2025-05-04, Sekmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 282

Almantas Stankūnas. Ar tikrai būtina 600 mln. investuoti Vilniaus vandenims?

Rašiau apie tai vasario mėn.

Nuo to laiko išsiunčiau Vilniaus vandenims tris raštus – vasario, kovo ir balandžio mėn. Besidomintiems daugiau, galiu persiųsti visą susirašinėjimą.

Kodėl tiek kartų teko siųsti raštus? Nes atsakymai buvo nepilni, iš atsakymų kildavo papildomų klausimų.

Paskutinis atsakymas irgi netenkino. Todėl paprašiau įtraukti pokalbį su Vilniaus vandenų vadovais į Vilniaus m. savivaldybės Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto posėdį.

Gegužės 9 minėtą klausimą svarstėme komitete.

Įdedu nuorodą į komiteto posėdį. Nuo 1.06.40, po įmonės vadovo pristatymo klausinėjau direktorių.

Daug ką išsiaiškinome.

Apibendrinsiu.

Dėl investicijų brangs vanduo. Nedaug, bet brangs. Papildomai jis brangs dėl infliacijos faktorių. Įprastu atveju investicijos turėtų piginti produktą.

Tik dalis investicijų leis piginti paslaugą.

Dalis investicijų skirta kokybiškesniam vartotojų aptarnavimui ir dar dalis – naujų vartotojų prijungimui – svarbu, bet kartais tai gali būti labai brangu.

Toliau seka investicijos į gamtos apsaugą ir taip vadinamą tvarumą.

Investicijos į vandens išvalymo kokybę svarbu. Tačiau čia galima nueiti į kraštutinumus – pvz. labai brangus išvalymas nuo teflono. Kiek tai svarbu, tegu komentuoja specialistai.

Na ir galiausiai investicijos į taip vadinamą žaliąjį kursą ir tvarumą.

Posėdyje sakiau, kad jeigu žalioji energija sudaro pusę sunaudojamos energijos, finansinė investicija pateisinama. Investuojant toliau, investicijų atsiperkamumas ilgėja eksponentine priklausomybe, kol paskutinių CO2 molekulių sugaudymo kaina tampa kosmine. Vilniaus vandenų vadovas buvo linkęs su tuo sutikti.

Bet ką jam daryti, jeigu gavo ES direktyvas ir Vilniaus vadovų ideologinę komandą – sugaudyti visas iki vienos CO2 molekules. Iš dalies suprantu jį.

Bet pabandžiau įnešti į mūsų diskusiją ir optimizmo.

Po artėjančių EP rinkimų gali kardinaliai pasikeisti politinių jėgų pusiausvyra. Atsiranda viltis, kad naujos sudėties EP, kuriame tikimės ir Nacionalinis susivienijimas atstovo/-ų, gali stabdyti visą šį neomarksistinį ideologinį projektą, skirtą visų iki vienos CO2 molekulių sugaudymui ES šalyse.

Bendras sutarimas diskusijoje – kuo toliau nukelti visas brangias, neatsiperkančias investicijas.

Seksiu kaip viskas klostysis ateityje ir jeigu reikės vėl grįšiu prie Vilniaus vandenų investicijų.

Pabaigai pastaba apie komiteto nario, socialdemokrato Povilas Pinelis išsišokimą iš karto po mano klausimų. Povilai, jūs turbūt jau įgijote priklausomybę – kiekviename posėdyje, kuriame kartu dalyvaujame, kaip nors užsipulti mane?

Suprantu, kad Socialdemokratai ir Nacionalinis susivienijimas niekada nesutars dėl absoliučios daugumos klausimų. Net dėl gynybos pajėgumų prieš Rusiją stiprinimo, nes greičiausiai jūs ir tai stabdysite.

Suprantu, kad jums turbūt gadina nuotaiką ir miegą NS buržuaziniai nacionalistai, nepakantumas kuriems jums turbūt reinkarnavo per giminės kraują ar partinę liniją.

Bet negi reikia tai rodyti taip nekantriai ir dažnai?

Na nepavydėkite, kad savo pastangomis paruošiau prielaidas, kad susitikimas su Vilniaus vandenų vadovu būtų iš tiesų įdomus ir rezultatyvus.

Taip, užėmiau šiek tiek daugiau laiko, betgi taip ir turėjo būti, nes aš rūpinausi, kad įvyktų tokia diskusija. Juk pripažinkite, klausiau esminių dalykų. Net NS vardo nepaminėjau o jūs taip jautriai reagavote į galimybę, kad NS paklius į EP, kad net pažadėjote, jog tikrai nepaklius.

O jeigu paklius? Gi bus nesmagu, kai priminsiu jūsų pareiškimus.

Net nežinau – gal čia jau kokia politinė reklama.

Vidmantas Valiušaitis. Negalima nuvertinti tautos

Veidaknygė

Prezidento rinkimai baigėsi. Baigėsi taip, kaip kai kas ir pageidavo – pirmame ture. Kadangi antrasis ratas tebus formalumas.

Intrigos nėra. Vienas portalas parašė, kad pirmojo turo rinkimų rezultatai antrosios vietos laimėtojai praėjusiuose rinkimuose „buvo šiek tiek palankesni“. Pasakyta labai mandagiai, nutylėjus, kad anuose rinkimuose ji buvo pirmojo turo laimėtoja, surinkusi 31,31 proc. balsų, kai G. Nausėda gavo 30,94 proc. ir liko antras.

O koks buvo II turo rezultatas? 60:0! G. Nausėda laimėjo absoliučiai visose savivaldybėse! Net 2014 m. rinkimų aiški favoritė G. Grybauskaitė, kandidatavusi kaip veikianti prezidentė ir turėjusi prieš varžovą administracinį pranašumą, to padaryti nesugebėjo – jos laimėjimas prieš Z. Balčytį buvo 52:8.

Ko galima tikėtis II ture dabar, kai pirmojo turo santykis 44,54 proc. prieš 19,94 proc.? Klausimas tik vienas: ar įvyks sutriuškinimas, kaip pranašauja Mykolas Katkus, ar vis dėlto dar pavyks neišvengiamą pralaimėjimą kažkiek amortizuoti? Bet reikšmės tai iš esmės neturi.

Kaip ir nebeturi reikšmės kiek procentų balsų gavo ir kurioje rikiuotės vietoje atsidūrė kiti kandidatai. Gerai prisimenu Stasio Lozoraičio, kurį lydėjau per jo rinkimų kampaniją kaip Laisvosios Europos radijo korespondentas, žodžius, paaiškėjus rinkimų rezultatams. Viena žurnalistė bandė juokauti: „Čia kaip olimpiadoje, svarbu dalyvauti, tiesa?“ S. Lozoraitis atsakė rimtai: „Rinkimai tuo ir skiriasi nuo olimpiados, kad čia svarbu yra laimėti.“

Kiek kuris kandidatas gavo balsų konkrečiai – irgi tik statistikos dalykas, įdomus galbūt kaip kandidatų biografijų detalė, kuri rūpi politinių strategijų kūrėjams, politologams, bet nedaug pasako apie tų balsų savininkų politinį potenciją.

Tarkim, 2019 m. rinkimuose Ingrida Šimonytė gavo 443 394 balsus. Dar daugiau 2004 m. rinkimuose gavo Kazimiera Prunskienė – per 651 tūkstantį (arba 47,35 proc.). Artūras Paulauskas 1998 m. rinkimuose surinko net 953 775 balsus (49,6 proc.)! Bet visi jie pralaimėjo.

Nekalbant jau apie kitus irgi „gerai“ pasirodžiusius, bet irgi pralaimėjusius kandidatus – Saulių Skvernelį (19,58 proc. 2019 m., III vieta), Artūrą Paulauską (12,01 proc., 2014 m., III vieta), Naglį Puteikį (9,32 proc., 2014 m., IV vieta), Algirdą Butkevičių (11,82 proc. 2009 m., II vieta), Valentiną Mazuronį (6,15 proc., 2009 m., III vieta), etc.

Kur šiandien jie politiniame lauke? Kam rūpi ano meto „politikos žvaigždžių“ populiarumo valandos?

Koks pozityvas?

