2025-05-22, Ketvirtadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 234

Vytautas Sinica. Akušerijos skyrių rajonų ligoninėse uždarinėjimo pasekmės

Tiesiog šlovingos akušerijos skyrių rajonų ligoninėse uždarinėjimo pasekmės – nėra kur priimti gimdymų. Primenu, kad pas mus blogai su demografija, valdžia kažką ten neva skatina, kažką palaiko. Nėra, kur priimti gimdymų. Cituoju LRT (ne Marijos radijo, visa pagarba jam, bet net labai nekonservatyvaus ir sekuliaraus LRT) kalbintą medikę:

„Galiu įvardinti savo kolegų pavardes, kurie kartu su gimdyve buvo išvyti iš Ukmergės ligoninės Priėmimo skyriaus. Teko gimdymą priimti GMP automobilyje. Kaip gali ligoninių priėmimo skyriai būti nepasiruošę gimdymui, o greitosios pagalbos automobiliai pasiruošę? Aš nesuvokiu“, – pasakojo J. Keburienė.

Ukmergės rajono GMP trisdešimt metų dirbanti J. Keburienė reformos pasekmes pajuto savo kailiu.

„Dabar tenka vežti gimdyves iš Ukmergės į Vilnių už 70 kilometrų ir melstis, kad neatsitiktų komplikacijų. Juk mes tuo metu esame atsakingi net už dviejų žmonių gyvybes.

Jau pasitaikė atvejų, kai kolegoms nieko kito nebeliko, kaip sustoti degalinės aikštelėje ir priimti gimdymą. Ačiū Dievui, kad tada viskas baigėsi sėkmingai“, – apie reformos pasekmes sakė patyrusi GMP specialistė.

Žūtys kol kas pavienės, bet specialistai sako, kad užprogramuotos ir dėsningos. O ekstremalių situacijų kartojasi nuolat, tik gyvybių dažniau nepareikalauja. Padaryta sąmoningai, tikslingai, prie Dulkio. Žmogaus, kurio darbui premjerė sako, neturėjo jokių priekaištų, tik dėl prezidento kaprizų neva atleido. Geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai.

Visas straipsnis nuorodoje, verta jūsų minučių.

Jolanta Keburienė / E. Blažio / LRT nuotr.

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai penktoji (rugpjūčio 16) diena

0

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Naktį Ukrainos pajėgos įvykdė eilę smūgių Kryme. Atakuoti kariniai objektai Chernomorskoe, Sevastopol, Simferopol bei Kerch tilto prieigose. Netylėjo ir okupantų pusė. Tikėtina, norėdamas sutrikdyti ukrainiečių logistiką link Donetsk krypties, agresorius naktį ir dieną bent šešiomis balistinėmis raketomis Iskander M smūgiavo Dnipro, Pavlohrad ir Kryvyi Rih apylinkėse.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursk kryptis.

Panašu, galimai Ukraina prarado vieną ar dvi HIMARS sistemas, atakavusias agresoriaus teritoriją iš Sumy srities. Problema lieka ta pati – nebaudžiami aukštai kabantys rusų dronai. Jie seka taikinį, perduoda koordinates (vietas) rusų ugnies priemonėms ir vykdo BDA (Battle Damage Assessment), t. y. smūgio efektų patvirtinimą. Okupantai sako, kad sistema sunaikinta Iskander raketos smūgiu.

Ukrainiečių kairysis flangas. Ukrainos pajėgos prie Korenevo sutaršė dar vieną agresoriaus koloną. Taip pat, pasirodė nepatvirtinta informacija, kad Ukrainos gynėjai įžengė į Korenevo gyvenvietę. Kas yra tikrai aišku, kad Ukrainos vienetai tikrai puola šios gyvenvietės flanguose ir bando ją apeiti. Fiksuojamas pasistūmėjimas flango pietuose – ukrainiečiai prasiveržė nuo Snagost ir pasiekė upę Seym. Be to, ukrainiečiai toliau atakuoja tiltą per Seym upę prie Glushkovo. Taip pat, Tetkino prieigose vykdomos lokalios atakos, ukrainiečių aviacija išlieka aktyvi.

Centras. Panašu, vakarykščiai pranešimai apie rusų pasalą ukrainiečiams bent iš dalies yra teisingi. Žinoma, tai ne kažkoks grandiozinis sutriuškinimas, tačiau ukrainiečiai neteko penkių Kozak šarvuočių, o gyvosios jėgos nuostoliai nežinomi, bet labai tikėtina jų buvo. Ukrainos pajėgų atakos tęsiasi. Taip pat, tęsiasi susidūrimai ir prie Martynivka, nors mūšių aktyvumas čia šiek tiek sumenko. Tikėtina, kad abi pusės persigrupuoja.

