Reuters cituoja dvi Europos žvalgybos tarnybas, kurių teigimu agresorius kare prieš Ukrainą turėtų pradėti naudoti trumpo nuotolio Irano balistines raketas Fath 360 (kurių efektyvus šūvio nuotolis iki 120 km). Tikėtina, jos bus naudojamos prieš kontaktinėje linijoje veikiančias Ukrainos pajėgas bei artimą jų užnugarį (pvz. logistikos vietas). Anksčiau šį darbą bandė atlikti rusų MLRS, tačiau efektas panašu agresoriaus netenkino. Šiais metais vis dažniau fiksavome, kad šiai užduočiai rusai naudojo Iskander. Tačiau šios raketos per brangios tokioms taktinėms užduotims. Jei rusai pradės naudoti Fath 360, atlaisvės rankos Iskanderams, kuriais galima bus smūgiuoti į aukštesnės vertės taikinius.
Žiūrim ką turim fronte.
Kursk kryptis.
Agresorius paskelbė „antiteroristinės operacijos režimą“ savo Kursk, Belhorod ir Briansk srityse. O kažkas nutiko?
Situacija kontaktinėje linijoje išlieka dinamiška.
Ukrainiečių kairiajame flange tęsiasi mūšis prie Korenevo. Ukrainos gynėjai šiame ruože stiprina flangus galimai su tikslu apeiti šį miestelį. Pavojingiausias rusams būtų Olgovka gyvenvietės praradimas. Jei įsitvirtinę ukrainiečiai persikels per Krepna upę ir apeis Korenevo iš šiaurės, svarbus rusų atramos punktas gali būti atkirstas.
Centriniame ruože Ukrainos vienetai toliau vykdo reidus ir žvalgybą mūšiu bendra kryptimi link Kursk, priešakiniai vienetai fiksuojami Kromski Buki. Tai, kad ukrainiečiai su Stinger sistema numušė dar vieną rusų atakos sraigtasparnį Ka52, parodo tai, kad rusai nežino kur veikia priešakiniai Ukrainos pajėgų vienetai, nes akivaizdu rusų orlaiviai skrenda atakuoti kontaktinės linijos, tačiau priskrenda per arti ir gauna į snukį.
Ukrainiečių dešiniajame flange Ukrainos pajėgos įsitvirtina Sudzha. Mūšiai verda ir į šiaurės rytus nuo šios gyvenvietės esančioje Martynivka. Taip pat, tikėtina ukrainiečiai išmušė rusus iš Plechovo, taip apsaugodami Sudzha iš rytų bei pietryčių.
Fiksuojama, kad kontaktinėje linijoje pasirodė ne kartą daužyta ir perdaužyta rusų 810-oji jūrų pėstininkų brigada. Nepatvirtintais duomenimis, ji gegužę kurį laiką buvo jungtinės grupuotės „Šiaurė“ pavaldume, tačiau po trumpo pasirodymo Kharkiv kryptyje kažkur dingo. Tikėtina, buvo išvesta į rusijos gilumą, o dabar kaip „gaisrininkų komanda“ mesta į mūšį Kursk kryptyje.
Kharkiv kryptis.
Tikėtina, siekdami sukelti dar didesnį chaosą rusų vadovavime ir valdyme, ukrainiečiai užėmė Poroz gyvenvietę Belhorod srities pasienyje: https://t.me/censor_net/55152. Taip pat, Ukrainos kariai įžengė ir į Mokraja Orlovka kaimelį. Lyptsi ir Vovchansk sektoriuose be esminių pakitimų, tęsiasi susidūrimai.
Luhansk kryptis.
Kupjansk. Kontaktinėje linijoje sąlyginis štilis.
Lyman. Rusai toliau užsispyrusiai daužo galvą į sieną, bandydami prasimušti šiauriniame sektoriaus flange.
Syversk. Ukrainos pajėgos gina Pereizne gyvenvietę ir neprileidžia okupantų prie Bakhmutka upės. Agresorius suintensyvino atakas Spirne ruože, tačiau pasistūmėti link Ivano Darivka jam nepavyko.