Rinkimų kampanija (turiu galvoje kandidatų diskusijas) buvo pakankamai korektiška, apsiėjo be asmeniškumų ir vienas kito įžeidinėjimų, nors sukibirkščiavimų pasitaikydavo. Dalis žurnalistų buvo neblogai pasiruošę, stengėsi išlaikyti nešališkumą ir objektyvumą kandidatų atžvilgiu, uždavinėjo dalykiškus klausimus. Kitai daliai dalykiškumo šiek tiek stigo: iš klausimų ir demonstruojamos kūno kalbos nebuvo sunku atpažinti kurie kandidatai yra jų „favoritai“, tuo pat metu prieš kitus – pabrėžti savo „pranašumą“. Bet tai, palyginti, nedideli riktai, lyginant su tuo, kas vyksta žiniasklaidoje į rytus nuo mūsų.

Prie visų trūkumų ir negerovių, kurių apstu pas mus, kaip apstu jų ir kitose šalyse, skirtumas tarp rinkimų pas mus ir Maskovijoje – akivaizdus. Net atviri Putino agendos transliuotojai turėjo čia tribūną. Bet jeigu jie surinko vos per 7 proc. balsų – tai ženklas, kad Lietuvos žmonės pakankamai gerai skiria pelus nuo grūdų.

Nepritarčiau tiems, kurie dėl rinkimų rezultato dabar grąžo rankas: jų kandidatas į antrą rinkimų turą nepateko. Ne pasaulio pabaiga. Tarp mano FB draugų, kaip matyti, yra už visus 8 kandidatus balsavusiųjų. Ir tai puiku, neturėtų būti priežastis žmonėms dėl to pyktis. Nėra ir nebūna žmonių, su kuriais kiekvienas kitas visais klausimais, visu 100 proc. sutartų. Bet aukšta politinė kultūra, o tuo pačiu ir žmonių tarpusavio bendravimo etika, tuo ir pasireiškia, kai sugebama kalbėtis ir net priiminėti sprendimus tais klausimais, kuriais sutariama.

Deja, pas mus dar gana gaji „tradicija“ kitokių įsitikinimų žmones ignoruoti iš principo: jei nesutariama kuriuo nors vienu klausimu tai nėra ko kalbėtis iš viso! Dabar matau, kai kas jau rašo: man, girdi, tokia Lietuva, kuri „taip pasirinko“, svetima, – viso gero!..

Labai paviršutiniška, sakyčiau. Jeigu tik pagal rinkimų rezultatus mes nusistatinėtume savo santykius su Tėvyne, tai mes jau seniai jos nebeturėtume. Ačiū Dievui, dauguma žmonių taip negalvoja. Kuriuo istoriniu laikotarpiu Lietuva egzistencinių problemų neturėjo? Per šimtmečius ji išgyveno nepalyginamai sunkesnių ir tragiškesnių laikotarpių, po kurių atrodė, kad ji nebeturi jokių galimybių išlikti. O vis dėlto ji YRA. Nepaisant nuostolių. Dažnai – didelių.

Ir šiandien Lietuva YRA ne bet kaip, o gana svariai, prie visų jos netobulumų. Ir YRA ji dėka būtent tų „kietasprandžių“, kurie gal nėra labai patogi „politinė medžiaga“, bet ji atspari, nes gebėjo kabintis tik už grumsto didžiausių negandų metu. Todėl išliko.

Ir būtent todėl negalima nuvertinti tautos. Iš jos mes kilome, dalimi jos esame. Kaip padorūs vaikai atsižvelgia į tėvų valią, taip ir ištikimiems šalies piliečiams dera gerbti laisvo balsavimo rezultatus. Tą galimybę dera branginti. Ne visi ją turi. Patinka kam ar nepatinka, bet tai mūsų „visuomeninės fizionomijos“ atspindys.

Gal norėtų kas „pasikeisti vietomis“ su Baltarusija, Armėnija, Gruzija, etc.? Apie Rusiją jau nekalbu. Vargu.

Raimundas KAMINSKAS. Ministro Pirmininko A. Voldemaro adjutanto kapitono Prano Gudyno metinių minėjimas

3

2024 m. gegužės 6 d. Kaune prie Valstybinio muzikinio teatro vyko šaulio, Lietuvos karo aviacijos 4-osios oro eskadrilės lakūno kapitono Prano Gudyno, 95-ųjų žūties metinių minėjimas.

Renginio metu buvęs politinis kalinys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, šaulys, ats. vrš. Romas Žemaitis dim. mjr. Gediminui Reutui įteikė LR Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimą ir ženklą, kurį pašventino Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis.

Tradicinį renginį organizavo ir vedė visuomenininkas, LGGRTC darbuotojas, dr. Raimundas Kaminskas.

Pranas Gudynas (1900-1929) baigė Veiverių mokytojų seminariją 1919 m., o 1921 m. gruodžio 18 d. – Kauno karo mokyklą ir buvo paskirtas į 8-ąjį pėstininkų pulką.

1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, buvo I-ojo Klaipėdos krašto savanorių pulko kuopos vadas. 1924 m. sausio mėn. perkeltas į Autobatalioną.

Nuo 1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisių fakultete, nuo 1925 m. dirbo Lietuvos kariuomenės teisme.

Nuo 1926 m. rugsėjo mėn. Karo aviacijos oro žvalgas.

1927 m. liepos mėn. baigė Aukštųjų karininkų kursų aviacijos skyrių ir buvo paskirtas 4-osios oro eskadrilės lakūnu.

Nuo 1927 m. pradžios Ministro Pirmininko prof. Augustino Voldemaro (1883-1942) adjutantas.

1929 m. gegužės 6 d. 20 val. 20 min. žuvo užstodamas kūnu A. Voldemarą per pasikėsinimą prie Valstybinio teatro Kaune. Palaidotas Veiverių kapinėse.

P. Gudyno žūties vietą prieš Valstybės teatrą pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpyje žymėjo cementiniai stulpeliai su geležinėmis grandinėmis ir supiltas kapas, tačiau sovietmečiu jis buvo sunaikintas.

2011 m. gegužės 6 d. jo atminimo įamžinimas /atkurtas – buvo atidengta atminimo lenta Pranui Gudynui.

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai devintoji (gegužės 12) diena

0

Locked N’ Loaded 

Ppateikiame svarbiausius gegužės 5–11 d. akcentus.

Vis intensyviau keliaujanti Vakarų karinė parama, netrukus ukrainiečius turinti pasiekti ilgai laukta, Čekijos iniciatyva surinkta, artilerijos amunicija bei F16 leidžia viltis, kad Ukraina išgyveno sudėtingiausią laikotarpį šiais metais. Tikėtina, antroje metų pusėje ukrainiečiai turės su kuo stabilizuoti padėtį Pokrovs – Vuhledar, Chasiv Yra ir Kupjansk sektoriuose bei išspręsti problemas Kharkiv kryptyje. Intensyvėjantys ukrainiečių smūgiai agresoriaus kariniams objektas okupuotoje teritorijoje gali būti pirmas to indikatorius.

„Den pobedy“ skirti agresoriaus smūgiai Ukrainos teritorijai buvo intensyvesni, tačiau apsiribojo iš esmės viena galinga kombinuota ataka. Tai rodo, kad okupantai net tokiomis progomis taupo savo raketas ir dronus.

Agresorius pradėjo riboto masto puolimo operaciją Kharkiv kryptyje ir sugebėjo pasiekti laimėjimų ruože Lyptsi – Vovchansk. Ukrainos pajėgos sugebėjo sustabdyti rusų puolimą, tačiau esminis klausimas – ar Ukrainos vienetų reakcija yra planuota, ar visgi stabilizuojant padėtį šiame ruože naudojamos pajėgos, skirtos Kupjansk sektoriui. Pagal tai galima būtų spręsti apie agresoriaus operacijų sėkmę ar nesėkmę. Labai tikėtina, kad ryšium su operacija Kharkiv kryptyje, rusų puolimas Kupjansk – Lyman sektoriuje link Oskil upės tik intensyvės.

Operacija Kharkiv kryptyje ženkliai neišaugino agresoriaus nuostolių bei reikšmingai nepakeitė rusų gyvosios jėgos ir šarvuotos technikos nuostolių santykio, kas rodo, kad okupantų veiksmai šiame ruože yra riboti ir skirti atitraukti Ukrainos pajėgas iš kitų operacijų rajonų (Kupjansk – Lyman), o ne vykdyti Kharkiv miesto puolimą.

