Michaelas Glossas, CŽV direktoriaus pavaduotojos Juliane Gallina sūnus
Ką leftizmas su žmonėmis daro: Klimato atšilimo studijos, meilė Palestinai, neapykanta JAV imperializmui ir galiausiai galas Ukrainoje Rusijos armijos gretose.
Prieš kurį laiką pasirodė pranešimai, kad JAV pilietis Michaelas Glossas, CŽV direktoriaus pavaduotojos Juliane Gallina sūnus, žuvo 2024 m. kovodamas Rusijos pajėgų pusėje netoli Solidaro Ukrainos Donecko srityje.
Tyrimų portalo „iStories“ duomenimis, M. Glossas išvyko į Rytų Europą ir prisijungė prie Rusijos kariuomenės pačiame konflikto Donbaso regione įkarštyje. Pranešama, kad jis žuvo per kovines operacijas Soledaro apylinkėse – vietovėje, kurioje tais metais vyko nuolatiniai mūšiai.
Mykolui Glossui žūties metu buvo 21 metai. Viešuose dokumentuose pateikta nedaug asmeninių duomenų apie jį, tačiau neįprastas faktas, kad Amerikos pilietis – ypač aukšto rango JAV žvalgybos pareigūno vaikas – kovoja priešiškos valstybės pusėje, sulaukė tiek žiniasklaidos, tiek politikos apžvalgininkų dėmesio ir atidumo.
Juliane Gallina šiuo metu eina Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus pavaduotojos skaitmeninėms inovacijoms pareigas, kurias ji pradėjo eiti 2024 m., baigusi ilgametę karjerą tiek vyriausybiniame, tiek privačiame sektoriuje. Eidama šias pareigas J. Gallina prižiūri naujų skaitmeninių technologijų integravimą į CŽV veiklą, daugiausia dėmesio skirdama pažangiai duomenų analizei, kibernetiniam saugumui, dirbtiniam intelektui ir žvalgybos duomenų rinkimo bei analizės pajėgumų modernizavimui.
Ji yra į pensiją išėjusi JAV karinio jūrų laivyno kriptologijos karininkė, 1992 m. baigusi JAV karinio jūrų laivyno akademiją, kurioje buvo pirmoji moteris, ėjusi brigados vado pareigas. Vėliau ji įgijo aukštąjį išsilavinimą elektrotechnikos ir kosmoso sistemų srityse ir gavo du magistro laipsnius.
Po aktyviosios tarnybos ji perėjo į CŽV, kur dirbo Mokslo ir technologijų direktorate, o vėliau buvo paskirta į Nacionalinį žvalgybos biurą.
Gallina taip pat dirbo privačiajame sektoriuje IBM federalinių pagrindinių klientų viceprezidente, padėdama nacionalinio saugumo klientams diegti debesijos infrastruktūrą, kibernetines priemones ir dirbtinio intelekto sistemas.
Vieša erdvė ūžia po vakarykščių aukščiausio lygio susitikimų akis į akį popiežiaus Pranciškaus laidotuvių metu. Zelenskyi susitikimą su D. Trumpu pavadino galimai istoriniu, JAV prezidentas pareiškė, kad v. putinas „gali ir nenorėti sustabdyti karo“. Kol kas tai retorika, įdomu bus pamatyti konkrečius veiksmus.
Ukrainietiškuose kanaluose pasirodė informacija, kad užvakar Maskvoje likviduotas rusijos gen. mjr. y. moskalik, apie kurį jau rašėme, be kitų funkcijų koordinavo ir rusijos „deep strike“ smūgius, buvo vienas esminių žmonių priimant sprendimus kur, kada ir kuom bus smūgiuojama. Tokiu atveju, jis tiesiogiai atsakingas už teroro aktus Kryvyi Rih, Sumy, Kyiv, Kharkiv ir kt.
Naktį agresorius Ukrainos teritoriją atakavo 149 dronais Shahed ir dronais-masalais. Ukrainiečiams pavyko numušti 57, o 67 dėl EW veiklos buvo nukreipti nuo taikinių. Sprogimai fiksuoti Pavlohrad (Pokrovsko užnugaris). Šioje vietoje buvo sužeista bent 18 civilių.
Žiūrim ką turim fronte.
Kursko kryptis.
