2025-05-04, Sekmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 283

Briuselis susiskaldęs – 19 ES valstybių narių rodo pavyzdį ir skatina kitas šalis svarstyti prieglobsčio prašytojų prašymus už jų ribų

Redakcija
-
0
Briuselis susiskaldęs – 19 ES valstybių narių rodo pavyzdį ir skatina kitas šalis svarstyti prieglobsčio prašytojų prašymus už jų ribų

tiesos.lt

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala (Petr Fiala) atskleidė, kad daugiau nei du trečdaliai ES valstybių narių rengia laišką Europos Komisijai, raginantį vykdyti migrantų prašymų svarstymą už ES ribų kaip tebesitęsiančios krizės „realų sprendimą“.

Grupė, kurią sudaro 19 nepatenkintų ES valstybių narių, manančių, kad Europos Sąjunga turi „padaryti daugiau“ nei siūlomas migracijos paktas ir rasti „realų“ migrantų krizės „sprendimą“, rengia laišką Europos Komisijai, raginantį svarstyti nelegalių migrantų klausimą už ES ribų.

Daugiau nei dviejų trečdalių valstybių narių mobilizavimas buvo patvirtintas pirmadienį Romoje surengtoje Čekijos ministro pirmininko Petro Fialos (Petr Fiala) ir jo kolegės iš Italijos Džordžijos Meloni (Giorgia Meloni) spaudos konferencijoje.

„Turime pradėti spręsti problemą prieš tai, kai turėsime ją nagrinėti sąjungos šalyse. Todėl norime daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su saugiomis trečiosiomis šalimis, užmegzti strategines partnerystes su valstybėmis, iš kurių ar per kurias pas mus atvyksta migrantai, arba sutelkti dėmesį į grąžinimo centrų kūrimą“, – žurnalistams sakė P. Fiala.

„Tokios partnerystės pavyzdys yra Italijos bendradarbiavimas su Albanija. Manau, kad tai modelis, kurį reikia išbandyti. Tai galėtų būti vienas iš būdų kovoti su nelegalia migracija“, – pridūrė jis.

Meloni vyriausybės inicijuotą Albanijos schemą Tirana patvirtino vasario mėnesį. Iki 36 000 prieglobsčio prašytojų, atvykusių į Italijos teritoriją, bus perkelti į Italijos valdomas prieglobsčio stovyklas Albanijoje, kur šie bus laikomi, kol bus nagrinėjami jų prašymai.

Panašias schemas taip pat pasiūlė Danija ir Jungtinė Karalystė, kurios abi pasirašė susitarimus su Afrikos valstybe Ruanda dėl nelegaliai į atitinkamas šalis atvykstančių migrantų dokumentų apdorojimo už šalies ribų.

Tačiau, skirtingai nei Italijos ir Albanijos susitarime, asmenys, kuriems užtikrinamas prieglobstis pagal Didžiosios Britanijos ir Ruandos schemą, liks Afrikoje ir jiems bus suteiktas būstas bei parama. Jie nebebus perkelti atgal į Didžiąją Britaniją.

Po to, kai Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai priėmė įstatymą, kuriuo siekiama apeiti šalies Aukščiausiojo Teismo susirūpinimą ,Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir Europos vidaus reikalų komisarė Ilva Jūhanson (Ylva Johansson) praėjusį mėnesį abu sukritikavo Didžiosios Britanijos Ruandos schemą, todėl tikėtina, kad šis raginimas pagadins santykius tarp šalių Europos Sąjungoje.

„Šis modelis, kurį kai kurie žmonės nori įdiegti, reiškia, kad jūs einate ieškoti trečiosios šalies, pavyzdžiui, Afrikoje, ir ten siunčiate mūsų imigrantus. Tai yra mūsų vertybių išdavystė ir nuves mus naujų priklausomybių nuo trečiųjų šalių keliu“, – sakė Makronas.

Jūhanson taip pat buvo nedviprasmiška. „Ar turėtume išsiųsti žmones, esančius ES teritorijoje ir prašančius prieglobsčio, į trečiąją šalį? Mano atsakymas yra ne. Mes nesame tam atviri“, – sakė ji žurnalistams kovo mėnesį.

Tačiau pirmadienį kalbėdamas Fiala pritarė tokiai schemai, primygtinai reikalaudamas, kad ES valstybės narės prieglobsčio prašymų nagrinėjimo „eksternalizavimą“ laikytų „prioritetu“, kad „užkirstų kelią prieglobsčio srautui, o ne jį valdytų“.

Neseniai bendrovės BVA Xsight atlikta ES masto apklausa atskleidė, kad šiuo metu Čekijos respondentai yra vieni iš labiausiai nusivylusių Briuselio imigracijos politika.

Vos 39 proc. apklaustųjų – mažiausiai visame bloke – sutiko, kad ES migracijos pakte siūlomos migrantų kvotos yra būtinos, ir tik 17 proc. manė, kad Europai „šiandien reikia imigracijos“.

Šaltinis: Remix News

Belgijos rinkimuose link pergalės juda nacionalistai

Redakcija
-
0
Belgijos rinkimuose link pergalės juda nacionalistai

Keletas žiniasklaidos priemonių praneša, kad artėjant Belgijos visuotiniams rinkimams pirmauja nacionalistų partija Vlaams Belang.

Tikimasi, kad birželio 9 d. Belgijoje vyksiantys rinkimai triuškinamą pergalę atneš partijai Vlaams Belang, kuri naujausiose apklausose pirmauja su didele persvara, turėdama 28 proc. rinkėjų palaikymą.

