2025-05-16, Penktadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 1681

Gera naujiena Lietuvos kultūros paveldui

Redakcija
-
0

Pagrindinėms žmogaus teisėms yra priskiriamos ir teisės į aplinką ir kultūrą (didžioji dalis yra kultūros paveldas). Tuo tiklsu ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas parengė naują mokslinį leidinį – skaitmeninę knygą „Kultūros paveldas šiuolaikiniame pasaulyje“ www.icomoschartijos.lt

Knyga skirta padėti visuomenei geriau puoselėti Lietuvos kultūros paveldą. Ja siekiama supažindinti su šiuolaikinės tarptautinės paveldo saugos principais, padaryti juos lengvai prieinamus kiekvienam Lietuvos gyventojui, bendruomenei, valdžios institucijoms.

Naujausia tarptautinė patirtis  itin aktuali Lietuvos kultūros paveldui išsaugoti, deja, iki šiol neturime išsamių verstinių veikalų ir naujausių šaltinių.

Šis ICOMOS doktrinos šaltinių visumos vertimas į lietuvių kalba naudingas įvairioms visuomenės grupėms; mokslininkams ir vietos bendruomenėms, savo krašto paveldu besidominčiam jaunimui, politikams ir valstybės tarnautojams, kaimo mokytojams.

Knygoje pateikiami tarptautiniai kultūros paveldo apsaugos principai, nurodyti ICOMOS dokumentuose 1965–2014 metais, joje – ICOMOS doktrinos šaltinių vertimas į lietuvių kalbą ir moksliniai komentarai“ .

Knyga parengta įgyvendinant ICOMOS LNK 2016 m. projektą, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Knygos sudarytoja Jūratė Markevičienė, leidėjas ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas.

Skaitytojai Knygos nuorodą visada suras tituliniame „Pozicijos” portalo puslapyje.

nuotr. iš www.kpd.lt

SRTF remiama programa

SRTRF

R.Paksas: Europos Parlamentas pagaliau šiek tiek atsikvošėjo

Redakcija
-
2

Europos Parlamentas pirmoje šių metų sesijoje priėmė labai svarbų dokumentą: Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Joje numatoma, kad ES privalo skubiai ir akivaizdžiai reaguoti į stiprėjantį daugelio žmonių pasipiktinimą ir nerimą dėl neaiškių gyvenimo perspektyvų, nedarbo, didėjančios nelygybės ir galimybių trūkumo, ypač jauniems žmonėms.

Tačiau svarbiausias šios rezoliucijos punktas – kad ES šalys turėtų nustatyti bendrą minimalių pajamų vienam asmeniui kriterijų. Šį dalyką Europos Parlamento narys prezidentas Rolandas Paksas ėmė siūlyti dar 2013 metais.

– Praėjo kone ketveri ilgi metai, kol jūsų gerą pasiūlymą išgirdo Europos Parlamentas. Ar ne per ilgas laiko tarpas? Gal yra kokių nors priemonių paspartinti tų pasiūlymų nagrinėjimą?

– Nežinau, gal galima badauti. Bet nesu tikras, kad tai padės. Tiesiog toks yra biurokratinis mechanizmas Europoje. Kol suinteresuoti asmenys perskaito ir įvertina gerus, visuomenei naudingus pasiūlymus, gali praeiti daug laiko. Kai vertinami visuomenei nenaudingi pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl homoseksualistų teisių ar panašių dalykų, man atrodo, sprendimai pasiūlomi gerokai greičiau. Bet gal čia mano subjektyvi nuomonė.

– Kad ir kaip ten būtų, rezoliucija, kurioje įtvirtinta minimalių pajamų Europos Sąjungoje nuostata, kurią siūlėte daugelį metų, priimta. Ar džiaugiatės?

– Anaiptol. Jaučiu rūpestį, kad visos bendrijos šalys, o pirmiausiai Lietuva, stengtųsi įgyvendinti tos rezoliucijos nuostatas.

– Atsiprašau, bet pas mus ne tik rezoliucijos, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai neįgyvendinami...

– Būtent tai man ir kelia didžiausią nerimą. Nerimą dėl to, kad bus siekiama kuo ilgiau vilkinti šios rezoliucijos nuostatų įgyvendinimą. Juolab kad ji yra šiek tiek aptaki, labiau rekomenduojanti, negu įpareigojanti. Jos įgyvendinimas priklauso nuo kiekvienos bendrijos valstybės narės vadovų ir vyriausybės. Lietuvos atveju – nuo prezidentės, Vyriausybės ir Seimo: kiek ir kokia apimtimi šios institucijos parengs atitinkamus teisės aktus, kad būtų įgyvendinta garantija dėl minimalių pajamų vienam asmeniui.

– Negi Europos Parlamento narys negali Seime siūlyti vieno ar kito naujo įstatymo arba jo pakeitimo?

– Deja, bet Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai to nenumato. Tai absoliutus nesusipratimas ir aš sieksiu, kad kuo greičiau tai būtų pakeista. Taip, europarlamentaras Lietuvoje, skirtingai nuo Seimo nario, neturi teisės siūlyti naujų įstatymų, jų papildymų ar senų pakeitimų.

– Europos Komisija, į kurią gal prieš dvejus metus kreipėtės su savo pasiūlymu dėl minimalių pajamų užtikrinimo kiekvienam, numojo ranka ir formaliai atsakė, kad jūsų pasiūlymas yra vertas dėmesio ir svarstytinas. Kaip manote, kas pasikeitė, kad Europos Parlamentas šiam pasiūlymui vis dėlto pritarė?

– Europos Komisija ir Europos Parlamentas yra du skirtingi ES valdžios institutai. Europos Komisijos komisarai yra piliečių nerinkti asmenys, bet paskirti į šias pareigas, jie galbūt sau leidžia šiek tiek daugiau negu parlamentarai, kurie yra išrinkti piliečių ir jaučiasi jiems atsakingi.

Kita vertus, nereikia atmesti ir socialinių dalykų. Europos Sąjungos valdantieji jau suprato, kad esant tokiai situacijai būtina skubiai ir akivaizdžiai reaguoti į stiprėjantį daugelio žmonių pasipiktinimą ir nerimą dėl neaiškių gyvenimo perspektyvų, nedarbo, didėjančios nelygybės ir galimybių trūkumo, ypač jauniems žmonėms. Nes tai gali sukelti neramumus, kurių niekas nenori.

Akivaizdu ir nediskutuotina, kad per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo darbo užmokesčio dalis, palyginti su bendromis Europos pajamomis. Visi supranta, kad deramą pragyvenimo lygį atitinkantys atlyginimai yra svarbūs kaip priemonė siekiant užkirsti kelią dirbančiųjų skurdui, jų socialinei atskirčiai. Būtina valstybėse narėse įvertinti, kaip minimalių pajamų sistemos Europos Sąjungoje padeda namų ūkiams patenkinti savo poreikius.

Rezoliucijoje ir numatoma, kad tuo remiantis būtina įvertinti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis visose valstybėse narėse būtų galima užtikrinti tinkamas minimalias pajamas, bei apsvarstyti tolesnius socialinės konvergencijos visoje Europos Sąjungoje rėmimo veiksmus, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus, nacionalinę praktiką bei tradicijas.

Noriu atkreipti dėmesį, kad šioje rezoliucijoje valstybės narės ne tik raginamos užtikrinti teisę į tinkamą būstą visiems suteikiant galimybę apsirūpinti tinkamo dydžio kokybišku ir įperkamu būstu, bet pirmiausiai siūloma imtis veiksmingų priemonių siekiant padėti mažas pajamas gaunantiems jauniems žmonėms sukurti savo namų ūkius.

