjektams verbuoti savanorius į kovos batalionus Ukrainoje.
Kai kurie šaltiniai dėl šios „paslėptos mobilizacijos“ paniką skleidžia veltui. 30 000 naujokų kare – tai veikiau kliūtis, nei parama. Kiekvienas Lietuvos pilietis, rankoje laikęs ginklą, kariškis, šaulys, karys savanoris žino, kiek daug įgūdžių reikia norint išmokti naudotis įvairaus tipo ginklais, nekalbant apie jų panaudojimą realiose situacijose.
Taip, kad tie 30 000 veikiau bus panaudoti aptarnaujančioms grandims, skirtoms tiekimui ir minimaliai karinei paramai. Na ir atliekant „patrankų mėsos“ funkcijas.
Nemažai rusakalbių ekspertų (mes juos vertiname, kaip potencialiai pavojingus) teigia, kad Ukrainoje kariauja beveik vien kriminaliniai elementai, alkoholikai ir kitos padugnės, kurios, nei Putinui, nei kam nors Rusijoje nerūpi. Tai melas. Be abejo, tokių atmatų ordoje netrūksta, tačiau valdyti sudėtingas artilerijos, sistemas, tankus, šarvuočius, kovos lėktuvus, naudotis įvairia navigacine ir ryšio bei kita įranga asocialūs piliečiai tikrai negebėtų. Su technika dirba kariai profesionalai. Šie pezalai naudingi Kremliui užsitikrinant savo skurdžių visuomenės paramą ir gąsdinant naivų vakarietį, kad „mes karo dar nepradėjom“.
JK slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 teigia, jog rusams vis sunkiau apsirūpinti karine technika, amunicija bei gyvąja jėga. Teigiama, kad Rusijos karinės pastangos Ukrainoje baigia išsekti.
Mes itin atsargiai ir netgi su tam tikru įtarumu žiūrime į teigiančius, kad Rusijos kariuomenė išseko ar visai nusilpo. Kol raketos skrieja į miestus, griaudamos namus ir žudydamos taikius piliečius, ordos kolapso šaukliai neatrodo profesionaliai.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija išreiškė pasibaisėjimą pranešimais apie ukrainiečių karo belaisvių žudymą ir kankinimą laikinai okupuotos Olenivkos kolonijoje.
„Jei ši informacija pasitvirtins, nusikaltėliai ir visi atsakingi už tokius nusikaltimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė, turės atsakyti už savo veiksmus”, – sakoma ministerijos pareiškime.
Gali būti, kad akis prasikrapštė ir Prancūzijos politikai. Tikimės, kad pagaliau grius stotingo, išsipusčiusio rusų husaro mitas ir jį pakeis bedančio, sužvėrėjusio, rusiška vodka trenkiančio sadisto portretas.
Joe Bideno administracija paskelbė sankcijas, nukreiptas prieš Rusiją dėl jos kišimosi į rinkimus. Kremlius pakankamai ilgai kišosi į JAV rinkimų procesus, kiršindamas socialines grupes, skleisdamas melagingą informaciją ir vykdė kitą kenkėjišką veiklą.
Sankcijomis nubaustas Rusijos pilietis Aleksandras Viktorovičius Ijonovas ne vienus metus vykdė kenkėjišką veiklą, vadovavęs antiglobalistiniam judėjimui, gaudamas paramą iš Putino labdaros fondo.
Tokius ir panašaus plauko veikėjus seniai metas susodinti į laivus ir lėktuvus ir pasiųsti namo, neišskiriant Europos valstybių, juo labiau Lietuvos.
Rusijos „Gazprom” pranešė, kad nutraukė dujų tiekimą Latvijai, kaltindama Baltijos šalį „pažeidus dujų tiekimo sąlygas”. Kas ir kokias sąlygas pažeidė – niekas nepaaiškino. Greičiausiai tai įvyko dėl to, kad „Latvijas Gaze” paskelbė, kad nepirks dujų iš „Gazprom”, moka eurais, o anksčiau Latvijos parlamentas balsavo už rusiškų dujų tiekimo uždraudimą nuo 2023 m. sausio mėn.
2022 m. dolerio kursas kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu šoktelėjo daugiau kaip 10 % ir sustiprėjo iki lygio, kokio nebuvo nuo 2002 m. Karas Ukrainoje, įtampa tarp JAV ir Kinijos, įtampa dėl Taivano stiprina dolerio, kaip saugios valiutos, pozicijas.
Per pastaruosius kelis mėnesius smarkiai išaugo rusiškos naftos, gabenamos „iš vieno laivo į kitą“, kiekiai. Perkraunant naftą „iš laivo į laivą“, vienas laivas iškrauna krovinį į kitą laivą, išjungus sekimo signalą, neleidžiantį matyti, kur laivas yra. Toks perkrovimas vadinamas „tamsiu“ ir leidžia rusiškai naftai virsti bet kurios kitos Azijos šalies nafta.
Štai kokiomis banditiškomis kontrabandos kombinacijomis užsiima Kremlius, kad „prastumtų“ savo kruviną naftą juodojoje pasaulio rinkoje.
Jeilio vadovų lyderystės institutas išplatino tyrimą, jog reali padėtis Rusijoje blogesnė nei piešiama ir yra katastrofiška.
Nuo invazijos pradžios iš Rusijos pasitraukė daugiau nei 1 000 pasaulinių bendrovių. Esą Rusijos, kaip žaliavų eksportuotojos padėtis labai prasta, susiduriama su didelėmis eksporto problemomis, o importas praktiškai žlugo, “vidaus gamyba visiškai sustojo”. Dėl verslo pasitraukimo Rusija neteko įmonių, sudarančių apie 40 % šalies BVP.
Užsienio rezervai esą ištuštėjo net esant aukštoms energijos kainoms, o “Kremliaus finansų padėtis yra daug, daug sunkesnė, nei įprasta manyti”.
Jeilio tyrimo grupės mokslininkai atkreipia dėmesį, jog ekonominėse apžvalgose dažnai dominuoja “gudriai įvyniota” Rusijos pateikta informacija. Ją reikia atsijoti.
Taip, Rusijoje nėra gerai. Rusijoje yra labai blogai. Bet Rusijos ir Rusijos rusų negalima vertinti pasitelkus vakarietišką mentalitetą. Vakarai turi suvokti, jog net ir alkani, nuplyšę maskolijos driskių pulkai laikysis savo “velikaja Rosija” idėjos ir eis mirti už ją numirti.
Rusijos terorizmo ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasišaipė (pareiškimą išplatino Kremliaus žiniasklaida, kaip pagrindinį įvykį) iš Jungtinės Karalystės premjero Boriso Džonsono sakydama, esa jis galėtų „dalyvauti varžybose dėl NATO generalinio sekretoriaus posto“, jei prisistatytų moterimi.
„Niekas netrukdo Borisui Džonsonui staiga atrasti vidinę moterį. Madingas, drąsus, jo stilius”, – kudakuoja Zacharova. Višta (teatleidžia šis paukštis) nori pasakyti, kad Vakarai tokie sumoteriškėję, kad politikos madoje moteriškas stilius, homoseksualūs politikai ir silpni vadovai. Barbarams niekada nesuvokt Vakarų, tuo labiau britų. Jei Kremlius diversifikuoja savo ekonomiką į Aziją, tai ir džiaukitės turkmenbaši pašomis ir radžomis bei dėvėkit tiubeteikas. Nebesilygiuokit, barbarai, į Vakarus.
Be esminių pakitimų.
Orda supratusi, kad nepavyks vienu metu apginti Chersono ir tuo pačiu pulti Slovjansko, Kramatorsko ir Bachmuto kryptimis, pradėjo dalinių pergrupavimą.
Tačiau tai iš esmės Rusijos armijai nieko neduos, nes pagrindiniai smogiamieji daliniai sudaužyti pirmosiomis itin Rusijai nesėkmingo karo dienomis.
Tęsiasi miestų griovimas, gyventojų bauginimas, chaoso kėlimas.
Šiandien masine artilerijos ugnimi buvo apšaudytas Mykolajivas. Nugriaudėjo apie 50 sprogimų. Teigiama, jog smogta ir kasetiniais sviediniais bei daugkartinių raketų paleidimo įrenginiais „Tornado-S”. Sunaikinta nemažai objektų, apgadinti gyvenamieji namai. Vienas žmogus nužudytas, šeši sužeisti.
Vėl apšaudytas Charkivas.
Naktinio apšaudymo metu stipriai nukentėjo Nikopolis. Sužeistas 1 žmogus.
Donecko kryptimi driskiai mėgina vykdyti puolamąsias operacijas, remiamas karinės aviacijos. Rusai bando nustatyti ukrainiečių dalinių išsidėstymą ir gynybos sistemą.
Rusai nesėkmingai bandė panaudoti diversinę-žvalgybinę grupę netoli Dolynos, gavo į skudurus ir pasitraukė.
Siversko kryptimi rusai apšaudo ukrainiečių artileriją ties Slovjansku ir aplinkinėmis gyvenvietėmis.
Bachmuto kryptimi tęsiamas arilerijos apšaudymas, vykdoma žvalgyba naudojant bepiločius orlaivius.
Zaporižės kryptimi buvo sąlyginai tylu.
Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas okupuotame Sevastopolyje buvo apšaudytas dronu. 5 sužeisti, mieste atšauktos visos Karinio jūrų laivyno dienos šventės. Taip ir toliau!
Prezidentas V. Zelenskis prašo iš Donecko regiono evakuoti civilius gyventojus.
******
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis. 1) Šiaurinis flangas.
• Charkiv. Be pakitimų.
• Izyum.
a) Kaip spėjome, Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože šiandien ramiau, agresorius kaupia pajėgas ateities lokalioms atakoms. Tuo pačiu orkai bandė prisiminti senus gerus laikus, kai daužė galvą į pietus nuo Izyum, ruože Dmytrivka – Brazhkivka. Ukrainiečiai atmušė šias lokalias atakas.
b) Kiek neramina padėtis Husarivka ruože. Bandydami atkirsti agresoriaus užnugariui grasinančius ukrainiečių vienetus, anksčiau rusai čia porą kartų pabandė atakuoti. Ukrainiečiai apsigynė, tačiau orkai šį ruožą su artilerija apšaudo beveik kasdien. Neatmestina, kad bandys pulti ir vėl, o tai nėra gera tendencija.
• Syversk. Be pakitimų.
• Bakhmut.
a) Soledar ruože didelių pakitimų nėra.
b) Svitlodarsk ruože tęsiasi sunkūs mūšiai prie Vershyna. Agresorius ypač aršiai atakuoja, situacija permaininga. Tradiciškai orkų propagandistai skuba pameluoti ir skelbia apie šios gyvenvietės užėmimą. Tęsiasi susidūrimai prie Semyhirya ir Travneve, šias gyvenvietes toliau kontroliuoja ukrainiečiai.
2) Centre „grandiozinis“ šturmas toliau sėkmingai stringa. Pasiekti sėkmę, t.y. pralaužti ukrainiečių gynybą ir vystyti puolimą į jų gynybos gilumą (pvz.: Pakrovsk link) galimybės daugiau nei minimalios. Galimai tokiu puolimu agresorius pridengia savo vienetų perdislokavimą iš šiaurinio Donbaso flango į Zaporizhia apylinkes.
