Jonas Vaiškūnas
2025 m. balandžio 27 d. Vilniaus Katedros aikštėje įvyko gausus mitingas prieš Lietuvos valdžios ketinimus įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (būsto) mokestį. Renginys, pavadintas „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“, sutraukė tūkstančius žmonių. Tvarką prižiūrėjo apie 150 pareigūnų.
Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą renginiui, kuriame galėjo dalyvauti iki 30 tūkst. dalyvių, o policija numatė apie 5 tūkst. dalyvių. Visuomeniniuose interneto tinkluose, kai kurie mitingo dalyviai ir stebėtojai teigė, kad susirinko iki 20 tūkst. ar net 30 tūkst. žmonių, tačiau šie vertinimai greičiausiai perdėti. Alkas.lt apytikriais vertinimais, mitinge galėjo būti apie 10 tūkst. žmonių (šis skaičius apskaičiuotas remiantis Katedros aikštės plotu (apie 8 000 kv. m) ir vidutiniu minios tankiu (1–1,5 žmogaus kv. m), atsižvelgus ir dalinį minios išsisklaidymą į aplinkines gatves).
Mitingą surengė asociacija „Atoveiksmis“ ir visuomenininkas Raimondas Šimaitis, teigę, kad mokestis kelia grėsmę gyventojų finansiniam saugumui ir yra neteisingas, ypač turint omenyje jau esamus mokesčius.
Visuotinis būsto mokestis Lietuvoje buvo svarstomas jau ne vienus metus. Finansų ministerija siūlo išplėsti mokesčio taikymo ribas, neapmokestinant būsto, kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų asmeniui arba 80 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams.
Šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, mokestis būtų taikomas nuo 100 tūkst. eurų būsto vertės. Siūlomas mokesčio dydis – 0,1 proc. gyvenamojo, poilsio, sodų, garažų ir kito nekomercinio turto vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, su lengvatomis pirmajam būstui iki 450 tūkst. eurų vertės (50 proc. sumažinimas, o šeimoms su trimis vaikais – 75 proc.). Pusė surinktų lėšų būtų skiriama Gynybos fondui, o kita pusė – savivaldybėms.
Tačiau šie ketinimai sukėlė gyventojų pasipiktinimą. Daugelis mitingo dalyvių teigė, kad mokestis, nors iš pradžių ir nedidelis, gali tapti našta dėl reguliarių turto vertės perskaičiavimų, kaip tai nutiko su žemės mokesčiu. 49-erių vilnietė Asta Šalvaitienė BNS sakė: „Kas keli metai bus turto vertės perskaičiavimas, ir tos sumos augs.“ Kiti piktinosi, kad valdžia „puola“ piliečius, užuot rūpinusis jų gerove.
Mitingo organizatorius Raimondas Šimaitis, jau 2023 m. rudenį rengęs panašų mitingą, kai buvo svarstomas būsto mokestis, teigė, kad valdžia „negerbia rinkėjų“ ir bando apmokestinti „mūsų namus“. Jis taip pat kritikavo valdžios atstovų, tokių kaip ministras pirmininkas Gintautas Paluckas, Seimo finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ar Vilniaus meras Valdas Benkunskas, neatvykimą į mitingą, nors jie buvo kviesti.
Mitingas prasidėjo 15 val. Vilniaus Katedros aikštėje, kuri jau likus keliolikai minučių iki renginio buvo pilna žmonių, nešinų Lietuvos trispalvėmis, Vyčio vėliavomis ir plakatais su užrašais, tokiais kaip „Kas toliau – oro mokestis?“ ar „Mano namai – mano tvirtovė“.
R. Šimaitis nuo pakylos ragino minią skanduoti šūkius „Būsto mokesčiui – ne“ ir „Gėda“ valdžiai. Mitinge dalyvavo žmonės iš įvairių Lietuvos regionų, atvykę organizuotais autobusais, kurių stovėjimo ir eismo tvarka buvo iš anksto paskelbta visuomeniniuose interneto tinkluose.
Visuomeniniuose tinkluose, ypač „Facebook“, buvo dažnai dalijamasi renginio smulkmenomis, o kai kurie naudotojai, kaip Rasa Čepaitienė, peikė platinamą nuomonę, kad mitingai yra tik „triukšmadarių“ darbas, ir ragino piliečius drąsiau išsakyti savo nuomonę.
Nors dauguma dalyvių buvo nusiteikę prieš mokestį, kai kurie išsakė nuosaikesnes nuomones. Pavyzdžiui, 67-erių vilnietis Vidas BNS teigė pritariantis mokesčiui, jei lėšos būtų skaidriai skiriamos tik krašto apsaugai.