– Ar ne apmaudu, kad nuostatos, apie kurių įgyvendinimą jūs kalbate jau nuo 2013-ųjų ar dar ankstesnių metų, tik dabar atsidūrė Europos Sąjungos, bet ne Lietuvos dokumente? Šimto namų programa jaunoms šeimoms valstybės šimtmečio proga. Dviejų šimtų eurų minimalių pajamų dydis Lietuvos piliečiams – juk tai jūsų pasiūlymai…

– Žinoma, apmaudu, kad tiek ilgai einame link paprastų ir elementarių sprendimų. Bet, prisimenant Bibliją, gal mes turime dar mažiausiai ketvirtį amžiaus klaidžioti po dykumą, kad suprastume, kad pažadėtoji žemė ir yra ta Lietuva, kurioje gyveno mūsų protėvių kartos, gyvename mes ir gyvens mūsų vaikai.

Gal kol kas po dykumą klaidžioja ir tie, kurie Seime, ir tie, kurie juos rinko.

Respublika

Kęstutis Girnius. Nenoras žvelgti tikrovei į akis

Redakcija
-
0

Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Kęstučio Girniaus svarstymus apie besikeičiantį Vakarų Europos peizažą.

„Šių didžiųjų išbandymų metu prie valstybių vairo stovi ne iškilūs vadovai, gebantys įkvėpti ir drąsinti savo šalies piliečius, bet vidutiniokai, nemokantys nei kovoti su dienos iššūkiais, nei laimėti gyventojų pasitikėjimo. Susidaro įspūdis, kad politiniai ir kiti elitai nenori ar negeba atviromis akimis vertinti pokyčių, piliečių persiorientavimo. Užuot pripažinę, kad piliečiai reiškia savo norus ir kad šie norai turi pagrindo, jie linkę manyti, kad piliečiai yra pasimetę, netenka savo dorovinio kompaso, pasiduoda neapykantai ir išankstinėms nuostatoms arba, kad juos paveikia ir apgauna piktai nusiteikusios išorės jėgos – labiausiai Rusija, kuri nori sugriauti Europos vienybę ir pakirsti pasitikėjimą demokratija. Rinkėjai esą dezorientuoti, bet po kiek laiko supras, kad jų maištas buvo nesusipratimas. Tradiciniam elitui sunkiai į galvą telpa mintis, kad daugelis piliečių mano, kad dabartinė tvarka yra kenksminga jų interesams ir gyvenimo būdui, tad ieško alternatyvių jėgų, kurios veiksmingiau gintų jų gerovę.“

Visą straipsnį skaitykite portale DELFI.lt

nuotr.iš www.tiesos.lt

Irena Vasinauskaitė. Ar politikai bijo viešumos?

Redakcija
-
1

Pastaruoju metu tapo labai madinga skaičiuoti, kiek uždirba mūsų išrinktieji, kokiomis mašinomis važinėja ar kokius kailinius vilki. Laimingiausiems pavyksta ir su žvake lovos kojūgaly pastovėti.

Dvigubi standartai?

Aš šį kartą tokių gelmių nesieksiu, tiesiog nutariau patikrinti, kiek tiesos pasako ar nutyli politikai savo rinkėjams, kai juos ištinka viešuma? Kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos naujoji Seimo narė Greta Kildišienė, jau pažadėjusi atsistatydinti, yra ne vieniša, buvo galima tik nujausti, tačiau šiomis dienomis paaiškėjo, kad jai į kompaniją peršasi net Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pasirodo, ekspremjeras automobilį „Audi Q 7“ taip pat nuomojasi iš privataus verslo – iš Marijampolėje įsikūrusios energetikos ir nekilnojamojo turto bendrovės „Alavera“. Kaip tą bendrovę A.Butkevičius susirado, kas, kam, ką ir už ką pasiūlė, kol kas neatskleidžiama, bet viena jau aišku: šios įmonės dokumentuose nenurodoma, kad ji turi teisę verstis dar ir automobilių nuoma…

Ilgamečio politikos vilko jaunatvišku nepatyrimu neapkaltinsi. Kiekvienam aišku – ekspremjeras ne Seimo naujokėlis, be to, ir energetikos sektorius jam ne svetimas. Manote, šiems faktams paaiškėjus, A.Butkevičius neš Z. Vaigauskui Seimo nario mandatą grąžinti?

Ką jūs! Ką jūs? Ką jūs…

Socialdemokratai – lyg niekur nieko – išplatino pareiškimą, smerkiantį savo koalicijos partnerių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narės G.Kildišienės elgesį: „Skaidrumas neturėtų būti deklaruojamas tiktai programoje. Juolab kad viešojoje erdvėje manipuliuojama tokiomis sąvokomis kaip korupcijos požymiai, poveikis Seimo nariams, Seimo nario papirkimas ir panašiai.“

Argi šie Lietuvos socialdemokratų partijos pareiškimo žodžiai, paaiškėjus „audinės“ nuomos faktams, netaikytini ir jų lyderiui A.Butkevičiui?

Ir ne tik jam vienam. Automobilių nuomos bei deklaracijų skandalui įsibėgėjus, – pamenat, kaip lapė vaikiškoje pasakoje uodega savo pėdsakus sniege maskavo? – transporto priemonių nuomos, lizingines bei kitokias sutartis puolė „traukyti“ bei deklaracijas taisyti ir garsiausiai valstiečių lyderį bei jo buvusią pavaduotoją kritikavę opozicijos atstovai. Parėkavus sąžinė prabudo ir konservatoriui Andriui Kubiliui, ir jo bendrapartiečiui Dainiui Kreiviui…

„Dar ne viskas, dar ne galas, dar ne pabaiga“, – smagiai traukia užstalėse tautiečiai, kol svaigalų vis dar galima kiekviename kaime nusipirkti. Ant Seimo naujoko, juolab moters – ir šapas matyti, o senbuviai staiga patapo tokiais skaidrumo įsikūnijimais, tarsi ne jie daugiau nei 20 metų parlamento įvaizdį darkė.

Taigi, nieko asmeniško. G.Kildišienės ir A.Butkevičiaus nepažįstu. Abu mačiau tik per televizorių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai nepriklausau, o jų koalicijos partneriams socialdemokratams niekada jokių sentimentų neturėjau. Tiesa, A.Kubilius – buvęs bendrapartietis, tačiau prieš dešimtmetį jis dar atrodė protingas ir daug žadantis… Tačiau mums, rinkėjams, aišku ir kitka: jeigu jau Seimo naujokams taikomi tokie griežti skaidrumo standartai, tai senbuvius derėtų „skalpuoti“ dvigubai. Nors, manau, tai tik laiko klausimas: ir vieni, ir kiti pasidarė sau „politinį charakirį“. Tačiau politikus, po kilusio skandalo suskubusius ar dar suskubsiančius taisyti dokumentus, rinkėjams verta įsiminti ir artimiausiuose rinkimuose pasiųsti juos padirbėti pameistriais „Greta Gretos“ ateljė.

Kaip danguje, taip ir ant žemės

Provincijos socialdemokratai nuo sostinės neatsilieka. Praėjusios savaitės vietinės „spaudos žvaigždė“, dabartinis Raseinių socdemų vedlys Antanas Kilčauskas teigė, esą jie visi „paprasti žmonės“.

Taigi, dėmesio, siūlau mažytį eksperimentą – ramiai, be didesnių aistrų paskaičiuokime politikų, kaip jie sakosi, „paprastų“ žmonių, pinigus: visa tai jau seniai jokia paslaptis tiems, kas dirba kompiuteriais.

