2025-05-15, Ketvirtadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 265

Tautinių mažumų įstatymo pristatymas. Kas nutylėta

 

Šiandien ne 18 val., kaip buvo numatyta, o 11 val. įvyko Tautinių mažumų įstatymo pristatymas Seime.

Suvaidintas spektaklis: pirmoji pristatė savo 2014 m. projektą Tamašūnienė, jį Seimas atmetė. Tada išėjo geroji fėja Dobrovolska ir pristatė neva visiškai civilizuotą naują projektą: kaip esminį skirtumą nuo ankstesnių versijų ji išskyrė tautinės mažumos apibrėžimą – tautine mažuma laikyti Lietuvos piliečius, o ne imigrantus (o kad jie po kelerių metų gali tapti piliečiais, į tai neatsižvelgiama); kita naujovė – atitinkamai pagal 2024 m. EŽTT sprendimą skirstyti tautines mažumas į turinčias savo motinines šalis ES ir neturinčias. Atitinkamai turinčios savo motinines šalis ES tautinės mažumos su savo gyvenamąja valstybe, t. y. Lietuva, turėtų nustatyti santykius dvišalėmis (!) Lietuvos ir kitos ES šalies sutartimis (pvz., Lenkijos). Visus kitus dalykus, ministrės nuomone, jau yra aptarę dabar galiojantys Lietuvos įstatymai. Nutylėta, kad, pvz., Lenkija gali pareikalauti teritorinės apibrėžties, vadinkim Vilniaus kraštu, t. y. tiesiog „atstatyti“ tarpukario okupaciją, o, švelniau formuluojant, apsibrėžti „savo“ teritoriją tiek rinkimų, tiek švietimo, tiek kalbos ir kitų įstatymų galiojimo atžvilgiu. Tam, kad nebūtų suabejota Dobrovolskos įstatymo versijos „humaniškumu“, ištikima jos palaikytoja Asanavičiūtė virkavo dėl neva Tamošūnienės įstatymo versijoje pamirštų tų tautinių mažumų, kurios nebeturi savo motininės šalies – karaimų, totorių, romų… Buvo bepridedanti žydus, bet paskui kažkaip išsisuko. Dobrovolska pati pabrėžė, kad šiuo metu nėra aiškiai nusistovėjęs skirtumas tarp „tautinės mažumos“ ir „tautinės bendrijos“ sąvokų, bet, sukalbėjusi maldelę Konstitucijoje įtvirtintai tautinės bendrijos sąvokai, kažkaip išsuko, kad nuo dabar Lietuvoje bus aišku, kas yra tautinė bendrija, o kas tautinė mažuma.

Pritarus Dobrovolskos projektui, paskirti Seimo komitetai svarstymui, o rudenį numatoma teikti galutiniam balsavimui: taip Laisvės partija bus įvykdžiusi savo pažadą „sutvarkyti“ tautinių mažumų klausimą. Koks tas projektas bus po patobulinimų rudenį? Ką jis integruos? Reikėtų neatmesti tikimybės, kad pagrindinius vadinamojo Tamošūnienės projekto siūlymus.

Išsamiau apie Tautinių mažumų įstatymo projektą Jono Vaiškūno straipsnyje.

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai keturiasdešimt šeštoji (birželio 18) diena

0

Locked N’ Loaded 

📌Ukrainos pajėgos tęsia agresoriaus užnugario atakavimą dronais. Šį kartą labai sėkmingai pataikyta net į dvi degalų saugyklas Azov (netoli Rostov prie Dono) https://t.me/censor_net/52133?single
📌Agresorius naktį surengė smūgį Shahed dronais. Ukrainiečiai sunaikino visus dronus, tačiau neatmestina, kad tai buvo „žvalgyba mūšiu.“ Antai dieną agresorius bandė jo nuomone saugesniu maršrutu atakuoti Odesa Kh59 raketa, tačiau ir ją ukrainiečiai numušė.
Žiūrim ką turim fronte.
📌 Kharkiv kryptis.
📍 Vovchansk. Pakitimų kontaktinėje linijoje nėra. Rusai toliau tirpsta agregatų gamykloje. Maža to, ukrainiečiai vėl rusų pozicijas mieste atakavo JDAM‘ais. Gerai, kad okupantų dėl to tapo mažiau, tačiau gal net svarbesnė perspektyva. Tokie smūgiai rodo, kad agresorius vis dar nesugebėjo atkurti savo oro gynybos pajėgumų, tad jiems problemų gali tik daugėti. Tiesa, aktyvi ir rusų aviacija – KAB‘ai krenta tiek Vovchansk, tiek Kharkiv.
📍 Lyptsi. Agresorius telegramuose skelbia, jog ukrainiečiai stipriai juos spaudžia prie Hlyboke. Kontaktinėje linijoje be pakitimų.
📌 Luhansko kryptis.
📍 Kupjansk. Rusai rengia atakas visoje kontaktinėje linijoje, tačiau ukrainiečiai pozicijų neužleidžia.
📍Lyman. Ukrainos pajėgos išlaiko atsiimtas pozicijas pietinio flango miške, rusai bando atakuoti įvairiuose ruožuose, tačiau niekas nesiseka.
📍 Syversk. Kaip ir spėta, agresorius persigrupavo ir atnaujino atakas visoje kontaktinėje linijoje. Ypač aktyviai jie spaudžia Rozdolivka ir Verkhnokamenske ruožuose, tačiau Ukrainos pajėgos laiko pozicijas.
📌 Donecko kryptis.
📍 Chasiv Yar.
· Šiaurinis flangas. Rusai šiame ruože intensyvina operacijas. Neatmestina, kad tai susiję su agresoriaus bėdomis centre, t.y. rusai bando sukurti įtampos židinį ukrainiečiams ir priversti juos perskirstyti savo pajėgas.
· Centras. Sunkūs mūšiai, rusams nepavyksta pasistūmėti.
· Pietinis flangas. Agresorius atakuoja Klishiivka, tačiau Ukrainos pajėgos be pakitimų.
📍 Pokrovsk – Vuhledar.
· Šiaurinis flangas. Rusai plečia pleišto nukreipto link kelio Pokrovsk – Kostyantinivka flangus. Pasistūmėta Arkhangelske ir Sokil. Be to, rusai pasigerino savo taktinę situaciją prie Umanske ir lygina kontaktinę liniją sau naudinga linkme.
· Centras. Be pakitimų.
· Pietinis flangas. Rusams nesiseka uždaryti Krasnohorivka klausimo – ukrainiečiai toliau didvyriškai ginasi.
📌 Zaporizhia kryptis. Abipusės atakos Staromayorske ruože, tačiau kontaktinėje linijoje pakitimų nėra.
📌 Pietų kryptis. Niekada nebuvo ir štai vėl – prieš gerą savaitę rusai skelbė, jog neva ukrainiečiai paliko kairįjį Dniepro krantą, o šiandien lyg niekur nieko vėl praneša apie mūšius prie Krynki. Taip pat tęsiasi susidūrimai Dniepro salose, čia situacija labai dinamiška.

