2025-05-04, Sekmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 2

Almantas Stankūnas. Kai moralė tampa ne šio pasaulio dimensija

Redakcija
-
4
Almantas Stankūnas. Kai moralė tampa ne šio pasaulio dimensija

Š. Jasiukevičius savo bjauria manipuliacija vėl puolė mane ir tuo pačiu Nacionalinio susivienijimo Pirmininką prof. dr. Vytautą Radžvilą, nes šis demaskavo jo melą.

Jis man klijuoja vatniko etiketę būdamas apsėstas aklos neapykantos, kuri atsirado po to, kai paskubėjo palikti NS, nes grėsė būti pašalintam iš partijos už šiurkščius NS įstatų ir Etikos kodekso pažeidimus.

Sprukdamas nesugebėjo sugalvoti nieko gudresnio, kaip niekingai keršyti eilinį kartą paspekuliuojant Ukrainos didvyriška kova ir jos žmonių kančia. Tokį triuką galima šiek tiek suprasti – skęstantysis griebiasi ir šiaudo. Tuo šiaudu tapo apytikriai prieš 3 mėnesius vidiniame partijos susirašinėjime mano išsakyta absoliučiai pagrįsta kritika, kad paaugliškai reklamuodamasis Kursko srityje ir vaidindamas didvyrį, iš tikrųjų elgėsi kaip Rusijai naudingas idiotas.

Putino propagandos mašinai reikia tokių Ukrainos rėmėjų informacinės ,,mėsos“, kad galėtų visam pasauliui triūbyti apie kažkur Kursko laukuose šėliojusį ir kvailai apsišvietusį neva lietuvį samdinį ir fašistą. Galima neabejoti, kad kai eurazijinė orda susiruoš pulti Lietuvą, kelias savaites ar mėnesius Vakarų informacinėje erdvėje suksis Jasiukevičiaus socialiniuose tinkluose skleisti vaizdeliai.

Lietuvių kraujo ištroškusiai ordai juk reikės pateisinti jo troškulį. Pasinaudojant naudingų idiotų pagyrūniška dabartine savireklama bus staugiama, kad tai pelnytas atpildas už Jasiukevičiaus ir panašių į jį ,,lietuviškų banderovcų“ pralietą nekaltų Kursko gyventojų kraują. Niekam nebus svarbu ir niekas nesiaiškins, kaip buvo iš tiesų. Pretekstas duotas, šito propagandos mašinai pakanka.

Priskiriu save tiems, kuriems nereikia įrodinėti, kad nesu vatnikas. Šito ir nedarysiu. Verčiau pasakysiu, ko norėjo ir siekė Jasiukevičius būdamas NS: paversti mūsų partiją tokių pat Rusijai naudingų idiotų būreliu. Ir šitaip pasitarnauti jo mylimiems konservatoriams, kuriems labai svarbu, kad Nacionalinis susivienijimas visuomenės akyse atrodytų isteriškų nupušėlių, egocentriškų cirko artistų, radikaliais šūkiais besitaškančių savimylų ir narcizų kompanija. O geriausia – tikri beprotnamio gyventojai.

Jasiukevičius yra paprasčiausias savanaudis, kuriam moralė – ne šio pasaulio dimensija. Dar aiškiau sakant, jis yra savanaudis ir morališkai puolęs žmogus. Tai visada eina kartu.

Toks Ukrainos rėmėjas diskredituoja Ukrainos rėmimą. Todėl būtų geriau paramą Ukrainai skirti ne per Jasiukevičiaus organizaciją, bet per tuos pagalbos Ukrainai teikėjus, kuriems moralė yra šio pasaulio dimensija.

Nacionalinį susivienijimą jau buvo bandyta atakuoti bent du kartus. Dabar vyksta trečias, rimčiausias puolimas.

Daug kam sunku susitaikyti su tuo, kad Lietuvoje gali išlikti politinė jėga, kuri be kompromisų kovoja už suverenios ir klestinčios lietuviškos Lietuvos išsaugojimą. Konservatoriaus Jasiukevičiaus akiratyje ir vaizduotėje tokios Lietuvos nėra. Kovoti su „vatnikais“ lengviau ir labiau apsimoka, negu dirbti Lietuvai.

Veidaknygė

Vitalijus Balkus. Išnaudojimas – vakarykštis reiškinys?

Redakcija
-
4
Vitalijus Balkus. Išnaudojimas – vakarykštis reiškinys?

Gegužės 1-oji – sovietinis reliktas? Ar tikrai? Mums teigia, kad mes niekuomet taip gerai negyvenome, kaip dabar. Taip, Rytų Europos šalims tai gal ir taikytina, tik pats laikas jau nutraukti istorinę bambagyslę ir suprasti: mes jau daugiau nei 30 metų esame Vakarų civilizacijos dalis, ir pažvelgti, kur šioji ritasi.

Deja, kai mes įžengėme į Vakarų civilizaciją, šioji jau sunkiai sirgo. Praeityje jau buvo „vienos algos“ standartas, monopolijos jau visiškai dominavo, o ant bankų kabliukų jau kabėjo dauguma vakariečių. Mes to nematėme, nes, išsivadavę nuo buitinio skurdo, mes džiaugiamės įperkamais džinsais ir kramtoma guma be padangos poskonio.

Vitalijus Balkus

Tačiau kelnės kelnėmis, o juk yra esminiai dalykai, tokie kaip būsto prieinamumas, tikrai kokybiška medicina ir švietimas. Na ir, aišku, galimybė pačiam užsidirbti ir pasinaudojus laisvosios rinkos privalumais gal net praturtėti.

Tik štai, realybė – kiek kitokia. Nepaisant propagandinės demagogijos, mūsų ekonominės laisvės su pagreičiu mažėja. Vakaruose įverginimas kreditais prasidėjo maždaug 7-ame dešimtmetyje ir šiandien viduriniosios klasės atstovas be paskolos niekaip negali įsigyti būsto.

Paskolos reikia ir kokybiškam mokslui. Paskolos reikia automobiliui. Iš tikro sodinimo ant kreditų adatos strategija buvo puiki.

Juk „turėk dabar – mokėk vėliau“ žmogui kur kas patraukliau atrodo, nei „taupyk ir turėk“. Ir nėra juk svarbu, kad tas „veliau“ – tai dviguba kaina. Tokie jau esame.

Kaip traktuoti banko skolininką su 20 metų trukmės paskola? Tai banko įkaitas, kuriam nevalia sirgti, atsisakyti (bent laikinai) nemėgstamo darbo ar tiesiog radikaliai pakeisti gyvenamą vietą.

