2025-05-10, Šeštadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 165

Adv. Jonas Ivoška. Partija, klanas ar totalitarinė sekta?

Redakcija
-
3
Adv. Jonas Ivoška. Partija, klanas ar totalitarinė sekta?

Pastaruoju laikotarpiu atskleistas politinės korupcijos atvejis, su kuriuo siejama TS-LKD narė Monika Navickienė, atkreipė dėmesį į „konservatoriais“ vadinamos interesų grupės veiklos būdus.

Ingridos Šimonytės viešas bandymas atsieti M. Navickienę nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinių pagrindų be tam būtinų teisinių procedūrų verčia pasigilinti į taip vadinamų „konservatorių“ organizacinius pagrindus.

Kas tie „konservatoriai“ – politinė partija, klanas ar totalitarinė sekta?

Vien pavadinimas „Tėvynės sąjunga“ perša mintį, kad sugretinti prasmės požiūriu nesiderinantys žodžiai. Jeigu tėvynę mes suprantame kaip gimtąjį kraštą, o sąjungą – kaip asmenų susivienijimą, tai ar gali asmenų grupė sau prisijungti mūsų visų gimtąjį kraštą kaip savo grupės narį? Galėtų būti dalies ką nors išskirtinai bendro turinčių tėvynainių (tėvyniečių) sąjunga, bet ne subjektų sąjunga su objektu.

Politinė partija (lot. pars – dalis) – tai organizuota žmonių grupė, turinti bendrus politinius (šalies valdysenos) idealus ir siekianti tų idealų įgyvendinimo.

Pabandykime prisiminti, ar „konservatoriai“ kada nors teikė tobulesnės tautos savivaldos pasiūlymus?

Advokatas Jonas Ivoška

Kiek prisimenu, paprastai, buvo veržiamasi prie viešųjų išteklių (biudžeto lėšų) tvarkymo ir, kaip liudija valstybingumo praktika, nesant atsakomybės, pašvaistyti bendruomenės gėrybes, nemažai jų daliai sukrentant į neviešinamų adresatų „kišenes“.

Klanas (angl. clan – giminė, dinastija) – tai tarpusavyje susijusių ir remiančių vienas kitą žmonių grupė, turinti bendrų (dažnai prislėptų ar slaptų) interesų.

Tenka pripažinti, kad „konservatoriams“ pagrindiniai klano apibūdinimo požymiai, atmetus išskirtinai giminystės ryšių sąsajas, tinka. Tačiau ši tariama partija turi nemažai totalitarinei sektai būdingų požymių:

a) „guruizmas“ (idėjinio vedlio sudievinimas),

b) įtakingų pozicijų svarbiose institucijose užėmimas,

c) savojo „guru“ vertybinių nuostatų primetimas iš viršaus,

d) žmonių gyvenimo vertinimas pagal „guruizmo“ instrukcijas.

Paminėti požymiai perša išvadą, jog TS-LKD nėra politinė partija, o klaninė sekta, kuri neturi jokių tautos tvarumo ir pažangos idealų, o veikianti kaip savanaudžių grupė, siekianti praturtėjimo ne savo narių gebėjimų rezultatyviu panaudojimu, o gudriai organizuotu bendruomeninių lėšų (valstybės biudžeto) „pataškymu“.

Pripažįstu, kad atitinkamas išvadas darau būdamas ne bešališkas. Tiesiog labiau nei klystančių ir dėl to atgailaujančių negaliu suprasti ir atjausti tų žmonių, kurie save laiko niekad neklystančiais, pačiais švariausiais, kai nuo jų iš toli sklinda žarnyno turinio kvapas.

Gediminas Storpirštis. Lietuvos karališkos didybės atkūrimas: A. Bučio „Lietuvos karaliai ir karalienės“

Redakcija
-
1
Gediminas Storpirštis. Lietuvos karališkos didybės atkūrimas: A. Bučio „Lietuvos karaliai ir karalienės“

Prakalba pasakyta kultūros istoriko, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Bučio dviejų dalių studijos „Lietuvos karaliai ir karalienės. Istorinis žinynas, sudarytas remiantis pirminių šaltinių faktografiniais duomenimis“ (T. 1-2, Leidyklos UAB „Alio“, Vilnius, 2024) pristatymo ir autoriaus 85-mečio minėjimo vakare vykusiame spalio 25 d. Lietuvos rašytojų sąjungoje rūmuose Vilniuje.