Taigi pradėdami šią kadenciją Raseinių taryboje, „paprasti žmonės“ deklaravo tokius turtus:

ONA BABONIENĖ. Buvusi Seimo narė. Jos nekilnojamasis turtas buvo vertinamas 174 703 litais, juodai dienai turėjo susitaupiusi apie 8 000 litų. Metinės deklaruotos pajamos – 29 404,07 lito, mokesčių sumokėta – 4 159 litai. Politikę tąkart slėgė beveik 60 000 litų paskola.

LINAS BIELSKIS. Nurodė turįs nekilnojamojo turto už 89 700 litų, per 21 373 litus buvo atsidėjęs, uždirbo per metus apie 30 258 litus, sumokėjo mokesčių 4 313 litų.

KAZYS GEDIMINAS GALUBAUSKAS valdo nekilnojamojo turto už 256 999 litus, susitaupė 169 854 litus, vertybinių popierių ir kt. įsigijo už 1 500 litų, uždirbo apie 62 337,39 lito, sumokėjo mokesčių apie 9 351 litą.

DIANA KAUPAITIENĖ nekilnojamojo turto turėjo už 12 000 litų, sutaupė 21 050 litų, metinės pajamos – 46 713,13 lito, mokesčių sumokėta 6 713 litų. Nemanykite, kad ši tarybos narė žeminėje gyvena, todėl, kad nuraminčiau jos gerbėjus, neslėpsiu, kad Gražvydas Kaupaitis deklaruoja nekilnojamojo turto už 152 000 litų.

Dabartinio Raseinių socialdemokratų lyderio ANTANO KILČAUSKO nekilnojamasis turtas vertinamas 141 454, santaupos – 233 471, metinės pajamos – 90 439 litais, sumokėta mokesčių 13 566 litai.

MATAS SKAMARAKAS nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturėjo, per metus uždirbo 18 850,55 lito, sumokėjo mokesčių 1 694 litus, tačiau labai taupiai gyvendamas, sukaupė 29 000 litų piniginių lėšų.

JONAS VAZGYS nekilnojamojo turto turėjo už 107 017 litų, santaupų – 5000 litų, metinės pajamos – 25442,27 lito, sumokėta mokesčių 2146 litai.

(Turto ir pajamų deklaracijos pildytos prieš 2014 metų savivaldos rinkimus už 2013-uosius, todėl sumos nurodomos litais).

Gyvenimas gerėja?

Pažvelgus į dar „paprastesnių žmonių“, kandidatavusių Seimo rinkimuose, A.Kilčausko bendrapartiečių socdemų turto ir pajamų deklaracijas, galima patikėti Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, kad mūsų šalies žmonių gyvenimas gerėja ne dienom, o valandom. Ir pasidaro nebeaišku, ko tie lietuviai taip masiškai iš Tėvynės bėga. Po pusantro šimto mūsų tautiečių kasdien išvyksta svetur laimės ieškoti.

Ekseimūnas EDMUNDAS JONYLA deklaruoja nekilnojamojo turto turįs už 94 232 eurus, o pinigų juodai dienai atsidėjęs – 42 641 eurą. Galima, ko gero, kiek pasitaupyti, kai metinės pajamos – 122 169,2 euro, o mokesčių sumokėta 5 259 eurai. Visai nedaug nuo E.Jonylos privalomu registruoti turtu atsilieka žmona – ji turto valdo už 74 780 eurų, o susitaupiusi turi 6 000 eurų.

Po pralaimėtų Seimo rinkimų E.Jonyla prisipažino ūkininkaująs, ruošiąs techniką pavasario darbams, tačiau nei vyro, nei žmonos deklaracijose žemės ūkio technikos parko neaptikau… Gal nuomojasi žmonės, o gal labai jau nusidėvėjusi…

Buvęs E.Jonylos Seimo kolega GINTAUTAS MIKOLAITIS savo bendrapartietį ūkininką nekilnojamojo turto verte kiek „apšoko“ – valdo jo už 177 670 eurų. Tiesa, santaupomis ženkliai atsilieka, nes turi tik 9 086 eurus. G.Mikolaitis deklaruoja ir metinių pajamų gavęs kukliau, nei jo bendrapartietis praėjusią Seimo kadenciją – 34 212,25 euro, sumokėta mokesčių – 4965 eurai. Ponia Angelė Mykolaitienė atsilieka nuo vyro valdomu registruoti privalomu turtu – teturi jo už 56 500 eurų, tačiau šio paprasto socialdemokrato santaupos ten, kur ir privalo būti, – moters rankose: 15 879 eurai.

(Turto ir pajamų deklaracijos pildytos prieš 2016 metų Seimo rinkimus už 2015-uosius metus).

Ko D. Bradauskas jau nebepaskaičiuos?

Tiesa, tose deklaracijose ne tik paprastas žmogus, bet ir velnias sprandą nusisuktų. Tarkime, Seime dirbęs ūkininkas E.Jonyla deklaruoja vos ne keturis kartus didesnes metines pajamas nei jo bičiulis G.Mikolaitis, tačiau mokesčius valstybei atseikėja mažne vienodus. Kaip tai įmanoma?

Kitomis aplinkybėmis kreipčiausi paaiškinimų į jų bendrapartiečio Broniaus Bradausko sūnų Dainorą Bradauską, tik kad jis jau nebe Lietuvos mokesčių inspekcijos vadas. Mat tas sūnaitėlis tol „skersą ant visų“, kaip pats prisipažino, dėjo, kol į jo nešvankias blevyzgas ir kitokią „poveikinę veiklą“ dėmesį atkreipė naujasis Finansų ministras Vilius Šapoka ir išmetė bradauskiuką iš darbo – kaip pasitikėjimo nevertą.

Tad po mokesčių deklaracijų šabakštynus teks klaidžioti patiems, mat skaičiukai rodo, jog ne tokie jau „paprasti žmonės“ yra išrinkti į Raseinių Tarybą ar Seiman kandidatavo.

Sunku skaičiuoti svetimus pinigus

Gerbiamieji skaitytojai, politikų pinigus skaičiuosime bei viešinsime ir ateityje, nes įdomiausia dalis liko … deklaracijose pereinamuoju laikotarpiu, kai kiekvienas Lietuvos mirtingasis, sutaupęs daugiau nei minimalų atlygį, stengėsi labai „išradingai“ turimas lėšas investuoti ir dar dailiau deklaruoti. Taigi laukite tęsinio.

O kol politikai skuodžia deklaracijų koreguoti, rinkėjai prie televizorių ekranų aimanuoja: visi jie tokie… Argi? Kiek jūsų išties tiki, kad maklės prasideda Seime, o baigiasi vietinėje valdžioje? O idealiai geri rinkėjai visokiems netikėliams savo konstitucines galias valdyti valstybę deleguoja iš sąžiningumo?

Teks iš naujo mokytis… skaityti?

Pakliuvo liberalų sąjūdžio Eligijus Masiulis su šimtais tūkstančių eurų – viens du, ir ramu. Net rinkėjai pamiršo. „Užsikoldūnino“ Petras Gražulis, pasilinksmino žiniasklaida bei vardinius koldūnus turėjęs Andrius Užkalnis, ir vėl – nieko. Jokių atgarsių ar tyrimo rezultatų. O visų Lietuvos skandalų laidininke tapo Seimo valstiečių kailiniuotoji. Porą savaičių buvo baugoka net lygintuvą įsijungti – kad ir tas E.Jakilaičio balsu neprabiltų.