Ar jo padėtis geresnė nei XIX a. pramonės darbininko? Ne, nes jis dabar priklausomas ir nuo darbdavio, ir nuo kreditoriaus.

Ir jei šis norės pastarojo atsikratyti ir skolą kuo greičiau atiduoti, ars nors ir po 12 valandų visiškai „savanoriškai“.

Jis visiškai „savanoriškai“ sutiks su sau nenaudingomis darbo sąlygomis, nes užtikrintos pajamos jam svarbiau nei asmeniniai interesai.

Bet jūs pasakysite, kad dabar nesi pririštas prie konkretaus fabriko, ir, jei nepatinka, keliauji į kitą.

Tačiau tai irgi iliuzija ir, kaip tik, jei esi proletaras, dar kiek daugiau galimybių yra savo darbo rankas parduoti arba savomis jėgomis bandyti kapanotis.

Bet jei tu esi profesijos, kur vieninteliai galimi darbdaviai yra stambios įmonės ir tavo žinių tiesiogiai galutiniam paslaugų pirkėjui nereikia – būsi priverstas dirbti tik stambioms kompanijoms, kur sąlygos iš esmės vienodos.

Taip, tavo atlyginimas, greičiausiai, bus didesnis nei „prasčioko“ tačiau tavo pasirinkimo laisvė ne didesnė nei viduramžių uosto laisvai samdomo jūreivio.

Galimybės savarankiškai kapanotis, kur dar tai įmanoma, irgi tampa vis labiau miglotos. Vėl gi yra sričių, kur taikomi tokie drakoniški reikalavimai nuosavam verslui pradėti, kad net ir savo srities genijus nuolankai lenks nugarą samdytojui nei bandys savo jėgas.

Beje, geras to pavyzdys yra medicina, kur ilgą laiką istoriškai buvo norma, kuomet gydytojas pradeda savo praktiką.

Šiandien sava praktika – tai neįgyvendinama svajonė jaunam specialistui. Ir tokių sričių tik daugėja. Net ir mažai gamybai pradėti jau reikia ne tik idėjos bei startinio kapitalo įrangai, tačiau dar viršaus pinigų krūvai reikalavimų įvykdyti.

Šiandien tu net negali laisvai daryti to, kas buvo įprasta šimtmečiais – nusipirkti nuosavą dirbamą žemę ir imtis ūkininkavimo.

Pirmiausiai tos laisvos žemės beveik nėra, nes šioji stambiųjų veikėjų dažnai naudojama išmokoms „auginti“.

Net jei ir yra – jos tau niekas neparduos, kol netapsi diplomuotu ūkininku. O ir pradėjęs dirbti žemę tu busi įspaustas į geležinius rėmus, kur net savo sėklų negalėsi naudoti.

Atskira kalba apie valstybę, kuri labai taikliai dabar smerkiamo istorinio veikėjo buvo pavadinta prievartos mechanizmu valdančiosios klasės rankose.

Valstybė jau seniausiai veikia bankų, stambių kompanijų bei monopolijų interesams. Taip – tame nieko naujo ir taip buvo visuomet, tačiau reguliavimo ir ypač reguliavimo laikymosi lygis yra beprecedentis.

Galų gale bebaigiamos kurti sąlygos, kai net neliks pinigų, kuriais galėtume laisvai disponuoti.

Tad, gerbiamieji mano, ar tikrai mes dabar gyvename be priespaudos ir be išnaudojimo? Ar tikrai mes visi dirbame savanoriškai ir esame laisvi elgtis taip kaip mums naudinga? NE.

Įdomu tai, kad šiandienos visuomenėje labiausiai engiami yra tie, kas dažniausiai esamą sistemą palaiko.

Kalbu tikrai ne apie klasikinius proletarus, o apie viduriuotosios klasės atstovus, turinčius „gerus“ diplomus, „gerus“ darbus, jų manymu „gerus“ atlyginimus. Jie dažnai nemato savo pažeidžiamumo ir nesupranta, kad jų dabartinė gerovė tėra iliuzija, subyrėsianti po rimtesnio sukrėtimo į šipulius.

Čia tie, ką jau dabar kai kas ciniškai vadina „nauja nafta“, t. y. – visuomenės sluoksnis, kurį lengviausiai išnaudoti.

Vėl gi – klasikinis proletaras iš krizės ištiktos šalies išvažiuos pirmas, o pabandyk ryžtis viską mesti, kai turi „nuosavą“ (banko) būstą, „prestižinę“ profesiją ir kitas savo paties sukurtas iliuzijas.

Beje, ne veltui nekilnojamo turto mokestis pirmiausiai nukreiptas būtent ne į turtinguosius, o į kuriančiąją klasę, nes niekur šioji greitai neišsilakstys.

Tai kam gi dabar, Gegužės 1-ąją, varpai skamba? Tiems, kas net nemato, kaip nykiai, ciniškai ir begėdiškai yra išnaudojami.

Veidaknygė

JAV ir Ukraina pagaliau susitarė dėl retųjų iškasenų

Redakcija
-
0
JAV ir Ukraina pagaliau susitarė dėl retųjų iškasenų
Ukrainos rėmėjai mojuoja JAV ir Ukrainos vėliavomis / EPA nuotr.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija trečiadienį, po kelias savaites trukusių intensyvių derybų, pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą su Ukraina, kuriuo Vašingtonui suteikiama prieiga prie Kyjivo retųjų naudingųjų iškasenų telkinių, pranešė abi šalys.

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį ekonominės partnerystės susitarimą“, – sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas) vaizdo pranešime, pavadinęs susitarimą istoriniu.

S. Bessentas socialiniame tinkle „X“ paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad „ši partnerystė leidžia Jungtinėms Valstijoms investuoti kartu su Ukraina, atskleisti Ukrainos augimo potencialą, sutelkti Amerikos talentus, kapitalą ir valdymo standartus, kurie pagerins Ukrainos investicinį klimatą ir paspartins Ukrainos ekonomikos atsigavimą“.

Ukrainos ekonomikos ministrė, vicempremjerė Julija Svyrydenko naujienų agentūrai „The Associated Press“ patvirtino, kad susitarimas buvo pasirašytas Vašingtone.

Pranešime „X“ ji teigė: „Kartu su Jungtinėmis Valstijomis kuriame fondą, kuris pritrauks pasaulines investicijas į mūsų šalį.“

„Laisva, suvereni ir klestinti Ukraina“

Ukraina nurodė, kad po užsitęsusių derybų ji užsitikrino pagrindinius interesus, įskaitant visišką suverenitetą dėl savo retųjų žemių, kurios yra labai svarbios naujoms technologijoms ir kurių ištekliai iš esmės nėra išnaudojami.