Doneck kryptis.
Chasiv Yar.
Chasiv Yar mieste be pakitimų, tęsiasi sunkios kautynės kanalo prieigose.
Toretsk ruožas. Padėtis sunkėja pietiniame flange. Rusai išplėtė savo pleištą prie Niu Jork, taip bandydami apeiti gyvenvietę iš vakarų.
Pokrovsk – Vuhledar.
Šiaurinis flangas. Kaip prognozavome vakar, sąlyginis mūšių aktyvumo sumažėjimas buvo laikinas. Persigrupavęs agresorius atnaujino puolimą. Tiesa, jam nepavyksta stumtis nuo Zhelane į pietvakarius, palei geležinkelį, link kelių mazgo Novohrodivka – Marinivka – Mikolaivka. Tačiau rusams pavyko prasimušti į vakarus link Hrodivka. Yra besidžiaugiančių, kad Ukrainos gynėjams pavyksta išlaikyti pozicijas rytiniame Vovcha upės krante. Jau minėjome ne kartą, kad ši sėkmė gali virsti tragedija, jei okupantams pavyks prasimušti link Novohrodivka arba nuo Zhelane link Komyshivka. Susiklosčius vienam iš šių variantų, ukrainiečiai liktų atkirsti. Tuo labiau, kad ir dabar logistika bei rotacijos per Vovcha upę yra labai komplikuotos (apie tai, taip pat rašėme ne kartą).
Centras. Rusai pasigerino savo taktinę padėtį Krasnohorivka mieste, Ukrainos vienetai išlaiko šiaurinių pakraščių kontrolę.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) paskelbė naujausią oficialią išvada apie Kazį Škirpą. Išvada pateikta vadinamajai Desovietizacijos komisijai, bet prieinama ir viešai. Ją parengė dr. Alfredas Rukšėnas, pasirašė dr. Arūnas Bubnys – du rimčiausi nacistinės okupacijos laikotarpio tyrinėtojai.
Škirpai tapus nuolatinių apkalbų ir kontraversijų taikiniu šią išvadą kaip ekspertinės institucijos lemiamą žodį reikia perskaityti kuo daugiau žmonių, ypač abejojančių dėl asmenybės vertinimo. Vargiai gali būti kas autoritetingesnio šia tema. Kam įdomu giliau ir plačiau, galima ir dr. Simono Jazavitos monografiją apie Škirpą perskaityti.
Neabejoju, kad kaip ir ankstesnes ideologiškai nepatogias, rezistentų juodinimui trukdančias LGGRTC išvadas puls niekinti ir šmeižti visokie Šepečio tipo istorikai, net nesispecializuojantys nacistinės okupacijos tyrimuose. Taip jau ne kartą buvo.
Neabejoju, kad būtent tokios garbingos ir drąsios išvados apie juodinamus rezistentus yra pagrindinė priežastis, kodėl atminimo lentas jiems daužantys ir Fainai Kukliansky atvirai pataikaujantys valdantieji taip nekenčia Genocido centro ir siekia jo sunaikinimo.
Prieš metus per pirmąjį Vilniaus istorinės atminties komisijos posėdį kolega istorikas jo metu sakė, kad Škirpos įamžinimas problemiškas, nes jo vertinimas kontraversiškas. Perskaitykite šią išvadą ir daugmaž suprasite, kad objektyviai kontraversijos nėra. Nėra jokių įrodytų faktų apie konkrečiai jo (ne kažkokios kolektyvinės atsakomybės ar galimai numatomus) veiksmus prieš Lietuvos žydus ar nacių okupacijos naudai. Tuo tarpu pernai atliktas Vilmorus tyrimas aiškiai parodė, kad Vilniuje Škirpos įamžinimui prieštarautų viso labo 7 proc. gyventojų. Taigi kontraversijos nėra ir subjektyviai, tai tik progresyvaus burbulo, taikančio šiandienos standartus praeičiai, įspūdis.