Šimtą kartų teisus rašytojas Liudvikas Jakimavičius, savo veidaknygėje (liaudiškai tariant, Fb profilyje) pasiūlęs skaitant mąstyti, kodėl vienaip ar kitaip rašoma ir, svarbiausia, apie ką nutylima. Jei dar sužinotume, kodėl vieni skandalai, netikėtai pakliuvę į viešąją erdvę, akimirksniu užgniaužiami, o kiti didžiojoje periodikoje bei portaluose tąsomi, kol ne vieną skaitytoją suvimdo…

Buvęs Lietuvos Saugumo departamento darbuotojas, vieno iš Seimo narių padėjėjas Kastytis Braziulis turėjo unikalią galimybę patyrinėti, kiek vien energetikos įmonės išleidžia valstybės pinigų įvairioms konsultacijoms bei viešiesiems ryšiams, išvertus į eilinių žmonių kalbą – žiniasklaidos papirkinėjimui. Portalas http://www.tiesos.lt spausdina visą K.Braziulio komentarą tuo klausimu. Tačiau visiems skaitytojams pravartu atkreipti dėmesį į kvapą gniaužiančius skaičius: vien Lietuvos energetikos įmonės 2009–2012 metais konsultacijoms, viešinimui ir kt. išleido 252 milijonus arba ketvirtį milijardo litų (beveik 73 mln. eurų) valstybės biudžeto lėšų.

Pagalvokim – paprastai ir ūkiškai: kai tokie pinigai „vaikšto“, tai gali ne tik „Audi Q7“ lengvatinėmis sąlygomis iš energetikos įmonės išsinuomoti ar kokį nori straipsnį bet kurioje didžiosios žiniasklaidos priemonėje „užsisakyti“. Už tokias sumas gali drąsiai ir valstybėje lyg nuosavame darže tvarkytis, ir rinkėjus mulkinti, iš jų pasirinkimo 2016 metų Seimo rinkimuose tyčiotis. Juk išties paprastas, vos minimalų atlyginimą susiskrebenantis žmogus nepuls aiškintis, kad valdžioje metų metus tupintys politikai ir patys iš valstybės lėšų minta, ir žiniasklaidai mokesčių mokėtojų pinigėlių desertui mesteli.

Matyt, būtent tai šiuose garsiuose skandaluose ir yra svarbiausia: priblokšti rinkėjus tokiomis sumomis, kokių „žmogus iš gatvės“ jau nė susapnuoti nebesitiki, ir į rinkėjo sąmonę įdiegti bet kokią viltį blokuojančią nuostatą – visi jie vienodi ir nieko čia, Lietuvoje, jau nebepakeisi…

P.S. Suprantu – nelengva savo kailiu viešą, totalų taršymą patirti. Tokio „malonumo“ skonis man pažįstamas. Tačiau, jei nori, kad apie tave nerašytų, tiesiog būk privatus asmuo, niekur ir niekam neužkliūk ir nesidžiauk, kai prieš kitą pradedamos viešųjų ryšių egzekucijos. Ir, žinoma, mokykis skaityti iš naujo: suprask ne tik tai, kas parašyta ar parodyta, bet ir tai, kas liko „tarp eilučių“ ar „už kadro“…

Tiesos

L. Kasčiūnas siūlo bent 10 proc. ES projektų viešinimo lėšų skirti regioninei žiniasklaidai

Redakcija
-
1

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką, prašydamas pakeisti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojamų projektų viešinimą reglamentuojančias taisykles ir įtvirtinti nuostatą, jog ne mažiau kaip 10 proc. tokių projektų viešinimo paslaugų turi tekti vietiniams ir regioniniams viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams.

„2016 m. gruodžio mėn. Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovai kreipėsi dėl galimybių vietinei ir regioninei periodinei spaudai dalyvauti ES fondų lėšomis finansuojamų projektų viešinimo paslaugų konkursuose. Tokius viešinimo paslaugų konkursus dažniausiai laimi stambios viešųjų ryšių agentūros. Tuo tarpu vietiniams ar regioniniams laikraščiams beveik neįmanoma atitikti perkančiųjų organizacijų nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, pavyzdžiui, turėti įvykdytą atitinkamos vertės viešinimo paslaugų sutartį, nes jie dažnai negauna didelės vertės užsakymų; arba atitikti kriterijus, kurie nustato kiek mažiausiai kartų per savaitę turi būti leidžiamas laikraštis; taip pat dažnai yra nustatoma per aukšta laikraščio dienos tiražo egzempliorių skaičiaus kartelė“, – teigė L. Kasčiūnas.

ES fondų finansuojamų projektų viešinimą reglamentuoja finansų ministro pasirašomas dokumentas. Šių projektų viešinimui 2014–2020 m. laikotarpiui yra skirta 23,5 mln. eurų.

„Kreipiuosi į ministrą V. Šapoką prašydamas įtvirtinti nuostatą dėl regioninei žiniasklaidai tenkančios projektų viešinimo dalies. Tai stiprintų regioninę žiniasklaidą ir taip didintų Lietuvos gyventojų informacinį raštingumą, kas yra itin svarbu hibridinių grėsmių kontekste, nes būtent stipri ir nepriklausoma žiniasklaida gali būti priešiškų jėgų propagandos ir dezinformacijos atsvara ir padėti visuomenei atskirti melagingą informaciją“, – sakė L. Kasčiūnas.

Propatria

Vidas Rachlevičius. Ką parodė Prezidento Donaldo Trumpo inauguracija?

Redakcija
-
0

Prezidento Donaldo Trumpo inauguracija ir parodė, kad Amerikos ir kitų Vakarų šalys visuomenės yra stipriai susiskaldžiusios, o tiksliau – dirbtinai suskaldytos, nes radikalaus liberalizmo, vadinamosios įvairovės, genderizmo bei bendrų tualetų idėjos buvo diegiamos ne bendru visuomenės sutarimu: kol tradicines vertybes išpažįstanti visuomenės dalis santūriai gūžčiojo pečiais, kita pusė okupavo teritoriją po teritorijos. Įvairūs ženklai rodo, kad visuomenės stovi ant realių ir pavojingų vidinių konfliktų slenksčio.

Galima konstatuoti, kad JAV visuomenėje diskusijos dėl vertybių jau nebėra, o vyksta stipri ideologinė-vertybinė-kultūrinė priešprieša ir, regis, nėra jokio pagrindo tikėtis, kad skirtingų pusių pozicijos gali suartėti. Taigi, ateities scenarijus yra gana pavojingas: kas – ką? O svarbiausia – kaip?

Konflikto iniciatoriai

Pagrindinė konflikto kurstytoja yra mainstream‘inė JAV ir kairuoliška Europos žiniasklaida, kuri ne tik nebesilaiko profesinių standartų, bet jau nusirito iki prasto skonio patyčių ir dr. J. Goebbelso propagandos lygio. Iš Lietuvos daug kas nematyti, bet šios dienos pasaulinės spaudos D. Trumpo karikatūros primena Antrąjį pasaulinį karą ir tai, kaip sąjungininkų spaudoje dailininkai vaizdavo Hitlerį.

Iš pirmo žvilgsnio atviras D. Trumpo karas su nesąžininga ir neobjektyvia žiniasklaida gali pasirodyti savižudiškas, bet jis neturi kito pasirinkimo, nes liberalioji žiniasklaida trykšta zoologine neapykanta jam ir viskam, kas juo susiję, todėl jokio objektyvumo jis negali tikėtis, ir reali alternatyva yra 20 mln. jo „Twitter“ paskyros sekėjų.