Edvardas Čiuldė. Neapkęsti Šimonytės yra tauru

1
Edvardas Čiuldė

Praeitą kartą Dobrovoslskai ir kompanijai nepavyko prastumti Neapykantos kalbos įstatymo, draudžiančio nuomonių įvairovę, tačiau tai, kad jie neįstengė to padaryti tąsyk, dar nereiškia, kad kompanija atsisakė tokių užmačių iš viso.

Kaip parodė liūdni precedentai kitose šalyse, Neapykantos įstatymu tituluojamas ideologinių priešininkų žodžio laisvės suvaržymas neretai tampa posūkio tašku šalies gravitacijai vis labiau įsitvirtinančios cenzūros linkme, kai pokyčiai ta kryptimi gali staiga tapti neapgręžiami. Taigi svarbu pastebėti ir tai, kad taip suprantamas Neapykantos įstatymas yra naujosios kartos neomarksistų karinė gudrybė arba, tiksliau tariant, bjaurus ir apgailėtinas sukčiavimas, kai draudžiamos ir šalinamos iš nuomonių apyvartos nepatogios mūsų dienų chunveibinams nuomonės, pavyzdžiui, apie godotinas šeimos vertybes (štai žinomas žurnalistas šiandien tvirtina, kad visas blogis kyla iš tradicinės šeimos, drauge leisdamas mums maloningai suprasti kad net buvusios ministrės Navickienės nuopuolio priežastis yra tradicinė šeima), iš kitos pusės, prasidėjusią ir kasdien vis labiau intensyvinimą visuotinę šalies homoseksualizaciją traktuojant kaip žengimą į priekį, judėjimą pažangos linkme. Trumpai tariant, Neapykantos įstatymas, sustyguotas pagal žinomą šabloną, yra nutaikytas į vienmintiškumo primetimą visuomenei iš jėgos pozicijų, todėl prasimušęs pro apgaulės užtvaras žmogaus prigimties balsas pirmiausiai turėtų paraginti neapkęsti tokių Neapykantos įstatymų, naikinančių vakarietiškos demokratijos pagrindus, ne kitaip.

Truputėlį kitas klausimas – ar neapykanta kaip tokia, kaip prigimtinė žmogaus galimybė reaguoti galiausiai nuskurdina žmogų ir nieko daugiau, ar esant nors mažiausiai galimybei ją reikėtų pakeisti mažiau pavojingais pavidalais, tarkime, kaip sako poetas, kita meilės puse?

Kas dabar išdrįs pasakyti, kad neapkęsti kraujo prisisiurbusios dėlės Putino, šlykštėtis jo kariaunos įvykdytais karo nusikaltimais yra nevykęs pasirinkimas, užteršiantis žmogų blogomis emocijomis? Ar būtų galima čia save sutūrėti, išliekant šaltu ir abejingu? Dauguma iš mūsų tikriausiai vis tik sutiks, kad aptariamu atveju neapykantos užsiauginimas tampa gynybine siena, jog galiausiai neapykantos prasiveržimas čia yra sveika reakcija iškilusių žūtbūtinių pavojų akivaizdoje, taigi yra toleruotinas ar net godotinas atsakas į galimas užmačias sunaikinti mūsų tautą, valstybę, demokratinį pasirinkimą ir žmogaus laisvę.

O man jau nėra kur trauktis, dabar pats laikas būtų prisipažinti, kad aš pats labai panašius dėl labai panašių priežasčių jausmus išpažįstu p. Šimonytei, kuri, kaip atrodo, tiesiogiai paskatino nešvankaus požiūrio, kad lietuvių tautinės tapatybės ir kultūros puoselėjimas yra pažangos stabdis, politinį apipavidalinimą Lietuvoje, už milžiniškus pinigus, įgyjančius politinės korupcijos kvapelį, sutelkė tikrus ir tariamus bendraminčius šalies raidos strateginių gairių „Lietuva-2050“ paruošimui, kur kalbama net apie robotų teises, bet apie tautos teisę išlikti neužsimenama net žodeliu, kur valstybės rūpinimasis šeimomis (ypač daugiavaikėmis?) yra laikomas atsilikimo požymiu, o galiausiai ant mūsų galvų užleido imigrantų pulkus iš priešiškos lukašenkinės diktatūros šalies, kas sukelia ne mažesnį pavojų nei galimas Rusijos pajėgų susitelkimas mūsų pasienyje, nes aptariamu atveju priešas tikriausiai jau yra įsileistas į šalies vidų.

Taigi Šimonytė baisiai apsimelavo mus ramindama, kad per jos premjeravimo metus nieko baisaus nenutiks, esą be didelių komplikacijų ramiai atkentėję sulauksime anosios valdymo pabaigos ir kitos valdžios patekėjimo.

Kaip atrodo bent man, Šimonytė visą laiką meluoja, kaip pamelavo ir tą kartą, kai bandė nutaisyti veido išraišką, turėjusią byloti, kad ji yra niekuo dėta VSD Pranešėjo istorijoje, turėjusioje pražudyti jos konkurentą.

Tačiau kaip toks požiūris apie neapykantos neišsižadėjimą dera ar nedera su krikščionybėje išpažįstama nuostata, kad reikia mylėti net savo priešus?

Nežinau, ką girdėję ar matę esate jūs, tačiau bent aš, skaitydamas Šventąjį Raštą, niekur neaptikau paraginimo mylėti piktąją dvasią ar toleruoti antikristo veiklos pasekmes.

Kas be ko, ne vienas dabar pagalvojote, kad autorius iš išsibėgėjimo, nesugebėjęs sustoti, ką tik kvailai slystelėjo, todėl dabar ruošiatės patarti, kad nėra reikalo demonizuoti tos vargšės Šimonytės ir panašių veikėjų.

Tačiau, kaip sako Schopenhaueris, mūsų laikais piktoji dvasia nedėvi ragų, o kvailys neateina, pasirišęs po kaklu varpelį, skambėjimu pranešantį apie jo pasirodymą horizonte iš anksto.

