Konservatorių lyderiai rinkimus laimėjusiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) kėlė tokius nekorektiškus reikalavimus dėl bendros koalicijos sudarymo, kad buvo atstumti. Dabar jie laukia LVŽS derybų su socialdemokratais rezultatų ir tikisi, kad šioms dviem partijoms susiderėti nepavyks, o tada esą LVŽS vėl atsisuks į juos. Tai konservatoriai vadina taktišku elgesiu. O štai politologas prof. Algis Krupavičius čia nemato ne tik jokio taktiško elgesio, bet net ir savigarbos, į kurią spjaunama norint patekti tarp valdančiųjų.

Po užvakar vykusio konservatorių prezidiumo posėdžio partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis neslėpė, kad ši politinė jėga vis dar viliasi būti priimta į valdančiąją koaliciją. Anot jo, jei LVŽS derybos su socialdemokratais nepavyktų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) yra „konstruktyvi politinė jėga, kuri svarstytų galimybę grįžti prie konsultacijų“. Tą patį jis kartojo ir laidoje per LRT, tvirtindamas, kad TS-LKD yra taktiškai besielgianti partija, o sprendimas nesakyti kategoriško „ne“ darbui koalicijoje neva tai įrodo. Tačiau LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis nesuteikė per daug vilčių konservatoriams. Jis pareiškė: derybos su socialdemokratais dėl konservatorių nebus nutrauktos, nes tai būtų nepadoru, o TS-LKD galėtų prisijungti prie koalicijos po derybų ir tapti trečiąja koalicijos dalimi. Tačiau vis dėlto pridūrė, kad nemato prasmės didinti valdančiosios koalicijos, kuriai visiškai užtektų ir socialdemokratų bei LVŽS mandatų.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius A.Krupavičius įsitikinęs, kad patys konservatoriai, ypač jų lyderis G.Landsbergis, yra kalti, jog LVŽS nebepageidauja jų koalicijoje.

„G.Landsbergis po antrojo rinkimų rato elgėsi neadekvačiai. Kėlė daug klausimų, reikalavimų „valstiečiams“. Dar daugiau – viešojoje erdvėje abejojo LVŽS, kaip partijos, tapatybe, reikalavo VSD patikros, prikaišiojo tariamą prorusiškumą, bandė partijos lyderius pastatyti priešpriešiais – nekorektiškai kritikavo potencialų partnerį. Todėl LVŽS nusprendė derėtis su socialdemokratais. Akivaizdu, kad TS-LKD nuomonių yra skirtingų, dabar bandoma vytis nuvažiavusį traukinį ir tonas LVŽS atžvilgiu sušvelnintas, nes dalis konservatorių labai norėtų dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. Bet traukinys jau nuvažiavęs, nes LVŽS ir socialdemokratų derybos vyksta sklandžiai, šios partijos, priešingai nei elgėsi TS-LKD, ieško sutarimų, o ne skirtumų. Tačiau G.Landsbergis laikosi taisyklės, kad viltis miršta paskutinė, todėl suvaldęs toną bando įsiteikti LVŽS, nes tikisi, kad dabar vykstančios derybos gali žlugti“, – dėstė A.Krupavičius.

Profesorius stebisi G.Landsbergio pareiškimais, esą partija elgiasi taktiškai, laukdama nesėkmingos LVŽS ir socialdemokratų derybų pabaigos. Anot jo, taktiška būtų pripažinti pralaimėjus rinkimus ir leisti juos laimėjusiai LVŽS ramiai lipdyti koaliciją, o ne pilstyti žibalą į ugnį.

„Taktiškos, tolerantiškos partijos iš konservatorių niekada nebuvo. Priešingai, tiek Andriaus Kubiliaus laikais, tiek dabar jie vertinami kaip arogantiški, sunkiai su kuo nors susikalbantys ir net nekalbantys, išskyrus Liberalų sąjūdį. Dabar yra nauja tik tai, kad partijos viduje išryškėję nuomonių skirtumai matomi viešai. Anksčiau nuomonių skirtumai paviešinami būdavo labai retai“, – priminė politologas.

Profesoriaus teigimu, konservatoriai derybas su LVŽS sužlugdė netyčia.

