Jau šį savaitgalį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje – premjera: publikai pristatomas jaunatviškas ir džiaugsmingas kompozitoriaus Louiso Josepho Ferdinando Héroldo baletas „Tuščias atsargumas“.  

„Tai paskutinė šio sezono premjera – klasikinė, žavi, džiaugsminga, nepretenzinga savo turiniu ir, sakyčiau, itin tinkanti žydinčiam pavasariui. Šis pastatymas padeda išsaugoti klasikinio ir modernaus baleto kūrinių pusiausvyrą teatro repertuare. Jis tinka visiems žiūrovams – tiek vaikams, tiek suaugusiems, tiek baleto žinovams, tiek ir pradedantiems pažintį su nuostabiu baleto menu“, – teigia LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė, primenanti, kad trupei šie metai ypatingi – juk 2025-ųjų gruodį minėsime Lietuvos baleto 100-metį.

LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina tvirtina, kad būtent klasikos dėka baleto menas taip ilgai gyvuoja scenoje: „Klasikiniai spektakliai leidžia objektyviai įvertinti trupės lygį. Gerai atlikti baleto klasiką – visuomet sudėtinga užduotis, o pristatyti ją scenoje lengvai ir džiaugsmingai  – dar sudėtingiau. Šis „Tuščio atsargumo“ pastatymas – britų choreografo Fredericko Ashtono šedevras, kurį stebėdami žiūrovai turbūt nemąstys apie šokio techniką, o tiesiog džiaugsis ir išgyvens kartu su baleto personažais“, – įsitikinusi J. Dronina.

Spektaklis – lyg animacinis filmas

„Tuščias atsargumas“ – vienas iš seniausiai sukurtų baletų: jo pasaulinė premjera dar 1789 m. įvyko Bordo mieste Prancūzijoje. Pirmuoju choreografu ilgoje šio baleto interpretacijų istorijoje tapo prancūzas Jeanas Daubervalis.

Per porą šimtmečių savo jėgas, statydami „Tuščią atsargumą“, išbandė dešimtys pasaulio choreografų. Tačiau ypatinga, daugiausiai pripažinimo ir pastatymų sulaukusia tapo legendinio britų choreografo Fredericko Ashtono (1904–1988) versija, kurią 1960 m. pirmieji įvertino Londono Karališkojo teatro žiūrovai.

Baletmeisteris Jeanas Christophe‘as Lesage‘as jau daugelį metų keliauja po pasaulio baleto trupes, padėdamas joms kuo tiksliau atkurti F. Ashtono parengtą baleto „Tuščias atsargumas“ versiją. Vilnius – jau devintasis miestas, kuriame šis baletas atgimsta padedant J. Ch. Lesage‘ui.

„Kiekvienąkart, atvykęs į naują trupę, nepažįsti jos šokėjų ir nežinai, su kuo susidursi. Įdomiausia mano darbo dalis būna atrasti, kas tinka kiekvienam individualiam šokėjui, ir padėti jam kuo ryškiau atsiskleisti. Šiame spektaklyje artistams tenka šokti pasitelkus neįprastus butaforinius įrankius: kaspinus, lazdas ir skėčius, kuriuos reikia išmokti valdyti. Be to, jame daug pantomimos – šiuo atžvilgiu spektaklis netgi primena animacinį filmą. O siužeto istorija labai paprasta: našlė Simon nori ištekinti savo dukrą Lizą už turtingo paveldėtojo Aleno, bet Liza įsimylėjusi paprastą kaimo vaikiną Koleną… Žinoma, nugali meilė, o ne išskaičiavimas, ir visi tampa laimingi. Beje, tai vienas iš tų retų klasikinių baletų, kurių siužete niekas nemiršta“, – akcentuoja choreografas statytojas.