Dabar neatsimenu pažodžiui, bet Dostojevskis, kurį skaičiau labai seniai, t. y. kitame amžiuje ir pasaulyje, yra pastebėjęs maždaug taip, kad neva velnias dabar teikia pretekstą apie save sužinoti, įsikūnijęs bukos ir piktos pirklienės kūne.

O išmintingi žmonės atitaria dar ir taip, kad velnias slypi detalėse, ar ne?

Kita vertus, negaliu sutikti ir su tais gudragalviais interpretatoriais, kurie sako, kad krikščionybė ragina neapkęsti blogio, drauge neišsižadant meilės žmogui. Tačiau jeigu turintis laisvą valią žmogus atneša į pasaulį blogio smarvę, jis ir atsako kaip to blogio priežastis, ar ne?

Antrasis kasmetinis streikas Kanadoje prieš LGBT „Puikybės“ vėliavą pavyko puikiai

0

tiesos.lt

Nors dėl žiniasklaidos nutylėjimo buvo sunku nustatyti, kiek tėvų neleido savo vaikams eiti į mokyklą, protestuodami prieš LGBT „Puikybę“, Kampanijos už gyvybę koalicija iš vietose esančių sužinojo, kad šimtai jų liko namuose vien Otavos rajone.

Žiniasklaida plačiai nušvietė mūsų antrąją kasmetinę Nacionalinę streiko prieš „Puikybės“ vėliavą dieną, tačiau tiesa turi būti pasakyta, todėl pateikiame šią atnaujintą informaciją.

Streiko dienos buvo surengtos protestuojant prieš klastingą LGBT indoktrinaciją, vykstančią visose Kanados klasėse, ir planavome, kad jos sutaptų su visomis tomis dienomis, kai mokyklos, tikėtina, iškels LGBT „Puikybės“ vėliavą transseksualų ir homoseksualų puikybės mėnesio paminėjimui.

Manome, kad streikas labai pavyko, kaip ir praėjusiais metais, ir netrukus pateiksiu keletą įrodymų.

Mokyklų tarybos ir pagrindinė žiniasklaida slepia neatėjusių skaičių

Deja, mes neturime tiesioginės prieigos prie neatvykusiųjų skaičiaus.

Tikite tuo ar ne, bet kiekviena mokyklos taryba prašytų šimtų dolerių, jei pateiktume Informacijos laisvės prašymą, reikalaudami gegužės 31 d. – birželio 4 d. neatvykusiųjų skaičiaus. Manau, kad mokesčiai yra jų būdas apeiti Informacijos laisvės įstatymą ir užtikrinti, kad visuomenei būtų sunku sužinoti, kas vyksta. Tiek apie skaidrumą!

2023 m., po inauguracinės Nacionalinės streiko prieš „Puikybės“ vėliavą dienos, daugelyje mokyklų komitetų galėjome patvirtinti, kad šių komitetų užfiksuoti neatvykimo rodikliai buvo nuo 30 iki 75 proc.

Tačiau vienintelė priežastis, leidusi pasiekti šiuos skaičius, buvo ta, jog žurnalistai kalbėjosi su mokyklų darbuotojais ir mokytojų profsąjungomis, kad gautų duomenis, o vėliau paskelbė informaciją naujienų straipsniuose.

2023 m. streiko sėkmė paskatino 2023 m. rugsėjo 20 d. įvykusius Milijono žmonių žygio už vaikus protestus, kurių metu visos Kanados mokyklų komitetuose ir miestų rotušėse vyko didžiuliai tėvų teisių mitingai. Šiuos vėliau vykusius protestus organizavo grupė Šalin rankas nuo mūsų vaikų (angl. – Hands Off Our Kids) kartu su kitais tėvų teisių lyderiais (ypač iš musulmonų bendruomenių).

Keista, kad po 2024 m. Nacionalinės streiko prieš „Puikybės“ vėliavą dienos jokia pagrindinė žiniasklaida nebuvo tiek smalsi, kad galėtų paskelbti pasakojimą apie įvykį ir masinį moksleivių neatėjimą.

Kodėl galėjo taip nutikti?

Na, man atrodo visiškai įmanoma, kad liberalios, LGBT palankios pagrindinės žiniasklaidos priemonės, tokios kaip CBC, CTV, Global News ir The Toronto Star, sąmoningai vengė pranešti apie bet kokius neatvykimo rodiklius, nes tikisi apriboti deguonį tėvų teisių. judėjimui.

Kodėl?

Kad streiko kampanija nepaskatintų kito masinio Milijonų maršo už vaikus ir kitų panašių akcijų.

2024 birželį registruotas didžiulis neatvykimų dažnis, nors žiniasklaida jį nutylėjo

Nepaisant spaudos pranešimų trūkumo, mums pavyko gauti informacijos apie masinį neatvykimą iš tėvų ir vietinių aktyvistų kai kuriose atskirose mokyklose.

Pavyzdžiui, mūsų draugas Kamel El-Cheikh (Camel El-Cheikh) iš HandsOffOurKids.ca asmeniškai dalyvavo organizuojant streikus keturiose Prancūzijos valstybinėse mokyklose Otavos srityje. Tose mokyklose daug mokinių liko namuose arba vienu atveju tiesiog išėjo iš mokyklos!

Štai skaičiai iš tų mokyklų:

Mišelio Žano valstybinė pradinė mokykla Nipjene (Nepean), Ontarijo provincijoje:

Iš 738 moksleivių visumos 591 boikotavo LGBT vėliavos ceremoniją birželio 4 d. Tai didžiulė, 80 proc. moksleivių dalis. Likusių 147 mokinių, kurių 50% prašė nedalyvauti „Puikybės“ veikloje, pamokas, matyt, reikėjo sujungti.

Mišelio Diupiuji valstybinė pradinė mokykla Otavoje, Ontarijo provincijoje:

225 moksleiviai liko namuose birželio 3 dieną.

Odisėjo valstybinė pradinė mokykla Nipjene, Ontarijo provincijoje:

160 moksleivių išėjo iš savo klasių ir patraukė namo su savo tėvais birželio 3 d. Kameliui vykdant tiesioginę transliaciją Instagram platformoje, prasidėjusioje prieš pat planuotą „Puikybės“ vėliavos pakėlimą ir kurioje vietiniai tėvai buvo kviečiami atvykti ir išsivesti savo vaikus.

