2025-05-10, Šeštadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 172

Audrius Bačiulis. Ar dinozaurai su trogloditais šildė klimatą?

Veidaknygė

Tai, kad Žmogaus Rankomis Sukurto Globalinio Klimato Atšilimo sektos atnašautojai pagal savo protinį išsivystymą yra kažkur tarp troglodito ir imbecilo, rodo jog jiems nė mažiausio kognityvinio disonanso (stogo rovimo) nesukelia viename tekste vienas po kito einantys du, vienas kitam visiškai prieštaraujantys, teiginiai:

„Tai viena didžiausių jūrinių įgriuvų pasaulyje. Tokios įgriuvos susiformavo Pleistoceno metu (2,6 mln. – 10 tūkst. m. pr. m. e.), kai jūros lygis buvo daugiau nei 100 metrų žemesnis nei yra dabar. Manoma, kad pradžioje tai buvo kalkakmenio urvas, tačiau pakilus jūros vandeniui sausumos teritorijos buvo užlietos. Ilgainiui urvo viršutinė dalis įgriuvo ir taip atsivėrė duobė po vandeniu“;

Ir „šią paslaptingą vietovę prieš šešerius metus tyrinėjo milijardierius Richardas Bransonas. Savo tinklaraštyje „Virgin“ R. Bransonas teigė, kad Didžiosios Mėlynosios skylės tyrinėjimai priminė jam, kokias nelaimes pasauliui gali sukelti klimato kaita ir kylantis jūros lygis“.

Aha – vadinasi, dinozaurų ir trogloditų laikais klimatas tiek atšilo, kad jūros lygis pakilo 100 metrų?! Ir ką tada žmonės darė? Ai, žmonių dar nebuvo, jų veiklos nebuvo, CO2 į orą mes neišskirdavom, bet klimatas vis tiek šilo? Tai kas jį šildė ir jūros lygį kėlė? Tie patys dinozaurai su trogloditais? Tik kaip jie išmoko deginti naftą ir dujas, kurių degimo produktai, kaip mus moko Klimato Atšilizmo sekta, ir sukelia siaubingąjį CO2 kiekio didėjimą atmosferoje?

Bet čia dar ne viskas. Taigi, iš šio straipsnio National Geographic, kurio dalį perspaudina DELFI, jau žinote, kad Pleistoceno metu (2,6 mln. – 10 tūkst. m. pr. m. e.), be jokio žmogaus sukelto klimato atšilimo jūros lygis pakilo daugiau nei 100 metrų, nes Žemė tiesiog savaime šilo ir tirpo ledynai. O kokį dabar jūros lygio pakilimą mums žada Klimato Atšilizmo sektos atnašautojai?

Googliname ir skaitome: „Rezultatai rodo, kad dabar užfiksuotos jūrų paviršiaus temperatūros beveik nesiskiria nuo temperatūrų vyravusių paskutinio tarpledynmečio metu prieš 125 tūkst. metų. Ir tai kelia ypač didelį susirūpinimą, nes tuo metu jūros lygis pakilo nuo 6 iki 9 metrų lyginant su šiandien“, – sako klimato tyrinėtojas Richardas Allanas iš Redingo universiteto Jungtinėje Karalystėje.

Straipsnį spausdina sciencealert.com, jį išsiverčia DELFI skyrelyje „Mokslas“, pavadindama „Nustatė, kiek gali pakilti jūros lygis dėl klimato kaitos“, nors tekste juodu ant balto „mokslininkai turi atlikti daugiau tyrimų, norėdami suprasti, kaip jūros lygis kis šį kartą“. Nei vertėjui, nei žurna(durna)listui, nei DELFI Mokslas redaktoriui Šarūnui Meškiui joks kognityvinis disonansas nuo to nekyla. Mat tam, kad disonuotų, reikia turėti, kuo kognityvinti.

Bet pala – vadinasi, pagal National Geographic jūros lygis pakilo „daugiau nei 100 metrų“, o pagal sciencealert.com – „nuo 6 iki 9 metrų“. Man, žinia, su matematika prastai, bet visgi dar suvokiu, jog 100 metrų ir 9 metrai – tai fcng skirtingi dydžiai. Bet Klimato Atšilizmo sektantams tai pofig.

Tačiau ne man ir aiškinuosi toliau. Tame pačiame DELFI straipsnyje „Klimato kaitos poveikis gamtai“ rašoma, kad „Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija 2007 m. pažymėjo, kad pasaulio vandenyno lygis gali pakilti 0,2–0,5 m“.

Aha – kai žmogaus ir jo veiklos nebuvo, tai jūros lygis pakilo gal 100 metrų, o gal tik 9 metrais, bet dabar, atsiradus žmogui ir pradėjus deginti anglį, naftą, dujas, medieną ir išskyrinėti baisųjį CO2, be kurio neįmanomas augalų augimas, mums žadamas katastrofiškas jūros lygio pakilimas ir visų žinduolių rūšių, ypač baltųjų meškučių išnykimas (tiesa, jų skaičius pastaruoju metu smarkiai išaugo, nes jos, nenaudėlės, DELFI neskaito ir dauginasi) bus nuo 20 centimetrų iki pusmetrio. Jeigu, žinoma, nutiks. Nes gali ir nenutikti, pats DELFI tuo nėra tikras, kaip ir „mokslininkai“, kuriuos šitie troglodito ir imbecilo mišrūnai cituoja.

Gero jums sekmadienio, šilto klimato dėka oras nuostabus!

Delfi straipsniai:

Nustatė, kiek gali pakilti jūros lygis dėl klimato kaitos

Į Mėlynosios skylės dugną nusileidę mokslininkai aptiko irstančius žmonių kūnus: ten pat – ir nemalonūs objektai

Garbingas Liongino Baliukevičiaus-Dzūko vardas suteiktas vienai Vilniaus Fabijoniškių gatvei

0

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Vytauto Sinicos siūlymu buvo pateiktas partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko vardas gyventojų apklausai, kaip pervadinti Liudo Giros gatvę. Dabar ta gatvė jau oficialiai gavo Liongino Baliukevičiaus-Dzūko vardą.

Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

Koks tai garbingas vardas, matyti iš jo užrašų, kuriuos paskelbė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis savo veidaknygėje:

„Nežinia kelintą kartą skaitydamas Liongino Baliukevičiaus-Dzūko (1925–1950) dienoraštį, pajutau, kad kai kurie epizodai skamba labai poetiškai. Išdėsčiau juos eilutėmis…“

Lietuvoje 1944–1952 m. laikotarpiu buvo suimta 18 819 partizanų, iš kurių 12 459 buvo pogrindžio kovotojų rėmėjai. Per visą partizaninio karo laikotarpį, Lietuvoje žuvo 20 101 partizanas (www.lggrtc.lt informacija). Partizanai / Lietuvos laisvės kovotojai / miško broliai atstovavo ginkluotąją t. y. karinę-politinę rezistenciją savo krašte.

Daugiau informacijos apie Lionginą Baliukevičių-Dzūką rasite ČIA.

Parengta pagal Laimos Kalėdienės ir Povilo Girdenio inf.

Yoram Hazony. Nacionalizmo dorybė (XIV). Tai greičiau tolimas siekis, kelrodė žvaigždė ar kompasas…

Pradžia ČIA. Tęsinių dalys: II,  III,  IV,  VVI, VII, VIII, IX, X, XI, XII, XIII

Netinkamas legalistinis mąstymas apie užsienio politiką nereiškia, kad tautų politiką turėtume grįsti vadovaudamiesi vien nacionaliniais interesais, kaip ne kartą siūlė raison d’etat mokykla („realistai“).

Neturėtume to daryti ne tik dėl to, kad pasibjaurėtina visiškai atmesti moralinius klausimus, be kurių kiekviena žmogžudystė kelyje į galios pozicijas būtų verta aukų skaičiui proporcingo palaikymo.

Neturėtume daryti ir todėl, kad nacionalinių interesų principas kaip vienintelis užsienio politiką lemiantis motyvas negali visais atvejais pateikti nedviprasmiškų atsakymų, kokia politika būtų geriausia pačiai valstybei.

Suprantama, yra situacijų, kai akivaizdų pasirinkimą diktuoja būtinybė sudaryti sąjungą su stipriausiais partneriais, kurie galėtų atsverti tautos priešus. Tačiau dažnai politikai tiesiog negali žinoti, kuris galimas politinis pasirinkimas turės trokštamas pasekmes.

Taip gali būti, nes neaišku, kas yra stipriausias žaidėjas, arba neaišku, ar stipriausias žaidėjas patikimas ir laikysis susitarimo. Galiausiai nežinia, ar galima žala, kurią sukels tolesnis tokio sąjungininko stiprinimas nenusvers naudos sau ar kitiems galimiems sąjungininkams.

Maža to, politikai gali investuoti į silpnesnius žaidėjus, tikėdamiesi jų sustiprėjimo arba siekdami teisingos politikos įvaizdžio teikiamos naudos šalies viduje arba užsienyje. Tokie ir panašūs veiksniai rodo, kad nacionalinių interesų skaičiavimai dažnai duoda miglotus atsakymus, kokią politiką reikia pasirinkti.

Šis prigimtinis politikos neaiškumas suteikia pagrįstą erdvę moraliniams svarstymams pakreipti sprendimų priėmimą viena ar kita kryptimi, jokia prasme neišduodant politiko pareigos siekti savosios tautos interesų.

Dėl šių priežasčių politikams, suvokiantiems, koks nereikšmingas yra vilsoniškasis idealizmas sprendžiant pasaulio reikalus, vis dėlto gali rūpėti nepriklausomų nacionalinių valstybių tvarkos kūrimas.

Politikai, kurie pripažįsta, kad tai geriausia politinės tvarkos forma, nesiima napoleoniškai keisti egzistuojančios tvarkos, kad visai Žemei primestų savo idealus. Toks politikas nemano, kad visais atvejais gali diktuoti teisingus politinius sprendimus.

Nepriklausomų nacionalinių valstybių tvarka tokiam politikui yra gėrio vaizdinys, nepaleidžiamas iš akiračio visada subalansuotų ir nedogmatiškų svarstymų ir sprendimų priėmimo metu.

Tai reiškia, kad tais atvejais, kai konkrečios tautos nepriklausomybė yra akivaizdžiai nepasiekiama jo generacijai, toks politikas šiam tikslui neaukos resursų.

Kur tautų apsisprendimo principas kenks jo tautai arba svarbiam sąjungininkui, jis veiks prieš šį principą, ir toliau laikydamas tautų laisvę gėriu, į kurį būtina atsižvelgti priimant sprendimus, o retais atvejais netgi energingai sieks naujos nacionalinės valstybės sukūrimo ar žlungančios ne nacionalinės valstybės panaikinimo.

Jis mėgausis tokia galimybe savąja įtaka paveikti politinį balansą dėl tautos, kurios akivaizdus nepriklausomybės poreikis ir pajėgumas jo siekti skatintų tikėjimą, kad jos nepriklausomybė bus palaiminga jai pačiai ir kitiems.

Nepriklausomų nacionalinių valstybių tvarka nėra nuoroda į naują pasaulį, kurį būtų galima sukurti ant senojo pelenų vienos ar dviejų kartų teisuolišku aktyvumu. Tai greičiau tolimas siekis, kelrodė žvaigždė ar kompasas, suteikiantis kryptį didesniame paveiksle ir prasmę užsienio politikai.

Kiekvienas politikas, pagrįstai susitelkęs į savosios tautos interesus ir siekius, gali tegu ir ribotais būdais prisidėti prie lėto, bet didingo šios amžiais kylančios politinės tvarkos atėjimo.

Yoram Hazony (1964) – Izraelio politikos filosofas, knygoje „Nacionalizmo dorybė“ pristatantis nacionalines valstybes visame pasaulyje norma pavertusį nacionalizmą ir pačias nacionalines valstybes kaip vertingą ir puoselėtiną pasaulio politinę tvarką. Nėra abejonių, kad nacionalizmas yra įtakingiausia mūsų laikų politinė doktrina. Ji skelbia, kad kiekviena to siekianti tauta gali turėti savo valstybę ir joje valdyti save pagal savo normas.

Bus tęsinys.

Lietuvos vidaus politikos padangėje rutuliojasi visas serialas

Linas Karpavičius

Lietuvos vidaus politikos padangėje rutuliojasi visas serialas. Ir pabaigos dar tam nematyti. Nenustebčiau jei pavasarį ar kitų metų rudenį sulauktume ir pirmalaikių Seimo rinkimų.