D. Trumpas iš pradžių reikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas kaip kompensacijos už buvusio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) laikais atsiųstus milijardus dolerių vertės JAV ginklų nuo to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus.

Po tam tikrų dvejonių Ukraina sutiko su susitarimu dėl naudingųjų iškasenų kaip būdu užsitikrinti ilgalaikes Jungtinių Valstijų investicijas, D. Trumpui mėginant drastiškai mažinti JAV saugumo įsipareigojimus visame pasaulyje.

S. Bessentas sakė, kad susitarimas rodo „abiejų šalių įsipareigojimą siekti ilgalaikės taikos ir klestėjimo Ukrainoje“.

„Šis susitarimas aiškiai rodo Rusijai, kad D. Trumpo administracija yra pasiryžusi siekti taikos proceso, kurio centre yra laisva, suvereni ir klestinti Ukraina ilguoju laikotarpiu“, – sakė iždo sekretorius.

„Ir, kad būtų aišku, jokiai valstybei ar asmeniui, finansavusiam ar aprūpinusiam Rusijos karo mašiną, nebus leista gauti naudos iš Ukrainos atstatymo“, – nurodė jis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis per nacionalinę televiziją sakė, kad susitarimas yra „geras, lygiavertis ir naudingas“.

Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ jis teigė, kad abi šalys įsteigs Atstatymo investicijų fondą, kuriame kiekviena šalis turės po 50 proc. balsų.

„Ukraina išlaiko visišką savo žemės gelmių, infrastruktūros ir gamtos išteklių kontrolę“, – sakė jis.

Turėdamas galvoje pagrindinį Kyjivui susirūpinimą keliantį klausimą, premjeras patikino, kad Ukrainos nebus prašoma grąžinti jokios „skolos“ už milijardų dolerių vertės JAV ginkluotę bei kitą paramą, suteiktą nuo Rusijos įsiveržimo 2022 metų vasarį.

„Fondo pelnas bus reinvestuojamas tik Ukrainoje“, – sakė jis.

„Neleis daugeliui blogų veikėjų patekti“ į Ukrainą

D. Trumpas iki šiol nesutiko pasiūlyti Ukrainai saugumo garantijų ir atmetė jos siekį prisijungti prie NATO.

Tačiau trečiadienį D. Trumpas sakė, kad amerikiečių buvimas vietoje būtų naudingas Ukrainai.

„Manau, kad amerikiečių buvimas neleis daugeliui blogų veikėjų patekti į šalį arba, žinoma, į teritoriją, kurioje mes vykdome kasinėjimus“, – sakė D. Trumpas vyriausybės posėdyje.

Valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) antradienį pagrasino, kad D. Trumpo administracija atsisakys tarpininkavimo siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą, kurį D. Trumpas per rinkimų kampaniją pažadėjo užbaigti pirmąją savo darbo dieną, jei abi šalys nepateiks „konkrečių pasiūlymų“.

D. Trumpas spaudė siekti susitarimo, pagal kurį Ukraina atsisakytų dalies teritorijos, užgrobtos Rusijos. Maskva savo ruožtu atmetė JAV remiamus siūlymus nutraukti ugnį bent 30 dienų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta bet kokias oficialias nuolaidas Rusijai dėl Krymo – 2014 metais Rusijos užgrobto pusiasalio. Tarptautiniu mastu ši aneksija nėra pripažįstama.

Tačiau V. Zelenskis pasirūpino išreikšti paramą D. Trumpo diplomatijai po vasario 28 dienos susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kur įvyko jo ir JAV vadovų ginčas.

Tądien V. Zelenskis Baltuosiuose rūmuose turėjo pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, tačiau po ginčo prieš kameras jam teko išvykti anksčiau laiko.

Iš pradžių D. Trumpas siekė 500 mlrd. dolerių (441 mlrd. eurų) už naudingąsias iškasenas – maždaug keturis kartus daugiau, nei Jungtinės Valstijos skyrė Ukrainai nuo karo pradžios.

Įvairiais vertinimais, Ukrainai priklauso apie 5 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų ir retųjų žemių išteklių. Tačiau daugelis jų dar nepradėti eksploatuoti, o nemažai telkinių yra teritorijoje, kurią dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Prancūzijos geologinių ir kasybos tyrimų biuro duomenimis, Ukrainoje yra apie 20 proc. pasaulio grafito, kuris būtinas baterijoms.

Ukraina taip pat yra pagrindinė mangano ir titano gamintoja ir teigia turinti didžiausius ličio telkinius Europoje.

Daugiau nei trejus metus tęsiantis karui, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.

Pernai rugpjūtį Ukraina netikėtai įsiveržė į Rusijos Kursko regioną. Maskva teigė, kad savaitgalį visiškai išstūmė Ukrainos pajėgas.

Trečiadienį Rusija pranešė, kad per Kursko įsiveržimą žuvo 288 civiliai gyventojai.

Zlata Rapp-Gervaldienė. Vieninga ir nedaloma

Redakcija
-
1
Zlata Rapp-Gervaldienė. Vieninga ir nedaloma
Zlata Rapp-Gervaldienė

Ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje plinta „gerųjų rusų“ konceptas. Jo esmė – tokia, kad yra kažin kokie pikti valdovai, visiškai atitrūkę nuo tautos, ir tereikia tokį valdovą pašalinti, kad ateitų taika ir palaima.

Jau XIX a. narodnikai kalbėjo, kad patvaldystė kybo ore, be jokios atramos liaudyje. Užtai šie revoliucionieriai stebėjosi, kai liaudis juos tempė į policiją. „Geriesiems rusams“ nepatogu pripažinti, kad ne vienas valdovas skelbia politinius nuosprendžius teismuose, ne jis masiškai vaiko mitingus, ne jis rašo skundus. Pagaliau, ne jis žengia į svetimą šalį „išlaisvinti“ vietos gyventojų nuo gyvenimo ar nuosavybės.

Visgi visi atviri ir slapti imperininkai sutaria dėl vieno: jeigu jau kur nors iškelta Rusijos vėliava, ten nusileisti ji jau neturi. Tai reiškia – visa, kas mūsų kažkada užkariauta, yra mūsų. Ir šių iš pažiūros mielų žmonių, dažnai – išsilavinusių ir mylinčių savo šeimas, kalbos sueina į šiuos punktus:

– Juk visi šie SSRS gyventojai – lietuviai ar kartvelai, armėnai ar latviai, estai ar moldavai – taip pat gailisi prarastos didžios valstybės.