3) Zaporizhia taip pat nedidelis suaktyvėjimas. Agresorius atakuoja prieš kurį laiką prarastas teritorijas aplink Vuhledar. Tai tik patvirtina versiją, kad taip bandoma pridengti pajėgų judėjimą iš šiaurės į pietus. Netoli Vuhledar, apie 10-15 km į agresoriaus gynybos gilumoje yra Volnovakha. Ši gyvenvietė – kelių tinklo mazgas, kurios neįmanoma apeiti pervežant pajėgas, šaudmenis, degalus į Zaporizhia, tai vienas pagrindinių kelių link Cherson (einantis iki Nova Kachovka). Žinoma, tai supranta ir ukrainiečiai, todėl imasi veiksmų. Štai šiandien šio geležinkelio atkarpoje Volnovakha – Rozivka – Komysh-Zorya bėgiai ėmė kažkaip ir išsiardė. Ir ką svarbu paminėti, išsiardė būtent toje vietoje, kur viena geležinkelio atšaka keliauja į šiaurės vakarus, t.y. kontaktinės linijos link, o kita į Tokmak bei toliau Nova Kachovka link.
II. Pietų kryptis. Tęsiasi pasistumdymas Davidiv Brid ruože. Ukrainiečiai bando dar labiau išplėsti placdarmą, sunkūs mūšiai tęsiasi. Taip pat apsikeičiama artilerijos smūgiais, ukrainiečiai išlaiko iniciatyvą – atakuoja sandėlius, vadavietes ir komunikacinius mazgus, ypač gerai pataikyta Nova Kachovka. Taip pat sugriautas Antonovo (Antonivskyy) geležinkelio tiltas prie Prydniprovske, esantis netoli nuo to pačio pavadinimo automobilių tilto. Taigi all in all, iš keturių tiltų, kuriais okupantų pajėgos gabena aprūpinimą, du tiltai sugriauti, du tiltai stipriai apgadinti (Darivka ir Nova Kochovka).
Pabaigai šiek tiek apie agresoriaus pajėgų perdislokavimą. Prieš keletą dienų minėjome, kad atvyko orkų pastiprinimas į Krymą, taip pat dalis pajėgų nuimama nuo šiaurinio Donbaso flango ir juda į pietus. Keletas su tuo susijusių momentų:
• Nebūtume tokie drąsus teigti, kad nuo šiaurinio Donbaso flango nuimami visi RF reguliarūs vienetai, o paliekami tik „separai“. Nors aktyvumas Syversk sumažėjo, tačiau Bakhmut mūšiai tokie pat intensyvūs. Tuo pačiu suaktyvėjo kautynės Centro ir rytiniame Zaporozhia flange. Visam tam vien „separų“ vienetų neužteks. Tuo labiau, kad iki suaktyvėjimo Centre, ten orkų buvo negausios pajėgos. Taigi vienetus persiuntimui į pietus galima buvo paimti tik iš šiaurinio Donbaso flango. Kitaip tariant, bendras mūšių aktyvumas kol kas nemažėja, dėl to sunkiai įtikimą, kad vienetų šioje fronto dalyje labai mažėtu. Palauksim pamatysim.
• Labai gaji versija, kad šios pajėgos (iš Krymo ir iš šiaurinio Donbaso flango) juda bei toliau judės link Cherson. Tai tikrai galimas eigos variantas, tačiau:
1) ukrainiečiai netiesioginės ugnies (HIMARS, artilerijos) pagalba kontroliuoja visus svarbiausius kelius per Dnieprą į Chersoną, tad pajėgų judėjimas turėtų būti dovana ukrainiečių artileristams (nors klausimas atviras dėl stebėjimo ir savalaikės ugnies iškvietimo į suplanuotus taikinius galimybių);
2) agresoriaus gynybos giluma yra ribota ir pajėgų susitelkimo taškai dešiniajame (vakariniame) krante gali būti nuspėjami. Žinant, kad visame fronte aplink Chersoną aktyviai veikia ir ukrainiečių aviacija, tai dėl medalių bei ordinų su artileristais konkuruotų ir lakūnai;
3) ženkliai išaugusią grupuotę dešiniajame Dniepro krante reikės dar gausiau, intensyviau aprūpinti (ypač jei agresorius vykdys puolimo veiksmus), tačiau tiekimo kelių per Dnieprą daugiau nebus, yra kas yra.
• Dėl to iš karinės pusės toks agresoriaus pajėgų perdislokavimas yra/būtų labai rizikingas. Tad neatmestina, kad agresorius sustiprins pajėgas dešiniajame Dniepro krante tiek, kad grupuotė būtų pajėgi gintis ir turėtu rezervą (tiek vienetais, tiek aprūpinimu), tuo pačiu permestus vienetus koncentruos Zaporizhia sektoriuje, kur prieš tai mūsų įvardintos grėsmės nepalyginamai mažesnės. Tokiu atveju, ankščiau minėtas agresoriaus puolimas Centro sektoriuje ir rytiniame Zaporizhia flange būtų reikalingas ne tik pridengti pajėgų judėjimą, bet ir bandytų atitraukti dalį pajėgų nuo potencialios tikrojo puolimo vietos (pvz.: Polohy). Klasika.
• Kita vertus, jei visgi agresorius pasirinks permetinėti pajėgas link Cherson ir tai įvykdys sėkmingai, (t.y. dešiniame Dniepro krante bus suformuota pulti pajėgi RF ginkluotųjų pajėgų grupuotė), bus sunku suprasti, kokiu būdu ukrainiečiai užtikrina (arba neužtikrina) Dniepro kontrolę. Kadangi dviem naudoti netinkamais, dviem pažeistais tiltais bei pontoninėmis perkėlomis (plaustais) sugebėti daugiau nei dvigubai padidinti esančia agresoriaus grupuotę? Sunkiai įsivaizduojamas dalykas.
******
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis Šiaurinis flangas:
Charkiv. Ir toliau tęsiasi kova parteryje – žvalgyba, artilerija, lokalios atakos.
Izyum. Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože agresorius šiek tiek kruta, bet atakos mažesnio intensyvumo nei buvo vakar. Turbūt tradiciškai kelias dienas bus šiek tiek ramiau. Tikėtina palaikys pulsą, bet kol kas didesnio mąsto puolimo sunku tikėtis.
Syversk. Antra diena sektoriuje ramiau, agresorius pabandė atakuoti Verkhnokamyanske, gavo į rimtą atsaką ir teko trauktis atgal iš kur atėjo. Toliau trūksta informacijos dėl Berestove. Ukrainiečiai praneša jog gyvenvietę ar tai jos apylinkes atakuoja agresoriaus netiesioginės ugnies priemonės, tai sufleruoja, kad arba a) gyvenvietę kontroliuoja ukrainiečiai, arba b) kontaktinė linija eina per gyvenvietės pakraštį. Taigi, tikėtina, agresoriaus pajėgos nekontroliuoja Berestove.
Bakhmut:
Soledar ruože toliau tęsiasi mūšiai dėl Pokrovs’ke. Ukrainiečiai čia sėkmingai ginasi, tačiau Rusijos pajėgų vienetai bando apeiti šį, jiems sunkiai įkandamą, įtvirtintą rajoną su tikslu atakuoti ruožą šiauriau. Mūšis tęsiasi.
Svitlodarsk ruože ukrainiečiai apsigynė nuo rusų atakų Vershyna ir Semyhirya.
Centras. Tęsiasi „grandiozinis“ šturmas, kaip jį bando pristatyti Rusijos propagandistai. Agresorius eilinį kartą atakavo įtvirtintą Avdiivka gynybos rajoną, Pisky ir Krasnohorivka, tačiau gynėjai jiems vėl nudaužė ragus ir kanopas. Orkai nepralaužė ukrainiečių gynybos linijos, nors vietomis ir pasistūmėjo šiek tiek į priekį. Ten, kur visiškai nepavyko užsikabinti, agresorius atsitraukė į pradines pozicijas. Dirbo artilerija.
Zaporizhia. Be artilerijos dvikovų agresorius pabandė atakuoti Velyka Novosilka rajone, tačiau ir čia patyrė nesėkmę.
Pietų kryptis. Ukrainiečiai kaupia pajėgas naujai išlaisvintose teritorijose Davidiv Brid ruože. Agresorius artilerijos ugnimi atakuoja visą ruožą, vykdo lokalias atakas ir siekia kaip įmanoma trukdyti ukrainiečiams įsitvirtinti. Tęsiasi susidūrimai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artilerijos baterijos sėkmingai sėja mirtį agresoriaus gynybos gilumoje (Chkalove apylinkės) su tikslu trikdyti agresoriaus manevrinius vienetus, taip trukdant jiems formuoti puolimo grupes. Netiesiogine ugnimi ir toliau sėkmingai atakuojami agresoriaus susitelkimo rajonai, šaudmenų ir degalų atsargų vietos.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pagrasino JAV prezidentui Joe Bidenui esą kišdamosi į Taivano reikalus Jungtinės Valstijos „žaidžia su ugnimi“. Paskutiniu nesutarimo tašku tapo planuojamas JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Taivaną. Lyderiai apsikeitė nuomonėmis, kad abu siekia stabilumo regione, tačiau Jinpingas pabrėžia Taivano – nedalomos Kinijos teritorijos – statusą.
Kinijos vadui, regis, neįmanoma suprasti, kad Nancy Pelosi vyksta į Taivaną nesuderinusi kelionės tikslų su Baltųjų rūmų administracija. Pirmininkė tiek Kinijos, tiek Rusijos atžvilgiu laikosi kietos pozicijos ir ragina pripažinti Rusiją teroristine šalimi bei taikyti jai tą pačią užsienio politiką, kaip ir Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Tai reikštų naują geležinę uždangą Rusijai. Bidenas (kol kas) Rusijos atžvilgiu laikosi „minkštos“ politikos. Tačiau „Rusijos terorizmo“ klausimas greitai gali būti įtrauktas į JAV Kongreso debatus ir tapti pagrindiniu įvykiu šalyje.
JAV taip pat imasi veiksmų, kad šalis nebebūtų priklausoma nuo Kinijos gamybos. Senatas priėmė teisės aktą, kuriuo puslaidininkių bendrovės skatinamos statyti daugiau aukštųjų technologijų gamyklų JAV. Joe Bidenas siekia sutelkti pasaulio demokratines valstybes remti investicijas į kitas mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis, kurios taptų alternatyva Kinijai.
Kinija, kaip ir Rusija, Vakarų siekio gauti visko „daug ir pigiai“ produktas. Daugelis dar pamena pigų kinišką šlamštą, kuriuo prieš 30 metų buvo užversti mūsų prekystaliai. Tačiau Kinija išmoko gamint, išmoko uždirbt, investuot ir tapo ne tik viena pagrindinių ekonominių, bet ir karinių galių pasaulyje. Šešėlis sukilo prieš šeimininką.
Ukrainos pusė teigia, jog abi JAV Kongreso partijos pritaria tolimojo nuotolio raketų ATACMS perdavimui Ukrainai. Šiuo ginklu galima smogti į taikinius 300 km atstumu.
Sveikinam. Panašu, jog JAV politikai jau suvokė, kad Rusija nesustos, kol kaip reikiant negaus į dantis. Jei to dabar nepadarys Ukraina, tai teks daryti JAV ir sąjungininkams.
Vokietijoje, Hanoverio mieste, dėl dujų krizės visuose viešuosiuose pastatuose išjungtas šildymas, dušuose – tik šaltas vanduo. Tai pirmasis didelis Vokietijos miestas, išjungęs karštą vandenį po to, kai Rusija prieš Europą pradėjo dujų terorą. Karšto vandens nebus visuose viešuose pastatuose, taip pat sporto klubuose, išjungti miesto fontanai, taupant energiją, didžiuosiuose pastatuose, tokiuose, kaip muziejai, rotušė – naktimis apšvietimas bus išjungtas. Draudžiama naudoti nešiojamuosius oro kondicionierius, šildytuvus ir radiatorius.
Tokiomis drastiškomis priemonėmis vokiečiai stengiasi sukaupti dujų atsargas žiemai. Teisingai daro, tik apie tai reikėjo galvot 2014-aisiais.