Tie, kurie mano, kad R. Žemaitaičio projektas tai yra savaiminis reiškinys, gali toliau ir neskaityti. Suprantama, kad nereikia įsivaizduoti šio projekto veikimo principų pagal primityviausią pavyzdį: kad sėdi kažkoks „konservatorių“ bosas ir siuntinėja visiems komandas. Veikiama daug subtiliau, tamsiai.

R. Žemaitaitis puikiai pasinaudojo jam suteikta galimybe ir prasiautė per Lietuvą, anot profesoriaus V. Radžvilo, kaip koks cunamis. Galimybių lango pajautimas nepaneigiamai yra stipri R. Žemaitaičio pusė. O jei dar kažkas pašnibždėjo į ausį, kad Lietuvos viršutiniuose sluoksniuose tai bus įvertinta… (Kaip buvo savo laiku įvertinta Tvarkos ir Teisingumo partijos struktūros sugriovimas, kurį nepriekaištingai atliko ta pati persona). Todėl beliko atsiraitoti rankoves ir kibti į darbą.

Darbas atliktas puikiai. Visa nesisteminė opozicija pasiųsta į gilų nokdauną. Nukentėjo ir tie, kurių net negalėtume vadinti nesistemine opozicija, arba tokiais galėtume vadinti tik iš dalies. Tai regionai, žalieji, Zuoko partija. Kaip sakė vienas dėdė vardu Josifas, „mišką kertant skiedros lekia“. Išsilaikė tik Nacionalinis susivienijimas. Bet ir jis buvo aplamdytas cunamio. Jo proveržis, kuris turėjo nutikti per šiuos rinkimus buvo sužlugdytas.

Į nokdauną pasiųsta ne tik nesisteminė opozicija, bet ir šio plano sumanytojai, bei naujieji Lietuvos nugalėtojai – LSDP. Visi. Nemuno aušra viršijo jai prognozuotą rezultatą. Penkiolika jau turimų mandatų ir trylika galimų mandatų antrame ture. Iš viso galimi 28 mandatai. Tai aiškiai per didelis rezultatas vien tam, kad nustumti nuo valdžios bekylančias nesistemines partijas. Kaip tai būtų galima pavadinti? Mokinys pranoko savo mokytojus? Užduotis įvykdyta su kaupu? Žemaitaiti stabdyk arklius?

Visos politinės stovyklos, o ypatingai tos, kurios ruošiasi formuoti valdžios koaliciją yra giliuose apmąstymuose ir naujos koalicijos „klijų“ paieškose. Ir tik nereikia sakyti, kad paskutinis „Foxpay“ skandalas kilęs būtent prieš antrąjį turą yra tik tam tikrų tarnybų nuopelnas. Nebūkime maži vaikai. Kas gali paneigti, kad kažkieno ranka paskubino arba pavėlino įvykius ir sudėliojo juos taip, kad smūgis eitų būtent prieš antrąjį turą. Čia atsakas už R. Žemaitaičio „cunamį“?

Ir kai tik naujai koalicijai formuoti pritrūksta „klijų“, kai Skvernelis ir Prezidento patarėjas Jansonas pradeda daryti reveransus Žemaitaičio atžvilgiu, tuo rodydami, kad NA pageidaujama koalicijoje, R. Žemaitaitis nei iš šio nei iš to „šauna“ ne tai, kad sau į koją, bet tiesiai į smilkinį, pareiškęs, kad nesiruošia dalyvauti koalicijos formavime. Suprantama, kad tame darinyje mes rasime tik keletą žmonių, kurie aplamai supranta kas yra valstybė, bet nežiūrint į tai, toks Žemaitaičio pareiškimas, tai pagalba konservatoriams ir kelio jiems link koalicijos atlaisvinimas. Nes ne tik LSDP prapuola „vėzdas“, kuriuo gali gintis nuo taip konservatorių jiems brukamos vaivorykštės koalicijos su jais, bet ir siunčia žinutę penkioms vienmandatėms, kuriose NA kandidatų laukia dvikovos su konservatoriais. Tokiu pareiškimu atmušdamas rinkėjų norą balsuoti už NA kandidatus.

 

Tokiu pareiškimu siunčiama žinutė Nemuno aušros rinkėjui: nebalsuokite už mūsų kandidatus, nes mes nesirengiame būti valdžioje. Būtent taip turėtų suprasti rinkėjas. Ir užuojauta jau balsavusiems. Pasirodo Žemaitaitis net nesirengia vykdyti savo programos. Jis geriau liks su 28 Seimo nariais opozicijoje ir už tai dar gaus Seimo nario solidų atlyginimą. Valdžia jam per sudėtingas iššūkis?

Ar jūs, balsavusieji už NA suprantate, kad išmetėte savo balsą kaip rudeninį lapą pavėjui? Vargu bau.

Kokie galimi būsimos koalicijos scenarijai?

Variantų nedaug. Viena kryptis LSDP + TS + LS, kita LSDP + DVL + LVŽS. Abu labai sunkūs variantai. Pirmas variantas tai santuoka su nemylimu ir nekenčiamu, antra labai trapi, nes gali neturėti daugumos ir priklausys nuo TS palaikymo.

Yra ir trečias variantas: sunaikinti NA perviliojant dalį jos narių į koaliciją formuosiančias partijas. Bet tai ilgas, daug laiko reikalaujantis užsiėmimas. Su ta „košeliena“ teks turėti daug individualių pokalbių ir kiekvienam pažadėti kažkokias perspektyvas.

Įsigykite daug popkorno. Nuobodu nebus. Kita serialo serija spalio 27 dieną. Ir tai ne paskutinė serija.

LVI tyrimas. Rinkimų į LR Seimą II turo kandidatų nuostatos

Po pirmojo rinkimų turo Laisvos visuomenės institutas sulaukė prašymų patarti, kaip rinktis balsuojant LR Seimo rinkimų II ture spalio 27 d.

Atsižvelgdamas į šiuos prašymus LVI paruošė kaupiamos bei analizuojamos medžiagos santrauką ir siūlo su ja susipažinti.

Deja, ne apie visus kandidatus (ypač naujus) turime informacijos. Kai jos nėra, rinkėjus kviečiame pirmiausiai vertinti kandidatų partijos ir ypač jos frakcijos 2020–2024 m. LR Seime darbus remiant prigimtinės šeimos, tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir gyvybės apsaugos nuo prasidėjimo iki natūralios mirties principus.

Taip pat kviečiame skaityti straipsnius, kurie buvo parengti ruošiantis LR Seimo I turui.

