2025-05-14, Trečiadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 196

Edvardas Čiuldė. Ar ir juodajam humorui galioja politinio korektiškumo taisyklės?

0
Radio Show

Iš vakarykštės dienos rinkimų į Seimą debatų LRT.LT laidoje man atmintyje po nykios nakties be sapnų išliko tik nustebimas su kartėlio prieskoniu, kad vakar vakare minėtame politikų susibėgime buvo užsipultas Algis Ramanauskas už tai, jog andai diskusijoje su Vytautu Sinica juokais mestelėjo žodžius, kad iš lakstančių pusplikiais ir rusiškos muzikos besiklausančių tėvų turėtų būti atimti vaikai ir po to tokius tėvus dar neva reikėtų sušaudyti. Jeigu kažkas neturėjo progos stebėti šį V. Sinicos ir A. Ramanausko apsikeitimo didele dalimi skirtingomis nuomonėmis interviu, paslaugiai dar patikslinsiu, kad pacituotų A. Ramanausko žodžių kontekstas prikišamai rodė, kad juodojo humoro kultinis kūrėjas, Radioshow tėvas vėl patogiai jaučiasi savo rogėse, drauge kaip žmogus, kuriam visados rūpėjo muzika, drastiškai išsakydamas savo estetinį požiūrį į muzikinės beskonybės pretenzijas. Taigi šiandien, jau išsižadinęs, pradedu baimintis, kad intensyvėjančio politinio nususimo atmosferoje, be visa ko kito, bus užsimota pažaboti dar ir juodojo humoro modus vivendi, nors būtent juodasis humoras yra geriausia priemonė, siekiant apsisaugoti nuo tokių bandymų nususinti ar pasiduoti nususėjimo inercijai, o ypač tinka diskusijose dėl estetinių skonio sprendinių. Štai ir toli gražu net piktas, viską pašiepiantis humoristas ar beviltiškas cinikas, o lyrikas iš Dievo malonės Alfonsas Nyka-Nilūnas, kaip atrodo bent man, talentingiausias visų laikų lietuvių poetas, kaip kūrėjas subrendęs jau emigracijoje po karo, sako, kad reikėtų pabandyti įdarbinti sovietinių laikų trėmimų organizatorius, panaudojant jų įgytas kvalifikacijas ta naudinga kryptimi, jog su jų pagalba būtų galima pabandyti ištremti lietuviško popso muzikinės beskonybės varžybų herojus, kičo žvaigždes už visuomenės ribų. Žiūrint politinio korektiškumo požiūriu, tai nėra labai vykęs teiginys, juolab kad toks pasisakymas gali pažadinti trauminę tautos patirtį, kita vertus, ta aplinkybė, jog pro mokančio sutramdyti žodį žmogaus lūpas prasiveržia juodojo humoro gaidelė, rodo, kad žmogus kalba neapsikentęs ir išprovokuotas, o jo sutirštinimas juodąja humoro spalva leidžia greičiau atpažinti problemą.

Edvardas Čiuldė

Kas be ko, toje rinkimų politinės agitacijos laidoje buvo kelis kartus užsiminta ir apie tai, kad ne taip seniai ir Arūnas Valinskas yra sakęs, jog tokie kaip Voldemaras Tomaševskis turėtų būti sušaudomi kas mėnesį po vieną ar kažkaip panašiai.

Nesakau, kad V. Tomaševskis, kurio pavardė buvo tiesiogiai paminėta ir kuris skundžia tokius pasisakymus su kulkosvaidžio intensyvumu labai rimtoms instancijoms, neturi teisės neturėti humoro jausmo. Tačiau kitiems nereikėtų apsimesti durneliais, kurie nesupranta, kad pasisakymų autoriai savo pasipiktinimą juodojo humoro įpakavime su trenksmu nuleidžia juokais ir taip jį savotiškai kanalizuoja. Galimas daiktas, yra ir tokių, kuriems net nereikia dėl to labai apsimesti, tačiau ir tokius reikėtų išsaugoti gyvus ir sveikus, nepaliestus ir neaplamdytus geriausio matymo perspektyvoje vien dėl įvairovės iliustracijos, nes šalia tokio kiekvienas iš mūsų gali pasijusti tikru proto bokštu.

(Jeigu nepastebėjote, gyvename laikais, kai pajuokavimo atvejui pažymėti yra naudojamas specialusis ženklinimas, nes labai tikėtina, kad humoro intencija kitaip lik neatpažinti, dar daugiau, – būna ir taip, kad už kadro įrašomas juokas, leidžianti suprasti, kad dabar jau yra tas laikas, kai galima teisėtai nusikvatoti).

Žinoma, privalau perspėti, kad nesektumėte šių šmaikštuolių (?) pavyzdžiu, nes jeigu su savo juokeliais pradeda užkliūti žmonės, šiaip ar taip, laikomi humoro korifėjais, mums, liūdniems žmogeliams, tokie pajuokavimai gali baigtis daug rimčiau, prisijuokaujant ne juokais.

Toli gražu nebūdamas humoro žanro žinovu ir prisiekusiu gerbėju, vis tik nepraleisiu progos pastebėti, kad, kaip atrodo bent man, juodasis humoras yra vertingas žmogaus dvasios saviraiškos reiškinys net ir tada, kai nėra juokingas, nes būtent juodojo humoro prieglobstyje dar rusena likutinio optimizmo idėja apie tai, kad nėra ko nusiminti šiandien, nes rytoj bus dar blogiau, panašiai kaip psichoanalizės mokyklos atstovai jau yra įrodę, jog ciniko kompleksai užgimsta žmoguje dažniausiai dėl to žmogaus prigimtinio drovumo ir baimės prarasti paskutinę viltį, kad ne viskas būtinai baigsis taip blogai, kaip turėtų baigtis pagal savo idėją.