Štai ne koks nors portaliūkštis ar blogeris, o vienas didžiausių JAV TV kanalų ABC per tiesioginę inauguracijos transliaciją D. Trumpo kalbą prilygino Hitlerio kalboms, po to melagingai (kaip ir didžioji dauguma JAV žiniasklaidos) teigė, kad D. Trumpas iš Ovalinio kabineto pašalino M.L. Kingo biustą ir pan. Nors tas biustas visą laiką buvo savo vietoje, o nuotraukoje jį buvo užstojęs slaptosios tarnybos pareigūnas. Regis, tik žurnalas „Time“ atsiprašė mažomis raidelėmis… Ta pati žiniasklaida, prilygindama savo prezidentą Hitleriui, apsimetė nepastebėjusi, kad D. Trumpo kabinete atsirado sero W. Churchillio, kuris buvo pagrindinis JAV sąjungininkas kovoje su nacizmu, biustas, pašalintas B. Obamos.

Situacija ir apgailėtina, ir grėsminga, nes dėl žiniasklaidos transformacijos, kai ji jau ne praneša apie įvykius, o pati juos kuria, visuomenė nebegali sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta. Taip atverta galimybė didžiulėms manipuliacijoms visuomenės nuomone. Visa tai aklai copy-paste‘ina ir mūsų žiniasklaida, o „Facebooke“ veikia bandos instinktas – „pavarom ant D. Trumpo“.

Agresija

Laikydamasi naujųjų neapykantos D. Trumpui standartų, mainstream‘inė žiniasklaida nušvietė ir „Moterų maršą“, parodžiusi tik jo rožinę pusę. Tačiau net kelios garsios JAV moterų teisių aktyvistės pripažino, kad moterys praleido gerą progą pasisakyti, nes Vašingtone tas maršas virto idėjiniu chaosu, agresyviu leftistiniu jovalu su daugiatūkstantinės minios akivaizdoje riebiausiai besikeikiančia Madonna ir silikoninėmis vaginomis apsitaisiusiomis klykiančiomis moterėlėmis, kurios mažesnėmis šio organo versijomis dar buvo „papuošusios“ ir savo vaikus. Ta „progresyvioji“ visuomenės dalis aiškiai ir agresyviai pasisakė už visuomenę be tradicinių vertybių ir stabdžių, už vaizdžiai kalbant, upę be krantų.

Visa tai man labai priminė pernai Vilniuje vykusias „Baltic Pride“ eitynes, kuriose nemačiau nė vieno pažįstamo ar plačiai žinomo gėjaus. Regis, ten susirinko tik visoks „neformatas“ ir jokios gyvenimo patirties bei supratimo neturintis jaunimėlis, kuriam svarbiausia smagiai patriukšmauti ar šunį aprengti vaivorykštės spalvų marškinėliais. Nesiginčiju – laisvė yra cool!

Įdomu pastebėti, kad kai B. Obamos kadencijų metu kairysis liberalizmas ir vadinamoji įvairovė buvo stumiama į visas JAV gyvenimo sritis, su tuo nesutinkantys D. Trumpo rinkėjai – „tamsūs, neišprusę homofobiški rasistai ir seksistai“ – nedaužė langų ir gatvėse nedegino automobilių, bet kai nusprendė, kad to jau pakaks, kad tai yra kelias į susinaikinimą, pasisakė per rinkimus. Su tuo, regis, neketina taikstytis agresyvieji leftistai. Jų oponentai, ačiū Dievui, kol kas tyli ir į konfliktus nesivelia, bet ar taip bus visą laiką?

Tiesos

Bus ieškoma būdų išsaugoti Lietuvos pilietybę

Redakcija
-
0

Sausio 23 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovybe ir teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenantiems tautiečiams.

„Pagrindinis dalykas yra pilietybės išlaikymas arba pilietybės išsaugojimas. Apie tai artimiausiu metu kalbėsime su specialistais“, – sako parlamento vadovas.

Pasak Seimo Pirmininko, ieškant tokios galimybės bus tariamasi su visomis suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, kad galimi sprendimai atspindėtų ne tik iš Lietuvos nusprendusių išvykti asmenų moralinį norą išsaugoti pilietybę, bet ir pareigas Lietuvai.

„Mums svarbu, kad išvykusiųjų ryšys su Lietuva nenutrūktų“, – sako Seimo Pirmininkas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė teigė, kad Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas keliamas, nes pradėjo dirbti naujas Seimas ir nauja Vyriausybė, akcentavę lietuvių grąžinimo į tėvynę problemą.

„Ieškoma būtų, kaip būtų įmanoma lietuviams, gyvenantiems visame pasaulyje, išlaikyti Lietuvos pilietybę. Yra jau dabar įstatyme 11 išimčių, tiesiog reikia ieškoti kitų būdų, nes naujas Seimas, nauja Vyriausybė, sakome, gal ir nauji specialistai ras šitą galimybę“, – teigia D. Henkė.

Lietuvos Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tie atskiri atvejai gali būti labai reti, išimtiniai. Konstitucinis Teismas anksčiau taip pat yra pareiškęs, kad norint įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją, o jos keitimas įmanomas tik surengiant referendumą.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai viliasi, kad teisininkai sugebės rasti labai racionalų sprendimą, atitinkantį šių dienų poreikiams.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuoniams, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

Seimo Pirmininkas susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Henke, viešųjų ryšių komisijos vadovu Laurynu Geriku, atstove Lietuvoje Vida Bandis. Susitikimo metu taip pat aptartos balsavimo internetu galimybės. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės narių, balsavimas internetu turi potencialą itin reikšmingai palengvinti užsienio lietuvių dalyvavimą Lietuvos rinkimuose ir balsavimuose dėl referendumų. Jie atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nepatenkinamai įgyvendinama lygi rinkimų teisė, įtvirtinta Konstitucijos 55, 78 ir 119 straipsniuose, nes užsienio lietuviams nesudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Lietuvos Respublikos rinkimuose, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Susitikimo metu su Pasaulio lietuvių bendruomenės nariais taip pat aptarta Lietuvos kultūros ir švietimo sklaida užsienyje, pasaulio Lietuvių renginiai Lietuvoje ir užsienyje.

alkas_logo_small

Kastytis Braziulis. Valstiečiai!!! Išspręskite šį klausimą

Redakcija
-
0

Netingėkite, o sėskitės ir perskaitykite ką čia parašiau ir užduokite sau klausimą: jei energetikos įmonės konsultacijų per 3 metus gavo už 252 milijonus litų, tai naudos iš šių konsultavimų turėjo gauti keletą milijardų. Ar tikrai juos gavo?

Aš asmeniškai dalyvavau Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos tyrime, skaičiau medžiagą, rinkau informaciją ir stebėjausi, kad, pavyzdžiui, sutartis dėl konsultacijų ar teisinių paslaugų gali pamatyti, tiesa, ne visas, bet kai kurias, pinigų pervedimus, jeigu užsispirdavome taip pat galėjome pamatyti, nors ne visus, bet kai kuriuos, tačiau galutinio konsultantų ar teisininkų darbo rezultato niekaip negalėjome įžiūrėti.

Koks jis yra? Kur jis yra? Kaip jis atrodo? Kokia jo vertė? Kokią naudą davė įmonei ar Energetikos ministerijai, valstybei, visuomenei?

Tuštuma ir tyla. Įslaptinta, konfidencialu, draudžiama ir… neleidžiama.

Lietuvos Respublikos Seimas, jei toks dar yra ir jei jis turi „kiaušus“, gali inicijuoti šių rezultatų patikrinimą, tuo labiau, kad Komisijos toks siūlymas jau yra ir jis yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo daugumos (straipsnio pabaigoje jį perskaitysite).