„Lietuvos karaliai ir karalienės“ – šią knygą-žinyną savo 85 gimtadienio proga autorius dovanoja Lietuvai. Ji skirta savo tautos istorija besidominčiai šviesuomenei ir jaunimui bei užbaigia Lietuvos valstybės ir karalių titulatūros tyrimą, trukusį virš 20 metų.

Prieš tai 2018 m. išleista knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje“ susilaukė didžiulio dėmesio ir trijų leidimų, o taip pat mes kartu su Algimantu jau turėjom 28 jos pristatymus visoje Lietuvoje ir kvietimai nesibaigia… Susidomėjimas Lietuvos karaliais tik auga kaip ir palaikančiųjų gretos, tik vis dar nedrąsu apie tai prabilt viešai. (apdovanojimas už knygą).

Kodėl šis žinynas – įvykis? Todėl, kad, manau, niekas iš dabarties istorikų negalėtų parašyti tokio žinyno ar kitaip vardinant enciklopedijos, skirtos valstybės ir jos valdovų titulatūrai XII–XV a. Viduramžių Europoje, nes:

I. Nežinau, kas gali skirti tiek laiko šitokiam darbui, jei jie turi šeimas ir dirba valstybinį ar privatų darbą (primena: kai Liudas Mažylis atrado Nepriklausomybės deklaracijos originalą savo atostogų metu, vieno istorijos instituto darbuotojo paklausė, kodėl artėjant šimtmečiui niekas iš darbuotojų jo neieškojo, atsakymas buvo paprastas ir aiškus – niekas neliepė ieškoti). O Algimantas jau virš 20 m. išėjęs iš visų tarnybų ir pats sprendžia, ką jam veikti. O Laiko, jėgų ir noro jis turi į valias – kaip matome… Tai mūsų šių laikų Simonas Daukantas – kaip jį taikliai pavadino vienas bičiulis.

II. Be to nežinau, kuris rašantis istorijos klausimais dabarties istorikas galėtų laisvai skaityti šaltinius lotynų, senąja rusų, anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų kalbomis.

Nes kaip kitaip paaiškinti nesusipratimą, kai 2023 m. Valdovų rūmų kieme, švenčiant sostinės 700 m. jubiliejų, atidengiamas paminklas Lietuvos Karaliaus Gedimino laiškams, o visai šalia paminklo keliomis užsienio kalbomis parašyti aprašai apie kunigaikštį Gediminą. Nors pačiame paminkle didžiulėmis granito raidėmis iškalta REX. Negi niekas negalėjo išverst šio lotyniško žodžio miesto ir Valdovų rūmų vadovams ir įdomu, o ką apie tai galvoja užsienio svečiai.

III. Tradiciniams istorikams sunku ir nedrąsu keisti nusistovėjusį per ilgus šimtmečius mūsų istorijos valstybės ir valdovų titulų traktavimą, padiktuotą rytų slavų. Šiandien kiekvienas mokinukas ar mokinukė atsakys, kad senovės Lietuvos valdovai buvo didieji kunigaikščiai… Atsakymas natūralus, kadangi šitaip mūsų mokyklose aiškina istorijos mokytojai, o mokytojams lygiai taip pat aiškino ir tebeaiškina Lietuvos istorijos dėstytojai universitetuose. Paradoksalu, kad būnant jau 20 metų Europos sąjungoje, mūsų istorikai vis dar laikosi slaviškos titulatūros ir bijo ją pakeisti į visoje Europoje šiuo metu priimtą valdovų titulatūrą, kur nepriklausomi valdovai ikikrikščioniškose ir krikščioniškose Europos valstybėse buvo tituluojami karaliais arba imperatoriais.

IV. Dar viena labai svarbi priežastis – Algimanto profesija yra tekstų analizė, nepriklausomai kada jie buvo parašyti. Šia tema baigtos aspirantūros studijos Maskvoje ir įgytas daktaro laipsnis. Tai be galo svarbu analizuojant istorinius šaltinius: įgūdžiai, metodika, žinios ir t. t.

V. Algimantas nuolat kviečia profesionalius istorikus diskusijai, tačiau jie neturi laiko arba, tiesiog, nenori ginčytis su „neprofesionalu“ užmiršdami, kad ginčytis reikės ne su autorium, o su vienalaikiais šaltiniais. Juk istoriniai šaltiniai – istorikų duona.