Baikime save juodinti ir kaišioti pagalius į ratus teisingumui. Škirpa turi būti įamžintas. Atminimo lenta tam yra absoliutus padorumo minimumas.
Daugiau informacijos ir visą LGGRTC išvadą apie K. Škirpą rasite ČIA.
Nutildymo kultūra Lietuvoje ir Europoje. Politologą ir leidėją, VDU politikos mokslų dėstytoją, Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotoją Vytautą Sinicą „Marijos radijo“ „Aktualijų“ laidoje kalbina Liutauras Serapinas.
Yra asmenų, kurie teigia, jog Ukrainos kariuomenės kariniai veiksmai Rusijos Kursko srityje neduos jokio rezultato. Kariuomenės vadai padarė klaidą. Be reikalo žus daug karių, bus sunaikinta daug karinės technikos.
Manau, kad jie klysta. Rezultatas jau yra.
Pirma, jau buvo apėmusi mane ir, matyt, visus kitus neviltis, kai kiekvieną dieną atsidaręs žemėlapį matai raudoną spalvą, kuri rodo kiek per parą pasistūmėjo į priekį Rusijos kariuomenė. Ir taip kiekvieną dieną. Dabar gi atsirado ir sustiprėjo viltis, kad Ukrainos kariuomenė geba nustebinti. Atsirado ir sustiprėjo motyvacija bei suvokimas, kad okupantą galima mušti ir uŽmušti.
Antra, Rusijos pačios aukščiausios viršūnės sunerimę. Prieš tai buvo tikėjimas ir pasitikėjimas, kad laimėsim, sugriausim, apvogsim. Dabar – pasimetimas. Ukraina sugriovė jų planus.
Trečia, Rusijos visuomenė nesupranta kas vyksta. Tie, kurie pajuto karą, tai bėga ir kaltina savo valdžią melu. Tie, kurie gyvena toliau nuo fronto linijos, nesupranta, kodėl turi evakuotis. Juk, kai žiūri į TV, tai viskas ten tvarkoje, mes laimim.
Tie, kurie gyvena labai toli nuo fronto linijos, mato sprogimus savo miestuose, gyvenvietėse ir niekaip negali suprasti – kur mūsų oro gynyba. Jiems kyla klausimai, kurie ansksčiau nekilo. Jie pradeda mąstyti.
Ketvirta, šie kariniai veiksmai privers Rusiją patraukti savo dalinius nuo kitų fronto linijų ir tokiu būdų jų puolimas sumažės arba visai sustos.
Penkta, jei ukrainiečiai išlaikys užimtas naujas pozicijas, tai jos bus labai geras derybinis argumentas. Jūs grąžinate anas žemes, o mes atiduosime šias.
Šešta, Ukraina Vakarams parodė, kad geba kovoti, kad geba gintis, kad geba stebinti, kad yra verti pasitikėjimo. Ukraina taip pat parodė, kad Rusijos režimas yra pažeidžiamas, kad Putino nubrėžtos raudonos linijos yra tik linijos jo galvoje.
Taigi, Ukrainos kariuomenė keičia Rusijos ir Vakarų visuomenės nuomonę dėl Ukrainos kariuomenės ir dėl Rusijos režimo pažeidžiamumo. (Jeigu šį puolimą vykdytų NATO, tai jie jau būtų šalia Kremliaus.)
Blogas žinios pavadinimas. Turėtų būti: VILNIUJE FORMUOJASI MUSULMONŲ IMIGRANTŲ GETAS.
Tuo tarpu žurnalistė kaip tik galėjo piešė patraukliomis spalvomis šią žinią.
Tačiau ji yra labai niūri. Kambariuose gyvena iki 12 asmenų, bendri sanitariniai mazgai ir virtuvės, todėl galima gyventi tik už 7 eurus per mėnesį. Formuojasi uždara bendruomenė. Mažos pajamos ir blogos gyvenimo sąlygos imigrantus lengvai gali pastūmėti į nusikaltimus, įtraukti į prekybą narkotikais. Po šios žinios tikėtina, kad kris nekilnojamojo turto kainos Naujininkuose ir tai dar pagreitins imigrantų getų formavimąsi. Kartu yra dempinguojami atlyginimai Lietuvos piliečiams, kurie dėl to yra stumiami emigruoti.