Galų gale nors vieną kartą reikia paimti ir išsiaiškinti, ar tikrai tos suteiktos paslaugos yra vertos TIEK pinigų, ir tuo labiau – ekonominės krizės metu?!

O kai išsiaiškins Seimas, jei aiškinsis, tai tikrai nustatys, guldau savo žilą galvą, kad naudos iš konsultacijų didelės negavo, o kai kurios iš jų buvo bevertės.

Tuomet Seimui reikėtų nustatyti konkrečius asmenis, atsakingus už sprendimus pirkti konsultacijas ir juos patraukti atsakomybėn. Taip reikėtų padarytų dėl to, kad ateity kiti žinotų, jog asmeninės atsakomybės išvengti nepavyks, jokiais būdais nepavyks.

Jeigu ši problema liks neišspręsta, tai galėsime toliau kovoti su didžiausia dabartine Lietuvos problema – Greta.

Kokias teisines, konsultacines, viešųjų ryšių, mokymo paslaugas ir iš kurių tiekėjų 2009–2012 metais pirko Energetikos ministerija ir jos kontroliuojamos įmonės? Kokia bendra suteiktų paslaugų kaina?

Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija (Komisija) konstatuoja, kad bendra Energetikos ministerijos ir jos kontroliuojamų įmonių įsigytų paslaugų (teisinių, konsultacinių, viešųjų ryšių ir mokymo) vertė 2009– 2012 m. sudarė apie 252 mln. litų.

Iš jų:
– teisinėms paslaugoms išleista 94,5 mln. litų,
– konsultacinėms paslaugoms – 136,5 mln. litų,
– mokymo paslaugoms – 11 mln. litų,
– viešųjų ryšių paslaugoms – 10 mln. litų.

Energetikos ministerija 2009–2012 metais įvairių paslaugų pirko už 23,6 mln. Lt:
– teisinių paslaugų – 22 mln. Lt,
– konsultacinių paslaugų – 1,5 mln. Lt,
– viešųjų ryšių paslaugų – 0,06 mln. Lt,
– mokymo paslaugų – 0,05 mln. Lt.

VĮ Ignalinos atominė elektrinė 2009–2012 metais įvairių paslaugų pirko už 45,55 mln. Lt:
– eisinių paslaugų – 30 mln. Lt,
– konsultacinių paslaugų – 12,5 mln. Lt,
– viešųjų ryšių paslaugų – 0,05 mln. Lt,
– mokymo paslaugų – 3 mln. Lt.

AB „Klaipėdos nafta“ (vadovavo R.Masiulis) 2009–2012 metais įvairių paslaugų pirko už 71,2 mln. Lt:
– teisinių paslaugų – 7,5 mln. Lt,
– konsultacinių paslaugų – 61,5 mln. Lt,
– viešųjų ryšių paslaugų – 0,4 mln. Lt,
– mokymo paslaugų – 1,8 mln. Lt.

AB „LESTO“ 2009–2012 metais įvairių paslaugų pirko už 7,86 mln. Lt:
– teisinių paslaugų – 1,2 mln. Lt,
– konsultacinių paslaugų – 0,01mln. Lt,
– viešųjų ryšių paslaugų – 1,6 mln. Lt,
– mokymo paslaugų – 5,05 mln. Lt.

AB „Litgrid“ 2009–2012 metais įvairių paslaugų pirko už 2,3 mln. Lt:
– teisinių paslaugų – 0,9 mln. Lt,
– konsultacinių paslaugų – 0,5 mln. Lt,
– viešųjų ryšių paslaugų – 0,6 mln. Lt,
– mokymo paslaugų – 0,3 mln. Lt.

UAB „Visagino atominė elektrinė“ 2010–2012 metais įvairių paslaugų pirko už 75,8 mln. Lt:
– teisinių paslaugų – 31,8 mln. Lt,
– konsultacinių paslaugų – 38,5 mln. Lt,
– viešųjų ryšių paslaugų – 5,5 mln. Lt.

UAB „Lietuvos energija“ (be VAE) 2009–2012 metais įvairių paslaugų pirko už 16,3 mln. Lt:
– teisinių-konsultacinių paslaugų – 14,4 mln. Lt,
– viešųjų ryšių paslaugų – 1,6 mln. Lt,
– mokymo paslaugų – 0,3 mln. Lt.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009–2012 metais įvairių paslaugų pirko už 0,302 mln.

LEO LT, AB 2010–2011 m. I pusmetį įvairių paslaugų pirko už 8,4 mln. Lt:
– teisinių paslaugų – 0,582 mln. Lt,
– konsultacinių paslaugų – 7,81 mln. Lt.

Konstatuotina, kad LEO LT, AB, kontroliuojama Ūkio ministerijos, vėliau – Energetikos ministerijos, turėdama likviduojamos bendrovės statusą, vykdė pirkimus ir sudarydavo sutartis nesilaikydama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, nors Viešųjų pirkimų tarnyba raštu išaiškino, kad LEO LT, AB, kaip perkančioji organizacija, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu.

Kas kaltas?

Kas piktnaudžiavo tarnyba? Kas viršijo įgaliojimus? Kuris konkretus asmuo (-ys) padarė nusikaltimus? Kodėl iki šiol jie nėra nuteisti?

Pažymėtina, kad užsienio teisinių paslaugų įmonės, teikdamos teisines paslaugas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėms, samdėsi vietines Lietuvos teisinių paslaugų įmones ir taip neekonomiškai įsigijo teisines konsultacijas iš vietos subrangovų, kurių valandiniai įkainiai buvo trigubai didesni negu tuometinė rinkos kaina. Tikriausiai pamenate netikėtai kilusį ir labai greitai užgesusį skandalą, susijusį su Ignalinos atominės elektrinės subrangovu „Ramin Vali“.

Ar toks elgesys yra teisėtas? Kodėl įmonių vadovai viršijo įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnyba?

Komisijos prašymu 2013 m. ir 2014 m. Viešųjų pirkimų tarnybai atlikus patikrinimus buvo nustatyta, kad UAB „Visagino atominei elektrinė“, vykdydama 51 pirkimus, nuolat pažeisdavo Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, neišsaugojo pirkimų dokumentų, tinkamai neįvertino pirkimų poreikių. Tuo pagrindu Generalinė prokuratūra 2013 m. pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl UAB VAE galimai neteisėtai vykdytų viešųjų pirkimų.

Kokia jų baigtis? Ar medžiaga perduota teismui? Ar kalti asmenys nustatyti ir nuteisti?

Komisija siūlo inicijuoti veiklos audito atlikimą kontroliuojamose energetikos įmonėse dėl 2009–2012 m. pirktų paslaugų (teisinių, konsultacinių, viešųjų ryšių ir mokymo) įsigijimo teisėtumo ir lėšų panaudojimo efektyvumo.

Lauke jau 2017 metai, o Komisijos siūlymas vis dar lieka siūlymu.

Valstiečiai!!! Imkit ir išspręskite šį klausimą.

Jei išspręsite, jūs laimėsite.

Tiesos

Donaldo Trumpo inauguracinė kalba: „Nesvarbu, kuri partija kontroliuoja mūsų vyriausybę, svarbiausia, ar ji kontroliuojama žmonių“

Redakcija
-
0

Penktadienį 45-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu prisaikdintas Donaldas Dž. Trumpas (Donald J. Trump), kreipdamasis į šimtus tūkstančių pasididžiavimo savo pasirinkimu neslepiančių savo šalininkų pareiškė: „Tai jūsų momentas. Jis priklauso jums“.