VI. Beje, naujausiuose latvių istorikų darbuose jau atsisakyta valdovų slaviškos titulatūros ir pereita prie šiaurės Europos kraštų valdovų titulatūros.

VII. Tačiau pirmieji ledai pajudėjo ir naujausių metodiškai modernių Lietuvos istorijos tyrimų autoriai XXI šimtmetyje vis dažniau išradingai taiko senovės Lietuvai naujus tipologinius apibūdinimus, pvz.: nesisteminė karalystė (Alfredas Bumblauskas), Lietuvos pagoniškoji imperija (Stiven Rowell), nepasiskelbusioji imperija (Zigmas Norkus). Tai pirmieji džiuginantys ženklai, kalbantys apie naujai permąstomą Lietuvos istoriją. Dabar žiniasklaidoje matome moterų kvietimą perrašyti Lietuvos istoriją, grąžinant jai moterų nuopelnus. Algimantas savo žinyne ir šiuo klausimu žengė pirmuosius rimtus žingsnius, pristatydamas penkias Lietuvos karalienes.

VIII. Čia dar verta paminėti tai, kad 2024 09 16 Seime vykusios konferencijos „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“ priimta rezoliucija skelbia:

a) Visuomenės saitų visokeriopas stiprinimas su Lietuvos istoriniu ir kultūriniu paveldu turi būti vienas iš nacionalinės saugumo strategijos prioritetų;

b) Vykstant informaciniams karams ir skirtingoms valstybėms vykdant nuoseklią istorinės atminties politiką ne tik savo viduje, bet ir skverbiantis į kitų šalių bei regionų informacinę erdvę, Lietuva negali likti vien svetimų pasakojimų traukos lauku, bet privalo vykdyti savo istorinės atminties politiką.

Gediminas Storpirštis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gediminas Storpirštis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ir įžangos pabaigai – kas gi naujo šiame dviejų tomų Algimanto žinyne?

Knyga „Lietuvos karaliai ir karalienės“ yra parašyta kaip dviejų žymiausių karališkųjų Lietuvos dinastijų iškilimo Lietuvoje ir Europoje istorija. Apie karališkuosius Gediminaičius kalbama kaip apie vieno dinastijos protoplasto geneologinę liniją su dviem vėlesnėmis jos šakomis: pagal vyriškąją kraujo ryšio liniją (Jogailaičiai) ir pagal moteriškąją liniją (Vazos), kol karališkosios Gediminaičių dinastijos palikuonys viešpatavo Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Abiejų Tautų Respublikos sostuose, daugiau nei 350 m. (1316–1668).

Algimantas Bučys / Alkas.lt nuotr.

Krikščionys kviečiami ginti moteris ir patį moteriškumą nuo translyčių ideologijos

Redakcija
-
0
Krikščionys kviečiami ginti moteris ir patį moteriškumą nuo translyčių ideologijos
Asociatyvi EPA nuotr.

Translytiškumo ideologija yra „labai mizoginiška“, todėl krikščionys turi stengtis apsaugoti moterų ir moteriškumo vertingumą, – tokie pamąstymai nuskambėjo konferencijoje Lenkijoje.

Glennas Stantonas (Glenas Stantonas) iš organizacijos „Focus on the Family“ kalbėjo Lenkijoje susirinkusiems krikščionių terapeutams. Jis pastebėjo, kad LGBTQ+ judėjimas taip išsivystė, jog dabar tapo „nukreiptu prieš moteris“. Be to, šis judėjimas „ėda pat save“ dėl „vidinio loginio lytinės tapatybės nenuoseklumo“ ir gilių nesutarimų dėl translytiškumo, kurie lėmė LGBTQ skilimą. „Ir moterys čia tampa aukomis, – pasakojo jis. – Translytiškumo politika yra naujasis patriarchatas. Vyrai nurodo moterims, kaip viskas bus. Tai naujoji mizoginija. O iš tikrųjų tai mizoginija, besilaikanti ant steroidų, nes ji ištrina moteriškumą visomis prasmėmis.“ Jis tęsė: „Kai persirengęs moterimi vyras patenka į moterišką erdvę, nesvarbu, ar tai būtų sporto salė, ar lesbiečių baras, moterims viskas pasikeičia, nes moteriškumas yra ypatinga žmogaus savybė, kurią reikia saugoti, rūpintis, puoselėti ir auginti.“

Translytiškumo politika yra naujasis patriarchatas. Vyrai nurodo moterims, kaip viskas bus.

