2025-05-15, Ketvirtadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 267

Šeima: vaikštynės po valdžios langais arba ratu apie miestų fontanus

Parengė Janina Lauciuvienė

Atrodo, Lietuvoje baigėsi LGBT paradų vajus. Kijeve, Ukrainoje, po to kai į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, LGBT organizatoriai slėpėsi metro tunelyje.

Tuo tarpu Lietuvoje – tyla.

Tiesa,  lyg būgnų tratenimas girdėti duslūs šeimų gynėjų kumščių daužymas į krūtinę, esą jie ne prieš, bet ,,UŽ” prigimtinę šeimą. Jie siekia atverti visiems akis, skelbdami dar niekam negirdėtą naujieną, – kad prigimtinė šeima yra GĖRIS.

kur tos vaikštynės bus – ar vyks po valdžios langais, ar tik šiaip bus vaikštinėjama ratu apie miestų fontanus.

Kaip alternatyvą Pride paradui, jie žada surengti vaikštynes. Ir ne vienoje vietoje, o net net keliuose Lietuvos miestuose. Tačiau neaišku, kur tos vaikštynės bus – ar vyks po valdžios langais, ar tik šiaip bus vaikštinėjama ratu apie miestų fontanus.

Todėl į būsimas vaikštynes neištvėręs ir vėl sureagavo vienas iš Nacionalinio susivienijimo steigėjų:

– Kažkada Vilniaus forumas kalbėjo šitaip, ir jam dar drįso viešai pritarti daug žinomų žmonių,- sako jis:

„Genderizmo ideologija kilo tiesiogiai iš XIX a. marksistinio komunizmo, kuris išsikėlė tikslą iš pamatų sugriauti „senąją visuomenę“ ir „buržuazinę atgyveną“ – šeimą. Šis tikslas praktiškai buvo įgyvendintas Lenino vadovaujamoje bolševikinėje Rusijoje„. Jo metu bolševikinė Rusijos valdžia įgyvendino tuos pačius tikslus ir reikalavimus, kuriuos šiandien Vakarų šalyse kelia LGTB aktyvistai ir jų „pažangos“ rėmėjai. Šis eksperimentas buvo nutrauktas tik XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje.

Būtina liautis skleisti ideologinį melą, kad Lietuvoje tvyro arba yra kuriama priešiškumo ir neapykantos kitokios lytinės orientacijos asmenims atmosfera. Šalies visuomenė puikiai supranta, kad dauguma šių asmenų tėra ne Lietuvoje sumanyto ir iš svetur finansuojamo eksperimento įkaitai ir potencialios aukos” .

Kreipimąsi pasirašė daugybė intelektualų ir jaunimo atstovų.

Jam palaikymą išreiškė politinės partijos ir visuomeniniai judėjimai. Tačiau jau tada pradėjo ryškėti takoskyros prigimtinės šeimos gynėjų gretose. Jų simbolių tapo faktas, kad kreipimąsi parėmė ateitininkų studentų sąjunga, bet neparėmė Ateitininkų federacija.

Šiuo metu baimė ir prisitaikymas dangstomi tariamu pozityvumu, abstrakčiai pasisakant už prigimtinę šeimą, nors derėtų kalbėti konkrečiai, tiksliai ir aiškiai.

Klausimas toks: kas būtų buvę, jeigu prieš trisdešimt metų mes visi būtume garsiai kalbėję, jog esame ,,UŽ” laisvą Lietuvą, tačiau nekėlę tokių klausimų bei reikalavimų: ką darysime su tuo neigiamu Molotovo-Ribentropo paktu? Nesakę Red army go home! Nereikalavę Lietuvai valstybingumo ir nesakę: Lietuvos Nepriklausomybei – TAIP!

Nėra abejonės, kad viskas būtų pasibaigę ir toks laikotarpis prisimintas, tik kaip bejėgiškas veblenimas konformizmo tvenkinyje,  šias kalbas užčiaupiant SSRS provincija pasilikusiai Lietuvos valdžiai.

už suverenitetą atnaujintoje SSRS ir jo plėtimą ,,žingsnis po žingsnio”.

Tokia takoskyra daugeliui buvo puikiai matoma. Ji atrodė taip: už suverenitetą atnaujintoje SSRS ir jo plėtimą ,,žingsnis po žingsnio”…  Taip kalbėjo LKP brazauskiniai prisitaikėliai. O kas kalbėjo apie Nepriklausomybę ir kėlė Tautą kovai?

Dabar keičiasi konkrečios problemos ir aplinkybės, bet iš esmės padėtis ta pati. Galima milijonus kartų priminti, kad prigimtinė šeima yra gėris. Tuščiai virpinti orą kartojant savaime akivaizdžią banalybę. O iš tikrųjų reikia sakyti štai ką:

  • Sustabdyti (arba atšaukti) genderistinę GPI;
  • Parengti (kiek reikia) visiškai kitokią programą;
  • Šalin ,,įvairovės namų” ir panašių rankas nuo programų ir mūsų vaikų;
  • Uždrausti genderizmo ideoologijos sklaidą visoje viešojoje erdvėje (nuo mokyklos iki lrt);
  • Surengti akciją prie ŠMSM su panašiais reikalavimais.

A. Veryga klaidina visuomenę, pasakydamas pusę tiesos, jog tai Kultūrinis pamišimas. Tai joks pamišimas, o puikiai apgalvota ir nuosekliai vykdoma ideologinė prigimtinės šeimos sunaikinimo programa.

Teisus tik tuo, kad šiandien žodžiai ,,vyras” ir ,,žmona” dar laikomi ,,mikroagresija” ,  rytoj jie taps neapykantos nusikaltimu, o protestuoti bus vėlu.

Analogiškai tik laiko klausimas, kada Lietuvoje bus panašiai sprendžiamas privačių mokyklų klausimas. Kitose valstybėse jau rengiami įstatymo projektai, kad būtų nubaustos katalikiškos mokyklos už vyriškosios giminės įvardžių vartojimą berniukui, kuris tapatinasi su mergaite, už reikalavimą, kad mokiniai vilkėtų tikrosios lyties uniformą, arba uždraudimą berniukams lankytis mergaičių rūbinėse ir varžytis mergaičių sporte.