Maskva ir Vašingtonas susikibo derybose dėl apsikeitimo kaliniais. Bideno administracia siūlo Maskvai apkeisti 25 metų laisvės atėmimo bausmę JAV atliekantį Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą į narkotikų gabenimu įtariamą WNBA žvaigždę Brittney Griner ir šnipinėjimu įtariamą Paul Whelan. Krepšinio žvaigždė sulaikyta gabenusi kažkokį kanapių aliejų, kas Rusijoje griežtai draudžiama.
Išpūsta byla nuolat rodoma per TV, smerkiant juodaodę krepšininkę, kuri dar, tik pamanykite, ir homoseksuali. Vaduoti garsių JAV piliečių ėmėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pareiškęs, jog dėl apsikeitimo įkalintaisiais skambins Lavrovui. Tačiau panašu, jog skambutis beprasmis, nes Putlerio atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kas „kol kas šiuo klausimu nėra jokio susitarimo”.
Putinas mėgsta žvaigždes. Mėgsta spausti joms ranką arba sodinti už grotų. Taip jis pats, būdamas menkysta „pakyla iki žvaigždžių“ ir aukščiau jų. Tuo pačiu Rusija, kaip terorizmo tradicijų šalis, pasilieka sau teisę ne tik žeminti priešininką, bet ir reikalauti iš jo tam tikrų nuolaidų.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba rengiasi pirmajai kelionei po Afriką.
Pagal naują Ukrainos politiką šalis daugiau dėmesio skirs ne tik Afrikai, bet ir Artimiesiems Rytams ir Lotynų Amerikai.
Remiantis naująją Ukrainos politika, prezidento Zelenskio įsakymu įvesta specialaus atstovo Artimiesiems Rytams ir Afrikai pareigybė.
Labai išmintinga. Vakarų įtaka ir bendradarbiavimas su šiais regionais tiesiog būtinas. Nes, kaip sakoma, ten, kur yra vakuumas arba iš kur pasitraukia amerikiečio batas, kaip mat atsiranda rusas. Ukraina ir vėl demonstruoja Vakarams lyderystės pavyzdį.
Rusija ir toliau laikosi strategijos išsilieti ant civilių objektų raketų kruša, jei kas nors nepavyksta diplomatiniame ar karo fronte. Po aktyvių ir sėkmingų Ukrainos kariuomenės atakų Chersono srityje Rusija smogė raketomis daugelyje Ukrainos vietų. Raketomis pataikyta į Kropyvnickio miestą, žuvo penki žmonės, 25 buvo sužeisti.
Chersonas abiems pusėms šiuo metu tapo operaciniu tikslu. Chersono kontrolė Kremliui yra labai svarbi, nes per jį eina sausumos kelias į Krymą. Ukrainiečiams jis svarbus užrakinant patekimą į Krymą ir galvojant apie tolesnį teritorijų į rytus išlaisvinimą. Be to, Chersono atsiėminas užtikrintų sąlyginę ramybę Mykolajive.
Rusams fronte daugėja logistinių problemų: sėkmingos HIMARS atakos privertė driskius perkelti amunicijos sandėlius toliau nuo fronto linijos ir dabar sviedinių, kuro ir ėdalo gabenimas trunka ilgiau.
Nepaisant nežymių laimėjimų, skelbiama, kad Vakarų ginkluotė padėjo Ukrainai ženkliai sulėtinti Rusijos pajėgų žygį. Rusijai artimiausiu metu, greičiausiai, nepavyks užimti viso Donbaso ir ji bus priversta ieškoti strateginių sprendimų puolimui tęsti.
Apšaudytos Kyjivo prieigos, karinėje bazėje buvo sužeista 15 žmonių. Taip pat nukentėjo šiauriniai ir pietiniai Ukrainos regionai, yra žuvusiųjų.
Rusijos teroristai į Kirovogrado sritį paleido 13 sparnuotųjų raketų – aštuonias jūrines „Kalibr” ir penkias X-22 raketas iš lėktuvo TU-22M3.
Apšaudytas Charkivo centras, sugriautas pastatas, vyksta gelbėjimo operacija.
Okupantų raketos pataikė į Kanatovo karinį aerodromą ir vieną iš „Ukrzaliznytsya” objektų.
Rusai mėgino vykdyti puolimą Bachmuto ir aplinkinių gyvenviečių kryptimis, tačiau nesėkmingai. 3 žmonės žuvo, 3 sužeisti Bachmuto apšaudymo metu.
Rusai pataikė į Soledaro vidurinę mokyklą, kuri užsidegė.
Atsinaujino apšaudymas Avdijivkos, Novopavlovkos ir Zaporižės kryptimis.
Toliau vykdomas lėtas puolimas, mėginant žengti Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis.
Rusai mėgina kontratakuoti, tiksliau imituoti puolimą Chersono srityje.
Ukrainos aviacijos, raketų ir artilerijos daliniai toliau smogia į okupantų atramos punktus ir gyvosios jėgos bei technikos telkinius.
******
Locked N’ Loaded
Šiaurinis flangas
Charkiv. Be pakitimų.
Izyum. Kaip ir minėjome anksčiau, agresoriui reikia keleto dienų, kad suformuoti pulti gebančią grupuotę. Štai ir dabar kelios dienos sąlyginės ramybės ir šiandien orkai atakavo ukrainiečių gynybos liniją Krasnopyllia – Dolyna – Bohorodychne. Aktyviausiai atakuota Mazanivka ir Dolyna. Galimai agresorius pabandė sukaustyti ukrainiečių pajėgas Dolyna miestelyje, ir tuo pačiu smogė Mazanivka iš šiaurės vakarų, taip bandydamas apeiti gyvenvietę ir ją kertantį upelį, išeiti gynėjams į užnugarį prie Krasnopyllia – Dolyna. Kaip ir šimtus kartų prieš tai nieko nepešė, ukrainiečiai apsigynė.
Syversk. Šiandien sektoriuje ramiau, pagrinde dirba abiejų pusių artilerija. Neaiški padėtis dėl Berestove, pasirodė žinių, kad ten veikia agresoriaus manevriniai vienetai. Jei ir taip, kažin ar orkai labai apsidžiaugs tokia sėkme. Gyvenvietė iš šiaurės vakarinės, vakarinės ir pietvakarinės pusės apsupta kalvomis. Tarp jų link Syversk veda iš esmės vienas vandens kliūtis kertantis kelias, atsiremiantis į Vyimka gyvenvietę, o šalia mūsų jau pažįstami ukrainiečių kontroliuojami Ivano – Darivka ir Spirne. Žvelgiant teoriškai ukrainiečiai turi galimybę ugnies priemonėmis, pozicine gynyba ir lokaliomis atakomis uždaryti agresorių gyvenvietėje taip, kaip jie tai padarė Shyrokine 2015 m. pradžioje. Žiūrėsime, ar pavyks.
Bakhmut:
Svitlodarsk ruože ukrainiečiai toliau gina Semihirja (nepaisant pranešimų, kad jie jau iš ten pasitraukė). Kaip ir vakar minėjome, agresorius siekia pabandyti atkirsti visą ruožą ir atakuoja Vershyna su tikslu stumtis į vakarus Bakhmutka upės link.
Soledar ruože tęsiasi kautynės prie Pokrovske, rusai nežymiai pasistūmėjo. Agresorius taip pat pabandė atakuoti nuo Klynove Bakhmut link, tačiau patyrė nesėkmę.
Centre agresorius antra diena skelbiasi pradėjęs didelį puolimą Avdiivka – Mariinka ruože, tačiau kol kas to „grandiozinio“ puolimo šešėlio, ką jau kalbėti apie rezultatus. Kreivas bandymas pulti Pesky link atmuštas. Žiūrėsime, kas bus toliau.
Zaporizhia be pakitimų.
Pietų kryptis.
Kaip ir buvo galima tikėtis, agresorius pabandė kontratakuoti Davidiv Brid ruože. Kažin ar jis tikėjosi atsiimti tai ką vakar prarado (Andriivka ir Lozove) ar labiau siekė sustabdyti tolimesnį ukrainiečių puolimą. Kaip ten bebūtų, orkų ataka atmušta, ukrainiečiai įsitvirtina naujose pozicijose.
Ukrainiečių artileristai toliau dirba iš peties keldami į orą agresoriaus šaudmenų ir degalų sandėlius – Chornobaivka again.
Tiekimas per Nova Kachovka ir Darivka sutrikdytas, o per Antonovo tiltą ir toliau nevyksta. Orkai bando būti gudresni už penktoką, ir netoli Antonovo tilto atsargas ir karinę įrangą plukdo pontoniniu keltu. Jei visas internetas tai žino, tai žino ir ukrainiečių artileristai, tad fejerverkų ilgai laukti neteks.
*****
defenc-blog.com
Ukrainos kariai numušė naujausią Rusijos naikintuvą
Pranešama, kad Ukrainos oro pajėgos virš okupuoto Nova Kachovkos miesto Chersono srityje numušė Rusijos naikintuvą Su-35 Flanker-S.
„Apie 20.00 val. liepos 19 d., Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinių raketų kariuomenės dalinys Nova Kachovkos srityje numušė Rusijos naikintuvą“, – antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos oro pajėgos.
Kaip rašoma tviteryje, naikintuvas bandė atakuoti Ukrainos artimos oro paramos lėktuvus.
Su-35 yra naujausios kartos sovietinių laikų naikintuvas Su-27. Tai dviejų variklių, daugiafunkcis naikintuvas, varomas dviem AL-117S turboventiliatoriais ir su traukos vektoriaus purkštukais, leidžiančiais orlaiviui pasiekti „super manevringumą“.
Reaktyvinis lėktuvas turi 30 mm patranką, turi 12 kietųjų taškų ir gali aptikti taikinius daugiau nei 400 kilometrų atstumu, o jo radaras vienu metu gali sekti iki 30 taikinių. Naikintuvo nuotolis viršija 3500 kilometrų be degalų papildymo.
Daugiau apie šį šaltinio tekstą
Šaltinio tekstas, reikalingas norint gauti papildomos vertimo informacijos
Siųsti atsiliepimą
Šoniniai skydeliai
******
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis Šiaurinis flangas
Charkiv. Sektoriuje prasidėjo įdomus judesys. Ukrainos duomenimis, siekdamas pagerinti savo logistiką, agresorius pradėjo įrenginėti pontonines perkėlas per vandens kliūtis kontaktinės linijos užnugaryje. Neaišku nei kokiomis pajėgomis, nei kokiose vietovėse ši veikla vykdoma, bet momentas labai įdomus. Neatmestina, kad orkus taip paveikė HIMARS ir kitų ukrainiečių artilerijos sistemų smūgiai rusų komunikacijoms Pietų kryptyje, tad jie nusprendė pasiruošti jei netyčia koks HIMARS‘as į svečius atvažiuotų. Tiesa, labiau realistiška, kad šiame sektoriuje galime pamatyti nebent išmanios amunicijos vakarietiškoms 155 mm artilerijos sistemoms, HIMARS‘ams darbo užtenka prioritetiniuose sektoriuose. Charkiv svarbesnis šūvio tikslumas, o ne didesnis ugnies nuotolis. Ukrainiečių artilerija ir dabar pajėgi pasiekti taikinius visame orkų užnugario gylyje iki sienos, tačiau naikinti tiltus tikslumo su sovietine artilerija neužtenka. Ko agresorius baiminasi?
tiekimo į ruožą Rubyzhne – Starytsa –Ternove sutrikdymas (per Sverskyi Donec iš Vovchiansk į vakarinį krantą, tiltai prie Buhruvakta, Ohriceve). Sunaikinus tiltus, agresorius atsidurtų labai sudėtingoje situacijoje, kadangi iš šiaurės, per RF teritoriją, kelių arba nėra arba jie labai prasti.
tiekimo iš RF teritorijos per Murom – Sereda į okupuotą Ternove – Zelene – Lukyantsy ruožą sutrikdymas. Šį ruožą per pusę dalija upė Murom, susisiekimą užtikrina du tiltai (Neskuchne ir Zelene).
tiekimo Lukyantsy – Lyptsi – Strilechna ruože sutrikdymas (iš RF teritorijos Zhuravlivka, galimai Lozovoe, Vergilivka). Ruožas yra apribotas Lypec, Charkiv upių ir Travyanske tvenkinio, „nukirtus“ tiltus ruožas būtų izoliuotas.