Vakarykščiai rusijos pareiškimai apie visiškai išstumtas Ukrainos pajėgas iš Kursk srities, neatitinka tikrovės. Ukrainiečiai turi kontroliuojamų pozicijų Oleshna ir Gornalo ruožuose. Žinoma, jos nėra gausios, bet yra. Belgorodo srityje (Popovka – Demidovka ruožas) be pakitimų.
Kharkivo kryptis.
Be pakitimų.
Luhansko kryptis.
Kupjansk. Tęsiasi lokalūs susidūrimai Lozova ruože. Neatmestina, kad sąlyginė ramybė šiauriniame flange susijusi su agresoriaus pastangomis pergrupuoti ir papildyti čia veikiančius 6-osios armijos vienetus bei įvesti 1 GTA vienetus (27-ąją motorizuotųjų šaulių brigadą).
Lyman. Okupantų pastangos intensyvėja, tačiau Ukrainos gynėjai sunkiuose mūšiuose neleidžia agresoriui pasistūmėti.
Syversk. Ukrainiečiai atmušė atakas link Hryhorivka ir Verkhnokamenske. Tai, kad iš Lyman pietinio flango padažnėjo atakos link kitame Severskyi Donetso upės krante esančios Hryhorivka rodo, jog rusai gali bandyti bendromis Lyman ir Syversko grupuočių pastangomis nupjauti ukrainiečių Syversk – Bilohorivka pleištą.
Donecko kryptis.
Konstyantynivka. Toretsko ruože agresorius atakuoja vakariniame (Sukha Balka) ir rytiniame (Dylivka) flanguose. Ukrainiečiai išlaikė pozicijas.
Pokrovsk – Konstyantinopil.
Pokrovsk. Intensyvios kautynės tęsiasi. Abi pusės rengia atakas, padėtis no mans land yra dinamiška.
Konstyantinopil. Rytą agresorius pabandė surengti puolimą link Bahatyr – Odradne, tačiau ukrainiečiai iš anksto identifikavo rusų puolimo grupes ir jas atskalbė. Susidūrimai tęsiasi.
Kai mitinge dėl nekilnojamo turto mokesčio dairiausi aplinkui, prisiminiau, kad šiandien – paskutinis mėnesio sekmadienis, ir Valdovų rūmų durys atviros visiems. O juk žmonių suvažiavo iš visos Lietuvos, kaip ir 150 (tiek skelbė komisaras) riaušių policininkų.
Valdovų rūmai – tokia vieta, kur nuėjęs imi didžiuotis valstybe. Gera nuotaika – ir dar už dyką.
Bet pyktis tikrai nevyravo aikštėje. Nebuvo ir dėl ko – įstatymas dar nepriimtas, bet jis rūpi visiems. Net aš ėjau dėl to, kad teks mokėti. Bet kiek? Juk smalsu ir ministrams, ir seimūnams. Net jeigu yra iš ko mokėti, tai giminėje visada rasi ir tokių, kuriems ne taip gerai sekasi. Ir kas žino, ar šiandieniniai ministrai su artimaisiais į aikštę neateis kitoje kadencijoje?
Gaila, kad neatėjo pasiklausyti politikai (išskyrus „valstietį“ Valių Ąžuolą, bandžiusį kantriai aiškinti problemos peripetijas). Nei iš pozicijos, nei iš opozicijos. O jiems būtų kilę minčių – kur eis taip sunkiai iš žmonių prašomi mokesčiai. Taigi, diskusijos nebuvo. Be oponentų nuklysta į šalis – pavyzdžiui, kodėl tokie galingi niekada žmonių nerenkami „Seimo sąrašiniai“, kaip piliečiai realiai gali pasinaudoti įstatymų siūlymo iniciatyva.
Tie klausimai rodo, kad valdžia gyvena iliuzija – problemas suvesti tik į turto mokesčius. Nuoširdžiai nudžiugau prie mikrofono pamatęs Liudviką Meškauskaitę, vieną stipriausių teisininkių, spaudos laisvės ir žmogaus teisių žinovę. Pilietinei visuomenei formuoti labai reikalingi geri teisininkai (Ignai Vėgėle, neapleiskit įdirbio iš prezidentinių rinkimų).
Pagyvėjo ir minia, o Liudvika, šiandien švenčianti gimtadienį, tikriausia pirmąkart gyvenime išgirdo tokį minios „Ilgiausių metų“.