Po to, kai ši partija pateikė keletą pasiūlymų, kurie skatintų žmones turėti vaikų, kas, manoma, primena Vengrijos „dešiniųjų ekstremistą“ Viktorą Orbaną, Flandrijos kairieji pajuto nerimą.

Per pastarąjį dešimtmetį suminis vaisingumo rodiklis Flandrijoje sumažėjo nuo 1,81 iki 1,53 vaiko vienai moteriai. Geros naujienos tiems, kurie nori, kad gyventojų skaičius keistųsi, tačiau kelia nerimą daugeliui kitų.

Dabar partija siekia naujo politinio tikslo – sudaryti sąlygas moterims susilaukti vaikų iki 30 metų. Šis tikslas privertė smarkiai sureaguoti kairiuosius.

Tačiau dabar Vlaams Belang savo partijos programoje rašo, kad „ankstyvesnio gimdymo skatinimas yra teisėtas tikslas, nes jis atitinka biologinę realybę ir tuo būdu prisideda prie moterų ir vaikų sveikatos“.

Šaltinis: friatider.se

Audrius Valotka. IN MEMORIAM DONATAI LINČIUVIENEI

Redakcija
-
0
Audrius Valotka. IN MEMORIAM DONATAI LINČIUVIENEI

Šiandien išėjo Donata Linčiuvienė.

Redaktorė, vertėja, mokslininkė.

Vaikystėje likimo pažadai buvo dideli. Tėvas – dr. Pranas Dielininkaitis, pirmasis Lietuvoje sociologijos profesorius, disertaciją apgynęs Sorbonoje, aktyvus krikdemas. Mama – garsi Šiaulių gydytoja Michalina Dielininkaitienė. Krikšto tėvas – temperamentingasis geografas ir atsarginės Lietuvos plano puoselėtojas Kazys Pakštas.

Gyvenimo pervartos viską sudėstė savaip. Karo metais netekusi tėvo, su mama gyveno ir mokėsi Šiauliuose. „Liaudies priešo“ dukters įdagu pažymėtas kelias nebuvo lengvas, bet vis dėlto: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, „Minties“ ir „Vagos“ leidyklos, vėliau „Katalikų pasaulis“ ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Nuo septintojo dešimtmečio pradžios iki šios dienos per gyvenimą žengė su vyru, geologijos mokslininku Augustinu Linčiumi.

Visada laiką su knyga ir tarp knygų. Gausybė prašymų suredaguoti, paredaguoti, pataisyti ar tiesiog patarti virsdavo nuolatiniu darbu iki paryčių. Nedirbti nemokėjo. Leidėjai, redaktoriai, muzikologai, kunigai, mokslininkai, vertėjai – jos reikėjo visiems.

Begalinis jautrumas ir atidumas žodžiui žinotas ir įvertintas. Donata – pripažinta redaktorių redaktorė, pirmoji, apdovanota „Auksinės lupos“ skulptūrėle. 2019 metais pagerbta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatė 2021 metais. Humanitarinis genas neaplenkė ir dukters Renatos, iš chemijos mokslų pasukusios grožinių vertimų taku.

Nelengva jaunystė išmokė pažinti žmones ir atpažinti draugus, tačiau Donatos draugų ir pažįstamų ratas buvo begalinis. Namuose retai nutildavo telefonas. Dažnai skambindavo Eugenijus Ignatavičius, Romualdas Granauskas, Algimantas Baltakis, Juozas Baltušis čia atšvęsdavo naujos knygos pasirodymą ir iš dažnų kelionių kas kelias dienas siųsdavo po atviruką, išmargintą naujausiais įspūdžiais.

Gyvenime ir darbe nesiveržė į rampų šviesą, vengė pompastikos, vertino kuklumą.

Paskutiniai metai buvo sunkūs, sekinantys. Bet mes prisiminsime ją švytinčią, laimingą. Prie darbo stalo leidykloje ir namuose. Klasikinės muzikos koncertuose. Labanore, Aisete, draugų rate.

Su Donata atsisveikinsime „Laidojimo paslaugų centre“, M. K. Paco g. 4 (už šv. Petro ir Povilo bažnyčios), antradienį nuo 16 val. iki 21 val. ir trečiadienio rytą. Urna išnešama trečiadienį 12:30. Laidotuvės Kairėnų kapinėse.

Mišios už Donatą vyks Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje trečiadienį 7:00.

Neneškite vainikų. Atneškite gėlių.

Dominykas Vanhara. Istorija rodo – valstybė gali efektyviai paskatinti gimstamumo augimą

Redakcija
-
1
Dominykas Vanhara. Istorija rodo – valstybė gali efektyviai paskatinti gimstamumo augimą

Partija Nacionalinis susivienijimas yra vienintelė partija Lietuvoje, kuri ne tik reikalauja užkardyti imigraciją iš postsovietinių trečiųjų šalių, o taip pat iš visų trečiųjų šalių į Lietuvą, tačiau taip pat yra ir vienintelė partija, kuri siūlo lietuvių tautos atgimimą per gimstamumo skatinimą. Taigi, mes esame vieninteliai, kurie siūlo Lietuvos demografines problemas realiai spręsti ne per masinį imigrantų užsivežimą, bet per lietuvių tautos gimstamumo skatinimą.

Atitinkamai, kadangi Nacionalinis susivienijimas yra vienintelė tokia partija, kuri siūlo Lietuvos valstybės demografines problemas spręsti ne per masinę imigraciją, o per gimstamumo Lietuvoje skatinimą, mūsų partija sulaukia daugybės analogiškų klausimų: „Ar bent kur nors Vakarų valstybėse yra pasiteisinęs gimstamumo skatinimas?“

Atsakau į šį klausimą: taip, yra, ir yra pasiteisinęs gerokai arčiau, nei daugelis manote. O konkrečiai – gimstamumo skatinimas jau yra pasiteisinęs Lietuvoje.