Velyki/Maly Prochody – Alisivka – Kazacha Lopan ruožas šia prasme bene mažiausiai pažeidžiamas, turi tiekimo kelius iš RF teritorijos Krasnyi Chutor, Nechoteevka, Zhuravliovka. Tačiau sutrikdžius tiekimą aukščiau minėtuose ruožuose, logistinę sąveiką tarp visų ruožų ir perorientavus tiekimą per šį ruožą, čia susidarytų bottle neck, kas taptų labai geru taikiniu ukrainiečių pajėgoms.
Izyum. Be pakitimų.
Syversk. Dėl masinės agresoriaus utilizacijos, sektoriuje darosi kiek ramiau. Daug darbo abiejų pusių artilerijai, agresorius lieko ištikimas savo taktikai – Verkhnokamenske atakavo iš rytų (Verkhnokamenka) ir šiaurės rytų (Bilohorivka). Tradiciškai nesėkmingai.
Bakhmut:
Soledar ruože toliau nelengvos kautynės prie Pokrovske, tačiau agresoriui ir toliau nesiseka pasiekti operacinių tikslų, t.y. išmušti ukrainiečius iš čia esančių aukštumų, pasinaudojant jomis iš pietų įžengti į Soledar, blokuoti Bakhmut iš rytų, persigrupuoti ir pradėti puolimą Syversk link iš pietų (apeinant kol kas neįveikimą jiems rytinį miesto gynybinį ruožą).
tęsiasi sunkūs mūšiais Svitlodarsk. Panašu, agresorius po truputį perima šiaurės ir šiaurės vakarinio Vuhlihirsko tvenkinio kranto kontrolę. Tačiau čia placdarmas vystyti puolimą per siauras dėl už nugaros esančio tvenkinio, ukrainiečių artilerija čia gali lengviau į faršą taškyti pulti besirengiančius orkų vienetus. Tačiau agresoriaus atakos ruože Kodema – Semihiria – Travneve nesėkmingos ne tik dėl to. Labiausiai prie to prisideda ir tai, kad šis sektorius išvagotas vandens telkinių, tad ukrainiečiams lengviau organizuoti gynybą, priešas neturi daug puolimo kelių, tad nuspėjamose atakų vietose sėkmingai yra utilizuojamas. Neatmestina, kad dar padaužęs galvą į sieną, agresorius bandys kiek šiauriau pasiekti Bakhmutka upę ir atkirsti upių apsuptą ukrainiečių ginamą ruožą, t.y. gynėjų privalumą paversti jų trūkumu. Turbūt todėl vis pabando laimę puldami šiauriau esančią Vershyna. Tai puikiai supranta ir ukrainiečiai. Stebėsime situaciją.
Centre ir Zaporizhia be pakitimų.
Pietų kryptis:
Šiandien rytą geros valios žmones apskriejo puiki žinia, kad po ukrainiečių artileristų naktinio darbo bet koks judėjimas Antonovo tiltu sustabdytas, ši transporto arterija (bent kuriam laikui) nebus naudojama. Ir kas toliau? Prisimenate vakar rašėme apie visai netoli esantį geležinkelio tiltą? Neaišku, ar orkai jau pradėjo ten įrenginėti pontonus, ar ne, bet čia dar vienas kabūūm. Agresoriui padėtis čia sparčiai komplikuojasi.
Tarsi paskaitę mūsų ankstesnius postus, ukrainiečiai neapsiriboja vien tik artilerijos smūgiais, tačiau vykdo ir lokalias atakas, t.y. ne stumia kontaktinę liniją, bet ir mūšiuose sekina agresoriaus resursus. Išvaduoti Lozove ir Andriivka kaimeliai, t.y. dar labiau išplėstas Davidiv Brid placdarmas. Nereikia būti karo genijumi, kad suprastum kur jis nutaikytas – perskelti visą rusų grupuotę dešiniajame Dniepro krante į dvi dalis, pasiekiant Nova Kachovka jas izoliuoti ir naikinti dalimis.
Netikime greitu rezultatu, laukia ilgas, sunkus ir kruvinas mūšis.
******
Vykstant Rusijos ir Ukrainos karui, JAV tankai „Abrams“ atvyksta į Europą
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
JAV Ukrainai tieks dar daugiau modernių ginklų. Pagal naują 175 mln. JAV dolerių vertės saugumo pagalbos paketą, Ukraina gaus dar daugiau daugkartinio paleidimo raketų sistemų HIMARS, keturis valdymo ir kontrolės automobilius, prieštankinius ginklus, 36 000 105 mm užtaisų kitos įrangos. Taip pat bus tiekiama karinė įranga, kuri prezidento Joe Bideno įsakymu išimta iš JAV atsargų.
JAV įsipareigojo nusiųsti Ukrainai ir iki 580 papildomų taktinių bepiločių orlaivių „Phoenix Ghost”.
Ukrainos gynybos ministerija užsimena apie JAV naikintuvus F-16. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas leido suprasti, kad reikia „kažką daryti“ su Ukrainos aerodromais, kad tokie lėktuvai juose galėtų leistis. Apie tai prabilo ir JAV karinių oro pajėgų štabo viršininkas generolas Charlesas Brownas, paskelbdamas, jog svarstoma galimybė apmokyti Ukrainos pilotus valdyti F-16.
Pamenat, kaip politikai ir ekspertai klykė, kad Vakarai privalo nedelsiant Ukrainai duoti naikintuvų pirmosiomis karo dienomis? Tai buvo emocija. Mes visi norėjome pačius geriausius ginklus Ukrainai atiduoti ryt, o pergalę švęsti poryt. Trūko tik dviejų smulkmenų – lėktuvams tinkamų oro uostų ir valdyti juos gebančių pilotų.
Reziumuojant šią ginklų paramos temą, mums peršasi mintis, kad Vakarai iki šiol neturi aiškaus plano, kaip sudoroti Putino chuntą. Šįkart nepavyks sužaisti „nafta“, kaip atsitiko griaunant Sovietų Sąjungą. Gal mes klystame, tačiau susidaro toks įspūdis, kad kol kas norima laimėti laiko tokiam planui sukurti, o tuo tarpu nutarta Rusiją alinti beprasmiame, kruviname kare, kuriame, deja, daugiausia kentės Ukraina.
„Smūgis Odesos uostui neturėtų pakenkti grūdų eksportui“ – pareiškė Putino liežuvis Peskovas. Kokia gėda patikėjusiems Rusija! Kaip gi nepakenks, jeigu jau pakenkė. Kviečių ateities sandoriai Čikagos biržoje pirmadienį pabrango beveik 4 proc. Grūdų transportavimas laivais praktiškai sustojo. Laivų savininkai bijo plaukti į užminuotus Ukrainos uostus, kuriuose krinta raketos. Augančios maisto produktų kainos JT manymu gali sukelti precedento neturintį badą ir masinę migraciją.
O Peskovas šaiposi, kad pavojaus nėra. Putinas ir jo sėbrai, iš vienos pusės, patys ir sukūrė grūdų stygių, o iš kitos – sukaupė pakankamas grūdų atsargas. Kol jie ruošėsi karui, mes žiūrėjome ir plojome „Gulbių ežerui“ Trakų pilyje. Baletas ant tankų.
Vakar Vokietija perdavė Ukrainai tris savaeiges oro gynybos sistemas „Gepard”. Iš žadėtų 15. Jei Vokietijos parama ir toliau vyks tokiais tempais, tai paskutiniai Sholzo „globojami“ „Gepardai“ Ukrainą pasieks 2047-ųjų liepą.
Vakarų žiniasklaida mirga pranešimais apie tai, kad vos paleidusi „Nord Stream 1“, Rusija vėl jį užsuka, tiksliau prisuka. Kankins dabar maskoliai rusiškų dujų mėgėjus taip, kaip KGB tardytojai kalinius, atsukdami ir užsukdami deguonį dujokaukėje. „Vot poprygajiet geiropa!“
Tuo tarpu Europos Komisija paragino šalis per ateinančius septynis mėnesius sumažinti dujų vartojimą 15 proc. Europos lyderius šokas ištiko, matyt, dėl to, kad per vasarą tikėtasi pripildyti dujų saugyklas žiemai. Labiausiai sunerimo vokiečiai, kuriems šią žiemą gali tekti gyventi gerokai šalčiau, o Vokietijos ekonomikos ministerija informuoja, jog „remiantis turima informacija, nėra jokių techninių priežasčių, dėl kurių („Gazprom“) reikėtų mažinti tiekimą”.
Kremlius gi kuo ramiausiai praneša, kad „Gazprom” turi sustabdyti dar vieno dujų turbinos variklio darbą dujotiekio „Portovaja“ kompresorinėje stotyje, nes baigėsi eksploatacijos laikas iki kapitalinio remonto. Nuo liepos 27 d. 07.00 val. ryto Maskvos laiku „Portovaja“ kompresorinės stoties paros pajėgumas sumažės iki 33 mln. kubinių metrų per parą nuo dabartinių 67 mln. „Tikėtina, kad dėl to Europos šalims bus sunkiau papildyti dujų atsargas prieš žiemą“, – tyčiojasi maskoliai.
Gazprom” visiškai nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai, Danijai, Suomijai, Nyderlandams ir Lenkijai, nes šios šalys atsisakė vykdyti Kremliaus nurodymą sąskaitas apmokėti rubliais, o ne eurais arba doleriais. „Mūsų produktas, mūsų taisyklės. Mes nežaidžiame pagal taisykles, kurių nesukūrėme”, – pragydo karo priešininką vaidinęs „Gazprom” vadovas Aleksejus Mileris.
Taip jau nutinka, kai laiku neatliekami namų darbai – nepasirūpinama maisto, dujų, naftos atsargomis, kitais resursais ir nepasiruošiama juodai dienai. Štai jums ir „Rusija nepuls“. Puls, nes vieni mėgsta gerti raudoną vyną, o kiti – raudoną kraują.
Rusija padės ukrainiečiams „atsikratyti režimo”, sako Lavrovas. Teroristų atstovas melui užsienyje skleisti teigia, kad prezidento Zelenskio vyriausybė yra „priešinga žmonėms ir istorijai”.
Lavrovas, kalbėdamas Arabų Lygos renginyje Kaire teigė, kad Maskvos tikslas Ukrainoje yra nuversti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę ir padėti ukrainiečiams „atsikratyti režimo“.
Informacinių operacijų prasme tokias kalbas reiktų vertinti labai rimtai. Mes matome, kaip Kremliaus propaganda paveikia Čekijos, Prancūzijos, Italijos ir kitų ES šalių politikus, žurnalistus, visuomenę, kaip jie, lyg papūgos, kartoja Kremliaus skleidžiamus melus. Maskva gerai supranta, kad pergalė pasiekiama iki mūšio, žmonių galvose, todėl tam skiria tiek daug dėmesio ir pastangų atakuodami informacinę erdvę lavrovais.
Didžiausia Azijos naftos perdirbimo įmonė sumažino rusiškos naftos pirkimą, nes kiti pardavėjai pasiūlė pirkti naftą pigiau. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Kinija ir Indija padidino rusiškos energijos pirkimą. Rusija iš savo pardavimų vos per tris mėnesius iki gegužės pabaigos iš energijos pardavimo Indijai ir Kinijai uždirbo 24 mlrd. dolerių. Tačiau Kinijos naftos pirkimai iš Rusijos sumažėjo 14 %, nes COVID blokavimai vėl smogė šalies ekonomikai. Ne viskas vystosi taip, kaip planuoja Maskva, rodydama Vakarams vidurinį energetinį pirštą. Nepasiruošta variantui „nenumatytos aplinkybės“.