Beje, apie minią. Grįžęs namo iš LTV išgirdau, kad mitinge dalyvavo 4 tūkstančiai. Suprantu pranešėjus – aikštėje jie nebuvo, tik perskaitė valdžios popierėlį su suderintu skaičiumi. Jeigu čia būtų konservatorius remiantis mitingas, būtų pranešę apie 50 tūkstančių…
LTV (tikriausia garsioji Tyrimų tarnyba) mitinge įžvelgė išpuolius prieš gėjus – gal TV kolegos bijojo ten ateiti?
Bet ne – jie milijonams parodė kažkokią moterėlę, vykusią į Baltarusiją.
Matyt, svarbi, bet aš ir kiti jos nežino. Gal kuo LTV nusipelniusi?
Platono teiginį, kad idealios valstybės vadovais gali būti tik filosofai, šiandien geriausiu atveju esame linkę pasitikti su atlaidžia šypsena arba atmetame iškart kaip bandymą prisidengus Platonu pateisinti nepamatuotas intelektualų pretenzijas užsiropšti į valdžią.
Ta pačia proga pastebėsiu, kad ši Platono ištara mažai ką turi bendro su vėliau iškilusia apšviestojo absoliutizmo idėja, kai visuomenės pažangos galimybė buvo siejama su monarchų savanorišku apsisprendimu siekti žinių, išsilavinimo, platesnio kultūrinio išprusimo.
Platono dialoge „Valstybė“ idealios valstybės samprata yra išauginama aplink Sokratą susibūrusių žmonių, siekiančių atsakyti į klausimą – kokia turėtų būti atitinkanti žmogaus prigimtį ir bendruosius pasaulio sąrangos principus valstybė, diskusijose? Platono čia pateiktas ir Sokrato kaip pagrindinio tokios filosofinės dramos personažo lūpomis išsakytas idealios valstybės projektas neturi nieko bendro su antikai žinomais politinio gyvenimo pavyzdžiais, paties Platono žodžiais tariant, yra galbūt tik danguje randamas pavyzdys. Tačiau niekas neįlipo į dangų, ar ne, kol vyko diskusija? Kaip jau buvo užsiminta kiek anksčiau, toks pavyzdys išauga iš žmonių, pasiryžusių atsakyti į svarbiausius žmogaus būties dramos klausimus, pokalbio, išmintingai vairuojamo Sokrato, o savo galima vizualizacija Platono ideali valstybė primena M. K. Čiurlionio „Karalių pasakos“ rūpestinguose delnuose apglėbtą brangenybę, nežiūrint to, kad pirmuoju atveju kalbama apie miestą-valstybę, o antruoju vaizduojamas lietuviškas kaimas, iškeltas į mito lygį.
Edvardas Čiuldė
Tačiau, kaip atrodo, valstybės samprata tampa vienpusė, o politinė praktika ribota, kai atsisakoma valstybės kaip idėjos puoselėjimo uždavinio, apsiribojant valstybės kaip agregato teikiamomis galimybėmis. Filosofą tokiu atveju šioje forposto situacijoje pakeičia valstybės agregato statytojai, remontininkai, o neretai ir valstybės idėjos kanalizacijos specialistai. Tokie specialistai, jeigu norite, naujos kartos valstybininkai, gerai išmanantys tai, kokius mygtukus kada reikia nuspausti, net sugebantys retkarčiais pakinkyti žiniasklaidą savo naudai, paprastai greitai, nepasiekę net pirmo posūkio, užklimpsta arba pasiklysta, užgesus naktį nušviečiantiems žibintams, kažkur pakeliui.
Naujosios konfigūracijos valstybininkus taip pat puoselėja valstybės atstatymo užmojus, tačiau be strateginės architekto įžvalgos jie dažniausiai pastato tik sieną, atskiriančią valdžią nuo žmonių.
Įpratome sakyti, kad mūsų politines nesėkmes dideliu laipsniu lemia tai, kad Europos politikų korpusas degradavo, trūksta asmenybių, ryškesnių tipažų. Tikriausiai taip ir yra. Tačiau ne mažesniu laipsniui mums trūksta naujų, žadinančių iš politinės apatijos idėjų, taigi trūksta diskusijai sutelkiančios Filosofo figūros!
Ta proga paklausiu – kur dingo Vytautas Radžvilas, pasimetė kažkur užribyje, buvo išremtas iš politinio lauko jaunesnių partijos bičiulių ar savanoriškai emigravo iš tos pagairės, kur velnias koją gali nusilaužti?