Ukrainiečių dešinysis flangas. Ukrainiečiai įsitvirtina Borki, tęsia atakas link Belitsa. Taip pat, Ukrainos vienetai suaktyvino atakas piečiau esančiame pasienio punkte, su tikslu prasimušti link Krasnaya Yaruga. Nors agresorius sako, kad apsigynė, tačiau fiksuojami ukrainiečių vienetai kitoje sienos pusėje, Vyazovoe kaimelyje. O tai, mielieji, jau Belhorod sritis…

Kharkiv kryptis.

Esminių pasikeitimų kontaktinėje linijoje nėra.

Luhansk kryptis.

Kupjansk. Visgi okupantams pavyko kiek išplėsti pozicijas prie Pishchane. Čia jų pleištas platėja, kyla vis didesnė grėsmė prie Oskil upės esančiam Senkove – Borova ruožui. Šio ruožo užėmimas leistų rusams perskelti ukrainiečių grupuotę į dvi dalis ir pradėti įsitvirtinti palei Oskil upę. Tai reiškia, pasiekti vieną iš agresoriaus vasaros – rudens kampanijos galimų tikslų.

Lyman. Be pakitimų.

Syversk. Tęsiasi rusų bandymai rasti silpnesnę ukrainiečių gynybos vietą, Ukrainos vienetai išlaiko pozicijas.

Doneck kryptis.

Chasiv Yar.

Chasiv Yar mieste be pakitimų.

Toretsk ruožas. Padėtis nesitaiso. Rusai bando stumtis rytiniame Toretsk pakraštyje ir taip pat, siekia galutinai užimti Niu Jork.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Ukrainos gynėjai užleido keletą pozicijų Mykolaivka – Zhelane ruože, rusai toliau bando stumtis į pietus ir pietvakarius link kelių sankirtų. Negana to, okupantai tęsia puolimo veiksmus ir Vozdvyzhenka ruože, tačiau čia ukrainiečiai išlaikė pozicijas.

Centras. Sunkios kautynės vyksta prie upės Lozova, rusai bando plėsti savo pozicijas.

Pietų flangas. Be pakitimų.

Zaporizhia ir Pietų kryptys.

Be esminių pakitimų.

Tomas Čyvas. Šliaužianti bjaurastis arba valdiškas banditizmas

Valdžia palaipsniui, metodiškai, lįsdama į bankininkų užpakalius bei žmonių kišenes, paranojiškai norėdama susekti bei apskaityti kiekvieną privatų centą, daro tai oficialiai nedeklaruodama. Užuot tiesiai pasakiusi, kad visi pinigai priklauso valdžiai ir tik jai spręsti kiek jums paliks bei kur galėsite išleisti kiekvieną skatiką, ji po truputį stengiasi palikti jus arba be grynųjų, arba su jais, bet be galimybių jais pasinaudoti.

Daug kartų jau pasakota, kad bankai metodiškai – tai krizės, tai koronės viruso dingstimi naikino ne tik banko skyrius, bet ir bankomatus. Jau buvo skaičiuota, kad daliai žmonių kelias iki nuosavos piniginės ištįso iki 70 km. Kilus skandalėliui, Lietuvos bankas tarsi „ėmėsi priemonių“.

Ši beprotiškai išpūsta ir ne bankų priežiūrą, o jų apetitų aptarnavimo funkcijas vykdanti institucija užėmė tokią poziciją: „Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė „Valstiečių laikraščiui“ atsiųstame komentare teigia, kad institucija nuolatos stebi grynųjų pinigų prieinamumo situaciją šalyje bei imasi priemonių jai gerinti.

„2022 m. grynųjų pinigų prieinamumas Lietuvos regionų gyventojams pagerintas iš esmės. Lietuvos banko iniciatyva 2021 m., LB, kredito įstaigos ir Lietuvos bankų asociacija pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje. Juo susitarta dėl minimalių grynųjų pinigų išėmimo iš mokėjimų sąskaitų paslaugų prieinamumo kriterijų. Kredito įstaigos, įgyvendindamos memorandumą, 2022 m. įrengė 100 naujų bankomatų regionuose“, – komentuoja ji.

100 naujų bankomatų „popieriuje“ skamba lyg ir gražiai, tačiau realybėje tai reiškia po 1 bankomatą Vabalninke (Biržų r.), Leipalingyje (Druskininkų sav.), Subačiuje (Kupiškio r.) ar Pilviškiuose (Vilkaviškio r.). Labiau pasisekė Vilniaus r., kuris „gavo“ 8 bankomatus, ir Kauno bei Prienų r. – po 6 bankomatus. Ir tai – tik „popieriuje“, nes Savivaldybių asociacija tvirtina, kad projektas, nors ir skambiai pasirašytas, dar toli gražu nebaigtas įgyvendinti.

