2025-05-14, Trečiadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 263

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras paskelbė naujo sezono repertuarą: kas kitą pusmetį skambės LVSO koncertų salėje?

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pravėrė duris į 36-ąjį koncertų sezoną – jau galima įsigyti bilietų į naujojo sezono koncertus. Pasirinkti tikrai yra iš ko – rugsėjo–gruodžio mėnesiais naujojoje LVSO koncertų salėje skambės net 18 Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro repertuarinių koncertų.

Įspūdinga įžanga į naująjį sezoną – rugsėjo 20 d. skambėsiantis Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas, kuriame viešės svečiai iš Rygos. LVSO koncertų salėje pasirodys Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento, vieno ryškiausių šių dienų dirigentų pasaulyje Tarmo Peltokoski. Vilniuje Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras pristatys specialiai savo sezono atidarymui paruoštą programą.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras savo sezono pradžios koncertą surengs rugsėjo 27 d. Šįsyk jame skambės G. Mahlerio Antroji simfonija, dar žinoma „Prisikėlimo“ vardu, kurią kartu su G. Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks operos solistės sopranas Ieva Barbora Juozapaitytė, mecosopranas Justina Gringytė ir Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas).

Spalio 3–5 d. orkestras pakvies į F. Bajoro operos „Dievo avinėlis“ spektaklius Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Pernai scenos šviesą išvydusi opera lenkų muzikologo Krzysztofo Drobos įvertinta kaip viena geriausių praėjusio šimtmečio operų.

Spalio 18 d. į LVSO koncertų salės sceną pirmą kartą žengs ilgametis orkestro bičiulis, vienas žymiausių ir mylimiausių lietuvių pianistų Lukas Geniušas. Koncerte skambės M. K. Čiurlionio preliudai, aranžuoti simfoniniam orkestrui, M. Ravelio Koncertas fortepijonui kairei rankai ir L. van Beethoveno Penktoji („Likimo“) simfonija. Koncertui diriguos maestro G. Rinkevičius.

Spalio 25 d. klausytojų laukia vieno žymiausių lietuvių muzikos klasikų, Nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Felikso Bajoro jubiliejinis koncertas. Šia iškilia proga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kartu su sopranu Kamile Bonté LVSO koncertų salėje pristatys ryškiausių F. Bajoro kūrinių programą. Prieš koncertą klausytojų lauks susitikimas su kompozitoriumi F. Bajoru, kurį kalbins muzikologė Jūratė Katinaitė.

Lapkričio 8 d. skambės „Trigubas koncertas“, kuriame smuikininkas Dainius Puodžiukas, violončelininkas Povilas Jacunskas ir pianistas Aidas Puodžiukas atliks L. van Beethoveno Trigubą koncertą smuikui, violončelei ir fortepijonui. Antrojoje koncerto dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras grieš čekų kompozitoriaus B. Smetanos simfoninių poemų ciklą „Mano tėvynė“. Vakarui diriguos vienas iškiliausių šiandienos dirigentų Charlesas Olivieri-Munroe.

Lapkričio 15 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pakvies į koncertą „Didieji prancūzų romantikai“, kuriame viena ryškiausių lietuvių jaunosios kartos smuikininkių, šiuo metu Londono Karališkajame muzikos koledže studijuojanti Ugnė Liepa Žuklytė atliks smuiko repertuaro perlus – prancūzų romantikų C. Saint-Saënso ir E. Chaussono kūrinius, o vakarą vainikuos C. Saint-Saënso meninės karjeros viršūnėje parašyta Trečioji simfonija. Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dirigavimo katedros vedėjas prof. Dainius Pavilionis.

Lapkričio 22 d. savo kalendoriuose turėtų pasižymėti fortepijono muzikos mylėtojai – į Lietuvą atvyksta Kanadoje gyvenantis ukrainiečių kilmės pianistas Dmitrijus Levkovičius. Lietuvos publikai pianistas šįsyk paruošė L. van Beethoveno koncertą fortepijonui. Antrojoje koncerto dalyje skambės vienas žymiausių didžiojo prancūzų romantiko H. Berliozo kūrinių – „Fantastinė simfonija“. Vakarui diriguos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyr. dirigentas Ričardas Šumila.

Lapkričio 29 d. LVSO koncertų salėje laukia tikras desertas chorinės muzikos gerbėjams – didingoji vokiečių kompozitoriaus C. Orffo sceninė kantata „Carmina Burana“. Vieną žymiausių chorinės muzikos kūrinių pasaulyje atliks operos solistai Lauryna Bendžiūnaitė, Algirdas Bagdonavičius, Modestas Sedlevičius, Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro G. Rinkevičiaus.

Aidas Puodžiukas, Dainius Puodžiukas, Povilas Jacunskas.

Ateinantį koncertų pusmetį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras turi naujienų ir mažiausiems savo klausytojams – lapkričio 30 d. 12 val. jų laukia naujas projektas „Istorija apie drambliuką Babarą“. Ypatingame koncerte visai šeimai LVSO koncertų salė pavirs tikrų tikriausiomis muzikinėmis džiunglėmis. Šimtai mažų ir didelių gyvūnų rinksis pasiklausyti įkvepiančios istorijos apie drambliuką Babarą, turėjusį palikti savo namus ir įsikūrusį Paryžiuje. LVSO koncertų salėje istoriją pasakos pianistas Gintaras Januševičius kartu su Egidijaus Kavecko diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.

Lapkričio 30 d. 19 val. mušamųjų virtuozas Pavelas Giunteris kviečia į įspūdingą jubiliejinį koncertą kartu su legendiniais perkusijos meistrais „Giunter Percussion“, fagotininku Andriumi Puplauskiu, trimitininku Algirdu Januševičiumi ir kameriniu ansambliu „The New Baltic Sound Quartet“. Pernai debiutavęs kvartetas vienija vienus ryškiausių Baltijos šalių muzikos atlikėjų: smuikininkę Dalią Dėdinskaitę, violončelininką Glebą Pišniaką, perkusininkus P. Giunterį ir Guntarą Freibergą.

Gruodžio 11 d. koncertą „Žiemos vitražai“ surengs Karoliniškių muzikos mokyklų kolektyvai, gruodžio 20 d. šv. Kalėdas pasitikti pakvies Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ chorai.

Gruodžio pabaigoje klausytojų laukia tradicinė šventinių koncertų savaitė, kurioje – net du nauji projektai. Gruodžio 26 d. Ieva Barbora Juozapaitytė ir Karolis Kašiuba klausytojams dovanos gražiausias operų arijas. Gruodžio 27 d. skambės klausytojų mylimos „Roko baladės“ su Povilu Meškėla, Česlovu Gabaliu ir Jeronimu Miliumi. Gruodžio 28 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras klausytojams pristatys naują savo projektą „Šventiniai chorai“, kuriame žymiausius pop klasikos hitus atliks gospel choras „Vilnius Voices“ ir Vilniaus šv. Jonų bažnyčios gospel choras „Gospeljonai“ (vad. Kristina Žaldokaitė). Gruodžio 29 d. klausytojai galės išgirsti legendinę „The Queen Symphony“, o gruodžio 30 d. – su Ieva Prudnikovaite, Ona Kolobovaite ir Česlovu Gabaliu persikelti į žymiausių lietuviškų miuziklų ir filmų pasaulį. Naujųjų metų vakarą vainikuos koncertas „Viva la Diva“, kuriame Ieva Prudnikovaitė, Ona Kolobovaitė ir Evelina Sašenko atliks žymiausius pasaulinio garso pop muzikos deivių hitus. Šventiniams koncertams diriguos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro naujo koncertų sezono bilietus platina Bilietai.lt. Orkestro generalinis rėmėjas – „Embank“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.

Ieva Bačiulytė

LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
www.lvso.lt; https://www.facebook.com/LVSO.LSSO/

Birželio 23-iosios Sukilimo metinės!

Birželio 22 d., šeštadienį,bus minimos 1941 m. Birželio 23-iosios Sukilimo metinės.

Kviečiame dalyvauti minėjimo renginiuose:

Vilniuje

Lukiškių aikštėje – 10.30 val.

Platesnė informacija žemiau kvietime.

Žemaitijoje
Žygis aplankant laisvės kovų vietas, Lūšės mūšio vietą Mažeikių raj. (Pikeliai – Lūšė, 8 km.). Birželio 22 d., šeštadienį, pradžia 12 val. Pikeliai, Tvenkinio g. 3. Tikslesnė informacija – taip pat žemiaiu.

.

Žygis aplankant laisvės kovų vietas, Lūšės mūšio vietą Mažeikių raj.