Ar norime uždarų NO GO zonų, kur, kaip kai kuriuose Vakarų Europos miestuose, bijos atvykti net policija ir drastiškai išaugusio nusikalstamumo?
Ar norime naujos hibridinės Lietuvos okupacijos paverčiant ją pigios darbo jėgos, nesaugia, savo nacionalinį identitetą praradusia ir jau fizinei okupacijai parengta šalimi?
Nė viena partija taip nuosekliai ir ryžtingai nepasisako už imigracijos stabdymą į Lietuvą, išskyrus Nacionalinį susivienijimą.
Negali būti, kad tik mes vieninteliai suprantame šio klausimo svarbą. Gal taip yra todėl, kad kitos partijos arba sąmoningai nori sunaikinti Lietuvą arba galvoja tik apie greitą naudą sau ir todėl niekada nesipyks su Briuseliu ir darbdaviais, kurie reikalauja pigios darbo jėgos, nors tokia jų pozicija nužudys Lietuvą.
Paklausite, o tai kaip išspręsime darbo jėgos trūkumo problemą? Atsakymas – gamybos ir procesų mechanizacija ir automatizacija, ekonomikos nukreipimas į aukštos pridėtinės vertės sritis. Gal geriau priviliokime investuotojus, kurie pastatys keletą elektronikos gamyklų negu toliau plėskime krovinių vežimo krovininiais automobiliais verslą? Taip, bus klyksmo iš visokių girtekų ir avulių, bet gal turėkime valios ir jėgos nepasiduoti jų šantažui, jeigu eina kalba apie Lietuvos išlikimą?
Na ir vienas konkretus pasiūlymas, kuris galėtų greitai keisti situaciją: imigrantams, remiantis higienos ir sanitarinėmis normomis, įvesti protingą minimalų gyvenamąjį plotą tenkantį vienam asmeniui. Jiems pabrangs būsto nuoma, teks darbdaviams mokėti daugiau už darbą, bus mažiau dempinguojamas atlyginimas Lietuvos piliečiams ir kartu sumažės Lietuvos patrauklumas imigrantams ir jų srautai.
Reikia vis tik užbaigti su ta moterų mušimo olimpiadoje tema. Tiek daug prikalbėta, bet geriausiai kalba faktai, o faktai tokie:
Moterų bokso olimpiniame turnyre savo svorio kategorijose dėl aukso kovos abu žmonės su vyriškom chromosomom ir testosterono lygiu. Du dalyvavo, abu jie finaluose. Nugalėjo visas moteris savo svorio kategorijose.
Kas kreipėt dėmesį, nors šių kovotojų dalyvavimu moterų turnyre pasipiktino sveikai mąstanti visuomenės dalis (ir liberali, ir konservatyvi, nes čia ne pažiūrų, o adekvatumo klausimas), netrukus pasipylė tiesiog lavina auklėtojų ir aiškintojų, kad kritiški komentarai yra fobija, kad niekas nieko nežino, kad staiga visi tapo biologais ir aiškina apie chromosomas, nors net nežino, kas tai yra, ir t. t.
Karjeras išsaugoti norinčios kovotojos, įskaitant pirmąją sumuštą italę, net atsiprašė Alžyro kovotojo už galimus įžeidimus. Post-truth medikai ėjo į laidas aiškinti, kaip viskas sudėtinga ir, žinokit, viežlybieji būrai, vyriškas testoaterono lygis, skeletas ir kiti reikaliukai sporte pranašumo gali ir nesuteikti, todėl nėra ko piktintis!