Tėvai atėjo ir išsivedė savo vaikus, palikdami suglumusį personalą. Dėl Kamelio protesto iš tiesų buvo atidėtas vėliavos pakėlimas, ir kol personalas iškėlė LGBT emblemą, daugelis vaikų jau buvo išėję iš mokyklos.

Gabrielio Rojaus valstybinė pradinė mokykla Orleane, Ontarijo provincijoje:

50 moksleivių liko namuose protestuodami prieš LGBT „Puikybės“ vėliavą.

Remdamasis jam prieinamais žvalgybos šaltiniais, Kamelis sugebėjo patvirtinti, kad 31 prancūziškose valstybinėse mokykloje Otavos provincijoje vidutinis neatvykimo procentas buvo 70 proc.!

Ankstyvieji vaisiai?

Per šį Nacionalinį streiką prieš „Puikybės“ vėliavą gegužės 31–birželio 4 d., šturmavome dangų maldomis ir dar kartą sukrėtėme LGBT palaikančią ugdymo įstaigą vadovybę galingu tėvų pasipriešinimo pademonstravimu.

Ar tai sutapimas, kad birželio 11 d. Daferin Pyl (Dufferin-Peel) katalikiškoji rajono mokyklų taryba balsavo PRIEŠ pasiūlymą, kuris leistų plevėsuoti gėjų „Puikybės“ vėliavai?

Dievas atsako į maldas.

Jis atlygina už ištikimybę.

Tolesnės tėvų pasipriešinimo galimybės

Kova už tėvų teises reikalauja atkaklumo ir nuolatinių tėvų veiksmų, kol LGBT ideologijos rykštė bus pašalinta iš mūsų vaikų klasių.

Džiaugiuosi galėdamas pasidalinti, kad mūsų draugai iš HandsOffOurKids.ca suorganizavo tėvų protestą prieš LGBT ideologiją ant Parlamento kalvos, kuris prasidės birželio 15 d., 12 val.

Šaltinis: lifesitenews.com

Apie laišką aukščiausiojo lygio Susitikimo dėl taikos Ukrainoje dalyviams

0

Į tarptautinio Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius, kuriame  kelios dešimtys šalių sekmadienį pareiškė, kad reikia gerbti Kyjivo „teritorinį vientisumą“, atviru laišku kreipėsi  ir  Lietuvos bei Ukrainos žmogaus teisių gynimo organizacijos.

Jos ragino remti  taikias derybas ir diplomatines pastangas, kuriomis siekiama išspręsti konfliktą Ukrainoje;  teikti paramą organizuojant rinkimus su galimybe balsuoti elektroniniu būdu ir sudaryti sąlygas tarptautinėms stebėjimo misijoms, kad būtų užtikrintas Ukrainos rinkimų proceso skaidrumas ir sąžiningumas; remti Ukrainos pastangas įgyvendinti politines ir ekonomines reformas; toliau teikti humanitarinę pagalbą nuo konflikto nukentėjusiems asmenims ir padėti reintegruoti laikinai okupuotas teritorijas; aprūpinti Ukrainą modernia ginkluote ir karine įranga, reikalinga jos suverenumui ir teritoriniam vientisumui ginti.

Visas atviro laiško tekstas žemiau:


Laiškas aukščiausiojo lygio Susitikimo dėl taikos Ukrainoje dalyviams
2024 m. birželio 15 d., Kijevas

Gerbiami aukščiausiojo lygio Susitikimo dėl taikos Ukrainoje dalyviai,
Kreipiamės į jus su gilia pagarba ir viltimi, kad jūsų Susitikimas Šveicarijoje atneš teigiamų pokyčių ir taps svarbiu žingsniu taikos ir stabilumo pasaulyje link. Šiandien norime atkreipti Jūsų dėmesį į vieną aktualiausių ir sudėtingiausių šiuolaikinio pasaulio situacijų – karą Ukrainoje.

Jau daugelį metų Ukraina išgyvena sunkius laikus, susidurdama su daugybe vidaus ir išorės iššūkių. Karas su Rusijos Federacija, ekonominiai sunkumai ir politinis nestabilumas smarkiai apsunkino milijonų ukrainiečių gyvenimą. Tačiau tarp šių sunkumų išliko nepalaužiamas tikėjimas demokratinėmis vertybėmis ir taikos bei teisingumo siekis.

Vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės aspektų yra gebėjimas rengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, kurie leidžia piliečiams išreikšti savo valią ir daryti įtaką šalies ateičiai. Rinkimai yra politinio teisėtumo ir stabilumo pagrindas, jie suteikia galimybę pokyčiams ir vystymuisi.

Deja, dėl sudėtingų aplinkybių, įskaitant tebesitęsiančią Rusijos Federacijos invaziją į Rytų Ukrainą ir Krymo okupaciją, surengti rinkimus Ukrainoje tapo itin sudėtinga užduotimi. Iš daugelio piliečių atimta galimybė dalyvauti rinkimų procese. Tai kenkia demokratijos pagrindams ir apsunkina ilgalaikės taikos užtikrinimą. Siekiant užtikrinti visų piliečių, įskaitant konflikto zonose gyvenančius ar priverstus palikti savo namus, dalyvavimą rinkimuose, būtina įdiegti elektroninio balsavimo technologijas. Elektroninis balsavimas gali tapti svarbia priemone, didinančia rinkimų proceso prieinamumą ir skaidrumą.

Gerbiami aukščiausiojo lygio Susitikimo dalyviai, kreipiamės į Jus su raginimu paremti Ukrainos siekį atnaujinti visaverčius rinkimus. Jūsų parama ir solidarumas gali atlikti lemiamą vaidmenį šiame procese. Raginame jus:

• Remti taikos iniciatyvas: remti taikias derybas ir diplomatines pastangas, kuriomis siekiama išspręsti konfliktą Ukrainoje. Tik taikos ir abipusio supratimo dėka galima sukurti sąlygas rinkimams surengti;
• Palengvinti rinkimų stebėjimą: teikti paramą organizuojant rinkimus su galimybe balsuoti elektroniniu būdu ir sudarykite sąlygas tarptautinėms stebėjimo misijoms, kad būtų užtikrintas Ukrainos rinkimų proceso skaidrumas ir sąžiningumas;
• Remti reformų pastangas: remti Ukrainos pastangas įgyvendinti politines ir ekonomines reformas, kurios sustiprins demokratines institucijas ir padidins visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesu;
• Teikti humanitarinę pagalbą: toliau teikti humanitarinę pagalbą nuo konflikto nukentėjusiems asmenims ir padėti reintegruoti laikinai okupuotas teritorijas;
• Tiekti modernią ginkluotę gynybai: aprūpinti Ukrainą modernia ginkluote ir karine įranga, reikalinga jos suverenumui ir teritoriniam vientisumui ginti. Tai leis Ukrainai veiksmingiau pasipriešinti agresijai ir sukurti sąlygas taikai ir stabilumui.