Renginį organizuoja mūsų partietis Kęstutis Sidabras ir NS Šiaulių skyrius.
Tikslesnė informacija – https://www.facebook.com/events/1503872850480366

 

 

Vilniaus senajame teatre premjera – „Atsivertėlis. Grafas Potockis iš Vilniaus“

Rež. Jonas Vaitkus. Spektaklio Atsivertėlis. Grafas Potockis iš Vilniaus. Nuotr. Lauros Žaliauskaitės

Vilniaus senajame teatre birželio 15, 16 d. įvyko spektaklio „Atsivertėlis. Grafas Potockis iš Vilniaus“ pagal Šolomo Zelmanavičiaus pjesę premjera. Spektaklio meno vadovas – Jonas Vaitkus, režisierius – Albertas Vidžiūnas. Spektaklyje atsiveria Vilniaus žydiškasis pasaulis, kalbos grumiasi, stumdosi – it jau kadai išnykusio Vilniaus gatvėse, tarsi liudydamos jau dingusią civilizaciją. Grafas Potockis pereina iš krikščionybės į judėjų tikėjimą ir už tai pasmerkiamas mirti ant laužo. Ko verta tokia auka ir ką tai reiškia šiandien – mirti už įsitikinimus?

Tai paskutinė ir ilgai laukta VST premjera šį sezoną. Spektaklis rodomas lietuvių, rusų, jidiš kalbomis su titrais.

Kas tas Lietuvos teatro iki šiol neatrastas litvakas Šolomas Zelmanavičius?

Šolomas Zelmanavičius (1898–1941?) – Vilniuje gimęs dailininkas, rašytojas, dramaturgas, scenografas, spalvinga tarpukario Kauno bohemos asmenybė, nepelnytai primirštas, sudėtingo likimo. Tarpukario Lietuvos žurnalistai rašė ne tik apie Š. Zelmanavičiaus kūrybą, bet ir jo nuotykius – dailininkas buvo išskirtinė asmenybė Kauno bohemos gyvenime.

Š. Zelmanavičius Kaune dirbo dekoratoriaus padėjėju Valstybės teatre, kūrė dekoracijas spektakliams, kostiumus Kauno hebrajų teatrui, surengė dvi didžiules personalines parodas, buvo labai produktyvus, ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu daug eksperimentavo, studijavo impresionizmo, primityvizmo, kubizmo, ekspresionizmo ir fotografijos teikiamas raiškos galimybes. Dėl įvairiapusės veiklos, parodų, nuotykių, draugiškumo ir atvirumo jį puikiai pažinojo Kauno visuomenė, ypač teatro ir dailės publika. Deja, Holokaustas atėmė dailininko gyvybę, nutraukė jo meninę veiklą. Manoma, kad Šolomas ir jo žmona Brocha greičiausiai buvo nužudyti 1941 m. Kauno gete, nes tolesnių žinių apie juos nerasta.

Už įsitikinimus sudegintas ant laužo

,,Atsivertėlis. Grafas Potockis iš Vilniaus“ – tai Jono Vaitkaus sceninė vizija pagal Š. Zelmanavičiaus dramatinę legendą ,,Ger cedekas. Grafas Potockis iš Vilniaus“, dailės darbus, žydų kultūros rašytinius ir sakytinius šaltinius. Š. Zelmanavičiaus pjesė jidiš kalba („Ger cedek. Vilner graf Potocki“) labai nedideliu tiražu išėjo 1934 m. Kaune. Ger cedekas – tai hebraiškas terminas, reiškiantis prozelitą teisuolį, į judėjų tikybą perėjusį žmogų, atsivertėlį.

Atsivertėlis Grafas Potockis – iš dalies istorinis asmuo, prieš 275 metus už įsitikinimus Vilniuje sudegintas žmogus. Pjesei Š. Zelmanavičius pritaikė seną žydų legendą apie judaizmą priėmusį turtingą krikščionių jaunuolį, kuri tapo neatskiriama ne tik Vilniaus, bet ir visos Rytų Europos žydų folkloro dalimi. Yra keletas užrašytų legendos pasakojimų, tačiau esminis pasakojimo motyvas per amžius išliko toks pat – tragiškai susiklosčiusi kilmingo krikščionio, kuris dėl žydų tikėjimo išsižada ne tik turtų ir socialinio statuso, bet ir gyvybės, lemtis.

Spektaklyje labai aiškūs keli sluoksniai: Grafo Potockio ir Juditos meilės bei Grafo dvilypumo (jame gyvena dvi sielos) drama, kurią lydi ryškus noras apsivalyti, atgailauti už nuodėmes, siekti tyrumo. Grafas yra tiesos ieškantis žmogus, išpažintis tampa nuolat šį žmogų lydinčiu leitmotyvu. Ugnis apvalo geriausiai, tačiau šiuo atveju ugnis – budelis, bausmė.
Ar dar galime ir verta mirti už įsitikinimus? Kur riba tarp pasiaukojimo, fanatizmo ir naivumo? Ir apskritai, ar švaros, kuklumo, saiko siekis neprieštarauja šiandien vyraujančiai „gero gyvenimo“ ideologijai?

Jonas Vaitkus: „Pjesėje ryškus dviejų pradų – žmogiškojo ir žmogėdriškojo – apnuoginimas“

Spektaklio meno vadovas Jonas Vaitkus, į teatrą beveik po 100 metų atvedęs dramaturgą Š. Zelmanavičių: „Jam dailės neužteko, matyt, norėjosi išrėkti labai rimtą dalyką – kad religijos giminingos. Tikėjimas turi bendrą savybę – Meilę. Ir neskatina žiaurumo. Tikėjimas skatina būti kariu, gynėju, bet ne užkariautoju. Šios medžiagos niekas ir nenorėjo atrasti – ji pavojinga. Viskuo.“

J. Vaitkus paklaustas, kuo įkvepia ši unikali medžiaga, atviravo: „Pirmiausia – religijų, tikėjimo svarba. Nuo to, kaip žmogus giliai priima tikėjimą, galima pamatyti jo esmę. Jei dėl tikėjimo žmogus gali ką nors paaukoti, gal net save, savo gerovę, tuomet supranti, kad jis neveidmainiauja, nes tikėjimas suteikia jėgų. Negaliu teigti, tas jo tikėjimas – teisingas ar geras. Š. Zelmanavičiaus pjesėje susiduria du tikėjimai – hebrajiškas ir krikščioniškas. Abiejuose tikėjimuose yra daug sąlyčio taškų, jei juos gerbi ir girdi. Man atrodo, pjesė išreiškia dviejų pradų – žmogiškojo ir žmogėdriškojo – apnuoginimą. Neturėkite iliuzijų, kad jumyse to žvėries nėra.“

Daugiakalbiškumas, Vilniaus žydiškasis pasaulis

Š. Zelmanavičius pjesėje kuria spalvingą Vilniaus žydiškąjį pasaulį, atskleidžia žydų istoriją, religiją ir tradicijas. Ypatingą vaidmenį Š. Zelmanavičius skiria Vilniaus Gaonui, nors pats herojus pjesėje ir nepasirodo.

Pjesė parašyta sodria, gyva, emocinga kalba, joje gausu hebrajų kalbai ir litvakų tarmei būdingų žodžių ir posakių. Siekiant išlaikyti kuo daugiau autentiškumo ir perteikti kalbos spalvingumą tekste neverčiami kai kurie žydų kultūrinių ir religinių realijų pavadinimai.

Spektaklio Atsivertėlis. Grafas Potockis iš Vilniaus repeticijos akimirka. Nuotr. Lauros Žaliauskaitės.

Spektaklyje kalbos (jidiš, lietuvių, rusų, hebrajų) grumiasi, stumdosi – it jau kadai išnykusio Vilniaus gatvėse, tarsi liudydamos jau dingusią civilizaciją.