Bet štai moterų turnyro finaluose susirems interseksualūs asmenys, kurie nepraėjo bokso federacijos (kuriai, primenu, ne tik Rusija priklauso) testų lyčiai nustatyti ir negali kovoti su moterimis kituose turnyruose, bet galėjo kovoti olimpiadoje. Nes olimpinis komitetas lytį apibrėžia per pasą ir jei Alžyre ir Taivane žmogus užrašė moterimis, tai ir moterys. Pirmasis šią šlovingą informaciją paskelbė Ignitis įvairovės pareigūnas (rimtai) Donatas Paulauskas.
Šis turnyras su tokia pabaiga yra atviras pasityčiojimas iš moterų sporto. Bet juo jau atsipiktinta po pirmosios kovos ir nėra ką pridurti tuo klausimu. Interseksualus žmogus yra nuskriaustas likimo, tai kliūtis siekti profesionalaus sporto, tačiau dėl to jokiu būdu negali kentėti visos kitos – tikros – to sporto moterys. Su moterimis jie varžytis negali, tai neteisinga net jeigu kuri moteris nugali tokį žmogų nepaisant jo įgimto fizinio pranašumo. JAV pastarojo meto moterų sporto pasaulyje tas ypač akivaizdžiai išaiškinta ir parodyta.
Jeigu kam įdomu geriau susipažinti su šia beprotiška nebeaiškių ir kintančių lyčių tema, lietuviškai tam prieinamas idealus šaltinis – JAV autoriaus dr. Ryano Andersono knyga „Kai Haris tapo Sale“. 2020 metais uždrausta Amazon, nes neva žeidžia translyčius asmenis, ir jau kitais metais išleista lietuviškai. Lengva, bet išsami ir argumentuota.
Ir visai pabaigai – niekada nepasiduokite gėdinimui ir gąsdinimui nutylėti savo nuomonę apie akivaizdžius dalykus. Užčiaupimas pavyksta tik jeigu patys leidžiame.
Naujienų daug, tad atleiskit, bet vėl nemažai teksto.
Ukrainos pajėgos dronais atakuoja Kursk, Belhorod ir Lypetsk sritis. Intensyviausiai daužomi kariniai taikiniai Lypetsk srityje, smūgiuota rusų kariniam oro uostui, kur sunaikintas KAB‘ų sandėlis. Taip pat oro ir jūriniais dronais atakuoti taikiniai Sevastopol.
Agresorius šią naktį Ukrainos teritoriją atakavo 27-iais dronais Shahed, ukrainiečiai teigia visus juos numušę. Atsižvelgiant į Ukrainos pajėgų operacijos Kursk srityje didelį reputacinį smūgį kremliaus režimui, didelio masto agresoriaus kompleksinio smūgio tikimybė Ukrainos teritorijoje auga.
Žiūrim ką turim fronte.
Kursk kryptis.
Jau visi matėte sudaužytą agresoriaus bataliono dydžio koloną prie Rylsk https://t.me/berezoview/30591. Tikėtina, kad pasidarbavo HIMARS‘ai. Priskaičiuojam 13 sunkvežimių, dalis visiškai sudegę, juose galėjo būti šaudmenys. Tokiu būdu Ukrainos pajėgoms pavykus prasiveržti iš Liubimovka – Novoivanovka į šiaurės vakarus link Korenevo, ukrainiečiai atakuoja šio svarbaus rusų atramos taško užnugarį palei kelią Rylsk-Lgov. Taip pat, galingi sprogimai Rylsk miestelyje. Ši įvykis labai jautriai priimtas agresoriaus propagandistų kanaluose, labai negražiais, bet įkvepiančiais žodžiais minimi šios kolonos judėjimą suplanavę karininkai, reikalaujama atsakingiau žiūrėti į operacijų planavimą bei jų saugumą (OPSEC). Visos šios trydos telegramuose fone, rusijos oficiozas „Zvezda“ iš Kursk gana detaliai (iki technikos vienetų) parodė, kaip į operacijos rajoną KOLONOMIS atvyksta rezervai… Telegramuose audra, daug negražių, bet įkvepiančių žodžių rusijos „gynybos“ ministerijos adresu
Dabar šiek tiek apie rezervus. Skelbiama, kad atvyko įvairūs spec. paskirties, buvę Wagner samdiniai, 15-oji mechanizuota brigada „Piatnashka“ ir kiti „labai kieti kovotojai, nu ir dabar jau viskas bus labai rimtai.“ Pažiūrėsim Panašu, šie rezervai atkeliavo ne iš jungtinės grupuotės „Šiaurė“. T. y. iš kitų rusijos regionų šalies gilumoje. O brigada „Piatnashka“ perdislokuota iš Chasiv Yar, kur tikėtina buvo rezerve. Taigi, sąveikos ir logistinis chaosas. Tad tikėtina vienetai į mūšį bus metami pavieniui, be rimtos sąveikos.