Pokrovsk – Vuhledar sektoriuje ukrainiečiams pavyksta gesinti gaisrus Šiauriniame flange, tačiau sparčiai komplikavosi situacija Centre ir Pietiniame flange. Agresorius pasigerino savo situaciją linijoje Yasnobrodivka – Netailove – Nevelske – Krasnohorivka, vysto taktinę sėkmę ir taip kuria sau sąlygas ateities operacijoms Kurahove link.

Dabar apie viską truputi detaliau.

Mūšių ir nuostolių dinamika.

Ukrainos pajėgos tęsė sėkmingas atakas prieš agresoriaus degalų gamyklas giliame užnugaryje. Šią savaitę pasiektas smūgio rekordas – ukrainiečių dronai sėkmingai atakavo rusijos degalų gamyklą Salavat (Bashkirya), t.y. 1300 km nuo kontaktinės linijos. Taip pat Ukrainos pajėgos surengė sėkmingus smūgius prieš agresoriaus karinius objektus okupuotose teritorijose (Luhansk, Rovenky, Mariupol, Shkadovsk).

Agresorius suintensyvino smūgius Ukrainos užnugaryje. Kaip ir spėta to priežastis – siekis atšvęsti „den pobedy“. Būtent gegužės 8 d. okupantai intensyviausiai apšaudė Ukrainos teritoriją. Bendri rusų raketų nuostoliai gerokai išaugo (4 vs 47), taip pat ženkliai išaugo ir dronų netektys (129 vs 274). Šie nuostoliai gerokai viršijo agresoriaus vidutinius savaitės nuostolius šiose grafose balandžio mėnesį (raketos – 19, dronai – 194).

Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose:

Rusų gyvosios jėgos nuostoliai išliko panašiame lygmenyje (8110 vs 8030). Vertinant savaitės dinamiką, nuostoliai šioje grafoje kiek bangavo, tačiau išliko aukšti arba labai aukšti. Agresoriaus nuostoliai ir vėl gerokai viršijo balandžio mėnesio vidutinį savaitės vidurkį (5990 vs 8030).

Agresoriaus šarvuotos technikos netektys išliko panašiame lygmenyje (281 vs 275), jų savaitės dinamika iš esmės atitiko gyvosios jėgos nuostolių savaitės dinamiką. Beje, šarvuotos technikos nuostoliai kaip ir praėjusią savaitę viršijo balandžio mėnesio savaitės nuostolių vidurkį (250 vs 275).

Rusų gyvosios jėgos ir šarvuotos technikos nuostolių santykis išliko panašiame lygmenyje, kaip ir praėjusią savaitę (28,8:1 vs 29,2:1).

Artilerijos nuostoliai ir toliau auga (227 vs 269), atitinkamai tai atsispindėjo vienos dienos nuostolių vidurkyje (32,4 vs 38,4). Nuostolių savaitės dinamika buvo panaši, kaip ir gyvosios jėgos ir šarvuotos technikos netekčių kasdieninė dinamika. Lyginant su balandžio mėnesiu, artilerijos sistemų vidutinės savaitės netektys išaugo (231 vs 269).

Logistinio transporto srityje agresoriaus netektys išaugo (309 vs 401), atitinkamai išaugo ir vienos dienos nuostolių vidurkis (44,1 vs 57,2). Agresoriaus nuostoliai šioje grafoje viršijo balandžio mėnesio savaitės vidurkį (337 vs 401).

Okupantų oro gynybos sistemų netektys sumenko dvigubai (14 vs 7), atitinkamai sumažėjo ir vienos dienos nuostolių vidurkis (2 vs 1). Rusų nuostoliai šioje grafoje tapo mažesni nei balandžio mėn. savaitės vidurkis (8,25 vs 7).

Jau antra savaitė ukrainiečiai sugeba numušti bent po vieną rusų orlaivį. Ir šį kartą Donetsk kryptyje numuštas KAB‘ų mėtymo darbinis arkliukas – Su25.

Šie agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.

Vertinimas.

Nors rusija suintensyvino smūgius prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą, o Ukrainos gynėjams oro gynybos sistemų ir šaudmenų vis dar labai trūksta, tačiau jie sugebėjo numušti didžiąją dalį raketų ir dronų. Taip pat, panašu net ir putino „inauguracija“ ir „den pobedy“ nebuvo pakankama proga rusams surengti bent keletą galingų kombinuotų smūgių. Galima daryti prielaidą, kad rusai net ir tokiomis progomis taupo raketas bei dronus.

Išplėtę savo arsenalus vakarietiškomis raketomis, ukrainiečiai vis intensyviau atakuoja agresoriaus karinius objektus okupuotose teritorijose, kas gali tapti svarbiu faktoriumi stabilizuojant situaciją fronte.

Operacija Kharkiv kryptyje ženkliai neišaugino agresoriaus nuostolių bei reikšmingai nepakeitė rusų gyvosios jėgos ir šarvuotos technikos netekčių santykio. Tai parodo, kad agresoriaus veiksmai šiame ruože yra riboti ir skirti atitraukti Ukrainos pajėgas iš kitų operacijos rajonų (Kupjansk – Lyman), o ne vykdyti Kharkiv miesto puolimą.

Ukrainos pajėgų situacija kontaktinėje linijoje išliko sudėtinga:

Agresorius pradėjo riboto masto puolimo operaciją Kharkiv kryptyje ir sugebėjo pasiekti laimėjimų ruože Lyptsi – Vovchansk. Ukrainos vienetai reagavo į situaciją ir sugebėjo sustabdyti okupantų puolimą, tačiau dar anksti teigti, jog padėtis stabilizuota. Esminis klausimas – ar Ukrainos pajėgų reakcija yra planuota, ar stabilizuojant situaciją šiame ruože naudojamos pajėgos, skirtos Kupjansk sektoriui. Tai ir būtų agresoriaus operacijų sėkmės ar nesėkmės indikatorius.

Kupjansk – Lyman sektoriuose rusams ir toliau nepavyksta pasistūmėti, tačiau labai tikėtina, kad ryšium su operacija Kharkiv kryptyje, okupantų puolimas Kupjansk – Lyman sektoriuose link Oskil upės tik intensyvės.

Pokrovsk – Vuhledar sektoriuje ukrainiečiams pavyksta gesinti gaisrus Šiauriniame flange, tačiau sparčiai komplikavosi situacija Centre ir Pietiniame flange. Agresorius pasigerino savo situaciją linijoje Yasnobrodivka – Netailove – Nevelske – Krasnohorivka, vysto taktinę sėkmę, ir taip kuria sau sąlygas ateities operacijoms Kurahove link.

Prie Chasiv Yar situacija išliko stabiliai įtempta. Agresorius atnaujino operacijas šiauriniame flange, savaitės pabaigoje rusams pavyko pasigerinti savo padėtį prie Ivanivske, tačiau kol kas nematyti okupantų šviežių rezervo vienetų. Iš esmės situacija liko be pakitimų.

Geopolitinis kontekstas.

JAV Kongresas priėmė sprendimus perduoti įšaldytą su kremliumi siejamą turtą Ukrainai. Panašų susitarimą šią savaitę padarė ir Europos Sąjungos lyderiai. Vien G7 šalyse yra įšaldyta apie 300 mlrd. JAV dolerių rusiško turto, o tai būtų ženkli, gal net lemiama pagalba perkant ukrainiečiams ginkluotę, šaudmenis ir kitą įrangą.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai pranešė, kad pirmieji F-16 naikintuvai Ukrainą pasieks birželio – liepos mėnesiais. Galimai tai bus danų orlaiviai. Labai tikėtina, kad jie pirma prisistatys mūšyje, o tik po to bus oficialiai paskelbta apie jų kovinį krikštą Ukrainoje.

Vakarai tęsia karinę paramą Ukrainai:

JAV Ukrainai suteikia dar vieną, 400 mln. JAV dolerių vertės paramos paketą, kurį sudaro HIMARS, Patriot ir NASAMS raketos, artilerijos ir tankų sviediniai, įvairi šarvuota technika bei kitokia mūšio lauke reikalinga parama. JAV Valstybės departamento teigimu, daugiau tokių paramos paketų bus suformuota per artimiausias savaites.

