2025-05-09, Penktadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 174

Kol mes balsavome…

0

Žilvinas Svitojus | Veidaknygė

Kol mes balsavome…

– Šiaurės Korėja įsitraukė į karą prieš Ukrainą. Anksčiau siuntė tik šaudmenis ir ginkluotę, o dabar siunčia ir karius. Visgi jie kariauti noro neturi, nes vos spėję atvykti į pozicijas Briansko ir Kursko srityse, iš vienos pozicijoje pabėgo visi ten paskirti 18 korėjiečių.

– Rossijos savaitinės išlaidos karui viršijo metinius 80 procentų šalies regionų biudžetus.

– Rossijoje kilo baisus triukšmas, jog padarius tyrimą paaiškėjo, jog mokslininkai yra mažiausiai linkę remti karą Ukrainoje (8 proc. remia). Kartu su reklamos srityje dirbančiais žmonėmis (15 proc.), tai vienintelė grupė, kurių ženkliai didesnė dalis neremia karo. Visos kitos socialinės/profesinės grupės labiau remia karą nei neremia. Mažiau nei pusė remiančių karą yra studentų (44 proc.) ir bedarbių (40 proc.) tarpe. Daugiausia karą remia jėgos struktūros (80 proc.) ir lengvosios pramonės darbuotojai (63 proc.)

– Bild pranešė, jog Vokietija Ukrainai daugiau nebetieks sunkiosios ginkluotės iš Bundesvero atsargų. Tai nereiškia, jog ginkluotė nebus tiekiama. Tai reiškia, jog ją privalės iš pradžių pagaminti. Beveik tas pat.

– Tverės regione apie 800 namų, dalis mokyklų ir biudžetinių įstaigų nėra šildomos, nes prasidėjus sezonui pasirodė, jog yra kolosalių problemų su infrastruktūra.

– Saudo Arabijos princas atsisakė vykti į BRICS samitą ir grasina sumažinti pasaulines naftos kainas iki 50 dolerių už barelį.

– Hezbola atakavo Izraelio karinę bazę rossijanų dronu.

– Investicijos į komercinės paskirties nekilnojamą turtą rossijoje nukrito 20 procentų.

– Du rossijos regionai įvedė apribojimus migrantų įsidarbinimui.

– Libane Hezbola bazėje vėl rasta daugybė rossijanų ginkluotės.

– Hamas pagrobė 47 iš 100 paskutinių humanitarinės pagalbos sunkvežimių, kurie buvo skirti Gazai.

– BRICS samito metu Kazanės gyventojams uždrausta važinėti senais automobiliais.

– Rossija okupuotose teritorijose pradėjo vaikus mokyti savos istorijos ir dronų valdymo.

– Financial Times praneša, jog Vakaruose suaktyvėjo rossijos agentų darbas. Pvz.: Vokietijoje buvo norėta įvykdyti aviakatastrofą, keleiviniame lėktuve patalpinant savaime užsidegantį krovinį, kuris užsidegė dar nepakrautas.

– Rossija nacionalizavo didžiausią šalies konservų gamyklą.

– Rossijoje, tikėtina, jog bevaikės šeimos visgi bus apmokestintos (daugmaž 400 eurų per mėnesį)

– Orbanas toliau šantažuoja Europą paramos paketu Ukrainai.

– Rossijos Dumoje prasidėjo bevaikystę draudžiančio įstatymo svarstymai.

– Vokietijos žvalgyba dar kartą patvirtino, jog autokratas yra nurodęs per 10 metų pasiruošti karui su NATO.

– Norinčių persikraustyti ir gyventi rossijoje lygis pasiekė 10 metų minimumą.

– Gazprom pradėjo savo elitinio nekilnojamo turto išpardavimą (dėl rekordinių nuostolių).

– Trumpas pareiškė, jog pagrindinis pavojus JAV yra ne rossija, kinija ar šiaurės korėja, o vidiniai priešai.

– 22 metams kalėjimo nuteistas vagneris grįžo iš fronto, papjovė Čitos gyventoją ir vėl išvyko į frontą. Kitas karo veteranas išprievartavo keturiolikemetę savo kolegos dukrą.

– Indija 26 proc. sumažino rossijos anglies pirkimus.

– Ketvirčiu išaugo bankrotą skelbiančių rossijanų kiekis (iki 12,6 tūkst.).

– Izraelis pareiškė pasirengęs atakuoti karinius objektus Irane.

– Tris metus kalėjimo gavo prancūzų politologas, kuris nesiregistravo užsienio agentu, bet rinko duomenis apie situaciją šalyje.

– „Vakaruose jaučiamas „tikras nuovargis“ dėl karo Ukrainoje, ypač pagalbos ir paramos atžvilgiu“. – Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.

– Kinijos agentūrų šnipų skaičius jau siekia 600 tūkst. Tarnybose dirbančių hakerių kiekis viršija visų kitų valstybių hakerių kiekį kartu sudėjus.

– Kremlius vis dar svarsto ar pradėti prieš Šoigu baudžiamąją byla ar ne.

– Stalink terminalai yra viena iš svarbiausių rossijos puolimo Donbase priežasčių.

– Pailsėjusi Antalijoje, rossijanė neįgaliųjų tualete paliko savo naujagimį.

Linas Karpavičius. Bendras vaizdas liūdnas – sistemai eilinį kartą pavyko apžaisti tautą

Pasipylė pretenzijos, kad nieko nerašau. Nerašau apie tai, ką manau apie įvykusių rinkimų į Seimą rezultatus. Bet viskam savas laikas. Štai jau sėdžiu prie kompiuterio ir guldau pamąstymus jums. Jų bus daug. Pradedam.

Bendras kontekstas

Bendras vaizdas liūdnas. Ne todėl, kad mes neperžengėme 5 procentų barjero, bet todėl, kad sistemai šioje žaidimo partijoje eilinį kartą pavyko apžaisti tautą, arba tai kas iš jos liko. Nemuno aušros (NA) projektas pasiteisino su kaupu. Tautos protesto energija buvo nuleista į unitazą ir tuo pačiu akivaizdu, kad šis naujas darinys bus paliktas susinaikinimui dalį jos narių įtraukiant po sisteminių partijų frakcijų sparnu. Visi nori skaniai valgyti.

Viena vertus, NA nunešė „stogą“ visai nesisteminei opozicijai. Mums gal mažiausiai, bet neabejoju, kad taip pat, tačiau tokiems dariniams kaip Liaudies partija, Taikos koalicija, Tautininkai ir ypač kylančiai žvaigždei Regionų partijai, kuri po EP rinkimų sulaukė dėmesio net iš pačio Prezidento, tai gali būti mirties nuosprendis. Kita vertus, manau, padės pamatus konservatorių grįžimui į valdžią koalicijoje su socialdemokratais.

