2025-05-10, Šeštadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 166

Suomijos pasiūlymas: 30 000 eurų dydžio išmokos jaunoms motinoms

Redakcija
-
0
Suomijos pasiūlymas: 30 000 eurų dydžio išmokos jaunoms motinoms

Suomijos vyriausybės užsakymu parengtoje situacijos nagrinėjimo ataskaitoje siūloma, kad moterys, kurios susilaukia pirmojo vaiko iki 30 metų, turėtų gauti 30 000 EUR subsidiją. Taip siekiama Suomijoje padidinti gimstamumą, kur jis yra mažiausias tarp Šiaurės šalių ir 2023 m. pasiekė istoriškai žemiausią lygį – 1,26 vaiko vienai moteriai. Palyginimui, Švedijoje gimstamumo rodiklis buvo 1,45 – taip pat rekordiškai žemas.

Šis pasiūlymas įtrauktas į išsamų 20 priemonių sąrašą gimstamumui didinti. Siūlomos priemonės taip pat apima paramą šeimoms, priemones porų santykių gerinimui ir vaikų priežiūros tobulinimui.

„Svarbu apsvarstyti visus būdus, galinčius prisidėti prie norinčiųjų susilaukti vaikų skaičiaus didinimo“, – Švedijos televizijai sakė Aneli Mietinen (Anneli Miettinen), Valstybinės pensijų institucijos mokslinių tyrimų skyriaus vadovė.

friatider.se

Spalio staigmena: WAPO nepalaikys Kamalos

Redakcija
-
0
Spalio staigmena: WAPO nepalaikys Kamalos
Kamala Harris / EPA nuotr.

Laikraštis „The Washington Post“ nerems viceprezidentės Kamalos Harris kandidatūros į prezidentus, penktadienį pranešė laikraščio redakcija.

Tai bus pirmas kartas per 36 metus, kai laikraštis neremia kandidato į prezidentus, o tai yra smūgis K. Harris, kuri ir taip kenčia dėl to, kad jos gimtojo miesto laikraštis „L.A. Times“ jos neremia.

Teigiama, kad prie šio sprendimo prisidėjo Džefas Bezosas (Jeff Bezos), kuris, kaip pranešama, nurodė neremti kandidatės, nes išankstinio balsavimo tendencijos atrodo palankios buvusiam prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump). Laikraščio savininkas Bezosas yra sudaręs kelias dideles sutartis su JAV vyriausybe.

NPR žiniasklaidos korespondentas Davidas Folkenflikas pranešė apie sprendimą, kuris, atrodo, „šokiravo“ kairiųjų pažiūrų laikraščio redakciją:

Redaktorius Deividas Šiplis (David Shipley) kolegoms pranešė, kad „Post“ leidėjas Vilas Liuisas (Will Lewis) ankstyvą penktadienio popietę internete paskelbs pranešimą skaitytojams.

D. Shipley kolegoms sakė, kad vakar redakcijos vadovybė redakcijai pranešė, jog pritarimo nebus. Jis pridūrė, kad šis sprendimas „priklauso jam“. Kaip priežastį jis nurodė siekį sukurti „nepriklausomą erdvę“, kurioje laikraštis nenurodinėtų žmonėms, už ką balsuoti.

Kolegos esą buvo „šokiruoti“ ir vieningai neigiamai nusiteikę. Įmonės „Post“ atstovai spaudai neatsakė į kelis NPR paliktus pranešimus šia tema.

„Folkenflik“ paskelbė ‚X‘ temą, toliau pranešdamas apie vidinę „įtempto susitikimo“ politiką, kuri lėmė sprendimą ir galbūt įtraukė Džefą Bezosą:

Laikraščio savininkas Džefas Bezosas ar leidėjas ir generalinis direktorius Vilas Liuisas (Will Lewis) skambino Šiplis (Shipley) sakė, kad laikraštis norėjo suteikti skaitytojams „nepriklausomą“ erdvę, kurioje jie patys galėtų nuspręsti, už ką balsuoti.

Sprendimas buvo atskleistas įtempto susitikimo su redakcijos darbuotojais metu. Jis buvo priimtas tuo metu, kai padidėjo susirūpinimas, ar naujienų portalai nesušvelnina savo turinio, siekdami pataikauti D. Trampui paskutinėmis įtemptų prezidento rinkimų varžybų dienomis prieš viceprezidentę Harris.

Laikraščio „Post“ savininkas Džefas Bezosas pasirinko Vilį Liuisą (Will Lewis) naujuoju leidėju ir (arba) generaliniu direktoriumi iš dalies dėl jo patirties bendraujant su konservatyviais jėgos centrais. Lewisas buvo konservatyvaus Jungtinės Karalystės laikraščio „Telegraph“ redaktorius, taip pat M. Murdocho „Wall Street Journal“ leidėjas, be to, yra dirbęs konservatorių premjero Boriso Johnsono konsultantu.

Tiesiogiai su tuo susipažinęs asmuo man sakė, kad Shipley užsimena, jog Bezosas nurodė priimti sprendimą, o Lewisas jį įvykdė. Man buvo pasakyta, kad Lewisas netrukus paskelbs paaiškinimą skaitytojams. (Kol kas „WaPo“ į mano prašymus pakomentuoti neatsakė).

breitbart.com

Dalia Asanavičiūtė – nelegitimi (kadencija 2020–2024 m.) LR Seimo narė ir toliau tyčiojasi iš Tautos

Redakcija
-
0
Dalia Asanavičiūtė – nelegitimi (kadencija 2020–2024 m.) LR Seimo narė ir toliau tyčiojasi iš Tautos

Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu – tautos valia, kurios turi laikytis Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Tauta. Kiekvieno žodžio reikšmė yra ta, kurią supranta balsuojanti Tauta.

I Skirsnis. LIETUVOS VALSTYBĖ

12 str.: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.

Kiekvieno žodžio reikšmę supranta balsuojanti tauta. Atskiri atvejai turi būti interpretuojami įprastine reikšme – t. y. taip, kaip asmenys supranta tuos teiginius.

***

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 str.: teigia: „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis (…), kuris nuolat gyvena Lietuvoje.“

Iki 2020 m. lapkričio 5 d. (iš jos pasisakymų spaudoje), D. Asanavičiūtė, 7 metų gyvendama JK, buvo Anglijos LB pirmininkė, pavaduotoja… JK turėjo verslą ir nuolatinai negyveno Lietuvoje (galimai, Registrų centre įregistruotas nekilnojamas turtas, kurio adresą nurodė, kaip Lietuvoje gyvenamąją vietą) – juk nerinktų grupė Anglijos lietuvių savo bendruomenės pirmininke, jei ji gyventų Lietuvoje.

D. Asanavičiūtė „nuolat negyveno Lietuvoje“, tad kokiu pagrindu jai VRK leido kandidatuoti vienmandatėje, o G. Landsbergis įrašė į Partijos kandidatų sąrašą 48 numeriu? Ar partijos pirmininkas nežinojo LR Konstitucijos 56 str.? Lygiai, kaip nežinojo kas rekomendavo, įkėlė į sąrašą K. Bartoševičių?

2020 m. rinkimų į Seimą metu JAV lietuviai nebalsavo nė už vieną primestą kandidatę. Anglijos lietuviai balsavo už A. Armonaitę – prieš D. Asanavičiūtę, o Europos lietuviai primetė balsų.