Kad ir ką dabar pagalvojote, tikriausiai dauguma sutiks, kad politinė Lietuvos klasė pagreitintu kaip nutrūkusios kino juostos kadrų ritmu nususo iki tokio lygio, kad anosios moralinis ir intelektinis nuosmukis šiandien jau yra didžiausias pavojus šalies nacionaliniam saugumui.
Kas be ko, ryškiausia naujojo šaukimo Seimo asmenybė yra Vytautas Sinica, protingas ir valingas, žaižaruojantis idėjomis žmogus, po metų kitų tikriausiai tapsiantis politikos Saboniu, vieninteliu tokiu naujųjų laikų istorijoje Tačiau net ir krepšinio komandai reikia 12 žaidėjų – ne juodvarniais lakstančių, ar ne? O kol kas, kaip atrodo bent man, labiau partija tarnauja Vytautui nei Vytautas gimtajai savo partijai, tokia disproporcija tapdamas panašiu į savotišką Nacionalinio susivienijimo Brežnevą…
Balandžio 15 d. LR Seime buvo paminėtos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, monsinjoro Alfonso Svarinsko 100-osios gimimo metinės.
Paminėjimas prasidėjo parodos „Kunigas legenda monsinjoras Alfonsas Svarinskas (1925–2014) atidarymu Laisvės gynėjų galerijoje. Parodą pristatė LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė. Žodį tarė LR Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas.
Seimo posėdžių salėje, pirmininkaujant LR Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui, pagerbti LR pirmosios vyriausybės nariai, po to pagerbtas mons. Alfonsas Svarinskas – AT deputato 100-ųjų gimimo metinių proga. Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „Ar visą padariau, ką Dievas norėjo…“ Konferenciją vedė LR Seimo narys Vytautas Sinica ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.
Advokatė Liudvika Meškauskaitė balandžio 27-ąją 69-ąjį gimtadienį švęs mitinge prieš visuotinį NT mokestį. Eltos nuotr.
Justina Gafurova
Advokatė Liudvika Meškauskaitė balandžio 27-ąją švęs 69-ąjį gimtadienį. Ne restorane ar svečių apsuptyje namuose – gimimo dieną teisininkė praleis Vilniaus Katedros aikštėje, kur vyks mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį. Apie tai sužinoję bičiuliai tikina, kad ateis sveikinti į mitingą, palaikyti jo idėjos rinksis ir bendraminčiai. Advokatė sako tiesiai – visuotinis NT mokestis yra neteisingas, todėl L. Meškauskaitė jaučia pareigą kovoti net už tuos, kurie patys to nedarys.
Apie tai, kad savo gimtadienį ketina švęsti mitingo metu Vilniuje Katedros aikštėje, L. Meškauskaitė neseniai paskelbė savo socialinio tinklo „Facebook“ anketoje. Čia ji sulaukė daugybės palaikymo komentarų, žmonės pritarė idėjai ir pranešė, kad ketina prisijungti.
– Daug žmonių piktinasi planais įvesti visuotinį NT mokestį, tačiau retas žada atvykti į mitingą. Jūs šią dieną, atrodo, turėtumėte ir kitų reikalų. Tačiau palaikysite mitingą ir atvyksite į jį. Kodėl? – „Vakaro žinios” paklausė advokatės Liudvikos MEŠKAUSKAITĖS.
Aš ateisiu į mitingą iš solidarumo su žmonėmis, kuriuos valdžia nori apvogti. Manau, labai svarbu dabar sureaguoti, nes valdžia tiesiog tyčiojasi iš mūsų. Rinkimai buvo neseniai. Kiekviena partija pasakojo, ką darys ir daug kalbėjo apie mokesčius. Nė viena partija nedeklaravo, kad įves visuotinį NT mokestį. Mes ir dabar NT mokestį mokam, kurie turi brangesnius būstus. Bet kad įves mokestį žmonėms, kurie turi mažus butelius daugiabučiuose, niekas to nedeklaravo. Politikai mus paprasčiausiai apgavo. Negalima likti abejingais.
Aš dalyvausiu ne dėl savęs. Jau seniai moku NT mokestį. Bet norima apmokestinti vargšiukus. Ką reiškia ta 40 tūkst. eurų riba. Tai palies visus žmones. Nemanau, kad galime būti abejingi.