G. Stanntonas išreiškė nepasitikėjimą dėl grasinimų smurtu, atvirai nukreiptų prieš feministes bei išdrįsusias mesti iššūkį translyčių ideologijai ar žalingai politikai moteris. Pavyzdžiui, translyčių sodinimui į moterų kalėjimus. Jo manymu, vyrai, teigiantys, jog jie yra moterys tik tam, kad būtų pasodinti į moterų kalėjimus, „žaidžia su sistema“. „Jie yra vyrai, ir mes tiesiog turime tai pasakyti… Tuo tarpu moterims neleidžiama dėl to skųstis… Tai blogiausia patriarchato rūšis“, – mano jis, pažymėdamas, kad moterys, išdrįsusios pasisakyti prieš, gali tikėtis, kad translyčių aktyvistai jas nutildys arba pagrasins mirtimi ar seksualiniu smurtu.

Jis teigė, kad sunku nuspėti, kaip viskas klostysis per ateinančius kelerius metus, tačiau pridūrė, kad bus „sunku sukišti džiną atgal į butelį ir sugrįžti prie to, kas buvo“, ir kad per tą laiką daug žmonių bus įskaudinti.

CHRISTIAN TODAY

Italams uždrausta naudotis surogatinės motinystės „paslauga“ užsienyje

Redakcija
-
0
Italams uždrausta naudotis surogatinės motinystės „paslauga“ užsienyje

Italijos senatorė teigia, kad motinystės, kuri yra „civilizacijos pagrindas“, negalima pakeisti. Italijos piliečiams dabar draudžiama vykti į užsienį ir susilaukti vaiko pasinaudojant surogatine motinyste. Naujasis Respublikos įstatymas, už kurį pasisakė šalies premjerė Georgia Meloni (Džordža Meloni), numato bausmes iki dvejų metų kalėjimo ir baudas iki 1 mln. eurų. Italijos Senate įstatymas buvo priimtas 84 balsais prieš 58, praneša BBC. Žemieji parlamento rūmai jį jau buvo priėmę praėjusiais metais.

Per debatus senatorė Lavinia Mennuni (Lavinija Menuni) iš Meloni partijos „Italijos broliai“ kalbėjo, kad „motinystė yra absoliučiai unikali. Ji visiškai negali būti surogatinė, nes ji yra mūsų civilizacijos pagrindas“. Taip pat ji pareiškė: „Norime išrauti surogatinės motinystės turizmo reiškinį“.

„Vaisingumo lygybė“

Italams jau anksčiau buvo uždrausta ieškoti surogatinės motinos paslaugų savo šalyje. Šiam įstatymui ypač priešinosi Italijos homoseksualų gynėjai. BBC pažymi, kad G. Meloni save apibūdina kaip krikščionę motiną ir mano, kad vaikus turėtų auginti tik vyras ir moteris. „Meloni anksčiau pasisakė prieš surogatinę motinystę, kurioje dalyvauja LGBT poros, o prieš LGBT nukreipta retorika buvo pagrindinis jos rinkimų kampanijos bruožas, – teigė britų naujienų agentūra. – 2022 m. kalboje ji pasakė „taip“ natūraliai šeimai ir „ne“ LGBT lobistams“.

G. Meloni surogatinę motinystę apibūdina kaip „bjaurios visuomenės, kuri troškimą painioja su teisėmis, o Dievą pakeičia pinigais, simbolį“.

 

Premjerė Georgia Meloni

2023 m. premjerės vyriausybė nurodė Milano miesto tarybai nutraukti tos pačios lyties tėvų vaikų registravimą. Leidinys „The Economist“ rašo, kad vis labiau plintant tos pačios lyties asmenų santuokoms, vis daugiau dėmesio skiriama tam, ką kai kurie aktyvistai vadina „vaisingumo lygybe“ – teisei susilaukti vaiko nepaisant biologinių gebėjimų. G. Meloni surogatinę motinystę apibūdina kaip „bjaurios visuomenės, kuri troškimą painioja su teisėmis, o Dievą pakeičia pinigais, simbolį“, – rašo BBC.