E. Lisinskaitė: „2022 m. grynųjų pinigų prieinamumas Lietuvos regionų gyventojams pagerintas iš esmės.“

Pasak E. Lisinskaitės, 2023 m. birželio mėn. Europos Komisija (EK) pateikė teisinį pasiūlymą dėl grynųjų pinigų teisėtos mokėjimo priemonės. „Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti pakankamą grynųjų pinigų prieinamumą ir priėmimą atsiskaitant. Tokiu būdu užtikrinant kiekvieno euro zonos gyventojo laisvę pasirinkti priimtiną mokėjimo būdą ir naudotis grynaisiais pinigais, bei visuomenės grupių, kurios yra linkusios atsiskaityti dažniau grynaisiais pinigais, finansinę įtrauktį. LB palaiko EK pasiūlymą“, – aiškina ji. (2023-10-13 Valstietis.lt)

Valio. LB palaiko EK pasiūlymą, tačiau valdžia randa vis naujų mechanizmų, kaip riboti patį atsiskaitymą grynaisiais. Užuot įpareigojusi siautėjančius prekybos centrus, bet kurioje gyvoje savitarnos kasoje suteikti atsiskaitymo formos pasirinkimą, ji grynuosius įžūliai išstumia per savo valdomas įmones.

Antai, visai neseniai valstybei priklausanti geležinkelių bendrovė paskelbė, kad nebeliks stotyse kasų, o ir traukinyje bilieto už grynus nebebus galima gauti. Vilniaus savivaldybės valdoma viešojo transporto įmonė irgi pasakė, kad nei autobuse, nei troleibuse grynaisiais už kelionę susimokėti nebus galima. Žodžiu, EK pasiūlymui dėl grynųjų prieinamumo formaliai pritariama, bet randama būdų padaryti taip, kad grynieji liktų teisėta, bet daugybėje vietų kažkodėl nepriimama atsiskaitymo priemone.

Iškart pasakau, kad siunčiu velniop ir rodau vidurinį pirštą asilams, kurie paporins, kad grynieji automatiškai skatina kažkokį ten neskaidrumą ir grynais atsiskaito neva tik vagys. Tiesą sakant, žmogui turi būti suteikta teisė išvis neturėti sąskaitos banke, jei jis to nenori. Bet apie tokią NORMALIĄ padėtį net svajoti nebeišeina.

Dievo mulkiams galiu pateikti bent keletą iliustracijų, kuomet „progresyvuoliai“ patys gali atsidurti kvailoje padėtyje. Antai, visai neseniai Ukmergėje sugedo autobusas, kuriuo žmonės važiavo į Vilnių iš Mažeikių – atitinkamai pakeliui ir iš Šiaulių, Kuršėnų ir t. t. Žinoma, TOKS kompanija nepasivargino keleiviams kompensuoti bilietus – pirkit iš naujo į kitą autobusą, keliaukit toliau pėstute. O įsivaizduokite, kad jums išsikrovė ar „užlūžo” mobilusis arba „laikini techniniai sutrikimai“ banke, kurie irgi ištinka ne tiek jau retai, ir pagal valdiškas madas nepriimami grynieji?

Jei kam nors atrodo, kad taip gali atsitikti „bet kam tik ne man“, tai tas „kas nors“ yra sertifikuotinas sterilus kvailys. „Atleiskite, bet terminalas laikinai neveikia“ gali tekti išgirsti ir prekybos centre, ir degalinėje. Su atveju, kai kortelė neveikia vienas žinomas kolega žurnalistas susidūrė būdamas tolokai nuo namų – viename JAV oro uostų. Kai taip nutiks atsiminkite savo poterius apie visuotinį skaidrumą ir technologinį progresyvumą bei pabandykite taip pasigerinti sau nuotaiką. O laikyti visus savo piliečius potencialiais sukčiais ir banditais bei siekti stebėti kiekvieną centą gali tik banditų bei sukčių valdžia.

Audrius Bačiulis. Ar Mossadas medžios Baideną ir Harris?

0

Jerusalem Post redakcija rašo, kad JAV Teheranui pateikė Mossad agentų, dalyvavusių Haniyeh nužudyme, sąrašą.

Delegacija siekė perduoti Teheranui žinią, kad būtų sumažinta įtampa regione tarp Irano ir Izraelio.

Neįvardytas šaltinis Irano Aukščiausiojoje nacionalinio saugumo taryboje Kuveito laikraščiui „al Jarida“ pranešė, kad aukšto rango Amerikos saugumo delegacija, kuriai tarpininkavo Omanas, slapta atvyko į Teheraną, trečiadienį rašė Kuveito laikraštis.

„Tai kategoriškai netiesa“, – sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai.

Televizija „Fox News“ pranešė, kad delegacija neva siekė perduoti Teheranui pranešimus, kad sumažintų įtampą regione tarp Irano ir Izraelio, pažymėjo „al Jarida“ savo pranešime apie šią istoriją.

Pranešama, kad misija turėjo perduoti Irano aukščiausiajam vadovui Ali Khamenei, kad Bideno-Harris administracijai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu „nepranešė“ apie „Hamas“ Ismailo Haniyeh ir „Hezbollah“ Fuado Shukr nužudymus. Izraelis prisiėmė atsakomybę už F. Shukr nužudymą, tačiau Haniyeh mirties Teherane kol kas nekomentavo.