Jau dabar ekonomistai Įspėja, kad persistengus su naujais mokesčiais, daugiau pajamų į biudžetą nebus surinkta, o gal bus surinkta net mažiau.
Jeigu jau prasidėjo kalbos apie naujus mokesčius, pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kad biudžeto pinigai nebūtų švaistomi – reikia užrišti tą maišą. Jeigu valstybėje galima pralošti 40 mln. eurų, iš kurių yra ir pensininkų pinigai, apie jokius mokesčių didinimus negalima kalbėti. Viskas bus pradanginta.
Ar dabar laikas statyti LRT pastatą ar Nacionalinį stadioną? Turime Kaune puikią areną, nuvažiuosime. Skaičiuojama, kad visuotinis NT mokestis sugeneruos 200 milijonų, panašiai, kiek kainuotų Nacionalinis stadionas. Atsisakykime jo ir nereikės naujo mokesčio.
Ar dabar laikas skirti milijonus viešinimui? Ar dabar laikas kurti naują ministeriją? O gal mums nereikia dviejų atskirų institucijų kaip „Sodra“ ir VMI? Dabar laikas galvoti, kaip uždaryti viešąsias įstaigas, kurios suryja milijonus. Tegul viešasis sektorius susimažina bent 10 proc. savo išlaidų ir nereikės jokių naujų mokesčių. Kokie pinigų klodai…
NT mokestis yra ir dabar. Be to, Registrų centras dabar perkainavo visą turtą ir vertės pakilo ne keliais procentais, o kai kas net kartais. Bet pagal dabartinius valdžios planus, tie, kas turi daugiau, dabar mokės mažiau, o labiausiai bus apmokestinti mažiausiai turintys. Neturi sąžinės, jei ketina apmokestinti daugiabučių gyventojus mažuose būstuose. Žmonės dar neišsimokėję kreditų, ir jie turės mokėti mokestį.
Nesvarbu, kad dabar tarifas mažas. Taip būna tik pradžioje. Paskui tarifą galima padidinti. Be to, su kiekvienu Registrų centro vertinimu, turto vertė taip pat didės. Taigi, mokesčio mokėtojais taps visi. Vieno vertinimo metu Registrų centras gal pakels turto vertę tris kartus ir teks mokėti tris kartus daugiau. Tai yra absurdas.
Man pikta, kaip žmonės yra mulkinami. Negalima taip daryti. Pirmiausia, reikia nemėtyti biudžeto pinigų. Pirmiausia reikia užsiūti tą biudžeto maišą. Jeigu jis liks skylėtas, galime ten mesti kiek nori milijonų, niekas nepasikeis. Kaip mūsų valdžios vyrai to nesupranta?
Visi bijo audito, mums nerodoma, kur išleidžiami mūsų pinigai. Mokesčių mokėtojo pinigai yra šventa ir negali būti jokio slaptumą.
Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena penktadalis žmonių. Paramos maistu kreipiasi net dirbantys žmonės. Iš ko jie, pensininkai mokės NT mokestį, jeigu gyvena būste, kurį kažkada įsigijo, kai sąlygos ar pajamos buvo kitokios?
Daug žmonių neišgalės tų mokesčių sumokėti. Lietuviai yra prisirišę prie NT. Ir čia gali būti įvairių situacijų. Pavyzdžiui, paveldėjo turtą ir dabar gyvena geresniame būste, nei galėjo įpirkti. Nejau jis dabar visą gyvenimą turės apversti ir parduoti šį turtą, kad sumokėtų mokestį kaip reketą?
Arba žmogus gyvena miesto centre, liko vienas. Dabar jam reikia viską parduoti ir kraustytis kitur?
Juk NT įsigyji iš apmokestintų pajamų. Tai yra kaip duoklė, kurią papildomai turi mokėti. O jeigu aš nusipirkau už tuos pinigus brangenybių ar paveikslų, jau nebeturiu nieko mokėti papildomai. Tai yra neteisinga.
Mums sakoma, kad kitose šalyse yra šis mokestis, bet yra šalių, kur jo nėra arba jis tik simbolinis. Mes negalime lygintis į tas Europos šalis, kuriose atlyginimai yra daug didesni nei Lietuvoje. Nepamirškime, kiek daug apmokestinama Lietuvoje darbo jėga. Mūsų mokesčiai ir taip yra vieni didesnių ES.