Režisierius Albertas Vidžiūnas: „Tėvų atminimui sukurta Š. Zelmanavičiaus pjesė apie atsivertėlį Grafą Potockį siekia apčiuopti esminius, lemtingus religinio tikėjimo motyvus. Gyvybingose, spalvingose bei misticizmo kupinose scenose dramatiškai pristatomos veikėjų būsenos, o tragiška kilmingojo, kuris vardan tikėjimo visko išsižadėjo, lemtis išryškina visuomenės nerimą, žiaurumą ir kartu didelį dievobaimingumą.“

Aktorius Maksimas Tuchvatulinas: „Koks jausmas, kuomet tave sudegina ant laužo?“

Pagrindinis Grafo Potockio vaidmuo patikėtas aktoriui Maksimui Tuchvatulinui: „Ką man reiškia Potockio vaidmuo? Tokiame spektaklyje pagrindinis vaidmuo tenka pirmąkart. Tai mane jaudina. Laukia didelė atsakomybė. O vaidmuo nėra labai sudėtingas. Viskas sukasi aplink Potockį, nors pats Potockis vaidina gana nedaug. Su Vaitkumi dirbu ne pirmą kartą, man patinka, kaip jis tą daro. Kaip jis užpildo kiekvieną sceną, įpučia jai gyvybę. Džiaugiuos, kad manim patikėjo ir pasitikėjo.“ Aktorius, paklaustas, koks jausmas, kuomet tave sudegina ant laužo, kad ir scenoje, tik juokavo: „Kol kas šios scenos dar nerepetavome…“

J. Vaitkus kalbėdamas apie aktoriaus pasirinkimą pažymėjo, jog vertina aktoriaus jaunystę, teigiamą naivumą ir nuoširdumą ir tai, kad M. Tuchvatulinas neturi absoliučios profesinės patirties, kuri žmogų paprastai ištvirkina.

Platus kūrybinis arsenalas

Spektaklyje vaidina didžioji Vilniaus senojo teatro trupės dalis. Scenografijos ir šviesų dailininkas – Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė, kompozitorė – Rita Mačiliūnaitė, choreografė – Leokadija Dabužinskaitė, projekcijų autoriai – Agnė Marcinkevičiūtė, Artūras Šimonis, Darius Budrys. Neapsieita ir be žydų kultūrą išmanančių konsultantų – gelbėjo Lara Lempertienė, Vilma Gradinskaitė.

Scenografijoje, vaizdo projekcijose naudojami Š. Zelmanavičiaus darbai, pjesės iliustracijos, archyvinės nuotraukos. Pasak J. Vaitkaus, spektaklyje visomis išgalėmis vengta išorinio dekoratyvumo, o dirbant su istorine medžiaga dažnai esama šio pavojaus.

Spektaklyje itin svarbus muzikinis sluoksnis. Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė: „Skaitant pjesę mintyse iškart suskambo keletas muzikinių temų: žinojau, kad norėsiu girdėti gyvą violončelę, dainuojančius bei muzikaliai kalbančius aktorius. Grafo dvilypumas iri sielų, kaip personažų, buvimas scenoje padiktavo ir vieną iš komponavimo priemonių – vienu metu skamba gyvi ir iš anksto įrašyti balsai. Tai ketvirtas spektaklis, kurį kuriu su J. Vaitkumi, visuose nevengiame dainuojamųjų numerių. Režisieriaus pasitelktas daugiakalbystės principas muzikai ir aktorių vokaliniams numeriams suteikė daugiau galimybių, nes daugiakalbystė – ne tik stiprus draminis, bet ir muzikinis aspektas.“

Jolanta Rimkutė: „Pagrindiniai mūsų skirtumai ne kostiumuose, o galvose, tikėjime“

Kostiumus spektakliui kūrė dailininkė Jolanta Rimkutė: „Man buvo iššūkis, nes veiksmas vyksta XVIII a. vidurio Lietuvoje, žydų bendruomenėje. Reikėjo išsiaiškinti, kaip to meto miestelėnai, lietuviai ir žydai rengėsi, tad teko skaityti daug literatūros. Nors esu kūrusi daug istorinių kostiumų, toks konkretus LDK laikotarpis buvo naujiena. Turėjau susipažinti su laikmečiu ir tik tada daryti sprendimus. Trupė didelė, todėl reikėjo rasti sprendimus, kaip tą patį aktorių greitai transformuoti į kitą personažą. Tai – vienas iš didžiųjų šio pastatymo iššūkių. Tik bendradarbiaujant su scenografu ir režisieriumi, žinant istorinį kontekstą, pjesės turinį, galima turėti savo viziją ir nuspręsti, ką norisi perteikti.“

J. Rimkutė pažymėjo, kad pagrindiniai mūsų skirtumai nėra kostiumuose, o mūsų galvose, tikėjime, žmonių išvaizda pernelyg nesiskiria, esminiai skirtumai slypi tikėjime. Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės rengiasi labai panašiai, bet yra labai skirtingų įsitikinimų.

Kostiumų dailininkė pasidžiaugė, jog J. Vaitkus leidžia nežinoti visko iki galo, o tai suteikia teatrui stebuklo jausmą. Teatras yra stebuklų vieta, daug kas gimsta paskutinę savaitę prieš premjerą. Tai paskutinė ir ilgai laukta VST premjera šį sezoną. Spektaklis rodomas lietuvių, rusų, jidiš kalbomis su titrais.

Jungtinėje Karalystėje krikščionybė puolama, teigia ataskaita

0

laikmetis.lt

Naujoje ataskaitoje įspėjama, kad krikščionybė Jungtinėje Karalystėje yra „marginalizuojama“, o į krikščionių tikėjimą išpažįstančius asmenis žiūrima „su panieka“.

Ataskaitą parengusi organizacija „Voice for Justice UK“ (liet. „Balsas už teisingumą JK“) teigia, kad krikščionys, kurių įsitikinimai prieštarauja vyraujančiai LGBT ideologijai, „dažniausiai yra puolami”.

Ataskaita parengta remiantis 1562 JK krikščionių, dalyvavusių apklausoje, atsakymais apie jų patirtį, susijusią su netolerancija ar diskriminacija šalyje.

Tik maždaug pusė respondentų (53 proc.) teigė, kad jaučiasi laisvi sakyti, ką galvoja socialiniais klausimais, o tarp jaunesnių nei 35 metų amžiaus žmonių tokių buvo 38 proc.

Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų teigė patyrę priešiškumą ar patyčias dėl to, kad kalbėjo apie savo religinius įsitikinimus, o tarp jaunesnių nei 35 m. amžiaus žmonių šis skaičius išaugo iki 61 proc.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai (78 proc.) nemano, kad religinė diskriminacija vertinama taip pat rimtai, kaip ir kitos diskriminacijos formos.

„Dažnai respondentai manė, kad į kitų religijų diskriminaciją buvo kreipiamas dėmesys, tačiau buvo ignoruojama krikščionių tikėjimo diskriminacija“, – teigiama ataskaitoje.

Stengiamasi atsižvelgti į kitų religijų atstovų įsitikinimus ir jų neįžeisti, tačiau krikščionių tikėjimo atstovams toks pat dėmesys nebuvo skiriamas.

Tai neseniai buvo pastebėta kalendoriuje, kurį savo savanoriams išleido National Trust (liet. Nacionalinis fondas). Į jį buvo įtraukti Id al Fitras, Ramadanas, Divali (ind. Diwali) ir net LGBT+ istorijos mėnuo. Tačiau Kalėdos ir Velykos nebuvo įtrauktos.

„Daugelis mūsų respondentų pastebėjo, kad stengiamasi atsižvelgti į kitų religijų atstovų įsitikinimus ir jų neįžeisti, tačiau krikščionių tikėjimo atstovams toks pat dėmesys nebuvo skiriamas.“

Nepaisant to, dauguma krikščionių (78 proc.) jautėsi patogiai kalbėdami apie savo tikėjimą ir įsitikinimus, nors ketvirtadalis teigė, kad darbe jaučia poreikį juos slėpti, o tarp jaunesnių nei 35 m. amžiaus žmonių šis skaičius išaugo iki trečdalio.

Pusė visų respondentų teigė, kad jų darbo ar studijų vietoje apie tikinčiuosius vyrauja neigiami stereotipai.

Jaunas studentas katalikas pasakojo, kad dauguma jo universiteto draugų jį „atstūmė“ dėl pažiūrų, pasisakančių už gyvybę.

„Sužinoję apie tai, jie ėmė abejoti, „ar moralu su manimi draugauti“, ir daugelis jų nusprendė nedraugauti“, – sakė jis.

Vienas respondentas pasakojo, kad, dirbdamas vietos taryboje, patyrė „daug atstūmimo ir pašaipų“, o kitas buvęs vietos valdžios institucijos darbuotojas teigė, kad jų taryba „labai palaikė LGBT, bet nepalaikė alternatyvių pozicijų“.

Buvęs NHS (Nacionalinės sveikatos tarnybos) darbuotojas teigė, kad „kaip krikščionis dažnai būdavau ignoruojamas (atstumiamas) arba išjuokiamas dėl savo įsitikinimų“ darbo vietoje, o kitas respondentas pasakojo apie „pamatuotą hierarchijos spaudimą skatinti LGBT klausimus“.