– Mes toms respublikoms viską atidavėme, o jos tokios nedėkingos…

Nėra prasmės aiškinti, kokie kvaili ir tolimi nuo tikrovės tokie pareiškimai. Bet kyla esminis klausimas: ar tie, kurie siekia išsaugoti Rusiją esamose sienose, ką bekalbėti apie jų plėtrą, pabuvojo visuose savo neaprėpiamos tėvynės kampeliuose? Ar jie keliavo po Kamčiatką, Uralą ar Sibirą, Čečėniją ar Buriatiją, gerai žino Kalmukijos ir Čiukotkos mąstyseną ir poreikius?

Ne. Nėra žmogaus, kuris sugebėtų matyti visą Rusiją, galėtų atstovauti visų jos valdomų tautų interesams ir psichologijai. Tad kam gi rusams tai, apie ką jie neturi nė menkiausio supratimo? Ir čia kalba ne apie politikus, sunkiančius iš regionų naudingąsias iškasenas, bet apie eilinius piliečius, kuriems tolimos aukštos materijos.

Būtent šie žmonės neapkenčia tų, kurie nuo jų skiriasi, ir jiems visiškai neįdomu, kad tai – tokie patys jų šalies piliečiai, tos pačios šalies, kurią šie žmonės stengiasi išsaugoti bet kokia kaina.

Tad kyla klausimas: koks tikslas „patriotiškai“ saugoti visas šias teritorijas? Kam nuo to geriau? Ar Maskvos gyventojai būtų pajėgūs išvardyti, jei ne visus Rusijos valdomus etnosus, tai bent respublikas?

O ir kas yra Rusija? Ar jai priklauso Suomija? Lenkija? Aliaska? Juk Rusijos imperija jas valdė. O kaipgi Smolenskas? Jis užkariautas tik XVI a. Maskva, buvusi smulkiu provincialiu miesteliūkščiu, nuo seno skundė Ordai savo kaimynus, ant jų ir iškilo. Ir kaimynai nekentė Maskvos jau tada.

Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas šešiasdešimt trečioji (gegužės 1) diena

Redakcija
-
0
Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas šešiasdešimt trečioji (gegužės 1) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Pasirašius JAV-Ukrainos susitarimą dėl resursų, D. Trumpas planuoja leisti eksportuoti 50 milijonų dolerių vertės karinės paskirties prekių į Ukrainą. Žinant, kad JAV karinė parama nuo šiol yra susitarimo dėl resursų dalis, tai suteikia vilties, kad ginkluotės, šaudmenų ir kt. karinės paskirties produkcijos eksportas į Ukrainą nebestrigs.

Naktį agresorius Ukrainos teritoriją atakavo penkiomis Iskander M raketomis bei 170 dronų Shahed bei dronų-masalų. Ukrainiečiai teigia numušę 74 dronus, 68 dėl EW veiklos nukreipti nuo taikinių. Deja, visos 5 raketos praėjo. Ir vėl jos paleistos iš Krymo, ukrainiečiams ir toliau nepavyksta išspręsti smūgių iš pusiasalio problemos. Dėl to kenčia Odesa (šią naktį 21 drono spiečiumi smūgiuota gyvenamajam rajonui) bei tikėtina logistinis kelias iš Rumunijos bei Vakarų Ukrainos.

Agresorius patvirtina vakarykščius ukrainiečių smūgius Murom esančiai šaudmenų dalių gamyklai.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Be pakitimų.

Kharkivo kryptis.

Agresorius bando FPV dronais (įskaitant ant šviesolaidžio) atakuoti ukrainiečių logistiką 15 km į jų gynybos gylį. Ukrainos pajėgos taip pat nelieka skolingos. Kontaktinėje linijoje lokalūs susidūrimai.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Be pakitimų.

Lyman. Visgi rusams pavyko pasistūmėti Nove ruože. Neatmestina, kad tai įvyko vakar/užvakar, tiesiog ukrainiečiai tai patvirtino šiandien. Tokiu būdu rusai lėtai perima aukštumas tarp upių Nitrius ir Zherebec. Kaip esame minėję, šis placdarmas tikėtina bus panaudotas pradedant Lymano puolino operaciją (t. y. į pietus, paremiant rusų veiksmus Syversko sektoriuje). Atskirų analitikų vertinimu taip pat jis gali būti panaudotas atakuojant link Borova (į vakarus-šiaurės vakarus, paremiant rusų veiksmus Kupjansko sektoriuje).

Syversk. Be pakitimų.

Donecko kryptis.

Konstyantynivka. Agresorius toliau po truputį stumiasi priekin Toretsko vakariniame flange. (Sukha Balka ir Tarasivka ruožai). Tokiu būdu rusai kuriasi sąlygas pradėti Konstyantinivka puolimą iš pietų. Taip pat fiksuojamas rusų suaktyvėjimas Chasiv Yar, t. y. į rytus nuo Konstyantinivka.

Pokrovsk – Konstyantinopil.

Pokrovsk. Snukiadaužis tęsiasi, kontaktinėje linijoje be pakitimų.

Konstyantinopil. Agresorius bando prasiveržti link Odradne-Bahatyr, ukrainiečiai išlaikė pozicijas. Vyksta pasistumdymas no man land prie Konstyantinopilio, pozicijos eina iš rankų į rankas.

Zaporizhia kryptis.

Be pakitimų.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

Ukrainai reikia Nacionalinės biologinio saugumo sistemos

Redakcija
-
1
Ukrainai reikia Nacionalinės biologinio saugumo sistemos

Biologinis karas pereina į naują, dar klastingesnį etapą – Ukraina gali tapti jo bandymų poligonu, jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų.

Pasaulyje, kuriame dominuoja hibridinės grėsmės, karas nebėra skelbiamas – jis tiesiog prasideda. Kartais tai pasireiškia paslaptinga liga, sugadintu derliumi ar sveikatos priežiūros sistemos žlugimu neaiškiomis aplinkybėmis. Tarp kibernetinių ir raketų atakų formuojasi dar viena, mažiau matoma, tačiau ne mažiau pavojinga grėsmė – biotechnologijų, dirbtinio intelekto ir terorizmo derinys, finansuojamas kriptovaliutomis.

„Turime reikalų su priešiškų technologijų trikampiu – kriptovaliutomis, biotechnologijomis ir dirbtiniu intelektu“, – perspėja biokibernetinės gynybos ekspertas ir strategas Olekas Suchodolskis, bendrovės „Saptera“ vadovas.

„Kita hibridinio karo banga – tai, ką aš vadinu „Hybrid War 2.2“ – apims bepiločius orlaivius su patogenais, užterštą maistą ir chemines medžiagas, nukreiptas prieš civilius. Šios operacijos jau finansuojamos tamsiajame internete.“

Kibernetinis terorizmas: artima grėsmė

Interpolo 2025 m. ataskaita rodo, kad motyvuoti priešininkai naudoja kriptovaliutas biologinėms atakoms finansuoti, panaudodami UAV (bepiločius orlaivius), nukreiptus į šalis, neturinčias bioradarų ir BIOINT – biologinio intelekto sistemų.