D. Asanavičiūtė, puikiai žinodama savo nelegitimaus patekimo į LR Seimą situaciją, atsiraitojusi rankoves, pradeda darbą svarbia ir skaudama išeivijai dvigubos pilietybės tema. Netrukus LR Seime įkuriama grupė dėl pilietybės išsaugojimo, pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Pradedama akcija būsimam (nereikalingam) referendumui.

Įdomios detalės D. Asanavičiūtės kelyje „kovoje“ už … ą pilietybę.

2018 m. D. Asanavičiūtė ir PLB pirmininkė D. Henke dalyvauja Laisvės partijos rengtame piknike, kur susidraugauja su A. Ramanausku – Greitai, Ž. Pavilioniu… A. Armonaite. Tada dar tamsiaplaukė, Lietuvos totoraitė Dalia Asanavičiūtė, pradeda kalbėti apie DVIGUBĄ pilietybę.

Įdomu, kieno įpareigotos abi damos dalyvavo tame Laisvės (galimai, LGTB organizacijos pagrindu įkurtos) partijos pikniko metu rengtoje spaudos konferencijoje? Juk dauguma užsienyje gyvenančių lietuvių nepalaiko Laisvės partijos, nepritaria partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos priėmimui.

Mano privačia nuomone, visa ši brangiai kainuojanti referendumų akcija turėjo vieną pagrindinių tikslų – pajudinti LR Konstituciją. Juk, kai išjudinsi keitimais dėl pilietybės, tada eisis viskas paprasčiau dėl partnerystės, etc…

Neilgai trukus atsiranda referendumo akcija „Dabar mūsų laikas“ (2019 m.), kuriai vadovauja LGTB remiamas, naujas dvigubos pilietybės mesijus, iki tol JAV LB veikloje beveik nedalyvavęs, nes „10 metų mokėsi“, dr. Rimvydas Baltaduonis. Tai jis rengė referendumą (nelaimėjo).

Tiek R. Baltaduonis, tiek D. Asanavičiūtė vadovaujasi „patarėju“ – buv. LR Konstitucinio teismo teisėju, prof. V. Sinkevičiumi ir todėl teigia „Kad be LR Konstitucijos 12 str. pakeitimo – dviguba pilietybė NEGALIMA“. KODĖL?!

Kai 2016 m. balandžio mėn., trys Seimo nariai – A. Kubilius, G. Kirkilas ir E. Zingeris – labai skubiai pateikia balsavimui dviejų pataisų Pilietybės įstatymui įvedimo (tiksliau – pakeitimo), jos buvo priimtas be REFERENDUMO, o tiesioginiu Seimo narių balsavimu. Taip atsirado 11 pataisa, kuri iki pateikimo buvo svarstyta Seimo teisės komitete:

„2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 7 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) yra asmuo, išvykęs (mano pabr.) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;“
7.1. Sprendimas: Pritarti komitete patobulintam Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4532(2) ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu (mano pabr., be referendumo, – L.T. pastaba)
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras.
Komitete patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas“

Šia pataisa nubraukiama išimtis išeiviams – dipukams – teisė į LR pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę, kai keičiama „PASITRAUKUSIEMS“ į „išvykusiems“ iš Lietuvos.

Pataisa atvėrė kelią litvakams iš PAR, Izraelio ir t. t. Jau daugiau kaip 15 tūkstančių litvakų, nemokėdami valstybinės kalbos turi LR pilietybę. Be referendumo…


****

Kasmet, būdama Lietuvoje nuo 2 iki 5 mėn., visada stebiu transliacijas iš Seimo (LRT programos yra tokio prasto lygio, jog joms gaišti laiko neverta. Dar retsykiais galim apsilankyti LRT Plius, galimai, buvusi Kultūros programa), kurias vadinu savotišku CIRKU.

Referendumas neįvyko, kaip ir turėjo būti. Prekybininkė, dabar Seimo narė, D. Asanavičiūtė manipuliuoja dvigubos, daugybinės pilietybės sąvokomis viešai iš Seimo konferencijų salės. D. Asanavičiūtės perliukai: „Kadangi dabar Lietuvoje labai daug kitataučių, tai reikia galvoti apie BENDRINĘ kalbą“. Kokia ta bendrinė, visiems ir taip aišku – rusų.

Pasinaudojusi OPTV kvietimu, garsiai kalbu apie D. Asanavičiūtės nusižengimą valstybinei kalbai. Tuomet ji partijos patraukiama ir kurį laiką nutyla. Netrukus ir vėl išlenda cirkininkė D. Asanavičiūtė ir jau kalba apie būtinumą DAUGYBINEI pilietybei. Tenka aiškinti laidose su Valdu Vasiliausku, Rūta Janutiene, kad lietuviai nėra klajoklių tauta ir jiems svarbiausia išlaikyti prigimtinę LR pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę.

Siūlomas konstitucinis įstatymas yra tuščias ir Seimui atsiveria galimybė manipuliuoti

Keisčiausia, kad dr. Agnė Širinskienė, atėjusi į LR Seimą 2016 m. lapkričio mėn., nepasidomi kas vyko su Pilietybės įstatymu iki jos išrinkimo (keistas, papildytas apie 20 k. be REFERENDUMO), galimai D. Asanavičiūtės pastangomis, aktyviai dalyvavo, agitavo įvairiose laidose referendumo klausimu dėl kažkokio „konstitucinio įstatymo pilietybei…“. Ji dalyvauja TV3 (jei neklystu) Forume ir gina referendumą, nors prof. dr. Liudvika Meškauskaitė aiškiai jai sako, jog siūlomas konstitucinis įstatymas yra tuščias ir Seimui atsiveria galimybė manipuliuoti, tačiau A. Širinskienė suka uodegą ir sako, kad reikia „pasitikėti Seimu“…

Taigi, referendume buvo siūloma nauja Konstitucijos nuostata: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Minimas konstitucinis įstatymas kėlė daugiausia klausimų – net referendumui pavykus, 12 straipsnis būtų pakeistas, tai pilietybės išsaugojimo dar negarantuoja, nes konstitucinis įstatymas nėra lygus Konstitucijai ar Konstitucijos pakeitimui. Tai visiškai atskiras dokumentas, parengtas Seimo.

Dėl naujojo konstitucinio įstatymo ir jame apibrėžtų pilietybės išsaugojimo sąlygų patvirtinimo Seimas balsuotų tik po referendumo. Dar svarbu yra ir tai, kad Konstituciniai įstatymai yra priimami, jei už juo balsuoja daugiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos Seimo narių. Ar esame tuo tikri? Štai čia ir suabejojau dr. Agnės Širinskienės tvirtomis Konstitucijos žiniomis.

D. Asanavičiūtė aktyviai agituoja po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius, leidžia didžiausias sumas iš mokesčių mokėtojų kišenės kelionėms, agitacijai, plakatams, skrajutėms, reklamai. Taigi, ne iš savo kišenės keliauja. Kai kurie užsienio lietuviai neatsidžiaugia – apkabina, nusišypso, atsakinėja į laiškus bet kokiu oru (!), „gaišta laiką mums“… Nėr ką pridurti – toks darbas, keli padėjėjai atsakinėja į jūsų laiškus. Turėtumėte tokias sąlygas ir jūs rašytumėte visam pasauliui… Manipuliuoja žmonių jausmais. Tikra prekybininkė – perku-parduodu.

Dar nesibaigus kadencijai, D. Asanavičiūtė skuba ir jau registruoja naują įstatymą, kuriame skamba: GIMIMU ĮGYTĄ LR PILIETYBĘ TURINTIEMS…

Kas žino kokią dabar formuluotę bandys suktai įgyvendinti – gal dvigubą, tiksliau, daugybinę pilietybę net be valstybinės kalbos.