Kita vertus, kaip atrodo bent man, A. Ramanauskas yra net ne tiek juodojo, kiek karnavalinio viduramžiška to žodžio reikšme humoro ambasadorius šiandieninėje Lietuvoje, prisimenant, kad karnavalas anais laikais turėjo terapinę, sielą gydančią reikšmę kaip leidžianti bent šventės metu apversti socialinę hierarchiją vaidybinė instaliacija. Kaip atrodo, ir šiandien mums svarbu išsaugoti sugebėjimą pasijuokti ne tik iš savo ydų, bet ir iš dorybių, nes sustingusio teisuolio pozoje žmogaus dorybės taip pat gali sustabarėti ir tokiu būdu tapti ragais.

Tarkime, kad ir karnavaliniai A. Ramanausko pasisakymai greičiau gydo nei žaloja žmogaus sielą, tačiau aš pats vis tik nesuprantu, kur A. Ramanauskas-Greitai taip skuba, bandydamas pralenkti net greitojo maisto laikų dvasią, a? Apie tai plačiau čia.

Almantas Stankūnas dėl policijos pastatų statybos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

5-asis policijos komisariatas ir Kelių policija / Citify nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas rugsėjo 23 dieną kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimų korupcinių veikų ar nusikalstamo aplaidumo statant Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato ir kelių policijos pastatą, Vilniuje, Sietyno g. 24.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atlikusi minėto pastato statybos darbų pirkimo vertinimą konstatavo, kad VĮ „Turto bankas“, indeksavusi Sutarties kainą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei neužtikrino racionalaus lėšų panaudojimo, numatyto Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Dėl to buvo padaryta žala valstybei, sudaranti 1 718 100 Eur.

VPT konstatavo ir daugiau pažeidimų, iš kurių vienas grubiausių buvo „Turto banko“ toleravimas, kad rangovas pratęstų statybos darbų vykdymą nesant susitarimo. Tokia „Turto banko“ veika galimai leido rangovui išvengti finansinių nuostolių dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Almantas Stankūnas

„Po paminėtos VPT išvados nei Finansų ministrė Gintarė Skaistė, nei Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė viešai nepakomentavo „Turto banko“ padarytų grubių pažeidimų ir neinformavo visuomenės, ką planuoja daryti, kad atstatytų teisingumą ir atgautų permokėtas lėšas. Tokių pažeidimų toleravimas šalia neteisėto statybos kainos indeksavimo gali reikšti, kad „Turto banko“ atstovai ir statybų rangovas galimai buvo susiję korupciniais ryšiais arba banko atstovai nusikalstamai aplaidžiai vykdė savo pareigas, leisdami valstybei prarasti didelės vertės lėšas“, – priduria A. Stankūnas.

Nacionalinio susivienijimo atstovas prašo įvertinti, ar vykdant minėtus veiksmus nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai ir ar nebuvo viršyti „Turto banko“ įgaliojimai. Nustačius įgaliojimų viršijimo faktą A. Stankūnas prašo inicijuoti ikiteisminį tyrimą ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Su visu A. Stankūno pareiškimo tekstu galima susipažinti čia.

Vytautas Sinica. Ar liberalai sudoros ir valstybinės kalbos inspektorių?

Tyliai vyksta įdomus procesas. Pastaraisiais metais Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovas dr. Audrius Valotka sulaukė daug kritikos už tai, kad principingai gynė valstybinę lietuvių kalbą. Būtent jis išdrįso viešai priminti, kad užsieniečiai Lietuvoje, kad galėtų dirbti, privalo mokėti valstybinę kalbą. Nuo tada ir nesiliovė spaudimas.

Neseniai baigėsi jo kadencija, įvyko konkursas, Valotka atitiko visus kriterijus, laimėjo konkursą ir normaliu atveju tuo viskas baigtųsi. Tačiau Valstybinės kalbos inspekcijai viešai pasidžiaugus, kad vadovas perrinktas antrai kadencijai, kultūros ministras liberalas Simonas Kairys priminė, kad neskubėkite džiaugtis, ministras dar gali nugalėtojo į pareigas ir neskirti.

Iš esmės tai įteisinta korupcinė landa, leidžianti partijoms ir politikams daryti tiesioginę įtaką pareigūnų atrankai.

Ir iš tiesų gali. Gali pagal galiojantį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, Vyriausybės dar šiemet paskutinį kartą atnaujintą dokumentą. Jo 63 punktas suteikia ministrui galią skirti arba neskirti konkursą nugalėjusį asmenį eiti pareigas. Iš esmės tai įteisinta korupcinė landa, leidžianti partijoms ir politikams daryti tiesioginę įtaką pareigūnų atrankai, ignoruojant objektyvius konkursų rezultatus. Bet ji yra ir kultūros ministras grasina ja naudotis.

Ar pasinaudos? Valstybinės kalbos inspektorius nėra padaręs nieko, išskyrus tai, kad gindamas valstybinę kalbą buvo politiškai nekorektiškas ir tuo liberalams nepatogus. Jiems labai įgriso toks pareigūnas, bet jie jo neatleido, nes ir patys supranta, kad pagrindo tam nėra. Kaip dabar nėra pagrindo neskirti į pareigas antrai kadencijai. Bet ministras gali neskirti tiesiog politine valia, sukurpdamas kokią pritemptą politizuotą motyvaciją.

Todėl pasakykime garsiai: jeigu A. Valotka nebus skirtas į kalbos inspektoriaus pareigas, tai bus ideologinis susidorojimas su politiškai nepatogiu pareigūnu, kurio pagal taisykles atsikratyti nebuvo pagrindo ir nebuvo įmanoma. Daugiakalbės (o faktiškai rusakalbės) Lietuvos idealą liberalai daug mieliau puoselėtų be realiai dirbančio kalbos inspektoriaus. Ši situacija reikalauja viešumo, dėmesio ir kad visuomenė gintų Valotką, kaip kad jis gina valstybinę kalbą.

Rugsėjo 1-oji didžiausioje Vilniaus rajono mokykloje: iš 4 šeimos vaikų nepriėmė nė vieno

Į Vilniaus rajono Riešės gyvenvietę vos atsikrausčiusiai šeimai su keturiomis atžalomis teko susidurti su nemalonia tikrove – prieš pat rugsėjį paaiškėjo, kad vietos didžiausioje Vilniaus rajono lietuviškoje ugdymo įstaigoje – Riešės gimnazijoje – nėra. Tik šios savaitės pabaigoje dviem iš šeimos vaikų vietos po priėmimo komisijos posėdžio buvo pasiūlytos.