Kitas argumentas, kad mokestis skirtas gynybai. Juk NT mokestis yra savivaldybių mokestis. Turime mokėti, kad Valdas Benkunskas stadioną pasistatytų? O jeigu kalbame apie gynybos stiprinimą, tai žmogus, kuris turi savo būstą, kurio niekas nereketuoja ir žmogus nejaučia baimės būstą prarasti, jis gins valstybę. Nes gins savo šeimą ir savo namus. Ar nori iš mūsų atimti mūsų namus?
Jūs ir dabar mokate NT mokestį. Įvedus visuotinį mokestį, tarifas tiems, kurie dabar moka NT mokestį, ženkliai sumažės. Atrodytų, Jums reikėtų tik džiaugtis…
Milijoninį turtą turintiems mokesčiai sumažėja, bet atsiranda tiems, kurie gyvena paprastuose buteliuose ar sodo nameliuose… Jeigu žmogus savo laiku pasistatė namuką, turi savo daržą, šiltnamį, dabar ir jam reikės mokėti kažkokį mokestį. Mokėti turi nuo to, ką tu gauni – nuo pajamų. O dabar tu gyveni name, kurį vis reikia remontuoti, bet jis dėl infliacijos vis brangsta ir tu kaip kokią duoklę kasmet moki vis didesnį mokestį. Panašu į vieną filmuką, kur buvo įvesti mokesčiai už orą.
Aš kasmet mokėjau po 3000 eurų NT mokesčio, tada pardaviau butą senamiestyje ir dabar mokestis yra mažesnis. Bet aš mažiausiai dėl savęs pergyvenu, nes galėjau tą sumą sumokėti. Bet štai senamiestyje geresnį butą turi pensininkas, kurio pensija keli šimtai, o turto vertė gal keli šimtai tūkstančių. O kokios dar išlaidos komunaliniams, šildymui. Kaip pensininkas išsimokės?
Kai kurie žmonės jau sako, kad NT mokestis – dėmesio nukreipimas. Valdžia planuoja didinti GPM tarifus, naikinti kai kurias PVM lengvatas, apmokestinti draudimą. Vokietijoje ar Prancūzijoje valdžia niekaip negalėtų tokių pokyčių įvesti, nes kiltų daugiatūkstantiniai mitingai. O lietuviai piktinasi ant sofų prie televizoriaus.
Aš suprantu, kad gali vykti diskusija apie mokesčius. Atsiklausus žmonių, padarius tyrimus, galima siūlyti kažkokias naujoves. Dabar daroma atvirkščiai: per rinkimus visi labai geri, kalba gražiai, bet ateina į valdžią ir daro visiškai priešingai.
Taip negalima elgtis su žmonėmis. Jie ne kvaili ir viską mato. Jie dar nuo COVID-19 neatsigavo, dabar vėl kasdien gąsdinami. Nereikės net ruso, žmonės pykdomi, patys tarpusavyje susipjaus ir neliks valstybės.
Naktį rusai Ukrainos teritoriją atakavo viena viršgarsine priešlaivine raketa Oniks. Per šią savaitę tai ne pirmas smūgis šia raketa iš Krymo Odesa sričiai. Taip pat, agresorius tikėtina bandė pasiekti ukrainiečių oro gynybos sistemas ir atakavo dvejomis raketomis Kh31P. Iš 114 dronų Shahed ir dronų-masalų ukrainiečiai teigia numušę 66, o 31 dronas dėl EW veiklos buvo nukreiptas nuo taikinių. Dalis šių dronų kilo iš Milerovo (Rostovo prie Dono sritis).
Savo ruožtu, Ukrainos pajėgos be kitų objektų bandė pasiekti šias dronų paleidimo aikšteles. Rusai skelbia virš Milerovo numušinėjo Ukrainos dronus. Iš viso šią naktį ukrainiečiai atakavo Kursko, Belgorodo, Rostovo prie Dono, Lipetsko srityje esančius rusų objektus. Pastarieji teigia numušę 45 dronus.
Žiūrim ką turim fronte.
Kursko kryptis.
Rusams toliau nesiseka išmušti ukrainiečių iš Popovka – Demidovka ruožo (Belgorodo sritis).
Oleshnya – Gornal ruože (Kursko sritis) rusai bando išstumti Ukrainos vienetus už sienos. Ukrainos pajėgos sėkmingai išnaudoja vietovę, dėl to rusai skundžiasi soc. tinkluose.