Pasitvirtins mano liūdna prognozė, kad balsuojant už NA balsuoji už Šimonytę ir Landsbergį. Ir liūdina ne tai. Liūdna, kad asmuo išėjęs į politinės kovos ringą su antilandsbergizmo ir kritikos (gal kartais ir pelnytos, bet tai jau istorikų darbas) žydams šūkiais, gali pelnyti tautos palankumą. Kitaip ir negalėjo būti kai NA naudai dirbo visa media, kuri kone kasdien informuodavo visuomenę apie kiekvieną Žemaitaičio pasisakymą. Ir tai iki debatų maratono.

Strategijos nėra, vizijos nėra, perspektyvos ir telkiančios idėjos Lietuvai nėra… yra lavina neapykantos vienai šeimai, žydams ir totalinės kritikos viskam kas susiję su valdžios veiksmais. Suprantama, dažnai teisingos. Bet kas toliau? Toliau didelis muilo burbulas, kuris sprogdamas sukels daug kartaus nusivylimo. Ir vėl tauta supras, kad liko durniaus vietoje.

NA turi dar vieną nuopelną sistemai – tai katastrofiškas valstiečių pasirodymas. Gali valstiečiai kiek nori vartytis iš padėties, bet per plauką jų galėjo visai nelikti Seime. Tas plaukas tai 0,03 procento arba 300 balsų. Ir dabar 6 valstiečiai Seime tai dar net ne frakcija. Tikėkimės kažkas iš vienmandatininkų papildys sąrašą ir frakcija bus. Padėkokite Žemaitaičiui…

Nacionalinis susivienijimas

Neslėpsiu, vyliausi, kad mūsų partija bus Seime. Tikėjausi 5 procentų barjero peržengimo ir kokių 2–4 antrų turų vienmandatėse. Turime vieną antrą turą ir galimybę laimėti vieną Seimo nario mandatą. Pirmą kartą.

Geriausi mūsų vienmandatininkai Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje:

Vytautas Sinica 13,11, už partiją 5,04

Šarūnas Jasiukevičius 10,45, už partiją 4,94

Vytautas Radžvilas 9,59, už partiją 5,58

Marius Markuckas 6,41

Almantas Stankūnas 6,31

Julius Neviera 6,10

Arnoldas Černyšovas 5,18

Kęstutis Dubnikas 5,02

Aušra Jurevičiūtė 4,91

Gintautas Terleckas 4,75

Dobilas Kezys 4,61

Robertas Ramanauskas 4,57

Vilma Ražauskienė 4,36

Erikas Černiauskas 4,21

Daiva Jakubonienė 3,78

Neringa Paškevičienė 3,59

Tomas Rutkauskas 3,34

Provincija:

Linas Karpavičius 4,22, už partiją 2,70

Gintaras Skamaročius 4,00, už partiją 2,27

Ignė Aperavičiūtė 3,34, už partiją 2,14

Kas pakišo koją?

  1. Atmetu visas insinuacijas dėl NS nesivienijimo su valstiečių ir I. Vėgėlės koalicija. Mūsų partijai tai būtų lėmę sunaikinimą ir jos resurso absorbavimą į LVŽS struktūrą. Per didelė tokios koalicijos kaina.
  2. Nemuno aušros fenomenas, kuris galėjo atplėšti nuo mūsų dalį svyruojančių mūsų rėmėjų balsų.
  3. Mažas žinomumas provincijoje.
  4. Per didelis tikėjimas reklamos socialiniuose tinkluose poveikiu.
  5. Fenomenas, kurį dar reikės įsisąmoninti ir nustatyti to priežastis, kad vienmandatininkas apygardoje renka žymiai daugiau balsų nei jo partija. Kodėl rinkėjas myli žmogų, bet nebalsuoja už jo partiją, man lieka paslaptimi. Pavyzdžiui už mane vienmandatėje buvo atiduoti 678 balsai, o daugiamandatėje už partiją tik 425 balsai.
  6. Kuklūs resursai, kurių nebuvimas šiuolaikinėje politikoje reiškia labai daug. Idėjas, kurios yra labai geros, dar reikia suprantamai ir patraukliai pristatyti visuomenei.
  7. Mūsų retorika ir siunčiama žinutė dažnai buvo orientuota į perspektyvą. Šiuolaikinis rinkėjas, arba dauguma žmonių šiandien nebedraugauja su tokiais mokslais kaip matematika, logika, politinė ekonomija, todėl bet koks kalbėjimas apie ateities perspektyvas jam yra nesuprantamas. Gali kalbėti kiek nori, kad žaidžiant su degtukais parako sandėlyje gali kilti gaisras, jis nesupras apie ką kalba, kol gaisras nekilo. Mūsų piešiamas baisus migracijos paveikslas daug kam atrodė nerealus ir sunkiai suvokiamas, bet jis toks būtinai bus.
  8. Eilė vidinių priežasčių susijusių su mūsų ribotais žmogiškais ištekliais. Per trumpą laiką reikėjo atlaikyti dvi kampanijas. Etatinių darbuotojų beveik neturime, o administracinio resurso, kaip kitos partijos nevaldome. Viskas pas mus vyksta žmonių pasiaukojamu darbu vardan Tėvynės.

Statistika

Tuo klausimu vėliau dar bus mano įrašų. Ką jau ką, bet skaičiukus panagrinėti mėgstu. Tam reikia nemažai laiko.

Mano asmeninė emocinė būsena

Ji stabili. Tokia ir turi būti žmogaus, kuris daro tai kuo tiki, bet nesiveržia bet kokia kaina į valdžią. Aš ir toliau liksiu Nacionaliniame susivienijime, ir toliau išgersiu visą taurę išbandymų iki dugno, kurią likimo man bus lemta išgerti. Net jei niekada neprisiliesiu prie sprendimų priėmimo svertų, kuriuos suteikia valdžia. Aš čia ne dėl valdžios. Mes esame puiki bendruomenė ir būdami kartu augame kiekvienas asmeniškai. Jūsų parama mums leidžia įprasminti savo gyvenimus šia veikla, kuria tikime.

Aš manau ir toliau manysiu, kad mūsų kova, pasipriešinimas ir rezistencija yra reikalinga tautai, kaip židiniui reikalinga žarija naujai liepsnai uždegti. Mes turime būti pasirengę bet kada stoti į lemiamą mūšį. O valdžia? Ji tik priemonė didingiems tikslams pasiekti.

Atskirai noriu padėkoti savo Deltuvos šiaurinei apygardai už man atiduotus 678 balsus. Labai norėčiau pažinti tuos žmones ir su jais pakalbėti. Su ne vienu iš jūsų tikiu, kad jau esu kalbėjęs.