Kaltinimai dėl „Hamas“ lyderio Haniyeh mirties

Haniyeh žuvo nuo sprogstamojo įtaiso, kuris buvo slapta įneštas į jo svečių namus Teherane, pranešė „New York Times“, o „Jerusalem Post“ nepriklausomai patvirtino. Bomba buvo paslėpta birželio mėn. ir joje buvo panaudota nuotolinė technologija.

Ankstesniame „The Telegraph“ pranešime teigta, kad „Mossad“ pasamdė Irano saugumo agentus, kad šie padėtų sprogmenis Haniyeh kambaryje, pranešime cituojant du neįvardytus Irano pareigūnus. Tame pačiame pranešime teigiama, kad agentai išvyko iš šalies, tačiau išlaikė artimą šaltinį Irane.

Apie naujausius įvykius taip pat pranešė „Fox News“, pažymėdama, kad spėjama, jog amerikiečių delegacija į Iraną atvyko per Turkiją, praėjusį ketvirtadienį nusileido Payam-e-Khorram oro uoste Karadže ir dalyvavo dviejų valandų susitikime su Irano pareigūnais, o po to grįžo į Turkiją.

Teigiama, kad amerikiečių delegacija pateikė sąrašą su dešimties „Mossad“ agentų Irane, kurie, amerikiečių nuomone, buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su nužudymu, pavardėmis.

Al Jarida teigė, kad amerikiečiai tai esą būtų padarę kaip „geros valios“ iniciatyvą, reaguodami į Izraelio smūgius, kurie buvo vykdomi be amerikiečių koordinavimo.

Šaltinis jpost.com

Veidaknygė

Neišmoktos senovės romėnų pamokos: kur veda Lietuvos užsienio politikos trumparegiškumas

Vienas iš senovės Romos imperatorių ištarė frazę „Skaldyk ir valdyk“, kuri puikiai atspindėjo cinišką, tačiau išmintingą romėnų, siekusių išardyti su jais kovojančių priešų sąjungas, politikos principą. Istorijos tėkmėje šiuo principu vadovavosi ne tik svetimas teritorijas užkariauti siekusios imperijos, bet ir priešiškų jėgų apsuptos valstybės, kurioms gudri politika labiau nei karinė jėga padėdavo sėkmingai išgyventi žiauriame ir nedraugiškame pasaulyje.

Tiesą sakant, romėnų išmintis yra nepavaldi laikui, todėl puikiai tinka ir mūsų laikams, į kuriuos mes kartais, būdami naivūs, žvelgiame pro rožinius akinius, besąlygiškai tikėdami tarptautinės teisės ir moralės normų galia.

Tačiau realybė yra tokia, kad santykiai tarp valstybių yra savotiška kova dėl išlikimo. Ir to nė akimirkai neturėtų pamiršti prie valstybių vairo stoję politikai, kurių pagrindinis tikslas turėtų būti savos šalies interesų gynimas.

Vienas iš sėkmingiausių šiuolaikinių pavyzdžių – Izraelis, kuris, būdamas stiprus kariniu požiūriu, sugeba dar ir sumaniai laviruoti ne tik tarp pasaulinių galybių, bet ir tarp regione esančių priešiškų jėgų, kurios norėtų žydų valstybę sunaikinti. Ir Izraeliui nėra kitos išeities, nes nuo to priklauso jo egzistencija.

Gaila, tačiau kyla įspūdis, kad Lietuvos politikai  neretai „skaldyk ir valdyk“ principą naudoja visiškai ne pagal paskirtį: skaldo mūsų pačių visuomenę (pamiršę himno žodžius apie vienybę), o priešus… Vienija. Ir jie taip elgiasi nepaisydami to, kad šalia mūsų visados buvo ir yra didžiulė geopolitinė grėsmė – Rusija. Būdami tokioje sunkioje padėtyje, turėtume viską daryti, kad mūsų priešai nesivienytų, tačiau per proto ir įžvalgumo trūkumą padarome atvirkščiai.

Žvelkime kad ir į Baltarusijos atvejį. Dar tik prasidėjus masiniams protestams kaimyninėje šalyje prieš Aliaksandrą Lukašenką ir mūsų politikos viršūnėms suskubus smerkti valdžią uzurpavusį autokratą bei remti opoziciją, rašyta, kad šie geri norai prives prie to, kad, nematydamas kitos išeities, A. Lukašenka atsidurs kruvinojo diktatoriaus Vladimiro Putino glėbyje. Deja, taip ir įvyko.

Šiandien už šį trumparegišką ne tik Lietuvos, bet apskritai Vakarų elgesį moka ukrainiečiai, kuriuos, pasinaudoję A. Lukašenkos pažeidžiamumu, rusai atakavo iš dviejų – Rusijos ir Baltarusijos – pusių. Jeigu ne ukrainiečių didvyriškumas, karinis smūgis galėjo baigtis katastrofa ne tik Ukrainai, bet ir mums, nes jau dabar turime gerokai ilgesnę sieną su Rusija (skaičiuojant, kad Baltarusija – de facto jau Rusija) ir esame tarsi replėmis užspausti priešiškų šalių.