Tęsiasi lokalūs susidūrimai Sumy srities pasienyje (Oleshnya – Gornalo vakarinis flangas). Rusai bando prasiveržti link Loknya, Ukrainos gynėjai atmušė jų atakas.
Kharkivo kryptis.
Be pakitimų.
Luhansko kryptis.
Kupjansk. Mūšiai šiauriniame flange kiek aprimo, okupantai pabandė laimę Lozova ruože. Ukrainiečiai apsigynė.
Lyman. Rusai toliau puola visoje kontaktinėje linijoje. Tai jiems nepadeda pajudėti pagrindinėje pastangų kryptyje (Nove – Katerynivka ir Yampolivka).
Syversk. Ukrainos pajėgos atmušė okupantų atakas Hryhorivka ir Verkhnokamenske ruožuose.
Donetsko kryptis.
Konstyantynivka. Kautynės tęsiasi, ypač karšta Toretsko vakariniame flange. Šį kartą kontaktinėje linijoje be didesnių pakitimų.
Pokrovsk – Konstyantinopil.
Pokrovsk. Be pakitimų.
Konstyantinopil. Agresorius pasigerino savo padėtį šiauriniame flange (Andriivka) kas leis jam sustiprinti Odradne – Bahatyr ruožo puolimą, pabandyti jį užspausti iš šiaurės (Andriivka) bei pietų (Rozlyv).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) penktadienį pareiškė, kad Lenkija pažeidė žmogaus teises neįregistruodama tos pačios lyties asmenų santuokos.
2017 metų vasarį Lenkijos pilietis Bartholomew Kyle’as Andersenas (Bartolomju Kailas Andersenas) kreipėsi į Lenkijos rytuose esančio Goščyno kaimo metrikacijos įstaigą su prašymu pripažinti Jungtinėje Karalystėje (JK) sudarytą sąjungą su tos pačios lyties asmeniu.
Įstaiga priėmė neigiamą sprendimą, kurį patvirtino vaivadijos vadovas ir Varšuvos administracinis teismas, o vėliau ir Aukščiausiasis administracinis teismas.
B. K. Andersenas kreipėsi į EŽTT, teigdamas, kad Lenkija, atsisakydama pripažinti tos pačios lyties asmenų sąjungą, jį diskriminavo dėl jo seksualinės orientacijos, taip pažeisdama Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija naudojantis konvencijos garantuojamomis teisėmis ir laisvėmis, šiuo atveju – susijusiomis su teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Ketvirtadienį paskelbtame sprendime EŽTT patenkino B. K. Anderseno prašymą ir nurodė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės narės privalo užtikrinti teisinę sistemą, kuria pripažįstamos ir saugomos tos pačios lyties asmenų sąjungos, o Lenkija tokios sistemos nesukūrė.
Pagal sprendimą Lenkija turi sumokėti ieškovui 1 tūkst. eurų kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
Lenkija teisiškai nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokų ar civilinių sąjungų. Lenkijos parlamentui civilinių sąjungų, įskaitant tos pačios lyties asmenų sąjungas, įstatymo projektas buvo pateiktas 2024-ųjų spalį.
Seimo nariams teikiu įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlau naikinti Civilinio kodekso nuostatas, susijusias su partnerystės institutu.
Prie šio siūlymo kviečiu prisijungti visus Seimo narius, nepaisant partiškumo ar pažiūrų – siūlau kartu registruoti įstatymo pakeitimo projektą Seime ateinantį trečiadienį. Siūlomas pataisas siunčiu visiems Seimo nariams pasirašymui.
Pasiūlymo logika gana paprasta: ne Konstitucinis Teismas, o Seimas leidžia įstatymus, todėl ne Konstitucinis Teismas, o Seimas turi nuspręsti, kaip sureguliuoti šeimos, partnerių ar artimų asmenų visuomeninius santykius.
Konstitucinis Teismas praeitą savaitę priėmė kai kurių komentatorių vadinamąjį „istorinį“ sprendimą. Konstitucinis teismas negaliojančias, bet Seimo priimtas Civilinio kodekso partnerystės instituto normas pripažino įsigaliojusiomis. Be to, pakeitė ir patį partnerystės institutą: pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai tuos partnerystės straipsnius, kurie partneriais laikė išimtinai vyrą ir moterį.