Ukraina nusipelno taikios ir stabilios ateities, kurioje kiekvienas pilietis turi balsą ir galimybę daryti įtaką savo gyvenimui ir savo šalies likimui. Tikime, kad kartu, remiami tarptautinės bendruomenės, galime tai pasiekti.
Dėkojame už jūsų dėmesį ir paramą.

Pagarbiai

Lietuvos ir Ukrainos žmogaus teisių gynimo organizacijos pasirašančios atvirą laišką aukščiausiojo lygio Susitikimo dėl taikos Ukrainoje dalyviams:

Lietuvos Helsinkio grupė – Aurelija Kuzmaitė

Piliečių gynybos paramos fondas (Lietuva) – Stasys Kaušinis

Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis

Visuomeninis judėjimas „Daugianacionalinė Gruzija“ – Arnold Stepanian

Tarptautinis plėtros fondas (Ukraina) – Natalia Murashyna

Ateities plėtros agentūra (Ukraina) –  Igor Arbatov

Ar lenkai turės mokėti socialines išmokas nelegaliems imigrantams? Šokiruojanti dokumento analizė! „Daugelis netikėjo

Suverenios Lenkijos parlamento narys Sebastianas Kaleta platformoje X pranešė apie šokiruojančias ES priimto migracijos pakto pasekmes. Jis teigia, kad pagal prieglobsčio direktyvą lenkai turės mokėti socialines išmokas nelegaliems imigrantams, taip pat suteikti jiems aukšto lygio apgyvendinimą.

Pagal Migracijos paktą priimta prieglobsčio direktyva suteikia „pabėgėliams“ (kiekvienas nelegalus migrantas pagal šį paktą įteisinamas kaip potencialus pabėgėlis) teisę į nemokamą aukšto lygio apgyvendinimą, socialines išmokas, visapusišką ir nemokamą medicininę priežiūrą bei galimybę patekti į darbo rinką. Tai išplaukia ne tik iš 11 konstatuojamosios dalies, kuri praėjusį savaitgalį buvo dažniausiai cituojama, bet ir iš daugelio kitų konstatuojamųjų dalių ir nuostatų (ekrano nuotraukos prie pranešimų temoje).

 Sebastianas Kaleta rašė platformoje X.

Visa sistema sukurta taip, kad pabėgėliai nepersikeltų iš pasienio valstybių. Pvz., patekęs į pirmąją ES šalį pabėgėlis tos valstybės narės sąskaita gaus visas išmokas ir priežiūrą, kurių jis gali netekti, jei be leidimo persikels į kitą šalį. Taip Vokietija verčia kitas šalis mokėti už savo migracijos politikos klaidas.

imigrantai, kuriuos Lenkija turi priimti grasindama finansine bauda, galės atsivežti į Lenkiją savo šeimas.

Tačiau tai dar ne viskas. Pagal Prieglobsčio direktyvą nelegalūs imigrantai, kuriuos Lenkija turi priimti grasindama finansine bauda, galės atsivežti į Lenkiją savo šeimas.

Prieglobsčio direktyva leidžia pabėgėlių šeimų susijungimą. Pabėgėliui tereikia pateikti prašymą, kad jo šeimai būtų suteikta apsauga, ir jie gali būti kartu. Įdomu tai, kad šeimos sąvoka yra labai plati, todėl turėtume tikėtis, kad padaugės LGBT porų prašymų suteikti prieglobstį, todėl viena bičiulė greitai per sieną išvilks kitus laukiančius.

Kaleta rašė: „Mūsų taip pat laukia besišypsančios mokyklos”. Jaunieji nelegalūs imigrantai automatiškai bus siunčiami į lenkiškas mokyklas.

Mūsų taip pat laukia besišypsančios mokyklos, nes į jas automatiškai bus siunčiami paaugliai ir net suaugę pabėgėliai, kad integruotųsi į lenkų jaunimą. Kai kurie tikriausiai su peiliais ar kitais pavojingais daiktais, kuriuos jie naudoja norėdami prasibrauti per Lenkijos sieną, – pabrėžė jis.

Lenkija turės mokėti dideles finansines išmokas prievarta įsileistiems nelegaliems imigrantams.

Kaleta įspėjo, kad iš Prieglobsčio direktyvos nuostatų tiesiogiai išplaukia, jog Lenkija turės mokėti dideles finansines išmokas prievarta įsileistiems nelegaliems imigrantams.

„Daugelis nepatikėjo, kai pastaraisiais mėnesiais sakiau, kad pabėgėliai gaus specialias išmokas. Kalba eina ne apie tikėjimą, o apie direktyvos nuostatas, kurios nepalieka jokio iliuzijų šešėlio. Pabėgėliai turės gauti solidžias finansines išmokas,” – rašė Kaleta.

Debatai dėl Migracijos pakto liūdniausia yra tai, kad jau daug mėnesių skambiname pavojaus varpais apie tai, kas jame numatyta, tačiau, kaip paprastai būna su ES teise, rimtos diskusijos prasideda tik tada, kai pradedame realiai jausti jo poveikį. Vis dėlto raginu dalytis šiais įrašais, tegul D. Tuskas ir Trečiojo kelio rinkėjai patys įsitikina, kaip gražiai D. Tuskas iškilmingai anuliavo referendumą, kad Lenkija taptų šių mechanizmų naudos gavėja,” – pridūrė jis.

Donaldas Tuskas dar neseniai tvirtino, kad migracijos paktas Lenkijai nebus taikomas. Tačiau neseniai paviešintas Podlasės vaivadijos biuro dokumentas vietos valdžios pareigūnams, kuriame nurodoma nustatyti galimas masinio užsieniečių antplūdžio vietas, rodo ką kita. Ar lenkai turės sumokėti už klaidingą Vokietijos migracijos politiką?

wpolityce.pl

Jonas Ivoška.Kada į valstybės tarnybą ateis valstybiškai mąstantys Lietuvos piliečiai?

SONY DSC

Vasara. Nesibaigiančios dejonės, kad trūksta vaikams stovyklaviečių. Kažkada radosi supratimas, kad Trakų ežerynas, kurio priekrantės „bambaliais“ ir kitokiu plūduruojančiu šlamštu „išpuoštos“, gerokai pašvarėtų, jeigu čia įkurtume aplinkotvarkinę vaikų vasaros stovyklavietę.