Ataskaitoje teigiama: „Nors saugomų požymių sąraše neturėtų būti hierarchijos, tai prieštarauja tikrovei. Atrodo, kad egzistuoja hierarchija, kurios viršuje yra LGBT+, o šiek tiek žemiau – etninė priklausomybė.“

Parlamento narys Nickas Fletcheris (Nikas Flečeris) teigė: „Krikščionybė yra daugelio vertybių, kurias laikome savaime suprantamomis, pagrindas. Jei ne krikščionybė, mūsų tolerancija, įvairovė, sąžinės laisvė ir meilė artimui taptų praeitimi.“

„Šią ataskaitą reikia plačiai išplatinti žmogiškųjų išteklių srityje dirbantiems asmenims, atsakingiems už švietimą, taip pat darbdaviams, Bažnyčios vadovams, valstybės tarnautojams ir už politikos formavimą atsakingiems asmenims.“

„Mes visi turime atsibusti ir suvokti, kad mūsų visuomenėje vyksta išpuolis prieš krikščionybę, kol jis nevirto dar grėsmingesniu reiškiniu. Ši ataskaita yra svarbus žingsnis skelbiant pavojaus signalą.“

„Voice for Justice UK“ direktorė Lynda Rose (Linda Rauz) teigė, kad ataskaitos išvados „kelia nerimą“.

„Krikščionybė yra Britanijos visuomenės pagrindas, ja grindžiama mūsų tolerancija ir įvairovės priėmimas. Tačiau mūsų apklausa rodo, kad JK krikščionys tiek darbo vietoje, tiek visuomenėje vis dažniau patiria diskriminaciją ir atskirtį“, – kalbėjo ji. „Visuomenė tapo krikščionybei priešiškos ideologijos auka. Tai prieštarauja mūsų įstatymams. Jei norime išsaugoti savo toleranciją ir laisvę, turime apsaugoti pačią krikščionybę.“

Ataskaita parengta reaguojant į Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis observatorijos atliktą tyrimą, pagal kurį Jungtinė Karalystė pateko į penketuką blogiausių Europos šalių, kuriose įvykdomi nusikaltimai prieš krikščionis iš neapykantos.

Praėjusį mėnesį JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija (USCIRF) papriekaištavo keletui Europos vyriausybių, kurios „taikėsi į asmenis už taikią religijos raišką“, įskaitant JK dėl elgesio su už gyvybę pasisakančia savanore Isabel Vaughan-Spruce (Izabele Vogan Sprius), kuri kelis kartus buvo apkaltinta už tai, kad tyliai meldėsi šalia abortų klinikų.

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai keturiasdešimt aštuntoji (birželio 20) diena

0

Locked N’ Loaded 

📌 Ukrainiečiai toliau talžo agresoriaus degalų gamybos ir laikymo infrastruktūrą. Jau sunku suskaičiuoti kelintą kartą buvo atakuota Afipsky degalų perdirbimo gamykla Krasnodar srityje. Taip pat, Ukrainos pajėgos smūgiavo degalų saugyklai prie Tambov. Maža to, vėl yra daužomi rusų objektai okupuotoje teritorijoje. Antai, sprogimai fiksuojami Mariupol, Shkadovsk ir Chauda. Iš pastarosios vietovės rytiniame Kryme nuolat yra leidžiami agresoriaus Shahed dronai ir raketos, tad belieka viltis, kad šis smūgis ne paskutinis mažinant okupantų galimybes atakuoti Ukrainos miestus.
📌 Agresorius surengė dar vieną kompleksinę ataką prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Smogta 36 ugnies priemonėmis, iš jų 32 ukrainiečiai eliminavo. Numušti visi 27 Shahedai, visos 4 raketos Kh101/Kh555 ir viena iš dviejų Kh59. Tačiau visos 4 balistinės Iskander M raketos praėjo. Fiksuojami elektros energijos sutrikimai Vynitsa, Dnipro, Donetsk srityse. Šiais veiksmais agresorius toliau aktyviai ruošiasi žiemai. Neabejotina, kad pirminis tikslas – sugriauti Ukrainos energetinę infrastruktūrą ir taip pakirsti ukrainiečių valią priešintis. Tačiau neatmestina, kad vienas iš tikslų yra, kad Vakarų pagalba būtų išbalansuota verčiant ją rinktis tarp pagalbos civiliams (pvz. atstatyti energetinę infrastruktūrą, generatoriai, įvairi kita humanitarinė pagalba ir pan.) ir karinės paramos.
📌 Agresoriaus karo propagandistų teigimu, pirmą kartą istorijoje Lyptsi buvo numesta FAB3000 koreguojama bomba. Šią informaciją patvirtina ir ukrainiečiai: https://t.me/zloyodessit/21990. Rusai jau kurį laiką bandė ją pakabinti ant Su34. Teoriškai, šis bombonešis gali nešti 4 tonas, tačiau problema buvo bombos gabaritai ir ją laikysiančių mechanizmų tvarumas. Neatmestina, kad okupantai šią problemą išsprendė, nebent kaip nešėjas buvo panaudotas strateginis bombonešis Tu22 M3. Tačiau šių orlaivių kilimą Ukrainos žvalgyba įdėmiai seka ir jų pasirodymas netoli kontaktinės linijos tikrai neliktų nepastebėtas. Bomba labai galinga (bendras svoris apie 3 t., iš kurių 1,2 t. sprogstamosios medžiagos). Vaizdo įraše matosi, kad rusiškais standartais pataiko visai tiksliai. Tai ateityje gali tapti rimta problema ukrainiečiams. Pirmas receptas gana paprastas – daugiasluoksnė oro gynyba, dengianti vienetus kontaktinėje linijoje ir gynybos gilumoje. Tiesa, neatmestina, kad antraeilis tokio triukšmingo rusų pasirodymo tikslas gali būti siekis bandyti išvilioti modernias vakarietiškas oro gynybos sistemas (Patriot, NASAMS ir pan.) tam, kad jas sunaikinti.
Žiūrim ką turim fronte.
📌 Kharkiv kryptis.
Vovchansk ir Lyptsi sektoriuose tęsiasi sunkūs mūšiai, kontaktinėje linijoje be pakitimų.
📌 Luhansko kryptis.
📍 Kupjansk. Tęsiasi rutininiai susidūrimai šiauriniame flange bei Tabaivka – Berestove ir Raihorodka ruožuose.
📍 Lyman. Rusams pavyko pasigerinti savo situaciją šiauriniame flange (į pietus nuo Makiivka). Taip pat, rusai bando pasistūmėti Terny – Torske ruože, tačiau ukrainiečiai ir toliau išlaiko pozicijas. Visi šie veiksmai – tai bendro agresoriaus sumanymo dalis nustumti Ukrainos gynėjus už Zherebec upės.
📍 Syversk. Okupantai atnaujino atakas prie Rozdolivka, kontaktinėje linijoje be pakitimų.
📌 Donecko kryptis.
📍 Chasiv Yar.
📎 Šiaurinis flangas. Rusai toliau intensyviai spaudžia ukrainiečius prie Kalynivka, tačiau pasiekti kanalą ir ten įsitvirtinti jiems nepavyksta: https://t.me/DeepStateUA/19732.
📎 Centras. Be pakitimų.
📎 Pietinis flangas. Vakar pasistūmėjęs link Toretsk, agresorius bando pasinaudoti situacija ir ėmė pulti piečiau – bando pasiekti Niu Jork. Mūšis tęsiasi.
📍 Pokrovsk – Vuhledar.
📎 Šiaurinis flangas. Ukrainiečiams pavyko susigrąžinti dalį vakar prarastų pozicijų prie Oleksandropil. Sunku pasakyti, ar tai atgrasys agresorių nuo jo tolimesnės operacijos Toretsk link, tačiau vis tiek žinia maloni.
📎 Centras. Rusai tęsia atakas link Karlivka, bandydami išplėsti savo pozicijas į šiauriau esančias aukštumas. Taip pat, Ukrainos gynėjams nelengva padėtis klostosi ir prie Nevelske. Nepaisant visų sunkumų ukrainiečiai išlaiko pozicijas.
📎 Pietinis flangas. Labai sunkios kautynės vyksta Krasnohorivka, Paraskoviivka bei pietiniame flange.
📌 Zaporizhia kryptis.
Aktyvūs susidūrimai fiksuojami Robotyne pleište ir Staromayorske šiaurinėse prieigose, kontaktinėje linijoje kol kas be esminių pakitimų.
📌 Pietų kryptis.
Agresorius savo telegramose skelbia, neva jam pavyko atkurti pranašumą artilerijos srityje, tačiau yra niuansų. 🙂 Vis dar neišspręsta rusų problema – Ukrainos elektroninė kova (EW). Teigiama, kad ukrainiečiai labai efektyviai blokuoja okupantų radijo ryšį. Taip pat, labai tikėtina, kad minėtos EW priemonės gana sėkmingai sodina rusų dronus, kas neleidžia jiems išnaudoti deklaruojamo atkurto pranašumo artilerijos srityje.