„Kaip nurodo RAND korporacija savo neseniai paskelbtoje ataskaitoje The Human Domain of War, šiuolaikinis mūšio laukas nėra tik teritorija – tai kova dėl žmogaus paveikimo“, – pabrėžia Suchodolskis.

„Biologiniai ginklai taikosi į žmogaus sferą: mūsų sveikatą, elgesį, pasitikėjimą institucijomis – net mūsų genetinę tapatybę.“

Ukraina: tikslas ir išbandymas

Ukraina, turinti derlingas žemes, kritinę infrastruktūrą ir aktyvią karo zoną, yra itin pažeidžiama naujos kartos biologinėms grėsmėms.

„Tai jau ne apie tankus pasienyje, o apie genetines sekas, pavogtas iš duomenų bazių“, – sako Suchodolskis.
„DNR rinkėjai gali atkurti genotipus. Genominiai duomenys – tai XXI amžiaus nafta.“

Nors biokompiuteriai, cheminiai kompiuteriai ir sintetinė biologija anksčiau atrodė kaip tolima ateitis, šiandien jie tampa naujų ginklavimosi varžybų dalimi.

„Kaip Turingas kadaise įveikė „Enigma“ šifrą, taip dabar turime iššifruoti biologines grėsmes pasitelkdami dirbtinį intelektą, bioradarus ir autonomines sistemas“, – sako ekspertas.

Ukrainos strateginis atsakas: NBSU

Atsižvelgdamas į iškilusias grėsmes, Ateities plėtros agentūros vadovas Ihoris Arbatovas ragina sukurti Ukrainos nacionalinę biodefensyvinę sistemą – NBSU.

„Turime pritaikyti pagrindinius JAV Nacionalinės biotechnologijų iniciatyvos akto (2025) principus, bet juos integruoti į savo aplinką – atsižvelgiant į institucinį kraštovaizdį, regionines grėsmes ir geopolitinę padėtį“, – aiškina Arbatovas.

NBSU turėtų tapti strategine ašimi, apimančia:

  • realaus laiko biopriežiūros sistemą (su bioradarais ir GEO-BIOINT galimybėmis),
  • biofaktorių ir mobiliųjų biolaboratorijų tinklą,
  • dirbtiniu intelektu grįstus reagavimo protokolus kovai su dirbtiniais patogenais,
  • atviras cheminės kompiuterijos laboratorijas piliečių mokslo plėtrai,
  • nacionalinį biologinio saugumo centrą „BioSOC“, integruojantį kibernetinį ir biologinį saugumą.

„Tai ne tik gynybos klausimas“, – pabrėžia Arbatovas. „Tai galimybė sukurti atvirą, prieinamą ir atsparią sveikatos bei saugumo sistemą, kurioje vaistai būtų kuriami, sintetinami ir pristatomi greičiau nei vystosi grėsmės.“

Bioekonomika ir polinominė kompiuterija

Suchodolskis pabrėžia, kad reikalingas technologinis proveržis – polinominis skaičiavimas, jungiantis dirbtinio intelekto agentus, kvantinę mikrofluidiką ir DBTL (Design-Build-Test-Learn) ciklus bioreaktoriuose, veikiančiuose kaip ląstelinės gamyklos.

„Tai suteiks postūmį naujai bioekonomikai“, – įsitikinęs jis. „Galėsime sumažinti gydymo išlaidas, kurti individualizuotą mediciną, įdiegti atvirkštinę vakcinaciją ir veiksmingai kovoti ne tik su pandemijomis, bet ir su biologiniais gyvūnais.“

Jo nuomone, biohakerių bendruomenės gali tapti naujos saugumo inovacijų ekosistemos branduoliu.

„Mums reikia biologinio saugumo šuolio – kaip kadaise kosminio šuolio. Į biologines grėsmes turime žiūrėti taip pat rimtai, kaip į branduolinius ginklus. Ir veikti atitinkamai – per mokslą, politiką ir tarptautines partnerystes“, – apibendrina Suchodolskis.

intercourier.news 

Vidas Rachlevičius. Tikroji Lietuvos dabartis ir ateitis

Redakcija
-
12
Vidas Rachlevičius. Tikroji Lietuvos dabartis ir ateitis
P. Adamovič / BNS nuotr.

Stebėdamas tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje, eilinį kartą prisimenu seną, 1992 metų amerikiečių filmą „White Men Can‘t Jump“ ir giliai į atmintį įsirėžusį epizodą. Woody Harrelsono personažas mašinoje klausosi muzikos, o Wesley Snipeso personažas klausia: „Tu klausaisi Jimmy Hendrixo?“ Tas atsako teigimai ir priduria, kad ta muzika jam patinka. Tuomet W. Snipeso personažas jam mesteli: „Tu jos klausaisi, bet negirdi“.

Portalai, jų komentatoriai, įvairūs žmonės socialiniuose tinkluose įvairiais būdais mini šios dienos „šventę“ – Gegužės 1-ąją. Bent jau mano aplinkoje švenčiančiųjų nematau. Bet aš – ne apie tai.

Mes dažnai akimis lakstome per antraštes, skubiai permetame žvilgsniu nuotraukų galerijas, bet nematome, kas tose nuotraukose užfiksuota. Šiandien nereikia ilgų tekstų ir komentarų, nes viena ši P. Adamovič / BNS nuotrauka pasako viską ir dar daugiau apie šią „šventę“, ir jos dalyvius.

Ką mes joje matome? Tikrąją Lietuvos dabartį ir ateitį. Visų pirma, „Kartu / kairiųjų aljansas“ vėliavos fragmentą. Klausimas: kada paskutinį kartą matėte dešiniuosius – rinkimuose, Seime ar gatvės eitynėse? (Vasario 16-oji nesiskaito).

Taigi… Žalieji. Tai kairuoliško ir dažnai radikalaus jaunimėlio segmentas. Tai yra šių dienų dogmatikai praplautomis smegenimis, kurie tiki Briuselio biurokratų nesąmonėmis, pavyzdžiui, naujausiomis, kad apmokestinus vienkartinius plastikinius puodelius, bus gelbėjamas pasaulis. Kas dar? Pūslėtos alinančio darbo išvarginto jaunimėlio rankos laiko plakatą, reikalaujantį 30 valandų darbo savaitės. Kaip gi, ne? Na, ir visų kraštų bei tautų kairiųjų radikalų ir Hamas rėmėjų simbolis – neegzistuojančios Palestinos valstybės simbolis.