Ar kas nors suvokia ką tai reiškia? Juk dvigubos pilietybės įstatymas, galiojęs nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., buvo skirtas LIETUVIŲ tautos palikuonims, tautos išsaugojimui, ne kolonistų ar okupantų, o dabar jau ir imigrantų palikuonims… Gi D. Asanavičiūtė siūlo GIMIMU įgytos pilietybės turėtojams dvigubą ar ir vėl daugybinę pilietybę. Tai reikštų visišką Lietuvos išpardavimą, atidavimą imigrantams.

Beje, paskutinis „perliukas“ – balsavo UŽ PAPILDOMĄ MOKESTĮ pageidaujantiems, kad su pavėžėju (taksistu) susikalbėtų lietuviškai…

Vyšnia ant torto: D. Asanavičiūtė toje pačioje Seimo konferencijų salėje susitinka su arabų – musulmonų atstovais ir tariasi apie mečetės statybą Vilniuje… Be komentaro.

***

JAV lietuvių visuomeninio komiteto (įkurtas 2006 m.) UŽ DVIGUBĄ PILIETYBĘ rezoliucija – Pilietybės įstatymo tobulinimui, priimta 2012 m. sausio 28 d. Lemont, IL, USA

– LR pilietybė išsaugojama, įgijus kitos šalies pilietybę asmenims (bei jų palikuonims – vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Nepriklausomos Lietuvos piliečiais iki SSSR okupacijos – 1940 m. birželio 15 d. išvykusiems iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d.

***
Ši pataisa, kurią aš pati pristačiau PLB XIV Seime, buvo priimta 2012 m. rugpjūčio 10 d. Tokia pataisa gali, turi tapti 12 pataisa Pilietybės įstatyme, be jokių naujų išvedžiojimų.
Seimui pakanka balsavimo keliu ją priimti, Prezidentui – pasirašyti. O Prezidentas ir pats gali teikti Seimui…

***
Beje, Pasaulio lietuvių apygarda, įsteigta VRK, yra pasityčiojimas iš visų tautiečių, gyvenančių už Lietuvos ribų. Dabar, kaip į gardą suvaryti, privalome rinkti kurią nors vieną iš dviejų.

Šiai dienai JAV LB rinkimuose į Tarybą dalyvavo nepilnai 2200 rinkėjų. Praeituose rinkimuose jų buvo apie 3600. Ar tai ką nors sako?

PL apygardoje LR Seimo rinkimų pirmame ture per visą pasaulį balsavo apie 28000 rinkėjų.

Ligija Tautkuvienė

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai septyniasdešimt penktoji (spalio 25) diena

Redakcija
-
0
Karas Ukrainoje. Devyni šimtai septyniasdešimt penktoji (spalio 25) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Agresorius naktį Ukrainos teritoriją atakavo 63 dronais, tarp kurių ne tik Shahedai, bet ir imitaciniai dronai Gerbera ukrainiečių oro gynybai pritraukti (vizualiai panašūs į Shahed). Ukrainos oro gynybos pajėgos skelbia numušusios 36 dronus (vis dažniau šalia įprastų oro gynybos priemonių ukrainiečiai naudoja dronus-kamikadzes), o 16 rusų dronų nukrypo nuo taikinių dėl ukrainiečių elektroninės kovos veiklos. Po pietų rusai KAB’ais smūgiavo Sumy ir Kharkiv miestams.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Mažas ir piktas žmogutis vardu putka pasakė, kad Ukrainos pajėgos Kursk kryptyje apsuptos. Tuo tarpu jo „gynybos“ ministerija pranešė, kad per savaitę į nelaisvę buvo paimti „net“ 39 Ukrainos kariai. Net jei patikėsime šiais skaičiais, nepanašu nei į apsupimą, nei į sutriuškinimą. Tuo tarpu, tęsiasi kautynės Liubimovka – Olgovka ruože bei dešiniajame ukrainiečių flange prie Plechovo. Kontaktinėje linijoje be pakitimų.

Kharkivo kryptis.

Tęsiasi mūšiai Vovchansk sektoriuje. Pakitimų kontaktinėje linijoje nefiksuota.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Mūšių intensyvumas išlieka vidutinis, ukrainiečiai neleidžia rusams kurtis placdarmo prie Lozova. Fiksuojamos lokalios okupantų atakos visoje šiaurinio flango kontaktinėje linijoje. Rusai galimai galvoja, kad Ukrainos gynėjai savo pagrindines pajėgas ir dėmesį yra sutelkę į tai kaip neleisti agresoriui susikurti placdarmo palei Oskil upę. Dėl to, neatmestina, jog dabar okupantai testuoja Ukrainos vienetų gynybą šiauriniame flange. Radę galimybę, jie čia gali suduoti rimtesnius smūgius ir taip pabandyti susikurti sąlygas Kupjansk šturmui.

Lyman. Agresoriui pavyko sujungi savo pajėgas Nevske bei Makiivka ruožuose, jis ir toliau bando valyti Ukrainos gynėjus palei Zherebec upės rytinį krantą ir po to persikelti į dešinįjį. Beje, rusų pajėgoms taip pat rūgštu. Antai, kreipimąsis iš 25-osios armijos 19-ojo tankų pulko šturmo kuopos. Rusai atsisako vykdyti girto bataliono vado įsakymus, todėl užėmė žiedinę gynybą ir ginasi tiek nuo ukrainiečių, tiek nuo saviškių: https://t.me/arrowsmap/6352.

Syversk. Be pakitimų. Ir toliau nėra patvirtinimo dėl rusų „išlaisvintos“ Serebrianka, o agresorius toliau bando atakuoti link jos.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar.

Mieste tęsiasi sunkios kautynės. Ukrainos gynėjai bando likviduoti rusų placdarmus vakariniame kanalo krante, o agresorius stengiasi prasiveržti tolyn.

Toretsk – Niu Jork ruože be pakitimų.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas.

Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas Lysivka – Promin – Vozdvyzhenka ruože.

Selydove šturmas tęsiasi, ukrainiečiai ginasi vakarinėje miesto dalyje. Pasirodė prieštaringa informacija, kad rusai įsiveržė į Vyshneve, kas tolimesnę miesto likučių gynybą paverstų itin sudėtinga užduotimi. Vis labiau panašu, kad Ukrainos vienetai gali būti priversti palikti Selydove ir atsitraukti į naują gynybos liniją, pvz. Novodmytrivka – Vyshneve (optimistinis VEV, realistinis – Hryhorivka) – Lysivka. Klausimas, ar čia yra įrengtos tinkamos gynybinės pozicijos ir yra sąlyginai šviežios Ukrainos pajėgos, kurios iš jų ginsis. Tiesa, be efektyvios oro gynybos ir šią pozicijų liniją gali būti sunku išlaikyti dėl rusų drabstomų KAB’ų.

Centras. Tęsiasi permainingi mūšiai Novoselydivka – Izmailivka – Hirnyk – Zoriane. Ukrainiečiai išlaikė pozicijas, tačiau padėtis sunki.

Pietinis flangas. Sunkios kautynės visoje kontaktinėje linijoje, šį kartą Ukrainos gynėjai išlaikė pozicijas.

Zaporizhia ir Pietų kryptys.

Be pakitimų.

Ar Vilniaus savivaldybė leis vystytojui taupyti milijonus visų mūsų sąskaita?

