Užuojauta tėvams. Ir mums visiems. Matome sveikatos sistemos optimizavimo žiedelius. Vaisiai dar tik laukia.
Berods tai jau antras atvejis per porą mėn. kuomet pakeliui į gimdyklą / ar tik atvežus kūdikis mirė*. Atsakingos pusės ir dabar mėtysis atsakomybe, kaip kad matome iš žiniasklaidai pateikiamos info. Bet ne greitoji kalta, kad tenka lėkti iš toli ir vežti į dar tolimesnes gimdyklas. Ne dispečerė, telefonu dalinusi patarimus kaip gimdyti. Visų didžiųjų sufeilintų reformų galai veda į TS-LKD. Pastaruoju metu jų šūkis „Ginti ir auginti“. Deja, po jų veiklos ne visiems yra ką auginti.
*Rugpjūtį greitoji pagalba telefonu buvo kviečiama kelis kartus į Kelmės r., tačiau moteris pagimdė namuose, vežant į Šiaulių ligoninę kūdikis neišgyveno.
Tikrai, sveikatos sistema optimizuota tinkamai, etiškai ir moraliai.
Gyvenat toli nuo ligoninės? Tai negyvenkit ten! Sugalvojot gimdyti? Pačios kaltos. Negimdykit arba paklausykit dispečerės patarimų, kaip tai daryti. Nepavyko? Nu niekas nekaltas, ne taip išgirdot ar supratot, kitą kartą youtubą įsijunkit.
Kiek vaikų motinos turės netekti, ar vaikai motinų, kad Dulkio ir co beprotybė būtų ištaisyta?
Neseniai atliktos trijų kairės pakraipos TV kanalų: ABC, CBS ir NBC visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad šiuo metu demokratų kandidatės į prezidentes K. Harris ir respublikono D. Trumpo reitingai yra maždaug lygūs. Nors atrodytų, kad lygiosios nėra labai blogai, tačiau iš tikrųjų tai tikrai bloga žinia Kamalai Harris, kadangi panašios apklausos, atliktos tų pačių TV kanalų prieš mėnesį, rodė, kad K. Harris tuo metu lyderiavo. ABC apklausa rodė plius 6 proc. K. Harris naudai, CBS – plius 4 proc., o NBC – plius 5 proc. Taigi jos populiarumas nukrito 4-6 proc. Tai yra labai rimtas kritimas, tiesiog radikalus kritimas likus mažiau, nei mėnesiui iki rinkimų. „Vasarai persiritus į rudenį, bet kokie Kamalos Harris populiarumo ženklai sustojo“, – sakė demokratų apklausų organizatorius J. Horwittas.
Svyruojančiose valstijose, kurios iš esmės ir lemia rinkimų rezultatus, D. Trumpas paprastai pasirodo dar geriau nei nacionalinėse apklausose, todėl jo šansai valstijose, kurios nulems rinkimų baigtį, yra dar aukštesni, nei rodo nacionalinės apklausos. Taigi, prie D. Trumpo rodiklių ten galima pridėti dar 3–4 proc. ir tai rodo, kad jei rinkimai vyktų dabar, jis tikriausiai laimėtų didele persvara. Ir dar vienas svarbus dalykas, kurį parodė šios apklausos, yra tai, kad per pastarąsias kelias savaites K. Harris reitingas pastoviai mažėjo. Taigi, porą mėnesių trukęs K. Harris „medaus mėnuo“ baigėsi. Iš tikrųjų, jau seniai buvo aišku, ir daugelis apžvalgininkų tai sakė, kad po trumpos euforijos, kilusios dėl Bideno pasitraukimo, K. Harris reitingai savaime kris paprasčiausiai todėl, kad ji, tiesiog nėra gera politikė. Tiksliau – ji nėra nei gera politikė, nei bloga politikė, nei patraukli, nei atstumianti, jokia. Ji iš esmės neturi jokio vidinio turinio. 2020 m. pirminiuose dempartijos kandidatų rinkimuose ji jau kandidatavo ir tuos rinkimus katastrofiškai pralaimėjo.
Tada, 2020 m., ji pradėjo gana gerai, su daug džiaugsmo ir juoko, bet paskui pasirodė jos kalbos, interviu, vyko debatai, ir tapo aišku, kad ji yra tiesiog tuščias žmogus. Ji neturi jokio vidinio turinio, jokių vertybių, jokių įsitikinimų. Tik kartoja tai, ką jai liepia pasakyti jos politiniai patarėjai kažkurią konkrečią akimirką, nes pati ji neturi ką pasakyti, paprasčiausiai neturi įsitikinimų. Tada, prieš ketverius metus, Kamalos Harris reitingai greitai smuko tiesiog iki nulio. Ir nors ji bandė save pozicionuoti kaip juodaodę moterį, net juodaodės moterys tada, per tuos pirminius rinkimus, už ją nebalsavo. Dabar situacija labai panaši. Tada Kamala Harris rėmė radikalių kairiųjų BLM judėjimą, pasisakė už policijos finansavimo mažinimą, ginklų konfiskavimą, naftos gavybos nutraukimą, beveik siūlė statyti socializmą, o dabar jos rinkiminėje kampanijoje aktyviai dalyvauja žinoma buvusi respublikonė, buvusi Kongreso narė Liz Cheney, labiau žinoma dėl savo tėvo – buvusio viceprezidento D. Cheney prie prezidento G. Bušo, kuris laikomas labai nepopuliaraus karo Irake pagrindiniu architektu. Dabar Kamala Harris netgi teigia, kad pati turi ginklą ir net yra iš to ginklo šaudžiusi šaudykloje. Negana to, vadina save „kapitaliste“.
Taigi, anksčiau ji buvo radikali kairioji, o dabar lyg ir bando žengti į respublikonų partijos teritoriją ir net sako, kad jos administracijoje galimai dirbtų kažkas iš respublikonų. Toks pigus triukas iškart kelia klausimą, kad, jei mėgstate respublikonus, tai tada gal geriau tiesiog balsuokite už Donaldą Trumpą, kuris ir yra respublikonas, ir jis tikrai savo komandoje turės daug respublikonų. Tokie politiniai viražai – tiesiog kelias į niekur, nes tik dar kartą parodo žmonėms jos politinę tuštumą, parodo, kad ji sukiojasi kaip vėtrungė ir tik atspindi tai, ką jai sako jos politiniai patarėjai. Beveik keturis metus administracijoje buvusi antruoju asmeniu po Bideno, ji dabar aiškina, kad yra kitoks žmogus nei Bidenas, bet čia pat sako, kad nieko kitaip, negu Bidenas, nedarytų. Jai antrina ir pats Bidenas, teigdamas, kad visi pagrindiniai jo politiniai sprendimai buvo padaryti suderinus su jo viceprezidente K. Harris. Tuo tarpu pats Bidenas muša nepopuliarumo rekordus, jo reitingai svyruoja ties 20 procentų lygiu. T. y. Bideno visi nemėgsta, o Kamala sako, kad ji nieko iš esmės nekeistų, kad viskas bus maždaug taip pat.