Mano didžiausia padėka savo Tėviškei, Debeikių rinkiminei apylinkei, kurioje užėmiau antrą vietą surinkęs 13,83 procentus balsų. 57 žmonės kurių širdys plaka vienu ritmu su manąja. Jūsų pasitikėjimo neišbarstysiu. Pažadu. Jūs man labai svarbūs.

Ačiū Vašuokėnų rinkiminės apylinkės ketvertukui, kuris atidavė savo balsus už mane. Tai 8,89 procentai nuo visų atėjusių balsuoti. Jos net nebuvau aplankęs. Jei lapkričio mėnesį pamatysite vienišą nepažįstamą vyriškį einantį jūsų kaimo gatve – žinokite tai aš.

Aš turiu būtinai pas jus atvykti. Man reikia pamatyti Vašuokėnus.

Mano didžiausia padėka Leliūnų rinkiminės apylinkės rinkėjams. Tai 14 drąsuolių, kurie atidavė balsus už mane, jūsų kaimyną iš Čekonių. Lenkiu žemai savo galvą. Jūsų balsai tai 8,54 procento nuo visų balsavusiųjų leliūniečių. Tai vėl mano Tėviškės žmonės.

Pratesiu savo padėkos tiradą su Raguvos žmonėmis. Tai Panevėžio kraštas, kuriame pragyvenau 22 metus. Šeštadienį prieš pat rinkimus užsukau pas jus ir patekau į smagią šventę. Daug kalbėjome, juokavom, daug jums žadėjau, kad būsiu dažnas svečias pas jus. Dabar reikės tesėti. 25 balsai atiduoti man ir 6,49 procentai nuo bendro balsavusių rinkėjų skaičiaus. Ačiū patriotiškiems Raguvos žmonėms.

Dar padėkosiu Velžio, Žemaitkiemio, Nevėžio, Rečionių, Nausodės, Taujėnų, Kavarsko, Ažupiečių, Kurklių II, Skiemonių ir Laičių rinkiminių apylinkių žmonėms, kurie už mano kuklią personą atidavė nuo 5,05 iki 6,06 procentų balsų.

Gera žinia

Gera žinia, kad palaipsniui grįšiu prie įdomių temų gvildenimo ir mums primesto gyvenimo būdo analizės bei kritikos. Susikaupė daug temų su kuriomis turiu jus supažindinti, bet dar truputį palūkėkime. Turime užbaigti pradėtus darbus ir padėti Vytautui Sinicai laimėti mūšį savo vienmandatėje. Dabar tai mūsų prioritetinė užduotis.

Trys geriausi NS vienmandatininkų rezultatai didžiuosiuose miestuose ir geriausias rezultatas provincijoje.

Vytautas Radžvilas. Jaukas priviliojo. Spąstų narvo durys užsitrenkė

Prof.Vytautas Radžvilas. Alfa.lt nuotr.

Priešrinkiminis įrašas veidaknygėje buvo paskutinis įspėjimas dėl artėjančios didžiulės apgaulės. Beviltiškas.

Apsvaigę nuo kovingos R. Žemaitaičio „antilandsberginės“ retorikos ir masiškai balsavę už „Nemuno aušrą“ rinkėjai buvo atvilioti į senąjį narvą. Tą patį konservatorišką narvą, iš kurio išlaisvinti Lietuvą žadėjo dar vienas gelbėtojas.

Sekmadienio nakties euforiją dėl „Namuno aušros“ sėkmės ir neva brėkštančio laisvės ryto jau po kelių valandų turėjo išsklaidyti atsikvošėjimo ir apmaudo pagirios. Kai išaušus pirmadieniui buvo pranešta, kad R. Žemaitaičio valdančioje koalicijoje nebus. Tas pagirias turėjo dar labiau apsunkinti ir apkartinti pavėluotai sugrįžęs prisiminimas, kad baudžiamoji byla nenutraukta ir patekus į Seimą vėl laukia apkalta. Puikiai atlikęs vedlio-masalo vaidmenį ir sugrąžinęs permainų troškusius žmones į narvą R. Žemaitaitis niekam nebereikalingas.

O narvas, iš kurio šitaip trokšta ištrūkti ir į kurį džiaugsmingai sugrįžta, savo giliausia esme iš tiesų konservatoriškas. Juk neturėtų būti taip jau sunku suprasti, kad G. Landsbergis, V. Blinkevičiūtė, S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Čmil ir kiti lietuviškojo partinio spektaklio personažai yra tik mirguliuojančios kaleidoskopinės TO PATIES kaukės. To paties partinio Protėjo, arba tos pačios partijos pavidalai.

Bet akivaizdu: rinkėjai masiškai balsuoja už G. Palucko partiją, kuri džiūgauja dėl neįtikėtinos „pažangos“, kad lietuviai masiškai keičiami jų darbo vietas užimančiais pigesniais užsienio vergais. Ir jie noriai renkasi S. Skvernelį, privatizavusį Ignitį  ir atvėrusį kelią „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams nevaržomai plėšti jos vartotojus, sukūrusį šiltnamio sąlygas nusiaubti šalies miškus. Kas tai: masinis užmaršumas ar sąmoningas kantraus lietuvio mazochizmas?

Bet kaip tas Nacionalinis susivienijimas?

Nelengva išsakyti mintis ir nuotaikas po šių rinkimų. Pirmiausia nuoširdžiai dėkoju visiems, mus parėmusiems savo balsais. Na, o dėl rezultatų neketinu, kaip įprasta daryti tokiais atvejais, ieškoti klaidų ir muštis į krūtinę, kad esame nevykėliai, vėl nesugebėję pasiųsti piliečiams suprantamos ir patrauklios žinios. Be abejo, būta klaidų ir galėjome padaryti daugiau ir geriau.

Šį kartą nuspręsta: užteks atgailauti ir kaltinti save. Visi, kas nėra aklas, matė ir girdėjo tai, ką įvertino parėmusieji balsais rinkėjai ir buvo priversti pripažinti Nacionaliniam susivienijimui nepalankūs arba net atvirai priešiški sisteminiai politologai. Per ketverius metus sunkiai ir atkakliai dirbdami smarkiai ūgtelėjome. Ir į šiuos rinkimus atėjome kaip vienintelė visai kitos „lygos“ partija. Sausai konstatuoju: esame vienintelė opozicinė jėga, įstengusi visais atžvilgiais — intelektualiniu, organizaciniu, įvaizdžio ir kt. — prilygti didžiausioms sisteminėms partijoms ir kaip lygūs grumtis su jomis visuose rinkiminės kampanijos mūšiuose.

Siūlėme ir kvietėme kartu pralaužti konservatoriško narvo grotas ir bendromis jėgomis apginti lietuvišką Lietuvą bei išlikti tokios Lietuvos šeimininkais ir tęsėjais. Bet likome tik nedaugelio išgirsti ir suprasti. Tai akivaizdus faktas. Kodėl taip?