Redakcija
-
0
Ar Vilniaus savivaldybė leis vystytojui taupyti milijonus visų mūsų sąskaita?
„Akropolis Vingis“

Almantas Stankūnas

Apie Akropolio projektą šalia Vingio parko Vilniuje kalbama seniai.

Kai tik apie tai buvo prabilta, man nerimą sukėlė kaip bus išspręsti susisiekimo klausimai, ar šis projektas nesukurs papildomų spūsčių? Juk planuojama, kad automobilių srautas bus didesnis negu į Akropolio centrą Šeškinėje.

Šių metų liepos mėnesį į mane kreipėsi vienas visuomenininkas, kuris taip pat yra gatvių projektavimo specialistas. Paaiškėjo, kad jau ilgiau negu metus jis bando prisibelsti į savivaldybę, kad atkreiptų dėmesį į netinkamus susisiekimo sprendinius šiam projektui, tačiau iki šiol gaudavo atsakymus kuriuose buvo vengiama argumentuoto priimtų sprendimų pagrindimo.

Preliminariu vertinimu, tvirtinant tokius sprendinius, vystytojas gali taupyti 20–30 mln. eurų ir dėl to pablogėtų situacija aplinkinėse gatvėse.

Nedelsdamas kreipiausi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją.

Pirmas atsakymas ir vėl buvo atsirašymas. Tada paprašiau klausimą svarstyti Aplinkos ir miesto paslaugų komitete posėdyje rugpjūčio mėn. Buvo sutarta su administracijos atstovu, kad bus surengtas atskiras pasitarimas dėl mano keliamų klausimų, tačiau jis taip ir neįvyko iki šiol. Išsiunčiau priminimą, bet atsakymo nebuvo.

Ką reiškia toks vilkinimas? Gal nenorėta spręsti nepatogių klausimų iki rinkimų?

Tuo tarpu klausimą spalio 30 d., 12 val. planuojama svarstyti Miesto plėtros komitete.

Kad visiems būtų aiškesnė situacija, žemiau pateikiu ištrauką iš mano laiško Aplinkos ir miesto paslaugų komitetui:

„Toliau pateikiu apibendrintas pastabas dėl neigiamų pasekmių, kurios tikėtinos įgyvendinus projektą vadovaujantis dabar patvirtintais projektiniais sprendiniais:

  1. Padidės bendrai visiems įskaitant ir viešajam transportui eismo gaišatis (spūstys) ir oro tarša Geležinio Vilko, Tūkstantmečio, Savanorių pr. gatvėse, Savanorių žiedo transporto mazge.
  2. Nebus gerinama eismo sauga ir pralaidumas paliekant tranzitinėje Geležinio Vilko gatvėje autobusų sustojimo peronus.
  3. Kyla bereikalinga grėsmė Vingio parko bioįvairovei paliekant galimybę organizuoti intensyvų eismą tiesiogiai nuo tranzitinės Geležinio Vilko gatvės M. K. Čiurlionio gatve palei parką, kai galima organizuoti eismą link Vingio parko teritorijos per naujai pastatytą Geležinio Vilko 2 gatvę.
  4. Organizuojamos pažeidžiamųjų eismo dalyvių judėjimo trasos per įvažiavimą į vystytojo teritoriją užuot nukreipus eismą toliau nuo tranzitinės gatvės link būsimo Lazdynų pėsčiųjų / dviračių tilto. Tokie sprendimai mažina eismo saugą ir didina laiko gaišatį (spūstis) bei oro taršą.
  5. Gerosios Vilties gatvės gyventojams ir toliau teks kęsti tranzitinį eismo keliamą triukšmą ir oro taršą savoje gatvėje, kuri neskirta tranzitiniam eismui organizuoti. Po projekto įgyvendinimo minėtos neigiamos pasekmės padidės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projektiniai sprendiniai yra parengti pažeidžiant Statybos techninio reglamento reikalavimus ir Bendrojo plano sprendinius.

Nors atsakyme į mano laišką yra nurodoma, kad „minėtų projektinių pasiūlymų bei jų pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimą 2023 m. gegužės mėnesį atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). Inspekcija pažeidimų nenustatė ir pateikė išvadą, kad projektiniai pasiūlymai patvirtinti teisėtai“, tačiau taip atsakant buvo ignoruotas faktas, kad XX (mano minėtas visuomenininkas) 2023-10-10 apskundė Inspekcijos sprendimą Regionų administracinio teismui Vilniaus rūmams ir šiuo metu laukiama bylos nagrinėjimo po lydraščių išsiuntimo bylos šalims.

Akivaizdu, kad savivaldybės administracijai reikalaujant Vystytojo pakoreguoti projektinius sprendinius taip, kad neliktų XX laiške nurodytų trūkumų, Vystytojas patirtų žymius papildomus projekto įgyvendinimo kaštus, kurie tačiau yra protingi turint omenyje viso vystomo projekto vertę. Labai preliminariai vertinant, minėti papildomi kaštai gali būti apie 20–30 mln. eurų.“

Nuoroda į pranešimą apie šį projektą. Tame pranešime nė žodžiu neužsiminta apie aukščiau minėtas problemas. Kažin kodėl taip yra, kodėl savivaldybė tokia palanki turtingam investuotojui?

Ekrano kultūra uždaro duris transcendencijai

Redakcija
-
4
Ekrano kultūra uždaro duris transcendencijai

John M. Grondelski

First Things redaktorius Markas Bauerleinas rugsėjo 12 d. Belmonto namuose Vašingtone kalbėjo apie savo naujausią knygą „The Dumbest Generation Grows Up“ („Kvailiausia karta užauga“), kuri yra 2008 m. išleistos knygos „Kvailiausia karta“ tęsinys. Abiejose knygose kalbama apie pasekmes, kurias sukelia tai, kad ištisa karta užaugo prie ekranų. Ankstesnėje knygoje buvo įspėjama apie galimus padarinius, o naujausioje knygoje nagrinėjama, kas nutinka, kai ši karta peržengia ribą, kuri turėtų būti chronologinė pilnametystė.

Skaitytojai gali pasinerti į Bauerleino knygas ir susipažinti su visomis problemomis, su kuriomis susiduria ekranų karta. Aš apsiribosiu trimis.

Pirma, priklausomybė nuo ekrano sumažino skaitymo, taigi ir žinių įgūdžius. Iš pradžių buvo skelbiama, kad mokymasis per ekraną padės pritaikyti ugdymą prie individualių vaiko interesų ir lygio, tačiau, ypač po Kovido apribojimų, tapo akivaizdu, kad pasaulio bibliotekos, kurias galima pasiekti vienu mygtuko paspaudimu, nepadidino jaunimo raštingumo ar kultūrinio lygio.

Kai popiežius Pranciškus neseniai kalbėjo apie tai, kad žmonės (ypač seminaristai) turėtų skaityti literatūrą, iš dalies tam, kad atsitrauktų nuo ekranų, teigiau, kad popiežiaus pasiūlyme neatsižvelgta į tai, kaip ekranai keičia žmonių požiūrį į skaitymą. Tai ne tik „skirtingi skaitymo būdai“. Jie iš esmės skiriasi savo prieiga prie fiksuoto teksto, taip pat tuo, kaip sąlygoja to teksto rašymą. Tarkime, Jamesas Fenimore’as Cooperis nebūtų padaręs „Tweet“ rašytojo karjeros.

Socialinė žiniasklaida, orientuota į jaunimą, vietoj to, kad apjungtų skirtingų kartų atstovus, uždaro jaunimą į jaunimo getą, su visais tokio uždarumo padariniais.