Prievarta prieš moteris

Popiežius Pranciškus anksčiau šiais metais taip pat pasisakė prieš surogatinę motinystę, nors ir nepalaikė jokio konkretaus teisės akto.

„Laikau smerktina vadinamosios surogatinės motinystės praktiką, kuri yra sunkus moters ir vaiko orumo pažeidimas, pagrįstas išnaudojimu situacijose, kai siekiama patenkinti materialinius motinos poreikius“, – kalbėjo popiežius savo metiniame kreipimesi į Vatikano diplomatinį korpusą. – Vaikas visada yra dovana ir niekada nėra komercinės sutarties pagrindas. Todėl išreiškiu viltį, kad tarptautinė bendruomenė stengsis visuotinai uždrausti šią praktiką.“

Praėjusį rudenį Europos Parlamento komitetai įtraukė surogatinės motinystės praktiką į prekybos žmonėmis nusikaltimų sąrašą.

ALETEIA

Valdas Sutkus. Kamala žada statyti Trumpo sieną, nes, pasirodo, jis tos sienos pastatė per mažai

Redakcija
-
3
Valdas Sutkus. Kamala žada statyti Trumpo sieną, nes, pasirodo, jis tos sienos pastatė per mažai

Kamalos Harris rinkiminėje kampanijoje tęsiasi stebuklai. Kaip fokusininkas triušius iš skrybėlės, ji traukia Trumpo idėjas ir pristato kaip savas. Pradėjusi nuo smulkmenų – nugvelbusi Trumpo mintį neapmokestinti arbatpinigių, vėliau ji pritarė Trumpo pozicijai dėl naftos gavybos plėtros, o dabar jau sako, jog pasienyje su Meksika statys nuo nelegalių migrantų saugančią sieną. Nes juk, pasak K. Harris, Trumpas tos sienos savo laiku pastatė labai mažai. Taip ji pareiškė interviu progresyviame TV kanale CNN. Tuo pačiu metu Kamala kiekviena proga išvadina Trumpą fašistu ir demokratijos žudiku.

Čia verta prisiminti, kaip Trumpas demokratų akyse virto fašistu. Didele dalimi taip atsitiko dėl to, kad savo prezidentavimo metu Trumpas aktyviai kovojo prieš nelegalią migraciją, buvo net ir visai uždaręs sieną. Pasieniečių neįleisti į JAV, nelegalūs migrantai kankindavosi sėdėdami Meksikoje, o tuos, kurie į JAV teritoriją visgi prasiverždavo, Trumpo administracija talpindavo į specialius sulaikymo centrus. Dempartijos aktyvistai, įskaitant ir tuometinę senatorę K. Harris, labai piktinosi, kad tai pažeidžia žmogaus teises, neatitinka amerikietiškų vertybių, žodžiu, yra pats tikriausias fašizmas. Nes juk „nėra nelegalių žmonių“, o yra tik žmonės be dokumentų. O kas gi kaltas dėl to, kad tie žmonės neturi dokumentų? Aišku, kad valstybė, kuri tų dokumentų neišduoda. O kodėl neišduoda? Vėlgi labai aišku – todėl, kad valstybei vadovauja prezidentas fašistas Trumpas.

Kamala Harris | AP Photo | Carlos Osorio

„Donaldo Trumpo laikais sieną kritikavote daugiau nei 50 kartų. Vadinote ją kvaila, nenaudinga ir viduramžių tuštybės projektu. Ar siena yra kvaila?“ – klausia CNN žurnalistas Kamalos. „Na, pakalbėkime apie Donaldą Trumpą ir tą sieną – sako Kamala – kiek tos sienos jis pastatė? Manau, kad paskutinis skaičius, kurį mačiau, yra apie 2 proc. O kai atėjo laikas jam nusifotografuoti, žinote, kur jis tai padarė? Toje sienos dalyje, kurią pastatė prezidentas Obama“. Taigi, pasirodo, sienos Trumpas nestatė, sieną statė Obama. O jei Kamala bus išrinkta prezidente, tai ji pratęs šį prasmingą Obamos darbą. Nes juk visi žino, kad Trumpas yra nevykėlis. „Tačiau jūs pritariate įstatymo projektui, pagal kurį būtų skirta 650 mln. dolerių tos sienos statybai tęsti?“ – tikslinasi žurnalistas. „Pažadu, jog pateiksiu įstatymo projektą, kad būtų toliau stiprinama ir saugoma mūsų siena – atsako Kamala – aš ketinu dirbti su visomis frakcijomis, kad priimtume išsamų įstatymo projektą, kuriuo būtų sprendžiama neveikiančios imigracijos sistemos problema. Aš noriu sustiprinti mūsų sieną“. Toliau Kamala kalba apie tai, kad migracija turi būti tik teisėta ir kad žmonės patekimą į JAV „turi užsitarnauti“. O kaip ten su tuo šūkiu, kad „nėra nelegalių žmonių“? Apie tai CNN žurnalistas nebeklausia.