Edvardas Čiuldė. Pasjanso dėlionių dėl eurokomisaro posto niuansai

0

Į žurnalistės prašymą interviu su Gitanu Nausėda metu konkrečiai ir trumpai atsakyti – ar prezidentas pritars Gabrielius Landsbergio kandidatūrai į eurokomisaro postą, anas ėmė ir išpyškino, kad mato geresnių pretendentų.

Ar girdėjote, kaip tada iškart nustojo dainuoti kranai, čiulbėti paukščiai, šlamėti medžių lapai, visiškai nuslopo ir jau nebesigirdėjo planetų sukimosi girgždesio, netgi pelytė tamsiame urvelyje, pakėlusį savo snapelį, nustojo krebždėti, staiga visoje šalyje įsivyravus mirtinai tylai?

Tikriausiai taip ir turėtų skambėti tiesos akimirka, nors niekam nėra jokia paslaptis, kad jau netrukus išgirsime kraupų kiaulių choro žviegimą ir dantų griežimą.

Kai dabar jau žinome šį interviu pasažą, tikriausiai daugumai iš mūsų atrodo, kad kitokio pasirinkimo prezidentas neturėjo bent jau ta prasme, jog kitoks atsakymas būtų skaudžiai nuvylęs pilietinę visuomenę, jeigu tokia Lietuvoje yra. Tačiau vis tik džiugu, kad anas nebandė išsivartyti, užkalbėti dantį dėl šventos ramybės, o tai ir yra tiesos momentas, ne kitaip. Ko vertas būtų toks prezidentas, kuris dėl šventos ramybės nusileistų niekšų šantažui ir tarpininkautų princo užgaidų tenkinimo politinės kultūros įsivyravimui Lietuvos padangėje?

Kaip atrodo, Prezidentūra prarastų bet kokį veiksnumą, jeigu nebūtų apgintas ir išsaugotas prezidento orumas, o dėl to didesniu ar mažesniu laipsniu yra atsakingas ir pats prezidentas, ar ne?

Kas be ko, visokie maldeikiai, juknevičienės, vyšniauskai dar tikriausiai ilgai žvygaus, bandydami įpiršti įvaizdavimą, kad prezidentas Nausėda privalėjo suturėti savo ambicijas vardan Lietuvos interesų ir visos šalies naudos, nors, manding, niekas iš jų taip ir nesugebės niekados paaiškinti sveiko proto žmogui – kokia ta didžioji nauda Lietuvai kyla iš Gabrieliaus Landsbergio, išskyrus nebent tą grynai partinį interesą, kad su jo pavarde dabartinės konfigūracijos konservatorių partijos gretose yra siejamas drausminančios konjunktūrinio prisitaikymo subkultūros suvešėjimas? Kas galėtų suabejoti, kad labiausiai, įsmeigę kiaulės akis, žvygaus ir reikalaus iš Nausėdos pasiaukoti dėl jaunojo Landsbergio ir vadinamųjų konservatorių naudos tie politinio tvarto veikėjai iš rinktinio pašlemėkų rato, kurie ką tik darė viską, nesirinkdami priemonių, kad sunaikintų prezidentą Nausėdą iki paskutinio jo siūlelio, dergė, niekino žemino iš esmės niekuo dėtą žmogų (kitaip nebuvo įrodyta) su nežmogiško įtūžio užsidegimu.

Pabandykime įsivaizduoti, kad istorijos analuose apie dabartinį momentą bus parašyta, kad tuomet valdė kiaulių banda, pagatava gyvą žmogų suėsti.

Edvardas Čiuldė

Norite tikėkite, norite ne, bet aš iš tiesų nenorėčiau pasakyti nieko užgaulaus apie elegantiškų manierų princą Gabrielių žirkliarankį, jeigu užgauliu nelaikysite mano įsivaizdavimo, kad dangus nenugrius, o ES nenukentės net ir tokiu atveju, kai žavingasis Gabrielius neišvyks 4 metų tremčiai į Briuselį. Kaip atrodo, taip pat ir Lietuva tokiu atveju galėtų daugiau laimėti nei pralaimėtų, jeigu, pavyzdžiui, anas, ieškodamas kur pritaikyti savo neeilinius sugebėjimus, užveistų kiniškų rožių gėlynus aplink Karalienės Mortos vardo mokyklas.

Kitas klausimas, kas yra tie geresni pasirinkimai nei kilimo nutiesimas G. Lansbergiui, gerai suprantant, kad valdančioji koalicija bet kokiu atveju pretendentus siūlys iš savo žmonių tarpo?

Kiek nuoširdus yra I. Šimonytės patikinimas, kad ji pati nepretenduoja ir nepuoselėja jokių vilčių? Nuojauta kužda, kad anoji greičiausiai laikosi lūkuriavimo taktikos, nenorėdamas susideginti dar prieš lenktynių startą.

Jeigu prezidentas G Nausėda, kas menkai tikėtina, vis tik įkalbėtų Šimonytę pasiryžti, manding, prezidentas, nori nenori, pasitarnautų konservatoriais pasivadinusiai partijai, nes, atkabinti nuo Šimonytės, vadinamieji konservatoriais galimai net kažkiek ir pasididintų savo šansus Seimo rinkimuose rudenį.

Dar didesnis košmaras lauktų, jeigu E. Gentvilui pavyktų įpiršti įsivaizdavimą, kad svarstytina yra V. Čmilytės-Nielsen kandidatūra.

Kad ir kaip žiūrėtume, tankisto anūkės pasirinkimas yra dar blogesnis variantas nei patriarcho anūko pasirinkimas.

Taigi dabar mums jau tarsi nebelieka nieko kito kaip imti ir staiga įsistebeilyti į A. Armonaitę, trečiąją iš sesučių, jeigu ir jūs taip pat manote, kad Joninių išvakarėse čia būtų galima pritaikyti trečiojo brolio Jono, kvailiausio (?) iš brolių, analogiją? Gal būtent trečiajai sesutei Aušrinei prieš aušrą yra lemta atrasti tą paparčio žiedą, a?

Žiūrint iš mano įsitikinimų taško, Armonaitė vadovauja ideologiškai atgrasiausiai partijai, tačiau neteko girdėti, kad ji būtų dariusi karjerą kito žmogaus niekinimo sąskaita ar taškytųsi tulžimi diskusijose su oponentais, žemintų politinius konkurentus. Net ir garsusis anosios posakis apie kolegą kaip šūdo gabalą, skamba beveik nekaltai, palyginus su čia anksčiau jau paminėtų pagiežingųjų sieliūkščių ištaromis.

Kaip dabar vis dažniau yra sakoma, Lietuvai būtų svarbu laimėti Gynybos pramonės ar panašų eurokomisaro postą, ta proga leiskite priminti, kad pastaruoju metu ministrė Armonaitė kaip tik savo dėmesį buvo sutelkusi ir jau nemažai nuveikė paminėtosios sferos darbų ir rūpesčių kryptimi.

Tačiau gerai yra ir tai, kad mano žodžiai į dangų neina…

Jonas Grigas. Mūsų aplinka. Saulė senesnė už Žemę, o Žemės vanduo senesnis už Saulę!


Žemė yra gražiausia ir vienintelė tinkama gyventi planeta Saulės sistemoje. Tačiau ji dėl natūralių priežasčių ir žmonių veiklos nuolat keičiasi.

Apie 71 proc. žemės paviršiaus yra padengta vandeniu. Vandenynuose yra apie 95 proc. viso planetos vandens, bet žmonėms jo prieinama mažiau nei 1 proc. Likusi dalis yra arba sūrus vandenynų vanduo, arba gėlas (2 proc.), užšalęs poliarinėse ledo kepurėse, arba neprieinamas. Pasak „EcoWatch“ ekspertų, 64 proc. buteliuose išpilstyto vandens yra vanduo iš čiaupo. PSO duomenimis, 2025 metais pusei pasaulio gyventojų truks vandens.

Saulė senesnė už Žemę, o Žemės vanduo senesnis už Saulę! Galimai jis atneštas iš kosmoso.

Kasdien iškertama apie du milijonus medžių pasaulinei tualetinio popieriaus paklausai patenkinti.

Aliuminis yra 100 proc. perdirbamas. Viena perdirbto aliuminio skardinė sutaupytų energijos lemputei degti 20 valandų, kompiuteriui veikti tris valandas arba televizoriui dvi valandas.