Šeima dar sprendžia, ar į mokyklą vesti du iš keturių vaikų, kurie pradėjo mokslus Vilniaus miesto mokyklose. Riešės gimnazijos direktorė sako, čia mokosi daugiau nei 1 700 moksleivių, vien šiais mokslo metais atmesta per 70 naujų prašymų.

Anot direktorės, mokiniai nebetelpa šioje mokykloje, kurioje dėstoma valstybine kalba, nes rajone per mažai lietuviškų mokyklų. Vilniaus rajono administracijos direktorius tikslina – mokyklų yra, tik ne visos jos arti. Pripažįstama, kad lietuviškų mokyklų poreikis stipriai auga, o jų nebuvimas – dešimtmečiais nespręstų problemų pasekmė.

Nepateko nė vienas

Ryto kava naujo namo terasoje vilniečių šeima mėgaujasi dar tik mėnesį. Šią vasarą nusipirkus namą ir rugpjūtį atsikėlus gyventi į Riešę, naujakuriams galvos sopuliu tapo problema, į kurią mokyklą reiks vesti 4 vaikus. Deklaravus gyvenamąją vietą ir pateikus prašymą kitame gatvės gale esančiai didžiausiai ugdymo įstaigai Lietuvoje – Riešės gimnazijai, likus kelioms dienoms iki Rugsėjo 1-osios paaiškėjo, kad joje vietos antrokui, penktokei, šeštokui ir aštuntokei nėra.

„Antru turu mes ėjom, tai buvo iki rugpjūčio 26 dienos, man pranešė rugpjūčio 28 dieną, kad nė vienas vaikas nepakliuvo į mokyklą. Tiesiog vietų nėra, klasės visiškai užpildytos“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Vilniaus rajono gyventoja Eglė Ragovskė.

Prieš įsigyjant namą šeimos prioritetas buvo, kad mokykla būtų kuo arčiau namų, bet, negavus vietos Riešės gimnazijoje, teko apsvarstyti galimybę vaikams lankyti toliau nuo namų esančias rajono mokyklas.

„Yra mokykla kažkur už 20 km, kita čia Bukiškio, ji irgi Riešės gimnazijos kaip ir padalinys, bet nė vienas tas variantas netiko, nes 20 km važiuoti, tai man į miestą važiuot arčiau, o iki Bukiškio mokyklos autobusai nevažiuoja, tai vaikai irgi patys nevažiuotų“, – sako E. Ragovskė.

Trūksta klasių

O Riešės gimnazijoje vykstant pamokai – vienas šalia kito prie suolo keturi mokiniai. Ir net ne visada pamoka vyksta tam skirtame kabinete – trūkstant vietos kartais jos tenka klausytis administracijos kabinete ar net koridoriuje. Savo kabinetą pamokoms užleido ir gimnazijos direktorė. Čia šiemet mokosi 1 727 mokiniai ir vaikų skaičius kaip didmiesčio mokykloje, viršijamas triskart.

Pagrindinė problema, kad Vilniaus rajone tiesiog nėra lietuviškų mokyklų.

„Pagrindinė problema, kad Vilniaus rajone tiesiog nėra lietuviškų mokyklų. Ir gyventojai, kurie čia gyvena, neturi kito pasirinkimo kaip Riešės gimnazija, o Riešės gimnazija seniai nebetalpina“, – dėsto Riešės gimnazijos direktorė Egidija Urbanavičienė.

Šiais mokslo metais dėl vietos trūkumo klasėse Riešės gimnazija nepriėmė 21 pradinuko, 24 penktos–aštuntos klasės moksleivių ir 26 devintokų.

„Jaunos šeimos priverstos jeigu ne išsikraustyti, tai bent jau registruotis Vilniaus mieste, kad ten galėtų pretenduoti į kokią nors mokyklą, Vilniaus mieste mokyklų taip pat trūksta“, – sako Riešės gimnazijos tarybos pirmininkė Nora Lapinskienė.

Įtampa tęsiasi ne vienus metus

Vilniaus rajono gyventojai net deklaruoja gyvenamąją vietą sostinėje, kad vietą mokykloje gautų čia, sako Vilniaus savivaldybė. Šiemet atmesta maždaug 400 tokių prašymų.

„Šie metai tokie, kad dauguma vilniečių iš tikrųjų pateko į mokyklas ir iš kitų rajonų gyvenantys, mes negalėjom sudaryti galimybių“, – tikina Vilniaus savivaldybės atstovė Diana Petkūnienė.

Įtampa mokykloje tęsiasi ne vienus metus, rajono savivaldybė nevykdo jokios lietuviškų mokyklų plėtros.

Riešės gimnazijos direktorė sako, įtampa mokykloje tęsiasi ne vienus metus, rajono savivaldybė nevykdo jokios lietuviškų mokyklų plėtros.

„Riešės gimnazija jau egzistuoja daugiau nei 30 metų ir gerų žinių, kad šalia būtų steigiama lietuviška mokykla arba kad lenkų mokyklose, kurios šiuo metu tikrai yra tuštėjančios, būtų atidaromos lietuviškos klasės – nėra“, – sako E. Urbanavičienė.

Siūlo mokytis kitur

Nėra taip, kad Vilniaus rajone nebūtų įmanoma rasti jokios mokyklos toliau nei 15–20 kilometrų atstumu, sako Vilniaus rajono administracijos direktorius.

„Avižieniuose yra dvikalbė mokykla, yra lietuvių ir lenkų kalbomis dėstoma, ir Maišiagaloje yra lietuviška mokykla, Paberžėj yra viena mokykla lietuviška, viena lenkiška, viena Maišiagaloj irgi yra lenkiška. Kiekvienoj seniūnijoj, beveik kiekvienoj seniūnijoj mes galim rasti mokyklą ir lietuvių, ir lenkų dėstomąja kalba“, – tikina Vladislavas Kondratovičius.