TV laidose, kuri ji po ilgos pertraukos pradėjo dalyvauti, vėl byra tos nerišlios frazės, kurias žurnalistai vadina „žodžių salotomis“ (word salad). Neseniai ji davė interviu televizijos laidai „60 minučių“ dempartijai palankiame TV kanale CBS ir draugiškai jos atžvilgiu nusiteikusiems žurnalistams net teko iškarpyti laidos įrašą, redaguoti ir sudurstyti iš gabalų jos atsakymus, nes jie buvo tiesiog be jokio turinio. Buvo prieita iki to, kad fone rodė kalbančią Kamalą, bet jos balso nesigirdėjo, o vietoj to žurnalistas aiškino, apie ką čia dabar kalba Kamala ir ką ji nori pasakyti. Dėl tokios kalbėjimo manieros Trumpas ją jau pašaipiai pavadino „Kamabla“ (nuo žodžių „bla bla bla“). Viename iš susitikimų su rinkėjais, moteris paklausė Kamalos, ką ši ketina daryti, kad maisto kainos nesužlugdytų vidurinės klasės šeimų, kadangi anksčiau maisto krepšelis savaitei jai kainuodavo 250 dolerių, o dabar kainuoja 350 dolerių. Į klausimą Kamala atsakė, kad, kaip visiems yra žinoma, ji kilusi iš viduriniosios sunkiai dirbančios klasės, kad ji niekada nepamiršta šių savo šaknų, todėl žino, kad maistas ženkliai pabrango. O išrinkta prezidente, ji sukurs „galimybių ekonomiką“, kurioje visi galės realizuoti savo gebėjimus ir užsidirbti oriam pragyvenimui, o be to ji nustatys „sąžiningas“ maisto kainas parduotuvėse.
K. Harris iškėlimas kandidate į prezidentes buvo dempartijos klaida, nes jos nemėgo nei paprasti žmonės, nei elitas. Ji buvo papudruota, sušukuota, jai buvo priskirti konsultantai, kalbų rašytojai, todėl kontraste su demenciniu senuku Bidenu iš pradžių ji atrodė gana gerai. Ši permaina sukėlė dempartijos rėmėjų tarpe laikiną euforiją ir rugpjūčio mėnesį partijos suvažiavime ji buvo prastumta kandidate į prezidento postą. Be jokių rinkimų, be jokių demokratinių procedūrų. Pradinei euforijai blėstant, daugelis žmonių dabar pradėjo nuo jos nusigręžti, Kamalos įvaizdžio dinamika yra bloga.
Vienas iš būdingų šiems rinkimams bruožų yra didelis atotrūkis tarp Harris ir Trumpo rinkėjų pagal lytį: moterys labiau palaiko K. Harris – 14 punktų skirtumu (55 prieš 41 proc.), o vyrai labiau palaiko D. Trumpą – 16 punktų skirtumu (56 prieš 40 proc.). Dar charakteringa tai, kad po staigaus K.Harris teigiamų vertinimų šuolio į viršų, vykusio nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos, dabar fiksuojamas jos palankaus vertinimo kritimas ir šiuo metu daugiau rinkėjų (49 proc.) ją vertina neigiamai, negu teigiamai (43 proc.).
Kitas apklausos aspektas – skirtingas rinkėjų požiūris į J. Bideno ir D. Trumpo prezidentavimo laikotarpius, ir tai labai svarbus klausimas, atsižvelgiant į kandidatų pastangas šiuose rinkimuose save pateikti kaip permainų iniciatorius. 25 proc. procentai rinkėjų teigia, kad J. Bideno politika padėjo jiems ir jų šeimoms, o 45 proc. mano, kad ji jiems pakenkė. Vertinimai priešingi, kai kalbama apie D. Trumpo prezidentavimą: 44 proc. rinkėjų teigia, kad Trumpo politika jiems padėjo, palyginti su 31 proc. teigiančių, kad ji jiems pakenkė. Be to, vertindami D. Trumpo prezidentavimo laikotarpį, 48 proc. rinkėjų teigė, kad palankiai vertina buvusio prezidento darbo rezultatus. Tas taip pat kontrastuoja su tuo, kad tik 43 proc. apklausos dalyvių pritaria J. Bideno darbui.
Paklausti, kas jiems kelia didesnį nerimą – ar tai, kad Harris toliau laikysis to paties požiūrio kaip Bidenas, ar tai, kad Trumpas, toliau laikysis savo pirmosios prezidentavimo kadencijos veiksmų – 43 proc. rinkėjų teigia, kad jiems didesnį nerimą kelia tai, jog Harris seks Bideno keliu, o 41 proc. labiau nerimauja, kad Trumpas pakartos savo kadencijos veiksmus. „Tai yra įspėjamasis ženklas Kamalai Harris, nes rinkėjai labiau linkę manyti, kad Bideno politika kenkia jų šeimai, o Trumpo politika padėjo jų šeimai“, – sakė demokratų apklausos organizatorius Horwittas.
Apklausoje taip pat buvo klausiama, kuris iš kandidatų, kuriuos klausimus spręstų geriausiai. Atsakymai buvo, kad K.Harris geriausiai spręstų abortų klausimą (19 punktų pranašumas prieš D. Trumpą), o Trumpas geriausiai spręstų nelegalių migrantų problemą (25 punktų pranašumas prieš K.Harris). 62 proc. rinkėjų mano, kad artėjantys prezidento rinkimai „labai pakeis“ jų gyvenimą. Tai didžiausias rodiklis atsakant į šį klausimą nuo 1992 m. 31 proc. rinkėjų mano, kad šalis dabar eina teisinga kryptimi, o 64 proc. mano, kad ji eina klaidingu keliu.