Oro tarša kasmet sukelia apie devynis milijonus priešlaikinių mirčių, ir šis skaičius didėja.

Daugiau nei 99 proc. gyvybės Žemėje rūšių jau išnyko. Per pastaruosius 500 m išnyko apie 900 rūšių. Lieka vis mažiau žuvų.

Tektoninės žemės plutos plokštės juda ir sukelia žemės drebėjimas. 1960 m. 9,4–9,6 balo žemės drebėjimas Čilėje buvo galingiausias.

Apie 100 000 rūšių grybų palengvina organinių medžiagų skilimą ir maistinių medžiagų ciklą. Jie sugeria atmosferos anglį ir dirvoje saugo jį šimtmečius.

Nors žmonės ir šimpanzės dalijasi 98,8 proc. savo DNR, mes turime daugiau bendro su drambliais. Panašūs bruožai yra savęs jausmo, empatijos ir žinojimo, kokia svarbi yra šeima. Šie milžinai supranta komandinį darbą, pasižymi abstrakčiu mąstymu, guodžia draugus ir serga potrauminio streso sutrikimu. Jie viens kitam suteikia vardus.

Yra daugiau nei 1400 šikšnosparnių rūšių. Nė vienas nėra aklas. Šie skraidantys žinduoliai turi mažas ir labai jautrias akis. Medžiodami tamsoje jie pasikliauja echolokacija, t. y. siunčia ultragarsą ir gaudo jo aidus, atsimušančius nuo objektų.

Kadaise šimtų trilijonų skruzdėlių svoris žemėje buvo didesnis už žmonių. Tačiau gyventojų skaičiui 2022 m. pasiekus 8 milijardus, svoriu aplenkėme skruzdėles.

Viena didžiausių šio amžiaus aplinkos rykščių – plastikas suyra po 20 – 500 metų, priklausomai nuo struktūros. Į vandenį išmetami polistirolo putplasčiai ir plastikiniai maišeliai naikina jūros gyvūnus ir paukščius. Plastikas yra didelė chemikų nuodėmė.

Dar ilgaamžiškesnis yra stiklas. Butelis gali irti iki milijono metų. Stiklo ilgaamžiškumą įrodo antikos laikų stiklo dirbiniai. Bet stiklas yra 100 proc. perdirbamas, neprarandant kokybės. Perdirbus vieną butelį sutaupoma energijos elektros lemputei maitinti keturias valandas.

Labiausiai paplitusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra metanas, vandens garai ir anglies dioksidas (CO2). CO2 susidaro deginant iškastinį kurą. Padidėjęs CO2 kiekis ore sumažina baltymų, cinko ir geležis kiekį maistinėse medžiagose, todėl pasėliai tampa mažiau maistingi.

Prof. Jonas Grigas

Galvijai skatina metano, CO2 ir azoto oksido išsiskyrimą. Karvė per dieną išraugėja 570 litrų ir išbezda apie 30 litrų metano, 25 kartus labiau šildančio aplinką nei CO2. Pasaulyje taip susidaro apie 80 milijardų kilogramų metano per metus. Žmogus per parą išbezda apie 1,5 litro metano, o 8 mlrd. žmonių – 12 mlrd. litrų metano per parą. Per paskutinius 50 metų žmonės į orą išmetė apie 1 150 trilijonų kilogramų CO2. Remiantis „McKinsey & Company“ ataskaita, 2018 m. mados sektoriaus medžiagų gamyba ir perdirbimas išmetė apie 2,1 milijardo tonų CO2.

Priminsiu, kad viename litre oro yra apie 25 000 000 000 000 000 000 000 molekulių. Tuo oru mes kvėpuojame ir norime būti sveiki. Bet prognozuojama, kad klimato atšilimas vienu laipsniu sumažins žmonių skaičių milijardu.

Meškos lavono kvapą užuodžia už 30 kilometrų. Informaciją perduoda oro molekulės, kurių dauguma juda 500 m/s greičiu, dalis 1 km/s greičiu. Per pusę minutės ar minutę jos pasiekia mešką už 30 kilometrų.

Pasaulio bankas skelbia, kad 2022 m. atliekų aplinkoje padidėjo iki 2,01 milijardo tonų, o 2050 m. sieks 3,40 milijardo tonų. Nepaisant vandenynų ir aplinkosaugos eurokomisaro V. Sinkevičiaus pastarųjų metų veiklos, didėjantis Ramiojo vandenyno šiukšlių plotas yra didžiausia plastiko sankaupa pasaulyje, žudanti žuvis ir paukščius.

Seniausi medžiai pasaulyje yra Kalifornijos Baltųjų kalnų pušys. Kai kurioms yra 4800 metų ir senesnės už Egipto piramides.
Nacionalinio aplinkos informacijos centro duomenimis, stichinės nelaimės Jungtinėse Valstijose 2021 m. kainavo apie 152 milijardus dolerių.

Jungtinių Tautų aplinkos programa nurodo, kad 2021 m. maisto pramonė pagamino 931 milijoną tonų atliekų. Apie 8–10 proc. CO2 dujų yra susiję su išmetamu maistu.

Abejoju, ar greit mažiau teršime ir grįšime prie paprastesnio gyvenimo būdo. Mums pernelyg patinka mėsa, mobilieji telefonai ir kelionės lėktuvais.

Aplinka stebėtinai išradinga. Sudėtingiausia technologija yra žmogaus sąmonė ir pasąmonė. Bet ar tikite, kad ji pati save susikūrė? Bolonijos universiteto astrofizikas F. Vazza ir Veronos universiteto neurochirurgas A. Feletti žurnale „Frontiers in Physics“ rašo, kad Visatos struktūros stebėtinai panašios į žmogaus neuronų tinklus. Smegenyse yra apie 69 milijardai neuronų, o stebimą Visatą sudaro apie 100 milijardų galaktikų. Tiek galaktikos, tiek neuronai sudaro atitinkamai tik apie 30 proc. Visatos ir smegenų masės. Galaktikose 70 proc. masės yra tamsioji energija. Ją smegenyse atitinka vanduo. Abu tinklai vystosi veikiant tiems patiems gamtos dėsniams.

Ne tik aplinka, bet ir žmonija sparčiai keičiasi. Į JK parlamentą jau balotiruojasi dirbtinio intelekto robotas.

Faktai iš The New York Times, Planetary Health, BBC, National Geographic, Guinness World Records.

Kiek Lenkija sumokės už D. Tusko fanfaronadą? Imigracijos pragaras, per didelės kainos, destabilizacija ir valstybės griovimas – bet vokiečiai laimingi!


Kai visa Lenkija dūzgė dėl Vokietijos policijos neteisėto migrantų sodinimo Lenkijoje ir analizavo šokiruojančias ES direktyvos nuostatas, įpareigojančias mus mokėti milžiniškas išmokas perkeltiems migrantams, Donaldas Tuskas paskelbė stebinantį įrašą „Platformoje X“. „Štai ko nori mūsų rinkėjai“, – rašė jis. Ar tai toli nuo proto ar tiesiog arogancija? Bet kokiu atveju, po kelių akimirkų jį suvalgė jo paties poza. Už žodžių lavinos apie saugumą, sienų sandarumą ir solidarumą nėra nieko, kas galėtų mus nuraminti. Priešingai. Ši fanfaronada skirta tik pridengti Lenkijai gresiančią katastrofą. Premjero kalba, grįžus iš Briuselio ir Liuksemburgo, tik sustiprina šį įsitikinimą.

Tusko kaukės

Veiksmo tempas toks spartus, kad Donaldas Tuskas nebepajėgia suspėti keisti kaukių. Jis vaidina griežtą saugumo garantą ir kartu pritaria visoms Vokietijos primestoms migracijos pakto nuostatoms. Jis tikina, kad sienos turi būti sandarios, bet nereaguoja į tai, kad vokiečiai neteisėtai mums numeta migrantus. Jis apgailestauja dėl Teisės ir teisingumo vyriausybės palikto silpno biudžeto, kuris skatina jį mažinti išlaidas papildomoms pensijoms, tačiau kartu įsipareigoja laikytis ES direktyvos nuostatų, kuriose numatyta, kad Lenkija turės užtikrinti perkeltiems migrantams tokias pat socialines sąlygas kaip ir Vokietija. Tai apima ne tik mėnesines išmokas, bet ir nemokamą būstą.