„Na jūs įsivaizduokit, jeigu jums vaiką ryte reiktų vežti dar 15 km tolyn nuo namų, nuo Vilniaus, paskui grįžti į darbą į Vilnių“, – reaguoja Riešės gimnazijos tarybos pirmininkė N. Lapinskienė.

Tokiais atvejais rajono savivaldybė užtikrina, kad moksleiviai, nepriklausomai nuo amžiaus, būtų pavėžėti iki mokyklos, sako administracijos direktorius. Švietimo ministerija teigia, kad rajono savivaldybės pareiga užtikrinti ir ugdymo įstaigas valstybine kalba.

„Būtent Riešės seniūnijoje, Avižienių seniūnijoje, tose seniūnijose, kurios vienos sparčiausiai augančių Vilniaus rajone, ten ugdymo valstybine kalba akivaizdžiai trūksta“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.

Ieško galimybių

Ugdymą valstybine kalba vykdančią Riešės gimnaziją įsteigė Švietimo ministerija.

„Yra įstatyme numatyta išlyga, kad tais atvejais, kai savivaldybė, šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybė, nesiima spręsti problemų dėl ugdymo valstybine kalba, ministerija tą gali daryti, tai mes tikrai per paskutinius keletą metų esam atidarę ir ne vieną modulinį darželį, kad galėtų vaikai mokytis pagal ikimokyklinio ugdymo programas“, – tvirtina I. Gaižiūnas.

Pasak administracijos direktoriaus, anksčiau trūko savivaldybės dialogo su ministerija dėl naujų lietuviškų mokyklų statybos ir esamų plėtros priemiestinėse vietovėse, bet šiandien jis vyksta, ieškoma sklypų.

„Faktiškai mes šiandien turim pasekmes to, kas buvo prieš 20, 10, prieš 15 metų. Tas planavimo ir galbūt dialogo tarp tarybos, ministerijos nebuvimas privedė prie to, kad šiandien tikrai turim gesinti gaisrus“, – aiškina V. Kondratovičius.

Kad daugiau moksleivių tilptų į norimas ugdymo įstaigas, kaip trumpalaikę priemonę Vilniaus rajono savivaldybės direktorius mato modulinių priestatų įrengimą. Tačiau ir savivaldybė, ir Švietimo ministerija sako, kad naujoms lietuviškoms mokykloms pastatyti, mokytojų kolektyvams sukomplektuoti prireiks mažiausiai penkerių metų.

lrt.lt

Kontratenoras, pavergęs muzikaliąją Austriją: LNOBT koncertuos A. Mühlbacheris

Alois Muhlbacher / Alexander Eder nuotr.

Spalio 6 d. 18 val. į kompozitoriaus Antonio Vivaldi kūrinių koncertą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kviečia baroko muzikos orkestras „Cappella Concertante Vilnense“ ir kontratenoras iš Austrijos Aloisas Mühlbacheris.

Lietuva turi „Ąžuoliuką“, o Austrija – ne mažiau garsų Švento Florijono berniukų chorą. Kontratenoras Aloisas Mühlbacheris į muzikos sceną žengė būtent iš šio choro, kurį pradėjo lankyti vos penkiametis ir su kuriuo apkeliavo nemažai pasaulio šalių. Neretai jam būdavo patikimos solinės soprano partijos (pavyzdžiui, atliekant Gustavo Mahlerio Ketvirtąją simfoniją Zalcburgo festivalyje). Balsingasis Aloisas tapo jaunąja Austrijos žvaigžde: apie jį netgi buvo susuktas pusvalandžio trukmės televizijos filmas.

Operos scenoje – nuo 15 metų

Būdamas penkiolikos,  2010 m. A. Mühlbacheris debiutavo Vienos valstybinėje operoje atlikdamas Piemenėlio partiją Richardo Wagnerio operoje „Tanhoizeris“. Vėliau ten pat atliko Oberto ir Orontės partijas Georgo Friedricho Händelio operoje „Alčina“. Anksti sėkmės sulaukęs dainininkas baigė aktorinio meistriškumo studijas Lince ir studijavo solinį dainavimą pas prof. Utą Schwabe Vienos privačiame muzikos ir meno universitete. Nuo 2023 m. tęsia magistro studijas Londono karališkojoje muzikos akademijoje pas prof. Michaelą Chance’ą.

Šiandien 29-erių metų A. Mühlbacherio repertuare – G. F. Händelio operos „Alčina“ ir „Rinaldas“, Wolframo Wagnerio „Marija Magdalena“, Johanno Sebastiano Bacho oratorija „Pasija pagal Matą“ ir kiti bažnytinės muzikos kūriniai. Šių metų pradžioje solistas dainavo Obertą Milano „La Scala“ operos „Alčinos“ pastatyme. Jis taip pat gastroliuoja su įvairiais senosios muzikos ansambliais atlikdamas J. S. Bacho, G. F. Händelio, Georgo Philippo Telemanno ir Antonio Vivaldi kūrinių programas.

„Per Pisendel“ ir kiti A. Vivaldi šedevrai

„Cappella Concertante Vilnense“ – orkestras, 2022 m. suburtas iš LNOBT simfoninio orkestro artistų. Gilindamiesi į baroko muzikos atlikimo tradicijas, jie kasmet nudžiugina publiką keliais naujais pasirodymais.

Dimitris Karakantas / Martyno Aleksos nuotr.

Kartu su LNOBT baroko orkestru „Cappella Concertante Vilnense“ jau penktą kartą koncertuos graikų kilmės smuikininkas Dimitris Karakantas. Solo su orkestru taip pat grieš orkestro artistai Bernardas Petrauskas (smuikas) ir Roma Jaraminaitė (violončelė).

„Šįsyk pristatysime vilniečiams įspūdingą programą, skirtą vienam didžiausių Baroko epochos kompozitorių Antonio Vivaldi (1678–1741). Bendradarbiaudami su nepaprastai talentingu jaunuoju austrų kontratenoru A. Mühlbacheriu, pasinersime į moteto meną su „Nisi Dominus“ ir „Ascende læta“ bei kontrastingomis arijomis iš įvairių A. Vivaldi operų.