  • LVI tyrimas: kokias nuostatas šią kadenciją Seime atstovavo Lietuvos politikai ir partijos? (I dalis)
  • Šarūnas Legatas. LVI tyrimas. Kokias nuostatas atstovauja neparlamentinės partijos, siekiančios patekti į Seimą? (2 dalis)

Galite perklausyti radijo laidų įrašus:

  • Marijos radijo „Aktualijos“ laidoje apie LVI atliktą tyrimą „Kandidatų į LR Seimą 2024 m. nuostatos“ kalbasi LVI direktorė Diana Karvelienė ir LVI tyrėjas, politologas Šarūnas Legatas. Įrašo nuorodą rasite čia.
  • Dvi XFM „Polis ant kalvos“ pokalbių laidos su LVI valdybos nariu Darium Alekna ir politologu Šarūnu Legatu apie šio Instituto atliktą tyrimą, kuris tarp kitų dalykų atskleidė, kokios LR Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos labiausiai palaiko krikščionišką poziciją vertybiniais klausimais, o kurios – ne; kaip 2020–2024 m. LR Seimo partijos faktiškai balsavo krikščionims svarbiais klausimais. Pokalbių laidas vedė Ričardas Garuolis. Įrašo nuorodas rasite čia.

Informaciją apie kandidatų balsavimus ir nuostatas rasite ČIA.

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai šešiasdešimt devintoji (spalio 19) diena

0

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Po apsikeitimo belaisviais į Ukrainą grįžo 95 šalies gynėjai.

Naktį agresorius Ukrainos teritoriją atakavo daugiau nei šimtu ugnies priemonių. Ukrainiečiams pavyko numušti 4 iš 6 raketų Kh59 bei 88 dronus Shahed iš 98. Tiesa, kaip įprasta, beveik pusė dronų numušta oro gynybos priemonėmis, o likusioji pusė nukrypo nuo kurso dėl Ukrainos pajėgų naudojamų elektroninės kovos priemonių. Deja, bet rusams ir vėl pavyko smūgiuoti Odesa – čia fiksuoti galingi sprogimai. Rusai praneša, kad neva buvo sunaikinta ukrainiečių oro gynybos sistema (neva panaudojant raketa Kh31P), tačiau žvelgiant į detonaciją, labiau yra panašu į sunaikintą infrastruktūros objektą (sandėlį ar pan.).

Ukrainos pajėgos naktį dronais atakavo Bryansk srityje veikiančią mikroschemų gamyklą „Kremnyi El“. Vėl pasidarbavo efektyviosios ir klastingosios dronų nuolaužos: https://t.me/censor_net/58867?single.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Tęsiasi sunkios kautynės prie Liubimovka. Rusai skelbiasi ne tik užėmę gyvenvietę, bet ir neva prasiveržę gerokai toliau iki Viktorovka. Prasiveržti gal ir prasiveržė, tačiau ukrainiečiai prasiveržėlius išskaidė į atomus: https://t.me/DeepStateUA/20537. Tačiau padėtis kryptyje išlieka sudėtinga. Rusai turi iniciatyvą bei toliau bando suspausti Ukrainos vienetų placdarmą abiejuose flanguose.

Kharkivo kryptis.

Be pakitimų.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Ukrainos pajėgos kontratakavo prie Kruhliakivka ir nurėžė „nosį“ link Oskil upės nukreiptam okupantų Pishchane pleištui. Tai bendras GUR SOP ir 77-osios oro desanto brigados vienetų savaitę trukęs darbas. O štai ir keletas vaizdų iš šios operacijos: https://t.me/DIUkraine/4679. Kol kas tai esmingai situacijos nekeičia, reikia tikėtis, kad tai yra gera pradžia būsimam pokyčiui. Rusai toliau spaudžia Ukrainos gynėjus prie Lozova bei šiauriniame flange.

Lyman. Okupantai toliau karštligiškai daužosi šiauriniame flange, ukrainiečiai išlaiko pozicijas.

Syversk. Be pakitimų.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar.

Mieste padėtis nesitaiso, rusai išlaiko visus tris placdarmus vakariniame kanalo krante ir bando pulti toliau. Agresorius įsitvirtino naujose pozicijose no mans land Klishiivka – Andriivka ruože ir taip, po truputį slenka link Bila Hora.

Toretsk – Niu Jork ruože rusai skelbia įsitvirtinę pietinėse Sherbynivka prieigose, tačiau tai girdime jau ne pirmą kartą. Tęsiasi sunkūs mūšiai. Deep state duomenimis agresorius nuo Zhuravka upės ir Selydove į Toretsk – Niu Jork ruožą perkėlė 35-ąją ir 9-ąją mechanizuotas brigadas. Ar tai yra tik senesnio fakto fiksavimas, ar okupantai intensyvins Toretsk – Niu Jork įstrigusias operacijas sužinosime artimiausiu metu.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Ukrainiečiai toliau išlaiko pozicijas Lysivka – Promin – Vozdvyzhenka ruože. Taip pat, tęsiasi kautynės prie Selydove, toliau karščiausia yra šiaurinėse ir rytinėse jo prieigose. Pietvakarinėse prieigose rusams nepavyksta pasistūmėti palei geležinkelį link Vyshneve, tačiau jie įnirtingai tai bando daryti ir toliau.

Centras. Sunki padėtis fiksuojama Tsukuryne – Hyrnik ruože, tačiau Ukrainos gynėjai sugeba išlaikyti pozicijas. Tiesa, rusai išlaiko pleištą link Novoselydivka – Izmailivka, kas grasina Hyrnik vakariniam flangui.

Pietinis flangas. Agresorius toliau veržiasi link Kurahove bei kažkiek pasigerino savo situaciją prie Maksimilianivka. Okupantai juda no mans land šiaurinėse Vuhledar prieigose, tačiau pasistūmėti link Bohoiavlenka ukrainiečiai jiems neleidžia.

Zaporizhia kryptis.

Rusai toliau atakuoja vakariniame Velyka Novosylka flange, tęsiasi permainingos kautynės.

Pietų kryptis.

Be esminių pakitimų.