„Paprasčiausiai jauni politikai, tokie kaip G.Landsbergis, nesugebėjo susitaikyti su nesėkmingais rinkimų rezultatais, susierzino ir tą susierzinimą parodė viešojoje erdvėje. Būtent patirties trūkumas labiausiai kišo koją. Tačiau po tokio agresyvaus puolimo dabartinė nuosaiki pozicija, siekiant vis dėlto patekti į koaliciją su partija, kuri pačių konservatorių buvo taip kritikuojama, atrodo labai nekaip. Konservatoriams svarbiau patekti į koaliciją nei apsaugoti savigarbą. Savigarbos jie iš viso neturi. Ne vieną kartą matėme, kad jie dėl valdžios yra pasirengę viskam, net gerokai prieštaraudami viešai deklaruotiems principams. Dabar situacija kartojasi“, – konstatavo A.Krupavičius.

Reziumuodamas politologas pareiškė netikintis, kad konservatoriai vis dėlto paklius į koaliciją. Anot jo, realiausia, kad dėl jos susiderės LVŽS ir socialdemokratai, o konservatoriai, kurie pamynė savigarbą dėl valdžios, „neperlips per save tiek, kad dirbtų kartu su socialdemokratais“.

Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt

Smurtas artimoje aplinkoje tapęs didžiule visuomenės problema, kurią spręsti sekasi sunkiai, nors iniciatyvų atkreipti dėmesiui netrūksta. Pareigūnai vyksta gesinti įsiplieskusių šeimos konfliktų, tačiau iškvietimai pas tuos pačius smurtaujančius asmenis beveik nesibaigia.

    
Smurtas perduodamas iš kartos į kartą. Eltos nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ projektų atrankos konkursą, kuriame dalyvauti ir projektus teikti gali labdaros ir paramos fondai, asociacijos ir panašiai. Vis dėlto, nepaisant iniciatyvų, realybė mums rodo, kad kelių savaičių akcijos, nors atkreips dėmesį, problemos neišspręs.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad paties smurtautojo paveikslą sunku apibūdinti – smurtas pasireiškia netvarkingose šeimose ir netvarkinguose namuose, kur yra daug apsileidimo, dvasinio ir materialinio skurdo. Dažniausiai smurtautojai yra girtaujantys, neturintys darbo, dažnai būna teisti ir smurtauja jau ne pirmą kartą. Pasak P.Radvilavičiaus, problemų būna dažniausiai visoje šeimoje, neretai girtauja ne vienas, o abu sutuoktiniai.

Smurtaujančių vyrų yra 95 proc. bendro smurtautojų skaičiaus, tačiau būna ir moterų, tiesa, smurtas prieš vyrą yra labai retas. „Neseniai policijos registruojamų įvykių registre mačiau motinos skundą dėl to, kad 14-metis paauglys grasina savo namuose, daužo daiktus. Labai retais atvejais skundžiamasi ir vaikais. Viena pagrindinių smurto šeimoje priežasčių – priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų, be abejo, alkoholio“, – aiškino P.Radvilavičius ir pridūrė, kad šių metų kovą buvo įsteigtas Nusikalstamų veikų registravimo skyrius, taigi nuo to laiko gauta 8230 iškvietimų (nuo metų pradžios iki šiandien 10 359 iškvietimai), tai yra pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, pradėti 759 ikiteisminiai tyrimai. Kitais atvejais pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtindavo.

Pasak pareigūnų, būna nemažai atvejų, kai manipuliuojama galimybe pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, kai sutuoktiniai nesutaria tarpusavyje, kai artėja prie skyrybų, turto dalybų, siekia kerštauti ir vėlgi vartoja alkoholį.

„Smurtaujantys dažnai būna augę nedarniose šeimose, išmokę agresyvaus elgesio iš savo tėvų. Tas perimtas stereotipas jiems atrodo norma, pareigūnai prisiminė neseną atvejį, kai kaimynų buvo iškviesta policija dėl to, kad namuose mušimu auklėjamas vaikas, tėvams, pasak jų, toks elgesys atrodo norma. Jie patys užaugo tokiomis sąlygomis ir patys taip elgiasi, – sakė
P.Radvilavičius. – Nuo šių metų kovo 14 dienos (kai buvo įsteigtas Nusikalstamų veikų registravimo skyrius) trimis atvejais smurtas artimoje aplinkoje turėjo sunkių pasekmių – 1 atveju buvo nužudytas sutuoktinis, dar 2 atvejais buvo sunkus kūno sužalojimas.“

Vilniaus mieste labai dažnai į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje vykstama į Naujininkus, antroje vietoje Naujamiestis, toliau Naujoji Vilnia. Deja, bėgant metams smurto artimoje aplinkoje mastai nemažėja. Patirtis rodo, kad nuolat smurtaujantys žmonės į gera nesikeičia, o jei taip nutinka, tai prilygsta kone stebuklui.