Primenu, kad apie 2007 metus, kai valdė Gedimino Kirkilo mažumos vyriausybė, buvo priimti teisės aktų pakeitimai, jog mamoms (dabar bandysiu savais žodžiais apibūdinti iš atminties), susilaukusioms vaiko, motinystės išmokos yra apskaičiuojamos pagal jų trijų mėnesių darbo užmokestį. Taip pat priminsiu, jog tuo metu Gedimino Kirkilo mažumos vyriausybę rėmė Andriaus Kubiliaus vadovaujama TS-LKD partija, kuri tuo metu reikalavo, kad būtų priimti dar dosnesni vaikų susilaukusioms šeimoms pasiūlymai. Na, bet buvo priimti tokie, kaip aš paminėjau.

Prie šio įrašo pateiksiu nuorodą į 2009 metų žiniasklaidos pranešimą, jog Lietuvoje 2008 metais, dėka tokių priimtų teisės aktų pakeitimų, gimstamumo augimas buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Vadinasi, gimstamumo skatinimas Lietuvoje suveikė ir suveikė visa apimtimi.

Tačiau visas tas klausimas pasibaigė jau 2009 metais, kai į valdžią atėjo TS-LKD partija, o jos tuometinis vadovas – Andrius Kubilius tapo premjeru. Ir va ši partija su jos tuometiniu vadovu labai staigiai užmiršo, kad patys siūlė numatyti dar netgi dosnesnes išmokas vaikų susilaukusioms mamoms, nei realiai buvo priimta, o mamas pradėjo atidavinėti prokurorams ir realiai jas sodinti į kalėjimą. Nes, neva, jos sukčiavo su motinystės išmokomis. Žymiausias to pavyzdys buvo tokia tuo metu labai žinoma mama – Eglė Jackaitė, kuri, jei gerai atsimenu, realiai buvo nuteista „už motinystės išmokų susikombinavimą“.

Man šiuo aspektu kyla du klausimai: jei Įstatymų leidėjas numato tokią tvarką, kuria galima lengvai piktnaudžiauti, tai kaltas kas? Tas, kuris šia tvarka pasinaudojo, ar tas, kuris tokią tvarką numatė?

Ir antras klausimas: na, kuri nors mama sugebėjo pasinaudoti šia tvarka ir iš valstybės pasisavinti, na, tarkime, tuo metu keliasdešimt tūkstančių litų. O ar valstybė pasiskaičiavo, kad net, sumokėjusi tuos keliasdešimt tūkstančių litų konkrečiai mamai, ji vis tiek gauna naują pilietį – būsimą mokesčių mokėtoją, kuris per gyvenimą Lietuvai sumokės gal kelis šimtus tūkstančių mokesčių? Tik jau ne litų, bet eurų. Aišku, išskyrus tuos atvejus, jei šis naujasis Lietuvos pilietis, kai jau paaugs ir sužinos, kad jo mama būtent dėl jo gimimo buvo atiduota prokurorams, tai tuomet jo, tokio naujo piliečio santykis su jo valstybe gali būti labai jau specifinis.

Partija Nacionalinis susivienijimas į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus eis su daugybiniais pasiūlymais Lietuvos daugiavaikėms šeimoms ar šeimoms, norinčioms tapti daugiavaikėmis. Partija Nacionalinis susivienijimas taip pat skatins santuokos sudarymą ir vaikų susilaukimą net ir toms šeimoms, kurios daugiavaikėmis neplanuoja tapti. Visoms Lietuvos šeimoms, kurios sudaro santuoką ir planuoja susilaukti vaikų.

Ir partija Nacionalinis susivienijimas tikrai kels kepurę bei žemai lenks galvą prieš kiekvieną Lietuvos mamą, kuri priims sprendimą susilaukti vaiko – naujo Lietuvos Respublikos piliečio. Labai nesena Lietuvos istorija rodo, kad valstybė gali efektyviai paskatinti gimstamumo augimą. Šiuo keliu ir bandysime eiti.

Tegul bus politinė Nacionalinio susivienijimo partijos reklama. Birželio 9 d. būtinai ateikite į Europos Parlamento rinkimus ir rinkitės Nacionalinį susivienijimą – sąrašo numeris 15.

Augančios pensijos, anksčiau nei planuota, prognozuojama pasieks pusę dirbančiųjų vidutinės algos

Redakcija
-
2
Augančios pensijos, anksčiau nei planuota, prognozuojama pasieks pusę dirbančiųjų vidutinės algos


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, jog jau 2027 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 54 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 58 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio „į rankas“.

SADM duomenys, remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos prognoze ir „Sodros“ duomenimis rodo, kad tiek vidutinė senatvės pensija, tiek vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu, per pastaruosius ketverius metus išaugo 59 proc. Vidutinė senatvės pensija pusę vidutinės algos pasieks per porą metų, nors planuota rodiklį pasiekti 2030 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijų augimas per pastaruosius ketverius metus yra svariai didesnis, lyginant su ankstesniais laikotarpiais.

„Per ketverius kadencijos metus pavyko pasiekti bene 60 proc. pensijų augimą. Dabar vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o turint būtinąjį stažą – 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Tai leis mums greičiau pasiekti tikslą, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinės algos gaunamos „į rankas“. Mūsų skaičiavimai rodo, kad išlaikius tokį patį prioritetą pensijų augimui, tą realu pasiekti per porą metų“, – sako M. Navickienė.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link.