Pabrėždamas savo rinkimų kampanijos pažadą „padaryti Ameriką vėl didžią“ D. Trumpas pakvietė šio tikslo siekti bendrai „mes kartu brėšime Amerikos ir pasaulio kursą daug, daug metų.“

Skelbiame visą JAV prezidento D.Trampo inauguracinę kalbą, pasakytą sausio 20 d. Vašingtone ant Kapitolijaus laiptų. Už vertimą dėkojame Jonui Vaiškūnui (alkas.lt).

Aukščiausio teismo pirmininke Robertsai, Prezidente Karteri, Prezidente Klintonai, Prezidente Bušai, Prezidente Obama, brangūs amerikiečiai ir viso pasaulio žmonės – ačiū [plojimai]!

Mes, Amerikos piliečiai, telkiamės bendrai pastangai – atstatyti mūsų šalį ir atkurti jos pažadus visiems mūsų žmonėms. Kartu mes apspręsime Amerikos vystymosi kryptį, taip pat ir pasaulio vystymosi kryptį daugeliui metų į ateitį. Mes susidursime su iššūkiais. Mes patirsime sunkumų, bet savo darbą padarysime. Kas ketverius metus mes susirenkame ant šių laiptų, kad taikiai perduotume valdžią, ir aš dėkingas Prezidentui Obamai ir pirmajai ledi Mišelei Obamai už jų maloningą pagalbą perimant valdžią. Jie buvo nuostabūs. Ačiū.

Šiandieninės iškilmės turi labai svarbią reikšmę, nes šiandien mes ne tik perduodame valdžią iš vienos administracijos kitai ar iš vienos partijos kitai, bet mes perduodame valdžią iš Vašingtono DC ir grąžiname ją jums – žmonėms [plojimai].

Per daug ilgai maža grupelė mūsų šalies sostinėje naudojosi valdžios dovanomis, o žmonės turėjo padengti visas išlaidas – Vašingtonas klestėjo, tačiau su žmonėmis nesidalijo šias turtais. Politikai gyveno prabangoje, bet darbo vietos buvo naikinamos, o gamyklos uždaromos. Isteblišmentas gynė save, bet ne mūsų šalies piliečius. Jų pergalės nebuvo jūsų pergalėmis. Jų triumfai nebuvo jūsų triumfai. Ir kai jie švęsdavo mūsų tautos sostinėje, vargstantiems žmonėms visoje šalyje nebuvo ką švęsti [plojimai].

Bet pokyčiai prasideda tiesiog čia ir dabar, nes ši akimirka yra jūsų akimirka. Ji priklauso jums [plojimai]. Ji priklauso visiems, kas šiandien susirinko čia, ir visiems, kas žiūri tai visoje Amerikoje. Tai – jūsų diena. Tai – jūsų šventė, ir tai, Jungtinės Amerikos Valstijos, jūsų šalis [plojimai].

Svarbiausia iš tiesų, ne kuri partija kontroliuoja vyriausybę, bet ar ją kontroliuoja tauta. 2017-ųjų metų sausio 20-oji įsimins kaip diena, kai tauta perėmė valstybę į savo rankas [plojimai]. Užmirštieji mūsų šalies vyrai ir moterys daugiau nebebus užmiršti! [plojimai]

Dabar jūsų klauso visi. Jūs išėjote į gatves dešimtimis milijonų ir jūs tapote dalimi istorinio judėjimo, kokio pasaulis dar nebuvo matęs. Ir šio judėjimo dėmesio centre – ypatingas įsitikinimas: valstybė yra tam, kad tarnautų savo piliečių interesams.

Amerikiečiai nori puikių mokyklų savo vaikams, saugių rajonų savo šeimoms ir gero darbo sau. Tai teisingi ir protingi teisingų žmonių ir teisingos visuomenės reikalavimai, tačiau pernelyg dideliam skaičiui mūsų piliečių tikrovė yra visiškai kita.

Moterys ir vaikai skursta mūsų miestuose, surūdijusios mūsų gamyklos išsibarsčiusios kaip antkapiai po mūsų šalį, o švietimo sistema, nors ir perpildyta pinigų, mūsų jaunuomenei ir gražiems studentams nesuteikia žinių. Nusikalstamumas, gaujos, narkotikai sugadino tiek gyvenimų, pavogė iš mūsų šalies tiek daug nepanaudotų galių. Šios amerikietiškos pjautynės turi liautis čia ir dabar [šūksniai ir plojimai]!

Mes – viena tauta, jų skausmas – tai mūsų skausmas. Jų svajonės – tai mūsų svajonės, o jų sėkmė taps mūsų bendra sėkme. Mes turime vieną širdį, vienus namus ir vieną šlovingą likimą. Šiandien duota mano priesaika – tai ištikimybės priesaika visiems amerikiečiams [plojimai].

Dešimtmečiais mes turtinome užsienio pramonę amerikietiškosios sąskaita, subsidijavome kitų šalių kariuomenes, leisdami nusilpti savajai. Mes gynėme svetimų valstybių sienas atsisakydami ginti savąsias [plojimai]. Mes leidome trilijonus trilijonų dolerių už vandenyno, tuo tarpu mūsų pačių infrastruktūra patyrė nuopuolį ir suirimą. Mes padarėme kitas šalis turtingas, tuo tarpu mūsų šalies gerovė, galia ir pasitikėjimas išnyko už horizonto. Viena paskui kitą buvo uždaromos ir išplukdomos už vandenyno mūsų gamyklos. Ir niekas negalvojo apie milijonus ir milijonus amerikiečių darbininkų – jie tiesiog buvo užmiršti. Mūsų viduriniosios klasės turtas buvo išplėštas iš jų namų ir perskirstytas visam pasauliui.

Tačiau visa tai jau praeitis, o dabar mes žvelgiame tiktai į ateitį [plojimai]. Šiandien mes čia susirinkome, kad paskelbtumėme naują priesaką – visiems miestams, visoms pasaulio sostinėms, visoms vyriausybėms. Nuo šios dienos mūsų žemę ves nauja svajonė. Nuo šiol Amerika bus pirmoje vietoje! Amerika pirmoje vietoje [plojimai]! Visi sprendimai – dėl prekybos, dėl mokesčių, dėl emigracijos, dėl užsienio politikos – bus grindžiami tuo, kiek jie svarbūs amerikiečių darbininkams ir amerikiečių šeimoms.

Mes privalome apginti savo sienas nuo kitų šalių niokojimo, šalių, kurios gamina mūsų gaminius, vagia mūsų bendroves ir naikina mūsų darbo vietas [plojimai]. Ši gynyba mums atneš klestėjimą ir jėgą. Aš kovosiu už jus kiekvienu savo atodūsiu ir aš niekada nenuvilsiu jūsų [plojimai].

Amerika vėl taps pergalinga – tokia, kokia dar niekad nebuvo [plojimai]. Mes sugrąžinsime darbo vietas, sugrąžinsime savo sienas, sugrąžinsime savo turtą ir savo svajones [plojimai].

Mes nutiesime naujus kelius, greitkelius, pastatysime tiltus, oro uostus, tunelius ir geležinkelius visoje savo nuostabioje šalyje. Mes pasistengsime žmones, gyvenančius iš paramų, sugrąžinti į darbą, kad atstatytume šalį amerikiečių rankomis ir amerikiečių darbu [plojimai].

Mes laikysimės dviejų paprastų taisyklių: pirk amerikietiškas prekes ir samdyk amerikiečius. Mes sieksime draugystės ir gerų santykių su visomis pasaulio valstybėmis, bet suprasdami, kad kiekviena tauta turi teisę savo interesus iškelti į pirmąją vietą.