Kyla klausimas, ar jie nesustos? Tai netoliaregiškas klausimas. Lietuvoje, kaip ir visuose Vakaruose, jie tikrai nesustos. Radikalių ideologinių doktrinų beatodairišką brukimą galima kiek sulėtinti ar pristabdyti, bet tik švelninant padarinius ir atidedant numatytą baigtį, vieninteliu atveju, kai įmanoma pateisinti nukrypimus kokiais nors pragmatiniais motyvais.

Šitaip okupuotoje Lietuvoje buvo išsaugota iš principo nepriimtina ir ištrintina atmintis apie režimui visiškai nepriimtinus žmones – J. Basanavičių, Maironį, kaip buržuazinius nacionalistus, bet… buvo apeliuota į ,,pažangius pasaulėžiūros ir veiklos momentus”.

O tokio žaidimo simboliu tapo Trakų pilis. Žinome, kas tuo metu buvo drg. Sniečkus. Faktas tas, kad jam iš tiesų  buvo kilusi reali grėsmė būti ištėkštam iš posto. Kaip gelbėjosi? Ogi paaiškindamas, kad tautai atstatyta pilis turi priminti jos didvyriškas kovas ne tik su Ordinu, bet ir visais iš Vakarų plūdusiais grobuonimis. Ir tik taip išsigelbėjo.

Bet dabar apie prigimtinę šeimą. Vienintelis argumentas iki šiol galėjo būti tas, kad tokia šeima yra darbo jėgos reprodukcijos sąlyga. Tačiau šis argumentas jau neveikia ir negali veikti. Lietuvoje yra puikių specialistų, kurie turi parengę solidžias demografijos problemų sprendimo programas.

Jie stebisi, kodėl šios programos dūla stalčiuose, o siūlomos priemonės faktiškai ignoruojamos.

Tačiau susidaro įspūdis, kad jie nesupranta tikrosios tokio atsainaus požiūrio į jų pastangas priežasties – yra priimtas principinis ideologinis ir politinis sprendimas darbo jėgos problemą spręsti masiškai įsivežant pigią darbo jėgą, išvengiant nereikalingų išlaidų.

Auginti ir auklėti vaikus iki jie tiks darbo rinkai – brangus, ekonomiškai neracionalus malonumas.

Auginti ir auklėti vaikus iki jie tiks darbo rinkai – brangus, ekonomiškai neracionalus malonumas. Prigimtinė šeima – neleistina prabanga. Maža to, pats jos egzistavimas yra problema – nepageidautina alternatyva pasirinktam nuolatinio darbo jėgos papildymo modeliui. Todėl jie eis iki galo. Laukti gailestingumo – tiesiog naivu.

Būtent apie tai – ir tai reiškia iš esmės bei  dalykiškai – turi būti kuo plačiau kalbama prigimtinės šeimos gynėjų sluoksniuose. Nekvailinant savęs ir kitų valią bei ryžtą veikti paralyžiuojančiomis iliuzijomis dėl susiklosčiusios padėties ir perspektyvų, jeigu toliau bus nieko nedaroma.

Toks kalbėjimas yra vienintelis būdas sugriauti kolektyvinio savęs raminimo ir teisinimo būklę, kurioje yra beviltiškai įstrigęs šeimos gynimo klausimas. Taip kalbantis greičiau išryškėtų takoskyra tarp save liūliuojančių naiviomis viltimis ir pasiryžusių veikti. Tai vienintelis kelias iš bejėgiškumo ir neveiklumo pelkės. Prieita aklavietė, kurią galima tiksliai aiškiai įvardyti politiniais terminais.

Rodyti prigimtinės šeimos gėrį ir jos pranašumus savaime nebūtų jokia problema ir tai turėtų būti daroma. Tačiau problema ir net didžiulė bėda kyla iš to, kad teigiamo šeimos vaizdinio sklaida atsiejama nuo kovos su ją griaunančia LGBT ideologija ir praktika. Šitaip palaikoma tuščia ir naivi viltis, kad teigiamo požiūrio į šeimą propagavimas, papildytas prašymais jos negriauti, gali būti nors kiek rimta ir veiksminga atsvara baisiam genderizmo spaudimui.

siekiama seniai pažįstamo tikslo ,,humanizuoti” genderizmą, o pagal analogiją su anais laikais – sukurti genderizmą su ,,žmogišku veidu”

Pasirinkta strategija yra kaip ant delno ir kiaurai permatoma: tikslas yra išsaugoti šeimą išvengiant politinės konfrontacijos ir kovos su genderizmo ekspansija. Būtent todėl šeimos gynėjų sluoksniuose karštligiškai ieškoma galimybės išspręsti genderistinės politinės sistemos sukurtą problemą tos pačios sistemos priemonėmis. Iš esmės siekiama seniai pažįstamo tikslo ,,humanizuoti” genderizmą, o pagal analogiją su anais laikais – sukurti genderizmą su ,,žmogišku veidu”, kuris kažkokiu magišku būdu turėtų gerbti prigimtinę šeimą ir pripažinti jos teises.

Vadovaujantis šia nuostata ieškoma ir praktinių sprendimų, kurių esmė būtų pasiekti šį tikslą neišeinant į gatvę, kabinetiniais politiniais žaidimais. Svajonė ir karštligiškai audžiama mintis: na, ką ir kaip padaryti, kad Seime susiformuotų išganingoji ir gelbstinti šeimos gynėjų dauguma, kuriai atsirasti užtektų reikiamam balsui rinkėjų nueiti prie balsavimo urnų ir teisingai vieną kartą balsuoti?

Beje, būtent tokiais lūkesčiais paaiškinamas ir kilęs ažiotažas dėl I. Vėgelės, kuris buvo entuziastingai remiamas didele dalimi todėl, kad jam buvo skirtas ne kolektyvinio, o vienasmeninio gelbėtojo vaidmuo.

Įsivaizduota: štai šitas sustabdytų šeimos griovimą. Užmiršus, kad Lietuvos politinė klasė priėmė genderizmą ir jam uoliai tarnauja, kaip kadaise priėmė komunizmą ir jam tarnavo.

Ir jau visai pamiršus, kad šie tarnai turi šeimininką. Briuselyje, kur padėtas ir saugomas problemos sprendimo raktas…,-baigia jis.

Tekstą parengusi autorė yra partijos Nacionalinis susivienijimas rėmėja

Edvardas Čiuldė. Ar Nojus priims į laivą netikinčiuosius?