Ministerija skaičiuoja, jog šiemet vidutinės senatvės pensijos gavėjų pajamos augs beveik 700 eurų per metus, nes vidutinė senatvės pensija didėjo beveik 11 proc. arba 58 eurais, t. y. nuo 538 eurų iki 596 eurų. Gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024-aisiais padidės daugiau nei 750 eurų per metus. Vidutiniškai pensija su būtinuoju stažu šiemet auga apie 11 proc. arba 63 eurais – nuo 574 iki 637 eurų.

Be to, kasmet planuojant biudžetus, papildomai bus planuojamas ir papildomas individualiosios pensijos dalies didėjimas. Pensijų įstatymas įpareigoja papildomai didinti individualiąją pensijų dalį, jei kalendoriniais metais planuojamas teigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezultatas, o pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis kaip 25 proc. ir (arba) vidutinės senatvės pensijos santykis su šalies darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc. Papildomo indeksavimo taisyklė leis pensijas didinti dar sparčiau.

Taip pat pensijos reikšmingai didės senjorams, kuriems pripažinta sunki negalia. Liepos mėnesį, kai „Sodra“ visiškai pasirengs įgyvendinti negalios reformą, 70–100 proc. dalyvumo netekę senjorai pradės gauti padidintas pensijas. Jiems senatvės pensijos didės nuo 7 iki 50 procentų.

Ministerijos skaičiavimais, 2027 m. vidutinė senatvės pensija sieks 831 eurą ir sudarys 54 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 898 eurus ir sudarys 58 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos, gaunamos į rankas, per porą metų: vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siektų 52 proc. vidutinio darbo užmokesčio jau 2025 m., vidutinė senatvės pensija 51 pro. Vidutinio darbo užmokesčio siektų 2026 m.

Pensijos per ketverius metus išaugo kone 60 proc.

2023 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.

2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 413 eurų iki 483 eurų (70 eurų), o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 441 iki 513 eurų (72 eurais).

2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 400 iki 441 euro, t. y. 41 euru.

Pensininkų organizacijos ir institucinis bendradarbiavimas

Šiandien Lietuvos mokslų akademija ir Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį mokslinėje, kultūrinėje ir edukacinėje srityse. Bus bendradarbiaujama vykdant mokslo žinių sklaidos, kultūrinius ir meno projektus bei programas, organizuojant bendras paskaitas, edukacines programas, dalykinius susitikimus, kultūrinius bei meno renginius.

Primename, kad penktadienį atsinaujinusi Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba veiklą pradėjo su nauju vadovu – tarybos pirmininku tapo Pranas Ulozas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos tarybos pirmininkas. 2022 m. atsinaujinusi ir atstovaujamų organizacijų ir institucijų ratą išplėtusi Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba, svariai prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo ir įgyvendinimo, platesnio ir nuoseklesnio bei kokybiškesnio vyresnio amžiaus žmonėms aktualių klausimų sprendimo.

Redakcijos prierašas: Būtina pridurti, kad prekių ir paslaugų kainos aplenkė pensijų augimą. taigi realiai pensijos nepadidėjo, o lyginamuoju požiūriu netgi sumažėjo.

Nuo vergovinės demokratijos iki socialiosios rinkos demokratijos arba vergovinės demokratijos požymiai

Redakcija
-
2
Nuo vergovinės demokratijos iki socialiosios rinkos demokratijos arba vergovinės demokratijos požymiai

Vietoj įvado.

Paviršutiniškai prasibėgant. Vergovinės demokratijos požymiai atsiranda daugmaž tada kai sisteminiai adeptai pradeda terorizuoti nesisteminius. Tada seka feodalinė demokratija… laukinės rinkos demokratija… na, ir galutinėje stotelėje yra socialiosios rinkos demokratija. Tad čia ir paknebinėtinas tas socialiosios rinkos fenomenas.

Jei rinkos pagrindų pagrindas yra suvokiamas kaip konkurencija tarp įvairiausių subjektų – tai socialioji rinka užgimsta jau kiekvieno subjekto viduje (vidinėje jo sandaroje).

Įžanga į socialios rinkos fenomeną.

Pradėsiu nuo elementaraus pavyzdžio. ESO laiką yra suskaidžiusi į 15 min. intervalus (tai padaryta su išmaniosios apskaitos skaitikliais gaminantiems vartotojams). Per metus susidaro apie 36 000 tokių atkarpų (intervalų), Jei per tuos 36 000 kartų atsiras vienas vienintelis intervalas, kuris viršys to intervalo leistinos galios parametrą nors 0,1 kW – ESO iš karto pagrasins už tokį nusikaltimą baudomis.

Na, o dabar kasam kur čia yra anti-valstybinė ir anti-socialinė veikla (vergovinės demokratijos požymiai). Sutiktina, kad reikia sumokėti kažkokią trigubos indeksacijos baudą už tą 0,1 kW. Bet kai pati ESO atjunginėja energijos tiekimą ji pariteto pagrindais irgi turėtų susimokėti trigubai didesnę sumą vartotojui, nei per atitinkamą laiką tas gaminantis vartotojas nepagamina energijos iš motulės saulės (jau nekalbant apie tas vergvaldiškas grimasas – kai subjektas išdrįsta pasiūlyti nugvelbtus milijonus grąžinti per ale 15 metų).