Pagalbos įrenginiai

Policijos departamento duomenimis, vien 2015 metais gauta 38 510 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti 10 703 ikiteisminiai tyrimai. Daugiausia iškvietimų registruota Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose.

Šiuo metu yra gaminami skubios pagalbos įrenginiai. Tokius įrenginius (jų policija turės daugiau kaip 1000) iki metų pabaigos planuojama išdalyti smurtinių nusikaltimų aukoms, kad jos galėtų operatyviai išsikviesti pagalbą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), pirmadienį pradėjusi derybas dėl valdančiosios koalicijos su socialdemokratais, artimiausiu metu suderins programines nuostatas ir tą ketina padaryti per savaitę. Konsultacijos su konservatoriais derybomis taip ir nevirto. Anot LVŽS derybininko Povilo Urbšio, tai nulėmė nekorektiška konservatorių laikysena.

Konsultacijos dėl galimos koalicijos su konservatoriais baigėsi vos prasidėjusios. Kodėl? – „Vakaro žinios“ teiravosi parlamentaro Povilo URBŠIO.

– Konsultacijos vyko dėl galimybės sudaryti plačią koaliciją. Mes norėjome išsiaiškinti, ar konservatoriai sutinka su tokiu formatu, nes, priešingai nei jie, mes į koaliciją nenorime nieko per prievartą tempti. Išsiaiškinome, kad jie nėra pasirengę plačiai koalicijai, nes konservatorių priešiškumas socialdemokratų atžvilgiu yra išlikęs ir išliks. Tada pasirinkome formatą, kad dėl valdančiosios koalicijos deramės atskirai su konservatoriais ir atskirai su socialdemokratais, kad būtų rastas geriausias variantas Lietuvai. Konservatoriai pareiškė: jei tuo pačiu metu deratės su socialdemokratais, tuo pačiu metu jokios derybos su mumis negali vykti. Todėl šią savaitę derėsimės tik su socialdemokratais.

– Konservatoriai buvo iškėlę kokių nors reikalavimų, kurie „valstiečiams“ buvo nepriimtini?

– Pirmiausiai jie pareiškė nematantys galimybės būti vienoje koalicijoje su socialdemokratais. Ir primygtinai siūlė į ją įtraukti Liberalų sąjūdį – kad jie turi būti privalomi partneriai. Paskui išaiškėjo, kad patys liberalai nenori į koaliciją. Trečias dalykas – konservatoriai iškėlė reikalavimą, kad tie politikai, kurie norės pasirašyti koalicijos sutartį, gautų Valstybės saugumo departamento „indulgenciją“. Kai kurie konservatoriai negali susitaikyti su pralaimėjimu Seimo rinkimuose, todėl iš anksto ėmė kelti neįvykdomas sąlygas – tiek dėl liberalų įtraukimo, tiek dėl VSD „indulgencijų“. Dar vienas dalykas – jau prasidėjus konsultacijoms konservatoriai pareiškė, esą LVŽS siunčia deryboms mane, kad iš anksto būtų aišku, jog su konservatoriais nebus susitarta… Tai buvo desperatiškas noras pateisinti savo elgesį, kodėl jie nenori derėtis, jei nesutinkama su jų neįvykdomomis sąlygomis. Dar daugiau – prieš antrą rinkimų į Seimą turą konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio iniciatyva vyko jo ir mano susitikimas akis į akį. Jis man pasakė, kad mano buvimas LVŽS sąraše jiems duoda garantijas dėl mūsų „dešinumo“. O kažkodėl pasikeitus rinkimų rezultatams, kai per antrąjį turą iškovojome labai daug mandatų, mes tapome „neaiškiais“, o aš iš dešiniojo tapau vos ne prorusiškas.

– Dėl VSD „indulgencijų“ – LVŽS vadovai buvo pareiškę, kad jie nieko prieš, jei bus patikrinti.