O juk galėjo bent vienas kokio nors portalo klaviatūros operatorius prieiti ir paklausti vėliavnešio ar jo bendražygių: kiek įkaitų, pagrobtų dar 2023 spalio 7 dieną Hamas teroristai vis dar laiko Gazoje? Nemanau, kad bent vienas iš jų žino. O jų nelaisvėje dar yra 59. Išvada: o juk visi šitie leftistiniai pimpačkiukai – ne importas, o mūsų puikiosios švietimo ir aukštojo mokslo sistemos auklėtiniai.

Taigi, su Tarptautine darbo diena, brangūs draugai!

Veidaknygė

Lenkai kaupia grynuosius pinigus

Redakcija
-
1
Lenkai kaupia grynuosius pinigus

Tuo pat metu, kai švedus Civilinės saugos ir pasiruošimo nenumatytiems atvejams agentūra (MSB) ragina turėti pasiruošus daugiau grynųjų pinigų, Lenkijoje tuštėja bankomatai, o šalies gyventojai stengiasi pasiruošti finansų sistemos veiklos sutrikimams, nors oficialių rekomendacijų ten kol kas nėra.

Asociatyvi Unsplash nuotr.

Lenkijoje šiuo metu jaučiamas didelis žmonių srautas link bankomatų. Nors šalies centrinis bankas nepateikė jokių rekomendacijų, pinigų išgryninimas smarkiai išaugo – ypač tokiuose didžiuosiuose miestuose kaip Varšuva, Krokuva ir Vroclavas. Apie tai praneša Lenkijos naujienų portlas Salon24.

Ši tendencija atsirado po to, kai tiek Nyderlandų centrinis bankas, tiek Švedijos valdžios institucijos paragino piliečius turėti namuose grynųjų pinigų. Priežastis: susirūpinimas, kad kibernetinių atakų ar rimtų krizių atveju gali sutrikti mokėjimo sistemų veikimas.

„Turėkite tiek grynųjų pinigų, kad galėtumėte išsiversti be sąskaitos bent savaitę“, – rekomenduoja, be kita ko, Švedijos MSB.

Lenkijos centrinio banko duomenimis, pinigų išgryninimas per trumpą laiką išaugo 35 procentais. Didžiausiose aglomeracijose augimas siekia iki 40 procentų. Kai kuriuos Varšuvos bankomatus reikia papildyti kelis kartus per dieną.

Keletas Lenkijos bankų pradėjo didinti dienos pinigų išgryninimo limitą. Kai kurie iš jų taip pat svarsto galimybę prailginti savo skyrių darbo laiką.

Tendencija keičiasi ir tarp jaunų žmonių.

Lenkija jau seniai yra viena iš labiausiai grynųjų pinigų nenaudojančių šalių Europoje. 2024 m. pradžioje 95,3 proc. visų pirkimų kortele buvo visiškai skaitmeniniai. Tačiau dabar ta tendencija keičiasi.

Šis reiškinys pastebimas ne tik tarp vyresnio amžiaus žmonių – jaunimas taip pat vis dažniau renkasi grynuosius pinigus.

Finansų ekspertai įspėja nepasikliauti vien skaitmeniniais sprendimais.

„Namuose turėtumėte turėti grynųjų pinigų kelių dienų poreikiams. Pageidautina ir kitomis valiutomis“, – Salon24 portalui sakė ekonomistas.

friatider.se

Edvardas Čiuldė. Geri žmonės padeda ir po mirties

Redakcija
-
0
Edvardas Čiuldė. Geri žmonės padeda ir po mirties

Kad ir kaip būčiau baramas mokslu „tikinčių“ žmonių, kol kas nesiruošiu atsisakyti neseniai užgimusio įsitikinimo, kad Trampo ir Zelenskio susitikimas ir improvizuotos derybos popiežiaus Pranciškaus laidotuvių metu, taigi, tarsi kategoriškai netinkamoje vietoje ir ne laiku, leido išjudėti taikos paieškų procesui iš mirties taško. Kaip atrodo dabar man, šį susitikimą apgaubė mirusio popiežius dvasia, kitaip nepasakysi.

Iš karto paminėsiu svarbią šiam pasisakymui aplinkybę, kad buvau ir tebesu labai skeptiškai nusiteikęs pseudomistinių išvedžiojimų, okultinių praktikų, vadinamųjų ekstrasensų, visokiausių aiškiaregių, įvairiausio plauko būrėjų, kosminės energijos retransliuotųjų ir panašių niekdarių bei tauškalių atžvilgiu. Krikščionybės tradicijoje mistika yra suprantama kaip labai griežtai apibrėžta teorija ir praktika arba, kitaip tariant, autentiška šio žodžio samprata neturi nieko bendro su saloniniais pokalbiais apie neva mistinius įvykius, plėtojamus siekiant išblaškyti nuobodulį. Jeigu pripažįstame Kūrėjo idėją, su didesnio ar mažesnio laipsnio aiškumu privalome pripažinti, kad pasaulyje galioja racionali tvarka, nors būtų galima pasakyti dar ir taip, jog teologinis racionalumas yra aukštesniojo lygio racionalumas, dažniausiai lenkiantis mokslo dabartine to žodžio reikšme profaninį kabinimąsi į racionalumą.

Edvardas Čiuldė

Ta proga papasakosiu vieną neužmirštamą nutikimą. Prieš daugelį metų žiaurioje avarijoje žuvo mano uošvienė, dar palyginus jauna, – kaip sakoma tokiais atvejais, kai netenkame žmogaus, nesulaukusio nė penkiasdešimties. Kadangi buvo sekmadienis ir daugelis lavoninės darbuotojų nedirbo, privalėjau, atvykęs į vietą, padėti budinčiai moteriškei pernešti labai sudarkytą kūną į kitas patalpas ir panašiai. Jaučiausi labai nejaukiai, galima sakyti, klaikiai. Po to, palikęs žmonai tvarkyti laidotuvių reikalus, paskubomis išvykau į tolimą provincijos kaimą, kur pas kitus senelius viešėjusi netikėtai sunkiai ir labai pavojingai susirgo mano mažoji dukrelė. Išlipęs iš autobuso mietelyje prie autostrados viduryje nakties, likusius septynis kilometrus iki tėvų namų kulniavau vieškeliu vingiuojančiu kalvomis ir pakalnėmis, laukais ir pamiškėmis. Lygiai dvyliktą valandą prie vieno miško staiga tarsi iš niekur mane užpuolė neįtikėtino dydžio baltas paukštis, sklęsdamas iš viršaus kaskart nusitaikęs įkirsti į vienišo nakties praeivio galvą. Buvo ne tiek baugu patirti fizinį skausmą, kiek širdį suspaudė neteisybės jausmas, kai po tokių sunkių išbandymų dar tave bando nubausti kažkoks vaiduoklis paukščio pavidalu, primindamas, kad tavo santykiai su uošviene nebuvo ypatingai geri. Tačiau pagalvojus apie tai, kad jeigu yra Dievas, vadinasi galioja etinė pasaulio tvarka, neleidžianti mirusiesiems tiesiogiai bendrauti su gyvaisiais – visos įtampos iškart atslūgo, paukštis kažkur nuskrido, sielą užplūdo ramybė. Dar kartą leiskite patikinti – puolantis paukštis nebuvo haliucinacija.