Antra, remdamasis ankstesniu argumentu, Bauerleinas kritikuoja ekranus dėl to, kad jie įkalina jaunus žmones jaunimo kultūroje. Knygos bent retkarčiais priverčia jaunus žmones įsitraukti į tai, kas kadaise buvo vadinama „aukštesniąja kultūra“, t. y. į tai, kuo šiuolaikinis paauglys ar jaunuolis nesidomi. Daugeliu atžvilgių tai yra „antiintelektuali“ kultūra. Socialinė žiniasklaida sustiprina šiuos į jaunimą orientuotus akcentus savo „draugystės“ mechanizmais, kurie stiprina daugiausia jaunimo pasaulį ir etosą jos naudotojams. Bauerleinas teigia, kad socialinė žiniasklaida, orientuota į jaunimą, vietoj to, kad apjungtų skirtingų kartų atstovus, uždaro jaunimą į jaunimo getą, su visais tokio uždarumo padariniais. Tai toli gražu nėra „įvairialypis“ ar „įtraukiantis“ pasaulis, bet pasaulis, kuris kartų (ir kultūrų) požiūriu yra vienspalvis ir nepripažįsta kitų pasaulėžiūrų.

Trečias – ir, mano nuomone, svarbiausias Bauerleino argumentas – yra ekranų imanentizuojantis poveikis. Šį argumentą Bauerleinas trumpai palietė savo pastabų pabaigoje, bet jis, ko gero, yra svarbiausias iš jų: ekranų orientacija į čia ir dabar, į jaunimą, į laiką nepalieka vietos transcendencijai. Kaip transcendencijai įsiveržti į socialinę žiniasklaidą?

Ir jei transcendentinis matmuo neranda vietos socialinėje žiniasklaidoje, tai kur tada dėti Dievą ar kitus „egzistencinius klausimus“? Ar jie apskritai tampa klausimais? Ar jie apskritai svarstomi? Bauerleinas nemano, kad tai atsitiktinumas (aš taip pat nemanau), kad, socialinei žiniasklaidai užvaldžius kelias kartas, šiose kartose atsirado ir religiškai niekur savęs nepriskiriančių asmenų.

Ekrano kultūra ir etosas yra plokšti ir laikini, labai imanentiški, tam tikra prasme labai efemeriški. Nė viena iš šių savybių nėra palanki atvirumui transcendencijai. Iš tikrųjų jos skatina abejingumą transcendentinei tikrovei ar net susvetimėjimą su ja.

Tačiau rezultatas nėra tik religinis atsiskyrimas. Tai, be abejo, susiję ir su kitais reiškiniais, pavyzdžiui, didesniu depresijos ir psichikos ligų paplitimu tarp jaunimo, socialiniu disfunkcionalumu ir net savižudybėmis. Tai ypač paplitę paauglystėje, ypač tarp paauglių mergaičių, kurios, stengdamosi susikurti savo tapatybės jausmą, kenčia dėl to, kad pasineria į bendraamžių kultūrą, kuri dažnai yra negatyvi, nepasitikinti savimi. Tokia yra imanentiškumo kaina.

Prieš daugelį metų Jacques’as Maritainas kitame kontekste kritikavo šiuolaikinį pasinėrimą į čia ir dabar, išstumiant transcendenciją. Jis tai pavadino „imanentiškumo minotauru“. Daugeliu atžvilgių jis buvo įžvalgus mūsų dabartinių dilemų atžvilgiu.

Minotauras buvo hibridas, „neatitinkantis reikalavimų“, pusiau žmogus, pusiau gyvūnas, gimęs iš zoofilijos. Jis buvo įkalintas Kretos labirinte, į kurį reguliariai buvo siunčiami keturiolika Atėnų jaunuolių – septyni vyrai ir septynios merginos, kad Minotauras juos prarytų. Galiausiai jį nužudė tik Tesėjas (jam pavyko grįžti iš labirinto virvės dėka).

Dabartinis Minotauras iš Imanentės gal ir nėra pusiau bulius, pusiau žmogus, bet jis ir toliau ryja jaunuolius, kurie yra pačiame jaunystės žydėjime. Jis praryja juos ne suvalgydamas gyvus, bet suvalgydamas jų natūralų atvirumą kažkam (ir Kažkam) didesniam ir esančiam už jų pačių ribų. Jis juos pripildo šio pasaulio plokštuma, apakindamas juos nuo nuotykių, patiriamų išplaukiant į gyvenimo gelmes su Dievu kaip pilotu.

Bauerleinas pataikė į tai, kas žlugdo mūsų evangelizacijos ir „jaunimo sielovados“ pastangas.

Kur šiandien yra Tesėjas?

Versta iš: Crisismagazine.com

Vokietija: Sirijos migrantas, savo bute apgyvendinęs 5 nepilnamečius migrantus, uždirba šokiruojančius 13 000 eurų per mėnesį

Redakcija
-
0
Vokietija: Sirijos migrantas, savo bute apgyvendinęs 5 nepilnamečius migrantus, uždirba šokiruojančius 13 000 eurų per mėnesį

Vokietijoje migrantų integracija ir apgyvendinimas kasmet reikalauja reikšmingų išlaidų iš valstybės biudžeto, o kai kurie migrantai iš to sugeba uždirbti dideles sumas.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje 23 metų Sirijos pilietis gauna apie 13 000 eurų per mėnesį už tai, kad savo bute apgyvendina penkis nepilnamečius migrantus. Pranešama, kad tokie atvejai tampa vis dažnesni ir, anot NIUS, šis modelis Vokietijoje tampa tam tikru „verslo modeliu“. Kartu su migrantais, uždarbį gauna ir jaunimo gerovės tarnybos bei privačios įmonės, kurios dalyvauja apgyvendinimo organizavime.

Daugelis migrantų, pristatomų kaip „nelydimi nepilnamečiai“, iš tikrųjų nėra nepilnamečiai ir dažnai pateikia klaidingus duomenis apie savo amžių atvykdami į Europą. Kaip aprašo „Remix News“, šis reiškinys yra plačiai paplitęs. Nuo 2015 m. vis daugiau tokių migrantų atvyksta į Vokietiją. Už jų apgyvendinimą atsakinga jaunimo gerovės tarnyba, kuri bendradarbiauja su „nepriklausomomis rėmėjų asociacijomis“, apgyvendinančiomis migrantus priimančiose šeimose. Šios šeimos gauna reikšmingas išmokas už migrantų apgyvendinimą, o pačios asociacijos taip pat gauna dosnų mėnesinį mokestį už šią paslaugą.

Naujienų portalas NIUS atskleidė didžiulį mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo mastą migrantų apgyvendinimui, kurį kai kurie laiko savotišku reketu. Politikai nepadarė beveik nieko, kad sustabdytų šią praktiką. Vienas iš tokių atvejų yra Sirijos pilietis Osama H., kuris nuo 2015 metų gyvena Hagene. Jo gimtadienis nurodytas sausio 1 d., kas yra standartinė data, skiriama daugeliui be asmens tapatybės dokumentų į Vokietiją atvykusių migrantų. Nors Osama H. oficialiai dirba kirpėju, profesijoje, kuri paprastai nėra labai pelninga, jis neseniai atrado galimybę užsidirbti tapdamas priimančiuoju tėvu ir apgyvendindamas nelydimus nepilnamečius.