0

Šio straipsnelio vedančioji mintis yra labai paprasta, kad prie Bažnyčios niekas nedraudžia šlietis taip pat ir tiems žmonėms, kurie galbūt neturi gyvo tikėjimo, bet už gerus darbus ir ištikimybę krikščionybės idėjoms puoselėja viltį pelnyti tikėjimo malonę. Krikščionys yra ištroškę prasmingo gyvenimo dovanų, bando pasotinti tokį egzistencinį alkį, o kitiems galbūt apetitas ateis pradedant valgyti, ar ne?

Jeigu tikėjimas yra tiltas, žmogus savo pusę kelio gali bandyti nueiti puoselėdamas Vakarų kultūros, kuriai pagrindus padėjo krikščionybė, idealus.  Taigi leiskite įvesti dar ir tokį gremėzdišką terminą kaip gyvas kultūrinis tikėjimas krikščionybės kelrode žvaigžde, drauge atkreipiant dėmesį, kad tai, ką šiandien leftizmas vadina „Vakarais“, yra negyvas muliažas, valkiojamas ir barškinamas kaip išdžiūvusi kiaulės pūslė su žirniais (buvo toks senojoje valstiečių kultūroje žaislas vaikams).

Leftizmas arba, kitaip tariant, liberastinis marksizmas pradeda kovą prieš Vakarų kultūrą, mojuodamas tariamų Vakarų vėliava dezorientaciniais tikslais, apgaulės siekdamas įsisąmonintu, pusiau įsisąmonintu, o kartais ir pasąmoniniu pavidalu.

Edvardas Čiuldė

Ką toks mūsų dienų neomarksizmas ištobulino iki galo – tai yra persirengėlių menas.

Tačiau iš tiesų nėra sunku įžvelgti Vakarų, turinčių krikščionišką pamušalą, ir leftistinių paseudovakarų principinį skirtumą – pirmųjų vertybinis pagrindas yra įsišaknijęs būtyje, antrųjų – šiknoje.

Visais laikais visų pavidalų marksizmas kovojo prieš Bažnyčią, mūsų laikų neomarksistinis isteblišmentas tęsią tokią kovą nemažindamas apsukų.

Tokia kova, kaip jau gerai žinome, yra nukreipta prieš Vakarų kultūrinį pagrindą, kai vietoj gyvojo kultūrinės atminties šaltinio yra bandoma išpiršti paspalvintos plastmasės surogatus.

O dar blogiau būna, kai toks leftistinis užkratas prasigraužia pro Bažnyčios sienas ir dezorientuoja bažnytininkus.

Tačiau tokia leftistinėmis spalvomis nusidažiusi Bažnyčia lieka nereikalinga niekam, juolab tiems patiems leftistams, net jeigu ji ir pateisintų leftistinės ideologijos lūkesčius kaip buvusių kovų trofėjus. Todėl prasmingo gyvenimo malonės ištroškusiems žmonėms, kaip atrodo, visados labiau gyvybinga atrodys katakombų Bažnyčia nei leftistinis cirkas. Pereiti dykumą žmogui gali padėti užtvenkta paslapties išsaugojimo lūkesčių katakombų Bažnyčia labiau nei prakiurusi ir tikruosius savo turtus jau išbarsčiusi leftistinio atsinaujinimo (?) Bažnyčia.

Baigiant šį trumpą, tezinio pavidalo pasisakymą, keletas pavyzdžių, kai būties trūkumas yra pridengiamas dezorientaciniais pažangizmo lozungais.

Dar kartą bus verta kaip labai gyvą iliustraciją prisiminti tą atvejį, kai „Ignitis“ vadovybė primygtinai ragino savo darbuotojus dalyvauti gėjų parade, kai maždaug tuo metu bandė sau pasidovanoti jau ruošiamos iš dalies privatizuoti bendrovės akcijų paketą tuo pretekstu, kad nusamdyta advokatų kontora parengė išvadą, jog toks, kaip atrodo bent man, į sukčiavimą panašus pasirinkimas, yra geriausias bendrovės veiklos optimizavimo būdas. Ar iš šio pavyzdžio galima daryti toli siekiantį apibendrinimą, kad leftistiniais lozungais kaip gaidys ant skiedryno pragydęs veikėjas visados tokiu būdu siekia pridengti atsivėrusią kloaką, nežinau, oi nežinau…

Tačiau nieko nuostabaus, kad su laiku pasimatė tos ministrės, žinomo žurnalisto žodžiais tariant, klaikiai išpuvę dantys, kuri andai siekė uždrausti Šv. Kalėdų šventimą.

Tadas Kazlauskas. Tobulas valdininkas, labai geras jo darbas ar pasityčiojimas iš valstybės?

Tauta turi žinoti savo herojus. Ypač jei tai valdininkas, kuris dirba mūsų visų labui ir dirba labai gerai. Vienas jų Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovas V. Daukšys, kuris be konkurso ministrės G.Skaistės įsakymu paskirtas naujai 5 metų kadencijai. Ministerija pabrėžė, kad tam, jog būtų galima vadovą skirti antrai kadencijai be konkurso, įstaigos vadovo veikla turi būti įvertinta labai gerai ir dar kartą patvirtino, kad valdininkų kėdės geba leisti šaknis.

Finansų ministerija informavo – sprendimas priimtas atsižvelgiant į V. Daukšio veiklos metinius įvertinimus ir jo paties pristatytus ateinančių metų tikslus. Įdomi aplinkybė:

Paaiškintas ir pralošusio Vilniaus stadioną Š. Stepukonio atvejis. Ministerijoje jis pavadintas iki šiol gal tik ministrei žinomu terminu ir įvardintas kaip „papildoma kontekstinė dedamoji“.

Veikiausiai ne visi „Pozicijos“ skaitytojai žino azartinių lošimų ir jų priežiūros kontekstą, todėl tiktų ši bei tą paaiškinti.

V. Daukšys, kuris be konkurso ministrės G.Skaistės įsakymu paskirtas naujai 5 metų kadencijai

Lietuvoje 2020 metais už lošimus buvo įmokėta 1311 milijonų eurų. 2023 metais 2465 milijonai eurų. Įspūdingas kontekstas, stulbinantis lošimų augimas. LPT ir jos vadovo, kad ir netiesioginiai nuopelnai, irgi turėtų būti pažymėti. Be to itin išsiplėtė rizikingiausių lošimų pasiūla. Suprantama lošti ir prasilošti galima įvairiausiais būdais, tačiau kai kuriais būdais tai pavyktų padaryti sparčiau.