Kairieji save naikina abiejose Atlanto pusėse

Kai Keiras Starmeris laimėjo liepos mėnesį vykusius visuotinius rinkimus, jis vargu ar buvo šios akimirkos žmogus, nes ši menka pergalė buvo labiau susijusi su beveik visos šalies neapykanta toriams nei su troškimu sužinoti, ką gali pasiūlyti leiboristai. Tačiau greitis, su kuriuo šis nusistatymas prieš ankstesnę konservatorių administraciją persimetė į leiboristų pusę, buvo įspūdingas.

Starmerio leiboristai, kurių asmeninis reitingas vos per du mėnesius sumažėjo įspūdingais 45 punktais iki – 26 %, taip pat pradėjo atsilikti nuo Nigelo Farage’o Reformų partijos. Šią savaitę atlikta apklausa parodė, kad 28 % rinkėjų Reformų partiją vertina „gerai“ arba „gana teigiamai“, o leiboristus – 27 %.

Tai, žinoma, daug susiję su Starmerio šmeižto skandalu, kuris parodė, kad jo pažadas valdyti kitaip nei tie, kurie buvo prieš jį, yra melagingas. Be to, tikėtina, kad tai susiję su jo aiškiu nesuinteresuotumu stiprinti Didžiosios Britanijos sienas ir jo pasiryžimu atšaukti „Brexit“ – abu šie klausimai, kuriuos Reformų partija pabrėžtinai akcentavo.

Starmeris bent jau gali guostis tuo, kad jam nereikės šaukti visuotinių rinkimų dar daugiau nei ketverius metus. JAV Kamala Harris tokios prabangos neturi.

Likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki rinkimų, Demokratų partijos kandidatė kai kuriose kovojančiose valstijose ėmė smukti ir prarado pranašumą nacionalinėse apklausose.

Kamala Harris

Dėl virtinės nesėkmių pastaruoju metu K. Harris nacionalinėje NBC apklausoje nukrito iki lygių pozicijų su respublikonu Donaldu Trumpu, o orientacinėse lažybų rinkose patyrė didelį smūgį.

Šis pastarojo meto kritimas nėra stebinantis po to, kai Harris susidūrė su neigiamomis pasekmėmis dėl dalyvavimo politiniuose žaidimuose, susijusiuose su uragano Miltono krize. Be to, prezidentas Joe Bidenas atėmė iš jos politinę paramą, o ji pati buvo apkaltinta  savo knygos dalies plagijavimu.

Jos katastrofiškas pasirodymas trečiadienio vakaro interviu televizijai „Fox News“ tik pablogino situaciją, ypač po to, kai vedėjas Bretas Baieris atskleidė, jog Harris komandos vadovai nutraukė interviu. „Kalbu apie keturis žmones, kurie mojavo rankomis, sakydami, kad tai turi baigtis“, – teigė B. Baieras.

Komentuodamas jos nuopuolį, Benas Šapiro (Ben Shapiro) pajuokavo, kad „Kamalos Haris (Kamala Harris) problema yra paprasta“.

Michaelas Curzonas yra Anglijos Midlandse įsikūrusio leidinio „The European Conservative“ naujienų rašytojas. Jis taip pat yra žurnalo „Bournbrook Magazine“, kurį įkūrė 2019 m., redaktorius, o anksčiau rašė Londono „Express Online“. 

europeanconservative.com

Valdas Sutkus. Kamala Harris televizijos kanale FOX. Aštrūs klausimai be atsakymų

Krentant K. Harris reitingams, jos kampanijos vadovai nutarė surizikuoti – nusiųsti Kamalą į konservatyvų TV kanalą FOX. Iki šiol tiek D. Bidenas, tiek K. Harris rinkimų kampanijos metu išimtinai bendravo tik su dempartijai palankiais žurnalistais, net debatus su D. Trumpu sutiko rengti tik dempartiją remiančioje žiniasklaidoje, o FOX kanalo demonstratyviai vengė. Tačiau dabar viskas keičiasi ir K. Harris sėdo į karštą kėdę konservatyviame TV kanale. Čia jos laukė rimtesni klausimai, negu tie iš serijos „kaip pasijutote, kai sužinojote, jog tapote kandidate į prezidentes?“, kuriuos jai užduodavo progresyvių leidinių žurnalistai. Taigi, jos tikslas buvo išvengti nepatogių klausimų ir pasakyti savo tekstą, naudojantis žurnalistu tik kaip mikrofono laikytoju, kad jos žinią išgirstų tie neapsisprendę rinkėjai, į kurių medžioklę dabar ir patraukė dempartijos rinkimų organizatoriai. Žurnalisto darbas, aišku, buvo užduoti aštrius klausimus ir neleisti jai kalbėti savo patarėjų paruošto teksto.

Į visus klausimus, kodėl ji per 3,5 metų buvimą antruoju asmeniu valdžioje nepadarė vienų ar kitų dalykų, kuriuos dabar žada, atsakymas buvo visada tas pats: dabartinė administracija, aišku, netobula, bet gi jūs pažiūrėkite į tą piktadarį Trumpą. Balsuosite už Trumpą – ateis fašizmas ir demokratijos pabaiga. Tai buvo pirmas metodas, kurį ji naudojo šiame interviu. Antrasis buvo tas, kad ji žurnalisto klausimus bandė nuleisti negirdomis ir kalbą nuvairuodavo į pagrindinius savo programos punktus. Tačiau tai nelabai padėjo, nes žurnalistas buvo atkaklus. Buvo prieita iki to, kad žurnalistas ir Kamala abu kalbėjo vienu metu: žurnalistas bandė suformuluoti klausimą, o Kamala tuo pačiu metu kalbėjo savo tekstą. Ir ji kietai laikėsi šios taktikos. Tačiau bėda ta, kad tos programos kaip ir nėra, tik prieštaringi lozungai. Žodžiu, Kamala pasirodė prastai, ji nieko nelaimėjo. Tačiau visgi parodė, kad gali spaudimą atlaikyti ir nesugniužti. Dažnokai ji prabildavo išvis piktai ir irzliai, nebeliko jokio anksčiau rinkimų kampanijoje deklaruoto „džiaugsmo“.