Pirmi 180 tūkst. artilerijos sviedinių, pagal Čekijos vadovaujamą artilerijos amunicijos iniciatyvą, Ukrainą pasieks jau birželį. Bendrai, šioje iniciatyvoje 800 tūkst. sviedinių atkeliaus ne iš Europos valstybių. Taigi, su jau dabar kai kurių Europos šalių parodyta iniciatyva prisidėti finansiškai arba pačia amunicija, į Ukrainą galimai iš viso bus nusiųsta apie 50 % daugiau sviedinių, nei buvo žadėta iniciatyvos pradžioje.

Ispanijos pažadėtos Patriot sistemos jau oficialiai pasiekė Ukrainą. Dabar Ukrainoje kalbama, kad idealiausiu atveju Ukrainai reikėtų apie 25 Patriot sistemų, kad pilnai padengti oro erdvę, tačiau dabar stengiamasi kuo skubiau gauti mažiausiai 7 sistemas bei raketų joms.

**********************

Vakarinis Tbilisis

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

SAKARTVELAS BANDO IŠSIVADUOTI IŠ KREMLIAUS INFORMACINĖS OPERACIJOS GNIAUŽTŲ (2024 05 12)

↞ Strateginės aplinkybės ↠

Sakartvele braška Rusijos informacinių operacijų dėka sukurta Kremliaus įtakos ir kontrolės mašina. Vienintelė valstybė, kurioje Kremliui pavyko įgyvendinti A. Selivanovo, rusų ideologo ir informacinio karo doktrinos kūrėjo mintį apie kitos šalies ar teritorijos okupaciją, neįvedant ginkluotos driskių ordos, bando išsivaduoti iš Mordoro košmaro gniaužtų.

Vakar apie 50 000 taip vadinamo „užsienio agentų“ įstatymo projekto priešininkų taikiai protestavo Tbilisyje parodydami, kad net ir okupavus valdančiosios daugumos bei jų rinkėjų širdis ir protus, sąmoningi, kritiški, pilietiški ir savo šalį bei laisvę mylintys žmonės nepasidavė Kremliaus agentūriniam tinklui, vis labiau smaugiančiam viltį išsivaduoti nuo rusiškojo pasaulio (russkij mir) priklausomybės.

„Esame labai sunerimę dėl demokratijos atsitraukimo Sakartvele“, – rašė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Sullivanas savo soctinklo X paskyroje. „Sakarvelo parlamentarai susiduria su lemiamu pasirinkimu – ar palaikyti Sakartvelo žmonių euroatlantinius siekius, ar priimti Kremliaus stiliaus užsienio agentų įstatymą, prieštaraujantį demokratinėms vertybėms“, – sakė jis. „Mes palaikome Sakartvelo žmones.“

Įstatymo projektas, pagal kurį organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio, turėtų registruotis kaip „užsienio įtakos agentai“, sukėlė politinę krizę Sakartvele, kur tūkstančiai žmonių išėjo į gatves reikalaudami atšaukti įstatymo projektą.

Šeštadienį minia mojavo Sakartvelo, Europos Sąjungos ir Ukrainos vėliavomis, o tarp protestuotojų buvo daugiau vyresnio amžiaus žmonių, taip pat daug jaunimo, kuris per pastarąjį mėnesį buvo išėjęs į gatves.

Europos Sąjunga, gruodžio mėn. suteikusi šaliai kandidatės statusą, pareiškė, kad jei įstatymo projektas bus priimtas, jis taps rimta kliūtimi tolesnei integracijai. Tuo tarpu valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ teigia, kad įstatymo projektas skatins skaidrumą ir šalies nacionalinį suverenitetą, o jos įkūrėjas oligarchas Bidzina Ivanišvilis sako, kad įstatymas esą būtinas tam, kad Vakarai nebandytų panaudoti kartvelų kaip „patrankų mėsos“ konfrontacijoje su Rusija.

Šios žinutės yra aiškiai sukaltos GRU psichoperantų departamente, o apskritai padėtis iš dalies Rusijos okupuotame Sakartvele yra, deja, Maskvos eksperimentas, kurio sėkmingas įgyvendinimas, be jokios abejonės, suintensyvins panašaus pobūdžio veikimą NATO/ES šalyse.

Tiesą pasakius, informacinės operacijos, suplanuotos Kremliuje ir skirtos Baltijos šalims bei visam rytiniam Vakarų demokratijos flangui jau vykdomos, siekiant paveikti rinkimų rezultatus bei sukurti geopolitines aplinkybes, panašias į tas, kurias matome Sakartvele.

Jei Tbilisiui pavyks užgniaužti protestus ir galutinai atsiduoti Maskvos įtakai, tai patvirtins strateginę faktinę informacinio karo pergalę. Jos įgyvendinimo modelis bus taikomas Vakaruose su dviguba jėga ir entuziazmu. Jau dabar dalinę Rusijos įtakos ir informacinių operacijų sėkmę matome ne tik Vengrijoje ar Slovakijoje. Akivaizdžiai, ir mūsų šalyje, prisidengiant demokratijos laisve, kandidatai į prezidentus, europarlamentarus, o vėliau – ir Seimą – russkij mir nuodus išsijuosę spjaudo į išsižiojusių tautiečių burnas.

↞ Reikšmingi postūmiai ↠

Penktadienį JAV paskelbė apie naują 400 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą, Kijevui bandant sulaikyti Rusijos ordos puolimą šiaurės rytų Charkovo regione.

Tai trečioji pagalbos Ukrainai dalis nuo balandžio pabaigos, kai po kelis mėnesius trukusio sąstingio Kongresas patvirtino papildomą finansavimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo, kad jo šalis rytuose susiduria su „tikrai sudėtinga padėtimi“, tačiau sakė, kad jau tiekiama nauja JAV ginkluotė ir „mes galėsime juos sustabdyti“.

Paketą sudaro didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) ir joms skirtos raketos, taip pat amunicija „Patriot“ ir NASAMS, artilerijos, priešlėktuvinė ir prieštankinė amunicija bei įvairios šarvuotos transporto priemonės, pavyzdžiui, „Bradley“ ir nuo minų apsaugotos transporto priemonės. Ginkluotė siunčiama pagal prezidento įgaliojimus, kuriais remiantis sistemos ir amunicija perduodamos iš JAV turimų atsargų.

Tai labai laukiama ir labai reikalinga pagalba.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas vakar pareiškė, kad Lenkija pradeda toliau stiprinti visą rytinę sieną, nes šalis susiduria su, jo žodžiais tariant, didėjančiu „hibridiniu karu“ dėl nelegalios migracijos iš Baltarusijos.

„Lenkijos ir Baltarusijos siena yra unikali vieta dėl nelegalios imigracijos spaudimo. Iš tikrųjų susiduriame su progresuojančiu hibridiniu karu“, – sakė premjeras, apsilankęs pasienyje ir susitikęs su kariais bei pasieniečiais. „Noriu, kad čia nekiltų jokių abejonių – šalis, turinti vis agresyvesnių ketinimų Lenkijos atžvilgiu, tokia kaip Baltarusija, kartu organizuoja šią praktiką Lenkijos pasienyje.“

D. Tuskas tvirtino, kad nauji įtvirtinimai bus įrengti palei „visą rytinę sieną“, kuri taip pat gali apimti Ukrainą ir Rusiją. „Tai ne tik Lenkijos vidaus siena, bet ir ES siena. Todėl neabejoju, kad visa Europa turės… investuoti į savo saugumą, investuodama į Lenkijos rytinę sieną ir mūsų sienos saugumą“, – sakė D. Tuskas.

Mes, kaip ir Lenkijos premjeras, seniai sakėme, kad ES/NATO siena turi būti ne kontroliuojama, po fakto jos pažeidėjams išrašant administracinio pažeidimo kvitukus, bet įtvirtinta taip, kad jos fiziškai negalėtų kirsti įprastos transporto priemonės, o karinės invazijos atveju būtų galima greitai įrengti papildomas sunkiai įveikiamas inžinerines kliūtis, pavyzdžiui, minų laukus ar prieštankinius griovius.

↞ Veiksmai ant žemės ↠

Šiąnakt ukrainiečiai dronais eilinį kartą smogė eilinei Rusijos naftos perdirbimo gamyklai, šį kartą, Volgogrado regione. Kaip visada, rusų tarnybos dezinformavo apie numuštus dronus, o soctinklai lūžo nuo liepsnojančios naftos saugyklos vaizdų.