Taip, A. Lukašenka yra diktatorius, taip jis – budelis savo žmonėms. Niekas to ir neneigia. Tačiau mes turime didesnį priešą – Rusiją, todėl privalome mąstyti plačiai ir siekti, kad mūsų priešai rietųsi tarpusavyje, o ne vienytųsi.

Net ir dabar, praėjus dvejiems su puse karo metų, A. Lukašenka pilnai neįsitraukė į konfliktą. Negana to, prieš kelias savaites jis ėmė ir atitraukė savo kariuomenę nuo sienos su Ukraina, kuo iškart pasinaudojo ukrainiečiai ir atlaisvintus dalinius nusiuntė į Kursko regioną, kur jie sugebėjo padaryti neįsivaizduojamą dalyką – užimti dalį valstybės agresorės teritorijos! Rusai iš pykčio putojasi, vadina „batką“ išdaviku, o jis ramiai televizijoje aiškina, kad jokio pavojaus iš Ukrainos pusės Baltarusijai nėra.

Vartosi kaip ungurys ant įkaitintos keptuvės, nuolaidžiauja V. Putinui (nuo kurio jis yra visiškai priklausomas), tačiau savanoriškai galvos į kilpą nekiša. Ir būtent jis yra silpnoji Rusijos ir Baltarusijos sąjungos grandis. Būtent į jį turėtų būti nukreiptos mūsų ir Vakarų diplomatų pastangos. Atitraukus Baltarusiją nuo Rusijos, Rusijos pozicijos dar labiau susilpnėtų, o mes būtume kur kas saugesni. Ukrainiečiai tai supranta, kodėl nenorime suprasti mes?

Lietuvos „kova“ su Kinija ir abipusių santykių gadinimas taip pat yra ne laiku ir ne vietoje. Taip, Kinija yra grėsmė demokratiniam Vakarų pasauliui, taip ji rengiasi mesti iššūkį JAV dėl globalaus dominavimo. Tačiau būtent todėl ir negalima dabar aštrinti santykių, nes į kampą spraudžiamos diktatūros yra linkusios telktis. Ar mes tikrai norime matyti vieningą Rusijos-Kinijos-Irano bloką?

Kol kas tai tėra popierinės sąjungos, kurių nariai vieni kitus labiau išnaudoja nei palaiko iš tiesų, bet situacija gali ir pasikeisti. Vadinasi, pirmiau turime susitvarkyti su Rusijos grėsme, kad viena iš galimos ašies šalių iškristų iš žaidimo, o tik tada galėsime prisiminti nesutarimus su Kinija. Viskam savas laikas, o savo šalies interesų turime paisyti dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę.

Istorija rodo, kad Lietuvoje sunkiais šaliai momentais visada atsirasdavo asmenybių, kurios nukreipdavo mūsų valstybę tinkama linkme. Įžvalgių politikų dėka atkūrėme Nepriklausomybę, atsikratėme sovietų kariuomenės, įstojome į NATO ir ES. Norėtųsi, kad protas ir išmintis vėl sugrįžtų į mūsų užsienio politiką.

Karas Rusijoje. Valerijus Šerelis

Karas Rusijoje!

Žolinių proga desertinis epizodas su atsargos pulkininku leitenantu Valerijum Šereliu.

Raudonos linijos, branduolinis burbulas, Ukrainos ėjimas ir kiti niuansai profo akimis.

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai ketvirtoji (rugpjūčio 15) diena

0

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Tikėtina, agresorius toliau testuoja Ukrainos oro gynybą. Jis trimis raketomis Kh59 ir 29 dronais Shahed atakavo Ukrainos teritoriją. Ukrainiečiai numušė visus dronus, tačiau raketos praėjo. Neatmestina, kad okupantai ruošiasi masiniam kombinuotam smūgiui. Galimai, iš dalies dėl to ukrainiečiai jau kurį laiką koncentruoja pastangas smūgiams rusų oro uostams agresoriaus gynybos gilumoje, kur dislokuojami Kinzhal nešėjai Mig31K ir strateginiai bombonešiai.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursk kryptis.