Žurnalistas paklausė Kamalos, ką ji darytų kitaip, negu prezidentas Bidenas ir parodė ištrauką iš kitos TV laidos, kurioje į tokį patį klausimą Kamala atsako, kad jai „niekas neateina į galvą“. „Aš, aišku, nesu Džo Bidenas – atsako Kamala – ir tai bus vienas iš pokyčių“. Toliau ji painiai kažką pasakoja apie tai, jog, skirtingai, negu didžiąją dalį savo gyvenimo Vašingtone praleidęs Bidenas, ji yra atvykusi iš provincijos ir nesusijusi su Vašingtono biurokratija ir kad savo prezidentavimą ji praturtins svarbia asmenine patirtimi, kuri yra kitokia, negu Bideno. Todėl jos prezidentavimas nebus Bideno prezidentavimo tęsinys. Kamala pažymi, jog ji priklauso „naujai lyderių kartai“. Na, skamba kažkaip neįtikinamai, kai apie save, kaip „naujos kartos lyderę“ kalba 60 metų amžiaus moteriškė. Ir čia pat ji nepamiršta pridurti: „likus 28 dienoms iki rinkimų aš nesu Donaldas Trumpas“.

Interviu pradžioje – klausimai apie nelegalią migraciją. Tai jautri tema Kamalai, kurią Bidenas buvo paskyręs „sienos cariene“ (border czar). Ji taip nė karto ir nenuvyko į pasienį, tačiau surengė kelionių turą po Lotynų Amerikos šalis, kur įtikinėjo tų šalių gyventojus neiti į JAV, o verčiau likti savo šalyse. Jokių realių sprendimų dėl sienos kontrolės Bideno-Harris administracija nesiėmė. Priešingai – pačią pirmąją prezidentavimo dieną Bidenas atšaukė visus Trumpo išleistus vykdomuosius potvarkius, ribojusius nelegalių migrantų įleidimą į šalį. Ir čia Kamala ėmėsi grubaus melo: pareiškė, kad problemą jie su Bidenu bandė spręsti 2021 m., pasiūlydami įstatymo projektą dėl nelegalių migrantų. Tik to įstatymo tikslas buvo ne uždaryti sieną, o suteikti pilietybę jau tuomet JAV buvusiems 11 milijonų nelegalių migrantų. Tas įstatymo projektas buvo toks radikalus, kad jį atmetė net tuomet demokratų daugumos kontroliuojamas Kongresas. Žurnalistas grįžta prie to, ką Kamala sakė 2019 m., dalyvaudama demokratų partijos kandidatų į prezidentus pirminiuose rinkimuose. Tada ji pritarė tam, kad šalyje nelegaliai esantiems migrantams būtų išduodami vairuotojo pažymėjimai, jie gautų teisę į nemokamą mokslą universitetuose ir galimybę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą. K. Harris ir D. Bidenas į rinkimus tada ėjo su šūkiu, jog „nelegalių žmonių nėra, yra tik žmonės be dokumentų“. Ir, aišku, čia kalta yra valstybė, kuri tų dokumentų neišduoda. „Ar vis dar tam pritariate?“ – klausia žurnalistas. „Žiūrėkite, tai buvo prieš penkerius metus. Ir aš labai aiškiai sakau, kad laikysiuosi įstatymų“, – atsako Kamala. Genialiai paprastas atsakymas į nepatogų klausimą. Žurnalistas spaudžia atsakyti, koks skaičius nelegalių migrantų perėjo JAV sieną Kamalai būnant valdžioje, o ji sako, kad didžiuojasi „tais visą parą sunkiai dirbančiais pasienio pareigūnais – vyrais ir moterimis“, kurių darbą būtina palengvinti skiriant jiems didesnį finansavimą.

Pažadas skirti daugiau pinigų – Kamalos programos leitmotyvas. Ji žada 20 tūkst. dolerių subsidijas pradedantiems verslininkams, 25 tūkst. dolerių dotacijas perkantiems pirmąjį būstą. Ir kažkaip praeityje lieka 2009 m. finansų krizė, kurią didele dalimi būtent ir sukėlė didžiulė lavina nemokiems žmonėms išduotų lengvatinių paskolų būstui, kurios buvo negrąžintos, bet paverstos vertybiniais popieriais, kuriuos pardavinėjo rinkoje tol, kol ši finansinė piramidė žlugo. Tačiau atsakymo, iš kokių šaltinių būtų paimtos šios didžiulės lėšos – nėra. Negana to, tai atvirai rasistinė programa, nes finansuoti verslo pradžią žadama tik juodaodžiams žmonėms, o baltiesiems – ne.

Perėjus prie užsienio politikos, žurnalistas klausia Kamalos, kas yra pagrindinis JAV geopolitinis priešas. Jei kažkas tikėjosi atsakymo, kad tai Kinija ar Rusija, tai nepataikė. Kamalai pagrindinis priešas yra Iranas. Nei Kinijos, nei Rusijos, nei karo Ukrainoje ji išvis nepaminėjo. Tačiau leidosi į aiškinimus, kaip Iranas „kasdien grasina Izraeliui“, kaip ji apie tuos grasinimus nuolat girdi iš JAV kariškių, kad JAV pareiga yra „ginti ir remti Izraelį“. Šis pasažas, žinoma, nėra atsitiktinis, kadangi, remdami Palestinos arabus ir universitetuose už HAMAS teroristus mitinguojančius kairiuosius aktyvistus, demokratai vis sparčiau netenka JAV žydų paramos. Tokiu būdu ir bandoma bent dalinai ją susigrąžinti. Tačiau žurnalistas iškart sako: „Bet jūsų administracija nesielgia taip, tarsi Iranas būtų didžiausia grėsmė.“ Ir rodo ekrane grafiką, kuriame matyti iraniečių už parduotą naftą gauti pinigai, kai JAV administracija užmerkė akis į Irano naftos embargą. Iranas prie Bideno-Harris administracijos kasmet gauna po 40-50 milijardų dolerių pajamų, kurias naudoja ginkluotei. „Kodėl leidote jiems prekiauti nafta?“, – klausia žurnalistas. Atsakymas: pakalbėkime apie D. Trumpą, kuris pasitraukė iš susitarimo su Iranu. „Ir, apskritai, Trumpas JAV karius laiko nevykėliais“, – sako K. Harris.

Taigi, kodėl Kamala atėjo į FOX? Ji atėjo pabandyti šį bei tą parduoti – papasakoti neapsisprendusiems rinkėjams apie savo programą, atėjo laimėti kažkiek protų ir širdžių iš esmės konservatyvioje visuomenės dalyje. Ar jai pavyko? Ne, nepanašu. Jau vien dėl to, kad jos komanda pradėjo rodyti laidos vedėjui ženklus, kad baigtų interviu. Ir interviu buvo nutrauktas, pašnekėjus vos 25 minutes, kadangi akivaizdžiai matėsi, jog Kamala eina į aklavietę.