Dar viena vinis į Maskvos finansinį ir karinės logistikos karstą.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU praneša, kad jos specialiųjų operacijų centras „A“ per pastarąsias dvi savaites FPV dronais sunaikino 18 driskių tankų, 25 šarvuotas transporto priemones, 36 artilerijos sistemas, 3 oro gynybos sistemas ir pas Kobzoną išsiuntė 430 ginkluotų valkatų.

Ties Charkovo padėtis stabiliai prasta. Orda palaipsniui į Ukrainos teritoriją permeta vis daugiau pajėgų, driskiai grupėmis juda prie gyvenviečių ir bando ten įsitvirtinti. Skarmaliams paramą teikia šarvuota technika, artilerija, aviacija, daugybė bepiločių orlaivių ir elektroninės kovos priemonės. Gynybos pajėgos stengiasi sustabdyti priešą ir padaryti jam kuo daugiau žalos.

Lipcų kryptimi, ginkluoti valkatos kontroliuoja Strilečos, Krasne, Pylna ir Borysivkos bei bando įsitvirtinti Morochoveco, Olinykovės, Lukjančio ir Želenės kaimuose. Tęsiasi kovos dėl Hlybokės, kuri yra paskutinė gyvenvietė prieš pagrindinę rusų užduotį toje vietovjė – užimti Lipcus.

Orda taip pat užėmė Pletenivkos kaimą ir juda Vovčansko link. Rusų pastangos sutelktos ties Ogircevo, Gatyšės, Staryčios ir Bugrivatkos kaimais. Prie pastarųjų dviejų šiandien pastebėta daug pėstininkų, vyksta aršios kovos. Šioje vietovėje rusai sutelkė pastangas į Vovčansko užėmimą. Tam pavykus, Vovčanskas taptų placdarmu tolimesniam puolimui pietvakarių ir vakarų kryptimis iki natūralios kliūties – Doneco upės.

Mums rašant šias eilutes visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus.

Lenkija: Protestuodami prieš „žaliąjį kursą” ūkininkai užėmė parlamentą.

2
Gegužės 10 d., penktadienį, Varšuvoje vyko demonstracija prieš Žaliąjį kursą.

Ketvirtadienį maždaug tuzinas Lenkijos ūkininkų pradėjo sėdimąjį protestą Lenkijos parlamento (Seimo) salėje prieš, jų nuomone, egzistencinę grėsmę jų gyvenimo būdui, remdamiesi nereguliuojamais tarifais Ukrainos žemės ūkio produktų importui ir Briuselio aplinkosaugos taisyklėmis.

Dramatiškose scenose ūkininkų sąjungos „Orka” nariai pradėjo protestą, sakydami, kad jie liks tol, kol jiems bus surengta audiencija pas Ministrą Pirmininką Donaldą Tuską.

„Mes nesame banditai”, – improvizuotoje spaudos konferencijoje pareiškė ūkininkų atstovas Mariuszas Borowiakas. Lenkijos žemės ūkio pramonę sukrėtė ES sprendimas sustabdyti muitų taikymą kaimyninei Ukrainai, kai dėl šio ginčo Lenkijos siena su Ukraina yra  nuolat blokuojama.

Iš pradžių ūkininkai į Seimą pateko naudodamiesi Teisės ir teisingumo (PiS) bei Konfederacijos partijų išduotais leidimais. Pradėję sėdimąjį protestą, jie buvo pakviesti į derybas su žemės ūkio ministru Czesławu Siekierskiu, o ne asmeniškai su D. Tusku.

Ši tiesioginė akcija įvyko prieš penktadienį, gegužės 10 d., vykusią Lenkijos ūkininkų protesto dieną, nes sėdimojo protesto dalyviai skundėsi ir neveiksmingais patikrinimais Lenkijos pasienyje su Ukraina, ir gresiančiais Europos Sąjungos „Naujojo žaliojo kurso” reglamentais.

Lenkijos europarlamentarė Beata Szydło (PiS) Europos konservatoriams pateikė komentarą:

Būdama Europos Parlamento narė, jau daug metų kalbėjau apie žaliojo kurso pasekmes ne tik žemės ūkiui, bet ir visai Europos Sąjungos ekonomikai. Europos pramonė praranda konkurencingumą, tai matyti Lenkijoje, kuri daugelį metų vystėsi itin dinamiškai, o dabar jai gresia krizė, kurią tiesiogiai sukėlė „žaliasis kursas”.

Szydło sakė, kad penktadienio demonstracija yra „ne vienkartinis įvykis, o kovos prieš Žaliąjį sandėrį pradžia”, ir pridūrė, kad jau surinkta 150 000 parašų Lenkijos referendumui Žaliajam kursui atmesti.

Pastaraisiais metais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą  kilo grumtynės dėl grūdų prekybos nukreipimo nuo Juodosios jūros per Rytų Europą, įskaitant Lenkiją. Tik praėjusią savaitę užsitikrinę laikiną embargą Lenkijos ūkininkai nutraukė sienos su Ukraina blokadą.

Varšuva su pigių ukrainietiškų žemės ūkio produktų pertekliumi susiduria nuo 2022 m., kai eurokratai nusprendė panaikinti muitus Ukrainai, kad suteiktų neatidėliotiną pagalbą karo nualintai šaliai.

Donaldas Tuskas nuo vasario mėn. derasi su žemdirbių grupėmis. Pastaraisiais metais Europoje kilo agrarinio nerimo banga, kurią sukėlė perteklinis žaliųjų reguliavimas, Ukrainos karo poveikis ir laisvosios prekybos susitarimų keliama rizika.

europeanconservative.com

Humanitaras Ruslanas Baranauskas. Aš greitai atsidurčiau beprotnamyje

2

„Istorija yra banalybė ir sausas mokslas. Nėra prasmės ją studijuoti ir reikia daryti visokias priemones, kad būtų uždaromi fakultetai ir katedros.

Abiturientams privalu aiškinti jog piliakalnių paskirtis yra niekinė ir kokie dar gali būti paveldo įstatymai juos saugoti ir prižiūrėti. Kad čia koks nusvaigęs japonas fotografuojasi prie Žemutinės pilies nepasako nieko apie buvusią didybę viduramžiais.

Kęstutis yra girtuoklis ir bevertis niekalas kaip ir Šapoka su savo Ivinskio veikalais.

Tad kviečiu aktyviai rinktis istorijos studijas ir tuos ketverius metus negerbti dėstytojų ir atvirai niekinti archyvų palikimą.“ Lektorius Ruslanas Baranauskas.

Neverta lažintis, kad skrisčiau laukan ir iš mokslininkų sąjungos ir Lozoraičio akademijos už tokį neapykantos skatinimą ir visas kitas bjaurias saviveiklas.

Tu kaip mokslo prelegentas privalai jaunimui perteikti savo profesijos subtilybes ir privalumus šališkai ir patraukliai su fanatizmo ir pasiaukojimo doze.

Tai atliko Meilė Lukšienė, Romualdas Ozolas, Zigmas Zinkevičius ir kiti visuomenės intelektualai.

Dabar liberalizmo palaiminti tapome bene vieninteliai Europoje niekaip negalintys turėti protingo kultūros ir švietimo ministro. O ir likusius sektorius apgaubė melo ir chaoso rūkas.

Ir kai regi eteryje tas pačias kalbančias pseudo galvas, kai sunaikinta etnokultūra, kraštotyra ir miškotvarka- turi suvokti, kad kalbės Rima Urbonaitė, Linas Kontrimas, Mindaugas Lapinskas visuomet ir jiems už tai sumokės ir nebus jokio atsiskaitymo prieš kolegas ir mokslo institucijas.

Ir aš esu visišku kvaileliu dar laukdamas paaiškinimo kas yra politologija, politinių teorijų istorija kuomet privalu tyčiotis iš Gražulio ir savo kitas pozicijas turinčio rinkėjo.

Ir visai nesvarbu jog tokių plėnių nerasime nei Šalkauskio, Maceinos, Hobbso raštuose- Urbonaitei uždegta žalia šviesa skelti demagogijas ir netgi Riomerio universitete skaityti paskaitas.

Atleiskite skaitytojai, nes esu bukas ir idiotas. Nebežinau matyt kas yra mokslo edukacija ir šališkumas.