– Mes esame už tai, kad nekiltų jokių abejonių dėl mūsų skaidrumo. Net esame priėmę sprendimą, kad visi 56, kurie yra išrinkti į Seimą, kreiptųsi į VSD – kad gautų leidimą dirbti su slaptais dokumentais ir panaikintų bet kokias abejones. Tačiau išankstinis konservatorių reikalavimas dėl VSD patikros leidžia suprasti, kad jie patys bando inicijuoti tokią situaciją ir patys „iškepti“ pažymą pirmiausia apie Ramūną Karbauskį. Nes žiniasklaidoje jau minima Ukrainos slaptosios tarnybos pažyma. Labai panašu, kad pažymų karas inicijuojamas kai kurių konservatorių, kurie tokiu būdu siekia įtraukti ne tik Lietuvos slaptąsias tarnybas, bet ir pačią prezidentę.

– Ar taip siekiama mesti šešėlį tik ant R.Karbauskio, ar apskritai perimti iniciatyvą sudarant koaliciją, nes gali atsirasti slaptosios pažymos, kad ir, pavyzdžiui, jūs ar kiti derybininkai yra kažkokie neskaidrūs?

– Bet kokia kaina siekiama revanšo, norima paniekinti žmonių pasirinkimą, pasėti tam tikrą nestabilumą valstybėje ir per R.Karbauskį mesti šešėlį ant visos LVŽS. Konservatoriai akcentuoja, kad aplink Lietuvą yra itin sudėtinga tarptautinė situacija, tačiau kai kurie dėl savo siaurų partinių interesų ignoruoja tą išorinę grėsmę. Ir tai, kas šiuo metu vyksta, naudinga ne kam kitam, kaip Rusijai, kuri ir siekia diskredituoti demokratiją Pabaltijo valstybėse bei sukelti politinę krizę, nepasitikėjimą valdžia. Įsivaizduokite, jei koks nors žmogus, atvirai siejamas su Kremliumi, atsirastų su užsienio specialiosios tarnybos pažyma, visi sakytų, kad tai inicijuojama Rusijos, kad tai provokacija. Tačiau kai tokia pažyma sušmėžuoja konservatorių rankose, iš karto tarsi įgauna visai kitą atspalvį, nors iš tikrųjų provokacijos ir inicijuojamos tariamų patriotų pagalba, o ne žmonių, kurie laikomi vos ne Lietuvos priešais.

– Jei koaliciją sudarytų tik jūsų partija ir socialdemokratai, ji teturėtų 73 mandatus ir būtų labai trapi. Gal bus siekiama, kad prisijungtų ir, pavyzdžiui, „tvarkiečiai“, darbiečiai“ ar kitos jėgos, turinčios nedaug mandatų?

– Koaliciją sudarytų 73 Seimo nariai, o atskirais svarbiais klausimais būtų atskirai deramasi su kitomis frakcijomis. Pavyzdžiui, jei spręstume klausimą dėl Konstitucinės pataisos, apibrėžiančios šeimos sąvoką, mes palaikytume tik nuostatą, kad šeima atsiranda tik sudarius santuoką. Tačiau labai realu, kad dalis socialdemokratų nepalaikytų mūsų, bet abejoju, kad to nepalaikytų dalis konservatorių ar lenkų. Lygiai taip pat, jei svarstytume klausimus dėl socialinės atskirties mažinimo, su kitomis frakcijomis tartumės, kad balsuojant už tai jos pritartų koalicijos nuostatai. Bet kokiu atveju kiekvienu svarbiu klausimu vyktų derybos ir su koalicijai nepriklausančiomis frakcijomis. Mes turime panaikinti ydingą principą, kai pataisoms nepritariama atsižvelgiant ne į tai, kas siūloma, o į tai, kas siūlo. Mūsų politinėje kultūroje, deja, dabar galioja priešinga nuostata – kad ir koks naudingas projektas siūlomas, koalicijai nepriklausančios frakcijos jam nepritaria. Mes bandysime šį požiūrį pakeisti, nes rinkėjai iš mūsų reikalauja kitokio požiūrio.

– Socialdemokratai jau pateikė kokių nors savų reikalavimų?

– Nė vieno. Be to, noriu akcentuoti, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje koalicija sudarinėjama ne nuo rankų sukirtimo dėl postų, o derinant vertybines nuostatas. Tik kai bus suderinti šie esminiai dalykai, bus pereita prie kalbų, kam koks postas ir kiek jų turėtų priklausyti.