Kita „kontekstinė dedamoji“ – lošiančių priežiūra. Tam dar 2021 metais visi lošimo automatai sujungti į specialų tinklą ir kažkas (gal vis ta pati LPT?) gali matyti lošimus realiu laiku. Stalo lošimai irgi prižiūrimi. Lošimo namai kasdieną pateikia duomenis apie lošimų rezultatus. Ši griežta priežiūros sistema sukurta siekiant užkardyti pinigų plovimą.

Tikrai nenorėtume, kad teroristai, rusų šnipai ar narkotikų prekeiviai „plautų“ pinigus Lietuvoje. Budri LPT akis turėjo pamatyti tokią galimybę, bet vieną kitą Š. Stepukonio praloštą milijoną šiame kontekste pražiūrėjo. Kiek dar ir ko pražiūrėjo kol kas nežinoma. Netgi nežinoma ar iš vis žiūri, nes jos vadovas nebeskelbia LPT veiklos ataskaitų. Tarsi vyšnia ant „gero darbo“ torto – anksčiau LPT tinklalpyje buvo galima rasti LPT metinę veiklos ataskaitą, o dabar jį išnyko. Suprantama, kada „gerai dirbant“ nėra apie ką rašyti.

Todėl net nejauku klausti: “Koks darbas finansų ministerijoje įvertinamas kai vidutinis?“

O „blogas“ veikiausiai iš vis atsidurtų už mūsų vaizduotės ribų. Vienintelis bent kiek logiškas darbo įvertinimas – ministrė norėjo įrodyti, kad jos vadovaujamose įstaigose nemažai pareigų paskirta nevykėliams ir, reikia pripažinti, jai pasisekė tai padaryti.

Jau kone banalu priminti – šie metai rinkimų metai. Partijos svarsto kaip labiau patikti rinkėjams, ką jiems pasiūlyti, ką kritikuoti. Labai norėtųsi pamatyti TS-LKD narį ar narę, (suprantama, išskyrus finansų ministrę), kurie bandytų paaiškinti, kad Lošimų priežiūros tarnybos direktorius, „Š. Stepukonio atvejo kontekste“, dirbo gerai.

Nemažiau įdomu būtų šios partijos narių pasiteirauti ar įžengus į ketvirtą Nepriklausomybės dešimtmetį jie vis dar gyvena pagal sovietinės taisykles ir iš prasibrukusių į valdžią saviškių proto ir padorumo nebereikalauja.

Aurelijus Veryga. Kultūrinis pamišimas

Jau greitai nebegalėsiu kalbėti iš šios tribūnos, bet kol galiu, negalėjau nepasisakyti apie dabar vykstantį kultūrinį pamišimą, prasidėjusiį VU su terminais apie „žmogą” ir dabar persikeliantį į sveikatos sritį, kur terminų „vyras ar žmona” naudojimas jau vadinamas mikroagresija.

Medikai turėtų įtikėti, kad mes ne gimstame būdami tam tikros lyties, bet mums ją kažkas priskiria ir t.t.

Mieli akademinio pasaulio ir sveikatos srities žmonės, Lietuvoje už nuomonės turėjimą iš universitetų dar nemėto. Netylėkit, nes tylėjimas lems, kad greitai turėti nuomonę ir laisvai ją reikšti nebegalėsite.

Sekančiose rekomendacijose tai bus pavadinta jau ne mikroagresija, o neapykantos kalba.

O tada jau bus per vėlu.

https://www.facebook.com/aurelijus.veryga/videos/389220667499219

Estijoje pagaminti koviniai robotai Ukrainoje dabar turi „Starlink”

1
Šioje 2022 m. kovo 21 d. darytoje nuotraukoje matyti Kataro sostinėje Dohoje vykstančioje tarptautinėje Dohos jūrų gynybos parodoje (DIMDEX) eksponuojama „Milrem Robotics” Estijoje pagaminta bepilotė antžeminė transporto priemonė THeMIS (vikšrinė hibridinė modulinė pėstininkų sistema). (Karim Jaafar/AFP via Getty Images nuotrauka).

MILANAS .Ukrainoje veikiantys Estijoje pagaminti THeMIS bepiločiai antžeminiai automobiliai turės „Starlink” palydovinį ryšį, todėl juos bus galima valdyti už tūkstančių kilometrų, trečiadienį pranešė robotų gamintojas.

Taip įrengta Jungtiniams Arabų Emyratams priklausančios ir Estijoje įsikūrusios bendrovės „Milrem Robotics” gaminama transporto priemonė bus pristatyta kitą savaitę prasidedančioje parodoje „Eurosatory 2024”, sakoma bendrovės pranešime,

Konkrečiai, krovinių gabenimui skirtas THeMIS variantas turės „Starlink” jungtį – Elono Musko „SpaceX” valdomą interneto palydovų žvaigždyną. „Milrem” Ukrainos pajėgoms yra perdavusi daugiau nei dešimt THeMIS transporto priemonių.

Estijos bendrovė, siekdama integruoti naujausią transporto priemonių papildomą funkciją, kreipėsi į Nyderlandų duomenų perdavimo linijų įmonę „AEC Skyline”, sakė „Milrem”.

„Pasitelkus palydovinį ryšį, THeMIS robotas, kuris šiuo metu padeda Ukrainos kariams kare su Rusija, gali sklandžiai perduoti duomenis, gauti komandas ir perduoti gyvybiškai svarbią informaciją realiuoju laiku, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos mūšio lauke”, – rašoma „Milrem”

Norint naudotis „Starlink” palydovų sistema, reikia antžeminio terminalo, kurį „SpaceX” pradėjo siųsti į Kijevą praėjus vos kelioms valandoms po to, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, rašo BBC. 2023 m. birželį britų transliuotojas pranešė, kad Ukrainoje buvo dešimtys tūkstančių terminalų, įskaitant 500, kuriuos nupirko JAV gynybos departamentas.

Bendrovės teigimu, „Starlink” palydovai veikia žemoje Žemės orbitoje, mažiau nei 600 km (370 mylių) aukštyje virš Žemės. Tai, kad palydovai yra arčiau Žemės, reiškia geresnį sistemos našumą numatytoms reikmėms.