Veidaknygė

Ar Briuselis perims visų mūsų gyvenimo sričių kontrolę?

Europos tautos yra istorijos lūžio taške. Kartu su naująja „Europos valstybe“ kuriama visagalė ES oligarchija, atitrūkusi nuo Europos gyventojų nuomonės ir demokratiškos kontrolės, galinti griežtai bausti už bet kokį prieštaravimą. Tai tikrai paskutinio efektyvaus pasipriešinimo laikas.

„Ordo Iuris“ institutas jau ištisus metus nesutinka su ES sutarčių pakeitimo bandymu. Jo parengta ataskaita „Kodėl mums reikia suvereniteto?“ paskelbta lenkų, anglų ir kroatų kalbomis, o dabar ji verčiama į vengrų ir prancūzų kalbas. Institutas paruošė keletą infografikų ir dalijamosios medžiagos. Kreipėmės į svarbiausius Europos ir JAV analitinius centrus, suvereniteto partijų politikus ir nuomonių formavimo lyderius.

Sutarčių pakeitimų autoriai nori atimti iš mūsų teisę spręsti gyvybės ir šeimos apsaugos, švietimo, ekonomikos, mokesčių ir net karinių išlaidų klausimus! Jie remiasi komunisto Altjero Spinelio (Altiero Spinelli) „Ventotenės manifeste“ paskelbtu planu, kuriame numatomas valstybių, sienų ir nacionalinio identiteto panaikinimas, nuosavybės ir paveldėjimo apribojimas ir išreiškiama giliausia panieka laisvei ir demokratijai, rekomenduojant Europoje įvesti vienos partijos diktatūrą. Briuselis turi perimti teisę vadovauti nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms, pakeisti nacionalines ambasadas ES bei kontroliuoti valstybių sienas ir migracijos politiką. Tai primena blogiausius XX a. Europos istorijoje buvusius totalitarinius modelius. Šio manifesto citavimas rezoliucijoje, kuria inicijuojama ES reforma, rodo pokyčių autorių įsitikinimą savo pergale.

Rugsėjo mėnesį „Ordo Iuris“ institutas kartu su JAV „Heritage Foundation“ organizacija Varšuvoje surengė tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvavo ekspertai, akademikai, intelektualai, politikai ir žymiausių Lenkijos, Bulgarijos, Kroatijos, Prancūzijos, Ispanijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir JAV ekspertų grupių atstovai. Konferencijos dalyviai sutarė, kad radikali Europos Sąjungos centralizacija turi būti sustabdyta, nes jos neigiamą poveikį pajus visas pasaulis.

„Heritage Foundation“ atstovaujantis Džeimsas Carafano (James Carafano) nurodė pavojus, kylančius perduodant valdžią neišrinktam „elitui“.

Bulgarijos Dešiniojo sparno politikos instituto atstovas Georgijus Harizanovas (Georgi Harizanov) teigė, kad bulgarai, kurie stodami į ES tikėjosi jos apsaugos, šiandien dažnai turi gintis nuo ES politikos.

Profesorius Istvanas Stumpfas (Istvan Stumpf), Vengrijos ministro pirmininko Strateginės patariamosios tarybos narys ir buvęs Vengrijos Konstitucinio Teismo teisėjas, aptarė „teisinės valstybės“ sąvokos vartojimą, siekiant primesti Europos vyriausybėms kairiąsias ideologijas.

Buvęs Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas prancūzas Henris Malose (Henri Malosse) atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinė centralizuotos ES forma prieštarauja jos kūrėjų Žano Moneto (Jean Monnet) ir Roberto Šumano (Robert Schumann) koncepcijai.

Italijos Makiavelio politinių ir strateginių studijų centro prezidentas Daniele Scalea atkreipė dėmesį į kompetencijų perkėlimą iš nacionalinio į viršnacionalinį lygmenį, įgyvendinant ideologinę utopiją, žinant, kad piliečiai gali geriau kontroliuoti valdančiuosius nacionaliniu lygmeniu.

Vengrijos Pagrindinių teisių centro tarptautinis direktorius Magoras Ernyei (Magor Ernyei) aiškino, kad atsisakius veto teisės, valstybės narės netektų galimybės spręsti jas liečiančius klausimus.

Kitoje diskusijoje Didžiosios Britanijos laikraščio „The Telegraph“ žurnalistė Sherelle Jacobs nurodė, kad Europos gynybos sąjunga reiškia perėjimą nuo laisvės civilizacijos prie saugumo civilizacijos pagrindinių vertybių, tokių kaip nacionalinis suverenitetas, sąskaita.

Džeimsas Carafano teigė, kad siūlomos reformos atims iš suverenių valstybių teisę gintis, tuo pačiu susilpnindamos transatlantinį saugumą.

Rumunijos parlamento ir Užsienio reikalų komiteto narys profesorius Ben-Oni Ardeleanas (Ben-Oni Ardelean) pabrėžė, kad Europos saugumo pagrindas yra bendradarbiavimas su JAV NATO ribose, o ne ES veiksmai.

Fabio Gali (Fabio Gallì) iš Italijos ekspertų grupės „Nazione Futura“ nurodė, kad Briuseliui pavaldžių Europos ginkluotųjų pajėgų sukūrimas prilygtų ES valstybių narių suvereniteto praradimui.

Kacperas Kita (Kacper Kita), atstovaujantis Lenkijos interneto portalą „Nowy Ład“ nurodė, kad politikai, kurie dabar ragina kurti Europos gynybos sąjungą, karo Ukrainoje išvakarėse ragino mažinti išlaidas gynybai.

ES klimato politikai skirtoje diskusijoje Elen Kryger Fantini (Ellen Kryger Fantini) iš „The European Conservative“ portalo atkreipė dėmesį, kad kraštutinės aplinkosaugininkų idėjos yra baime pagrįsta, klaidinanti religija, kuri neatsižvelgdama į faktus, verčia jaunus žmones manyti, kad „pasaulis baigiasi“.

Buvęs JAV Vidaus politikos tarybos direktorius ir artimas Donaldo Trumpo (Donald Trump) bendražygis Džo Groganas (Joe Grogan) aiškino, kodėl klimato tyrėjai nenori kalbėti apie faktus ir patikimus duomenis, o visus oponentus, užduodančius nepatogius klausimus, kaltina „neapykantos kalba“. Jis įrodė, kad Žaliasis kursas lems Europos nuskurdimą ir didelių korporacijų vykdomą paprastų piliečių privačios nuosavybės perėmimą. Po kelerių metų Europa gali tapti „Disneilendu turtingiems turistams“.