Stringa rusų puolimai beveik visuose fronto ruožuose. Panašu, jog užimti Bachmuto artimiausiu metu nepavyks. Apdaužyti HIMARS ir kitos salvinės artilerijos, rusų generolai supranta, kad šiame kare ir dabartinėje situacijoje viską lemia technologijos ir žvalgyba. Būtent todėl daug dėmesio skiriama kovinių ir nekovinių bepiločių orlaivių įsigijimui ir jų naudojimui.
Atrodo, rusai rengiasi ne tik atremti ukrainiečių puolimą Chersono srityje, bet ir pereiti į kontr-puolimą Mykolajivo kryptimi. Driskiai apylinkėse sutelkė iki 100 šarvuotos technikos vienetų ruošdamiesi vykdyti gautus nurodymus iš Maskvos.
Ukrainos kariškiai pietuose nukovė 48 rusų okupantus. Jungtinės ukrainiečių pajėgos pietuose aviacijos pagalba sudavė septynis smūgius į priešo dalinių dislokacijos vietas, sunaikino šešis įtvirtinimus, ginklų ir karinės technikos sandėlį, vadavietę ir valdymo punktą Beryslavo ir Chersono rajonuose.
Kai kurie okupantų daliniai vykdo dalinai sėkmingą puolimą Vuhlehirsko šiluminės elektrinės rajone.
Charkivo srityje orkams, matyt, duotas įsakymas laikytis įsikibus į apkasus dantimis. Čia okupantas tęsė ugnies atakas, apšaudydamas mažiausiai 15 gyvenviečių.
Slovjansko kryptimi priešas apšaudė netoliese esančius rajonus.
Ukrainos kariai atrėmė rusų okupantų puolimą netoli Spornyj ir „Šventosios girios nacionalinio gamtos parko“ ir nubloškė driskius atgal.
Donecko kryptimi okupantai pagrindines pastangas deda bandydami pagerinti taktines pozicijas ir sudaryti sąlygas puolimui į Siversko ir Soledaro miestus. Pildomos šaudmenų bei degalų atsargos kaip taikiniai ukrainiečių HIMARS.
Bachmuto kryptimi apšaudyta keliolika gyvenviečių.
Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvai ir sraigtasparniai tęsia oro smūgius į rusų gyvosios jėgos ir karinės technikos koncentracijos vietas.
Viename iš Turkijos kurortų lenkų turistai sumušė rusų turistus.
******
defence-blog.com
Ukraina gavo pirmąją vokiškų oro gynybos sistemų „Gepard“ partiją
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas patvirtino, kad šalis perėmė tris Vokietijos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas.
„Šiandien oficialiai atvyko pirmieji trys gepardai. Tai priešlėktuvinės sistemos, su kuriomis mums buvo perduota dešimtys tūkstančių šovinių. Laukiame pirmųjų 15 gepardų. Šiandien į Ukrainą atvyko trys. Jie jau yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žinioje“, – pirmadienį sakė Oleksijus Reznikovas.
Liepos viduryje Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad ketina atsiųsti mažiausiai 30 oro gynybos „tankų“ „Gepard“, kurie padėtų šiai šaliai atremti Rusijos atakas.
Vokietijos gynybos konglomerato „Krauss-Maffei Wegmann“ pagamintų „Gepard“ automobilių Vokietijos ginkluotųjų pajėgų inventoriuje nebėra, tačiau gamintojas turi nemažai jų savo atsargose.
KMW teigimu, šarvuotas, bet kokiomis oro sąlygomis savaeigis priešlėktuvinis pabūklas Gepard nuo pat pristatymo nustatė standartus ir buvo nuolat modernizuojamas kovinio nuotolio, pataikymo tikimybės, reakcijos laiko, apsaugos, patikimumo ir ergonomikos srityse.
Gepard skirtas apsiginti nuo šiuolaikinių kovinių lėktuvų, atakos sraigtasparnių, nuotoliniu būdu valdomų raketų ir raketų. Jis taip pat gali patikimai kovoti su dronais. Balistiniai sviedinių negalima sunaikinti elektroninėmis gynybos priemonėmis, bet jų generuojami skeveldrų debesys patikimai sunaikins taikinį.
KMW kaip generalinis rangovas masiškai pagamino 570 tokio tipo sistemų. Gepardai buvo tiekiami Vokietijai, Nyderlandams, Belgijai ir Rumunijai.
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis Šiaurinis flangas
Charkiv. Agresorius vykdė lokalias atakas prie Udy. Tai labiausiai į vakarus nutolęs sektoriaus kontaktinės linijos pakraštys. Agresoriaus tikslas galėtų būti artėti prie Zolochiv:
a) per jį eina kelias iš Graivoron (RF) į Charkiv šiaurės rytinius priemiesčius ir
b) išvysčius sėkmę galima užimti patogias gynybai pozicijas palei Merla upę ir taip blokuoti ukrainiečių logistiką nuo Ochtyrka. Tiesa, nepanašu, kad sektoriuje agresorius tokiai operacijai turi pakankamai pajėgų. Tad labiau tikėtina, kad taip, grasindami aukščiau minėtomis negandomis, orkai siekia plėsti kontaktinę liniją, t.y. į jos gynybą priversti įsitraukti didesnį skaičių ukrainiečių pajėgų, taip ištampyti gynėjų manevrinius vienetus bei išsklaidyti netiesioginę ugnį.
Izyum. Sektoriuje agresoriaus aktyvumas apsiriboja tik artilerijos ir aviacijos smūgiais. Bandymų atakuoti manevriniais vienetais nefiksuota, tai pripažįsta ir patys orkai.
Syversk. Panašu, vakar neklydome kalbėdami apie naują agresoriaus taktiką. Vakar iš rytų ir šiaurės rytų atakuota Verkhnokamenske, šiandien panašų triuką (reikia pripažinti ne itin gudrų) agresorius bando atlikti Ivano – Darivka. Ši gyvenvietė atakuota nuo Berestove pusės (pietryčiai) ir Verkhnokamyanka (šiaurės rytai). Tuo pačiu bandyta trikdyti ukrainiečių sąveiką atakuojant Spirne (aukščiau įvardintų puolimo krypčių tarpe). Ukrainiečiai privertė agresorių atsitraukti, bet šie vis grįžta. Sunkūs mūšiai tęsiasi.
Bakhmut. Atrodo, kad agresorius meta visas pastangas išlyginti kontaktinę liniją kairiajame Svitlodarsk ruožo flange, kuris vis labiau primena „kišenę“ (agresoriaus pajėgos iš šiaurės, rytų ir pietų). Čia atkirsti gynėjų pajėgų nesiseka – prieš penketą dienų intensyvūs Kodema, Semihiria, Travneve puolimai agresoriui nesėkmingi, tad jie grįžta prie bandymų ukrainiečių gynybą pjaustyti mažesniais kąsneliais. Jau kelinta diena tęsiasi mūšiai dėl Vuhlihirsko jėgainės. Šeštą mėnesį besitęsiančių mūšių fone energetinės reikšmės ji beveik nebeturi, tačiau kaip įtvirtintas objektas su kapitaliniais pastatais yra svarbus atramos taškas ukrainiečių gynyboje. Kartu su Novoluhanske, jie neleidžia agresoriui įsitvirtinti šiaurės ir šiaurės vakariniame Vuhlihirsk tvenkinio krante. Tiesa, viešoje erdvėje pasirodė vaizdai, kaip agresoriaus kariai labai nedrąsiai pozuoja prie Novoluhanske gyvenvietės ženklo. Iš mūšių prie Kyiv prisimename, kad tai dar nieko nereiškia. Gera žinia, kad orkų kontroliuojamos teritorijos gilumoje prie Krasnyi Luch sunaikinta rusų pajėgų bazė, tad mėsos pristatymas į frontą gali sulėtėti.
Centro ir Zaporizhia toliau be didesnių pakitimų.
Pietų kryptis. Agresorius ir toliau bando atakuoti Davidiv Brid ruože su tikslu priversti gynėjus keisti savo planus, permetinėti rezervus. Šios atakos sėkmės orkams neatnešė, ukrainiečiai toliau tvirtai stovi Davidiv Brid placdarme. Situacija prie Vysokopyllia ir toliau lieka neaiški, gal vakare Arestovičius ką naujesnio papasakos. O ukrainiečiai ir toliau daužo agresoriaus šaudmenų ir degalų sandėlius, štabus (pvz. Rosgvardijos 785-to spec.paskirties dalinio priešakinis valdymo punktas) ir komunikacijas. Agresoriaus grupuotės tiekimas per Antonovo, Nova Kachovka ir Darivka tiltus ir toliau sutrikdytas.
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis. 1. Šiaurinis Donbaso flangas:
• Charkiv. Be pakitimų.
• Izyum. Agresorius priminė apie save atakuodamas Bohorodychne. Tradiciškai puolimas baigėsi nesėkme. Susidaro įspūdis, kad agresoriui prireikė keleto dienų suformuoti bent kažką panašaus į puolimo veiksmams tinkančią grupę (tikėtina veikė ne daugiau nei KTG). Ją gynėjams utilizavus, pagal tendencijas, tikėtina orkams vėl gali prireikti porą dienų kovingumo atstatymui ir puolimo veiksmus galinčio vykdyti vieneto lipdymu.
• Syversk. Ukrainiečiai ir toliau sėkmingai gina ruožą Hryhorivka – Verkhnokamyanske – Ivano-Darivka – Spirne – Berestove. Rusijos pajėgų sumanymas sukaustyti gynėjų vienetus prie Verkhnokamyanske ir bandyti pralaužti gynybą prie Ivano-Darivka – Spirne ruožo, su tikslu išeiti į ukrainiečių gynybos užnugarį, kol kas nesiseka. Pasirodė pirmi puolimo sumanymo keitimo ženklai: šiandien toliau atakuota Verkhnokamyanske iš rytų, bet tuo pačiu smogiant šiai gyvenvietei nuo Bilohorivka (Luhansko sritis), t.y. iš šiaurės rytų. Tokiu būdu siekiama bandyti dalinai izoliuoti (blokuoti) arba apsupti ukrainiečių pajėgas esančias Verkhnokamyanske bei šioje vietoje galimai vystyti sėkmę link Syversk. Kitaip sakant, veiksmai paprastėja, bandoma bukai pralaužti gynybą viename taške. Ar tai tik puolimo variantų ieškojimas, ar jau arčiau tendencijos? Stebėsime situaciją.
• Bakhmut.
a) Svitlodarsk ruože agresorius toliau turi ambicijų sukurti „katilą“ – atakuota Semyhirya (šiaurinis kontaktinės linijos kraštas) ir Novoluhanske (pietvakarinis kraštas). Sunkūs mūšiai tęsiasi.
b) Soledar ruože vyksta intensyvesni mūšiai prie Stryapivka (4 km į rytus nuo Soledar), ukrainiečiai sėkmingai ginasi.
2. Centro ir Zaporizhia sektoriuose toliau be didelių pakitimų. Tik vertėtu paminėti, kad artilerijos pagalba sėkmingai atakuoti RF ginkluotųjų pajėgų kariniai taikiniai Horlivka apylinkėse. Čia esančios tiekimo linijos (aprūpinimo keliai) svarbios ne tik rusų pajėgoms Centro sektoriuje, bet ir puolimui Svitlodarsk ruože.