Reikės pasukti galvą. Galbūt mumyse nuolankumo sindromas įsišaknijo taip stipriai, kad elgiamės kaip į laisvę paleisti vergai ar baudžiauninkai, kurie, paklaidžioję tos laisvės atvertais keliais, pavargsta ir savanoriškai grįžta pas maitinusį šeimininką. O gal nereikia lietuviškos Lietuvos, nes išblėsęs noras būti ir išlikti lietuviais. Prielaidų daug, teks aiškintis ir mėginti suprasti.

Kol kas kirba vienintelis ir principinis klausimas: galbūt išmušė valanda, kai Nacionalinis susivienijimas ir apskritai Tautos idėja jau mažai kam reikalingi?

Gal įsėdę į „pažangos“ traukinį ir juo lekiantys į šviesią ateitį lietuviai paprasčiausiai nebenori būti lietuviais?

Nežinau ir neturiu atsakymo. Teks apsispręsti, ką daryti su ta nežinomybe ir kaip elgtis toliau stovint jos akistatoje.

Tautinių mažumų įstatymas skirtas sukurti valstybę valstybėje

Ištrauka iš lrt.lt paskelbto straipsnio „Tautinių mažumų įstatymas: reikalingas, bet dar per daug neaiškumų“. Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Abejoja įstatymo nauda

Tačiau ne visi pritaria, jog Tautinių mažumų įstatymas apskritai yra reikalingas. Anot kalbininkės, profesorės Laimos Kalėdienės, tokio įstatymo iš esmės nereikia, kadangi visos projekte įtvirtintos tautinių mažumų teisės jau yra reglamentuojamos kituose įstatymuose.

Laima Kalėdienė

„Tai nėra įstatymas, kuriam nesant kažkas būtų labai skriaudžiamas, nes visos sferos aptariamos kituose įstatymuose. Pirmiausia, Valstybinės kalbos įstatyme, pagal kurį turi galioti Valstybinės kalbos prioritetas, o jau kitur galima vartoti visas tautinių mažumų kalbas. Tos pačios lentelės lenkų kalba Vilniaus rajone – jei šalia yra parašytas pavadinimas valstybine kalba – galima, tam specialaus reglamentavimo nereikia. Tas pats ir su švietimo nuostatomis – nereikalingos, nes yra švietimo įstatymas“, – poziciją išreiškė kalbininkė.

L. Kalėdienė taip pat teigia, jog tautinės bendrijos ir mažumos traktuojamos labai įvairiai tarptautiniu mastu, o pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nėra tautinių mažumų – yra tik tautinės bendrijos. Profesorės nuomone, prieš priimant įstatymą reikia sutarimo Lietuvoje dėl tautinės mažumos apibrėžimo.

„Pagal tą projektą, visas nuostatas reikėtų ir musulmonų bendruomenei tą patį taikyti. Naujininkuose įsikūrė absoliučiai nauja, be jokių tradicijų, musulmonų bendruomenė. Tad ten jau turi įsigalioti tokie įstatymai kaip tautinėms mažumoms, gatvių pavadinimus rašyti bent dvejomis kalbomis <…>. Ir tai dabar labai sudėtingas klausimas vykstant nepamatuojamai migracijai“, – komentuoja L. Kalėdienė.

Visgi kalbininkė neatmeta Tautinių mažumų įstatymo galimybės – toks įstatymas gali egzistuoti, tačiau visi jame keliami klausimai turi būti suderinti su pagrindiniais.

„Ta pati Tautinių mažumų taryba <…>. Susidaro kelios institucijos, kurios turi spręsti tautinių mažumų klausimus ir kurios iš esmės yra visuomeninės, o spręstų kaip ir valstybinius dalykus. Tai nesuderinta. Nesakau, kad negali būti Tautinių mažumų įstatymo, bet visus šiuos dalykus reikia suderinti. Bet toks kaip dabar jis [įstatymo projektas] yra skirtas sukurti valstybę valstybėje“, – pareiškė L. Kalėdienė.

Asta Katutė. Žiūrint į praeitį, galvoti kaip sukurti prasmingą ateitį

(perskaičius šiandien publikuotą dr. V. Jankausko straipsnį Delfi)

Ką mums liudija Roma, išgyvenusi transformaciją nuo pasaulio centro iki barbarų pereinamojo kiemo? Valstybės neišvengiamai pereina per kelis etapus. Roma buvo stipriausia, kai plėtė teritorijas, perėjus prie pasyvaus savo sienų saugojimo pakito piliečių gyvenimo būdas ir senosios vertybės tapo neaktualios. „Būti atsakingam už savo valstybę, atsakingam už šeimą ir savuosius namus, būti visada pasirengusiam juos ginti – visa tai tapo nebeaktualu“.

Po to „Roma nustojo būti romėniška. Į ją traukė ne tik imperijos pakraščių gyventojai, tačiau taip pat ir barbarai, kuriuos romėnai po truputį pradėjo įsileisti.“ Neilgai truko ir amžinoji Roma krito po barbarų kojom.

Kodėl tai verta prisiminti? Kuomet nustoja funkcionuoti valia gintis nuo vidinių ir išorinių faktorių, kurie grasina išlikimui, nelieka valios kovoti už išlikimą, valstybės ar net civilizacijos gali žlugti. Geri laikai – išlepina. Jeigu Roma būtų likusi romėniška, kas žino, kaip būtų pasukusi jos ir visos Europos istorija.

Paralelės su Lietuvos istorija akivaizdžios. Po aukso amžiaus ATR buvo suvalgyta savo kaimynių, noro priešintis 1940 metais neparodžiusios Baltijos valstybės buvo okupuotos sovietų (nepaisant viso pasiruošimo).

Dabar turime ne mažiau iššūkių, agresyvi kaimynė, visa eilė vidaus problemų, valdančiųjų priimami valią gintis silpninantys sprendimai (nuo užšaldytos tautinės mokyklos idėjos (tik įsivaizduokite, visus 30 metų būtume turėję patriotinį ugdymą), šeimos instituto silpninimo, legalios migracijos +40 000 atvykėlių į metus ir t. t.).

Tačiau mes dar galime išsaugoti, stiprinti ir auginti savo lietuvišką Lietuvą. Šią patriotinę idėją nešantis Vytautas Sinica rinkimų į Seimą II ture susikaus su liberalių vertybių, pasisakančia už vienos lyties asmenų partnerystę, + sienas legaliai migracijai atidariusios partijos TS-LKD atstove Radvile Morkūnaite-Mikulėniene Pilaitės-Karoliniškių apygardoje.