Prancūzijos fondo „Patriotai Europai“ direktorius Rafaelis Audouardas (Raphael Audouard) aiškino, kad ekonominiu požiūriu Žaliasis kursas yra klaida, nes jį įgyvendinant, atsiras poreikis didinti mokesčius ir valstybės skolą, o tai labai apribos Europos vystymąsi.

Ispanijos „Disenso“ fondo Tyrimų ir švietimo direktorius prof. Rikardo Ruizas de la Serna (Ricardo Ruiz de la Serna ) aptarė Žaliojo kurso poveikį žemės ūkiui: jis paspartins maisto produktų gamybos kainų augimą, privers daugelį verslininkų uždaryti verslus ir importuoti ES kokybės standartų neatitinkančius maisto produktus iš ES nepriklausančių šalių.

Konfederacijos partijai priklausantis Lenkijos parlamentinės komisijos energetikos, klimato ir valstybės turto klausimais pirmininko pavaduotojas Krzysztofas Mulava (Krzysztof Mulawa) priminė, kad ES buvo sukurta, siekiant palengvinti laisvą prekybą ir keliones, ko Europos Komisija šiandien neįgyvendina.

Diskusijoje, skirtoje „gender“ ideologijai JAV ir ES socialinėje politikoje, „Ordo Iuris“ valdybos narys advokatas Rafalas Dorosinskis (Rafal Dorosiński) nurodė „woke“ ideologiją, keliančią grėsmę piliečių teisėms ir laisvėms, agresyviai besikėsinančią į pagrindines Vakarų civilizacijos vertybes – protą, logiką ir šeimą, į jų vietą statančią subjektyvius individo jausmus.

„Phyllis Schlafly Eagles“ pirmininkas ir Respublikonų partijos nacionalinio suvažiavimo platformos komiteto narys Edas Martinas (Ed Martin) aptarė, kaip radikalai naudoja socialinę žiniasklaidą, filmus, serialus ir literatūrą jaunimo indoktrinavimui.

Budapešto „Mathias Corvinus Collegium“ Europos studijų centro vadovas Rodrigo Balesteris (Rodrigo Ballester), kuris 16 metų buvo ES pareigūnas, pabrėžė, kad vertybių gynėjai į kiekvieną ideologinį eurokratų pasiūlymą turi atsakyti analizėmis, ataskaitomis ir pakeitimų pasiūlymais.

Britanijos sociologas profesorius Frankas Furedi (Frank Furedi) atkreipė dėmesį, kad radikalų stumiamas vulgarus lytinis švietimas daro prielaidą, kad nėra jokios amžiaus ribos seksualumo klausimais ir kad vaikas turi sužinoti apie seksą, dar neišmokęs skaityti.

Marekas Novakas (Marek Novak) iš Slovakijos Ladislavo Hanuso instituto pabrėžė, kad „woke” ideologija smogia žodžio laisvei – kertiniam mūsų civilizacijos ir tapatybės akmeniui. Jos šalininkai – kaip ir XX a. totalitariniai režimai – nori kontroliuoti mokslą, siekdami jį panaudoti ideologiniams tikslams.

Jerzy Kwasniewski, Teisinės kultūros instituto „Ordo Iuris“ pirmininkas

Didelė islamistų demonstracija reikalauja Europos kalifato

Islamistų demonstracija Hamburge

Savaitgalį Hamburge susirinko daugiau kaip 2 000 radikalių islamistų, kurie skandavo „Allahu akbar“ ir ragino įkurti kalifatą bei įvesti šariato teisę. Grupė yra susijusi su uždrausta organizacija.

Šeštadienį Vokietijos mieste susirinko grupės „Interaktyvūs musulmonai“ nariai. Vokietijos saugumo ir žvalgybos tarnybų duomenimis, ši grupė yra susijusi su „Hizb ut-Tahrir“ – organizacija, uždrausta 2003 m. už žydų žudymo skatinimą.

Šiai 2020 m. įkurtai grupei vadovauja demonstracijoje kalbėjęs Joe Adade Boatengas, dar žinomas kaip Raheemas Boatengas. Neseniai jam buvo uždrausta dirbti mokytoju dėl jo ryšių su islamizmu.

Praėjusiais metais „Interaktyvūs musulmonai“ aktyviai veikė Vokietijoje ir organizavo daugybę demonstracijų, ypač prieš Izraelio karą su „Hamas“.

Hamburgo policijos viršininkas Frankas Šnabelis (Frank Schnabel) balandžio mėn. sakė, kad nemato teisinio pagrindo uždrausti šią organizaciją, o teisingumo ministras Markas Bušmanas (Marco Buschmann) jų raginimą sukurti kalifatą laiko „politiniu absurdu“, tačiau už tai nebaudžiama pagal įstatymus. Vis dėlto pasigirdo raginimų uždrausti šią grupę.

Grupė su teroro žyme

„Hizb ut-Tahrir“ yra tarptautinė panislamistiška fundamentalistinė politinė organizacija, siekianti atkurti islamo kalifatą ir įgyvendinti šariato teisę visame pasaulyje.

Ši grupė įkurta Rytų Jeruzalėje ir yra uždrausta Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje bei visose arabų šalyse, išskyrus Libaną, Jemeną ir Jungtinius Arabų Emyratus.

Didžiojoje Britanijoje grupė pažymėta teroro ženklu.

„Hizb ut-Tahrir“ yra antisemitinė organizacija, aktyviai propaguojanti ir skatinanti terorizmą, įskaitant siaubingų spalio 7 d. išpuolių gyrimą ir šlovinimą“, – sakė buvęs vidaus reikalų ministras Džeimsas Kleverlis (James Cleverly).

Aktyvi Švedijoje

„Hizb ut-Tahrir“ taip pat veikia Švedijoje, ir Samnytt apie šią grupę ne kartą rašė.

Praėjusių metų spalio mėn. ši grupė susirinko Stokholme, kad išreikštų paramą „Hamas“ vykdomoms Izraelio civilių žudynėms.

Sunkvežimių teroristui Rachmatui Akilovui patiko ši organizacija ir jis dalijosi jos informacija „Facebook“ tinkle.

Šaltinis samnytt.se