Vakarų ginklų tiekimas yra ribotas ir lėtas, todėl Ukrainos laukia niūri žiema. Jos kariuomenė, turinti mažesnį skaičių karių ir nepakankamai ginkluota, lėtai, bet nuolat praranda pozicijas pagrindiniame rytų fronte, stengdamasi padaryti kuo didesnę žalą Rusijai ir kartu sumažinti savo nuostolius.
Rusijos raketų ir dronų atakos, nukreiptos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, įveikia šalies priešlėktuvinę gynybą ir verčia šalį nutraukti elektros energijos tiekimą, kuris žiemą gali dar labiau sustiprėti.
Ukrainos kariai įsikibę į svarbias strategines vietas rytuose, pavyzdžiui, aukštumoje esantį Chasivo Jaro miestą, susiduria su rusų pėstininkų bangomis ir didžiulėmis sklendžiančiomis bombomis, kurios sutrupina pastatus į dulkes. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Rusija užėmė Vuhledarą, pasistūmėjo link Pokrovsko logistikos centro ir pasistūmėjo į priekį kituose miestuose.
Pastarosiomis savaitėmis lankydamasis Europos sostinėse ir JAV Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė daugiau ginklų ir saugumo garantijų, kurios yra vadinamojo „pergalės plano“, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainai palankiomis sąlygomis, dalis.
JAV pareigūnai teigė, kad Zelenskio plane perrašyti kai kurie ankstesni prašymai, ir pažymėjo, kad JAV vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės nesutaria, ar siūlyti Ukrainai oficialų kvietimą prisijungti.
Zelenskis ketino aptarti savo planą su Bidenu ir kitais sąjungininkais per praėjusią savaitę Vokietijoje numatytą susitikimą, tačiau JAV prezidentas atšaukė savo kelionę dėl uragano Miltono Floridoje.
„Turėsime susėsti su ukrainiečiais ir savotiškai aptarti, ką jūs iš tikrųjų galite padaryti, o ne ką turite įtraukę į šį sąrašą“, – trečiadienį sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas oro pajėgų generolas CQ Brownas jaunesnysis.
Tarp jų – prašymas suteikti daugiau ilgojo nuotolio raketų, vadinamų ATACMS ir „Storm Shadow“, ir leidimas šaudyti jomis į karinius taikinius Rusijos gilumoje.
JAV iki šiol atsisakė suteikti leidimą, baimindamosi, kad Rusija tai laikys dideliu eskalavimu.
Ukrainos fronto daliniai susiduria su pagrindinės ekipuotės, įskaitant šarvuotąsias transporto priemones ir artileriją, trūkumu ir karių stygiumi. Ukrainos vyriausybė nemobilizuoja jaunesnių nei 25 metų asmenų, kad išvengtų demografinės griūties ir dar didesnių socialinių neramumų, o kariuomenės šaukimo pareigūnai tikrina dokumentus ir įteikia šaukimus gatvėse.
Namų fronte ukrainiečiai vis labiau išvargę nuo karo, o apklausos rodo, kad vis daugėja pasirengusiųjų deryboms. Tačiau tai nereiškia, kad jie pasirengę nuolaidoms. Kijeve įsikūrusio analitinio centro „Demokratinių iniciatyvų fondas“ rugpjūčio mėn. apklausos duomenimis, mažiau nei vienas iš dešimties ukrainiečių būtų pasirengęs atiduoti Maskvai bet kokią teritoriją, kad karas būtų nutrauktas.
Ukrainos pareigūnai ir kariniai analitikai pažymi, kad Rusija taip pat patiria sunkumų. Nepaisant didžiulių pastangų, Maskvos pajėgos nepasiekė reikšmingo proveržio.
Pasak JAV analitikų, rugsėjo mėnesį Rusijos pajėgos išgyveno daugiausiai aukų pareikalavusį mėnesį kare. Vakarų žvalgybos vertinimais, nuostoliai siekia 1 200 žuvusiųjų ir sužeistųjų per dieną. Iš esmės pirmyn judama labai nuostolingais sausumos puolimais, kuriuos vykdo pėstininkų daliniai, pilni nuteistųjų, kurie iš kalėjimų pritraukiami pasiūlius malonę ir daugiau kaip 2 000 JAV dolerių per mėnesį atlyginimą. Rusija savo gretas papildo tokiomis priemonėmis, kaip nuolatinis atlyginimų didinimas ir užsieniečių verbavimas.
„Ukraina ir toliau daro Rusijai nuostolių, kurie būtų nepakeliami bet kurioje šalyje, kuri nėra absoliuti autokratija“, – sakė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas Džonas Naglas (John Nagl), kuris dabar yra JAV kariuomenės karo koledžo karybos profesorius.
Šią naktį rusai iš Krymo Ukrainą atakavo septyniomis S300/400 raketomis. Tik priminsime, kad iki šios vasaros smūgiai šiomis raketomis buvo kruvina rutina Kharkiv kryptyje. Rusai jautėsi gana saugūs taip terorizuodami Ukrainos gyventojus (niekam daugiau smūgiuojant į antžeminius taikinius šios raketos netinka), nes ukrainiečiai negalėjo su vakarietiška ginkluote smūgiuoti rusijos teritorijoje. Tačiau kai leidimas buvo duotas, tokie teroristiniai smūgiai sustojo, nes HIMARS’ai ir 155 mm artilerija daužė S300/400 paleidimo sistemas. Dabar iš Krymo naudodami šias oro gynybos sistemas prieš antžeminius taikinius, rusai stato jas į pavojų žinant, kad Krymo oro gynyba ir taip turi didelių problemų. Tai nereiškia, kad rusai nebeturi su kuo atakuoti Ukrainos pajėgų kontroliuojamą teritoriją. Antai, dieną rusai su balistine raketa iš Krymo smūgiavo Mykolaiv miestui. Taigi, tikėtina, kad okupantai siekia Odesą paversti pietų Kharkivu bei taip ne tik terorizuoti ukrainiečių gyventojus, bet ir trikdyti tiekimą, priverčiant ukrainiečius ieškoti naujų būdų kaip pristatyti vakarietišką paramą. Tačiau šį žaidimą galima žaisti dviese – nenustebsime, jei Ukrainos pajėgos sunaikins „apsišvietusias“ S300/400 sistemas.
Žiūrim ką turim fronte.
Kursko kryptis.