Ramūnas Aušrotas. Ingrida Šimonytė ir bendrasis gėris

Bendrojo gėrio sąvoką prieš penkis metus į viešąjį politinį diskursą atnešė Ingrida Šimonytė, kai vyko rinkimai į LR Prezidentus. Tiesa, tai buvo ne jos sumanymas. Kalbėti apie tai jai pasiūlė katalikų intelektualai, talkinę jai rinkiminėje kampanijoje. Tada vyko ypač didelė polemika tarp dešiniajame politiniame sparne save pozicionuojančių politinių jėgų, ir katalikų bendruomenėje buvo juntamas itin didelis susiskaldymas dėl kandidatų deklaruojamų pažiūrų.

Tada prof. P. Subačius savo straipsnyje iškėlė idėją, kad katalikams neturėtų rūpėti, ar kandidatas į prezidentus yra katalikas, liberalas ar turintis kitokių įsitikinimų, svarbu, kad jam rūpėtų bendras gėris. Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius savo feisbuko paskyroje nusistebėjo tokiu požiūriu, sakydamas, jog ir sovietai siekė bendro gėrio, tik jų supratimas apie bendrąjį gėrį skyrėsi nuo to, kaip jį supranta Katalikų Bažnyčia.

Iš tiesų, ši Kauno arkivyskupo emerito įžvalga buvo labai taikli, galima sakyti – pralenkusi laiką. Juk kaip yra ne viena demokratijos, žmogaus teisių, orumo ar prigimties samprata, taip ir egzistuoja ne viena bendrojo gėrio samprata. Kokia iš jų vadovaujasi Ingrida Šimonytė?

Tada nebuvo galimybės to sužinoti, nes Prezidente ji netapo. Tačiau po metų ją iškėlusi partija laimėjo rinkimus, ji buvo paskirta Premjere, o buvimas vykdomosios valdžios galva sukūrė galimybes išsiaiškinti, koks yra jos deklaruoto rūpinimosi bendruoju gėriu turinys. Apibendrinus ketverius jos premjeravimo metus, galima pasakyti, jog  premjerės Ingridos Šimonytės supratimas apie bendrąjį gėrį atitinka tai, ką Jean Jacques Rousseau vadino bendrąja valia (Volonté Générale).

Pasak Didžiosios Prancūzijos revoliucijos ideologo, valstybė reikalinga, nes be jos žmonės visada konfliktuos tarpusavy. Tačiau valstybė negali patenkinti mūsų, kaip individų interesų, nes negali patenkinti jų visų. Valstybė pasirengusi tenkinti mūsų, kaip kolektyvo, interesą siekti bendrojo gėrio, ką Ruso ir vadino bendrąja valia. Teisė yra šios bendros valios išraiška.

Rousseau požiūriu, racionalu ir teisinga yra tik tai, kas atitinka bendrąją valią, taigi, kas jos neatitinka – iš esmės nėra bendrojo gėrio dalis. Valstybė neprivalo to nei ginti, nei saugoti. Praktine šio principo taikymo išraiška Prancūzijoje tapo naujos valdžios požiūris į religijos laisvę. Rousseau pasekėjams religijos laisvė nebuvo bendrojo intereso dalimi. Todėl po revoliucijos religijos laisvė ne tik kad nebuvo užtikrinama, bet ir buvo persekiojama, nes laikyta kliūtimi bendrajai valiai įgyvendinti.

Pažvelgus į premjerės Ingridos Šimonytės valdymą, lengva atpažinti šio supratimo apie bendrąjį gėrį bruožus. Covid-19 pandemijos metu nesutikę pasiskiepyti asmenys buvo paskelbti nepageidaujamais, o jų turimi įsitikinimai buvo laikomi grėsme valstybės įgyvendinamai politikai. Pernai metais švietimo sistemoje per jėgą buvo įdiegta Gyvenimo įgūdžių programa, ignoruojant konstitucinę tėvų teisę nevaržomai rūpintis savo vaikų doroviniu ir religiniu auklėjimu. Nors tėvai prašė gerbti jų sąžinės laisvę ir leisti pasirinkti tarp lytiškumo ugdymo modelių, Seime valdančiųjų buvo nubalsuota kitaip. Nes bendroji valia buvo kitokia.

Tobula dabartinės Vyriausybės propaguojamos bendrosios valios išraiška buvo vadinamasis Galimybių pasas. Iš esmės tie, kurie jį turėjo, valdžios akyse buvo bendrojo gėrio orbitoje, tie, kurie jo neturėjo, buvo už bendrojo gėrio ribų.

Rousseau, konstruodamas savąją valstybės sąrangos teoriją rėmėsi visuomenės sutarties idėja. Tačiau kitaip negu Lockas ar Hobssas, kurie ją grindė valdinių, kaip privačių individų, sutikimu, jis teigė, jog ji paremta mūsų, kaip kolektyvinės grupės, bendra politika.  Siekdami bendrojo gėrio, mes perduodame valstybei teisę veikti mūsų, kaip visumos, vardu. Savo ruožtu, valstybė, siekdama laisvės mums visiems, jei būtina, gali paaukoti pavienių individų, laisvę. „Mes (valstybė) galime jį priversti būti laisvą“, skamba garsi jo frazė.

Tipiška šio požiūrio iliustracija buvo šį trečiadienį, per kandidatų į prezidentus debatus LRT nuskambėjęs Ingridos Šimonytės atsakymas į klausimą, apie tai, kaip ji užtikrins, jog homoseksualios „šeimos“ Lietuvoje jaustųsi oriai. Kandidatė atsakė, jog ji sieks, kad tai būtų sureguliuota pagal šeimos teisės normas (nepaisant to, jog didžioji visuomenės dalis nepritaria vienos lyties porų santykių prilyginimui šeimai). „Žmonės labai greitai suprastų, kad jų gyvenimas nuo šio įstatymo priėmimo niekaip nepasikeičia, jie netapo homoseksualiais, jų vaikai netapo, niekas nepasikeitė, jų tai neliečia, tai liečia tik žmones, kuriems tai aktualu ir tokiu būdu ta tema tiesiog pasibaigtų“, sakė ji. Kitaip tariant, mes priversime jus patikėti, jog vienos lyties porų santykiai yra šeima.

Toks požiūris, politikos teorijoje vadinamas maksimalios valdžios teorija, anksčiau ar vėliau atveda į totalitarinę demokratiją.

Istorija rodo, jog toks požiūris, politikos teorijoje vadinamas maksimalios valdžios teorija, anksčiau ar vėliau atveda į totalitarinę demokratiją. Greitas Prancūzijos revoliucijos bankrotas – tipiškas pavyzdys.

Kaip jau minėta, Rousseau bendroji valia reiškia, jog bendrasis gėris yra tie dalykai, kuriuos valstybė įtraukia į bendrojo gėrio orbitą. Jei kažko neįtraukia – tai nėra bendrojo gėrio dalis. O štai krikščioniška bendrojo gėrio samprata yra visai kita.

Katalikų bažnyčios požiūriu, bendrąjį gėrį dera suvokti ne subjektyviąja, bet objektyviąja prasme. Bendrasis gėris nėra visų individualių asmens norų ir troškimų įgyvendinimas, bet jis nėra ir kolektyvinės valios, kuri gali keistis pagal aplinkybes, išraiška. Katalikų Bažnyčia bendrąjį gėrį supranta kaip objektyvių ir nekintamų  „visuomeninio gyvenimo sąlygų visumą, leidžiančią tiek grupėms, tiek pavieniams nariams geriau ir lengviau pasiekti tobulumą“ (KBK 1907).

Katalikų bažnyčios katekizmas įvardija šiuos bendrojo gėrio elementus:

• Pagrindinės ir neatimamos prigimtinės žmogaus teisės (KBK 1907)

• Oriam žmogiškam gyvenimui užtikrinti reikalingi bendrieji socialiniai gėriai (maistas, apdaras, sveikatos apsauga, darbas, švietimas bei kultūra, tinkama informacija, teisė kurti šeimą ir pan.) (KBK 1908)

• Stabilumas ir saugumas kylantis iš teisingos socialinės tvarkos (KBK 1909)

Popiežius Benediktas XVI jas apibrėžė per raudonas linijas, kurių negalima peržengti (jų peržengimas anksčiau ar vėliau prives prie visuomenės dezintegracijos). 2006 m. per privačią audienciją Europos Parlamento nariams, priklausantiems Europos liaudies partijai (jai EP priklauso TS-LKD atstovai), jis įvardino nediskutuotinus gėrius, t. y. gėrius, kurie negali būti derybų objektas, kurie, kaip tokie, yra bendrojo gėrio šerdis. Tai yra:

• gyvybės nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties apsauga;

• šeimos natūralios struktūros – kaip santuoka pagrįstos vyro ir moters sąjungos – pripažinimas bei skatinimas ir jos gynimas nuo bandymų padaryti ją teisiškai lygiareikšmę visiškai skirtingoms sąjungos formoms;

• tėvų teisės auklėti savo vaikus apsauga.