Praėjusį mėnesį Rusijos „Telegram” kanaluose buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose, kaip teigiama, matyti smarkiai apgadintas užfiksuotas kovinio roboto modelis. Tuo metu „Milrem” atstovas spaudai atsisakė komentuoti, tik teigė, kad bendrovė žino apie nuotraukas.

mail.google.com

Šiuo metu trečdalis vaikų Vienoje yra musulmonai

tiesios.lt

Musulmonų dalis tarp pradinių klasių mokinių Austrijos sostinėje išaugo iki 35 proc., o tai reiškia, kad ši grupė dabar aplenkė katalikus kaip didžiausia religinė grupė. Pokyčiai paskatino vieną ekspertą paraginti įvesti privalomas demokratijos ir vakarietiškų vertybių pamokas.

Remiantis naujais duomenimis, 35 procentai pradinių klasių mokinių yra musulmonai, 21 procentas – katalikai, 13 procentų – ortodoksai ir 2 procentai yra arba protestantai, arba priklauso kitai konfesijai. 26 procentai priskiriami prie nereligingų.

Šie 35 procentai rodo, kad augimas spartus. 2016–2017 mokslo metais pradinėje mokykloje mokinių musulmonų buvo 28 proc., o katalikų – 31 proc.

Apklausa taip pat rodo, kad jauni musulmonai yra labai religingi ir dauguma jų aktyviai praktikuoja atitinkamose mečetėse. Jie taip pat labiau paniekinamai vertina žydus, LGBTQ asmenis bei vyrų ir moterų lygybę.

Nauja mokymo programa

Sociologas ir įvairovės ekspertas Kenanas Giungioras (Kenan Güngör) pataria Austrijos vyriausybei tokiose srityse kaip integracija ir ragina keisti mokymo programą, kad nuo mažens būtų įtrauktos pamokos, propaguojančios demokratines vertybes. Taip turėtų būti siekiama kovoti su tais mokymais, kurie dėstomi ne klasėje.

– Vis daugiau ir daugiau žmonių atsiverčia į islamą – ir tada jie linkę būti radikalesni, sakė jis.

Pasak Giungioro, pamokos, kuriose mokoma demokratijos, etikos ir vertybių, turėtų būti privalomos nuo pirmos klasės ir aiškintų kad Austrijoje „bendras tikėjimas“ yra demokratija ir kad tai turėtų būti įdiegiama visiems mokiniams, nepaisant jų religinės priklausomybės.

Šaltinis: samnytt.se

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai keturiasdešimt ketvirtoji (birželio 16) diena

0

Locked N’ Loaded 

📌 Kharkiv kryptis.
Vovchansk tęsiasi sunkios kautynės, rusai bando išlaikyti savo rankose Agregatų gamyklos teritoriją, jie taip pat atakuoja ukrainiečių pozicijas. Taip pat, agresorius užimtuose ruožuose rausiasi į žemę bei tvirtina savo pozicijas. Taip, jie netenka nemažai inžinerinės ir logistinės technikos, tačiau visgi nesiruošia užimtos teritorijos atiduoti. Išmušti juos bus sunku. Maža to, aktyvi okupantų aviacija – smūgiai KAB’ais ne tik Vovchansk, bet ir Lyptsi, Kharkiv.
📌 Luhansko kryptis.
📍 Kupjansk. Be pakitimų.
📍 Lyman. Rusai intensyvina spaudimą Terny – Torske ruože, tačiau Ukrainos vienetai apsigina.
📍 Syversk. Per pastarąsias dvi dienas ukrainiečiai neleido rusams išvystyti sėkmės Vesele ruože, visoje kontaktinėje linijoje tęsiasi mūšiai.
📌 Donecko kryptis.
📍 Chasiv Yar. Susidaro įspūdis, kad mūšių aktyvumas sumenko, tačiau tai gali būti tik tyla prieš audrą. Neatmestina, kad rusai persigrupuoja.
📎 Šiaurinis flangas. Ukrainiečiai toliau išlaiko pozicijų esančių Kalinyvka – Hryhorivka kontrolę.
📎 Centras. Permainingos kautynės vyksta rytiniame Chasiv Yar miesto pakraštyje, kontaktinėje linijoje be pakitimų.
📎 Pietinis flangas. Ukrainos gynėjai išmušė okupantus iš keletos pozicijų Klishiivka prieigose. Gali būti, kad rusai nebegalėjo išlaikyti žemumoje esančių pozicijų ir buvo priversti atsitraukti.
📍 Pokrovsk – Vuhledar.
📎 Šiaurinis flangas. Agresorius dar šiek tiek pasistūmėjo Novoaleksandrivka. Neatmestina, kad rusai bandys nuo čia atakuoti į šiaurės vakarus, su tikslu pasiekti kelią Pokrovsk – Kostyantinivka, taip sutrikdant Chasiv Yar ir Pokrovsk – Vuhledar sektoriuose esančių Ukrainos vienetų sąveiką.
📎 Centras. Be pakitimų.
📎 Pietinis flangas. Agresoriaus pastangos, pasistūmėti Krasnohorivka ir kituose ruožuose, nebuvo sėkmingos.
📌 Zaporizhia kryptis.
Rusai skelbia, kad jie užėmė Zahirne gyvenvietę. Pagal viešų šaltinių duomenis, tai šis kaimas jau seniai yra kontroliuojamas rusų. Neatmestina, kad tai PSYOPS operacija, siekiant didinti mūšių šioje kryptyje įspūdį. Ir taip, per Ukrainos visuomenę didinti įtampą Ukrainos karinei ir politinei vadovybei.
📌 Pietų kryptis.
Be pakitimų.

Kijeve lygiagrečiai vyko „KievPride” ir eitynės už tradicinę šeimą (nuotraukos, vaizdo įrašas)

Jurijus Kobzaras

Didelių incidentų neužfiksuota.

Kijeve pirmą kartą per visą karo laikotarpį vyko LGBT bendruomenės atstovų eitynės „KyivPride”. Iškart po jo vyko alternatyvi akcija, kurios dalyviai pasisako už tradicines šeimos vertybes.

Kaip savo socialiniuose tinkluose pranešė judėjimo „KyivPride” aktyvistai, eitynės įvyko „nepaisant grasinimų, spaudimo, visų pavojų, taip pat ir liūties”. „Saugumo sumetimais šiemet dalyvių ir dalyvių skaičius buvo ribotas, taip pat atvirai neskelbėme akcijos laiko ir vietos. Paskutinį kartą „KyivPride” buvo priverstas taikyti tokius apribojimus dar 2015 m. Nepaisant to, kad netoliese vyko akcija prieš eitynes, „KyivPride” praėjo be susirėmimų”, – rašoma pareiškime.