Ir ta bauda turėtų būti sumokama ne iš valstybinės ESO kasos, o iš dividendų, kuriuos gavo Ignitis grupė nevalstybiniame (privačiame) sektoriuje. T.y. toks (baudavimo) paritetas labai skatintų efektyvinti (žalinti, tvarinti, skatinti pozityviąsias gilumines transformacijas) veiklą tiek ESO, tiek jo klientų lygmenyje ir su lygiaverčiu tarpusavyje nekonkuruojančiu pagrindu (t.y. be vergvaldžio ir vergo santykių marazmo).

Štai, tada kažkam nebūtų reikalo per kiekvienus rinkimus ieškoti nesisteminių kandidatų į valdžios struktūras. Tad kai kurios nesisteminės galimybės gali demokratiškai, efektyviai ir teisiškai kovoti su esamų (ir įvairiausio plauko) monopolijų grimasomis.

Paritetinės veiklos įvairovė gali veikti visuose (kur yra “valdo-paklūsta” išlyga) socialiniuose aspektuose. Pvz. kaip galima demokratiniu būdu ardyti bankų beprecedentinį savivaliavimą. Sakykim, eiliniam piliečiui norint išsigryninti pinigų reikia 10 km važiuoti iki banko ar bankomato. Tai nuvykęs prie to pinigų šaltinio ir gavęs jų tas banko klientas turi gauti ir kokią 20 -50 eurų kompensaciją iš banko (iš karto ir į kišenę) už sugaištą laiką ir kitus resursus panaudotus vykstant prie to bankomato ir pan. Tokiu būdu arba greitai atsirastų bankai, kurie teiktų paslaugas daug arčiau kliento, arba kai kurie bankai tiesiog eitų šunims šėko pjauti.
Ir t.t. ir t.t.

Nuotrupos.
– Vargu ar kada nors valdžioje bus vien tik socialūs ir valstybės interesus ginantys asmenys. Todėl lieka tik tikėtis, kad visada atsiras nesisteminių pretendentų į įvairius valdžios postus. Deja, tik taip yra galimybė, kad kažkuris nesisteminis kandidatas nuoširdžiau rūpinsis valstybės, o ne savo ar klanų interesais…

– Taigi, lieka tik tikėtis, kad atsiradę nesisteminiai kandidatai pajudintų įsikerojusias pelkes: atskirties, švietimo, medicinos ir kitose įvairiausiose srityse. Deja, viešumoje jau plačiai sklinda tas naratyvas/terorizavimas, kad nesisteminiai kandidatai yra būtent tik nuožmieji proputiniški veikėjai.
– Tramdant monopolijas (stambias ir smulkias, valdžios ir privačias…) kol kas yra visiškai nenaudojami paritetiniai įrankiai, kurie civilizuotai subalansuotų santykius tarp monopolisto ir jo klientų. Tad čia akivaizdžiai peršasi mintis, kad sisteminiai subjektai daugiau ar mažiau yra priklausomi nuo stambaus kapitalo, monopolijų, kurie iš esmės gali ignoruoti pagrindinių ir būtinųjų socialinių ryšių privalomuosius interesus.

– Tad iš nesisteminių pozicijų žiūrint kiekvienas (?) sisteminis asmuo gali būti laikomas mažai pozityvo begeneruojančiu, nebeprogresuojančiu veikėju). Tad Ignams ir Eduardams galima palinkėti sėkmės, bei gauti skiepą, kuris suaktyvintų mintis apie milžiniškas galimybes pariteto funkcijoje. Na, ir jeigu koks nors teisiškai pasikaustęs Ignas ar Eduardas nuoširdžiai pasikinkytų pariteto galimybes per (prieš)rinkimines kompanijas tai – tai, ko gero, lengvai ir radikaliai prašluotų sisteminius iš seimų/valdžių…

– O kas yra aukščiau – Konstitucija ar Konstitucinis teismas? Ir ką apie tai sako paritetas?

– Paritetiniai santykiai leidžia viduje monopolijų esančioms stipresniajai ir silpnajai pusėms neužgožti viena kitos, nes jos viena be kitos (monopolijoje) egzistuoti nelabai tegali.

– Na, ir, kas be ko, pariteto funkcija yra aiškiai svarbi ir neišvengiama socialiosios rinkos dalis (tuo pačiu ir socialiosios rinkos demokratijos dalis).

************

– Viešojo intereso negynimas automatiškai laikytinas anti-socialiniu ir anti- valstybiniu elgesiu (ir anti-paritetine savybe). Pavyzdžiui, mokyklų, medicinos įstaigų, kitų valstybės egzistavimui būtinų funkcijų nutolinimas nuo žmogaus ar net jų sunaikinimas. Nors šios funkcijos yra egzistenciškai ir gyvybiškai labai svarbios bet kuriai valstybei, kad jos galėtų pilnavertiškai funkcionuoti, o ne tik beviltiškai kapanotis destrukcijų liūne.
– Dalies Europos šalių elgesio pavyzdžiai gan aiškiai rodo, kad dėl kai kurių sisteminių asmenų vykdomos anti-valstybinės politikos atskiros valstybės gravituoja link kolapso/restartavimo (link revoliucijos ar re-evoliucijos).
– ……
Nors, žinoma, galima tyrinėti tiek nulinio dydžio, tiek begalinio dydžio objektų vidurius, taip pat ir visą begalinę hierarchinę dydžių seką, kurioje vergovės ar pariteto segmentai tėra tik nykstamai mažos reikšmės. Ir, žinoma, akademinė fizika vis dar palaiko fizinę Visatos vienovę. Nepaisant beprotiškų skirtumų tarp visų dydžių, jie visi daugiau ar mažiau sąveikauja (vienoviauja) tarpusavyje – tas taikytina tiek vergovėms, tiek ir paritetams.
……