Kontaktinė linija nėra stabili ir aiški. Pridedant prie to kas pasakyta apie ukrainiečių kairįjį flangą (Korenevo), pažymėtina, kad tęsiasi mūšis rytinėse Sudzha apylinkėse, ukrainiečiai įrenginėja gynybines pozicijas. Ukrainos pajėgos toliau bando vykdyti žvalgybą mūšiu gilyn į rusijos teritoriją, kur priešakiniai vienetai fiksuojami 30 km nuo sienos, t. y. 5 km toliau nei vakar. Tačiau tai nereiškia, kad jie čia įsitvirtina. Savaitgalis bus karštas ir tikėtina atsakys į didžiąją dalį klausimų dėl tolimesnės Ukrainos pajėgų operacijos perspektyvos.
Kharkiv kryptis.
Žvelgiant į situaciją Kursk kryptyje yra prasta ir gera naujiena. Prasta, kad agresorius bent šiame etape panašu neištraukinėja vienetų iš Kharkiv krypties ir nemeta jų į gaisro gesinimą Kursk kryptyje. Tačiau gera naujiena, kad jungtinė grupuotė „Šiaurė“ neturi laisvų vienetų, kuriais galima būtų manevruoti, jie visi vienokia ar kitokia apimtimi įtraukti į operacijas Vovchansk ir Lyptsi. Taigi, Kharkiv kryptyje ukrainiečiams siurprizų iš rusų pusės bus mažiau.
Kontaktinėje linijoje be pakitimų.
Luhansko kryptis.
Kupjansk. Tęsiasi rusų atakos šiauriniame flange. Kituose ruožuose kiek ramiau.
Lyman. Agresorius persigrupavo ir atnaujino intensyvų puolimą šiauriniame flange. Neatmestina, kad šie veiksmai gali būti siekis sukaustyti ukrainiečių vienetus ir leisti agresoriaus pajėgoms Kupjansk sektoriuje persigrupuoti ir atnaujinti operacijas link Oskil upės (Senkove – Borova ruožo).
Syversk. Rusai bando vystyti lokalią sėkmę prie Pereizne (Rozdolivka ruožas), tačiau užimti gyvenvietės bei kirsti Bakhmutka upės jiems nepavyksta. Tęsiasi kautynės ir kituose ruožuose.
Donecko kryptis.
Chasiv Yar.
Chasiv Yar mieste be esminių pakitimų. Rusai koncentruoja pastangas šiauriniame flange ir nuo Kalinivka bando įsitvirtinti vakarinėje kanalo pusėje.
Toretsk ruože mūšių intensyvumas kiek sumenko, tačiau nepaisant to padėtis rytiniame flange išlieka sudėtinga, tęsiasi kautynės dėl terikonų. Pietiniame flange be pakitimų, ukrainiečiams nepavyksta tęsti vakar/užvakar pradėtus gerus darbus ir dar labiau nustumti agresorių iš Niu Jork.
Pokrovsk – Vuhledar.
Šiaurinis flangas. Rusai tęsia operacijas, tačiau lygiant su ankstesnėmis dienomis mūšių intensyvumas kiek nukrito, per praėjusią parą nefiksuojamas agresoriaus vienetų pasistūmėjimas. Tačiau tai nebūtinai yra optimistinės naujienos, nes pajėgų pergrupavimas po tokių intensyvių ir deja sėkmingų puolimo veiksmų yra logiškas ir tikėtinas agresoriaus veiksmas.