Sunki padėtis kontaktinėje linijoje išlieka. Atskiri ukrainiečių karo analitikai teigia, kad kontaktinė linija tokia nestabili, nes Ukrainos pajėgos „vykdo manevrines operacijas“. Mūsų manymu, vargu ar situacija, kai užnugaryje turintys veikti ukrainiečių dronistų vienetai yra priversti stoti į mūšį, patenka į nelaisvę ir yra sušaudomi, gali būti pavadinta „manevrinėmis operacijomis“. Tuo labiau, kad nematome ukrainiečių sėkmingų kontratakų ar prasiveržimų agresoriui netikėtose vietose. O jei žiūrėti pagal NATO doktrinas, tai didelių vienetų, batalionas ir aukščiau, manevrinės operacijos apskritai galimos tik turint oro viršenybę (angl. air superiority) arba bent jau pranašumą (angl. air supremacy). Labiau panašu, kad Ukrainos pajėgos susiduria su rimtomis problemomis, iniciatyva sektoriuje slysta joms iš rankų, bent kol kas nepasiekus operacinių (didelių rusų pajėgų atitraukimas iš Doneck krypties) ir strateginių (derybinių sąlygų sukūrimas) tikslų.
Kharkivo kryptis.
Be pakitimų.
Luhansko kryptis.
Kupjansk. Okupantai toliau bando susikurti placdarmą prie Lozova, taip pat tęsiasi mūšiai kituose ruožuose. Ukrainos gynėjai išlaiko pozicijas.
Lyman. Agresorius ženkliai sustiprino spaudimą ukrainiečių šiauriniame flange. Rusams pavyko pasigerinti savo situaciją prie Nevske, tačiau nieko grandiozinio nuveikti nepavyko.
Syversk. Be pakitimų.
Donecko kryptis.
Chasiv Yar.
Ukrainos vienetai bando sunaikinti užvakar ir vakar per kanalą prasiveržusias agresoriaus pajėgas.
Toretsk – Niu Jork ruože rusai puola Toretsk centre, šiek tiek sugebėjo pasistūmėti, tačiau esmingai tai situacijos nekeičia.
Pokrovsk – Vuhledar.
Šiaurinis flangas.
Ukrainos pajėgos ir toliau išlaiko atsikovotas pozicijas Lysivka – Mykolaivka ruože ir neįleidžia rusų į „koridorių“ link Pokrovsk. Tikėtina, okupantai bando priversti Ukrainos gynėjus susilpninti šį ruožą atakuodami link Myrnohrad.
Agresorius skelbia pradėjęs operacijas pietinėse Selydove prieigose, t. y. atakuoja nuo Tsukuryne ruožo į šiaurę. Dar sunku spręsti, kokio intensyvumo šios operacijos.
Centras. Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas Tsukuryne – Hyrnik ruože, tačiau padėtis sudėtinga.
Pietinis flangas. Agresoriui pavyko kažkiek pasigerinti savo padėtį no mans land Vodiane – Katerynivka.
Zaporizhia kryptis.
Velyka Novosylka sektoriuje okupantai toliau spaudžia Ukrainos gynėjus flanguose. Rusams pavyko užimti no mans land pietvakarinėse Zolota Nyva prieigose (rytinis flangas) bei pajudėti apie 1,3 km nuo Priyutne į šiaurę, link Novodarivka. Mažai tikėtina, kad čia esančiam ukrainiečių gynybos ruožui gręsia rimtos problemos, kadangi jis yra pridengtas natūraliomis vandens kliūtimis. Tačiau rusai gali pabandyti judėti į vakarus atakuojant Levadne į flangą. Jei čia okupantams pavyktų pasistūmėti ir įsitvirtinti, tuomet jiems atsivertų galimybės apeiti minėtas vandens kliūtis link Novodarivka.
2024 m. Seimo rinkimai baigėsi. Daugiamandatėje apygardoje į Seimą praėjo tik šešios partijos, dar kitų viltis – vienmandatės, bet jau dabar matyti, jog turėsime itin margą Seimą.
Nepatekusioms partijoms teks persvarstyti savo strategijas, užuot save tenkinus mantromis: „Mes viską darėme gerai, mums tik priešai sutrukdė“. Priešai trukdė ir trukdys. Taip mąstant išvis nėra reikalo žengti į rinkimus.
Sunkiausia būti diplomuotu politologu ir kartu – rinkimų dalyviu. Tenka vienu metu žvelgti iš šalies ir iš vidaus. Bet gal toks žvilgsnis ir būtų išsamiausias. Tad pabandykime. Pirmiausiai – iš savo varpinės.
Kalbant apie Tautos ir teisingumo sąjungos sąrašą, kuriame teko garbė dalyvauti, kai ką galėjome pakeisti, o kai ko ir ne. Rezultatus beveik visada sudaro subjektyvių ir objektyvių veiksmų visuma.
Negalėjome išvengti „Nemuno aušros“ iškilimo, sąlygoto gana tendencingo žiniasklaidos dėmesio. Negalėjome paveikti Nacionalinio susivienijimo, kad jis pagaliau pateisintų savo pavadinimą. Negalėjome paveikti Igno Vėgėlės pasirinkimo tapti Ramūno Karbauskio satelitu, užuot tapus savarankišku ir telkiančiu lyderiu, perimant kurią nors iš alternatyviųjų partijų ir vedant platų tokių partijų sąrašą.
Ką galėjome padaryti? Galėjome labiau išryškinti skaudžiausias patriotams temas: pakaitinės migracijos, Rusijos agresijos, prigimtinės šeimos naikinimo, nacionalinio suvereniteto ir tautovaldos klausimus.
Galėjome į viešus debatus įtraukti daugiau savo sričių profesionalų, ką darė beveik visos kitos partijos ir koalicijos. Galėjome aiškiau pasirinkti, į kokius politinius segmentus taikomės.
Nepasiteisino sąrašo lyderių orientacija į liaudį. Liaudis yra lengvai minkoma masė, kuri seka paskui lyderį, kuris viešoje erdvėje atrodo stipriausias.
Žiniasklaidos, o ir savų gebėjimų dėka stipriausi iš opozicijos – tikros ar tariamos – pasirodė socialdemokratai ir „aušrininkai“, po jų – demokratai ir valstiečiai.
Nepritraukdami liaudies inteligentų balsus iššvaistėme. Dalis jų rinkosi Tėvynės sąjungą, reitinguodami tikruosius konservatorius, dalis – jau minėtus valstiečius, dalis – nors ir maža – Nacionalinį susivienijimą.