Vidas Rachlevičius. Gėda už žurnalistiką arba kaip nušviečiami įvykiai

Redakcija
-
2
Vidas Rachlevičius. Gėda už žurnalistiką arba kaip nušviečiami įvykiai

Veidaknygė

Kažkaip tapo gėda už žurnalistiką, todėl trumpa ABC. Aš dabar nekalbu apie nuomonių skiltis ar komentarus, o apie tai, kaip nušviečiami įvykiai. Anksčiau žurnalistikos studentams buvo nuolat akcentuojama, kad tai – kūrybinė profesija. Kūrybiškumas – vienas iš pažangos ir inovacijų variklių ne tik žurnalistikoje – aš jau nekalbu apie menus, bet ir visų pakraipų versle, klientų aptarnavimo sferoje ir t. t. Tačiau dabar žurnalistikos studentus moko visokių komunikacijos mandrybių, technologijų, bet tik ne žmogiško ir profesinio kūrybiškumo. Todėl vyrauja kelios paprastos naujienų gamybos metodikos: copy-paste, „ką kalbėjo, tą pažodžiui ir užrašiau“ (dar gerai, kai su nedaug klaidų) ir „ką matau, tą dainuoju“.

Štai Vilniuje neseniai įvyko negausi demonstracija su šūkiais „Ne apartheidui, okupacijai, karo nusikaltimams. „Laisva Palestina“ ir pan. Apie šimtas renginio dalyvių – kaip buvo gerai matoma iš nuotraukų, didelė dalis jų – tamsesnio gymio Lietuvos „svečiai“ – rankose laikė kapinių žvakes, „reikšdami solidarumą su Palestina“. Dabar nesigilinsim į nelogiškumus ir visišką nesuvokimą, kaip, pavyzdžiui, „solidarumas su Palestina“ ar kitus šūkius ir aukų skaičius, kurie tiesiog yra paimti iš Hamas propagandinių pranešimų. Taigi, portaluose matėme chrestomatinius „ką matau, tą dainuoju“ rašinėlius.

Visai neseniai, kai Vakarų pasaulis dar nebuvo pasukęs į susinaikinimo kelią, galiojo nerašyta taisyklė, kad su teroristais nesiderama. Bet atėjo „gerasis“ B. Obama ir sulaužė šią taisyklę, prie to prisidėjo ir tėtušis J. Bidenas, kuris už 5 milijardus iš Irano išpirko kelis amerikiečių įkaitus. Po to tas pats J. Bidenas grūmojo Izraeliui nustoti naikinti Hamas teroristus, o jo emisarai Kijeve ragino ukrainiečius nustoti bombarduoti Rusijos naftos pramonės objektus. Ir Tel Avivas, ir Kijevas ramiai, kultūringai ir diplomatiškai pasiuntė Bideną rusų laivo kryptimi. Ir jis nuėjo…

Bet grįžkim prie tos demonstracijos. Jeigu žurnalistai būtų bent minimaliai suvokę kontekstą, jie, be abejo, turėjo žinoti, kad Izraelio kariuomenė kiekvieną kartą ragina gyventojus pasitraukti iš kovos veiksmų rajonų ir duoda tam laiko. Beje, tų Gazos gyventojų niekas nenori priimti, o Egiptas pasistatė net dvi sienas, kad ta publika neprasmuktų į šalį, nes, lyginant su Lietuva, savo mentalitetu jie gerokai blogesni už Vaitkaus elektoratą. Vieša paslaptis, kad ir tos palestiniečių valstybės niekas nenori. Situacija labai panaši į Lietuvos pilietybės referendumą, kuris reikalingas tik keliems politikams ir veikėjams, o 95 proc. tų, kuriems jis tarsi ir skirtas, net neateina balsuoti. Be to, kai vyko ta demonstracija, Hamas dar laikė daugiau kaip 100 įkaitų, taip pat ir penkis amerikiečius. Ką aš būčiau daręs reporterio vietoje? Be abejo, nupiešęs bendrą vaizdą, bet būčiau priėjęs prie tų demonstrantų – tiek vietinių, tie ir importinių, ir ramiai uždavęs tik vieną klausimą: „Jūs dabar turite galimybę, ko norėtumėte paklausti Hamas lyderių?“

Kodėl tai rašau? Nes labai panašiai pasielgė britų televizijos kanalo „GB News“ reporteris Patrickas Christy, aplankęs protestuotojų palapinių stovyklą Kembridžo universitete, kurie atsisakė pasikalbėti su buvusia sveikatos apsaugos ministre Suella Braverman. Jis klausė: „Palestinos gyventojai norėtų išgirsti jus… Nieko?“ Tie demonstrantai neišmykė nei žodžio ir „užsisklendė buteliuose“.

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai septynioliktoji (gegužės 20) diena

Redakcija
-
0

Locked N’ Loaded 

Ukrainiečiai šią naktį vėl numušė visus 29 rusų leistus dronus Shahed. Tiesa, rusai smūgiavo bent viena raketa Iskander-M. Galingas sprogimas nugriaudėjo Izyum, t.y. logistiniame Ukrainos pajėgų mazge, kuris ypač svarbus Kharkiv ir Luhansk krypčių gynėjams. Taip pat sprogimas įvyko Kropyvnytsi, kur yra ukrainiečių karinis oro uostas. Vakarop į dangų rusijos teritorijoje pakilo du Kinzhal raketų nešėjai Mig31K. Neatmestina, kad visa ši veikla – rusų žvalgyba mūšiu prieš didesnius kombinuotus smūgius Ukrainos civilinei ir karinei infrastruktūrai.