Nacionalinio parko direkcija ir savivaldybės administracija prikalbino privatų investuotoją paaukoti savo santaupas tokiam bendram reikalui. Buvo tikėta, kad čia ir mažiau pasiturinčių miestiečių vaikai patirs vasarojimo gamtoje malonumus, ir bus apvalyta ežeryno akvatorija, sumaniai derinant vaikų poilsį su aplinkotvarka.

Tuo pačiu atliksim ir auklėjamąjį vaidmenį – tvarkdariškoje veikloje prasmingai padalyvavusi jaunuomenė pajus poreikį saugoti aplinką ne tik savo būsto prieigose, bet ir viešosiose erdvėse.

Gerokai priartėjus prie stovyklavietės darbų baigiamojo etapo, apie tai, kad privačiomis lėšomis kuriamas objektas viešiesiems interesams tenkinti, sužinojo tuometinis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras. Jam, kaip paaiškėjo vėliau, pasirodė, jog toks investuotojas, kuris asmenines santaupas naudoja bendram gėriui kurti, turi turėti daug „laisvų“ lėšų, todėl jį paspaudus galima turėti asmeninės naudos.

Tuo pretekstu buvo sukurptas prokuratūros ieškinys, neva valstybinės institucijos neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus vaikų stovyklavietei įkurti. Nesant pagrįsto įrodymo, kad kuri nors valstybinė institucija yra pažeidusi kokį nors teisės aktą, prokuratūros ieškinyje nebuvo pasiūlyta jokių priemonių teisinei taikai atkurti.

Nežiūrint to, byloje dėl kai kurių teisėjų lojalumo prokuroro korupciniams interesams ieškota dingsčių prokuratūros ieškinį tenkinti. Nenustačius teisės pažeidimų ir iš jų kildintinos kaltės, nešališkai savo funkcijas atliekantys teisėjai nesitaikstė su teisiniu nihilizmu ir procesą atnaujino, reikalaudami byloje išspręsti kaltės ir atsakomybės nustatymo klausimus.

Tačiau korupcinę atmosferą šalyje saugantys pareigūnai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutarties reikalavimų nevykdė. Bylai tęsiantis daugiau kaip 16 metų, nei prokuroras, nei jo sumanymą palaikę teisėjai kyšių negavo, tačiau vaikų stovyklavietės idėja buvo sužlugdyta. Tuo būdu naudos negavo niekas, o investuotojas patyrė apie milijono eurų vertės investicijos įšaldymo nuostolius.

Tačiau svarbu yra ir tai, kad keičiantis geopolitinei situacijai, Valstybinė teritorijų planavinmo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) iki šiol ieško būdų, kaip gauti kelis šimtus tūkstančių eurų valstybės biudžeto lėšų vaikų stovyklavietės statiniams ir įrenginiams sunaikinti bei buvusiam prieš du dešimtmečius kraštovaizdžiui atkurti, kai šitaip trūksta lėšų krašto gynybai.

Nors nėra žinoma, kaip pakryps mūsų santykiai su Rusija, atrodo, jog Inspekcijai labiau rūpi ne krašto gynyba, o aktyvus prisidėjimas prie to, kuo mums grasina Putino Rusija.

Ar tokį pareigūnų elgesį galima laikyti valstybiško mąstymo atveju?

Maža to, buvo atkreiptas Inspekcijos dėmesys, kad naikinant vaikų stovyklavietės statinius bei įrenginius, bus sunaikintos ir talpios (per 250 kv. m ploto) požeminės patalpos, tinkamos priedangai įrengti.

Tuo pagrindu Inspekcijai pasiūlyta taikos sutartis, kuriai teisines prielaidas sudaro po pakartotinio proceso atnaujinimo LAT primta galutinė ir neskundžiama 2021-03-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-281-378/2021, kuria pripažinti visi šio ginčo byloje iki tol priimti teismų sprendimai (nutartys) netekę teisinės galios. Deja, Inspekcija apie taikos sutartį pradės galvoti tik tuo atveju, jeigu teismas (byla perduota teisėjui Arūnui Dirvonui) tam duos išankstinį pritarimą.

Sveiku protu neįmanoma suprasti, kas skatina valstybės tarnyboje tariamai dirbančius asmenis veikti priešingai viešiesiems interesams.

Ką turėtume nuveikti, kad valstybės tarnyboje dirbtų valstybiškai mąstantys Lietuvos Respublikos piliečiai?

Kadangi tokia Lietuvos valstybingumo praktika tęsiasi jau pastaruosius dešimtmečius, peršasi išvada: Lietuva be konstitucinės reformos – Lietuva be ateities.

Įsibėgėja kairiųjų kryžiaus žygis prieš religines mokyklas

0

tiesos.lt

JAV ateinančių kelerių metų tema bus katalikiškų, žydų ir visų kitų religinių mokyklų, kurios bent šiek tiek tradicinę moralę susieja su tikėjimu, persekiojimas.

Demokratų įstatymų leidėjai, žiniasklaida, kairiosios ne pelno organizacijos ir liberalūs prokurorai puls, duos į teismą, nutrauks finansavimą ir galiausiai bandys panaikinti visas konservatyvias religines mokyklas, kurios nepriima jų moralės versijos.

Naujausia kovotojų prieš religiją agresija vyksta Niujorke, o Niujorko arkivyskupas įjungia pavojaus signalą.

Niujorko įstatymų leidėjai neseniai pasiūlė „antidiskriminacijos“ įstatymo projektą – Neviešo orumo visiems studentams aktą. Įstatymo projektas verstų privačias mokyklas perimti genderizmo ideologiją – naują įsitikinimų sistemą, teigiančią, kad berniukas tampa mergaite, kai su ja tapatinasi, ir atvirkščiai.

Visas katalikiškas mokymas grindžiamas tuo, kad vyrai yra vyrai, o moterys yra moterys – kad abi lytys yra viena kitą papildančios, visiškai lygios ir labai skirtingos. Įstatymai, kuriais siekiama priversti visas mokyklas laikytis genderizmo ideologijos, yra įstatymai, draudžiantis praktikuoti katalikybę.

Niujorko katalikų arkivyskupas kardinolas Teodoras Dolanas (Theodore Dolan) skambina pavojaus varpais. Įstatymo projektas galėtų nubausti katalikiškas mokyklas už vyriškosios giminės įvardžių vartojimą berniukui, kuris tapatinasi su mergaite, už reikalavimą, kad mokiniai vilkėtų tikrosios lyties uniformą, arba uždraudimą berniukams lankytis mergaičių rūbinėse ir varžytis mergaičių sporte.