Seime reikia Lietuvos išlikimo klausimus keliančio žmogaus.

Lietuvai reikia Vytauto!

Tam, kad kautis, būtini pinigai. Šiandien geros idėjos, gali mažai, jeigu jos nėra paremtos piniginėmis lėšomis. Jos reikalingos apmokėti rinkimų išlaidas, nes partija Nacionalinis susivienijimas negauna valstybės dotacijų. Tuo tarpu Seime esančių partijų visus didžiausius reklaminius stendus ir kitas kampanijos išlaidas apmoka eiliniai mokesčių mokėtojai, per partijoms skiriamas valstybines dotacijas.

Prisidėti prie Vytauto Sinicos II turo kampanijos sėkmės gali kiekvienas paremdamas pinigine auka:

Nacionalinis susivienijimas
LT124010051005627441
Auka V. Sinicos rinkimų kampanijai

Politinė reklama

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai šešiasdešimt šeštoji (spalio 16) diena

0

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Šiandien įvyko viena masiškiausių rusų atakų naudojant dronus. Prieš tai kelias dienas vyko agresoriaus dronų vienetų pergrupavimas, ypač atsižvelgiant į spalio 10 dienos ukrainiečių sėkmingą smūgį Shahedų sandėliui netoli Eisk, Krasnodar srityje. O šią naktį rusai iš tos pačios Krasnodar srities, taip pat Kursk bei Oriol sričių, Ukrainos teritoriją atakavo 136 dronais. Ukrainiečiai numušė 51 droną, 60 iš likusių dėl EW priemonių veiklos nepasiekė taikinių. Pastebime, kad agresorius nepaisant akivaizdžių grėsmių savo oro gynybos sistemoms ir toliau jomis terorizuoja Ukrainos civilius. Jei vakar tai darė iš Krymo, šią naktį S300 arba S400 raketomis buvo smūgiuota Donecko kryptyje.

Tai, kad rusams yra ko bijoti, ukrainiečiai įrodė sėkmingai smūgiuodami Zaporizhia krypties užnugaryje, poligone pratybose besitreniruojančiam agresoriaus vienetui: https://t.me/arrowsmap/6277. Kelios dešimtis okupantų sužeisti arba žuvę. Taip pat, Ukrainos pajėgos atakavo rusų komunikacinį mazgą Shkadovsk bei raketomis smūgiavo Tokmak ir Melitopol apylinkėse.

Rusų karo propagandistai ėmė skųstis telegramuose, kad kremlius ir „gynybos“ ministerija bando nuslėpti ukrainiečių smūgius rusijos teritorijoje. Dažniausiai tokie kremliaus kontroliuojamų propagandistų „tiesos ir teisybės poreikiai“ atsirasdavo, kai aukštuose ar net aukščiausiuose rusijos kariniuose-politiniuose sluoksniuose artėdavo pokyčiai. Pažiūrėsime, kaip bus dabar.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Situacija iš esmės yra nepasikeitusi – sunkūs mūšiai vyksta beveik visoje kontaktinėje linijoje, rusai ir toliau stengiasi galutinai perimti iniciatyvą. Ukrainiečiai tikrai nelinkę nusileisti, gerą pavyzdį rodo 95-oji oro desanto brigada, daužanti agresoriaus 155-osios jūrų pėstininkų brigados padalinius.

Kharkivo kryptis.

Pasirodė patvirtinimas, kad Ukrainos GUR SOP, sąveikoje su 13-ąja nacionalinės gvardijos brigada Chartija (ta pačia, apie kurios itin efektyvų darbą konferencijoje „Defending Baltics“ pasakojo Y. Butusov), vakar užbaigė operaciją išstumiant okupantus iš šiaurinėse Lyptsi prieigose esančio miško. Ukrainiečiai sumušė rusų pulko dydžio vienetą ir užėmė agresoriaus įrengtą bataliono gynybos rajoną. Dvigubai džiugu, kad sutaršyti buvo Kaliningrado srityje dislokuoto 11-ojo korpuso vienetai. Ar sunaikinta viena šiam korpusui priskiriama 7-ojo motošaulių pulko žvalgybos kuopa, ar ir daugiau padalinių, nėra iki galo aišku. Tačiau vistiek naujienos geros. GUR’as duoda vaizdų: https://t.me/DIUkraine/4674.

Agresorius šiandien į tai nusprendė sureaguoti ir pabandė prasiveržti per Ukrainos sieną prie Kazacha Lopan (Lyptsi sektoriaus vakarinis flangas). Tikėtina, rusų tikslas – prasiveržti vakarinėje Traviansk tvenkinio ir Kharkiv upės pusėje, pasiekti Maly ir Velyki Prochody, taip blokuojant Lypsti iš vakarų. Šį kartą sumanymas neišdegė – Ukrainos gynėjai sudaužė rusų šturmo grupes. Neatmestina, kad tai buvo žvalgyba mūšiu, ieškant kur galima būtų stuktelėti, kad pakeisti jėgų balansą kryptyje. Kaip matome, minėtas balansas nebėra rusų pusėje.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Okupantai atakuoja visoje kontaktinėje linijoje, kaip įprasta jų prioritetai – Synkivka šiauriniame flange bei Lozova pietiniame flange.

Lyman. Mūšių aktyvumas išlieka aukštas, tačiau rusams pasistūmėti nepavyksta.

Syversk. Be pakitimų.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar.

Rusai išlaiko nedidelius placdarmus vakariniame kanalo krante Chasiv Yar. Tragedijos nėra, bet tendencija yra pavojinga. Jei rusai išvystys tuos du placdarmus šiauriniame ir pietiniame miesto flange, problemų gali būti daug. Miesto gynybos rajonas gali būti suskaldytas į dalis. Akivaizdu, kad Ukrainos vienetai daro viską ką gali, agresoriui čia labai rūgštu. Šiek tiek vaizdų iš Ukrainos pajėgų 24-osios mechanizuotos brigados veiksmų: https://t.me/official24ombr/573.

Okupantams dar šiek tiek pavyko pajudėti Toretsk centre. Kita vertus, agresoriui puolant nuo Niu Jork link Leonidivka, Ukrainos gynėjai išlaikė pozicijas.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas Lysivka – Promin – Vozdvyzhenka ruože. Tuo tarpu, prie Selydove įtampa kaista, rusai nustūmė ukrainiečius nuo šiaurinių gyvenvietės prieigų. Okupantai taip pat, nuo Tsukuryne palei geležinkelį ėmė stumtis į šiaurės vakarus link Vyshneve. Tokį VEV mes prognozavome jau rugsėjo 15 d.: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=537541351998513&set=pb.100072279570119.-2207520000&type=3.