Vokaliniams kūriniams papildyti pasirinkome tris galingus instrumentinius to paties kompozitoriaus kūrinius. Koncertas d-moll dviem smuikams, violončelei ir styginiams RV 565 yra viena geriausių keliems solistams skirtų kompozicijų, o itin virtuoziški „Per Pisendel“ (Koncertas d-dur RV 205, dedikuotas autoriaus draugui, puikiam vokiečių smuikininkui ir kompozitoriui Johannui Georgui Pisendeliui) ir Koncertas e-moll RV 278 puikiai reprezentuoja A. Vivaldi itin pamėgtą žanrą – smuiko koncertą“, – pasirodymo programą pristato orkestrui „Cappella Concertante Vilnense“ vadovausiantis D. Karakantas.

1987 m. gimęs Larisos mieste Graikijoje, smuikininkas baigė Vienos muzikos ir scenos menų universitetą, studijavo barokinį smuiką Franzo Listo muzikos akademijoje Veimare bei Zalcburgo „Mozarteum“ universitete. Tapęs daugelio nacionalinių ir tarptautinių konkursų pirmųjų premijų laureatu, D. Karakantas pradėjo savo karjerą koncertuodamas kaip solistas su įvairiais baroko ir šiuolaikinės muzikos orkestrais. Nuo 2015 m. jis yra Zalcburgo orkestro „Orchester 1756“ meno vadovas, solistas ir koncertmeisteris. Siekdamas tiesti muzikinius tiltus tarp epochų, 2018 m. D. Karakantas įkūrė jaunimo orkestrą „Nuovo Barocco“.

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai keturiasdešimt ketvirtoji (rugsėjo 24) diena

0

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Šią naktį agresorius Ukrainos teritoriją atakavo balistine raketa Iskander M, dvejomis raketomis Kh59, viena nenustatyto tipo raketa bei net 81 dronu Shahed. Ukrainos oro gynybai pavyko numušti 66 dronus, bet panašu, jog visos raketos nebuvo numuštos. Sprogimai fiksuoti Kharkiv, Slovyansk ir Poltava miestuose. Taip pat, rusai su aviacija vėl smūgiavo Zaporizhia, šį kartą neapsieita be aukų – bent vienas civilis žuvo ir yra sužeistų. Dienos metu okupantai KAB’ais smogė Kharkiv gyvenamąjam rajonui, deja ir čia yra aukų.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Ukrainiečių kairysis flangas.

Obukhivka – Liubimovka ruože be pakitimų. Nors informacijos trūksta, tačiau vertinant abipusę tylą, panašu, kad rusų puolimas yra įstrigęs.

Glushkovo rajono pietuose tęsiasi mūšiai, pakitimų kontaktinėje linijoje nefiksuota. Nors agresorius išsižadėjo savo ankstesnių žodžių, kad ukrainiečiai veikia Volfino apylinkėse (vakarinė ruožo dalis), tačiau čia fiksuojamas agresoriaus artilerijos darbas. Tad tikėtina, kad ukrainiečiai visgi šiose apylinkėse veikia.

Centras. Rusai ir toliau atakuoja KAB’ais ukrainiečių priešakines pozicijas Zhuravli – Pogrebki – Martynovka. Fiksuojamas ir galingiausių FAB3000 naudojimas. Ukrainos vienetai išlaiko pozicijas bei atakuoja nuo Martynovka link Bolshoe Saldatskoe.

Ukrainiečių dešiniajame flange be pakitimų.

Kharkivo kryptis.

Ukrainos GUR SOP paskelbė galutinai išvalę Agregatų gamyklos teritoriją Vovchansk ir perduoda ją kitiems Ukrainos pajėgų vienetams: https://t.me/DIUkraine/4516. Tik priminsime, jau kurį laiką okupantų vienetai čia buvo atkirsti pirmiausia artilerijos ir dronų ugnimi, o po to objektas blokuotas Ukrainos vienetais. Pati Agregatų gamyklos teritorija yra ant šiaurinio Vovchia upės kranto, dabar ukrainiečių placdarmas čia nėra didelis, kas gali apsunkinti šioje vietoje esančių Ukrainos pajėgų aprūpinimą. Reikia tikėtis, kad ukrainiečiai toliau plės savo pozicijas šiauriniame krante, nes tam potencialo yra.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Nepanašu, kad rusams būtų pavykę pasiekti Oskil upę (to nepatvirtina nei ukrainiečių, nei agresoriaus kanalai). Tačiau, kaip jau minėjome anksčiau, tendencija yra tokia, kad tikėtina rusams tai gali pavykti padaryti dar šią savaitę. Maža to, okupantai toliau intensyvina savo operacijas šiauriniame flange bei galimai ruošiasi Kupjansk puolimo operacijai. Jų atakos fiksuojamos Kucherivka, t. y. rytinėse Kupjansk prieigose, kelyje Svatove – Kupjansk. Kadangi nuo šios gyvenvietės iki kontaktinės linijos apie 5 km, tad tikėtina, kad tai rusų žvalgyba mūšiu nedideliais padaliniais. Tačiau bendra tendencija yra prastoka.

Lyman. Tęsiasi rusų atakos visoje kontaktinėje linijoje, bet didžiausią dėmesį agresorius ir toliau skiria šiauriniam flangui (Makiivka – Nevske).

Syversk. Agresorius pabandė kirsti Bakhmutką upę, įžengti į Fedorivką ir pradėti lipti į aukštesnįjį vakarinį upės krantą. Ukrainiečiai išlaikė pozicijas, tačiau labai tikėtina, kad norėdami stumtis į šiaurę link Syversk, okupantai čia intensyvins savo veiksmus.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar.

Chasiv Yar mieste ir apylinkėse be esminių pakitimų.