Tikriausiai ne aš vienas galiu paliudyti faktą, kad Gintaro Beresnevičiaus laidotuvių metu per laidojimo namų automobilių aikštelę netikėtai išbėgusi jo mažytė dukrelė tik neįtikėtino stebuklo, nepaaiškinamo fizikos dėsniais, dėka išvengė įsibėgėjusio automobilio, lėkusio tiesiai į mergaitę, atakos. Tai ir šiandien stovi akyse kaip racionaliai įprasta to žodžio reikšme nepaaiškinamas įvykis.

Gintaras Beresnevičius / Vikipedija nuotr.

O toliau apie G. Beresnevičių ruošiuosi papasakoti dar ir tokią istoriją, kurią, tiesą sakant, jau esu bandęs kažkur papasakoti, tačiau mano geri bičiuliai mane paprastai drausmina, pataria čia pernelyg neatvirauti, nes esą galiu būti blogai suprastas.

Su G. Beresnevičiumi ne kartą pusiau juokais pusiau rimtai buvome sutarę, kad kažkuriam iš mūsų mirus anksčiau, mirusysis duos žinią iš anapus likusiam gyventi. Prisiminkime, be visa ko kito, kad pirmoji G. Beresnevičiaus knyga buvo pavadinimu „Dausos“, ši tema garsųjį tyrinėtoją domino visą gyvenimą, kažkas G. Beresnevičių net yra pavadinęs pomirtinio gyvenimo vedliu.

Prieš keletą metų virtuvėje, taigi pabrėžtinai buitinėje aplinkoje, nutiko tai, ką palydėjau burbtelėjimu po nosimi „kažkokia mistika“. Ieškojau virtuvinio peilio stalčiuje, kur jis visados būdavo padėtas, bet neradau. Tačiau uždarius stačių ir vėl atidarius, radau jį senoje vietoje. Dar kartą uždarius ir atidarius – peilis prapuolė, pakartojus procedūra – atsirado. Taip begalę kartų. Nesakykite, jokio paprasto paaiškinimo nėra, stalčių apžiūrėjau ir ištyrinėjau su mikroskopiniu nuodugnumu. Būtent tada netikėtai po ilgo laiko prisiminiau duotą G. Beresnevičiaus pažadą ir, pratęsdamas žaidimą, bakstelėjau pirštu nesirinkdamas į ant stalo gulėjusio laikraščio tekstą tarsi klausdamas – ką Tu nori pasakyti, kalbėk aiškiau. Pirštu prispaustoje laikraščio vietoje dailininko žmona pasakojo, kad kartą, vairuodama šeimos automobilį, ji, sugedus stabdžiams, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė žūties. Dar suspėjau perskaityti, kad šios moters dukros vardas – Monika, kaip ir mano dukros, kuriai tokį vardą išrinkau pats, atstovėdamas savo tiesą įnirtingoje diskusijoje su uošviene.

Puoliau skambinti savo žmonai, kuri tuo metu vairavo automobilį Klaipėdos miesto gatvėmis, išvykusi į šį miestą organizuoti seminaro savosios profesijos žmonėms. Žinoma, buvau išjuoktas ir sugėdintas dėl tokio panikos priepuolio, ką dabar tikriausiai padarė dauguma iš jūsų, perskaičiusių šią virtuvinės instaliacijos istoriją apie, tarkime, pavargusios sąmonės iškrečiamas išdaigas. Tačiau lygiai po savaitės, vėl jai, išvykus į seminarą Klaipėdos mieste, žmonos vairuojamo automobilio stabdžiai sugedo toje pačioje vietoje, ant tilto, kur aną kartą pasivijo mano skambutis… Tik neįtikėtino stebuklo dėka viskas baigėsi laimingai. Paklauskite dabar mano žmonos, titaniškai sveiko proto žmogaus, – ką ji nuo to laiko galvoja apie mirusiųjų perspėjimus!

Ne kartą esu sapnavęs G. Bersenevičių, dažnai tokiame sapnavime lydimą siurrealistinių vaizdinių. Iki šio nutikimo šaipydamasis iš savęs ne kartą aplinkiniams esu pasakojęs apie tai, kaip sapne G. B. vedžiojo po pomirtinį pasaulį, parodė net pragaro užkaborius. Tikime sapnais ar ne, bet, prisiminus keistos ekskursijos metu matytus kai kuriuos vaizdus pagaugais nueina kūnas. Kita vertus, po papasakotos istorijos, nori nenori, esi įpareigotas žiūrėti kažkiek rimčiau į sapno su G. B. dalyvavimu siunčiamus signalus. Jeigu norite, galvokite net taip, kad neišgirstas sapne mielas bičiulis ieškojo kitų kelių įspėti apie gręsiantį pavojų. Taigi šios istorijos moralas vis tik yra toks: leiskime byloti savo bičiuliams taip pat ir sapnuose.

O apie savo, treniruoto žmogaus, skepticizmą norėčiau pasakyti dar štai ką. Esu girdėjęs apie eksperimentą, kai į akvariumą su žuvytėmis buvo įstatyta stiklinė pertvara. Toliau viskas vyko tokia seka: žuvytės atplaukdavo iki pertvaros, paliesdavo ją nosimis ir nuplaudavo, o kai pertvara buvo išimta, žuvytės nuplaukdavo iki tos vietos, kur anksčiau buvo pertvara, apsisukdavo ir plaukdavo atgalios. Iš tiesų, tarp sapno ir budėjimo vaizdinių yra kažkas panašaus į stiklinę, permatomą pertvarą, tačiau kartais nelieka nei to.

Norite tikėkite, norite ne!

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. KT: nuo pokalbių su dvasiomis prie atviros diktatūros

Redakcija
-
5
Prof. dr. Vytautas Radžvilas. KT: nuo pokalbių su dvasiomis prie atviros diktatūros

Nacionalinis susivienijimas siūlo padaryti tai, kas tūkstantmečius būtų atrodžiusi beprotybė. Įrašyti į Konstituciją du žodžius – moteris ir vyras – ir šitaip juridiškai patvirtinti amžiais akivaizdžia ir savaime suprantama laikytą tiesą, jog Žmoniją sudaro moterys ir vyrai. Mat po Konstitucinio Teismo nutarimo kito būdo stabdyti ideologinio pamišimo cunamį jau nėra.