Aktyvistai teigia, kad iš viso eitynėse dalyvavo daugiau nei 500 žmonių, įskaitant grupę LGBT kariškių. Taip pat prisijungė ambasadoriai ir kiti užsienio diplomatinių atstovybių atstovai. Iš Ukrainos parlamento narių į eitynes atvyko vienas liaudies deputatas.

visa akcija truko 30 minučių

„Nepaisant ilgų derybų ir nevyriausybinės organizacijos „KyivPride” argumentų, policija gerokai apribojo eitynių maršrutą ir leido dalyviams ir dalyvėms nueiti tik 100 metrų. Apskritai visa akcija truko 30 minučių. Organizatoriai skundėsi, kad policija pervertino riziką ir faktiškai izoliavo „KyivPride”.

Beveik tuo pačiu metu kaip ir Kijevo Pride vyko eitynės „Už tradicinių šeimų teises”. Dešiniojo sektoriaus „Facebook” puslapyje rašoma, kad akcijoje dalyvavo Dešiniojo jaunimo, USGD, GART judėjimų atstovai, taip pat kariškiai, savanoriai ir „kiti sąmoningi piliečiai”.

„Šimtai policininkų bandė pasipriešinti eitynėms, iš pradžių blokuodami judėjimą, o vėliau panaudodami jėgą prieš kariškius. Tačiau bandymai atimti teisę balsuoti – nebuvo sėkmingi”, – sakoma pranešime.

Šios publikacijos paskelbimo metu Kijevo policija nebuvo pranešusi apie jokius incidentus per abu mitingus.

„Tradicionalistų” eitynės

 UNIAN rašė, kad birželio mėnesį Ukrainos LGBT bendruomenė rengia „Pasididžiavimo mėnesį”, kurio rėmuose buvo suplanuoti keli renginiai. Pagrindinis renginys turėjo būti eitynės „KyivPride”. Iš pradžių buvo pranešta, kad renginys vyks metro. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad organizatoriai pasirinko kitą vietą.

Ruošdamiesi renginiams organizatoriai skundėsi valdžios institucijų spaudimu. Visų pirma taip jie vertino vieno iš Kijevo rajono atstovų vizitą.

unian.net

*********

Įvairių krikščioniškų konfesijų atstovų vadovaujama kolona žygiavo nuo Sofijos aikštės iki Ukrainos namų Europos aikštėje.

Žygeiviai laikė transparantus su užrašais: „Dievas yra šeimos autorius”, „Išgirskite nebylų negimusiųjų šauksmą”, „Tauta, kuri žudo savo vaikus, neturi ateities”.

Vaizdo įrašas: TSN / Youtube

Ukrainos stačiatikių bažnyčios Kijevo patriarchato Černigovo vyskupijos vadovas Jevstratijus Zorja socialiniame tinkle „Facebook” išreiškė nepasitenkinimą, kad žiniasklaida, jo nuomone, nepakankamai nušvietė šį renginį. Jis pažymėjo, kad per 25 metus Ukrainos gyventojų skaičius oficialiai sumažėjo 10 milijonų, ir sakė, kad jei taip bus ir toliau, „per dvi ar tris kartas ukrainiečių tauta paprasčiausiai išmirs”. Zorja mano, kad ukrainiečių tautai „dirbtinai primetama gender ideologija”.

Savanorių judėjimas OUN savo interneto svetainėje paskelbė kreipimąsi į Ukrainos piliečius, kad Lygybės eitynių Kijeve dieną jie išeitų į gatves ir užkirstų kelią „sodomitų užkrato plitimui”, o „Dešiniojo sektoriaus” kalbėtojas Artiomas Skoropadskis pareiškė, kad birželio 12 d. Kijeve „bus kruvina košė”. Be to, „Dešinysis sektorius” paragino Kijevo merą Vitalijų Kličko prašyti Kijevo apygardos administracinio teismo uždrausti Lygybės maršą.

 

 

Vaikų ateitis – Rūpintojėlių viltys į rezervatus

Parengė Edgaras Josadė

Na štai, regis, pagaliau Apvaizda septynioms šeimų, tėvų ir vaikų interesus atstovaujančioms organizacijoms įkvėpė dvasią, kad jos pasiryžo raštu kreiptis į šalies Švietimo komitetą, Švietimo, mokslo ir sporto ministrą, ŠMSM Ugdymo departamento direktorę, Seimo laikinąją grupę „Už šeimą“ ir į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos (GĮUP).

Kaip sovietmečiu komunistų partija, jos išreiškė susirūpinimą dėl tėvų ir pedagogų susirūpinimo. O šie, pasirodo, susirūpinę, kad GĮUP žaloja jų vaikus. Komjaunuoliškai tariant, GĮUP neatitinka vaikų interesų.

Mat programos iliustracijos ir tekstas, kuris paskelbtas Nacionalinės švietimo agentūros oficialioje svetainėje emokykla.lt, yra seksualinio erotinio turinio. O tokie dalykai, organizacijų teigimu, gali sukelti žalą nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi.

Labai savalaikis susirūpinimas.

Susirūpinimo tekstas neilgas. Jį verta perskaityti. Susirūpinusiųjų teigimu, visuomenės nariai yra skirtingi, turi įvairius įsitikinimus. Ir tai natūralu. Todėl būtina ieškoti būdų sugyventi skirtingų požiūrių visuomenėje.

Susirūpinimo esmė ta, kad niekas neturi teisės užgrobti pasaulėžiūrinės tiesos monopolio. O susitarti dėl žmogaus ir lytiškumo sampratos turėtų padėti mūsų Konstitucija, kurioje aiškiai pasakyta, jog žmogus turi nekintamą prigimtį.

Geniali tiesa.

Bet štai vienas pilietis, atidžiai stebintis Susirūpinusiųjų susirūpinimo evoliuciją, ėmė ir neištvėrė:

– Susirūpinusieji, kuriuos vaidinčiau Rūpintojėliais, vengia paaiškinti, ką reiškia žodis ,,susitarti’‘,- pratrūko jis.

Panašu, kad Rūpintojėliams suprasti neužteko mažiausiai 15 metų (atskaitos taškas galėtų būti pirmasis „Pride“ paradas), jog totalitarinės LGBT ideologijos stūmėjai ir šeimos sampratos pertvarkytojai (kaip ir visi marksistiniai ,,revoliucionieriai”), niekada ir su niekuo neketino tartis, aiškiai suvokdami, kad tokio pobūdžio sveikam protui prieštaraujančias sampratas galima primesti ir įtvirtinti tik jėga!