Centras. Be pakitimų.
Pietinis flangas. Rusai bando laužti ukrainiečių gynybą palei kelią Vuhledar-Konstyantinivka, tačiau nesėkmingai. Taip pat sunkūs mūšiai prie Konstyantinivka.
Zaporizhia kryptis.
Ukrainiečiai Velyka Novosilka sektoriuje už 25 km nuo kontaktinės linijos kasetiniais šaudmenimis sudaužė poligone susitelkusį agresoriaus padalinį https://t.me/DeepStateUA/20090
Ukrainos gynėjams kontaktinėje linijoje dėl to bus lengviau. Taip pat atakuoti kariniai taikiniai Mariupol.
Pietų kryptis. Ukrainos SOP vykdo reidus Kinburno nerijoje, bandoma išlaipinti desantą. Tikėtina, ukrainičiai testuoja agresoriaus pajėgumą šioje lokacijoje. Ar tai tik trikdymo operacijos, ar ukrainiečiai kažkam ruošiasi – sunku pasakyti. Karo logika diktuotų, kad dar vieno karšto ruožo atvėrimas ukrainiečiams gali tapti našta esant ir taip nelengvai padėčiai. Stebėsime situaciją.
Vienas žymiausių Džordžo Orwelo romanų yra „Gyvulių ūkis“
Geros knygos turi magijos. Jos aprašo ištisus pasaulius, jas perskaito daugybė žmonių, kurių gyvenimą jos gali paveikti. Tačiau daugelis dabar tūkstančiais leidžiamų romanų yra banalios pasakos suaugusiems, kurias perskaitęs nieko nepasimokai. Bet yra ir tokių, kurie giliai atspindi mūsų visuomenę ir galimą jos distopiją.
Toks yra anglų rašytojo Džordžo Orwelo 1949 m. parašytas romanas „1984 m.“, kuris numatė ateitį maždaug po 40 metų, bet jo literatūrinis pasaulis atspindi ir šių dienų gyvenimą. Tai rodo autoriaus gebėjimą numatyti visuomenės raidą.
Romanas „1984 m.“ numatė hierarchinės visuomenės vystymąsi, kai ekonominė nelygybė sukurs didžiulį klasių susiskaldymą tarp turtingųjų ir vargšų, vieni kitų ir vyriausybės baimę, kai politikai ir žiniasklaida tyčia iškraipys informaciją, kad žmonės nuolat bijotų.
Orwelas vaizduoja asmens laisvių pažabojimą, nacionalizmo ir autoritarizmo kilimą įvairiose tautose, stiprėjantį valdančiosios valdžios gniaužtą.
Romanas pranašauja totalitarizmą ir iliuzinę žodžio laisvę, kai režimai kai kuriose pasaulio šalyse kontroliuoja ekonomiką ir kultūrą.
Prof. Jonas Grigas
Šiuolaikinės vyriausybės kontroliuoja prieigą prie informacijos internete, taip priartina pasaulį prie Orwelo pavaizduotos totalitarinės visuomenės.
Didėjantis nepasitikėjimas vyriausybe ir jos institucijomis, pavyzdžiui, teismais ir švietimo įstaigomis, primena romane pavaizduotą skepticizmą.
Nors vyriausybės bando nuslopinti nesutarimus ir kontroliuoti mintis, yra pasipriešinimo judėjimų, kurie nepaiso autoritarinių režimų. Jie stengiasi palaikyti laisvės ir demokratijos idealus. Kita vertus, yra žmonių, kurie įkvepia masinius susibūrimus, palaikančius lojalumą valdančiajam režimui. Tai primena Orwelo dviejų minučių neapykantos seansus.
Romanas parodo, kaip valdančioji klasė valdo žiniasklaidą, kad kontroliuotų informacijos sklaidą. Žiniasklaidos manipuliavimas ir kontrolė užtikrina, kad visuomenės socialinis elgesys būtų prižiūrimas. Žmonės verčiami tikėti dalykais, kurie nebūtinai yra tiesa.