– Savo ruožtu kokių savo programinių nuostatų niekaip neatsisakys LVŽS, net jei tai ir trukdytų suburti koaliciją?

– Jokiu būtų neatsisakysime savo nuostatų, kurios susijusios su valstybės, Tautos tapatybe, tradicijų saugojimu. Jei kalbame apie valstybinę kalbą, mes tikrai nesutiksime, kad reikia įsileisti nelietuviškus ženklus į lietuvišką abėcėlę, taip sumenkinant valstybinės kalbos statusą. Tikrai nepakeisime savo požiūrio į tradicinės šeimos sampratą, nekeisime nuostatos dėl partnerystės ir tikrai neleisime įteisinti partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų, nes tai pakirstų šeimos instituciją. Sieksime, kad būtų peržiūrėtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir būtų užtikrinta pagarba žmogaus gyvybei, kartu ir padedant šeimoms, kurios turi nevaisingumo problemų. Tačiau kad embrionas, prisidengiant ta problema, netaptų preke ir laboratorine žaliava.

„Pasirinktas variantas, kad dirbame LVŽS programos „Darni Lietuva“ pagrindu. Tam skirta savaitė laiko, iki pirmadienio mes turėsime tą darbą baigti. Tikiuosi, kad tai sėkmingai padarysime. Tada jau pradėsime šnekėtis toliau“, – pirmadienį po susitikimo su socialdemokratais žurnalistams sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pasak „valstiečių“, lengviausiai sutarta dėl pagrindinių prioritetų, kuriuos mato abi partijos. Tai – demografinis iššūkis, emigracija, gimstamumas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius žadėjo džentelmenišką jo partijos laikyseną.

„Mes sutarėme, kad kaip pagrindas bus nagrinėjama „valstiečių“ programa „Darni Lietuva“. Mūsų specialistai peržiūrės jų visas programines nuostatas, taip pat mes siūlysime kai kurias savo programines nuostatas. Dėl tų nuostatų, kurios išsiskirs, mes sutarėme, kad elgsimės labai džentelmeniškai“, – užtikrino A.Butkevičius.

Pasak R.Karbauskio, dėl kai kurių vertybinių klausimų gali būti balsuojama ir pagal savo nuožiūrą.

„Tais klausimais, kurie yra vertybiniai, kur mes nemanome, kad reikia keisti savo požiūrį, sakykime, partnerystės klausimu, bus balsuojama Seime pagal savo nuožiūrą. Mes nemanome, kad reikėtų ieškoti kompromisų tuose dalykuose, kur jie tiesiog neįmanomi“, – sakė R.Karbauskis.

www.respublika.lt

Vatikano radijas

Kasmet Europos Parlamento įteikiama Sacharovo premija už minties laisvę yra aukščiausias, didžiausią prestižą turintis Europos Sąjungos apdovanojimas žmogaus teisių srityje.

Įteikdamas Andrejaus Sacharovo, garsaus rusų mokslininko ir disidento, vardo premiją Europos Parlamentas pabrėžia du dalykus: visų pirma, Europos Sąjungos įsipareigojimą žmogaus teisėms, antra vertus, atkreipia pasaulio dėmesį ir drąsina tuos, kurie tampa žmogaus teisių šaukliais kartais labai sunkiomis ir pavojingomis aplinkybėmis.

Šiemetinė Sacharovo premija dar kartą akis kreipia į Artimuosius Rytus, į karo deginamas Irako ir Sirijos žemes. Ji skirta dviem jaunoms moterims jazidėms 23 ir 18 metų amžiaus Nadiai Murad ir Lamiyai Aji Bashar.

Šios moterys, rašoma premijos motyvacijoje, „išgyveno „Islamo valstybės“ seksualinę vergovę ir tapo atstovėmis moterų, kurios patiria „Islamo valstybės“ seksualinio smurto kampaniją. Jos yra viešos advokatės jazidų bendruomenės Irake – religinės mažumos, atsidūrusios islamistų genocidinės kampanijos centre“.