Priminsiu, kad Seimas, priimdamas Civilinį kodeksą dar 2000 metais, numatė partnerystės institutą – bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos tarp vyro ir moters. Šios kodekso normos turėjo įsigalioti tik tuomet, kai Seimas priims Partnerystės įstatymą. Tai numatė Civilinio kodekso įsigaliojimo įstatymas.
Kaip žinia, Seimas iki šiol nepriėmė Partnerystės įstatymo, o pradėjo svarstyti du kitus alternatyvius projektus – Artimo ryšio ir Civilinės sąjungos įstatymo projektus. Projektai gana skirtingi. Vienas jų – Artimo ryšio projektas – siūlo spręsti kartu gyvenančių asmenų turtinius ir kitus organizacinius klausimus, tačiau šių asmenų santykių neprilygina „šeimos“ teisiniams santykiams.
Kitas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas – siūlo kartu gyvenančių asmenų santykius neįregistravus santuokos prilyginti šeimos teisiniams santykiams su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
Seimas kol kas galutinai neapsisprendė dėl nei vieno iš šių projektų: abu projektai yra praėję Seime pirmąją įstatymų svarstymo stadiją – pateikimą. Civilinės Sąjungos projektas dar ir antrąją įstatymo priėmimo stadiją – svarstymą, belikusi tik paskutinioji: priėmimas arba atmetimas.
Labiau nei akivaizdu, kad Seimas partnerystės institutą ketina keisti arba civilinės sąjungos įstatymo projektu, arba artimojo ryšio institutu, kurių kiekvienas sukurtų itin skirtingas teisines pasekmes.
Konstitucinis teismas praeitos savaitės sprendimu, kuriuo:
• pripažino įsigaliojusiomis civilinio kodekso partnerystės instituto normas, kurių taikymą Seimas atidėjo iki atitinkamo įstatymo priėmimo;
• pakeitė partnerystės instituto taikymą asmenims – nusprendė, kad taikymas tik tarp vyro ir moters prieštarauja Konstitucijai, todėl partnerystė yra neutrali lyčiai;
• įpareigojo nacionalinius teismus registruoti partnerystes, jei dėl jos registracijos į teismą kreipiasi partneriai;
• ignoravo jam Konstitucijoje suteiktus ribotus įgaliojimus (spręsti, ar įstatymai bei kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai).
Pripažindamas įsigaliojusiomis partnerystės instituto normas, kartu praplėsdamas šio instituto reguliavimo taikymą asmenims, Konstitucinis teismas iš esmės prisiėmė įstatymų leidėjo funkciją. Konstitucinis teismas neatsižvelgė į tai, kad Seimas šiuo metu svarsto minėtus santykius reguliuoti kitais institutais. Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas yra įtrauktas į šio pavasario Seimo sesijos darbų programą ir bus svarstomas gegužę. Šį pavasarį taip pat ketinama svarstyti ir Artimojo ryšio instituto normas.
Nors Konstitucinis teismas pagrįstai kelia klausimą dėl itin ilgą laiką trunkančio Seimo neveikimo (įstatymo nepriėmimo ir, mano įsitikinimu, toks neveikimas yra gėdingas), tačiau ne Konstitucinis teismas, o tik Seimas priima įstatymus ir turi teisę sureguliuoti neapibrėžto rato asmenų teises ir pareigas.
Kokį reguliavimą pasirinkti ir kaip apsaugoti / užtikrinti neapibrėžto rato asmenų teises tegali nuspręsti tik Seimas.
Konstitucinio teismo pavedimas teismams registruoti partnerystes kelia ypač daug klausimų: nesant įstatyminio reguliavimo skirtingi teismai spręs skirtingai. Teismas Klaipėdoje nuspręs vienaip, Plungėje ar Vilniuje – kitaip, Šiauliuose dar trečiaip. Juk įstatymo nėra: nenustatytos registracijos sąlygos, asmenų pateiktini įrodymai ir pan.
Šiuo siūlymu kviečiu Seimą pripažinti negaliojančiomis tas Civilinio kodekso normas, kurias savo sprendime nurodo Konstitucinis teismas, o taip pat visą civilinio kodekso partnerystės skyrių.
Konstitucinio teismo prisiimtą legislatyvinę funkciją linkiu pasilikti Seimui – taip vienareikšmiškai nurodo Konstitucija.
Kartu skatinu nedelsiant imtis Seime svarstyti abu minėtus šiuos visuomeninius santykius ketinančius sureguliuoti teisės aktus ir apsisprendus – vieną jų priimti.