2023 m. gruodžio 21 d. Osama H. pasirašė sutartį su jaunimo organizacija „Kinego GmbH“ ir netrukus apgyvendino du nepilnamečius migrantus – 16-metį Abdurrahmaną A. ir 17-metį Mohammadą A., kurių gimtadieniai, kaip ir daugelio kitų migrantų, registruoti sausio 1 d. Už šių dviejų paauglių priežiūrą Osama H. iš jaunimo gerovės tarnybos gauna 4 074 eurus per mėnesį, skirtus jų „pagrindiniams poreikiams“.

Be to, „Kinego GmbH“ už kiekvieną vaiką gauna 937,15 euro, o iš viso – 1 874,30 euro per mėnesį. Šios lėšos skiriamos organizacijai už paslaugas, apimančias tik tris valandas per savaitę, skirtas darbui su priimančia šeima ir jaunimo gerovės tarnyba.

Vos 23 metų amžiaus Sirijos migrantas, kuris jau gaudavo reikšmingą finansinę paramą už dviejų nepilnamečių migrantų apgyvendinimą, 2024 m. sausio 3 d. pasirašė dar vieną sutartį su kita socialinės rūpybos tarnyba ir „Kinego GmbH“. Šį kartą jis priėmė dar tris nepilnamečius – šešiolikmetį, septyniolikmetį ir trylikametį – iš skirtingų jaunimo gerovės biurų, įskaitant Paderborną ir Kameną. Su nauja sutartimi jis persikėlė į didesnį butą, kurį dabar galėjo sau leisti.

Paprašius komentaro, jaunimo gerovės tarnyba atsisakė pateikti išsamią informaciją apie šį atvejį, nurodydama, kad tai būtų asmeninės informacijos apsaugos pažeidimas.

Dėl naujų mokesčių padidinimo Sirijos migrantas dabar gauna iki 2 705 eurų per mėnesį už kiekvieną prižiūrimą vaiką, kas leidžia jam surinkti apie 13 000 eurų per mėnesį iš viso. Be mėnesinių išmokų, jis taip pat gavo vienkartines išmokas, įskaitant 1 250 eurų, skirtus pradiniam aprūpinimui drabužiais ir būtiniausiais baldais, kaip patvirtina NIUS matyti dokumentai.

Tai nėra vienintelis toks atvejis: kai kurie migrantai Vokietijoje taip pat pelnosi iš mokesčių mokėtojų lėšų, teigdami, kad turi išlaikomų užsienio vaikų, kurie iš tikrųjų jiems nepriklauso. Šis sukčiavimo modelis kartais įtraukia moteris, kurios gauna socialines išmokas ir leidimus gyventi šalyje, pasinaudodamos neva egzistuojančiais šeimos ryšiais su vaikais.

Viename įžūliausių atvejų, apie kurį pranešė „Remix News“, nigerietis Džonatanas A., save vadinantis „Ponas Pinigai Pinigai“, tvirtina turintis 24 užsieniečių vaikus, dėl kurių Vokietijos mokesčių mokėtojai kasmet sumoka apie 1,5 mln. eurų. Pagal viešą informaciją, visi šie vaikai, kurių motinos yra daugiausia iš Afrikos šalių, gauna finansinę paramą iš Vokietijos.

Džonatanas A., gimęs Nigerijoje, yra įgijęs Vokietijos pilietybę, todėl jo vaikams automatiškai suteikiama pilietybė, o dėl šeimos susijungimo teisės jų motinos ir kiti artimieji taip pat gali legaliai apsigyventi Vokietijoje. Šiuo metu Džonatano A. šeima apima 94 asmenis, tačiau valdžios institucijos įtaria, kad nemažai šių vaikų iš tikrųjų nėra jo biologiniai vaikai.

Džonatanas A. kas mėnesį gauna apie 22 000 eurų socialinių išmokų už savo tariamus vaikus ir dar laukia dviejų prašymų dėl tėvystės nustatymo. Nepaisant šių reikšmingų išmokų, socialinės tarnybos jį klasifikuoja kaip „skurstantį“, nes jis neturi pajamų iš oficialaus darbo.

Ši situacija atskleidžia sistemos spragas, kai dėl šeimos susijungimo ir išmokų vaikams Vokietijos mokesčių mokėtojams tenka reikšminga finansinė našta, net jei kyla abejonių dėl tėvystės pagrįstumo.

rmx.news

Jonas Jasaitis. VALSTYBĖS VERTĖS ATKŪRIMAS

Redakcija
-
3
Jonas Jasaitis. VALSTYBĖS VERTĖS ATKŪRIMAS

(Pabaiga. Pradžia – 16 Nr.)

Deja, pesimistinė nuojauta apie visuomenės dalyvavimą Seimo rinkimuose pasitvirtino su kaupu: netikri rinkimai – netikri rinkėjai.

Žinoma, gyventojų dalyvavimas, lyginant su vykusiais karantino sąlygomis, buvo šiek tiek aukštesnis, bet vis dėlto – katastrofiškai menkas – 52 procentai. Net iki šiol dar nebuvusių tokio masto korupcijos ir valstybės biudžeto švaistymo atvejų (iki 40 mlrd. eurų), net visiškas nesiskaitymas su gyventojais potencialių rinkėjų neišjudino. Pasitvirtino prielaida, kad net patys absurdiškiausi Seimo rinkimų rezultatai nelaikomi reikšmingais – gyventojai įsitikinę, kad rinkimai nieko nepakeis, todėl ir balsuoti beprasmiška: valdys tie patys.

Belieka išsiaiškinti, ar gyventojai išgirdo šios kadencijos metu Premjerės išsakytą palinkėjimą: „jei mes nepatinkame, po ketverių metų išsirinksite kitus“. Ar išsirinkome? Nors dar vyksta vadinamasis antrasis rinkimų ratas, taigi nors dar nesuskaičiuoti galutiniai šiųmetinių rinkimų rezultatai, bet vargu ar galima tikėtis, kad „išrinks kitus“: rinkėjų dauguma nebuvo apsisprendusi, ką verta rinkti, tikintis pozityvių, visuomenės interesus suvokiančių permainų.

Nors politiniame lauke jau tikrai yra išryškėjo susibūrimai, parengę efektyvių permainų programas, rinkėjų dauguma apie jas beveik nieko nežinojo. Atvirai pasakius, jomis ir nesidomėjo. Pas mus vis dar įprasta balsuoti už tuos, kuriuos nuolat kartoja televizijos laidos. Kaip patvirtino ir šių metų gyventojų apklausos: didžiojoje visuomenės dalyje tebevyrauja visiška sumaištis, todėl balsuojama „už tuos pačius, kaip visada“ arba už tuos, kurių atstovai nuolat matomi viešojoje erdvėje.

Taigi dauguma atėjusių prie balsadėžių, jokių permainų nesitikėjo: jei per televiziją tavęs kasdien po keliasdešimt kartų nepaminėjo, vadinasi tavęs visai nėra. Net gerai organizuoti susitikimai su galimais rinkėjais vertinami kaip įprastiniai „kultūriniai renginiai“. Dauguma rinkėjų net neatsakytų į klausimus, kokių permainų tikisi. Įprastiniai didžiosios gyventojų dalies materialiniai poreikiai patenkinami, algos ir pensijos išmokamos beveik be sutrikimų, parduotuvių lentynose pilnos prekių – su buvusiu sovietiniu laikotarpiu nepalyginsi.