II. Pietų kryptis. Ukrainiečių smauglys toliau lėtai, bet užtikrintai smaugia orkų paršelį. Agresorius jau nebežino kurias savo tiekimo linijas atstatinėti, nes kasdien gauna vis naujus smūgius. Maža to, kad nefunkcionuojant Antonovo tiltui agresoriaus aprūpinimo grandinės ilgėja beveik dvigubai (nuo 60 km iki 120 km). Tai dar ir šio, ilgesnio, tiekimo kelio pagrindinės dvi arterijos (bottleneck‘ai) – Darivka tiltas per Inhulec upę ir Nova Kachovka tiltas per Dniepr upę jau antra diena talžomi ukrainiečių artilerijos ugnies. Jei taip ir toliau – agresorius bus priverstas savo aprūpinimą užtikrinti laviruojant tarp bandymų vandens kliūtis kirsti pontoninių perkėlų pagalba ir logistikos užtikrinimo oru.
Su pastarąja opcija taip pat ne kažką. Aplink Chersoną ne tik gana drąsiai veikia ukrainiečių aviacija, bet ir kaip saulėgrąžos gliaudomos orkų oro gynybos sistemos. Pavyzdžiui, šiandien prie Zelenotropynske sunaikinta Rusijos pajėgų S-300 baterija. Kontaktinėje linijoje agresorius įvairiose vietose bandė atakuoti, siekdamas neleisti ukrainiečiams gerinti savo pozicijų, tačiau buvo utilizuotas. Rusai toliau apšaudo civilinius ir karinius taikinius Mykolaiv ir Odesa.
******
Egidijus Repečkys
Karas tebevyksta, kaip ir anksčiau, abi pusės pliekia viena kitą artilerija, tačiau tikriausiai galima sakyti, kad diena kiek ramesnė.
Visų dėmesys sutelktas į Chersono sritį, kur prie Vysokopoljės ukrainiečiai sudarė nemažų taktinių nemalonumų trims rusų bataliono taktinėms grupėms. Tikimasi šios grupės sutriuškinimo, nors jau kai kas jau antra diena tvirtina, kad rusai čia pilnai apsupti.
Prie Chersono Ukrainos pajėgų aktyvumas vis didėja, jau kelios dienos kalbama apie čia prasidėjusį jų puolimą, bet kol kas drįsčiau kalbėti tik apie pasiruošimą jam.
Rusai čia taiso ukrainiečių ugnimi apgadintus tiltus, tačiau ukrainiečiai juos ir toliau neskubėdami ir taikliai apšaudys, neleisdami jiems veikti pilnu pajėgumu. Kol galų gale padarys tokius pažeidimus, kad kurį laiką negalės veikti iš viso. Arba, tikėkimės, netikėtai juos užims.
Pagaliau pasirodė žinia apie panaudojimą kare biologinio ginklo, sukurto amerikiečių biolaboratorijose Ukrainoje. Tikriausiai suprantate, kad tai ironija.
Pasak rusų propagandos, viena kaimo moteris prie Sumų upėje rado trijų kiaulių lavonus, užkrėstus afrikiniu kiaulių maru. Aišku, kad tai biologinis ginklas, panaudotas ukrainiečių, ir dabar maras išplis po visą Ukrainą, bei dalį Rusijos. Spėju, kad budri bobutė ten pat vietoje patikrino kiaules dėl užkrato, nes kišenėje visada nešiojasi visus reikalingus reagentus – maža ką tie klastingi banderovcai sugalvos.
Teoriškai galėtų išplisti ir Baltarusijoje, bet propaganda rusų, tai baltarusių nemini. Nors rūpintis dėl Baltarusijos nereikėtų. Išmintingasis Lukašenka priims kokį nors paprastą, bet genialų sprendimą, ir ukrainiečių-amerikiečių biologinė ataka prieš baltarusiškas kiaules baigsis vos prasidėjusi. Tuo labiau, kad neišrinktasis prezidentas nelabai ką šiomis dienomis turi veikti – tai telefonu su Putinu pakalba, tai kokiam supermarkete apsilanko (neaišku į ką labiau, į prekes, ar į padavėjas pažiūrėti).
Kurį laiką neigę, kad Odesą raketomis apšaudė jie, rusai pagaliau ėmė ir prisipažino. Bet sako, kad šaudė į karinį objektą, į sandėlį su amerikietiškomis priešlaivinėmis „Harpoon“ raketomis. Tarsi ukrainiečiai nežinotų, ką su jomis daryti, ir laikytų užrakinę sandėliuke uosto rajone. Šiaip gerai, kad prisipažino, o tai jau visi ėmė įtarinėti tai vietnamiečius, tai šiaurės korėjiečius.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Ukraina, Turkija, Rusija ir Jungtinės Tautos pasirašė Stambulo susitarimą dėl grūdų išvežimo iš Ukrainos uostų. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas suskubo šią informaciją paskelbti „Twitter”. Plodamas katučių Turkijos prezidentas, diktatorius ir Putlerio draugas iš reikalo Erdoganas pareiškė, kad pasirašytas susitarimas dėl grūdų „sumažins bado pavojų” milijardams žmonių. Ir dar pažadėjo, jog Turkija, jei reikės, išminuos visą Juodąją jūrą.
Pasaulio žiniasklaidoje sumirgo foto, kuriose greta minėtų valstybių ir organizacijų vadovų staiposi teroristas Nr.2, Sergėjus Šoigu, dėl kurio kaltės nužudyta šimtai vaikų ir tūkstančiai taikių civilių. Džiugus susitarimas su banditais paskelbtas kaip didžiulė civilizacijos pergalė, nes grūdai dabar neva pažirs į badaujančių milijonų saujas, o laivus su maistu lydės JT palyda. Visi šypsosis ir dėkos Putinui už šimtų milijonų išgelbėjimą nuo bado ir mirties.
Karo nusikaltėlio vadovaujama valstybė iki birželio 7 d. jau buvo pavogusi 500 000 tonų ukrainietiškų kviečių. Dauguma šio krovinio buvo atgabenta sunkvežimiais į okupuoto Krymo uostus, o vėliau gabenama laivais, įskaitant tuos, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.
Rusija, nežiūrint to, kad pati sukėlė pasaulinę maisto krizę, kartu su JT ir NATO valstybe Turkija „sprendžia problemą.“ Argi ne graudu? Ne JT sprendžia galimo bado klausimą ir kaip bausti Rusiją, o pati Rusija sprendžia, ar jai sutikti su JT pasiūlymais, ar pasiųsti visus velniop. Šioje kruvinoje šachmatų partijoje Kremlius gudriai spendžia spąstus ir kerta figūras vieną po kitos.
Lenkija kaltina Vokietiją melu ir apgavystėmis. „Vokietijos pažadai dėl tankų mainų pasirodė esą apgaulingi manevrai”, – teigia Lenkijos užsienio reikalų viceministras Szymon Szinkowski. Po to, kai Varšuva perdavė Kyjivui 200 tankų T-72, Vokietija pažadėjo kompensuoti šarvuotos technikos stygių, tačiau siūlomi vokiški tankai pasirodė senesni ir prastesni, nei tie, kurie iškeliavo iš Lenkijos į Ukrainą. Ačiū dėdei Semui, Lenkija jau gauna tankų iš JAV ir Jungtinės Karalystės, tačiau nepasitikėjimas NATO nare, Vokietija, auga.
Mūsų giliu įsitikinimu, Vokietija ir yra viena priežasčių, dėl kurios karą prieš Ukrainą (Vakarus), pradėjo Rusija. Kremlius, be jokios abejonės, Berlyną priskiria prie tyliųjų sąjungininkų, kurių dėka stringa viskas, kas gali kenkti Kremliui, kas kare traktuojama, kaip tiesioginė ir reikšminga parama. Jei tokių sąjungininkių Maskva Europoje turėtų daugiau, driskių gelžgaliai jau dardėtų mūsų miestų gatvėmis.
Daugiau nei 1000 driskių apsupti Chersono srityje prašo „žaliojo koridoriaus”. Teigiama, jog trys Rusijos bataliono taktinės grupės pateko į ukrainiečių apsuptį ir negali iš jos ištrūkti.
Bideno administracijai liko 6 milijardai dolerių, skirtų karinei Ukrainos paramai. Pinigai turi būti panaudoti iki JAV fiskalinių metų pabaigos rugsėjo mėnesį. JAV nesuteiks Ukrainai ATACMS raketų, kurių nuotolis yra 300 km. Baltieji rūmai baiminasi, kad tai gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, nors jis, mūsų galva, jau vyksta.
JAV paskelbė naują, 270 mln. dolerių vertės, saugumo priemonių paketą Ukrainai, į kurį įeina dar 4 HIMARS, 36 tūkst. artilerijos užtaisų, kai kurios priešlėktuvinės sistemos ir 580 dronų „PhoenixGhost”.
JAV gynybos pareigūnų teigimu, Rusija karui Ukrainoje panaudojo beveik 85 proc. savo kariuomenės. Mes tai priskiriame žurnalistų fantazijoms, nes tokios naujienos – „perkamos“.
Ukrainos karo analitikai prašo (tame tarpe ir mūsų) nustoti raginti pulti okupantą ir suprasti, jog artimiausiu metu, grandiozinio ukrainiečių kontrpuolimo nebus. Nebus staigaus išvadavimo, kurio metu priešas visu frontu atakuojamas lėktuvų, artilerijos ir tankų ugnimi, traukiasi nuo „ura!“ bėgančių į priekį su atkištais durtuvais pėstininkų.
Ukraina kariaudama mokosi ir mokosi vakarietiškų, NATO karybos standartų, kurie kaip diena ir naktis skiriasi nuo rusiškųjų. Rusiškieji standartai yra Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo palikimas, „sovietinės karo mokyklos” pamatas. Tuo tarpu Ukraina pereina į pažangaus kariavimo modelį, paremtą aktyvia gynyba, mobilių taktinių grupių koncepcija ir dominuojančių pajėgų sutelkimu pagrindinio smūgio kryptimis.
Tai kariavimas, paremtas galva ir technologijomis, o ne būdu “užimti bet kokia kaina”. Bet kokia kaina – tai tūkstančiai gyvybių, šimtai ir tūkstančiai vaikų, netekusių savo tėčių ir mamų. Būtent dėl to ukrainiečiai nevykdys masinio kontrpuolimo, siekiant išvaduoti užgrobtas teritorijas “liuboj cienoj”. Matysime pozicinį, “protingą” karą (iš vienos pusės, žinoma).
Ukrainos jungtinės pajėgos pietuose puola iš karto dvejomis kryptimis: Olhyno-Kostyrka ir Potiomkino-Novoznesenskoje. Šiuo metu aktyvūs karo veiksmai vyksta Chersono srities šiaurinėje dalyje.
Okupantai ir toliau vykdo raketų atakas prieš karinius ir civilinius objektus visoje Ukrainos teritorijoje.
Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską kasetiniais šaudmenimis. Sužeisti 3 žmonės.
Ukraina smogė driskių stovyklai ir joje buvusiai karinei įrangai prie Zaporižės AE.
Rusijos kariuomenė raketomis ir artilerija apšaudė 3 Dnipro srities rajonus – Krivij Rihą, Sinelnikovską ir Nikopolį. Į Nikopolį paleista apie 100 sviedinių. Apgadinta 11 privačių namų, užsidegė 2 transporto priemonės ir 3 ūkiniai pastatai, sugadintas geležinkelis, dujų vamzdynai. Sinelnikovskio rajone driskiai apšaudė ir padegė sandėlius, kuriuose buvo laikoma 30 tonų grūdų. Štai jums ir Rusijos pastangos tiekti grūdus pasauliui.
Orda toliau mėgina veržtis Bachmuto kryptimi, tačiau gauna į dantis ir reikšmingesnių postūmių nepasiekia.
Rusai šaudo iš statinių ir raketinės artilerijos sistemų bei tankų palei visą fronto liniją.
Ukrainiečių kariai nusitaikė į Krymo tiltą. Kaip teigia saugumo tyarnybų atstovai, laukiama, kuomet tiltu važiuos sprogstamas krovinys, kurį pakėlus į orą, tiltui būtų padaryta kuo didesnė žala.