Mes niekam nenorime primesti savo gyvenimo būdo. Geriau tegul mūsų pavyzdys visiems tampa švytinčiu švyturiu. Mes sušvisime, kad kiekvienas galėtų paskui mus sekti. Mes sutvirtinsime senas sąjungas ir sudarysime naujas, ir suvienysime civilizuotą pasaulį prieš radikalųjį islamiškąjį terorizmą ir visiškai ji ištrinsime nuo žemės paviršiaus. Mūsų politikos pagrindą sudarys visiška, besąlygiška ištikimybė Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir per ištikimybę savo šaliai mes vėl atrasime ištikimybę kits kitam. Kai atveri savo širdį patriotizmui, joje nelieka vietos prietarams [plojimai].

Biblija mums sako, kaip gera ir malonu, kai Dievo žmonės gyvena kartu vienybėje. Mes turime atvirai sakyti, ką galvojame, sąžiningai ginčytis dėl skirtingų nuomonių, bet visuomet siekti vienybės. Kai Amerika vieninga, Amerika – nesustabdoma [plojimai]. Neturime nieko bijoti. Mes esame apsaugoti ir mes visada būsime apsaugoti. Mes būsime apsaugoti iškilių vyrų ir moterų, tarnaujančių mūsų ginkluotosiose pajėgose ir teisėsaugoje. O svarbiausia – mes būsime apsaugoti Dievo.

Galiausiai, mes turime daug mąstyti ir dar daugiau svajoti. Amerikoje mes žinome, kad tauta gyuoja tik tuomet, kai ji deda pastangas. Mes daugiau neklausysime politikų, kurie tiktai kalba, bet nieko nedaro. Kurie nuolat skundžiasi, tačiau nieko nesiima [plojimai]. Tuščių kalbų metas praėjo. Atėjo laikas veikti [plojimai]. Neleiskite niekam sakyti, kad kas nors yra neįmanoma. Nėra neįveikiamų iššūkių Amerikos širdžiai, kovingumui ir dvasiai. Mes nepalūšime. Mūsų šalis vėl vystysis ir klestės.

Mes stovime ant naujojo tūkstantmečio slenksčio, pasiruošę atskleisti kosmoso mįsles, išgydyti Žemę nuo ligų negandos, suvaldyti ateities energiją ir technologijas. Naujas išdidumas apsigyvens mūsų sielose ir išgydys mūsų skilimą. Atėjo laikas prisiminti seną išmintį, kurios niekuomet nepamiršo mūsų kariai: juodi mes, rudi ar balti, visuose teka raudonas patriotų kraujas [plojimai]. Visiems mums duotos vienodos laisvės, ir visi mes atiduodame pagarbą tai pačiai Amerikos vėliavai. Ir ar vaikas gimęs Detroito miesto kvartaluose, ar vėjuotos Nebraskos lygumose – abu jie mato tą patį naktinį dangų. Jų širdys prisipildo ta pačia svajone ir jie yra persmelkti gyvybės kvėpavimu to paties visagalio Kūrėjo [plojimai].

Todėl visi amerikiečiai visuose miestuose – artimuose ir tolimuose, mažuose ir dideliuose, nuo vienų kalnų ligi kitų kalnų, nuo vieno vandenyno ligi kito – išgirskite: su jumis daugiau niekada nebus nesiskaitoma [plojimai]. Jūsų balsas, jūsų viltys ir jūsų svajonės lems Amerikos likimą. Ir jūsų drąsa, ir gėris, ir meilė amžinai ves mus šiuo keliu.

Kartu mes Ameriką padarysime ir vėl stiprią. Mes padarysime Ameriką ir vėl pasiturinčią. Mes padarysime Ameriką ir vėl išdidžią. Mes padarysime Ameriką ir vėl saugią. Ir taip, kartu, mes padarysime ir vėl Ameriką didžią.

Ačiū! Telaimina jus visus Dievas ir telaimina Dievas Ameriką! Ačiū!

Dieve laimink Ameriką!

Iš anglų kalbos vertė: Alkas.lt, Jonas Vaiškūnas

alkas_logo_small

Tikrai korumpuota valstybė (feljetonas)

Redakcija
-
0

Dėl Kildišienės visiems, regis, viduriai pašlijo. Ryte ir vakare. Kas dieną, ir vėl iš naujo.

Ne, ne pavogė. Nuslėpė. Netgi ne nuslėpė. Daug svarbiau – nepaaiškino.

Štai ir vyriausybės krizės sulaukėme. Ne, ne vyriausybės, o partijos: taip sako prezidentė. O ji žino…

Apmaudu, nespėjome išrinkti, o jau apsigavome.

Mums dažnai priekaištauja dėl Masiulio. Bet kuo čia jis dėtas? Masiulis vos šimtą tūkstančių užsiprašė. Valstybės mastu – tai nulis.

Sako, jam pasiūlė kyšį…

Bet taip tik sako. Už rankos nenutvėrė. Pats Masiulis tikina, pasiskolinęs…
Nėra pagrindo juo netikėti.

Bjauriausia, dėl šimto tūkstančių ant viso „svieto“ triukšmą sukėlė. O jis vyras visiškai garbingai… visiems padėkojo ir pasakė: neterš partijos vardo… Tikrai garbingai.

O štai Kildišienė…

Sukta moteriškė. Neprisipažino. Tempė iki paskutinės akimirkos. Sako už „Land Roverį“ mokėjo motina.

Argi taip sąžininga? Kodėl motina, o ne ji pati? Kaip galima dangstytis motina? Ir kas čia per mada dangstytis tėvais?

Štai, Masiulis tėvais nesidangstė, tikras vyras: tiesiai šviesiai – ėmė atsiprašė.

O ši, gyvatė, dangstosi motina…

Aišku, be sąžinės moteris. O iš kur motina pinigų „Land Roveriui“ gavo? Kur mūsų STT, kur saugumo akys, kai valstybėje tokie dalykai dedasi?

Sako, už žuvusį sūnų išmoką gavo?

Tai dar klausimas. Dar reikia patikrinti. O jei ir gavo, ar nebus tie pinigai seniai išleisti?
Valstybės audito reikia… Ką moka, tai mokam – manipuliuoti dovanomis, paveldėjimais, išmokomis…

O jei tikrai „Land Roveriui“ sūnaus pinigai, ar sąžininga taip juos švaistyti?

Masiulis taip nedarytų. Jis sakė šimtą tūkstančių namui taupęs. Žmogus namui, o ne užsienietiškam šlamštui kaupė.

Ar sąžininga tokius pinigus išleisti „Land Roveriui“? Kur pagarba žuvusiems? Kur mūsų patriotizmas? Kur dingo valstybės etikos komisijos?

Girdėjome, liberalai Seime rengs Kildišienei apkaltą.

Visai laiku. Šaunuoliai. Būtų gerai ją į teismą, į kalėjimą… dviem trims metams… būtų pavyzdys kitiems…

Galima ir „žaliesiems“ apkaltą… tokių Seime mums nereikia…

Šaunuoliai liberalai… jei taip už Masiulį būtų kovoję, visai kitokį Seimą turėtume. Visai kitokį…

Bet sako, Kildišienė atsistatydina….

Išsigando?

Aha, išsigando! Na tai kas, kad atsistatydina? Galėtų STT, FNTT, policija, prokuratūra dar paieškoti… gal bus pyragaitį nugvelbusi ar gatvę kur nors ne vietoje… svarbiausia, nepaleisti gyvatės…

Ech, gaila. Ir visai ne laiku, visai…

Tikrai korumpuota valstybė…

Aloyzas Vingrys

1...1 6801 6811 682...1 711Nuo 1 711 1 681 puslapis