Nepasiteisino ir perdėtas atsargumas aiškiai įvardyti Rusijos-Ukrainos karo kaltininką. Paklausti apie Lietuvos santykius su autoritariniais režimais atsakėme, jog ir Lietuvoje esama autoritarizmo bruožų.
To reikėjo, bet kartu reikėjo vienareikšmiai įvardyti Rusiją kaip absoliutų metafizinį blogį. Nesulaukę to daugelis patriotų rinkosi partijas, kurios drįso tai įvardyti.
Nepasiteisino bandymai laviruoti tarp vertybininkų ir gerovininkų. Pilvažmogiams nusispjauti į aukštąsias materijas, dvasiniams žmonėms ne taip labai rūpi pilvo ir kišenės reikalai. Sujungti visus pagal principą „pagauk visus“, jau kuris laikas slankiojantį po alternatyviąją opoziciją lyg juodas šešėlis, įmanoma tik turint akivaizdžią jėgą.
O kol esi reitingų apačioje, prasminga telkti apie save du-tris segmentus. Kai nėra galimybės sutelkti daugumos, reikia pasirinkti konkrečius taikinius arba likti su ilga nosimi, kas ir įvyko.
Apie nacionalinį suverenitetą beveik nutylėta, atiduodant šį klausimą Nacionaliniam susivienijimui. Ne kažin kas pasakyta ir apie tiesioginę demokratiją, išskyrus pokalbį „Komentaro“ kanale, pasirodžiusį rinkimų išvakarėse, kai dauguma jau buvo apsisprendę.
O migracijos klausimu apskritai šauta sau į koją, kalbant, kaip mes laukiame darbščių žmonių iš Azijos. Kas iš to, kad kalbėta apie transporto sektorių, kad tie žmonės važinės po Europą, užuot gyvenę Lietuvoje? Žinutė suprasta taip, kaip ji suprasta.
Sąraše būta daug žmonių, kurie turėjo, ką pasakyti ir apie tarptautinę, ir apie socialinę politiką, ir apie sveikatos apsaugą, ir apie gamtosaugą. Bet šie žmonės tiesiog ignoruoti. Apie viską šnekėjo žmonės, kurių kompetencija apsiribojo monologais itin siauroje auditorijoje.
Nesugebėta išnaudoti netgi to potencialo, kurį turėjome. Programoje, tiesa, buvo daug gerų akcentų, bet daugelis rinkėjų renkasi ne programas, o lyderius.
Kai kurie kolegos gali klausti: kodėl asmuo, pats surinkęs itin kuklų reitingą sąraše, manosi galįs mokyti, ką daryti geriau? Ogi todėl, kad šio teksto autoriaus giminės ir draugai – artimiausi žmonės – rinkosi kitus sąrašus, pasigesdami solidumo ir kompetencijos pirmajame sąraše dėkingiausiu numeriu.
Sąrašo vedlys beveik visada atsineša tiek balsų, kiek jų ir turi. Kas kita – kiti sąrašo dalyviai. Jie gauna tiek balsų, kiek potencialių šių kandidatų rinkėjai sutinka su sąrašo lyderiu ar bent gali jį pakęsti.
Tai, kad Nacionalinis susivienijimas surinko dvigubai daugiau balsų nei Tautos ir teisingumo sąjunga, rodo, jog intelektas ir kompetencija, atmetus tam tikrus moralinius momentus, traukia labiau nei mediniai „bajeriai“.
Žinoma, kas nors iš kolegų gali guostis, kad ir Nacionalinis susivienijimas liko už borto. Tad žvelkime į „Nemuno aušrą“. Šio naujadaro lyderis gausiai manipuliavo skaičiais, net jeigu jie būdavo „iš oro“. Tai sudarė savo reikalą išmanančio politiko įvaizdį.
O ką pateikėme mes? Pirmas teiginys mūsų retorikoje buvo apie tai, kad atimsime valstybės vadovo titulą iš Vytauto Landsbergio. Tikrai pirminė Lietuvos aktualija.
Džiugu tai, kad už rinkimų barjero liko tiek neobolševikinė Laisvės partija, tiek „vatos“ sąrašai. Tai darsyk parodo, jog tautos dauguma nėra radikali. O tautinio konservatizmo lyderiu tapo Laurynas Kasčiūnas, gavęs antrą vietą Tėvynės sąjungos sąraše.
Valdančioji koalicija, greičiausiai, paaiškės tik po antrojo turo. Jeigu joje bus valstiečiai, visgi patekę į Seimą, galime tikėtis ketverių metų ramybės. Vargu, ar jie leis radikalias permainas, įrašytas socialistų internacionalo programoje. Kitiems teks išmokti pamokas.
Ką daryčiau kitaip, jei alternatyviosios opozicijos sąrašą ir jo pozicijas kituose rinkimuose formuočiau aš? Pirmiausiai – surinkčiau komandą, kurioje vyrautų intelektualai ir profesionalai.
Pasirinkčiau penkis-septynis akcentus, apie kuriuos kalbėtume daugiausiai. Visiškai atsisakyčiau flirto su plebsu ir „vata“. Orientuočiausi ne į „Nemuno aušros“ (vienadienio drugelio), bet į Tėvynės sąjungos ir iš dalies – valstiečių elektoratą.
Derinčiau gyvus susitikimus su rinkėjais su diskusijomis ir intelektualiais straipsniais žiniasklaidoje.
Istorijos klasikas Arnoldas Toinbis (Arnold Toynbee) įžvalgiai teigė, jog visuomenę sudaro kūrybinė mažuma ir inertiška dauguma. Norint pasiekti pastarąją pirmiausiai reikia pasitelkti pirmąją.
Nėra protinga siekti užkariauti pasaulį, kai trūksta spėkų laimėti savo potencialios grupės protus ir širdis. Kiekvienas pralaimėjimas yra pamoka. Vertinga pamoka.
Duok, Dieve, mums šias pamokas išmokti.
M. Kundrotas yra istorikas ir politologas, buvęs kandidatas į Seimą.
Štai ir turime didžiąją naujojo Seimo dalį – 26-ąjį nuo Steigiamojo 1920 m. Seimo, įskaitant ir okupacinės 1940 m. valdžios išrinktą vadinamąjį Liaudies Seimą, vėliau pavadintą pirmojo šaukimo LTSR aukščiausiąja taryba, ir dešimt tokių sovietinių ministrų tarybų, ir tiek pat įstatymų leidimo organų, atkūrus nepriklausomybę.