Baletas šokėjų akimis

Lizą pirmajame spektaklyje šoksianti baleto artistė Nora Straukaitė pasakoja, kad repetuojant reikėjo atrasti būdus įtikinamai išreikšti savo personažo simpatijas ir antipatijas: juk dėl meilės Kolenui Liza išdrįsta neklausyti mylimos mamos. Koleno vaidmens atlikėjas Jonas Laucius teigia, kad jo herojus tiesiog paskendęs savo meilėje ir į nieką daugiau, išskyrus mylimąją, nekreipia dėmesio. Tuo tarpu Aleną šokantis Jonas Bernardas Kertenis savo personažą apibūdina kaip naivų, pasyvų ir nemokantį deramai elgtis su merginomis.

Komišką, bet žiūrovų simpatijas paprastai užkariaujantį Našlės Simon personažą premjeroje atliksiantis baleto solistas Voicechas Žuromskas jame bando įžvelgti ir teigiamų bruožų: „Vaidinu savo dukrą mylinčią, bet ją griežtai kontroliuojančią mamą, kuri vedybomis su Alenu siekia savo atžalai užtikrinti ramią ateitį. Žinoma, tai nepavyksta.  O iš savo, kaip atlikėjo, pusės galiu paliudyti, kad reikėjo laiko išmokti scenoje šokti su aukštakulniais batais ir ypač – su klumpėmis“, – šypsosi V. Žuromskas.

„Tuščio atsargumo“ premjerai LNOBT baleto trupė parengė net keturias pagrindinių Lizos ir Koleno vaidmenų atlikėjų poras: be N. Straukaitės ir J. Lauciaus, scenoje pamatysime Olesią Šaitanovą ir Genadijų Žukovskį, Mariją Kastoriną ir Edviną Jakonį, Kristiną Gudžiūnaitę ir Andrea Canei. Kiekviena iš porų savo personažams suteiks charakteringų spalvų, tad žiūrovai šį baletą galės atrasti ne vieną kartą.

Premjeriniai „Tuščio atsargumo“ spektakliai LNOBT rodomi jau gegužės 16–18 ir 21–24 dienomis. Jei nespėjote gauti bilietų į premjerą – ne bėda: naujasis baleto pastatymas džiugins publiką ir šių metų rudenį, spalio 23–26 dienomis.

Martyno Aleksos nuotraukos

LNOBT inf.

Gegužės 30 d. Nacionalinėje filharmonijoje prasidės vienas svarbiausių Lietuvos klasikinės muzikos renginių – 29-ą kartą rengiamas Vilniaus festivalis. Per atidarymą smuiko įžymybė Christianas Tetzlaffas ir svečio iš Sakartvelo Miriano Khukhunaishvili diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) atliks programą „Didieji romantikai“. Skambės nuostabaus grožio Johanneso Brahmso ir Jeano Sibelijaus muzika.

Vilnius festivalis laikosi tradicijos pirmuoju koncertu atskleisti poetinį muzikos pradą ir klausytojams padovanoti įspūdingas monumentalių muzikinių šedevrų interpretacijas. Šįkart festivalio pradžios koncerte ypatingo sudėtingumo Brahmso Koncertą smuikui ir orkestrui D-dur interpretuos vienas paklausiausių ir įdomiausių muzikantų klasikinės muzikos scenoje – Christianas Tetzlaffas.

Jo koncertai dažnai prilyginami egzistencinėms patirtims, kai net gerai žinomi kūriniai atsiveria naujais rakursais. Sakoma, kad Ch. Tetzlaffas „kalba“ savo smuiku – jo interpretacijos apima platų išraiškos priemonių spektrą ir nesiekia vien tik harmonijos ar virtuozinio blizgesio. Smuikininkas neretai atkreipia dėmesį į užmirštus šedevrus, tokius kaip Josepho Joachimo ar Mozarto ir Beethoveno amžininko Giovanni Battistos Viotti koncertai smuikui. Ch. Tetzlaffas atlieka neįprastai daug kūrinių, kasmet groja apie 100 koncertų, o siekdamas nuolatos plėsti repertuarą yra ir atsidavęs naujų kūrinių interpretuotojas.