Centras. Rusams toliau nesiseka pralaužti ukrainiečių gynybos Tsukuryne – Hyrnik ruože. Ukrainos vienetai taip pat laiko gynybą rytiniame Vovcha upės krante (karščiausia šiuo metu prie Zhelane Druha).

Pietinis flangas. Ukrainos pajėgos toliau naikina rusų šarvuotos technikos kolonas, tačiau agresorius išlaiko didelį puolamųjų operacijų tempą link Kurahove. Taip pat, Ukrainos gynėjai išlaikė pozicijas Novoukrainka – Bohoiavlenka ruože.

Zaporizhia kryptis.

Agresorius tęsia savo operacijas Velyka Novosylka sektoriuje. Šį kartą prie Zolota Nyva ukrainiečiai išlaikė pozicijas. Tačiau kaip ir spėta, rusai ėmė atakuoti Levadne rytinį flangą bei sugebėjo pasistūmėti. Šiais veiksmais jie kuriasi sau placdarmą, kad lengviau įveiktų vandens kliūtis, kurios iš pietų dengia Novodarivka gyvenvietę.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

Interviu su advokatu Romanu Sedlicku. Politiniai žaidimai: JAV rinkimai ir parama Ukrainai

0
Romanas Sedlickas

Žurnalistas: Ačiū, kad šiandien prisijungėte prie mūsų, pone Romanai. Turite ilgametę patirtį įvairiose srityse: nuo specialiųjų tarnybų iki teisinės praktikos. Mūsų susitikimo metu jūs palietėte svarbias temas, susijusias su politine padėtimi Jungtinėse Valstijose, įskaitant rinkimus ir paramą Ukrainai. Kaip apibūdintumėte dabartinį politinį klimatą Jungtinėse Valstijose artėjant rinkimams?

Romanas: Politinis klimatas JAV šiuo metu yra gana įtemptas. Rinkimai visada kelia daug triukšmo, tačiau šį kartą viskas yra daug sudėtingiau dėl pagrindinių kandidatų amžiaus ir sveikatos veiksnių. Prezidentas Bidenas susiduria su tam tikrais iššūkiais dėl savo amžiaus, kuris, deja, tapo rinkimų kampanijos dalimi. Kalbant apie Trumpą, jis ir toliau energingai agituoja, nepaisant daugybės baudžiamųjų kaltinimų. Amerikos politika niekada nebuvo skaidri, ir visi šie niuansai naudojami kandidatų naudai.

Minėjote svarbų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į Jungtines Valstijas. Kaip manote, kiek šis vizitas paveikė politines nuotaikas abiejose šalyse?

Zelenskio vizitas buvo strateginis žingsnis prieš JAV rinkimus. Jo vaidmuo šioje srityje buvo reikšmingas, ypač tarptautinės paramos Ukrainai kontekste. Tuo metu, kai karas su Rusija tęsiasi, o Vakarų šalys ir toliau teikia pagalbą, šis vizitas sustiprino Ukrainos klausimo svarbą tarptautinėje politikoje. Tačiau matome, kad parama Ukrainai tapo politinio žaidimo įrankiu Jungtinėse Valstijose, kur kiekvienas kandidatas bando panaudoti šį klausimą savo naudai.

Kaip vertinate būsimą JAV paramą Ukrainai po rinkimų?

Tai sudėtingas klausimas, nes rinkimų rezultatai gali iš esmės pakeisti JAV politikos kryptį Ukrainos atžvilgiu. Jei D. Trumpas sulauks daugiau paramos, tai gali sukelti naujų iššūkių Ukrainos diplomatijai. Jis ne kartą yra išsakęs kritinių minčių apie pagalbą Ukrainai. Bet nesvarbu, kas laimės, ukrainiečiai turi būti pasiruošę skirtingiems scenarijams. Europos partneriai, ypač Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija, ir toliau daro spaudimą Rusijai, kad ji būtų nugalėta, ir tai taip pat svarbu būsimai paramai.

Jūsų nuomone, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria Ukraina tarptautinėje arenoje?

Ukraina dabar susiduria su dideliu Rusijos spaudimu ir tuo pačiu bando stiprinti ryšius su Vakarų šalimis. Prie sunkumų prisideda Europos šalių, ypač Vokietijos, priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių problema. Nors ES šalys stengiasi sumažinti savo priklausomybę, šiam procesui reikia laiko ir didelių išteklių. Be to, pačioje Ukrainoje yra tam tikrų problemų, tokių kaip korupcija, tačiau svarbu neprarasti vilties ir tęsti kovą.

Ką patartumėte ukrainiečiams šiuo sunkiu metu?

Nepraraskite vilties ir būkite drąsūs. Ukraina parodė visam pasauliui savo atsparumą ir pasirengimą ginti savo žemes. Būtina toliau dirbti stiprinant vidaus institucijas, užkertant kelią korupcijai ir, svarbiausia, išlaikant žmonių vienybę. Mes Lietuvoje savo laiku taip pat susidūrėme su panašiais iššūkiais, o mūsų šalys turi daug bendro kovoje už nepriklausomybę.

Pone Romanai, ankstesnio mūsų pokalbio metu kalbėjote apie galimas rinkimų Jungtinėse Valstijose pasekmes. Ką manote apie tikimybę blokuoti pagalbą Ukrainai respublikonų pergalės atveju?

Tai labai reali grėsmė. Kaip minėjau, respublikonai nebuvo atstovaujami Zelenskio susitikime, o tai jiems sukėlė tam tikrą susierzinimą. Kai kurie iš jų gali pasinaudoti savo įtaka Kongrese, kad blokuotų tolesnę pagalbą Ukrainai. J. Bidenas dabar daro viską, kas įmanoma, kad lėšos Ukrainai būtų apsaugotos ir nebūtų prieinamos manipuliacijoms, tačiau jei respublikonai laimės daugumą, tai gali pasikeisti. D. Trumpo pergalė gali lemti didelius pokyčius JAV užsienio politikoje, ypač Ukrainos atžvilgiu.

Kokias pasekmes tai galėtų turėti Baltijos šalims, pavyzdžiui, Lietuvai?

Tai labai pavojinga Lietuvai, nes šalis yra tik 30 kilometrų nuo sienos su Baltarusija. Jei JAV nustos remti Ukrainą, tai gali suteikti Rusijai daugiau galimybių agresijai. Lietuvoje suprantame, kad prie mūsų sienų gali atsirasti tankai. Todėl turime būti pasirengę gintis.

Susitikime taip pat buvo aptartas vidaus terorizmas Jungtinėse Valstijose. Ar manote, kad radikalių grupių augimas Jungtinėse Valstijose gali turėti įtakos politinei situacijai šalyje?