Pasirodė papildoma informacija apie galimą rusų grupuotės dydį. Anksčiau teigėme, kad ji gali būti apie 7000 karių, tačiau panašu netinkamai įvertinome iki operacijos pradžios čia buvusias jų pajėgas. Ukrainos analitiko A. Kovalenko vertinimu jų skaičius galėjo siekti iki 10 000 karių, tačiau žinant amžiną karių trūkumą, ypač dėl poreikio papildyti šalia esančią Kharkiv kryptį, prognozuotume, kad rusų realiai galėjo būti apie 7000–8000. Didžioji jų dalis, tai labai žemos kokybės šauktinių pagrindu užpildyti vienetai, kurių didesnės dalies tikėtina rusai net nepajudino. Tokį sprendimą galėjo paskatinti gana greitai jų sąskaita pasipildęs Ukrainos karo belaisvių fondas (pastebima informacija, kad į nelaisvę šiuo metu yra paimta apie 2000 rusų karių). Vertinant tai, realiai mūšiams tinkami buvo tie patys 2000–3000 kovotojų (pora motošaulių pulkų, Achmat sila tik tok specnaz ir pan). Jau perdislokuotų iš kitų sektorių priskaičiuojama apie 4000–6000. Taigi, šioje kryptyje rusų grupuotę gali sudaryti iki 15 000 karių, iš kurių apie 10 000 yra tinkami kovai. Labai tikėtina, rusai stiprins šią grupuotę, nes yra duomenų, kad vienetai yra siunčiami iš tolimesnių rusijos sričių.

Ukrainiečių kairysis flangas. Ukrainos pajėgos toliau spaudžia agresoriaus vienetus, stiprina savo pozicijas pietiniame Korenevo flange. Tikėtina, Ukrainos gynėjai užėmė Vnezapnoe kaimą bei juda toliau. Taip pat, ukrainiečiai yra aktyvūs prie Tetkino, čia jie vykdo lokalias atakas, rusai praneša apie suaktyvėjusią Ukrainos aviaciją (smūgiuojama JDAM). Maža to, vėl daužomas tiltas per upę Seim prie Glushkovo gyvenvietės. Tokiu būdu, ukrainiečių rytinio flango išplėtimas palei Seim upę atrodo gana realus. Reaguodamas į tai agresorius paskelbė viso šio rajono gyventojų evakuaciją, tikėtina rausis į žemę bei stiprins savo oro gynybą.

Centras. Tęsiasi susidūrimai Obshchii Kolodez – Kauchuk – Kromskie Byki ruože. Agresorius skelbia sunaikinęs Ukrainos pajėgų šarvuočių Kozak koloną, tačiau iš foto medžiagos neaišku nei kiek tų šarvuočių ir ar tikrai jie sunaikinti toje pat vietoje. Tęsiasi mūšiai Martynivka apylinkėse, kas kontroliuoja šią gyvenvietę nėra aišku.

Ukrainiečių dešinysis flangas. Ukrainos vienetai toliau vykdo lokalias atakas Belitsa link, savo ruožtu rusijos „gynybos“ ministerija teigia neva kontroliuoja Krupets gyvenvietę, kuri yra apie 6 km į pietvakarius nuo Belitsa, aišku tarp jų dar yra upė Psiolas. Detalesnius vertinimus šiame flange daryti kol kas sudėtinga, nes kontaktinės linijos ribos iki šiol nėra tiksliai žinomos.

Kharkiv kryptis.

Be pakitimų.

Luhansk kryptis.

Kupjansk. Tęsiasi susidūrimai centriniame ruože ir pietiniame flange. Okupantams nepavyksta išplėsti savo pozicijų prie Pishchane bei pagilinti pleišto. Fiksuojama, kad intensyvėja kautynės ir šiauriniame flange.

Lyman. Ukrainos pajėgos atmušė rusų atakas šiauriniame flange.

Syversk. Agresorius ėmė atakuoti visoje kontaktinėje linijoje. Tikėtina, šiais veiksmais jis bando rasti silpnesnę vietą ukrainiečių gynyboje, o tuomet ten galimai bandys koncentruoti savo vienetus puolimui.

Doneck kryptis.

Chasiv Yar.

Chasiv Yar mieste be pakitimų, mūšių aktyvumas yra nukritęs, jei lygintume su kautynėmis kurios buvo prieš dvi ar tris savaites.

Toretsk ruožas. Rusai toliau vysto puolimą pietiniame flange. Deja, didžioji dalis Niu Jork jau nebe Ukrainos gynėjų rankose. Mūšis dėl Toretsk panašu jau prasidėjo. Rusai nustūmė ukrainiečius rytiniame miesto pakraštyje, tačiau jiems patiems įsitvirtinti nepavyksta. Atsižvelgiant į dinamiką pietiniame flange, neatmestina, kad kitą savaitę gali prasidėti Toretsk gyvenvietės šturmas iš rytų bei pietų.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas.

Agresorius ne tik įsitvirtino Mykolaivka pakraštyje, bet ir išplėtė savo pleištą. Dabar jis kontroliuoja ruožą Zhuravka – Orlivka – Mykolaivka bei toliau puola, siekdamas perimti kelių sankirtas Novohrodyvka – Marynivka – Malinivka. Belieka pakartotinai viltis, kad aplink Vovcha upę besikaunantys ukrainiečių vienetai dar turi planą ir galimybes atsitraukti (ypač kalbant apie rytiniame Vovcha upės krante kovojančius vienetus).