Muzikos kritikai teigia, kad Ch. Tetzlaffo Brahmso Koncerto smuikui ir orkestrui D-dur interpretacijos yra viena už kitą geresnės, o pats smuikininkas sako, kad tai vienas mėgstamiausių ir svarbiausių kūrinių jo repertuare. Nenuostabu, juk dar XIX a. garsusis to meto muzikos kritikas Eduardas Hanslickas, išgirdęs Vienoje pirmą kartą atliekamą Brahmso koncertą, konstatavo, kad tai „reikšmingiausias koncertas smuikui nuo Beethoveno ir Mendelssohno laikų“. Šiandien Brahmso opusas kartu su Beethoveno koncertu smuikui laikomas viena šio instrumentinio žanro viršukalnių.

Ch. Tetzlaffas yra išleidęs net kelis puikiai įvertintus šio kūrinio įrašus. Vėlesnysis, išleistas „Ondine“ 2022 m., vertinamas už ypatingą „emocinį įsitraukimą“, puikų techninį atlikimą, maksimalius kontrastus. O pats smuikininkas, kalbėdamas apie šį koncertą smuikui, yra sakęs, kad jo solo partijos pradžia – „tikras įniršio priepuolis“.

Vilniaus festivalio koncerte žymusis smuikininkas scena dalinsis su batutos meistru Mirianu Khukhunaishviliu, kuriam teko garbė pelnyti ypatingas dirigento Christopho Eschenbacho simpatijas – jam buvo įteiktas batutos legendos įsteigtas „Ringmann-Jaross“ apdovanojimas, maestro jaunąjį dirigentą globoja konsultuodamas, stebėdamas jo koncertinę veiklą.

M. Khukhunaishvilis yra dirigavęs Berlyno „Konzerthaus“, Danijos nacionaliniam, Vroclavo filharmonijos, Islandijos simfoniniam, kitiems ryškiems Europos, taip pat visiems svarbiausiems Sakartvelo orkestrams. Artimiausiuose menininko planuose – debiutai su Atėnų valstybiniu, Arturo Toscanini, Silezijos, Danijos filharmonijų orkestrais, o Vilniaus festivalyje kartvelų dirigentas debiutuos ir su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Greta Brahmso festivalio atidaryme skambės J. Sibelijaus Simfonija Nr. 1, savo keturių dalių struktūra ir charakteriu – gana tipiška romantinė simfonija. Kompozitorius nenurodė nei jos pavadinimo, nei programos, tačiau jo muzikos tyrinėtojai šiame kūrinyje įžvelgia ne vieną asmenišką, autobiografinį momentą. Simfonijos muzika tarsi byloja paties Sibelijaus prisipažinimą: „Iš tiesų, esu garsų dailininkas ir poetas.“

Originali šios simfonijos partitūra neišliko, o paties kompozitoriaus po premjeros redaguota versija žavi gausiais styginių bei pučiamųjų solo ir itin įtaigia muzikine kalba. Būtent ši simfonija Sibelijaus talentą pristatė pasauliui, mat ji buvo atlikta per pirmąsias Helsinkio orkestro gastroles. Tuomet kūrinį, diriguojamą paties kompozitoriaus, išgirdo Stokholmo, Kristianijos (taip tuomet vadintas Oslas), Hamburgo, Amsterdamo ir Paryžiaus pasaulinės parodos 1900 m. klausytojai.

Vilniaus festivalio koncertas „Didieji romantikai. Christian Tetzlaff ir LNSO interpretuoja Brahmsą ir Sibelijų“ vyks gegužės 30 d., penktadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Visi festivalio koncertai skelbiami interneto svetainėje www.filharmonija.lt. Festivalį rengia Lietuvos nacionalinė filharmonija ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, remia Vilniaus miesto savivaldybė, Juozas ir Laima Magelinskai, „Artis Centrum Hotels“.

VF inf.