Po rinkimų ir Premjerų kaitos paprastai suformuojama ir nauja Vyriausybė, tad prieškariu jų buvo net 21, o po Kovo 11-osios – dar 18. Šiemet turėsime 19-ąją. Kitaip sakant, per daugiau kaip 100 metų ministrų kabinetai vidutiniškai keitėsi vos ne kas pustrečių metų, ir žinynai pastebi, jog mes šia statistika pavijome Italiją, kurios vyriausybei pokariu vadovauja jau 45-oji premjerė.
Tai, žinoma, tik įdomybės. Ši rinkimų kampanija ir patys rinkimai – žiauri proza. Su savo skandalais, „juodomis“ technologijomis, nusikaltimų šleifu, gličiu putinišku pėdsaku…
Bet atsibudę pirmadienio rytą nenustebome: švytuoklė mostelėjo į kairę. Tarsi 1992 m. spalio rinkimuose, kai LDDP, nubrukusi į šalį ugnį ir vandenį perėjusius dešiniuosius, godžiai paėmė valdžią ir griebėsi valstybės įstaigų valymo. Dabar vėl šlovės valanda išmušė jos paveldėtojams, bet atsiribojusiems nuo buvusių komunistų socialdemokratams su partijos vadove Vilija Blinkevičiūte priekyje. Jie Seime turės beveik penktadalį mandatų, už nugaros palikę ne per daug atsilikusius (vos 1,4 proc.) konservatorius.
Nereikia pamiršti, kad partijų mandatų skaičių dar papildys vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai, kurių jau dabar pateko aštuoni, išrinkti pirmajame. Dar 63 paaiškės po dviejų savaičių, spalio 27 d. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) jau po pirmo turo Seime turi 20 narių – 18 pagal partijos sąrašą ir du vienmandatininkus. 2020 m. rinkimuose partija iš viso buvo iškovojusi apie ketvirtadalį visų balsų.
Šiaip ar taip, didžiausią nuostabą kelia partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio šuoliai į politiką „ant balto žirgo“. Nors paprastai vieno lyderio partijomis vadinamos politinės struktūros nėra ilgalaikės, tačiau šis žodžio kišenėje neieškantis greitakalbis tik 42-ejų teisininkas nustebino jau Prezidento rinkimuose, o dabar, nors ir nuskriaustas teisėsaugos, naktį į pirmadienį pergalę šventė, indėnišku stiliumi šokdamas pagal dešiniųjų mėgiamą melodiją „Ąžuolai žaliuos“.
„Ir ką tu jam, va, jis toks“, – apie šį Kelmės–Šilalės rinkimų apygardoje iškeltą veikėją sakė šalia sėdėjęs politikas.
Daugiau fenomenų šiuose rinkimuose tarsi ir nėra, jei tam tikra staigmena nevadinsime to, jog Laisvės partija iš viso neperžengė 5 proc. ribos, todėl jos Seime nebus, nebent pateks keli iš vienmandačių. Vadinasi, ketverius metus jų stumiama Stambulo konvencija pakibs ore…
Bet bene labiausiai smuko konservatorių populiarumas – net 24 proc., lyginant su praėjusiais rinkimais.
Lėto kilimo į viršų stadijoje yra Nacionalinis susivienijimas, nesiseka lenkiškajai politinei jėgai LLRA-KŠS, nuvylė savo rinkėjus ir iš trijų partijų sudaryta Taikos koalicija…
Kas dar? Lėto kilimo į viršų stadijoje yra Nacionalinis susivienijimas (2,87 proc.), žemyn nuslinko „valstiečių“ populiarumas, nors jie šiaip taip peržengė 7 proc., nesiseka lenkiškajai politinei jėgai LLRA-KŠS (beveik 4 proc.), nors keli jų atstovai savo rinkėjų apgyvendintuose rajonuose irgi džiaugiasi sėkme. Nuvylė savo rinkėjus ir iš trijų partijų sudaryta Taikos koalicija, Lietuvos regionų partija su veikliąja Živile Pinskuviene, o Lietuvos liaudies partija, kuri siejama su Putino simpatiku Eduardu Vaitkumi – vos trečia nuo galo iš 17 rinkimuose dalyvavusių politinių formuočių.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdis šiaip taip įveikė negailestingą rinkimų barjerą. Žinoma, po antro rinkimų turo jų padėtis gali keistis, tačiau vienas politikas pastebėjo, jog šios partijos taps „skania mėsa“, formuojant valdančiųjų koalicijas.
Dabar, vos pasibaigus pirmam turui, prasideda diskusijos, kas su kuo draugaus. Su konservatoriais ir „Nemuno aušra“ socialdemokratams tarsi ne pakeliui. Todėl pagalbos V. Blinkevičiūtė turės kreiptis į kitas po jų einančias partijas, ypač liberalus. Jau pirmadienį pranešta, jog socialdemokratų lyderė bendram darbui kviečia Sauliaus Skvernelio „demokratus“ ir Ramūno Karbauskio „valstiečius“.
Po abiejų rinkimų turų Lietuvos laukia kitas intriguojantis veiksmas – Vyriausybės formavimas. Čia lyg ir aišku: Prezidentas Gitanas Nausėda greičiausiai vykdys savo pažadą pavesti ją formuoti V. Blinkevičiūtei, kuri sakė, kad „nėra jokių abejonių, jog sutiks“. Bet šalies vadovui sunkiai pavyks apeiti antroje vietoje atsidūrusią Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus. Ar ir toliau tęsis priešprieša?
Lietuvos žmonių laukia ir dar viena intriga: kaip (ir ar) šiemet išrinktų 11-ai Lietuvos patikėtinių Europos Parlamente pavyks atsisakyti „saldžių“ vietų? Kur dirbs Aurelijus Veryga, Dainius Žalimas, Virginijus Sinkevičius, Petras Gražulis ir kiti?
Ir esminis šių rinkimų klausimas: ar žmonės tikrai pajus pokyčių vėjus? Ar Kelmės – Šilalės rinkėjai, delegavę į Seimą net tris šio krašto atstovus, sulauks patekant naujos aušros?..
Afganistano Talibano moralės ministerija pirmadienį pažadėjo įgyvendinti įstatymą, draudžiantį žiniasklaidai rodyti visų gyvų būtybių atvaizdus.
Žurnalistams pasakyta, kad ši taisyklė bus įgyvendinama palaipsniui.