Agresoriaus šaltiniai skelbia, kad savaitgalį Ukrainos pajėgos ATACMS raketų smūgiais Sevastopol jūrų uoste sunaikino Kalibr raketų nešėją, laivą „Ciklon“. Lauksime patvirtinimų

Kharkiv kryptis.

Lyptsi. Rusams pavyko pasistūmėti no mans land Hlyboke – Lukiancy. Blogiausia, kad tai jie padarė išplėsdami savo pozicijas dominuojančiose kalvose. Taip pat okupantai pasigerino savo pozicijas esančias link Zelene. Tikėtina, čia rusai taip pat bandys užimti nuo gyvenvietės į pietus einančias kalvas. Taigi, agresorius lėtai, bet po truputi gerina savo galimybes pradėti puolimo operaciją link Lyptsi.

Vovchansk. Rusai plečia savo pozicijas palei upę Donets, ruože Ohirtseve – Buhruvatka, t.y. vakariniame Vovchansk flange. Akivaizdu, kad rusai bandys čia įsitvirtinti, forsuoti upę ir tada bandyti apeiti Vovchansk iš pietvakarių, pasiekiant ruožą Tsehelne – Vilcha. Negana to, tęsiasi mūšiai ir pačiame Vovchansk, ukrainiečiai kontroliuoja pietinę miesto pusę. Žemumoje esanti šiaurinė miesto dalis yra no mans land.

Luhansko kryptis.

Ukrainos pajėgos raketomis Storm Shadow ir SCALP sėkmingai smūgiavo Luhansk esančiam agresoriaus pajėgų susitelkimo rajonui.

Kupjansk. Okupantams dar šiek tiek pavyko išplėsti pozicijas Krokhmalne – Berestove ruože. Tikėtina, agresorius tęs operacijas, su tikslu ne tik įsitvirtinti Berestove, bet ir dar piečiau, siekiant užimti vietovę abiejuose Zherebec upės krantuose (ypač vakariniame, kuris yra aukštesnis). Tai sudarytų sąlygas ateities operacijoms link prie Oskil upės esančios Senkove gyvenvietės, kurioje yra tiltas į kitą upės pusę.

Lyman. Be pakitimų.

Syversk. Tęsiasi sunkūs mūšiai kontaktinėje linijoje. Rusų oficiozai jau nebe pirmą kartą skelbia, kad perėmė Bilohorivka kontrolę, tačiau ukrainietiški ir nepriklausomi šaltiniai to nepatvirtina. Tačiau telegramuose bei rusų karo propagandistai piktinasi tokia „per ankstyva informacija, kuri kainuoja daug kraujo“.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar. Kontaktinėje linijoje be didelių pakitimų, tačiau sektoriuje tęsiasi sunkūs mūšiai. Ukrainos pajėgos neleidžia rusams pasistūmėti miesto rytiniame pakraštyje, šiauriniame bei pietiniame flanguose.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Stringant rusų atakoms link Kalinove, okupantai pakeitė puolimo kryptį ir sugebėjo pasistūmėti link Oleksandropil. Tai indikuoja, kad jie gali bandyti siekti perimti aukštumas palei kelią Novoselivka Druha – Yablunivka, su tikslu užspausti Ukrainos gynėjų vakarinį flangą prie Niu York bei atitraukti bent dalį Ukrainos vienetų nuo Chasiv Yar.

Centras. Rusams pavyko pasigerinti savo pozicijas Netailove. Šis kaimas iš esmės jau yra rusų rankose, tačiau ukrainiečiai kontroliuoja jo prieigose esančias aukštumas, tad beprasmiškai luptis dėl likusių griuvėsių nebuvo prasmės. Jei ukrainiečiams pavyks išlaikyti aukštumas, galimai, ši gyvenvietė liks no mans land.

Pietinis flangas. Čia taip pat rusai pasigerino savo padėtį prie Paraskoviivka, tačiau situacija dinamiška – ukrainiečiai kontratakuoja.

Zaporizhia kryptis.

Rusai užėmė kelis šimtus metrų no mans land, esančios Robotyne flango pietuose. Sunkios kautynės taip pat vyksta prie Verbove. Tęsiasi susidūrimai ir Staromayorske – Urozhaine ruože.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

JAV valstijų prokurorai atmeta PSO sutartį

Redakcija
-
0

tiesos.lt

Bendrame laiške prezidentui Džo Baidenui (Joe Biden) 22 valstijų generaliniai prokurorai aiškiai nurodo, kad nepritaria Pasaulio sveikatos organizacijos planuojamai pandemijos sutarčiai. Jie mano, kad susitarimas kelia grėsmę nacionaliniam suverenitetui ir konstituciškai saugomoms teisėms.

Gegužės pabaigoje PSO šalys narės susitinka, kad priimtų sprendimą dėl naujos pandeminės sutarties ir siūlymų keisti tarptautines sveikatos taisykles – sutarties, susilaukusios griežtos kritikos daugelyje pasaulio vietų.

Dabar prieš tai, kad prezidentas Džo Baidenas pasirašytų šią sutartį, susibūrė valstybės kaltintojų grupė. Perspėjama, kad sutartis suteikia „precedento neturinčius ir antikonstitucinius įgaliojimus“ JT sveikatos agentūrai.

Montanos generalinio prokuroro Ostino Nadseno (Austin Knudsen) vadovaujama koalicija rašo Dž. Baidenui, kad nepaisant pirminio projekto pakeitimų, naujausia sutarties versija „vis dar labai problemiška“.

Grupė taip pat tvirtina, kad darbas, liečiantis tarptautines sveikatos taisykles „daugiausia vyko už uždarų durų, nes darbo grupė svarstė šimtus pasiūlymų“.