Kardinolas Dolanas rašo: „Iš esmės jie sako mūsų šeimoms: jei jūs nepaklusite ir neįrašysite savo vaikų į mūsų valstybines mokyklas, mes primesime vyriausybinių mokyklų politiką jūsų mokykloms“.

„Antidiskriminacinės“ priemonės 2024 m. Niujorke nepraėjo, tačiau, kaip Dolanas rašo internetiniame žurnale Compact, „vis dėlto kažkas man sako, kad šio neteisingo įsibrovimo grėsmė greitai neišnyks“.

Jis teisus. Pasaulietinė liberali politinė valdančioji klasė tik didins atakų prieš religines mokyklas dažnumą ir intensyvumą.

Kartais šie užpuolikai tvirtins, kad vykdo „bažnyčios ir valstybės atskyrimą“, tačiau tai yra antireliginio fanatizmo priedanga. Jie seks mokyklas, kurios negauna vyriausybės pinigų arba net netiesiogiai negauna nė cento valstybės pinigų.

Paprastai užpuolikai tvirtina, kad jie neseka katalikybės ar krikščionybės, o tik tam tikrą ekstremistinį katalikų, krikščionių, žydų ar kitų ekstremistų pogrupį. Tai taip pat yra melas, ką matome iš žurnalistų, teigiančių, kad jie taikosi tik į krikščionis, tikinčius, jog jų teisės kyla iš Dievo, ir į katalikus, kurie yra atsidavę Švenčiausiajai Motinai.

Nereligingieji žiniasklaidoje ir vyriausybėje turėtų ginti religines mokyklas šio artėjančio kryžiaus žygio akivaizdoje.

Šaltinis: washingtonexaminer.com

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai keturiasdešimt penktoji (birželio 17) diena

0

Locked N’ Loaded 

📌 Senas ir ligotas karo nusikaltėlis (v. putinas) tęsia valymus „gynybos“ ministerijoje. Deklaruojama, kad pakeisti „gynybos“ ministro pavaduotojai turėtų sustiprinti ekonominį karo valdymą (su šiuo tikslu buvo paskirtas ir ministras), tačiau turbūt sutapimas, kad viena iš naujų pavaduotojų – seno ir ligoto karo nusikaltėlio giminaitė (galimai dukterėčia). Skaidrumu taip ir dvokia. 😀
📌 Ukrainos pajėgos dronais smūgiavo taikiniams Rostov prie Dono. Pranešama, kad sunaikinta pastotė, elektra aprūpinusi rusų karinius objektus. Taip pat, ukrainiečiai sėkmingai atakavo taikinius Belhorod, Voronezh ir Lypetsk srityse. Geras kabūm nugriaudėjo Novolypetsk metalurgijos ir traktorių gamyklose, kurios prisideda prie rusijos karinės pramonės.
📌 Agresorius su raketomis atakavo civilinius objektus Poltava mieste. Bent 9 žmonės sužeisti.
Žiūrim ką turim fronte.
📌 Kharkiv kryptis.
📍 Vovchansk. Tęsiasi mūšiai mieste. Rusai toliau įstrigę agregatų gamykloje, ukrainiečiai kontroliuoja dalį priartėjimo kelių ir su žeme lygina objektą. Okupantai bando iš apsupimo išlaisvinti objekte įstrigusias savo nedideles pajėgas (apie 200 – 300 karių), tačiau nesėkmingai. Pasitaiko, kad dėl šios situacijos kyla neadekvačiai optimistinės diskusijos – neva tai jau rusų operacijos sektoriuje pabaiga. Reikia pasakyti, kad mūšio mieste metu tokios situacijos nėra retos. Puolančiųjų pajėgų taktiniams vienetams kartais tenka kautis izoliuotiems. O besiginantys dėl gerai prišaudytos vietovės, galimybės slapta judėti pažįstama vietove (pvz. požeminės komunikacijos, pasidaryti praėjimai sienose ir pan.), netikėtai kontratakuoti ir įsitvirtinti pastatuose, geba blokuoti priekin bandančius judėti puolančiųjų vienetus. Esmė – kaip puolantieji sugeba dorotis su tokiomis problemomis. Žvelgiant į situaciją prie agregatų gamyklos, tai reikia pasakyti, kad veiksmas vyksta šiaurinėje miesto dalyje už upės Vovcha. Ši miesto dalis yra no mans land arba kontroliuojama rusų. Nuo gamyklos iki agresoriaus pozicijų – apie pusantro šimto metrų. Tad labai tikėtina, kad ukrainiečiai rusus atkirtinėja daugiausia ugnimi (artilerija, minosvaidžiai, dronai), vienetų ant žemės tikėtina nėra daug. Taigi ir pilno apsupimo galimai nėra. Apibendrinant – tai geras lokalus ženklas, kurį reikėtų paversti tendencija. Tačiau tai nereiškia, kad Ukrainos pajėgos be penkių minučių jau išlaisvino Vovchansk.
📍 Lyptsi. Abi pusės rengia lokalias atakas. Rusiški šaltiniai praneša apie sutelktas galingas Ukrainos pajėgas kontrpuolimui. Ar tai tik dar viena propagandinė antis apie „tris kaimo trobas puolusius milijonus fošystų ir didvyrišką kulkosvaidininko andriuchos gynybą“, ar iš tiesų ukrainiečiai ruošiasi judėti – pamatysime artimiausiu metu. Ukrainiečiams didžiausia problema išlieka ta pati – rusų aviacija ir jų mėtomi KAB‘ai. Kol kas jie gana nekliudomi daužo ukrainiečių pozicijas, tad jei Ukrainos pajėgos čia rengiasi judėti, reikės pritraukti daugiau oro gynybos.
📌 Luhansko kryptis.
📍 Kupjansk. Be esminių pakitimų.
📍 Lyman. Ukrainiečiai kontratakavo pietinio flango miškuose ir sugebėjo nustumti rusus apie 1 km į šiaurės rytus. Šis ruožas jau ne kartą ir ne du ėjo iš rankų į rankas. Apskritai, pietinis flangas yra tarsi ašaka rusų gerklėje – trukdo atakuoti Terny – Torske ruože, arba bandyti judėti Bilohorivka šiaurės rytuose, nes ukrainiečiai gali nuskausminti atakuojančių flangą bei išeiti į užnugarį. Ukrainos gynėjai tai puikiai supranta, todėl karts nuo karto šią ašaką grūda gilyn, taip suteikdami nemažai skausmo agresoriui. Kadangi šias pozicijas nėra lengva išlaikyti (rusai gali atakuoti iš dviejų pusių), tad nieko tokio jei po kurio laiko ukrainiečiai atsitrauks, bet tik tam, kad vėl po kažkurio laiko stuktelėtų agresoriui.
📍 Syversk. Rusai toliau bando atakuoti Rozdolivka – Vesele ruože, ukrainiečiai atsilaikė.
📌 Donecko kryptis.
📍 Chasiv Yar.
📎 Šiaurinis flangas. Rusai soc. tinkluose skelbia, jog jiems pavyko pasistūmėti prie Kalinivka, tačiau informacija nepatvirtinta.
📎 Centras. Agresorius pripažįsta, kad blokuoti rytinio Chasiv Yar rajono nepavyksta „dėl tam tikrų techninių problemų“. Šios problemos – tai kietai kontaktinėje linijoje besikaunantys ukrainiečių pėstininkai, iš kito kanalo kranto sėkmingai veikiančios ukrainiečių ugnies priemonės (artilerija, minosvaidžiai, dronai, PTRK) ir Ukrainos pajėgų galimybės per kanalą rotuoti bei aprūpinti pajėgas. Visgi ir ukrainiečiams padėtis išlieka sudėtinga.
📎 Pietinis flangas. Prieš kelias dienas išstūmę rusus iš pozicijų prie Klishiivka ukrainiečiai patys šių pozicijų užiminėti neskuba (tupėti apšaudomiems žemumoje ne pats gudriausias sprendimas), tačiau ir rusams neleidžia sugrįžti.
📍 Pokrovsk – Vuhledar.
📎 Šiaurinis flangas. Sunkios kautynės visoje kontaktinėje linijoje, ukrainiečiams pavyko atsiimti dalį no mans land prie Umanske, tačiau padėtis dinamiška.
📎 Centras. Be pakitimų.
📎 Pietinis flangas. Rusai skelbia užėmę Heorhiivka, tačiau kaip ir Kalinivka atveju, patvirtinimo nėra. Tiesa, okupantai nežymiai pasistūmėjo Krasnohorivka. Kiek ilgai čia Ukrainos gynėjai galės dar laikytis – sunku pasakyti.
📌 Zaporizhia kryptis.
Rusai bando toliau plėsti savo pozicijas į šiaurę nuo Staromayorske, ukrainiečiai apsigynė.
📌 Pietų kryptis.
Be pakitimų.