Toretsk ruožas. Tęsiasi sunkios kautynės rytinėje Toretsk dalyje, nedideli rusų vienetai ir toliau veikia miesto centre. Taip pat, sudėtinga situacija vystosi Nelipivka – Niu Jork ruože.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Rusai toliau bando išplėsti savo placdarmą šiauriniame Zhuravka upės krante. Be to, agresorius suintensyvino artilerijos smūgius Selydove bei sugebėjo pasistūmėti rytinėse miestelio prieigose (tikėtina buvo užimta Mykhailivka). Rusų telegram kanaluose teigiama, kad tai ženklas apie netrukus prasidėsiantį Selydove miesto šturmą. Stebėsime situaciją.

Centras. Ukrainos pajėgos toliau nagais yra įsikibusios į Tsukuryne – Hyrnyk ruožą, tęsiasi sunkios kautynės. Tuo tarpu, Ukrainos gynėjai po truputį užleidžia pozicijas rytiniame Vovcha upės krante bei galimai traukiasi į Tsukuryne – Hyrnyk ruožą.

Pietinis flangas. Agresorius su artilerija, termobarinėmis sistemomis ir aviacija lygina su žeme Vuhledar, gynėjų padėtis sunki. Okupantai dar išplėtė savo pozicijas vakariniame flange. Tikėtina, rusai bandys judėti link Novoukrainka, taip siekdami suardyti ukrainiečių planus sukurti gynybą naujame ruože, apie kurį jau rašėme vakar (Novoukrainka – Bohoiavlenka pietuose esančios kalvos – Katerinivka).

Zaporizhia ir Pietų kryptys.

Be esminių pakitimų.

Edvardas Čiuldė. Kodėl arkliai yra atsparūs antisemitizmo užkratui?

I

Visi žinomesni „konservatorių“ veikėjai, artėjant Seimo rinkimams, kaip mantrą kartoja tą patį užkeikimą, kad tradicinėms partijoms Lietuvoje kyla būtinybė vienytis prieš išaugusį radikaliųjų antisemitinių jėgų šaliai užtraukiamą mirtiną pavojų.

Tą pačią mintį beveik pažodžiui išsakė Gabrielius Landsbergis, pakartojo Andrius Kubilius, deklaravo Vytautas Landsbergis, ir ką tik kaip netikėtą atradimą, nukritus obuoliui ant galvos, paskelbė Ingrida Šimonytė.

Kas be ko, mano paeitą kartą truputėlį pašieptas Gintautas Paluckas vis tik labai tikslai pastebi, kad tokiais visuomenės kvailinimais „konservatoriai“ siekia išeidami pasilikti. Dar daugiau, – nesunku būtų nuspėti, kad jau atstovaujanti leftizmo priesakams, pasižyminti neįtikėtinu vaizduotės skurdumu, mutavusi konservatorių padermė, būtų nieko prieš ne tik išlikti valdžioje, bet ir tapti tokiais antisemitizmo pagrindais formuojamos koalicijos vadovaujančia jėga, kuri neva pirmoji labai aiškiai įvardijo kylanti pavojų ir tokiu būdu užsitarnavo vietą besitelkiančios progresyviųjų lavinos priekyje.

Kad ir kaip ten būtų, tokie „konservatorių“ kvailinimai pirmiausiai turėtų būti traktuojami kaip kraupus visuomenės ar net tautos įžeidimas, nes jie yra paremti prielaida, kad nemenka Lietuvos žmonių dalis yra lengvai apvyniojama aplink pirštą. Kita vertus, kažin ar tokiomis pasakėlėmis mažiesiems galėtų patikėti net prisiekęs dabartinės modifikacijos kvazi-konservatorių rėmėjas, todėl „konservatorių“ forsuojami kaltinimai tarsi ir oponentams, bet iš tiesų neaišku kam antisemitizmu greičiausiai atsiranda kaip oponentų spaudimo ir visuomenės šantažavimo priemonė, kaip pralaimėjusios pusės ressentimento kompleksų padiktuotas sprendimas kažkaip dar suspėti apnuodyti, jeigu nieko daugiau nepavyksta, aplinką, tarsi jie išties pasąmoningai tapatintųsi su vorais, kurie paskubomis siekia sušvirkšti savo nuodus atsitiktinėms musėms paskutinę savo kadencijos dieną prieš pastimpant. Taigi, kad ir kaip ten būtų, oponentų kaltinimų antisemitizmu operatoriaus būstinė yra paskutinė niekšo priedanga…

II

Dabar kyla dar ir toks klausimas – kas kuo labiau pasinaudojo: Remigijus Žemaitaitis konservatoriais, išnaudodamas savo naudai jų apriorinį nusiteikimą trūks plyš atrasti Lietuvoje nenusenkantį antisemitizmo židinį, ar konservatoriai – Žemaitaičiu, leidžiančiu iliustruoti tą jų apriorinį nusiteikimą, kad Lietuvoje gerai paieškojus galima rasti viską, ko tik širdis trokšta, net ir tragikomišką antisemitinių kaltinimų taikinį raudonais batais?

Greičiausiai vis tik laimi Žemaitaitis, kaip tas žvirblis, kuris apšaudytas patrankų, įgyja pretekstą susireikšminti ir nutupia ant aukštesnės tvoros pakopos, ar ne?

Tačiau drauge neapleidžia įkyriai prisikabinęs įspūdis, kad tas pats Žemaitaitis kaip niekas kitas pasitarnauja „konservatorių“ pradėtam totalinio pobūdžio žmonių kvailinimui, kanalizuodamas „neaiškias“ visuomenės nuotaikas ir išstatydamas jas viešumoje kraštutinio sukarikatūrinimo nuosėdų pavidalu.

Be visa ko kito, mano intuicija ne mažiau įkyriai kužda, kad pagal savo sielos ritmiką, balso intonacijas ir gestikuliaciją, galiausiai pagal gudraujančio žmogaus stilistinius įtūpstus artimiausias Žemaitaičiui politinis tipažas, toks artimas kaip jo alter ego, mūsų padangėje yra toks Arkadijus Vinokuras, todėl kyla noras dar pasitikslinti – ar semitas iš principo kada nors, tarkime, inkarnacijų sekoje gali tapti antisemitu, ar Žemaitaičio antisemitizmas nėra tik klouno kaukė?