Jonas Jasaitis

Bet politika neapsiriboja tik algomis ir pensijomis bei prekių gausa parduotuvėse ir turguose. Materialinė gyventojų padėtis priklauso nuo įgyto profesinio išsilavinimo bei sveikatos būklės. Todėl švietimo, kultūros ir sveikatos institucijų raida gyventojams yra ypatingai svarbi. Jei mokyklų veikla kelia vis didesnį nerimą (bent pasidomėkite, kiek mokyklų per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje uždaryta), jei trūksta mokytojų, vėluoja programų ir vadovėlių rengimas, jei brandos egzaminų neišlaiko dešimtadalis ar dar daugiau abiturientų, akivaizdu, kad švietimo sistema nefunkcionuoja taip, kaip turėtų.

Visų lygių bendrojo lavinimo mokyklose katastrofiškai auga narkotikų vartojimas. Jei tiek policiją, tiek tvarkingus tėvus sukrečia mokinių tarpusavio santykiai, o atsakomybė už tai numetama pedagogams, suprantama, kad švietimo sistema neveikia taip, kaip turėtų. Jei šimtais trūksta policininkų, socialinių darbuotojų ir medikų, delsti jau nebegalima. O kur dar vis sudėtingesnė tarptautinė padėtis, kasdien vykdomi šiurpūs kariniai nusikaltimai, vis baisesni ne tik religiniai, sukelti agresyvių islamistų, bet ir tautiniai bei teritoriniai konfliktai… Taigi valstybės valdymo permainos yra neatidėliotinos.

Šiuometiniai Seimo rinkimai eina į pabaigą. Netrukus įsitikinsime, ar jame pasikeitė politinių jėgų pusiausvyra. Priminkime dar ir tai, kad dauguma rinkėjų ne itin susigaudo, o ką tie Seimo nariai veikia, už ką jie yra atsakingi. Žymiai geriau suvokiama vykdomosios valdžios esmė. Kadangi rinkimų pakartoti praktiškai jau nebeįmanoma, realios permainos gali būti įgyvendinamos būtent vykdomosios valdžios struktūrose.

Pirmasis nebeatidėliojamas žingsnis yra Seimo narių ir vyriausybinių institucijų funkcijų atskyrimas. Seimo nariai negali būti skiriami ministrais, viceministrais ir pan. Nebegalima tęsti praktikos, kai Seimo narys tuo pačiu metu yra ir įstatymų leidžiamosios, ir parlamentinės kontrolės bei vykdomosios valdžios atstovas.

Šių institucijų funkcijų atskyrimas ne tik leistų pritraukti į valdymo institucijas solidų būrį aukščiausios kvalifikacijos specialistų, bet ir padidintų Seimo veiklos efektyvumą. Antai Seime priimant kai kuriuos įstatymus arba nutarimus, kartkartėmis balsuoja vos trečdalis Seimo narių, nes kiti yra užimti vykdomosios valdžios funkcijomis. Toks valdžios funkcijų atskyrimas būtų realus žingsnis, atveriantis kelią valstybės valdymo efektyvinimui ir gyventojų supažindinimui su politinės veiklos turiniu.

Kitas, bene dar svarbesnis, bet žymiai sudėtingesnis klausimas – kaip padidinti valstybės pareigūnų asmeninę atsakomybę. Kiekvienas suprantame, kad „pralošti“ keturiasdešimt milijardų per vieną vakarą neįmanoma. Vadinasi, nusikalstama veikla buvo vykdoma neretai ilgiau nei dešimtmetį. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Seimo narių ir valstybės tarnautojų sutuoktiniams.

Gana visuomenę juokinti, švelniai sakant, tokiais pasiteisinimais, kad „aš neturiu nieko bendro su sutuoktinio verslu“, nes kaip tada paaiškinsime, kodėl to sutuoktinio – „verslininko“ teikiamos paslaugos valstybei buvo keliolika kartų brangesnės už kitų teikiamas. Kodėl to sutuoktinio ar „šeimos draugo“ verslo teisėsaugos institucijos metų metais niekas netikrino arba jokių pažeidimų nematė?

Ciniški kontrolės institucijos vadovų paaiškinimai, kad „visi dokumentai buvo tvarkingi, antspauduoti, pasirašyti ir pristatyti Registrų centrui“ ar pan. iš tikrųjų rodo, kokie glitūs korupciniai voratinkliai yra apipynę kai kurias valdžios institucijas. Būtent korupcijos tinklų išardymas yra viena iš svarbiausių Lietuvos valdymo problemų.

Kiekvienai valstybei yra labai svarbus jos vertės suvokimas. Pirmiausia, tai pagarba gimtajai kalbai ir tautinės kultūros paveldui. Nors šiuolaikinis pasaulis yra vis labiau judrus ir integruotas, tačiau jo vertė slypi kultūros įvairovėje. Šios įvairovės svarbiausias puoselėtojas yra akademinė bendruomenė. Todėl tik kaip labai šlykštų paradoksą galime vertinti vadinamąjį 150 „iškiliausių“ veikėjų laišką Prezidentui apie tai, kad tautinės kultūros įvairovė neva nebeturi prasmės. Tai liudija, kad akademinėje bendruomenėje įsimetė puvinys. Ką tokiu puviniu užsikrėtę dėstytojai arba tyrimų organizatoriai platina studentų ir apsisprendusių imtis mokslo bendruomenėje? Kokius piliečius jie yra užsibrėžę ugdyti? Bet čia iškyla ir kitas klausimas, kodėl į tų, pavadintų iškiliausiais, rašliavą nesureagavo pati akademinė bendruomenė? Kiekvienam mokslininkui yra labai svarbūs tarptautiniai ryšiai ir galimybė būti pripažintam globaliu mastu, bet tai jokiu būdu nereiškia savo kultūrinės tapatybės praradimo. Bet mes jau tampame viskam abejingi.

Jau seniai laikas atsikratyti sovietmečiu primesto kitakalbių mokyklų fenomeno. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose gyvena daugybės tautų atstovai. Yra regionai, kuriuose savo tarpe vyrauja kalbantys ispaniškai arba portugališkai, tačiau ir pastarieji supranta, kad be anglų kalbos mokėjimo neišsiversi. O kaip tada vertinti tuos, kurie 50–60 metų išgyvenę Lietuvoje, atsisako bendrauti lietuviškai? Jungtinėse Valstijose veikia daugybė lietuviškų mokyklų ir tautinės kultūros puoselėjimo institucijų, tačiau jų veikla rūpinasi ir jas išlaiko ne valstybė, bet tautinės bendruomenės.

Dar visai neseniai veikė lietuviškos katalikų, liuteronų ir kitų krypčių bendruomenės. Veiktų ir dabar, jei būtų jas išlaikančių. Kasmet JAV regionų valdžia rengia nacionalinės kultūros šventes ir net apdovanoja geriausiai pasirodžiusius tautinės kultūros kolektyvus ir niekas ten nepasakoja, kad šie kolektyvai neva yra žmonijos pažangos stabdys. Lietuvių tauta gali labai pagrįstai didžiuotis tautinės išeivijos įnašu, reguliariai rengiamais lietuviškais mokslo ir kūrybos simpoziumais. Gali, tačiau tokio pasididžiavimo vis mažiau ir mažiau šių dienų Lietuvoje. Įdomu, kuri šiuolaikinės inteligentijos dalis yra bent kiek išsamiau susipažinusi su išeivijos parengta „Lietuvių enciklopedija“.