Kaip prognozavome, agresorius gerokai suintensyvino spaudimą Ukrainos gynėjams esantiems Vozdvyzhenka ruože, taip siekdamas apeiti aukštumas į kurias atsirėmė Hrodivka – Myroliubivka – Yelizavetivka atakuojančios rusų pajėgos. Taip pat, okupantai siekia priartėti prie kelio Pokrovsk – Kostyantinivka, jį kirsti ir suardyti Pokrovsk bei Chasiv Yar sektoriuose veikiančių Ukrainos vienetų sąveiką.

Centras. Sunkūs mūšiai vyksta Krasnohorivka šiauriniame pakraštyje. Negana to, agresorius įsitvirtina pietiniame Lozova upės krante.

Pietų flange be pakitimų.

Zaporizhia kryptis.

Pasirodė keisti agresoriaus karo propagandistų pranešimai apie telkiamus ukrainiečių mechanizuotus vienetus aplink Orihiv gyvenvietę, nes šie neva ruošiasi… Taip, jūs nesuklydote – užimti Zaporizhia atominę elektrinę. Ir nieko tokio, kad nuo Orihiv iki elektrinės yra 97 km. Akivaizdu, kad tokių pajėgų ir tikėtina planų Ukrainos gynėjai neturi. Jiems dabar svarbiausia yra neprileisti rusų prie Orihiv. Neatmestina, kad vietinė okupantų vadovybė ar atskiri vienetai bando parodyti, neva niekur čia veikiančių vienetų nereikia perkėlinėti. Juk gerokai patogiau yra gerti degtinę kur nors prie Tokmak, nei bandyti sulaikyti besiveržiančius ukrainiečius Kursk kryptyje.

Pietų kryptis.

Be esminių pakitimų.

Vidmantas Valiušaitis. Datų sutapimai žadina vaizduotę

Vidmantas Valiušaitis

Artinasi rugpjūčio 23-oji – suokalbio diena. Tą dieną du diktatoriai susimokė pasidalyti Europą ir tai tapo priežastimi prasidėti Antrajam pasauliniam karui prieš 85-erius metus.

Tačiau rugpjūčio 23-oji susijusi ir su keliais kitais įvykiais, turinčiais reikšmės dabarčiai.

Rugpjūčio 23-ąją Rusijoje švenčiama Raudonosios armijos pergalė Kursko mūšyje 1943-aisiais.

Mūšis prasidėjo 1943 m. liepos 5 d. SSRS ir Vokietijos fronto atkarpoje, vadintoje Kursko lanku (Kurskaja duga). Rusai numanė, kad vokiečiai puls iš lanko galų, tad atakavo pirmieji artilerijos ir aviacijos pajėgomis.

Liepos 12 d. Raudonoji armija pradėjo kontrpuolimą. Giliausio vokiečių prasiveržimo vietoje ties Prochorovkos kaimu įvyko bene didžiausias istorijoje tankų mūšis, kuriuo rusai itin didžiuojasi. Iš abiejų pusių kovėsi apie 1500 tankų.

1943 m. rugpjūčio 11 d. Raudonosios armijos kontrpuolimas artėjo prie laimėjimo. Rusų tankai prasiveržė iki 80 km į vokiečių užnugarį ir atkirto geležinkelį Charkovas – Poltava, tuo lemiamai apsunkinę vokiečių armijos aprūpinimą ir atsitraukimą.

Rugpjūčio 23 d. Raudonoji armija užėmė Charkovą, Kursko mūšis baigėsi. Tuo metu sovietų armija pradėjo nesustabdomai judėti į vakarus.

2000 m. Kursko mūšio minėjimas Rusijoje sutapo su nacionaliniu gedulu – žuvo povandeninis laivas „Kurskas“.

Sutapimų tarp Kursko mūšio 1943 m. ir politinių įvykių Rusijoje 2000-aisiais būta daugiau.

2000 m. liepos 12 d. Rusijos aukštų kariškių grupė pradėjo kontrataką prieš „šalies karinę galią žlugdančias jėgas“. Tas kontrpuolimas įvyko per tankų puolimo prie Prochorovkos metines.

Tądien Maskvoje įvyko gynybos ministerijos kolegijos posėdis, kuriame generalinio štabo viršininkas Anatolijus Kvašninas užsipuolė gynybos ministrą Igorį Sergejevą, aiškindamas, kad Rusija įstengia vykdyti „tik branduolinio sulaikymo ir taikos palaikymo uždavinius“, o ginkluotųjų pajėgų parengtis „priartėjo prie kritinės ribos“, už kurios „prasideda negrįžtami procesai“.

Tapo aišku, kad tolesnė Rusijos ginkluotojų pajėgų raida priklausys nuo to, ką parems V. Putinas – ministrą ar štabo viršininką?