Susidorojimas su A. Naviu. Ko dar reikia, kad TS-LKD rinkėjas atsipeikėtų?

Prof.Vytautas Radžvilas

Politinė ištikimybė iš principo yra geras dalykas. Kaip ir žmogaus ištikimybė bei pareigos jausmas kitose gyvenimo ir santykių srityse. Tačiau absoliučiai akla ištikimybė yra baisi. Ji gali paversti nemąstančiu zombiu. Politikoje toks zombis bet kuriomis aplinkybėmis mechaniškai balsuoja už savuosius. Tai paprasčiausiai pavojinga valstybei.

Puikus karo dalykų ekspertas A. Navys paskutinę akimirką braukiamas iš TS-LKD kandidatų Seimo rinkimams sąrašo. Likus kelioms valandoms iki tą sąrašą patvirtinant TS-LKD Tarybai. Pareikalauta skubiai stoti į partiją arba būti išbrauktam. Akivaizdi provokacija, kurios motyvas toks pat aiškus.

Visa TS-LKD partija supranta, kad po rinkimų Seimo frakcija smarkiai susitrauks. O dabartiniai tos frakcijos nariai tai jaučia savo kailiu. Konkurencija dėl „praeinamos“ vietos sąraše – kaip vorų butelyje sambūvis. Vyksta nuožmi kova dėl vietos po parlamento saule. Visi puikiai supranta, kad kvalifikuotas, autoritetingas ir populiarus karo žinovas reitinguojant gali būti pakylėtas į gerokai aukštesnę, tai yra „seiminę“, kokiam nors partijos bonzai rezervuotą vietą.

sąraše liko į skandalą įsivėlusi M. Navickienė

O kad šioje partiją užvaldžiusioje nomenklatūrininkų grupuotėje mąstoma ir veikiama būtent klano principu, akivaizdžiai liudija tai, kad sąraše liko į skandalą įsivėlusi M. Navickienė. Kad ir kokie būtų galutiniai šios istorijos tyrimo rezultatai, kandidatus tvirtinančiai partijos vadovybei jau dabar turėtų būti aišku, kad neštis į sąrašą tokio skandalo „kraitį“ paprasčiausiai nevalia. Tai būtų neįmanoma jokioje nors kiek demokratiškoje ir skaidriai veikiančioje partijoje.

Tačiau TS-LKD įmanoma partijos nariams ir visuomenei demonstruoti tokį neįtikėtiną cinizmą ir vidaus perpuvimą. Toks perpuvimas nenukrito iš dangaus. TS-LKD puvo ne vienerius metus. Už tą puvėsį atsakingi ne tik aukštieji partijos funkcionieriai. Ne mažesnė kaltė krenta būtent lojaliesiems rinkėjams. Ne tik ateinantiems balsuoti kai lyja akmenimis, bet nepaisantiems jokių TS-LKD vadovybės klaidų, avantiūrų, nusikaltimų ir net Lietuvos valstybei ir jos nacionaliniam saugumui pavojingų sprendimų.

Matydami tokią aklą ir besąlygišką paramą šie funkcionieriai pamažu suprato ir galop patikėjo, kad jie – šventosios partijos karvės. Galinčios daryti ką tik užsimano, nes žinančios, kad už jas bus balsuojama ir jos bus išrinktos net jeigu Lietuva sugriūtų.

Po šio susidorojimo su A. Naviu belieka klausti: ko dar reikia, kad TS-LKD rinkėjas atsipeikėtų?

Nejaugi tam rinkėjui apraminti ir vėl užteks mestelėti nuodingą užuominą, kad šis absoliučiai lojalus Lietuvai karininkas kažkur ir kažkada kažkieno buvęs pastebėtas viena akimi bedirsčiojąs į Rytų ir Kremliaus pusę?

Stebėtis netektų, nes šioje partijoje tai būna paskutinis argumentas teisinant niekšybę, kai prie eliminuotojo prikibti niekaip kitaip nebūna įmanoma.

Tekstą skaitykite ČIA