Kol visi aptarinėjo beveik vien tik šiuos pranešimus, Donaldas Tuskas paskelbė tokį ryžtingą iki absurdo „Twitter” įrašą. Jame jis pranešė, kad „Lenkija nori Europos, kuri būtų ryžtinga ir stipri saugumo, migracijos, teisinės valstybės ir gynybos srityse. Pasirengusi finansuoti šiuos poreikius. To nori mūsų rinkėjai. Tokie yra mano prioritetai derybose, kurios tik prasideda“. Savotiška žinia tuo metu, kai dauguma lenkų ką tik suprato, kas yra pasirengimas finansuoti šiuos poreikius! Matyt, konteksto pojūtis nėra stiprioji vykdomosios valdžios vadovo pusė.

Po trijų valandų ministras pirmininkas šiek tiek pabudo ir parengė kitą įrašą. Šį kartą jis pagaliau paminėjo, kad vokiečiai mums išveža migrantus. Tačiau jis tai pakomentavo tik po oficialaus pasienio apsaugos tarnybos pranešimo, kuriame šis klausimas vienareikšmiškai pripažintas masiniu įstatymų pažeidimu. „Tuoj kalbėsiu su kancleriu Scholzu apie nepriimtiną incidentą, susijusį su Vokietijos policija ir migrantų šeima mūsų sienos pusėje. Šis reikalas turi būti išsamiai paaiškintas”, – rašė jis.

Kodėl jis anksčiau tylėjo? Juk konservatyvioji žiniasklaida jau kelias dienas apie tai skalambijo! Tik dar viena informacija, nes po jos nebuvo jokių konkrečių žingsnių. Lenkija nesiėmė ryžtingų veiksmų šiuo klausimu, Užsienio reikalų ministerija neiškvietė Vokietijos ambasadoriaus, o skelbtas pokalbis su Vokietijos kancleriu, kaip pranešama, apskritai neįvyko.

Artėjanti nelaimė

Jei Donaldui Tuskui būtų pavykę Liuksemburge, jis tikrai būtų surengęs didelį šou. Vietoj to buvo pasakyta daugiau bufonados kupinų žodžių. Tai, kad jis nesugebėjo tvirtai išdėstyti Lenkijos sąlygų Vokietijos kancleriui, rodo jo kalba oro uoste netrukus po atvykimo į Varšuvą. Jis ir vėl daugiausia kalbėjo apie PiS, „bjaurų, rasistinį politikų naratyvą”, kuriam „politiniame pragare skirta ypatinga vieta”. „Jie nepadarė nieko, kad sustabdytų šią bangą. Jie daro viską, kad sukeltų baimę”, – sakė jis, pridurdamas, kad tik jo vyriausybė siūlo garantiją atkurti sienų sandarumą nenaudojant rasistinių argumentų.

Ar tai vis dar kam nors patinka? Nekyla abejonių, koks yra artimiausių metų planas. Apskaičiuota, kad po dvejų metų per metus visose ES šalyse bus 4,5 mln. migrantų, kuriuos reikės paskirstyti. Atsisakymas juos priimti mums brangiai kainuos. Šiuo metu už kiekvieną nepriimtą asmenį numatyta maždaug 20 000 EUR bauda, tačiau ši suma gali būti padidinta. Taip pat daug sumokėsime už migracijos pakto laikymąsi. Juk siekiama, kad priverstinai perkeltieji asmenys norėtų likti šalyse, į kurias jie buvo išsiųsti, todėl tose šalyse jie turi gauti tokias pat lengvatas, kokias jiems garantuoja turtingosios ES šalys. Vokietijoje migranto pašalpa siekia apie 500-600 eurų. Kaip apskaičiavo buvęs Europos Parlamento narys Jacekas Saryuszas-Wolskis, pridėjus maistą, būstą ir galimybę susijungti su šeima, paaiškėja, kad 2+2 asmenų šeima Lenkijai kainuotų milžinišką sumą.

Ar lenkų tautos opozicija vis dar svarbi?

Juk Donaldas Tuskas „iškilmingai anuliavo” referendumą dėl migracijos, džiaugsmingai plojant pagrindinei žiniasklaidai ir jo paties rinkėjams. Jis nenorėjo susigrumti su Berlyno ir Briuselio mandatų įgyvendinimo metu. Taip pat prisiminkime, kad lygiai prieš metus Seimas priėmė rezoliuciją prieš migrantų perkėlimą. Dauguma KO deputatų ir visas kairiųjų klubas už ją nebalsavo! Kas juos sustabdė? Ar tai buvo nuostata: „Mes nesutinkame, kad Lenkijos valstybė prisiimtų socialinius ir finansinius kitos ES valstybės narės neteisingų sprendimų kaštus”? O gal ta: „Europos solidarumas neturi įgauti šantažo – paklusnumo ar finansinės baudos – formos”?

Atrodo, kad nėra nieko blogiau už silpną vyriausybę sunkmečiu. Tačiau yra ir blogesnių dalykų. Silpna, nuolanki, nuo užsienio įtakos priklausoma vyriausybė dabartinėje situacijoje yra labai pavojinga.

wpolityce.pl

Jūratė Sofija Laučiūtė. Lietuviškumo naikinimo šmėkla

9

Veidaknygė

Po internetą klaidžioja šmėkla. Lietuviškumo naikinimo šmėkla. Vieni dalijasi tekstais, šmeižiančiais didžiausius, talentingiausius Lietuvos laisvės šauklius, sukūrusius gražiausius žodžius-giesmes lietuvių tautai, kultūrai, kalbai, kiti entuziastingai tokiems tekstams pritaria… Ką padarysi, žmonės įvairūs, vieniems labiau už viską reikėjo – ir tebereikia – laisvos, lietuviškos Lietuvos, kitiems reikėjo – ir tebereikia – tik sočios ramybės sau ir tam ratui žmonių, kuriuos jie vadina „mano šeima“, „mano artimieji“.

Tiems, antriesiems visai nerūpi, kieno ranka jiems tą sotumą seikėja: lenko ar ruso, ar Briuselio ranka. Nerūpi ir tai, kuo už tą sotumą reikia mokėti; šeimos naikinimu, priverstine „pagarba“ netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms, nepriklausomybės išdavyste, Lietuvos Konstitucijos išniekinimu ar Lietuvą karštai mylėjusių ir niekada lietuviškumo, lietuvybės neišdavusių žmonių šmeižimu…

Tarp tų, antrųjų – ir politikai, ir biurokratai, ir „verslininkai“, ir vadinamieji „meno žmonės“, ir „mūsų ateitimi“ tebevadinamo jaunimo atstovai. O pastaruoju metu lietuviškumo naikinimo ėmėsi ir… katalikų dvasininkai. Kai kurie.

Kai kurie metė į šalį Bibliją ir puolė skaityti pasaulietiškus veikalus. Beskaitydami praregėjo, kad kai kurie veikalai nuteikinėja tikinčiuosius prieš Dievą, prieš tikėjimą – ir ėmė iš sakyklų dergti tų veikalų autorius. Oi, atsiprašau, smarkiai perdėjau. (Kol kas?) girdėjau iš sakyklos dergiant tik Justiną Marcinkevičių. Klausiaus ir ėmiau įtarinėti: o gal garbusis vienuolis J. Marcinkevičiaus kūrinių nė neskaitė, o skaitė tik Marcinkevičių šmeižusios filosofės Putinaitės ir kai kurių kitų talentu ir kitomis Dievo dovanomis nuskriaustų, užtat pavydu trykšte trykštančių „rašytojų“ minteles ir jas perpasakoja, pagardinęs savuoju garsiuoju temperamentu?

Man visada akis badė štai toks kritikų tendencingumas: niekas iš tų, kurie priekaištauja Just. Marcinkevičiui, kad jis neva niekinęs Bažnyčią ar Dievą, niekada neprisimena tikrojo, ne nesveikos vaizduotės sukonstruoto, bet savo gyvenimu Bažnyčią išdavusio buvusio kunigo poeto, rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino? Juk nei Putinaitė, nei temperamentingai putojantis vienuolis nepasivargino suskaičiuoti ar bent pasvarstyti, kiek realiai tikinčiųjų nuo Bažnyčios neva atgrasė Just. Marcinkevičius, o kiek – kunigystės atsižadėjęs ir tam atsižadėjimui apdainuoti visą didžiulį romaną pašventęs V. M. Putinas?!