Radikalios grupės, tokios kaip „Ku Klux Klan” ir kitos, populiarėja tarp tam tikrų visuomenės sluoksnių. Jie yra pavojingi ir gali destabilizuoti padėtį šalyje. Svarbu suprasti, kad net ir po rinkimų gali kilti masiniai protestai ir riaušės, panašios į Kapitolijaus šturmą po 2020 metų rinkimų. Tai galėtų kelti grėsmę JAV demokratinėms institucijoms, o tai savo ruožtu paveiktų jų galimybes padėti Ukrainai.

Dėkojame už tokį politiškai išsamų interviu.

****

Šis interviu suteikia galimybę supažindinti skaitytojus su pagrindiniais šiuolaikinės politikos, paramos Ukrainai ir tarptautinių santykių klausimais per teisininko Romano patirties prizmę. Interviu daugiausia dėmesio skiriama naujiems iššūkiams Ukrainai ir Europos šalims dėl galimų JAV politikos pokyčių, ypač Donaldo Trumpo pergalės atveju.

Romanas Algimantas Sedlikas gimė 1942 m. liepos 23 d. Vievyje, Lietuvoje. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui 1944 m., Jis su šeima emigravo į Vokietiją, kur pradėjo studijas. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis tęsė mokslus ir gavo aukštąjį išsilavinimą.

1960 m. baigė Akviniečio institutą Ročesteryje, Niujorke, JAV. 1964 m. baigė studijas Fordhamo universitete Niujorke ir įgijo filosofijos bakalauro laipsnį. 1967 m. baigė Niujorko universitetą Bafalo mieste, kur įgijo J.D. laipsnį.

Baigęs studijas, Romanas tarnavo JAV oro pajėgose Vietname. Vėliau jis pradėjo savo karjerą kaip advokatas, specializuojasi baudžiamojoje ir komercinėje teisėje. Jo profesinė veikla apėmė įmonių kūrimą, jų veiklos organizavimą ir tarptautinių susitarimų sudarymą. Tuo pačiu metu Sedlikas užsiėmė moksliniu darbu politinės filosofijos ir ekonomikos srityje.

1991 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, grįžo į tėvynę, išpildydamas tėvui duotą pažadą. Lietuvoje konsultavo tarptautinės komercinės ir autorių teisių teisės klausimais, dirbo su fiziniais asmenimis, įmonėmis, valstybės tarnautojais. Jis taip pat buvo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys.

1999 m. tapo Lietuvos liberalų sąjungos, vėliau Lietuvos liberalų centristų sąjungos nariu. 2000 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo deputatu. Jis buvo aktyvus įvairių komitetų ir komisijų narys, įskaitant Teisėsaugos komitetą, Aplinkos apsaugos komitetą, Antikorupcijos komisiją, NATO reikalų komisiją ir kt.

2004 m. Lietuvos Respublikos Seimas jį paskyrė Europos Parlamento nariu. Už darbą Lietuvos labui jis gavo medalį, įamžinantį Lietuvos stojimą į NATO.

Romanas Sedlikas aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime, pasirodė daugelyje televizijos laidų. Jis kalba anglų, rusų ir vokiečių kalbomis. Jis mėgsta aviaciją, alpinizmą ir žurnalistiką.

Nuotr. Piliečių gynimo paramos fono direktorius Stasys Kaušinis (kairėje) ir Igoris Arbatovas (dešinėje) su Romanu Sedlicku

intercourier.news 

Jonas Ivoška. Ar lietuviai atsikratys „invazininkų“ sindromo?

0

Laisvės partija be perstojo mums piršo invazines „vertybes“, pateikdama jas kaip „vakarietišką“ pažangą.

Tai, kad tauta paliko šią pedokratija užsikrėtusią grupelę už praeinamumo prie mandatų dalybų ribos, teikia viltį, kad tarp rinkėjų nedaugėja svetimpročių.

Gal pagaliau lietuviai atgaus savivertės jausmą ir supras, kad tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose siekiama savų, o ne Lietuvos interesų tenkinimo.

Pavienių individų pilietinei daugumai peršama „vertybinė“ politika, pasirodo, yra kūrybinis produktas tų, kurie nepajėgūs suvokti, kas yra vertybė.

Vienas beveik kaip Žygimantas apsėstas „vertybinės politikos“ idėjų į klausimą, kas yra vertybė, tegalėjo atsakyti, jog tai viskas, kas nukreipta prieš Rusiją. Taip ir likau nesupratęs, kas žmonėms buvo vertybės, iki Rusijos valstybės susikūrimo.

Advokatas Jonas Ivoška

Labai norėtųsi, kad mūsų tautiečiai pagaliau atgautų savigarbą ir savivertę. Ar ne metas suprasti, jog reikia skaityti ne tik svetimųjų mintis, bet ir patį Gyvenimą. Svetimpročiais mes jau pakankamai pabuvę, tad metas suvokti, kad yra du žmogaus vertingumo kriterijai – tai gebėjimas būti savimi ir žmogaus ryšys su žmogumi.

Beje, vertybėmis reikėtų laikyti daiktinius bei informacinius nežmogiškosios gamtos ir žmonijos kūrinius, kuriais tenkinami materialiniai ir dvasiniai žmonių poreikiai.

Nacionalinis susivienijimas: mūsų balsus nušlavė „Nemuno aušros“ cunamis

Į Seimą nepatekusio Nacionalinio susivienijimo vienas iš lyderių Vytautas Radžvilas sako dar sekmadienio rytą bendrapartiečius įspėjęs apie Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ sėkmę – esą jų politinės jėgos balsus susišlavė naujai susikūrusios partijos „cunamis“.

„Vakar rytą rašytame bendražygiams laiške aš įspėjau, kad šitie rinkimai mums bus nesėkmingi. Todėl, kad buvo aišku, kad laukia tai, kas vakare pasirodė besą pono Žemaitaičio partijos cunamis. Maža to, aš įspėjau, kad greičiausiai jis gaus daugiau balsų negu žadėjo apklausos – kodėl, nes buvau linkęs manyti, (…) kad daugelis už jį balsuosiančių žmonių neatsakys, už ką iš tikrųjų balsuos“, – Eltos organizuojamoje porinkiminėje konferencijoje pirmadienį kalbėjo V. Radžvilas.

Ypatingas festivalio renginys: Rolando Rastausko atminimui – jo sumanytas ir pavadintas performansas „Susitaikymai“

Spalio 23 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre rengiamas ypatingas festivalio „Gaida 2024“ renginys. Tai sceninis muzikinis-poetinis performansas „Susitaikymai“, kurio vienas iš idėjos autorių – neprilygstamas šviesaus atminimo rašytojas Rolandas Rastauskas. Į kūrybinę komandą susibūrė Lietuvos improvizacinės muzikos grandai Tomas Kutavičius (fortepijonas), Petras Vyšniauskas (saksofonai), Arkadij Gotesman (perkusija), vienas ryškiausių Lietuvos aktorių Darius Meškauskas bei videomenininkė Aurelija Maknytė.