III

Neneigsiu to, kad karščiuojančiai sąmonei gali pasirodyti, kad Žemaitaitis yra žmogus, apsikrėtęs organizmą susargdinančia antisemitizmo bacila. Kita vertus, kas galėtų paneigti, kad šiuo požiūriu Šimonytė yra sveika kaip arklys arba, tiksliau tariant, kaipo arklė, prie kurios antisemitizmas neprilimpa nei per jokią pusę.

Kaip gerai žinoma, pirmiausiai Europą, o po to daugmaž ir visą pasaulį nuo raupų išgelbėjo karvė, kai anosios liaukų sekretas, susargdinantis šį gyvulį, leido pagydyti žmogų. Todėl neatmestina yra ir tokia fantasmagorinė galimybė, jog savo ruožtu arklės iš mūsų platumų sekretas gali pasitarnauti kuriant naują, labai pažangią vakciną, kai kiekviena rudenį lietuviai drauge su skiepu nuo gripo būtų paskiepijami ir nuo antisemitizmo. Tarkime tokiu būdu Šimonytė bent iš dalies išpirktų savo kaltę dėl zoologinės neapykantos lietuvybei ir bandymų nustekenti arba net morališkai sunaikinti Lietuvos valstybę, bent iš dalies…

IV
kantrybės
dantratis
į dulkes trina
magnetinius dienos diskus
/////////////////////////////////////
koks
laikas
nepakenčiamas
čia
tvenkias?..
///////////////
tabako dūmai
ir užrašas
arkliams:
nil
admirari

„Microsoft“ žengia į elektros gamybą – vėl paleis kadaise uždarytą atominę elektrinę

Valdas Sutkus | Veidaknygė

„Microsoft“ pasirašė sutartį su kompanija „Constellation Energy“ dėl Pensilvanijoje esančios garsiosios „Trijų mylių salos“ atominės elektrinės paleidimo iš naujo. Bendrovės teigia, kad elektrinės energija bus naudojama „Microsoft“ duomenų centrams aprūpinti. „Trijų mylių salos“ elektrinėje 1979 m. įvyko viena didžiausių pramoninių avarijų šalies istorijoje. Apie tai net buvo sukurtas populiarus kino filmas. O dabar jėgainė vėl gamins elektrą.

JAV labai išaugo elektros energijos poreikis duomenų centrams, aptarnaujantiems tokias technologijas, kaip dirbtinis intelektas ir debesų kompiuterija, o „Microsoft“ yra būtent informacinių technologijų lyderė. Branduolinė energetika beveik neišskiria anglies dioksido ir laikoma patikimesne už tokius nuo gamtinių sąlygų labai priklausomus energijos šaltinius kaip saulė ir vėjas, todėl tampa populiaria technologijų bendrovėms, kurioms reikia nepertraukiamo elektros energijos tiekimo ir kartu jos nori laikytis „žaliojo kurso“ politikos.

„Atominės elektrinės yra vieninteliai energijos šaltiniai, kurie gali nuolat vykdyti šią sąlygą“, – pareiškime teigė „Constellation“ vykdomasis direktorius Joe Dominguezas. Po paskelbimo apie šį sandorį „Constellation“ akcijos pabrango daugiau nei 20 proc., o iki šiol šiais metais jos pabrango daugiau nei 100 proc. „Constellation“ numato elektrinės atgaivinimui išleisti apie 1,6 mlrd. JAV dolerių, ir planuojama, kad elektrinė pradės veikti iki 2028 m.

Pagal „Constellation“ ir „Microsoft“ susitarimą „Microsoft“ 20 metų pirks energiją iš atnaujintos elektrinės. „Trijų mylių salos“ blokas tieks 835 megavatus elektros energijos, arba tiek, kad jos pakaktų maždaug 700 000 namų. Vėl paleisti uždarytą elektrinę bus sudėtinga, tačiau didėjant elektros energijos paklausai, technologijų bendrovės vėl domisi beveik anglies dioksido neišskiriančiomis atominėmis elektrinėmis.

TS-LKD, LP ir LS valdymo rezultatas – gyventojų gerovė mažėja

Almantas Stankūnas

Konservatoriai ir kiti valdantieji nesustodami giriasi, kad ekonomika auga „rekordiniu“ tempu. Skaitant tokias naujienas apima jausmas jog dar keli konservatorių valdymo metai ir Lietuvos ekonomika aplenks tokius ekonomikos galiūnus kaip JAV ar Kiniją.

Deja, bet priešrinkiminės savigyros metu pateikiama tik dalinė informacija, dažnai neparodanti visos objektyvios tiesos. Taip norima sudaryti Lietuvos ekonomikos klestėjimo regimybę ir gal net apgauti Lietuvos žmones. Todėl verta pratęsti Vyriausybės „rekordų“ demaskavimo apžvalgas.

Prieš kelias dienas jau atskleidžiau vieną iš būdų kaip Vyriausybė augina ekonomiką ir ekonomikos išsivystymo lygį parodantį rodiklį – BVP – nuoroda į mano tekstą ČIA.

Kitą BVP auginimo būdą man pasufleravo vienas žymiausių konservatorių ekonomistų, Premjerės patarėjas Raimondas Kuodis!

Ta proga negaliu nepacituoti R. Kuodžio interviu LRT portalui: „Jei šalis maksimizuoja BVP, tuomet kuo daugiau imigrantų, kuo daugiau darbuotojų, tuo potencialiai didesnis BVP. Tai galėtų būti Vokietijos pramonininkų tikslas – daugiau darbo jėgos, daugiau eksporto, daugiau pelno. Tačiau jei šalis nori maksimizuoti BVP vienam gyventojui, gyventojų skaičiaus augimas šalyje gali sumažinti šį rodiklį.“

Išverčiant į paprastų žmonių kalbą – BVP lengva išauginti jei į šalį prisiveši krūvas imigrantų. Tačiau toks BVP auginimo būdas mažina šalies gyventojų gerovę.