Esame pasaulyje vieninteliai, sudarę tokį kapitalinį, 37 tomų apimties leidinį, parengtą 1953–1985 metais Bostone (JAV). Vieno tomo apimtis – vidutiniškai 544 puslapiai. Šiuo metu yra leidžiama elektroninė „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“, kurioje (2024 metų duomenimis) jau yra 21 mln. 355 588 straipsniai. Šis leidinys yra bendras Lietuvos ir išeivijos inteligentijos darbas, tarp kurio iniciatorių yra Lietuvos mokslininkų sąjunga. Tai darbai, kuriais gali didžiuotis mūsų tauta.

Taigi ką renkamės: abejingumą ar aktyvias pastangas atkurti valstybės vertės supratimą?

Ar Vilniaus m. savivaldybės administracija dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją?

Redakcija
-
0
Ar Vilniaus m. savivaldybės administracija dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją?

Vilniaus tarybos narys A. Stankūnas dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi į prokuratūrą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas spalio 23 dieną kreipėsi į Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydamas apginti viešąjį interesą, išsiaiškinant ar Vilniaus m. savivaldybės administracija dirbtinai neriboja tiekėjų konkurencijos, ir įvertinti ar administracijos veiksmai nėra nusikalstami. Kreipimasis buvo pateiktas remiantis A. Stankūno gautu vieno tiekėjo skundu. Tarybos narys paprašė prokurorų išnagrinėti gautą tiekėjo skundą ir įvertinti, ar Vilniaus m. administracijos veiksmuose nėra galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d. ir / arba BK 229 straipsnyje ir nustatyti dėl minėtų nusikalstamų veikų galimai kaltus asmenis.

„2024 m. spalio 23 d. gavau vieno tiekėjo skundą, kuriame rašoma, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija galimai ribojo tiekėjų konkurenciją ir pirko didelės vertės paslaugas ir darbus žymiai aukštesnėmis negu rinkos kainomis. Taip pat, galimai dėl skundą pateikusio tiekėjo principingo elgesio, administracija galėjo vykdyti tiekėjo persekiojimą. Tiekėjo skunde pateikti faktai ir aplinkybės kelia įtarimus, kad savivaldybės pareigūnai tikslingai siekia leisti Vilniaus m. savivaldybės rinkoje dirbti tik administracijai palankiems tiekėjams. Kadangi aš neturiu galimybių ištirti ir įvertinti skunde nurodytų aplinkybių ir faktų, skundą persiunčiau prokuratūrai“, – teigia Nacionalinio susivienijimo atstovas Almantas Stankūnas.

Edvardas Čiuldė. Kokie yra galimi naujosios koalicijos formavimo netikėtumai?

Redakcija
-
1
Edvardas Čiuldė. Kokie yra galimi naujosios koalicijos formavimo netikėtumai?

 

Edvardas Čiuldė

(Atsiliepiant į Vytauto Sinicos straipsnį)

Be jokios įžangėlės iškart pastebėsiu, kad tas faktas, jog Skvernelis pastarosiomis dienomis viešai ir labai agresyviai žemina projektuojamos koalicijos partnerį, žaliųjų valstiečių vedlį Karbauskį, prikišamai parodo, kad buvęs premjeras neatsisako sudaryti koalicijos su „konservatoriais“ arba net jau yra tvirtai apsisprendęs pasižadėti vadinamiesiems konservatoriams. Kitaip neįmanoma paaiškinti to, kad anas specialiai siekia užkelti alergijos vienas kitam su Karbauskiu lygmenį į naujas aukštumas. Toli gražu nesu didelis Karbauskio gerbėjas, tačiau akivaizdu, kad šiandien Karbauskis puoselėja padoresnės laikysenos nei Skvernelis pavyzdį arba bent jau iš tiesų nuoširdžiai siekia prisidėti prie naujosios koalicijos atsiradimo.

Tarkime, nebūtų nieko nuostabaus, jeigu Skvernelis rinktųsi apsišaukėlių konservatorių pusę, nes jis, kraštutinės konfigūracijos liberalas, didesniu ar mažesniu laipsniu pradėjo „Ignitis“ privatizaciją, iniciavo vadinamąjį darbo rinkos liberalizavmą, vedantį į šalies kolonizaciją ir lietuviškos Lietuvos sunaikinimą, Šimonytė gi tik su dideliu entuziazmu pratęsė ir suintensyvino tokį pasirinkimą. Bendra tarp „konservatorių“ ir Skvernelio vardanlietuvininkų yra ir tokia gelžbetoninė, kilusi iš Ekspertai.eu vertybė kaip Bakas, nedidelė paslaptis, kad, apsikasęs lapais ir apsimetęs nieko nesuprantančiu naivuoliu, Skvernelis pats su didele piktdžiuga dalyvavo šioje nešvankiausioje nepriklausomybės laikų istorijoje, kai buvo siekiama išgalvotu pretekstu ir nesirenkant priemonių sunaikinti politinį konkurentą, suvalgyti jį gyvą. Jeigu leisite prie to, kas pasakyta, pridėti nuo savęs, pasakysiu taip, kad „konservatorius“ ir Skvernelį, be visa ko kito, dar vienija ir visados kiauliškas užsiangažavimas.

Taigi, ar Skvernelis nėra tik „išdavikas“, kaip anksčiau sakydavo tas pats Karbauskis, malšindamas savo gėlą, kilusią dėl to, kad buvęs sąjungininkas jo išsižadėjo? Tai tikriausiai pernelyg skambus įvardijimas, kai kalbame apie prisiekusį makiavelininką, jau pašventusį savo gyvenimą politinių manipuliacijų ištobulinimo reikalui, ar ne? Tačiau yra vienas „bet“. Nekyla nė mažiausios abejonės, kad balsavusių už Skvernelio partiją rinkėjų dauguma rinkosi jį kaip solidų ir principingą, gal net kaip negailestingą „konservatorių“ kritiką, kaip iš povyzos jis ir atrodo, nežiūrint to, kad retorika ir veiksmai atskirais atvejais gali skirtis, taigi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skudurų sumetimas su „konservatoriais“ reikštų Skvernelio vadovaujamo politinio darinio kaip parlamentinės partijos susinaikinimą, pasibaigus kadencijai. Nesunku įsivaizduoti, kad rinkėjai tokios išdavystės tikrai neatleistų.

V. Sinica užsimina apie šįkart kaip niekados anksčiau priartėjusią išankstinių rinkimų galimybę. Iš tiesų, ne tik „konservatoriai“, bet galimai taip pat ir Žemaitaičio „Nemuno aušra“ ar net Skvernelis su bendražygių pritarimu gal būti linkę viską sujaukti, pažeidžiant trapią tikrų ar tariamų laimėtojų pusiausvyrą, tačiau nekyla nė mažiausios abejonės, kad tokiu atveju didžiausiais pralaimėtojais taptų ką tik paminėtos partijos, o tikraisiais laimėtojais tarp kitų galimai ir Nacionalinis susivienijimas. Tąkart išauštų tikrosios tiesos valanda!

Nuoširdžiai linkiu sėkmės Vytautui Sinicai, to linkiu beveik taip pat įsijautęs, kaip anksčiau trokšdavau Žalgirio pergalės prieš CASK. Kartais net bandau suturėti tokį įsijautimą, prisimindamas, kad, nežiūrint to, kaip viskas baigsis, po rinkimų reikės gyventi toliau. Norėdamas baigti linksmesne gaidele prisipažinsiu, kad geriausiu šių metų kalambūru laikau štai tokį posakį: vilniečiai šv. Kūčių naktį kalba lietuviškai…

1...165166167...1 706Nuo 1 706 166 puslapis