Jei atidžiai pasižiūrėsime į Ingridos Šimonytės, kaip politikės veiklą per šiuos ketverius metus, tiek  vadovaujant Vyriausybei, tiek balsuojant Seime, mes pamatysime, jog visas šias raudonas linijas ji peržengė. Ji palaikė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus, kuriais buvo įteisinta embrionų redukcija (negimusios gyvybės žudymas). Ji palaikė pasiūlymą leisti įteisinti pagalbinio apvaisinimo paslaugas sveikoms moterims (tai žingsnis į surogaciją). Ji aktyviai palaikė, pasisakė ir balsavo už tos pačios lyties asmenų santykių prilyginimą šeimos teisiniams santykiams. Iš esmės jos, kaip LR Vyriausybės galvos pozicija lėmė, jog švietimo sistemoje atsirado genderistine pasaulėžiūra grįsta Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa be galimybės katalikiškoms mokykloms dėstyti, o katalikams tėvams pasirinkti kitą.

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai aštuntoji (gegužės 11) diena

0

Locked N’ Loaded 

Kharkiv kryptis. Persigrupavusios Ukrainos pajėgos naktį pradėjo kontratakas Lyptsy – Vovchansk sektoriuje, suintensyvino dronų ir artilerijos ugnį ne tik kontaktinėje linijoje, bet ir agresoriaus užnugaryje. Nepaisant to, agresorius tęsė savo operacijas, suintensyvino veiksmus Vovchansk prieigose, atakuoja ukrainiečių kontroliuojamus tiltus užnugaryje. Dienos pabaigoje Ukrainos oficialūs šaltiniai skelbia, kad Ukrainos gynėjams pavyko stabilizuoti padėtį, t. y. pasistūmėję 2-5 km į Ukrainos teritoriją rusai nebegali vystyti taktinės sėkmės. Ar stabilizacija laikina ar ilgalaikė dar kalbėti anksti, bet optimizmo yra. Vakar rusai trimitavo apie neišvengiamai sėkmingą Kharkiv šturmą, šiandien jų karo propagandistai malšina aistras – sako, kad operacijos tikslas yra sukurti buferinę zoną ir pripažįsta, jog ukrainiečiai operatyviai reaguoja į jų veiksmus, o pramušti įrengtą gynybinę liniją bus labai sunku.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Rusai tęsia operacijas visoje kontaktinėje linijoje. Jiems pavyko kažkiek pajudėti prie Synkivka, sunkūs mūšiai vyksta ir kituose ruožuose.

Lyman. Be pakitimų.

Syversk. Agresorius intensyvina spaudimą visoje kontaktinėje linijoje, tačiau ukrainiečiai išlaiko pozicijas.

Donecko kryptis.

Ukrainos pajėgos surengė sėkmingą smūgį Rovenki degalų saugyklai (apie 110 km nuo kontaktinės linijos). Ši gyvenvietė yra strateginės reikšmės geležinkelio linijoje Gukovo – Debaltseve, kuri yra logistinė arterija kryptyje veikiančioms agresoriaus pajėgoms.

Chasiv Yar. Rusai ėmė vėl aktyviai spausti Ukrainos gynėjus šiauriniame flange. Tikėtina, tai yra jų pajėgų pergrupavimo išdava. Ukrainos pajėgos užkirto okupantų bandymus pasistūmėti rytiniame Chasiv Yar pakraštyje bei link Stupochky.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Sunkios kautynės tęsiasi, tačiau ukrainiečiai sugebėjo neišleisti rusų iš no mans land.

Centras. Agresorius sugebėjo pasistūmėti Yasnobrodivka bei Nevelske link. Intensyvūs susirėmimai fiksuojami Netailove, agresorius pagerino savo taktinę situaciją.

Pietinis flangas. Sunkios kautynės vyksta Krasnohorivka centre, ukrainiečių padėtis komplikuojasi. Gerai, kad Ukrainos pajėgos išlaiko šiauriau esančių aukštumų kontrolę, tačiau sparčiai blogėjant situacijai Centre, padėtis gali pasikeisti.

Zaporizhia ir Pietų kryptys.

Be esminių pakitimų.

***************************

Ukrainiečių gynėjai – „Azovo“ raketinė artilerija

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

PRASIDEDA LEMIAMAS UKRAINOS – RUSIJOS KARO ETAPAS (2024 05 11)

↞ Strateginės aplinkybės ↠

Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas Aleksandras Pavliukas skelbia kritinio karo Ukrainoje etapo pradžią. Pasak kariškio, karo eiga paaiškės per artimiausius du mėnesius. Manoma, kad Kremlius, visgi, sumanė šturmuoti Kijevą, todėl Ukrainos sostinės gynybai bus skiriamas pagrindinis dėmesys.

Nors mes manome, jog Kijevo šturmas yra beprotybė ir strateginė klaida, Maskvos balvonai, panašu, prarado sveiko proto likučius ir pasirengę stačia galva kristi į prarają.

Tuo tarpu Ukrainos pajėgos ruošiasi sostinės gynybai, dalį frontui skirtų brigadų dislokuojant Kijeve. Kaip skelbiama, pagrindinė sostinės gynimo problema – ne žmonių, o amunicijos trūkumas.

Maskovijos orda vakar mėgino prasiveržti ir Charkovo kryptimi. Ukrainos pasienyje vyko aršūs mūšiai, rusams pavyko pralaužti fronto liniją. Tačiau ukrainiečiai driskių pulkus išgrūdo namo, Rusijos puolimas buvo sustabdytas. Teigiama, jog tokiu būdu Kremlius mėgino sukurti 10 kilometrų gylio buferinę zoną Ukrainos teritorijoje.

Tuo tarpu JAV pareigūnai skelbia, kad Rusija nori pasinaudoti situacija, kol Ukraina laukia naujų ginklų ir pasiekti kuo daugiau naudos.

Klausimas – kokios?

Ši Maskvos desperacija dvokia ne kuo kitu, o Putino režimo svilėsių kvapu. Kremliaus gauja neriasi iš kailio, siekdama užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos, galbūt Kijevą ir Charkovą, manydama, kad pastangos bus prilygintos kovai su Vakarų demonais. Vos įžvelgiamo laimėjimo atveju bus skelbiama, kad vieniša Rusija sėkmingai kovėsi su 55 „fašistiniais režimais“, pralaimėjimo – jog nuožmus priešas sustabdytas ir neįleistas į Rusijos teritoriją.

Geopolitine prasme – tai nulio vertos pastangos, tęsiant Rusijos, kaip valstybės sunaikinimą / susinaikinimą.

Rusija, Putino asmenyje, siekusi sukurti daugiapolį pasaulį, kuriame Maskva atliktų vieną pagrindinių vaidmenų, dingsta iš politinio žemėlapio. Pagrindinių vaidmenų atlikėjais tampa JAV, ES ir Kinija. Bloomberg skelbia, jog (ne Rusija) Kinija atgaivino Šaltojo karo laikų susiskaldymą Europoje, supriešindama Europos rytus su vakarais.

ES ir Kinijos lyderiai apsikeitė kaltinimais dėl nesąžiningos prekybos politikos ir manipuliacijų Ukrainos karu, tačiau finale Paryžius ir Pekinas pasirašė 18 dvišalių bendradarbiavimo sutarčių.

Nors ES lyderiai ir Europos Komisijos vadovė Uršulė von der Lein pareiškė, kad Pekinas gali nutraukti kruviną karą Ukrainoje, Si Dzinpingas įžūliai pareikalavo nespausti Kinijos šiuo klausimu.

Taigi, prasideda, tiksliau įsisiūbuoja, didysis geopolitinis žaidimas – pasaulio galios centrų perstumdymas. Rusijos šiame žaidime nėra. Tai mums labai gerai. Tačiau ateina ne mažesnis pavojus – Kinija. Reikės išmokti gyventi ir su naujomis grėsmėmis, nepamirštant, žinoma, Rusijos.