Rolandas Rastauskas, kitaip RoRa (1954–2024) – niekuo nepakeičiamas Lietuvos (ir ne tik) kultūros pasaulio žaidėjas. Rastausko buvo pilna visose meno teritorijose nuo 1972-ųjų, kai Jaunimo teatre buvo pastatyta jo pjesė „Lenktynių aitvaras“. Elegantiškas, stilingas, taiklus, šmaikštus, ironiškas ne tik jo sakinys, bet ir jis pats – Nacionalinė kultūros ir meno premija 2010 m. jam paskirta „už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje, už sakinio eleganciją“.

Vaikštūnas ir stebėtojas, aistringas ir reiklus galerijų, parodų lankytojas, muzikos klausytojas, skaitytojas, teatro ir kino žiūrovas bei žinovas, eruditas. Aktorius ir režisierius, genialiai suvaidinęs ir surežisavęs taip pat ir savo gyvenimą. Su juo ne veltui siejama lietuviškosios eseistikos pradžia Lietuvoje. Jis išleido ne vieną poezijos rinkinį, kolegos poetai 2015 m. jį apdovanojo Jotvingių premija. RoRa vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo savo ir kitų poetų eiles skaityti su gyva muzika, atliekama improvizacinės muzikos meistrų. Geresnį skaitovą surasti būtų sunku.

Pasak Giedros Radvilavičiūtės, didysis RoRa efektas buvo kurti šventę. Šis festivalio „Gaida“ renginys irgi buvo sumanytas kartu su RoRa. Jis labai džiaugėsi suburta atlikėjų komanda, pats atrinko ir atsiuntė savo verstus Czesławo Miłoszo eilėraščius, kuriuos ruošėsi skaityti kartu su Tomo Kutavičiaus, Petro Vyšniausko, Arkadijaus Gotesmano muzikavimu. Bet rugsėjo 5-toji netikėtai sugriovė jo planus. Sceninis poetinis-muzikinis performansas įvyks jo sukurtu pavadinimu „Susitaikymai“. Scenoje išvysime ne tik šiuos žinomus improvizacinės muzikos meistrus, bet ir vieną ryškiausių Lietuvos aktorių Darių Meškauską.

Darius Meskauskas / Augusto Didžgalvio nuotr.

Šį performansą kartu su festivaliu „Gaida 2024“ pristato Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Rolandas Rastauskas dvejus metus (2016–2017 m.) šiame teatre dirbo dramaturgu, prisidėjo prie įvairių pjesių skaitymų organizavimo, o neseniai buvo pradėjęs veiklą LNDT Meno taryboje.

„Rolandui rūpėjo mūsų teatras. Tapęs Meno tarybos pirmininku jis intensyviai galvojo apie teatro ateitį, žiūrėjo spektaklius, turėjo įdomių pasiūlymų, o svarbiausia mąstė apie pasikeitusį laiką ir žmones teatre. Tokio giliaminčio ir kosmopolitiškai mąstančio partnerio mums seniai reikėjo, tačiau viskas nutrūko labai staiga. Jo įžvalgų labai trūks. Atsisveikiname su Rolandu per jo mėgstamą ir asmeniškai ištobulintą žanrą – poetinį performansą „Susitaikymai“. Jam tai būtų patikę…“ – sako LNDT meno vadovai.

Tomas Kutavičius / Martyno Aleksos nuotr.

Performanso „Susitaikymai“ muzikinę kompoziciją kuria Tomas Kutavičius, kurio kūryboje susiduria džiazo pianisto patirtis ir struktūriškas kompozitorius mąstymas. Jo muzika gan artima minimalistinei krypčiai, bet dažnai išsiveržia iš jos struktūrinių gniaužtų ir pulsuoja savita energija, temperamentu, plačiai šuoliuoja emocine skale. Koncertuose T. Kutavičius dažnai atlieka savo kompozicijas, jos skambėjo Vilniaus ir Kauno džiazo festivaliuose, Šv. Kristupo vasaros festivalyje, Šveicarijoje, Vokietijoje, JAV. Jonas Mekas 1995 m. Niujorke skambėjusias T. Kutavičiaus kompozicijas užfiksavo savo kino juostoje. Festivalyje „Gaida“ jau yra įvykusi ne viena T. Kutavičiaus kūrinių premjera.

Petras Vyšniauskas / Vlado Braziūno nuotr.

Su T. Kutavičiumi muzikuosiantis Petras Vyšniauskas – vienas ryškiausių ir savičiausių Lietuvos džiazo atlikėjų. Jis yra įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, festivalio „Vilnius Jazz“ prizu už nuopelnus Lietuvos džiazui. Tarp sceninių P. Vyšniausko partnerių – ne tik džiazo, bet ir folkloro bei klasikos atlikėjai. Saksofonininkas dažnai muzikuoja tarptautiniuose kolektyvuose, dalyvauja spontaniškuose projektuose.

Renginyje taip pat pasirodys perkusijos „magas“ Arkadijus Gotesmanas, bendradarbiaujantis su įvairių krypčių atlikėjais ir kūrėjais. Jis yra ilgametis Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Tarasovo, Liudo Mockūno, Dainiaus Pulausko, P. Vyšniausko, T. Kutavičiaus sceninis partneris. Vienas iš A. Gotesmano kūrybinių projektų – duetas su klavišininku Dmitrijum Golovanovu, kurį praturtindavo Rolando Rastausko skaitomos eilės. Su R. Rastausku A. Gotesmanas yra išleidęs kompaktinę plokštelę, taip pat su įvairiais aktoriais rengia literatūrinius skaitymus, kuria ir įrašinėja muziką teatrui.

Arkadijus Gotesmanas / Dmitrij Matvejev nuotr.

„Susitaikymuose“ R. Rastausko atrinktus ir išverstus Czesławo Miłoszo eilėraščius skaitys aktorius Darius Meškauskas – ryškiausias pastarųjų dešimtmečių Lietuvos scenos Hamletas. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas yra sukūręs įsimintinų vaidmenų Oskaro Koršunovo, Eimunto Nekrošiaus, Povilo Gaidžio, Algirdo Latėno, Jono Vaitkaus ir kitų garsių režisierių spektakliuose. Greta teatro scenos ir vaidmenų kine, D. Meškauskas skaito poeziją, yra įrašęs audio knygų.

Rolando Rastausko kurtas ir jo paties pavadintas sceninis muzikinis-poetinis performansas „Susitaikymai“ jo atminimui festivalyje „Gaida 2024“ rengiamas spalio 23 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Renginys nemokamas, būtina registracija: https://shorturl.at/f1i4D