„Skirtingu mastu šios priemonės grėstų nacionaliniam suverenitetui, menkintų valstijų autoritetą ir keltų grėsmę konstituciškai garantuojamoms laisvėms. Galiausiai šių priemonių tikslas nėra apsaugoti visuomenės sveikatą. Ji perduoda PSO, ypač jos generaliniam direktoriui, įgaliojimus apriboti mūsų piliečių teises į žodžio laisvę, asmens neliečiamumą, judėjimą (ypač tarptautines keliones) ir informuotą sutikimą.“

Taip pat įspėjama, kad siūlomi pakeitimai suteiktų PSO generaliniam direktoriui teisę vienašališkai paskelbti „tarptautinės svarbos visuomenės sveikatos krizę“ vienoje ar keliose šalyse narėse ir kad tokie pareiškimai gali apimti numanomas ar galimas ekstremalias situacijas, kitas nei pandemijos, įskaitant klimato. pokyčius, migraciją, ginkluotą smurtą ar net „nepaprastąsias situacijas“, susijusias su augalais, gyvūnais ar ekosistemomis.

Dar pavojingesnės pasiūlymų versijos suteiktų teisę generaliniam direktoriui nurodinėti, ką reikia daryti reaguojant į paskelbtą krizę. Kitaip tariant, Amerikos išrinkti atstovai nebenustatytų šalies visuomenės sveikatos politikos. Konstatuojama, kad net ir sušvelnintoje versijoje šie pasiūlymai netinkamai perleistų JAV suverenitetą PSO.

Pandemija – pasikėsinimas

Remiamasi pandemijos metu galiojusiomis taisyklėmis, kurias Aukščiausiojo Teismo teisėjas Nilas Gosačas (Neil Gorsuch) apibūdino kaip „didžiausią pilietinių laisvių pažeidimą taikos metu šios šalies istorijoje“.

Tuo pat metu, kai valstybė apribojo amerikiečių laisvę, PSO nesugebėjo patraukti atsakomybėn už melą ir apgavystes pandemijos metu Kinijos komunistų partijos, nurodo grupė.

Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad pagal JAV Konstituciją atsakomybė už visuomenės sveikatos politiką nesuteikiama federalinei vyriausybei, tačiau šie įgaliojimai paliekami valstijoms.

Panašu į komunistinę sistemą

Dar vienas įspėjimas yra tas, kad šiuo susitarimu būtų padėti pagrindai pasaulinei stebėjimo infrastruktūrai, kuri tariamai būtų sukurta visuomenės sveikatos labui, tačiau jai būtų būdinga kontrolės galimybė, panaši į komunistinės Kinijos „socialinių kreditų“ sistemą.

Valstijų prokurorai taip pat yra susirūpinę dėl raginimo valstybėms narėms „bendradarbiauti remiantis nacionaline teisę, kad būtų užkirstas kelias dezinformacijai“, t. y. dėl formuluotės, kurią pandemijos metu nuolat naudojo Džo Baideno administracija. Tai ypač pavojinga, atsižvelgiant į tai, kaip pandemijos metu valstybė spaudė ir skatino socialinę žiniasklaidą slopinti žodžio laisvę.

Šaltinis samnytt.se

SINICA prieš ŠIMAŠIŲ

Redakcija
-
0
SINICA prieš ŠIMAŠIŲ

Vytautas Sinica | Veidaknygė

Jūs žinote, kad vyksta rinkimai, galimai žinote, kad vyksta debatų maratonas ir galimai net matėte per LRT ar kitur, kiek daug dalyvių būna tuose debatuose ir koks nedėkingas tai žanras.

Todėl manau, kad mums su Remigijum Šimašium labai pasisekė, jog gavome asmeninius kvietimus iš Vilniaus licėjaus surengti debatus šioje šiemet ir vėl geriausioje Lietuvos mokykloje tiesiog vienas prieš vieną. Kaip suprantu, moksleiviai patys norėjo tikrai skirtingų pažiūrų kandidatų. Ir kas tam gali tikti geriau, negu Nacionalinis susivienijimas ir Laisvės partija – konservatyviausia ir progresyviausia Lietuvos partijos (prokremliškų nevertinu).

Debatai truko virš valandos ir manau, tikrai parodė skirtumus, nors man buvo labai neįprasta girdėti iš buvusio mero tikrai daug gana konservatyvių pozicijų, ypač apie ES Žaliąjį kursą, kurį pasakė, kad remia, bet po to išsakė daug kritikos. Jei klausysite, įvertinsite patys. Aptarėme tikrai labai daug klausimų, nuo grūdų iki ginklų, nuo ekologijos iki partnerystės, kaip man jau įprasta, gana daug kalbėjome ir apie kolonizaciją bei suverenumą. Gal ir aš oponentą kuo nustebinau, matysime.

Noriu labai padėkoti mokyklai – direktoriui Sauliui Jurkevičiui, istorijos mokytojui Algiui Sindaravičiui ir moksleiviams, kurie ne tik norėjo renginio, bet ir gausiai susirinko bei uždavė tikrai labiau suaugusiųjų vertus klausimus. Mokyklos gerą vardą tikrai pateisina.

Jeigu debatai, ar ligšiolinė pažintis su manimi ir Nacionaliniu susivienijimu leidžia apsispręsti rinktis Nacionalinį susivienijimą, birželio 9 dieną Europos Parlamento rinkimuose balsuokite už paskutinį biuletenyje 15 numerį. Už lietuviškos Lietuvos išsaugojimą.

Politinė reklama.

1...282283284...1 721Nuo 1 721 283 puslapis