Rūpintojėliai siūlo ieškoti būdų ,,sugyventi„!

Ar jiems dar nėra akivaizdu, kad jau seniai yra pasiūlytas PRAKTINIO sugyvenimo būdas – visų piliečių teisinės lygybės principas, normalus kasdienis elgesys su ,,kitokiais” ir galimybė jiems įforminti savo santykius bei spręsti savo praktinius reikalus juridiškai nepavojingu šeimos institutui būdu?

Rūpintojėliai sako, kad susitarti ,,turėtų padėti mūsų Konstitucija„.

Kas tai? Bejėgiškas lemenimas? Politinis LGBT judėjimas seniai sulaužė Konstitucinio teismo (KT) stuburą, o pati Konstitucija paversta bet kaip vartomu popiergaliu. Tad, užuot ieškojus pagalbos faktiškai sutryptoje Konstitucijoje, ar ne metas būtų pirmiausia ginti pačią Konstituciją ir tam kelti žmones?

Rūpintojėliai siūlo užtikrinti, kad GĮUP įgyvendinančių mokytojų rengime būtų pristatoma IR prigimtinė žmogaus lytiškumo samprata…

Kursyvu išskirtas jungtukas IR – apskritai kosmosas. Nežinau, ko – kvailumo ar bailumo, gal abiejų – viršūnė!

Kaip dar kitaip vadinti klaikų absurdą matant, jog teksto autoriai (Rūpintojėliai) nesupranta arba vaidina nesuprantantys, kad šeimos samprata nėra dalykas, kaip galimas „IR“ sprendimas. Tai įmanoma sprendžiant daugelį kitų klausimų, pvz., vieni GPM siūlo 20 proc. kiti – 10 proc., kol galiausiai kažkas pasako: „užtenka ginčytis, darome kompromisą – 15 proc., ir sukertam rankom”.

Tai visai nepriklauso nuo žmonių noro ir valios. Yra dvi priežastys, dėl kurių ,,susitarti” neįmanoma

Bet tas ,,IR” rodo, kad ir toliau Rūpintojėliams niekaip ,,nedašunta”, jog tokiais klausimais, kaip šeimos samprata, jokie kompromisai negalimi. Tai visai nepriklauso nuo žmonių noro ir valios.

Yra dvi priežastys, dėl kurių ,,susitarti” neįmanoma. Pirmoji – teorinė: jokia visuomenė negali ilgai išlikti sąmonės šizofreniško susidvejinimo būklėje, nes paprasčiausiai suirtų. Neįmanoma, kad dalis (tarkim, pusė) žmonių manytų ir tikėtų, jog šeima – tai moters ir vyro sąjunga, kita dalis – išpažintų ir skelbtų ,,šeimų įvairovę”.

Toks susidvejinimas gali trukti tik ribotą laiką ir galiausiai turės būti įveiktas vienai šaliai laimint, kartais – net pilietiniu karu (ryškus pavyzdys- JAV).

Praktinis aspektas – jeigu šeimos gali būti ,,įvairios”, vadinasi, nuo šeimai remti skirto biudžeto tiesiog privalu atpjauti riebų kąsnelį vienalyčių ,,šeimų” poreikiams apsirūpinti ir trokštamais vaikučiais, ir apmokėti ,,transgenderistinių tranzicijų” žaidimams, ir t. t.

O ką matome Lietuvoje? Absoliutų intelektualinį ir politinį ,,pažangiečių” pranašumą.

Atmesdami bet kokias alternatyvas civilinei sąjungai tie patys ,,laisviečiai” pasirodo keliomis galvomis pranašesni už visus tų alternatyvų siūlytojus, nes jie supranta reikalo esmę ir principinius ideologinius-politinius klausimus sprendžia taip, kaip jie ir turi būti sprendžiami. Nežemina savęs ir nedemonstruoja tiesiog politiniu infantilizmu dvelkiančio naivumo ir bejėgiškumo, griežtai atmesdami jiems siūlomus savo esme ,,ūkiškus” jų problemų sprendimus, kuriuos naiviai ir beviltiškai mėgina įpiršti prigimtinės šeimos gynėjų stovykla.

O didžiausias „pažangiečių“ pranašumas yra tas, kurio galbūt niekas nemato: drg. Raskevičius be papildomų komentarų pasako esmių esmę: mums reikia ne praktinių patogumų, bet ORUMO!!!

O ką tuo metu daro ir ko siekia priešinga stovykla?

Ji faktiškai teigia štai ką: gerai, skleiskite tą savo genderizmą, palenkite jo sklaidai visą propagandinę valstybės mašiną, bet leiskite vieną GĮP pamokėlę skirti papasakoti brangiems vaikučiams, kad iš mamytės ir tėvelio sudaryta šeima irgi turi teisę egzistuoti.

Arba naivios viltys dedamos į rezervatus – privačias mokyklas, kuriose esą tėvams turėtų būtų suteiktos sąlygos ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Kodėl nesusimąstoma:

a) ar gali valstybė ilgai toleruoti skirtingas šeimos sampratas?

b) ar gali namų ar kitoks privatus auklėjimas atsispirti prieš valstybės lygio ir masto ideologinį indoktrinavimą – argi sovietmečio patirtis dar neįrodė, jog tai, ir tik tam tikru mastu, šiek tiek įmanoma tik retose šeimose?

c) ką darys ir kaip turės elgtis vaikas, išėję pro tokios mokyklos duris į genderistiniais principais tvarkomą ir pagal juos gyvenančią visuomenę?

Ir šis skirtumas, o iš tikrųjų praraja, atskleidžia idėjos motyvacinę galią. Siekiantys principinio sprendimo raskevičiai ir co kelia triukšmą, siaučia demonstracijose.

Žinoma, bus atsakyta: bepigu siautėti, kai už nugaros tokie galingi rėmėjai.

Bet vis dėlto… yra kontrklausimas: taip, Lietuvoje jaučiamas spaudimas, esama rizikos nukentėti viešai pareiškus savo poziciją. Bet į kalėjimus tarsi dar nekiša, į Dimitravą nesiunčia?

Toks spaudimas vyksta visur. Bet kažkodėl visur arba beveik visur priešinamasi. Kodėl Lietuvoje, kuri dar galutinai neišmirusi, kurioje trys ketvirtadaliai šeimų ir vaikų nenori GĮP ir kitų absurdų, neįvyksta Pro life stiliaus manifestacija?