Visada įtarinėjau, kad Just. Marcinkevičių kritikuoja žmonės, patys turintys didelių priekaištų Dievui dėl to, kad Jis jiems mažai skyrė dieviškųjų dovanų. Kažkam pristigo talento, kažkam – patrauklios išvaizdos, kažkas nusirito karjeros laipteliais žemyn, o kažkas plyšta iš pavydo, skaičiuodamas savo kuklius euriukus ir lygindamas juos su tūkstantrubliniais Just. Marcinkevičiaus kažkada gautais honorarais. Bet visus juos vienija bendra „skriauda“: ką jie bedarytų, ką bekalbėtų ar berašytų, jų tauta niekada neapdovanos tokia meile, kokią Poetas buvo pelnęs gyvas būdamas!

O tai, kad į Poeto atminties dergėjų gretas įsiliejo ir dvasininkas, Bažnyčios autoriteto ne tik kad nesutvirtins, bet atvirkščiai – dar labiau smukdys. Smukdys kartu su kunigais – pedofilais, kunigais – narkomanais, kunigais – girtuokliais, kunigais, netikinčiais nei Dievu, nei velniu, kartu ir su tais Bažnyčios kunigaikščiais, kurie dangsto panašius nusižengimus…

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai keturiasdešimt septintoji (birželio 19) diena

0

Locked N’ Loaded 

📌 rusija ir š. korėja pasirašė susitarimą, kad agresijos atveju teiks viena kitai pagalbą. Tikėtina, taip formalizuojamas š. korėjos kaip rusijos arsenalo kare prieš Ukrainą statusas.
📌 Šią naktį agresorius surengė ataką dronais Shahed. Iš 21 drono Ukrainos gynėjams pavyko sunaikinti 19 vnt. Sprogimai Vakarų Ukrainoje – Shahedas pataikė į Lvivo Mokslinių tyrimų institutą.
📌 Po vakarykščio ukrainiečių smūgio Azov degalų saugyklai, gaisro rusams užgesinti dar vis nepavyksta. Ta proga, visi, seni ir jauni – paniūniuokime kartu: https://youtu.be/Adgx9wt63NY?si=z1W5_509WQTfnV7_. 😉
Žiūrim ką turim fronte.
📌 Kharkiv kryptis.
📍 Vovchansk. Padėtis be esminių pakitimų. Tiesa, rusai telegram kanaluose skelbia, kad ukrainiečiai „evakuoja sužeistuosius ir siunčia pastiprinimą per Vovcha upę“. Pagal DeepState žemėlapį, šiaurinis upės krantas ir šiaurinė miesto dalis yra arba no mans land, arba kontroliuojama rusų. Tik upės vingyje, netoli ligoninės ir agregatų gamyklos, ukrainiečiai gali turėti nedidelį bei ginti nepatogų placdarmą. Tačiau šie rusų teiginiai gali indikuoti, kad šiauriniame krante gali būti ir daugiau “mėlynos spalvos”. Tai paaiškintų ir rusams neišsprendžiamu galvosūkiu tapusią agregatų gamyklos problemą.
📍 Lyptsi. Be pakitimų, abi pusės radusios tinkamą progą vykdo lokalias atakas.
📌 Luhansko kryptis.
📍 Kupjansk. Taip pat, be esminių pakitimų. Vakar pasirodžiusi informacija, apie tikėtinus okupantų planus veržtis iki Borova tik patvirtina versiją, kad vienas rusų tikslų šią vasarą yra nustumti Ukrainos vienetus už Oskil upės. Tačiau dabar šis siekis įgauna aiškesnius kontūrus. Teigiama, kad rusai šiam tikslui yra sutelkę apie 10 tūkstančių karių, 450 šarvuotos technikos vienetų ir apie 200 artilerijos sistemų. Tačiau yra keli niuansai:
📎 Teigiama, kad operacijos smaigalyje 20-osios armijos 3-ioji ir 144-oji divizijos su visu tuntu įvairių Shtorm V, BARS ir kitų „mėsos šturmams” tinkančių vienetų. Bet prisiminus, kad bendras rusų grupuotės skaičius yra apie 10 000, tampa aišku, kad realiai iš tų dviejų su pliusu divizijų realiai lieka tik nepilnai viena. Pagal šarvuotos technikos kiekį, teoriškai susidaro 5 mechanizuoti pulkai/brigados, t. y. gaunasi divizija su pliusu. Teoriškai, turimos artilerijos gal ir užtektų paremti dviem divizijoms. Bendrai žiūrint, visgi, tai nėra pilnavertės dvi divizijos su pliusu, o labiau į vieną junginį sumesti minėtų vienetų padaliniai (pulkai, brigados, batalionai). Tačiau, ugnies paramos segmentas yra didesnis nei standartiškai tokioms pajėgoms reikėtų pagal vadovėlį. Išvada – bus/yra didelė ugnies koncentracija siekiant nušluoti Ukrainos gynėjų pozicijas, o tada bus bandoma judėti į priekį su manevriniais vienetais. Tad ukrainiečiams esminis prioritetas tūrėtų būti counter-battery fire.
📎 Iki šiol 144-oji divizija veikė piečiau, Kremina sektoriuje, Terny – Torske ruože. Kas užims jų vietą, dar pamatysime, tačiau prieš kelias dienas įvykdyta ukrainiečių sėkminga kontrataka Kremina pietinio flango miškuose yra rimtas pavojaus skambutis okupantams. ☺️
📎 Kryptis Raihorodka – Borova yra logiška, tačiau gerokai patogesnė ir perspektyvesnė rusams yra šiauriau esanti Berestove – Senkove judėjimo kryptis. Šioje vietoje, kad pasiekti Oskil upę rusams reikia įveikti vos 12 km. Tai galima daryti išnaudojant aukštumas, o iš šiaurės ukrainiečių flangą galėtų kaustyti stipri agresoriaus grupuotė. Tuo tarpu, nuo Raihorodka iki Borova yra 26 km, kur tektų atsiremti į ne vieną aukštumą ir vandens kliūtį, o flanguose jokio taktinio pranašumo rusai neturi. Taigi, spėjimas nuo sofos – kryptis link Borova gali būti remiančioji, o pagrindinė puolimo ašis greičiau bus link Senkove, kur beje šiuo metu veikia rusų 47-oji tankų divizija.
📍 Lyman. Ašaka okupantų gerklėje lieka įstrigusi – ukrainiečiai išlaiko pozicijas atsikovotose vietose pietinio flango miškuose. Nepaisydami to, rusai atakuoja beveik visuose ruožuose, tačiau pasistūmėti jiems neleidžia Ukrainos gynėjai.
📍 Syversk. Be esminių pakitimų.
📌 Donecko kryptis.
📍 Chasiv Yar.
📎 Šiaurinis flangas. Agresorius labai aktyviai spaudžia Ukrainos vienetus prie Kalinivka, taip bandydamas pasiekti kanalą. Mūšio baigtis nėra aiški.
📎 Centras. Rusai ir toliau galva daužo į sieną rytiniame Chasiv Yar rajone, tęsiasi sunkios gatvių kautynės. Okupantai skelbia vėl sunaikinę visas perkėlas per kanalą, suprask, neva ukrainiečiai atkirsti. Tačiau tai jau girdėjome ne kartą ir ne du. Ukrainos pajėgos laiko pozicijas.
📎 Pietinis flangas. Rusams nepavyksta prasimušti per Klishiivka, tačiau po truputį pildosi prognozės dėl galimo rusų bandymo nupjauti ukrainiečių „kišenę“ Toretsk, kuri grasina agresoriaus vienetų kontroliuojamai Horlivka bei čia einančiai geležinkelio linijai Debalceve – Horlivka – Doneck. Agresorius surengė puolimą nuo Mayorske ir sugebėjo pajudėti apie 1,5 km link Druzhba, kuri yra Toretsk priemiestis. Ar tikrai rusai ryšis pradėti didelę puolimo operaciją urbanizuotoje vietovėje neizoliavę Ukrainos pajėgų grupuotės tiekimo ir neapsaugoję savo flangų (Chasiv Yar užėmimas bei pasistūmėjimas Pokrovsk – Vuhledar šiauriniame flange link Yablunivka) – sunku pasakyti.
📍 Pokrovsk – Vuhledar.
📎 Šiaurinis flangas. Sunki padėtis vakariniame ir šiauriniame ruožuose. Taip pat, agresorius suintensyvino savo veiksmus prie Oleksandropil ir sugebėjo pajudėti į priekį. Tai yra dar viena indikacija, kad okupantai bandys išspręsti Toretsk klausimą.
📎 Centras. Tęsiasi mūšiai ruože Yasnobrodivka – Karlivka – Nevelske, kontaktinėje linijoje be pakitimų.
📎 Pietinis flangas. Rusams nesiseka prie Paraskoviivka perskelti flango į dvi dalis, tęsiasi sunkios kautynės.
📌 Zaporizhia ir Pietų kryptys.
Be esminių pakitimų.