Manipuliaciją, kurią matome romane, galima rasti socialinės žiniasklaidos priemonėse šių dienų pasaulyje. Vaizdo stebėjimo kameros naudojamos gyventojų kontrolei, taip užtikrinant, kad „netinkamas“ elgesys būtų stebimas, taisomas ir baudžiamas.
Pasaulio vyriausybės įgyvendino programas, per kurias gali stebėti žmonių bendravimą ir elgesį. Šios programos atspindi Orwelo romano distopijos praktiką. Sparčiai daugėja technologijų, kurios naudojamos žmonėms stebėti, pavyzdžiui, korinio ryšio mobilieji įrenginiai, kurie įrašo be jūsų sutikimo. Tai sukuria vadinamąjį „Didžiojo brolio“ mentalitetą, kai žmonės jaučiasi lyg būtų nuolat stebimi. Nuolatinė karo baimė, naudojama siekiant išlaikyti valdžią ir gyventojų kontrolę, skatinama vykstančių konfliktų ir karinių intervencijų pasaulyje.
Politiškai jautrios literatūros cenzūra arba draudimas yra panašios taktikos, kurią valdantis režimas naudojo romane „1984 m.“, atspindys.
Orwelo romane asmens teisės ir pilietinės laisvės lėtai griaunamos vardan saugumo ir stabilumo. Tai nėra toli nuo dabartinės politinės aplinkos, kuri šiandien persmelkia visuomenę. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kinija, įdiegė socialinių kreditų sistemas, kuriose asmenys vertinami pagal elgesį ir vyriausybės standartų laikymąsi. Tai socialinės kontrolės mechanizmas, kurį galima pamatyti ir romane.
Vyriausybių ideologija formuojama per švietimą ir mokymo programas. Informacija, kuri neigiamai nušviečia vyriausybės veiklą, šalinama iš mokymo programų, kad piliečiai būtų labiau paklusnūs. Kaip vyriausybės kontroliuoja švietimą, jos taip pat perrašo ir manipuliuoja istorija.
Romane „1984 m.“ slopinamas žmonių individualumas ir neleidžiama kritiškai mąstyti. Tai atspindi dabartinę pasaulio situaciją.
Prieštaringi įsitikinimai ar ideologijos yra politinė dvikalbystė ir dezinformacija, sutampa su dvigubo mąstymo samprata Orwelo romane.
Romane pavaizduota, kaip propagandos skleidimas žiniasklaidos priemonėmis daro įtaką visuomenės nuomonei.
Orwelas reiškia susirūpinimą dėl privatumo ir vyriausybių bei korporacijų vykdomo duomenų rinkimo, kai sumažėjus privatumui žmonės praranda individualumo jausmą.
Romane atsispindi politinių disidentų ir aktyvistų, kurie meta iššūkį valdžiai, persekiojimas. Orwelas numatė, kad korporacijos turės galią daryti įtaką vyriausybių politikai, kad užsieniečių ir „kitų“ baimė kels ksenofobiją, o siekiant nukreipti kaltę nuo vyriausybės ir jos institucijų, aštrios visuomenės problemos bus priskiriamos marginalizuotoms grupėms ir disidentams.
Taigi, gyvenimas tapo panašus į prieš 75 metus pavaizduotą Orwelo romane. Matyt, tokia yra evoliucijos ir žmonijos prigimtis, vieniems maudytis piniguose, o jų valdomiems skursti. Ir Lietuvos Seimo nariai sau padvigubino atlyginimą, kai prestižinių profesijų medikai ir mokytojai priversti dirbti keliais etatais keliose vietose.
Nutildymo kultūra Lietuvoje ir Europoje. Politologą ir leidėją, VDU politikos mokslų dėstytoją, Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotoją Vytautą Sinicą „Marijos radijo“ „Aktualijų“ laidoje kalbina Liutauras Serapinas.