Tame pačiame pranešime primenamos 2016 metų Sacharovo premijos laureačių gyvenimo aplinkybės: 2014 metų rugpjūčio 15-ąją islamistai išžudė visus vyrus ir jaunuolius jų kaimelyje, Kocho. Buvo išžudyta ir apie aštuonios dešimtys senyvo amžiaus moterų, teroristų akyse nebeturėjusių vertės. Likusios moterys ir vaikai buvo pavergti. Visos jaunos moterys, tarp jų – ir Nadia Murad bei Lamiya Aji Bashar, buvo keletą kartų parduotos seksualiniam išnaudojimui tų, kurie ir išžudė jų brolius bei tėvus. Murad skerdynių dieną neteko šešių brolių ir motinos. Aji Bashar į seksualinę nelaisvę pateko su kitomis šešiomis seserimis. Jos taip pat buvo priverstos gaminti savižudžių liemenes.

2014 metų lapkritį Nadia Murad ištrūko iš islamistų teritorijos, pasiekė pabėgėlių stovyklą šiaurės Irake, galiausiai Vokietiją. 2015 metų gruodžio 18 dieną ji buvo pakviesta liudyti JTO Saugumo taryboje. Ji papasakojo, kad atitekusi vienam teroristui ir atsisakiusi atsiversti į islamą, ji buvo jo išprievartauta, keikiama, verčiama nepadoriai rengtis ir skolinama bendražygiams. Neiškęsdama prievartavimų ir kankinimų ryžosi bėgti, bet buvo pagauta. „Tą naktį jis mane sumušė, išrengė ir paliko kambaryje su šešiais kovotojais. Jie tol tęsė nusikaltimą prieš mano kūną, kol netekau sąmonės. Praėjus trim mėnesiams po mano pagrobimo pagaliau sugebėjau pabėgti. Dabar gyvenu Vokietijoje. Ačiū Vokietijai, kuri sutiko mane gydyti“, – pasakojo jauna mergina.

Savo pasakojime ji pabrėžė, kad jos asmeninė drama buvo tik maža dalis tikslinės kampanijos: buvo išžudyta tūkstančiai vyrų jazidų, o Mosule ji matė tūkstančius jazidžių, kaip ir ji pavergtų. „Islamo valstybės“ tikslas buvo vienas – sunaikinti jazidų tapatybę jėga, prievartavimu, vaikų rekrūtavimu, šventų vietų sunaikinimu. Prievartavimais siekta sunaikinti jazides moteris ir merginas, kad jos niekada nebegrįžtų į normalų gyvenimą. Nadia Murad kreipėsi į valstybių atstovus prašydama sustabdyti tokį terorą ir vildamasi, kad „žmogiškumas dar nėra miręs“.

Panašų likimą patyrusi Aji Bashar pabėgo keliais mėnesiais vėliau už Murad po to, kai išgyvenę šeimos nariai sumokėjo pinigus prekeiviams už slaptą jos pergabenimą. Jau beveik ištrūkus iš islamistų teroristų kontroliuojamos teritorijos automobilis užvažiavo ant minos – žuvo jos dvi jaunos bendrakeleivės jazidės, o ji pati buvo smarkiai sužalota: Aji Bashar neteko vienos akies, jos veidas yra stipriai ir regimai nudegintas. Bet kaip ji pakomentavo vėliau, „tai buvo verta, nes gyvenimas „Islamo valstybėje“ buvo baisesnis už mirtį“. Ją taip pat priglaudė Vokietija. Pagijusi ji taipogi pradėjo liudyti apie jazidų ir kitų islamistų aukų dalią bei padėti joms reabilituotis.

Nors „Islamo valstybės“ neapykanta jazidų mažumai išskirtinė, daugybė krikščionių šeimų, patekusių į jų rankas, taip pat pakartojo Sacharovo premijos laureačių likimą: atsiversti atsisakę, pabėgti nespėję vyrai buvo nužudyti, o moterys parduotos.

Galima pridurti, kad kiti Sacharovo premijos finalistai buvo turkas žurnalistas Can Dundarn ir Krymo totorių lyderis Mustafa Dzhemilev. Pirmasis buvo areštuotas ir nuteistas už reportažą apie tai, kaip turkų slaptosios tarnybos gabena ginklus sukilėliams į Siriją. Jis išgyveno pasikėsinimą į gyvybę ir šiuo metu gyvena tremtyje. Antrasis daug metų vykdė disidentinę veiklą Sovietų Sąjungoje gindamas savo bendruomenės teises, Rusijai aneksavus Krymą, jis ir vėl atsidūrė tokioje pat situacijoje.