Talibano vyriausybės teismų sistema neseniai paskelbė teisės aktus, kuriais įteisinamos griežtos islamo teisės interpretacijos, valdžios įvestos nuo jų atėjimo į valdžią 2021-aisiais.
„Įstatymas taikomas visam Afganistanui (…) ir bus įgyvendinamas palaipsniui“, įtikinant žmones, kad gyvų būtybių atvaizdai prieštarauja islamo teisei, naujienų agentūrai AFP sakė Dorybių propagavimo ir ydų prevencijos ministerijos atstovas Saifulas Islamas Khyberas (Saifulas Islamas Chyberas).
„Įgyvendinant įstatymą prievartai ne vieta, – nurodė jis. – Tai tik patarimai ir žmonių įtikinėjimas, kad šie dalykai tikrai prieštarauja šariatui (teisei) ir jų reikia vengti.“
Įstatyme išsamiai išdėstytos kelios žiniasklaidai taikomos taisyklės, įskaitant draudimą skelbti visų gyvų būtybių atvaizdus ir nurodymą nepajuokti islamo, nežeminti jo ir neprieštarauti islamo teisei.
Įstatyme išsamiai išdėstytos kelios žiniasklaidai taikomos taisyklės, įskaitant draudimą skelbti visų gyvų būtybių atvaizdus ir nurodymą nepajuokti islamo, nežeminti jo ir neprieštarauti islamo teisei.
Tačiau naujojo įstatymo aspektai dar nėra griežtai vykdomi, o Talibano pareigūnai ir toliau reguliariai skelbia žmonių nuotraukas socialiniuose tinkluose.
„Iki šiol daugelyje provincijų dedamos pastangos įgyvendinti su žiniasklaida susijusius įstatymo straipsnius, tačiau ne visose provincijose tai pradėta daryti“, – nurodė S. I. Khyberas.
Ministerijos atstovas pridūrė, kad šių veiksmų jau imtasi pietinėje Talibano tvirtovėje Kandahare ir kaimyninėje Helmando provincijoje, taip pat šiaurinėje Tacharo provincijoje.
Pirmieji nurodymai žurnalistams
Pirmadienį žurnalistai Kandahare nurodė, kad iš ministerijos negavo jokio pareiškimo, o moralės policija jų nesustabdė fotografuojant ir filmuojant.
Sekmadienį centrinėje Gaznio provincijoje Dorybių propagavimo ir ydų prevencijos pareigūnai išsikvietė vietos žurnalistus ir pranešė, kad moralės policija palaipsniui pradės įgyvendinti šį įstatymą.
Jie patarė žurnalistams fotografuoti iš didesnio atstumo ir filmuoti mažiau įvykių, AFP sakė vienas žurnalistas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Žurnalistams Maidano Vardako provincijoje per panašų susitikimą taip pat buvo pasakyta, kad taisyklės bus įgyvendinamos palaipsniui.
1996–2001 metais, valdant Talibanui, buvo uždrausta transliuoti per televiziją ir fotografuoti gyvas būtybes, tačiau nuo 2021-ųjų, kai Talibanas atėjo į valdžią, panaši tvarka nebuvo priimta.
Šį vasarį skelbta, kad Afganistano Kandaharo provincijos, laikomos Talibano lopšiu, valdžia įsakė pareigūnams nefotografuoti ir nefilmuoti gyvų būtybių.
2021 metais Talibo valdžiai perėmus šalies kontrolę, Afganistane dirbo 8,4 tūkst. žiniasklaidos darbuotojų.
Žiniasklaidos sektoriaus šaltinių duomenimis, šiuo metu žiniasklaidoje dirba tik 5,1 tūkst. darbuotojų, iš jų 560 moterų.
Be to, žiniasklaidos stebėsenos grupės „Reporterių be sienų“ (RSF) sudarytame spaudos laisvės reitinge Afganistanas nukrito iš 122 į 178 vietą. Šį reitingą iš viso sudaro 180 valstybių.
Spalio 13-oji tapo tikru velnio tuzinu Lietuvos politikos liberaliajam sparnui. Konservatoriai prarado vyriausybę, Laisvės partija liko už Seimo sudėties ribų, pozicijas pagerino vien Liberalų sąjūdis.
Tačiau jei sutiktume su prielaida, kad 20 tūkst. naujų balsų lyginant su praėjusiais Seimo rinkimais LS atiteko iš koalicijos partnerių sąskaitos, tuomet galime kalbėti apie Pyro pergalę.
Pasėdėję aštuonerius metus ant baudos suolelio už Algirdo Butkevičiaus vyriausybės neveiklumą, socialdemokratai vėl stos prie valdžios vairo.
Rinkėjai šįsyk ant baudos suolelio siunčia konservatorius. Bausti yra už ką. Pirmiausia už supriešintą visuomenę, nes tokio masto susiskaldymo koks buvo pasiektas per keturis valdančiųjų „darbo“ metus Lietuva seniai beregėjo.
Tikintys mokslu ir plokščiažemininkai, skiepyti ir antivakseriai, pilietiški ir vatnikai, vakarietiški ir maršistai – lietuvių sąrašą, kurį kūrė propagandiniai malūnai kiekvienas galėtume pratęsti. Tačiau gyventi tokioje nesveikoje atmosferoje pabodo daugumai šalies piliečių.
Konservatorių–liberalų valdžiai toks susipriešinimas buvo reikalingas ir naudingas. Fragmentuota visuomenė netenka pilietinės galios. Tai gerai suprato senovės romėnai, išradę divide et impera (lot. skaldyk ir valdyk) principą. Praėjo tūkstantmečiai, bet klasika nesensta – vis naujos valdančiųjų grupuotės bando įkvėpti jam gyvybės.
Konservatoriai šia taktika bandė mobilizuoti savo simpatikus, nuolatos baugindami grėsmių fantomais. Ar tai jiems pavyko? Pažvelkime į skaičius: 2020 m. už juos balsavo 292 124, o šiemet 222 975. Prarasti 69 tūkst. balsų, tiek kitai partijai būtų pakakę peržengti 5 proc. barjerą.
Tuo tarpu socialdemokratai savo elektoratą paaugino 131 tūkst. rinkėjų. Vilija Blinkevičiūtė jų negali nuvilti, bet silpnokai pasirodžius „valstiečiams“ teks lipdyti trapią daugumą, kuri svyruos per visą kadenciją. Dėl to teks daryti reveransus „Nemuno Aušrai“ arba liberalams, laviruoti tarp Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio, nuolaidžiauti save iškėlusiems ar lenkataučiams vienmandatininkams.