Statistiniai rodikliai atskleidžia, kad dabartiniai valdantieji rekordiniu tempu į šalį įsileidžia imigrantus. BVP auga. Tačiau pažiūrėkim kaip atrodo BVP vienam gyventojui. 2022 metais realusis BVP vienam gyventojui buvo 15 100, o štai 2023 metais BVP vienam gyventojui ženkliai nukrito ir buvo tik 14 840 eurų!!!

Nors kritimas neatrodo didelis, tačiau įvertinus infliaciją pats kritimo faktas yra skandalingas. Tokie kritimai vyksta tik esant neeiliniams neigiamiems įvykiams, kataklizmas.

Konservatorių gerovės valstybėje BVP gyventojui MAŽĖJA!!! Tai reiškia MAŽĖJA šalies gyventojų gerovė. Bet tai dar ne viskas. Lietuvos BVP vienam gyventojui yra vienas mažiausių ES (žr. grafiką). Atsiliekame nuo daugelio ES valstybių, ir tas atsilikimas ateityje gali tik dar labiau padidėti, nes imigrantų skaičiaus auginimą valdantieji net įteisino.

Sukuriamas BVP vienam gyventojui parodo ne tik visuminį ekonomikos efektyvumą, bet ir visuomenės gerovę, todėl stebint mažėjantį BVP vienam gyventojui Lietuvoje galima padaryti tik vieną išvadą: gerovė šioje valstybėje skirta turbūt tik prabangias vilas Graikijoje perkantiems „aukštuomenės“ atstovams – Lansbergiams ir milijonus kazino pralošiantiems – stepukoniams.

Jei norite realių pokyčių ekonomikoje, o ne imitacinių ir trumpalaikių geriausia balsuokite už Nacionalinį susivienijimą, sąrašo Nr. 2.

Politinė reklama.

Valdas Sutkus. Australija nebenaudojamą karinę techniką išparduoda aukcionuose užuot siuntusi į Ukrainą

0

Nebenaudojama Australijos karinė įranga, kurios Ukrainai labai reikia kare su Rusija, išparduodama „eBay“ aukcionų svetainėse. Tuo pasipiktino ukrainiečių diaspora Australijoje. Ji ragina šalies vyriausybę peržiūrėti tokius sprendimus. Australijos vyriausybė taip pat atmetė pakartotinius prašymus nusiųsti Ukrainai šimtus Kinijoje pagamintų stebėjimo bepiločių orlaivių, kurių naudojimas Australijos kariuomenėje buvo sustabdytas dėl susirūpinimo galimomis įrangos saugumo spragomis. Tačiau praktika parodė, kad anksčiau perduoti šie bepiločiai normaliai veikia ir atliko lemiamą vaidmenį gelbstint Ukrainos karių gyvybes.

Ukrainiečių bendruomenė Australijoje buvo skaudžiai nusivylusi šių metų pradžioje, kai vyriausybė nusprendė išmontuoti ir utilizuoti sraigtasparnių MRH-90 Taipan parką, o ne patenkinti oficialų prašymą paaukoti juos Ukrainos armijai. Aukcionų įmonės Australijoje kas mėnesį rengia internetinius nebenaudojamos karinės įrangos aukcionus, o kitas išpardavimas numatomas spalio pradžioje. Aukcionų interneto svetainėse kviečiama „visureigių entuziastus“ teikti pasiūlymus įsigyti armijos nebeeksploatuojamas ilgo nuotolio patrulių transporto priemones, kariuomenės sunkvežimius ir „Land Rover“ visureigius. Ši įranga reklamuojama, kaip „transporto priemonės, tinkančios kiekvienam nuotykiui“.

 

Šių metų pradžioje Ukraina pateikė oficialų prašymą Australijai perduoti tankus „M1A1 Abrams“, kuriuos Australijos kariuomenė pakeis naujausiu „M1A2 Abrams“ modeliu. Šalis turi 59 tankus, kurių bus atsisakyta, ir viena iš galimybių pratęsti jų eksploataciją galėtų būti jų perdavimas Ukrainai, kuri jau turi šių tankų eksploatavimo patirties. Be to, tai buvo jau antrasis prašymas po to, kai Ukraina 2023 m. pateikė prašymą perduoti 14 australietiškų tankų „Abrams“. Tačiau Australijos vyriausybė atmetė prašymą, aiškindama, kad prieš perduodant tankus Ukrainai reikia tai suderinti su JAV. Australijos vyriausybė vis dar svarsto, kaip šie tankai galėtų būti tiekiami Ukrainai, atsižvelgiant į JAV ginklų eksporto taisykles. Jei ir yra kokių nors tankų perdavimo Ukrainai kliūčių, jos ne praktinės, o grynai politinės dėl reikiamo JAV vyriausybės leidimo. Iš eksploatacijos išimti „Abrams“ tankai „vis dar yra geros būklės“. Tai svarbus paaiškinimas, nes tankų būklė galėjo būti argumentas prieš šių „Abrams“ perdavimą Ukrainai.

Pernai vasarą Ukrainos vyriausybė taip pat teiravosi Australijos apie dešimčių nebenaudojamų naikintuvų F-18 perdavimą Ukrainai. Australijos Gynybos ministras R. Marlesas tuomet sakė, kad pokalbiai dėl lėktuvų suteikimo „tęsiasi“, tačiau jie yra daug sudėtingesni nei kitos karinės paramos formos. Tie naikintuvai nebuvo perduoti, nes negauta JAV vyriausybės sutikimo, kuris būtinas norint JAV pagamintą ginkluotę perduoti trečiosioms šalims.

Pasak išėjusio į pensiją Australijos armijos generolo majoro M. Ryano, yra „juokinga ir atvirai niekšiška“, kad buvusi karinė įranga parduodama automobilių entuziastams, o ne siūloma Ukrainai. Buvęs kariuomenės vadas Peteris Leahy išreiškė nuostabą, kad Australija neperduoda nebenaudojamų savo tankų Ukrainai. Jis ypač pabrėžė, kad tankams yra atsarginių dalių. „Mes turėtume tiesiog jas sudėti į laivą ir pristatyti ten. Tikrai nenorėčiau, kad šie daiktai būtų sunaikinti ar užkasti“, – pažymėjo jis.

Veidaknygė