Rugpjūčio 11 d. V. Putinas keturias valandas posėdžiavo su kariškiais dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir branduolinio arsenalo pertvarkymo. I. Sergejevas pareiškė, kad „tokių visapusiškų ir išsamių derybų dėl kariuomenės likimo dar nėra buvę“. Tačiau rusų apžvalgininkai aiškino, kad V. Putinas iš tiesų parėmė A. Kvašniną, todėl ministro dienos poste suskaičiuotos.

O kitą dieną – rugpjūčio 12-ąją – Barenco jūroje nuskendo Rusijos atominis povandeninis laivas „Kursk“, tuo pademonstruodamas, kad armijos ir laivyno būklė išties apverktina. Rugpjūčio 23 d. Rusijoje paskelbtas gedulas dėl „Kursko“ žūties.

2024 m. rugpjūtis ir vėl – Kurskas. 2000 m. rugpjūčio 11 d. V. Putinas parėmė kontrpuolimą prieš Rusijos „karinę galią žlugdančias jėgas“.

Ką į įvykius Kursko srityje jis atsakys dabar? Ir kaip bus paminėta rugpjūčio 23-oji?

Datų sutapimai šiaip ar taip žadina vaizduotę.

Tėvai padavė Kolorado mokyklą į teismą už tai, kad slapta padėjo dukrai pakeisti lytį

Asociatyvi Unsplash nuotr.

Praėjusią savaitę Kolorado valstijos (JAV) tėvai ir jų dukra padavė valstiją į teismą dėl įstatymo, kuris leido vidurinei mokyklai skatinti jų dukros lyties keitimą be jų žinios ar sutikimo.

Mokyklos patarėjas Braitono vidurinėje mokykloje Denverio priemiestyje slapta sujungė keturiolikmetę mergaitę su translyčių terapeutu, kuris rekomendavo gyvenimą keičiantį gydymą, įskaitant gydymą hormonais ir krūtų pašalinimo operaciją.

Tėvai kovoja su politika, kuri leido mokyklai nuslėpti nuo jų šią informaciją. Balandžio mėnesį įsigaliojęs Kolorado vardo keitimo įstatymas reikalauja, kad mokyklos naudotų lyties sutrikimų turinčių mokinių pageidaujamą vardą ir įvardžius. Be to, 2021 m. mokyklų apygardos politika, Tėvų neįtraukimo politika, neleidžia mokykloms pranešti tėvams apie socialinį pasikeitimą be mokinio sutikimo.

Rugpjūčio 7 d. skunde tėvai, žinomi kaip Johnas ir Jane Doe, teigia, kad jų dukra, „A.D.“, 14-metė vidurinės mokyklos mokinė, kovojo su nerimu ir depresija, kai paprašė Braitono vidurinės mokyklos konsultanto pagalbos pereinant prie vyriškos tapatybės.

Skunde teigiama, kad mokykla nuslėpė nuo tėvų „Do“ socialinį perėjimą. Dukra buvo vadinama moterišku vardu prie tėvų, o mokykloje į ją buvo kreipiamasi jos pageidaujamu vyrišku vardu.

Konsultantas sujungė dukrą su translyčiu terapeutu internetiniame portale „I Matter“ Kolorado valstijoje. Šis terapeutas su dukra aptarė hormonų gydymą ir mastektomiją.

Skunde pažymima, kad „socialinis perėjimas yra veiksminga psichologinio gydymo forma“, ir teigiama, kad nepilnamečiams jis „gali būti atliekamas tik atidžiai prižiūrint kvalifikuotam psichikos sveikatos specialistui ir kiekviename žingsnyje aktyviai dalyvaujant tėvams“.

Mergina dabar „gailisi, kad norėjo pereiti į kitą lytį“, ir mano, kad mokyklos patvirtinimas iš dalies padėjo įtvirtinti jos translytiškumą.

„Mokyklų apygardos visame Kolorade palengvina svarbų psichologinį vaikų gydymą be jų tėvų žinios ar sutikimo“, – teigė tėvų advokatas Erikas Selas (Eric Sell) pranešime „X”.

„Dėl šios pavojingos praktikos kyla pavojus, kad vėliau gyvenime šie vaikai dažniau sirgs nerimu, depresija bei grės savižudybės. Šiuos svarbius sprendimus turėtų priimti tėvai, o ne mokyklos“, – sakė advokatas.

Tėvams teisme atstovauja konservatyvi pelno nesiekianti organizacija Amerikos laisvės centras ir Denveryje įsikūrusi advokatų kontora „Gessler Blue“.

„Pagal 14-ąją pataisą tėvai turi pagrindinę teisę vadovauti savo vaikų auklėjimui, – pažymima rugpjūčio 7 d. Amerikos laisvės centro pranešime spaudai. – Mažų mažiausiai tai reiškia, kad tėvai turi būti informuojami apie mokykloje priimamus gyvenimą keičiančius sprendimus.“

Prašoma teismo pripažinti Vardo keitimo įstatymą ir Tėvų pašalinimo politiką negaliojančiais ir neleisti mokyklai jų įgyvendinti vykstant teismo procesui ir ateityje.

Šaltinis CNA