Galima sakyti, kad tai įprastas parlamentinis darbas, bet tikrai ne to troško šiltą kėdę Briuselyje susiruošusi palikti V. Blinkevičiūtė.
Kaip ir buvo prognozuota slaptaisiais rinkimų nugalėtojais tapo Remigijaus Žemaitaičio „aušrininkai“. Stebėtis tuo neverta, nes jų lyderis dirbo išsijuosęs, kad užimtų nepatenkintųjų atstovo nišą.
Nemenkai jam talkino ir žiniasklaida kurdama neigiamą viešumą, kuriuo R. Žemaitaitis mikliai naudojosi. Jis nuolat šmėžuodavo žinių laidose, buvo mielai kviečiamas į didžiuosius debatus (nors kiti „marginalai“ nesulaukdavo tokios garbės), buvo linksniuojamas portalų antraštėse.
R. Žemaitaitis provincijos žmonių akyse tapo politiniu XXI a. Tadu Blinda, kurio išmaniajame telefone slypi kompromatai valdžiažmogiams.
Žinoma, tikėtis stebuklų iš naujos valdžios gali tik naivuolis. Žodžiai „reforma“, „permainos“, „pokyčiai“ yra taip diskredituoti, kad žmonės nenori jų girdėti. Todėl naujoji koalicija, kurią sulipdyti nebus paprasta, stengsis ieškoti pusiausvyros, o ne turbulencijos. Nors įvairiose šalies valdymo srityse supurtymo verkiant reikėtų, tačiau neįmanoma jo laukti iš žmonių, kurie yra priklausomi nuo sistemos arba jos vaisiai.
Tad norisi tikėtis, kad liausis bent žmonių ir įvairių socialinių grupių tarpusavio priešinimas. Geopolitinių, socialinių lūžių akivaizdoje, Lietuvai kaip niekada reikia stabilumo atmosferos, o ne pilietinio karo dėl vertybių bei vienos ar kitos socialinės grupės išaukštinimo.
Konferencijoje Berlyne „FoRB ir tolerancija tradicijai: iššūkis pliuralistiniams Vakarams“ religijos laisvės ekspertai diskutavo apie iššūkius, su kuriais susiduria tradicinių mokymų apie šeimą, lytį ir žmogaus prigimtį išpažinėjai Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Konferencijoje dalyvavo ekspertai iš Azijos, Amerikos ir Europos.
Kovos su netolerancija krikščionims Europoje observatorijos vykdomoji direktorė Anja Hoffmann pažymėjo, kad tradicinių religinių įsitikinimų reiškimas gali sukelti karjeros nesėkmes, teisines pasekmes ar savicenzūrą. Ji pabrėžė, kad „taikus asmeninių religinių įsitikinimų išreiškimas tapo potencialia politinės karjeros ar įsidarbinimo pabaiga“.
Europos Sąjungos katalikų vyskupų konferencijų komisijos patarėjas teisės klausimais daktaras Jose Luisas Bazanas kalbėjo apie sunkumus, su kuriais krikščionys susiduria susidūrę su „mandagiu persekiojimu“. Jis paminėjo popiežiaus Pranciškaus perspėjimą dėl socialinio ir teisinio spaudimo, kuris trukdo krikščionims gyventi pagal savo įsitikinimus.
Dr. Katharina von Schnurbein, Europos komisijos prieš antisemitizmą koordinatorė, iškėlė būtinybę suderinti religijos laisvę su kitomis visuomenės vertybėmis, pažymėdama, kad jos nėra viena kitą paneigiančios.
Reaguojant į dalyvių susirūpinimą, bus pristatyta nauja religijos laisvei palanki deklaracija, kurią paskelbs Religijos laisvės instituto atstovas Toddas Heisinga. Jis teigė, kad deklaracija gali turėti didelės įtakos ginant religijos laisvę ir skatinant tarpusavio supratimą visuomenėse.
Vengrijos specialusis patarėjas religijos klausimais Marcas Aurelas Erszegi taip pat pažymėjo „kultūrinės pusiausvyros“ išsaugojimo svarbą, pabrėždamas, kad regioninės tradicijos gali padėti pasipriešinti „ideologinei kolonizacijai“, keliančiai grėsmę kultūriniams skirtumams.
Rugsėjo mėn. Generalinei prokuratūrai apskundžiau kitos teisėsaugos institucijos – policijos, pastatų statybos aplinkybes.
Pastaruoju metu 4 mano kreipimaisi į teisėsaugos institucijos per 4 savaites dėl galimos valstybės tarnautojų korupcijos ar aplaidumo – iškalbinga iliustracija „skaidriųjų“ valdančiųjų – TS-LKD, LS ir LP veiklai.
Dėl policijos pastatų statybos pagrindinis kaltinamasis yra VĮ Turto bankas, kurio atstovai leido rangovui indeksuoti statybų kainą ir taip galimai padarė beveik 2 mln. eurų žalą valstybei. Taip pat Turto bankas leido rangovui tęsti statybos darbus neturint tam teisinio pagrindo – susitarimo.
Visa tai sugalvojau ne aš, bet savo išvadoje dar gegužės gale konstatavo Viešųjų pirkimų tarnyba.
Akivaizdus pažeidimas. Tačiau nesulaukėme jokios nei Finansų ministrės Gintarės Skaistės, nei Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reakcijos. Taip išeina, kad abi TS-LKD deleguotos ministrės dangsto pažeidėjus – galimą jų korupciją arba bent tarnybinį aplaidumą.
Prokuratūra atidžiai išnagrinėjo šį mano kreipimąsi.
Nors nebuvo priimta nutartis pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau buvo priimtas sprendimas kreiptis į Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių dėl viešojo intereso gynimo.
Taigi, procesas tęsiasi.
Vilniaus Pilaitės ir Karoliniškių apygardos rinkėjai II rinkimų ture gali deleguoti į Seimą Nacionalinio susivienijimo Vicepirmininką, Vilniaus m. tarybos narį dr. Vytautas Sinica.
Jeigu taip įvyktų, man ir mano bendražygiams atsivertų dar geresnės galimybės kovoti su korupcija ir ginti viešąjį interesą.
Nuoroda į pranešimą spaudai ir visą mano pareiškimą.