Akivaizdu, jog tokiais triukais K. Harris rinkimų štabas užsiima ne šiaip sau, o todėl, kad dempartija nuogu užpakaliu atsisėdo ant įkaitusios keptuvės: nelegalios migracijos problemos – vienas pagrindinių rinkėjams rūpimų klausimų šiuose prezidento rinkimuose. Kiaura valstybės siena jau nepatinka ir labai daugeliui dempartijos rinkėjų, jau nekalbant apie neapsisprendusiuosius.

2020-ųjų vasarą, po juodaodžio nusikaltėlio recidyvisto D. Floydo mirties policijos sulaikymo metu, per visą šalį nuvilniję protestai sunaikino milijardų dolerių vertės turto, žuvo kelios dešimtys žmonių, buvo sudeginta daugybė pastatų. Tai buvo, pasak to paties CNN TV kanalo ir kitos progresyvios spaudos, „daugiausia taikūs protestai“. Juos organizavo dempartijos augintiniai „Black Lives Matter“ ir „Antifa“. Dabartiniuose rinkimuose Kamalos į viceprezidento postą pasirinkto tuometinio Minesotos valstijos gubernatoriaus T. Walzo žmona ne taip seniai viename TV interviu pasakojo, kaip jie tuo metu kiek tik galėdami ilgiau laikė atidarytus langus, kad užuostų degančių padangų kvapą, kuris jiems simbolizavo gerąsias permainas. O kairioji aktyvistė jų dukra tuo metu rašė socialiniuose tinkluose žinutes, kad jos tėvas nacionalinės gvardijos dar neįvedinėja, taigi, riaušininkai yra saugūs. Tų riaušių ideologai tada paskelbė ir veiksmų planą, ką reikia daryti: nutraukti lėšų skyrimą policijai (defund the police), panaikinti Imigracijos ir muitinės tarnybą (Immigration and Customs Enforcement – ICE) ir atverti šalies sienas. Dempartijos aktyvistai ir progresyvi spauda kartojo, kad „joks žmogus negali būti nelegalus“ ir, jei tuo metu kas nors viešai ištardavo žodžius „nelegalus migrantas“, tai iškart būdavo apkaltinamas rasizmu, nes jau pati frazė „nelegalus migrantas“ padaro ją ištarusįjį rasistu, tai tas pats, kas pasakyti tą blogąjį žodį iš „N“ aidės. Skambėjo šūkiai, kad visi migrantai yra laukiami. Apie tai buvo spausdinamos knygos, buvo rengiami mitingai ir protestai prieš fašistinę prezidento Trumpo politiką, ir tai prasidėjo dar 2018 m., kai tik Trumpas tapo prezidentu, prieš 2,5 metų iki garsiojo D. Floydo mirties. Tuometinė senatorė K. Harris žiniasklaidoje kalbėjo, jog Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE) būtina „kritiškai pertvarkyti“, o visą jos veiklą reikia „pradėti nuo nulio“ dėl problemų, susijusių su D. Trumpo administracijos vykdoma politika. Ji pabrėžė, kad ICE veiksmai yra nesuderinami su Amerikos vertybėmis.