Rusijos barbarai sunaikino arba sugadino namus beveik keturiems milijonams ukrainiečių, ir šis skaičius kasdien auga. Šimtai tūkstančių Ukrainos piliečių lieka be pastogės, milijonai gyvena sugadintuose būstuose.
Ekspertų skaičiavimais, Ukrainos būsto fondas patyrė 40 mlrd. nuostolių. Bendras sunaikinimo plotas yra beveik 45 milijonai kvadratinių metrų, sugriauta arba apgadinta 121 tūkst. namų
******
Locked N’ Loaded
Šį kartą dėmesio centre – Pietų kryptis ir „katilas“ prie Vysokopillya. Toliau verda diskusijos ar yra „katilas“ (apsupimas), ar tik orkai turi taktinių problemų, o gal ten išvis nieko neįvyko. Atsakymo neturime, galime tik atsisėdę ant sofos žiūrėti į viešus šaltinius bei daryti prielaidas.
Prieš kurį laiką atsikovoję Potomkyne ukrainiečiai ėmė grasinti nukirsti visą orkų Arkhanhelske placdarmą. Atvykus HIMARS ir suaktyvėjus ukrainiečių artilerijai, orkai pagalvojo, kad ta diena netrukus išauš ir nusprendė kontratakos pagalba perimti iniciatyvą.
Viešai prieinamų žemėlapių duomenys prieštaringi, tačiau tikėtinus variantus galima būtų išskirstyti taip: 1) Vysokopillya kontroliuoja ukrainiečiai arba 2) ten yra „no mans land“, arba 3) orkai kontroliuoja tik pačią gyvenvietę ir siaurą koridorių iki Arkhanhelske. Taigi arba agresorius įsiveržė į Vysokopillya apylinkes (1-2 variantai), o čia ukrainiečių artilerija ir kontrataką juos „užfiksavo“. Kitas variantas (3), orkai „užfiksuoti“ mūšio rikiuotės formavimo vietoje prie Vysokopillya.
Visgi labiau tikėtini 1 arba 2 variantai, kadangi jei Vysokopillya būtų orkų kontroliuojama, flangų apsauga ir aprūpinimas būtų organizuoti geriau. Bet svarbiausias dalykas, labai tikėtina, kaip minėjome visuose variantuose, kad agresorius čia yra „užfiksuotas“.
Reikia suprasti, kad „katilo“ taip kaip jį supranta Antro pasaulinio karo entuziastai nėra. Agresoriaus manevrinių vienetų fiksavimas pirmiausia užtikrinamas toli gražu ne keliais apsupties žiedais ir operaciniais rezervais, galinčiais reaguoti į bandymus išsiveržti iš taip vadinamo „katilo“.
Tam ukrainiečiams reikėtų bent poros pilnaverčių mechanizuotų brigadų, o tokių laisvų pajėgų jie neturi. Agresoriaus fiksavimas yra pirmiausia užtikrinamas artilerijos, gynybinių pozicijų ir lokalių kontratakų pagalba, kur didžiausias krūvis tenka artileristams. T.y. agresoriaus susisiekimas su pagrindinėmis pajėgomis fiziškai ant žemės neperkirstas, gauti tiekimą, rotuoti pajėgas ir atsitraukti orkai dar gali. Rusų placdarmas prie Vysokopillya kryžmine netiesiogine ir toliašaude tiesiogine (pvz.: tankų) ugnimi apšaudomas iš trijų pusių. Tad labiau tinkamas terminas, kuris paplitęs į rytus nuo Lietuvos, būtu „ugnies maišas“ (ru. Огневой мешок).
Kalbama apie 1000 į apsuptį papuolusių rusų karių. Tai sudaro apie 1,5 BTG arba kitaip vieną sustiprintą (+) BTG. Kai kurie analitikai (pvz.: CIT), kritiškai vertindami tokio apsupimo galimybę, kaip argumentą pateikia jog apie 1000 karių Vysokopillya gyvenvietėje nesutalpinsi. Tačiau ne visi jie turi būti gyvenvietėje. Pagal vadovėlį BTG gynyboje gali išsiskleisti iki 5 km frontu ir 2 km į gilį. O miestas, kaip aplinka, gali vienetus dar labiau sutankinti. Šiuo atveju Pietų kryptyje tiek ukrainiečių, tiek agresoriaus vienetų atsakomybės rajonai yra didesni dėl manevrinių vienetų trūkumo. Tuo labiau, čia esantis karių skaičius yra didesnis nei viena BTG, tad atsakomybės rajonas turėtų didėti.
Viešų šaltinių duomenimis Arkhanhelske – Vysokopillya ruože veikia Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų 11-osios gvardijos oro desanto šturmo brigados BTG. The Insider straipsnyje minima, kad apsupime yra 3 BTG likučiai, tarp kurių yra specnaziorų ir tankų kuopos (KTG), vėlgi tikėtina ne pilnos sudėties. Iš viso to kyla keli elementarūs klausimai:
Iš kur pas desantininkus tankų vienetai, mūsų skaitytojams klausimų kilti neturėtų, kadangi jie žino, kad jau „Zapad“ pratybose VDV vienetai veikė kartu su tankai, o kai kurie desantininkų daliniai savo struktūrose turi tankų batalionus. Ar ši konkreti BTG turėjo tankų kuopą ir koks jos kovinis pajėgumas (sudeginta, sulūžusi) klausimas kitas?
Iš kur 3 BTG likučiai, jei ruože veikė tik 1 BTG? Čia klausimas įdomesnis. Viešų šaltinių duomenimis, gynyboje esančios 11-osios oro desanto šturmo brigados BTG kaimyninis vienetas iš dešinės (rytų) yra 205-osios atskirosios motošaulių brigados BTG, o dar ryčiau gynyboje stovi rusų 10-osios GU (anksčiau – GRU) spec. paskirties brigados BTG.
Ar galima įsivaizduoti, kad orkai nuėmę visas tris BTG, metė jas į siaurą ruoželį prie Vysokopillya (net nukraujavusias 3 BTG čia tikrai nesutalpinsi niekaip), tokiais veiksmais apnuogindami visą ruožą nuo Arkhanhelske iki Dniepro upės?
Vargu. Labiau tikėtina, kad prie desantininkų BTG buvo priskirta tankų kuopa iš 205-osios brigados ir specnaziorų kuopa iš 10-osios brigados.
Kaip visa desantininkų BTG su priskirtomis kuopomis galėjo atsidurti priešakinėse pozicijose? Jei ši, 11-osios desanto brigados BTG skirta tam, kad atakuodama suardytu ukrainiečių planus pulti, tada kas gina jos atsakomybės rajoną?
Gal Vysokopillya veikė tik dalis minimos BTG su tam tikrais priskirtais vienetais ir būtent jie pateko į apsupimą? O galbūt iš 11-osios desanto brigados BTG gynybos ruožą perėmė gylyje esanti 34-osios atskirosios motošaulių brigados BTG? Abu variantai galimi.
Taigi kol kas šį fronto vieta yra neaiškiausia, bet tuo pačiu ir pati įdomiausia. Toliau stebėsime ir analizuosime šią ir kitas situacijas. Vizualizacijai viršuje pridedams žemėlapį iš Twitter paskyros „Def Mon“.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Vokietijos vicekancleris, ekonomikos ir klimato apsaugos ministras Robertas Habekas pareiškė, kad pradėti naudoti Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2” yra „kategoriškai neįmanoma”, nes tai reikštų didėjančią priklausomybę nuo Rusijos dujų, o Europa negali sau to leisti. ” – Tai būtų baltos vėliavos iškėlimas”, – sakė Habekas. Kalbėdamas apie dujų krizės sprendimą, vicekancleris ir ministras Habekas pažymėjo, kad Vokietija kol kas gana gerai išgyvena (energetinę) krizę.
Baltos vėliavos iškėlimas, tai jau tikrai taip. Bet mus domina kitas šio pasisakymo kampas – o tai kaip čia, škia, gaunas? Kažkas Vokietijos politiniuose sluoksniuose jau brandina šią idėją, kad ponas Habekas mato reikalą apie tai pareikšti?
Vadinamoji Padniestrės Moldovos respublika ketina siekti nepriklausomybės ir prisijungimo prie Rusijos. Tai pareiškė Padniestrės „užsienio reikalų ministras” Vitalijus Ignatjevas. ” – Padniestrės vektorius per visus jos gyvavimo metus nesikeičia, ir tai atspindi 2006 m. rugsėjo 17 d. referendumo rezultatai, kuriuose aiškiai teigiama: nepriklausomybė ir laisvas prisijungimas prie Rusijos Federacijos. Šalies nepriklausomybė yra besąlygiškas prioritetas”, – sakė jis.
Referendumus jau matėm, čia nieko nauja. Tik kaip tą nepriklausomybę ir prisijungimą prie teroristų valstybės vienu metu suderint?
Oro gynybos sistema IRIS-T vis dar gaminama Vokietijoje ir vasaros pabaigoje bus paruošta išsiuntimui į Ukrainą, pažadėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock. „ – Mūsų, kaip ir daugelio Europos valstybių, problema yra ta, kad neturime visko, ko reikia Ukrainai. Todėl Ukrainai siųsime, pavyzdžiui, IRIS-T, vieną moderniausių oro gynybos sistemų, kuri šiuo metu dar tik gaminama ir, tikimės, bus parengta vasaros pabaigoje. Todėl visada tikriname, ką dar galime padaryti, kad dar labiau paremtume Ukrainą”, – sakė ji.
Nu. Metų gale. Tai nieko tokio, mes bokserių – pėstininkų kovos mašinų – jau kokie septinti metai laukiam. Skirtumas tik tas, kad Lietuvos atveju, mokesčių mokėtojai moka šimtus milijonų eurų, jei ne virš milijardo.
Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto Maskvoje dalyvauja derybose dėl dujų tiekimo. ” – Atvykome į Maskvą. Mūsų laukia dvi užduotys: užtikrinti, kad Vengrijos žmonėms būtų tiekiamos gamtinės dujos, ir pabrėžti, kad norime kuo greičiau pasiekti taiką”, – ketvirtadienį savo „Facebook” puslapyje paskelbė P. Szijjarto. Pagal praėjusiais metais pasirašytą 15 metų trukmės sutartį su Rusijos energetikos milžine „Gazprom” Vengrija per metus gauna 3,5 mlrd. kubinių metrų dujų per Bulgariją ir Serbiją, o dar 1 mlrd. kubinių metrų – vamzdynu iš Austrijos.
Kaip suprantam, „Globus“ žirnelių ir vengriškų semkių Rusijos parduotuvėse tikrai netrūks. Tokia va štai NATO ir ES valstybė, siekianti, suprantate, taikos. Bet dujų – visų pirma.
Turkija paskelbė, kad šiandien Ukraina, Rusija, Turkija ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasirašys susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą atnaujinimo.
Nerealiai daug haipo, bet mes stebime šį dylą su vis didėjančiu nerimu. Kiek susitarimų, paliaubų, taikos sutarčių, savitarpio pagalbos memorandumų jau buvo pasiekta ir pasirašyta? Ar Rusija bent vieno iš jų iki galo ir taip, kaip sutarta, laikėsi? Kremlius turi paruošęs ne vieną šlykštų siurprizą ir mes greit pamatysim, koks iš jų numatytas šiam atvejui.
Baltarusijos „prezidentas“ Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija, Ukraina ir Vakarai turi susitarti sustabdyti konfliktą Ukrainoje, kad išvengtų „branduolinio karo bedugnės”, ir primygtinai reikalavo, kad Kyjivas priimtų Maskvos reikalavimus. ” – Turime sustoti, susitarti, užbaigti šią netvarką, operaciją ir karą Ukrainoje”, – amsėjo Putlerio rankinis šunelis.