Tačiau tokios nuomonės buvo retos, o bendra mitingo nuotaika atspindėjo tvirtą pasipriešinimą valdžios ketinimams.
Socialinių tinklų diskusijose atsispindėjo tiek mitinguotojų ryžtas, tiek skirtingos nuomonės apie mokesčio būtinybę. Vieni teigė, kad mokestis reikalingas krašto apsaugai, kiti – kad jis dar labiau apsunkins vidurinės klasės ir pensininkų gyvenimą.
Valdžios atstovų atsakas į mitingą buvo santūrus. Seimo finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, anot Šimaičio, teigė, kad tokie klausimai sprendžiami ne mitinguose, o pokalbiuose. Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas ir kiti kviesti politikai mitinge nedalyvavo, kas dar labiau kurstė dalyvių nepasitenkinimą.
Tuo tarpu Finansų ministerija ir toliau gina mokesčio idėją, teigdama, kad jis būtų „nedidelis“ ir skirtas viešosioms reikmėms, įskaitant gynybą ir savivaldybių finansavimą.
Mitingas priminė ankstesnius gyventojų pasipriešinimo atvejus, pavyzdžiui, 2023 m. mitingą prie Seimo, kai apie 3,5 tūkst. žmonių taip pat protestavo prieš būsto mokestį. Rengėjai, tokie kaip V. Ąžuolas, vylėsi, kad šis mitingas, kaip ir anksčiau vykę žemdirbių mitingai, privers valdžią atsisakyti plano. Vis dėlto, ar mitingas turės tikros įtakos politikai, lieka neaišku, nes mokesčio svarstymas Seime planuojamas artimiausioje sesijoje.
2025 m. balandžio 27 d. mitingas Vilniuje tapo vienu didžiausių pilietinių sambūrių pastaraisiais metais, atspindinčių gyventojų nerimą dėl siūlomo būsto mokesčio. Apie 8–12 tūkst. žmonių, susirinkusių Katedros aikštėje, aiškiai išsakė savo poziciją, kad jų namai neturėtų tapti papildomos mokesčių naštos objektu. Socialiniai tinklai sustiprino mitingo matomumą, tačiau taip pat atskleidė nuomonių įvairovę – nuo visiško pasipriešinimo iki sąlyginio pritarimo mokesčiui su griežtomis sąlygomis.
Mitingas išryškino gilias visuomenės ir valdžios bendravimo spragas. Nors valdžia teigia, kad mokestis būtinas valstybės reikmėms, gyventojai jaučiasi neišklausyti ir bijo finansinės naštos didėjimo.
Ar šis mitingas pakeis valdžios ketinimus, parodys artimiausi mėnesiai, tačiau jis neabejotinai tapo svarbiu pilietinio aktyvumo pavyzdžiu, rodančiu, kad Lietuvos gyventojai yra pasirengę ginti savo interesus.
Mitingo vaizdo įrašas
Kalbėjome su vengrais ir apie V. Orbano valdymą. Bent jau mūsų pašnekovai juo buvo labai patenkinti, sakė, kad prioritetas šeimoms nėra vien deklaracija, o realiai vykdoma valstybės politika. Pavyzdžiui, jau nuo antro vaiko ir daugiau motinos atleidžiamos nuo mokesčių, šeimoms teikiamos įvairios soc. paslaugos, vaikams yra daugybė nemokamų būrelių. Žodžiu, žmonės ten jaučiasi saugūs ir gerbiami. Viena mūsų pašnekovė – paprasta, bet labai nuoširdi ir šilta pardavėja, kilusi iš Transilvanijos vengrų – minėjo ir tai, kad Orbanas labai palaiko vengrus ir vengriškumą užsienyje. Pasirodo, aplinkinėse šalyse jų gyvena apie kelis milijonus.
Nors tarptautinė nacionalizmo tyrimų konferencija, kurioje dalyvavau, vyko Centrinės Europos universitete, įkurtame G. Šorošo, paaiškėjo, kad šiame pastate po to, kai Orbanas juos išvijo iš šalies, belikusi tik administracinė ir mokslinių centrų dalis, o studijos ir biblioteka, kartu su CEU leidykla, yra perkeltos į Vieną ir Prahą. Tačiau nei britų organizuotos konferencijos, kuri vienais metais vyksta JK, o kitais – kur nors užsienyje, pranešimuose, nei plenarinėse ar sekcijinėse diskusijose leftizmas nedominavo, – priešingai, buvau sužavėta teorinio-metodologinio kolegų iš viso pasaulio pristatytų tyrimų lygmens bei organizatorių šilto betarpiškumo.