↞ Reikšmingi postūmiai ↠

Vizito Vengrijoje metu, Kinijos vadas Si Dzinpingas labai gyrė Orbaną bei jo vykdomą „nepriklausomą“ užsienio politiką. Si paragino Budapeštą vadovauti regiono santykiams su Kinija. Kinijos valdovas pažadėjo sukurti Vengrijoje platinamų produktų infrastruktūrą, pastatyti gamyklas. Kinų investicijos Vengrijoje – ne naujiena. Draugai iš rytų padėjo modernizuoti senstantį šalies geležinkelių tinklą.

Tuo tarpu Belgrade Kinijos lyderis buvo sutiktas kaip išvaduotojas, miniai mojant raudonomis vėliavytėmis. Įdomu tai, jog Si Dzinpingas atvyko į Serbiją per 1999 metų NATO atakos prieš Kinijos ambasadą metines. Tada amerikiečių raketos pražudė tris Kinijos žurnalistus. Ir nors anuometė JAV prezidento Bilo Klintono administracija pripažino klaidą, Si pažadėjo „niekada nepamiršti“ šios atakos. Dzinpingo teigimu, nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalios Kinijos – Serbijos laisvosios prekybos sutartis.

Būtent šie Pekino ėjimai yra tikroji Kinijos invazija į Europą, palaipsnis jos valgymas, stengiantis išstumti ir mažinti JAV įtaką. Dėl to Pekinui naudingi karai Ukrainoje, Gazoje, kad Vašingtonas ir sąjungininkai būtų užsiėmę „konfliktų stabilizavimui“ ir mažiau skirtų dėmesio pagrindiniam priešininkui – Kinijai. Vengrijos ir Serbijos pavyzdžiai demonstruoja, kaip meistriškai Pekinas perima Rusijos įtakoje buvusias šalis ir jas pasičepsėdamas doroja.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Džosepas Borelis pareiškė, kad vienintelė efektyvi „taikos fomulė“ karui užbaigti yra Volodymyro Zelenskio planas. Kinijos taikos planas gi esą tik svarstymų ir minčių rinkinys.

Pripažinkime. Norite tai ar ne, bet realybė yra tokia, kad Putinas nuolat kartoja: „Aš turiu karinių tikslų, ir kol aš nepasieksiu tų karinių tikslų, aš tęsiu kovą, taikos planai yra gerai, bet jums reikia žmogaus, kuris nori pasikalbėti apie taiką“, – teigia Borelis. Vyriausiasis ES diplomatas akcentavo, kad Kinija yra pagrindinis svertas, galintis priartinti taiką Ukrainoje. Pekinas tai puikiai supranta. Tačiau kol kas šantažuos ir baugins Europą, išnaudodamas Kremlių, kaip pasiutusį šunį, o Maskvą gąsdins pralaimėjimu, nes prisukus energetinius kranelius ir karinių komponentų tiekimą, Rusijos laukia staigus krachas.

Kinų drakono šliaužiojimas po Europą, už pavadžio laikant kruviną Rusijos mešką, draskančią Ukrainą, yra akivaizdus mėginimas įvesti pasaulyje naują tvarką. Naują Kinijos dominavimo epochą.

Ir visgi pasikartosime, jog jei Vakarai būtų žaibiškai smogę Kremliui į dantis ir sustabdę karą Ukrainoje, Pekinas šiandien nešeimininkautų Europoje, kaip nuosavame prieškambaryje.

↞ Veiksmai ant žemės ↠

Intensyvėja kariniai veiksmai Charkovo, Avdijivkos kryptyse ir kituose ruožuose. Rusai puola iš visų jėgų. Driskiai gilina ir plečia pleištą, „įkaltą“ užgrobus Očeretinę.

JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Džonas Kirbis mano, kad Rusija gali nelaukti vasaros ir stengsis pasiekti pažangos artimiausiomis savaitėmis. Logiška. Rusai skuba, nes skuba ir JAV. Kirbio teigimu, sulaukusi pilnos paramos, Ukraina galės atlaikyti Rusijos atakas ir apsiginti nuo išpuolių.

Fronto linijoje įvyko 104 koviniai susirėmimai.

Vytautas Sinica. REFERENDUMAS KAIP PRIELAIDA NE EMIGRANTŲ, O IMIGRANTŲ PILIETYBEI

Artėja gegužės 12-oji ir tik pastarosiomis savaitėmis visiems staiga parūpo referendumo tema. Gerai! Domėtis reikia. Man teko ta tema žiniasklaidoje kalbėti kone visus metus ir viskas pradėję kartotis, bet jeigu reikėtų pabaigai reziumuoti, išskirčiau du tik pastaruoju metu užakcentuotus dalykus:

referendumas nieko nenusprendžia apie tai, kam suteiksime ar nesuteiksime pilietybės. Referendumas tik siūlo nuimti bet kokius apribojimus tam, ką galės spręsti Seimas. Iki šiol Seimas gali tik nustatinėti dvigubos pilietybės išimtis. Pavykus referendumui Seimas galėtų šiuo klausimu daryti bet ką. Didysis klausimas mums visiems, ar pasitikime Seimu ir norime suteikti jam daugiau galių nei turi;

– antrasis akcentas tiesiogiai plaukia iš pirmojo. Jeigu referendumas suteiktų Seimui galią dalinti („palikti”) pilietybę kaip nori, nepriklausomai nuo to, ką žada dabartinis Seimas, ateityje Seimas galėtų, būtų spaudžiamas, o galimai ir norėtų suteikti pilietybę masei imigrantų Lietuvoje. Juk kuriama tai 3,5, tai 4 milijonų Lietuva, o masinė imigracija suteikia unikalių galimybių ją sukurti. Ne mano, valdančiųjų žodžiai. Lietuva šiandien patiria masinę, niekada nebūto masto imigraciją iš rusakalbių posovietinių šalių. Jau turime per 200 tūkstančių užsieniečių, jeigu niekas nesikeis, netruksime turėti ir pusę milijono.

Referendumas savaime nesiūlo jiems pilietybės, bet kuria situaciją, kai vieni gyventojai turės galimybę turėti dvigubą, o kiti neturės. Kodėl kažkokia kilmės vieta ar tautybė turėtų lemti žmogaus galimybes? Visiškai netolerantiška ir neprogresyvu. Pasaulis globalėja, bus paaiškinta, Europos žmogaus teisių teismas pamokys nediskriminuoti ir visus gyventojus traktuoti vienodai – tiems, kas natūralizacijos keliu taps Lietuvos piliečiais, taip pat leisti pasilikti savo Kirgizijos, Uzbekijos, Baltarusijos ir Rusijos pilietybes. Nacionalinis saugumas, aišku, gerai, bet žmogaus teisės ir nediskriminacija svarbiau.

Paradoksaliai, šie argumentai faktiškai nerūpi man ar kitiems referendumo priešininkams (ups, tai vienintelė partija – Nacionalinis susivienijimas). Tačiau šie argumentai net labai rūpi tiems, kas šį referendumą dabar stumia. Šiandien sakydami, kad ne, niekada niekam nedalins pilietybių, išskyrus gimusiems Lietuvoje, jie netruks žengti globalios Lietuvos keliu dar žingsnio ir pasiūlyti to paties visiems, gyvenantiems Lietuvoje.

Klausimas tik vienas: jeigu sekmadienį referendumas pavyktų, ar diskutuotume apie naują pilietybės išplėtimą po 5 ar po 10 metų.

Aš ir Nacionalinis susivienijimas kviečiame neiti šiuo globalizacijos keliu, nekurti naujų problemų, o spręsti esamas. Kviesti išvykusius atgal, kur Lietuvos pilietybė lauks kiekvienos, nutarusio grįžti ir ją pasirinkti. Šią savaitę net trijose skirtingose televizijose teko aiškinti apie visa tai – dalinuosi vaizdo klipu su šios temos ištraukomis. Paklausykite, ten paaiškinta daugiau niuansų.

Politinė reklama: Nepamirškime, kad šie rinkimai tik apšilimas. Birželio 9 dieną Europos Parlamento rinkimuose balsuokite už 15 numerį – Nacionalinį susivienijimą. Nepasakysiu šimtą kartų, tikrai pamiršite, galit nedėkot.

https://www.facebook.com/watch/?ref=embed_video&v=987008369606919