Konstitucinio Teismo nutarimas tik dar kartą parodė, kad Lietuva yra gūdi Rytų Europos užkampio provincija, kuri beviltiškai velkasi pasaulyje vykstančių ideologinių ir politinių permainų uodegoje. Tuo metu, kai tokios anglosaksiškojo pasaulio šalys kaip JAV ir Jungtinė Karalystė teisiškai reabilituoja ir mėgina atkurti tik ką retrogradiška ir atgyvenusia dar vadintą binarinę, arba tiesiog biologinę, lyčių sampratą, Lietuva jos Konstitucinio Teismo pastangomis toliau klampinama į „lytinių tapatybių“ ir „socialinių lyčių“ dauginimo liūną. Čia neverta svarstyti, kiek grįžti prie binarinės lyčių sampratos skatina bundantis sveikas protas, o kiek grynai praktinis interesas, kadaise privertęs drg. Staliną brutaliai nutraukti drg. Lenino palaimintą ir pradėtą „seksualinės revoliucijos“ Sovietų Sąjungoje eksperimentą.

Greičiausiai ir minėtose bei kitose šalyse pradedama suprasti tai, ką buvo priversti pripažinti tuometiniai SSRS vadai: atsaistoma nuo savo biologinio pamato ir mėginanti paneigti prigimtinę moters ir vyro skirtį, bet kuri visuomenė panyra į vis didesnę sumaištį, o galiausiai, tapdama nefunkcionali ir negyvybinga, pradeda krikti ir byrėti. Tačiau Lietuvos KT gyvena savo pasaulėlyje ir nėra veikiamas aplinkui stiprėjančių permainų vėjų.

Tačiau šis nutarimas vis dėlto yra ypatingas. Jis kaip niekada smarkiai stumia mūsų visuomenę nuo įprasto „kultūrinio karo“ lyčių klausimu prie tiesioginio ir galimai karštesnio konflikto ribos. Kad ir kaip vertintume Lietuvos Seimą, jis vis dėlto yra geresnė ar blogesnė Tautos atstovybė, o jo priimami įstatymai yra valstybės piliečių kolektyvinės politinės valios išraiška. Iki šiol interpretuodamas Konstituciją ir sugebėjęs joje aptikti net „lyčiai neutralios santuokos“ doktriną, KT vis dėlto vengė mesti tiesioginį iššūkį Seimui ir atvirai spjauti (kitas žodis jau vargu ar tinka) į jo priimamus įstatymus. Vis naujais KT išaiškinimais Seimui buvo daromas nuolatinis ir vis stiprėjantis spaudimas pačiam susiprasti ir įteisinti tos pačios lyties partnerystę. Tačiau Seimas pasirodė esąs nesupratingas ir užsispyręs.

Ir štai KT kantrybė trūko. Jis leido teismams registruoti tos pačios lyties partnerystes – nesant Seimo priimto tokias sąjungas įteisinančio ir reglamentuojančio įstatymo. Sunku sugalvoti geresnį būdą įkaitinti visuomenėje rusenantį pilietinio konflikto katilą iki virimo taško. Kaip sakytų klasikai, tai – kokybinis šuolis. Taip pat ir kokybinis paties KT virsmas iš teismo į kažką visai kitą. KT pabodo žaisti su Seimu ir terliotis su trukdančiais reikalui įstatymais.

Apeidamas Seimą jis turbūt pirmą kartą iš savo aukštybių nuleido tiesioginę praktinę veikimo direktyvą teismams – registruokite partnerystes nekreipdami dėmesio į visokius ten seimus ir įstatymus. Šitaip KT pakilo virš valstybės, jos institucijų ir įstatymų. Jis virto grynai ideologine ir politine aukščiausia Lietuvos valdymo institucija – kuo tikriausia SSKP politinio biuro reinkarnacija. Kad įvyko būtent tai, patvirtina E. Kūrio atvirai grasinantis įspėjimas: nenorite vienalytės partnerystės – gausite santuoką. Buvęs KT pirmininkas, pavertęs šį teismą pokalbių su „konstitucijos dvasiomis“ įstaiga, žino, ką sako. Ne veltui Maskvos M. Lomonosovo universitete apgynė disertaciją apie socialistinės demokratijos tobulinimą – nuoroda apie tai čia.

KT savavališkai suteikti įgaliojimai teismams ir jo buvusio pirmininko žodžiai reiškia viena: vyksta slinktis nuo „pokalbių su dvasiomis“ dar šiek tiek paisant Seimo ir įstatymų prie atviros ideologinės ir politinės diktatūros. Garsioji politikos filosofė H. Arendt šį pokytį įvardytų kaip perėjimą nuo autoritarinio prie totalitarinio valdymo.

Todėl kai kurių Seimo narių pažadai iki galo kovoti už prigimtinę šeimą ir neutralizuoti KT nutarimo pasekmes skamba kiek naivokai ir neįtikinamai. Mat KT suteiktos galios teismams registruoti vienalytes partnerystes sukūrė visiškai naują situaciją ir konfliktą, kuris vargu ar gali būti išspręstas tarp uždarų Seimo sienų. Tie Seimo nariai patys neužkirs kelio KT nutarime užprogramuotai baigčiai. Padaryti NS siūlomą mažmožį – įrašyti į Konstituciją žodžius „moteris“ ir „vyras“ dabartinėmis sąlygomis yra titaniškas uždavinys, kurio neįmanoma išspręsti be plačios ir galingos piliečių paramos.

O ar Seimo nariai turės noro ir ryžto juos pakelti ant kojų, sutelkti ir sukviesti lemiamą dieną prie parlamento, ar įpratę kiurksoti ant sofų ir dūsauti dėl prigimtinės šeimos griovimo tėvai ir vaikai teiksis išgirsti kvietimą stabdyti diktatūrą ir ginti savo laisvę bei žmogiškąjį orumą? Atsakymai į šiuos klausimus skendi ūkanose. Bet Nacionalinis suvienijimas savo pasiūlymu keisti Konstituciją pradžią padarė – turint drąsos ir valios šis konkretus ir praktiškas pasiūlymas yra visiškai įgyvendinamas. Bet tik dirbant ir kovojant.

Nuoroda į pranešimą spaudai apie Nacionalinio susivienijimo kreipimąsi.

123...1 701Nuo 1 701 2 puslapis