Ar bent keleto tūkstančių tėvų ir vaikų anti-Pride eitynės? Kas trukdo? Ar ne troškimas ,,ūkiškai”, net teoriškai neįmanomais ,,kompromisais”, išspręsti tai, kas išsprendžiama tik vieša politine kova, o ne rašinėjant tokio pobūdžio prašymus?

net asilui turėtų būti aišku, koks gali būti pornografijos ,,poveikis” mažamečiui vaikui.

Na, ar galima ir pateisinama, ar ne graudu ir net groteskiška prašyti tirti GĮP ,,poveikį” vaikučiams, jeigu net asilui turėtų būti aišku, koks gali būti pornografijos ,,poveikis” mažamečiui vaikui.

O juk ši stručio pozicija baisi ne tik dėl vaikų patiriamos ir dar patirsimos tiesioginės žalos.

LIETUVIAI APSKRITAI PRARAS SAVO VAIKUS. Dėl akivaizdžios priežasties. Vaikai pastabūs ir mąslūs. Nejaugi galima tikėtis, kad matydami LGBT demonstruojamą jėgą ir bailų, prisitaikėlišką tėvų abejingumą, girdėdami jų gailų inkštimą virtuvėse, jie anksčiau ar vėliau nesuvoks ir neįsisąmonins, kad tie juos ,,teisingai” auklėjantys tėvai yra apgailėtini baudžiauninkai ar vergai?

O tada jie bus prarasti tėvams, nes anksčiau ar vėliau daugumą jų prieis išvadą, jog tėvų ugdomos sampratos yra beviltiškai pasenusios ,,vergų moralės” (kaip sakytų Nyčė) apraiškos ir atsigręš į ,,vertybes”, kurioms, kaip atrodys, priklauso ateitis.

Kodėl atrodys?

Atsakyti paprasta: tai, kas nebeginama, už ką nekovojama, savaime ir neišvengiamai anksčiau ar vėliau pradedama suvokti kaip mirusi praeitis. Lietuvių vaikai patys, stebėdami savo tėvus, pradės atsigręžti į tai, ką laikys ateitimi…

Galima toliau rašinėti maldaujančius pasigailėti prašymus. Bet traukinys važiuoja toliau:
https://www.pozicija.org/asta-katute-gydytojai-turi-gydyti-pacientus-o-ne-klausineti-kokie-jusu-ivardziai/

Tyli tėvai, vaikai, mokytojai. Dabar tylės medikai ir pacientai? Kieno eilė toliau?

Ir toji tyla ar bejėgiškas murmėjimas jau baigia prislėgti ir tuojau sutraiškys savo nepakeliamu svoriu Lietuvą. Atrodo, jau nebeįmanoma stebėtis. Bet apstulbau išgirdęs pokalbio metu su bendražygiu Šarūnu, kad Vilniaus kavinėje lankytojai PAREIKALAVO APTARNAUTI JUOS BALTARUSIŲ KALBA!!!!!

Tai, ką rašau, nėra pykčio ir jo sukelto pasikarščiavimo sąlygotas emocijų protrūkis. Anaiptol ne. Rašau su šaltu, todėl netrukdančiu blaiviai mąstyti įtūžiu. Juk iš tikrųjų tas baudžiavos laikus primenantis bukas abejingumas ir pasyvumas, absoliutus nuolankumas ir leidimas su mumis išdarinėti, kas tik kam šauna į galvą, paprasčiausiai stumia prie ribos, kai savaime kyla klausimas: kas mes esame, lietuviai? Žmonės ar ,,bydlo” jau tiesiogine prasme, tai yra žmogaus pavidalo darbiniai gyvuliai?

Ar net blogiau, nes gyvuliams neduoda savimonė ir savigarba, nors beje, tam tikros kažko panašaus į savigarbą apraiškos stebimos ir fiksuojamos net tarp ,,protingesnių” gyvūnų.

Ir visai baigiant: tai nėra, kaip minėjau, jausmų ,,išliejimas”, šį laišką įkvėpė labai praktiškas motyvas: kaip elgtis ir ką daryti toliau?

Nereikia būti įžvalgiam, kad suprastum, jog sparčiai artėja akimirka, kai viešojoje sferoje iš lietuvio bus nebe prašoma, bet įsakmiai reikalaujama kalbėti rusiškai ar kita ,,poniška” kalba.

Ir toks lietuvis, kokį matome šiandien, paklus tuojau pat. Juk elgiamasi taip, tarsi mumyse yra ir tapo dominantiniu tai, ką galima pavadinti lietuviškuoju vergo genu.

Politinius padarinius Nacionalinis susivienijimas (NS) patyrė vos prieš savaitę. Absoliučiai akivaizdu tai, kad garbieji tradicinių vertybių gynėjai nesiteikė ateiti į rinkimus. Jie neatėjo ne todėl, kad ko nors nežinojo ar nesuprato. Tarp jų gausu pakankamai išsilavinusių žmonių, kurie mato Lietuvoje vykstančius grėsmingus pokyčius, puikiai supranta, kad tik NS yra pasiruošęs deramu intelektualiniu ir organizaciniu lygiu ginti pamatinius dalykus.

Paaiškėjo, kad jiems nerūpi kalba, istorija, demografija, bet net jų pačių vaikai. Išeina, kad neįstengiama suprasti akivaizdžiausio ir banaliausio dalyko: net jei šis varganas Rūpintojėlių „prašymėlis“ sulauktų bent jau mandagesnio atsako ir, jeigu jį skaičiusieji žinotų, kad NS šį tą laimėjo, ateitų suvokimas, jog toliau padėčiai krašte keičiantis, gali tekti atsakyti už dabartinius juodus darbus. Bent jau kai kurie jų susimąstytų arba net atvėsintų savo entuziazmą.

Viena aišku: ši protu nesuvokiama lietuvių apatija yra pražūtinga. Nėra prasmės tylėti apie tų apatiškųjų kaltę ir atsakomybę baiminantis juos ,,įžeisti” ir ,,supykdyti”.

Prarasti nebėra ko. Reikėtų dalykiškos diskusijos ir konstruktyvių minčių bei pasiūlymų, kaip išjudinti visuomenę iš priešmirtinio stingulio.

Belieka tikėtis, kad tai padaryti įmanoma.

Tekstą parengęs autorius yra partijos Nacionalinis susivienijimas rėmėjas