O kodėl tik Kyjivas turi priimti reikalavimus? O tai kaip dėl sojūzo atstatymo, NATO sienų grąžinimo į 1997-uosius ir JAV nešdinimosi iš Europos? Atmintis nuo bulvių spirito šlubuoja, ar čia toks labai gudrus strateginis ėjimas? Labai gudrus, labai labai.
Driskių orda rytuose suintensyvino puolimą Bachmuto, Siversko, Soledaro ir Vuhlehirsko kryptimi tam, kad vėliau judėtų link Slovjansko ir Kramatorsko.
Tuo tarpu pietuose dėl aktyvių ukrainiečių partizanų veiksmų, rusai verčiasi per galvą Chersone ir apylinkėse darydami kratas ir ieškodami ginklų, sprogmenų, informacinių atsišaukimų ir lapelių, taip bandydami suardyti vis didėjantį rezistencijos tinklą.
Susprogdintas Antonovskio tiltas per Dniprą okupantams kelia didžiulį galvos skausmą. Norint atstatyti logistikos grandinę, reikia veikti skubiai, ko ukrainiečių jungtinės pajėgos tik ir laukia. Ką jau ką, o pontonines perkėlas ukrainiečiai skandinti moka. Kartu su maskoliais ir visa jų technika.
Juodojoje jūroje trys orkų koviniai laivai, saugiu atstumu nuo pakrantės priešlaivinių sistemų Harpoon, ginkluoti sparnuotomis raketomis „Kalibr“, dreifuoja laukdami įsakymo smogti.
Rytuose tęsiasi mūšiai aplink Pokrovske ir Vuhlehirską, o šiaurės rytuose naktį ir paryčiais driskiai pliekė Černihivo, Sumų ir Charkivo rajonuose iš visko, kas papuola po ranka.
Neturėdami pakankamai šaudmenų ir technikos, rusai naudoja priešlėktuvinių sistemų žemė – oras raketas taikiniams ant žemės pasiekti. Tai reikškia, kad tikslumas yra niekinis, o šalutinė žąla nenuspėjama, bet rusams tai niekada ir nekėlė jokių problemų.
Pietryčiuose rusai visą naktį artilerijos ir aviacijos smūgiais griovė infrastrukūrą Dnipro rajone bei netoli Zaporižės. Apgadintos trys mokyklos.
Chersono apylinkėse ukrainiečiai sunaikino du rusų amunicijos sandėlius ir penkis atraminius punktus.
G. Kasparovas sako, kad Putleris pergalę Ukrainoje paskelbs per savo 70 metų jubiliejų spalio 7 d.
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis. 1) Šiaurinis flangas.
• Charkiv. Agresorius vis bando pralaužti ukrainiečių gynybą prie Pytomnik, tačiau nesėkmingai. Kontaktinė linija nusistovėjusi, ukrainiečiai įsirengė geras gynybines pozicijas. Ant žemės – kovinės lygiosios, tačiau agresorius vis dar turi ženklų netiesioginės ugnies, raketų ir aviacijos pranašumą. Kadangi ukrainiečiams šiame sektoriuje negręsia problemomis (kaip prie Syversk ar Bakhmut), o sėkmę pasiekti taip pat būtų labai sunku (kaip prie Cherson), todėl čia pokytį mūšio lauke darančių ginklų sistemų (HIMARS, Pzh2000, Caesar) bei išmaniosios amunicijos panaudojimo nematome. Ši ginkluotė tiekiama į prioritetinius sektorius. Dėl šios priežasties tikėtina orkų ugnies priemonių viršenybė dar kurį laiką šioje vietoje bus.
• Izyum. Sektoriuje štilis. Savo laiku trečia pagal dydį (po Severodonetsk ir Bakhmut) orkų grupuotė įklimpo ir dūsta ukrainiečių gynyboje. Prie Izyum rotacija vyksta sektoriaus viduje, apsikeitimas manevriniais vienetais organizuojamas su Charkiv sektoriumi. Neatmestina, kad kažkas atjuda iš Lyman, tačiau tokia rotacija ir papildymas šiuo metu neturi perspektyvos atkurti pilnaverčio puolamojo potencialo Izyum sektoriuje.
• Syversk. Ukrainiečiai toliau gina kontaktinę liniją. Agresorius ryte skelbėsi užėmęs Berestove, tačiau jau po pietų gyvenvietę atakavo su artilerija, aviacija ir manevriniais vienetais. Kitaip sakant, vėl apsimelavo, na nebent „savi šaudė į savus“. Bendrai susidaro įspūdis, kad puolimas čia kiek prislopo. Arestovičiaus teigimu, tai sietina su 3 kartus sumažėjusiu agresoriaus artilerijos intensyvumu. Manytume, kad priežastis ne tik tame. Ta tariama „operacinė pauzė“ taip ir neįvyko, Syversk link puola iš esmės tos pačios pajėgos, kurios puolė Severodonetsk ir Lysychansk miestus.
Taip, kai kurie manevriniai vienetai gavo progą pailsėti, buvo papildyti, tačiau operacinio lygmens ešelonų keitimo (rotacijos) nematyti – kai vienoje operacijoje išsekusias pajėgas X naujoje operacijoje arba kitoje operacijos fazėje pakeičia šviežios pajėgos Y).
• Bakhmut. Ukrainiečiai toliau neprileidžia orkų prie Bakhmut, tad agresorius bando susirinkti trupinius. Siekia išlyginti frontą ir atakuoja kairiajame, atsiliekančiame, flange (Novoluhanske, Semyhirja). Sekasi ne kaip, tačiau panašu orkai ir toliau bandys išlikti ištikimi sau, taigi tikėtina, sieks uždaryti šiame ruože esančias gynėjų pajėgas į „katilą“, su tikslu sujungti savo puolimo ašis linijoje Vershyna – Dolomitne arba bandys čia surengti mini apsupimus, kadangi kontaktinė linija yra itin vingiuota.
2) Centras. Agresorius toliau atakuoja Kamyanka, tačiau nesėkmingai. Didelių pakitimų nėra.
3) Zaporizhia. Be pakitimų.
II. Pietų kryptis.
Ukrainiečiai ir toliau sėkmingai atakuoja rusų svarbius taikinius (HVT): sandėlius, vadavietes, ryšio priemones ir pan. Vis daugiau liudijimų, kad ukrainiečiai naudoja išmanią artilerijos amuniciją, ženkliai padidinančią šūvio nuotolį ir tikslumą (pvz.: standartinė M777 amunicija veikia iki 24 km., Excalibur iki 40 km.). Pasirodė pranešimų, kad po smūgių Antonovo tiltas uždarytas kariniam transportui, tačiau kad tuo įsitikinti reikia dar keleto dienų.
Džiugu, kad ukrainiečiai vakar atakavo orkų svarbius taikinius Skadovsk. Ši gyvenvietė yra agresoriaus logistinis centras, kuriame perskirstomi kroviniai ir vienetai atvykstantys iš Krymo. Ji giliame rusų užnugaryje (beje ant HIMARS efektyvaus šūvio nuotolio ribos), tad dabar tai kas išlėkė į orą net nepateko į frontą. Tokiu būdu agresoriui ne tik gręsia užsilenkti kontaktinėje linijoje, bet ir išlėkti į orą savo pajėgų operaciniame užnugaryje.
Dabar jau trikdoma visa agresoriaus tiekimo sistema, kuriamas atgrasymo efektas. Orkų propagandistams žiedinis raumuo virpa rimtai. Jie jau kalba, kad ukrainiečių kontrpuolimas prasidės netrukus. Tikėdamiesi sujaukti ukrainiečių planus skelbia, kad jis prasidės Arkhanhelske. Kažkaip nuojauta kužda, kad ukrainiečiai dėl to nelabai pergyvena.
Ideologinė lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skelbia kovą prieš diskriminaciją dėl šeiminės padėties. Ir pateikia pavyzdį, kas čia per diskriminacija. Pasirodo, ji būna, kai vaikų turinčioms šeimoms / asmenims skiriamos atskiros parkavimo vietos.
Kadangi beprotybės komentuoti nereikia, aš tik priminsiu, kad dar 2020 metais Nacionalinis susivienijimas iškėlė programinį tikslą panaikinti visą šitą kontorą. Pažado tvirtai laikomės.
Juo labiau, kad sunku būtų rasti labiau akis badančią vadovų skyrimo praktiką: vadovus skiria Seimas, naujausia vadovė – Seimo nario duktė, ankstesnė vadovė – Seimo nario marti. Tikra lygių galimybių tarnyba.
Simono Wiesenthalio centro atstovas ir nacių medžiotojas Efraimas Zuroffas yra ne kartą piktai kalbėjęs apie Lietuvą ir kitas Rytų Europos šalis. Pasak jo, šios šalys nederamai atsimena Holokaustą, nebaudžia jo vykdytojų ir galimai klastoja istoriją. To jis nepamiršo paminėti ir šiomis dienomis, kai penkios ES šalys kreipėsi į Europos Sąjungą dėl Rusijos bandymo klastoti istoriją ir pasinaudoti netikrais faktais mėginant pateisinti karą Ukrainoje.
Pasak E. Zuroffo, „šių valstybių vadovai žino, kaip spręsti istorijos perrašymo problemą“, taip kaltindamas rytų europiečius „išbalinant“ savo istoriją. Tai, beje, yra dažnas Rusijos propagandos naratyvas, siekiant nukreipti dėmesį nuo savęs, o E. Zuroffas patogiai tai pakartoja.
Šio nacių medžiotojo galimi ryšiai su Kremliumi kelia nemažai klausimų. Štai Izraelio ekspertas Vadimas Zaidmanas ir Vokietijoje gyvenantis blogeris Davidas Eidelmanas prieš keletą metų nemažai rašė apie E. Zuroffo dalyvavimą Kremliaus projektuose (Rusijos senatoriaus ir verslininko Boriso Špigelio vadovaujamoje organizacijoje „Pasaulis be nacizmo“), jis buvo nominuotas ir į šios organizacijos tarybą (kartu su Algirdu Paleckiu). Tai organizacija, kuri, ekspertų manymu, buvo sukurta siekiant didinti Rusijos įtaką ir kelti istorinę painiavą dėl Rytų Europos Holokausto istorijos.
E. Zuroffas taip pat pagarsėjo Lietuvoje, kai padėjo tuometei savo draugei Rūtai Vanagaitei rinkti istorinę medžiagą apie partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą. Apie partizaną išėjusi knygą sulaukė labai neigiamo visuomenės vertinimo, rašytoja kaltinta šmeižtu ir istorinių faktų iškraipymu.
E. Zuroffas šiomis dienomis parašė atvirą laišką į „The times of Israel“, kuriame išdėstė provokuojančią nuomonę apie tai, kad ne Rusijos propaganda šiuo metu svarbiausia. Pateikiame laiško vertimą.
Pasak E. Zuroffo, „šių valstybių vadovai žino, kaip spręsti istorijos perrašymo problemą“, taip kaltindamas rytų europiečius „išbalinant“ savo istoriją. Tai, beje, yra dažnas Rusijos propagandos naratyvas, siekiant nukreipti dėmesį nuo savęs, o E. Zuroffas patogiai tai pakartoja.
Ar mes save valdome remdamiesi Konstitucija ir rinkimais, ar turime šiuos visatos valdovus, bandančius užimti visuomenės valdymo aukštumas.“ – klausė DeSantis.
Autorius yra advokatas, mokslų daktaras, Kovo 11-osios akto signataras. Tai trečioji Konstitucijos kūrėjos Zitos Šličytės puolimo refleksijos įkvėpto teksto dalis. Ankstesnes teksto dalis galite skaityti 
2021-ųjų rudenį aptarėme pačios Vilniaus savivaldybės lygioje vietoje kuriamas naujas problemas, apžvalgoje „Šimašiaus karas prieš Vilnių“.