Taigi, 2020 metų dempartijos rinkimų kampanijos metu buvo du pagrindiniai šūkiai – panaikinti Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE) ir nutraukti finansavimą policijai. Nes juk aišku, kad be atlyginimų policininkai nedirbs. Ir po rinkimų planas Bideno-Harris administracijos buvo pradėtas įgyvendinti. Rezultatai pasirodė labai blogi. Nusikalstamumas ėmė smarkiai augti ir ypač – būtent skurdesnėse vietovėse, t. y. tose bendruomenėse, kurias demokratai sakosi, kad gina. Taigi, dabar Kamala jau nebekalba apie lėšų policijai sumažinimą. Tas pats ir su šalies sienų atvėrimu. Visus nelegalius migrantus pradėta be jokios patikros įsileisti. Dempartijos valdomi miestai, tokie kaip Niujorkas, San Franciskas ir kiti pasiskelbė „prieglobsčio miestais“ (sanctuary cities), kurie gynė nelegalius migrantus nuo deportacijos, mokėjo už jų išlaikymą. Buvo pradėtos valstybės lėšomis finansuoti įvairios aktyvistų organizacijos, besirūpinančios „saugiu migrantų patekimu“ į JAV. Skambėjo šūkiai, kad „visi migrantai laukiami“. O klausimas, kiek tų migrantų galima priimti – 10 milijonų, 100 milijonų ar milijardą, buvo laikomas nepadoriu ir rasistiniu. Už mokesčių mokėtojų pinigus net buvo sukurtos telefonų programėlės, aiškinančios nelegaliems imigrantams, kaip geriausia nelegaliai kirsti sieną.

Kai dempartijos atvirų sienų programa visiškai žlugo, dabar Kamala kalba, jog ji visada buvo už sienos apsaugą, o tam trukdė tik prakeikti respublikonai. Tam ir buvo skirtas šis interviu Kamalai draugiškame CNN kanale. Ar tai rodo, kad Kamala jau bijo netekti ir dalies dempartijos rinkėjų, kurie žiūri progresyviąją CNN? Galbūt. Juk siekiama išaiškinti amerikiečiams, kad jų atmintis yra prasta. Jie neteisingai prisimena, kas vyko praeityje. O dabar Kamala jiems papasakojo, kad būtent respublikonai norėjo išlaikyti atviras sienas, kad tas nevykėlis Trumpas sienos pastatyti neįstengė, o demokratai visada kovojo už nelegalios imigracijos sustabdymą. Ir galbūt daugelis nebeprisimins, kad pati senatorė Kamala Harris balsavo už įstatymą, kuriuo nutrauktas Trumpo statytos sienos finansavimas. Gal pamirš tai, jog, vos tik atėjus į valdžią, Bideno-Harris administracija nutraukė Trumpo sudarytus kontraktus dėl sienos statybos. Sumokėjo statybos kompanijoms milijonus dolerių netesybų dėl kontraktų nutraukimo, o jau pagamintus, bet dar nesumontuotus metalinius sienos elementus pusvelčiui pardavė į metalo laužą. Bet Trumpo rinkimų štabas per TV leidžia rinkiminius vaizdo klipus, į kuriuos sudėti ankstesni Kamalos pasisakymai apie sieną ir migrantus.

Leidinys „The Washington Examiner“ pateikė didžiausią migrantų antplūdį patiriančios JAV pasienio valstijos Teksaso visuomenės saugumo departamento ataskaitą apie migrantų padarytus nusikaltimus nuo 2011 m., t. y. per 13 metų laikotarpį. Per šį laiką Teksase užregistruota daugiau kaip 314 tūkst. nelegalių migrantų sulaikymų dėl nusikalstamų veikų, tarp jų – sulaikymai dėl nužudymo (1 011), užpuolimo (70 230), įsilaužimo (9 787), narkotikų (63 886), pagrobimo (1 292), vagystės (27 520), trukdymo policijai (42 581), apiplėšimo (3 123), seksualinio pobūdžio užpuolimo (6 943), išprievartavimo (7 953) ir ginklų laikymo pažeidimų (6 748). Net dempartijos tvirtovės – Niujorko miesto meras spaudoje viešai skambina varpais, kad „nelegalūs migrantai sugriaus miestą“ ir maldauja Bideno-Haris administracijos skirti daugiau federalinių lėšų tiems migrantams išlaikyti. O respublikonų valdoma pasienio Teksaso valstija savo lėšomis stato sieną.

Klausimas, kodėl dempartija palaiko nelegalią migraciją, turi aiškų atsakymą: todėl, kad tai yra jų rinkėjų bazė. Jau dabar eilėje dempartijos valdomų valstijų nelegaliems migrantams oficialiai leidžiama balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, nes jie juk tose vietovėse gyvena (pamenate – „nėra nelegalių žmonių“). Demokratai yra entuziastingi visokių „kelio į pilietybę“ programų rėmėjai. Pagal jas po kokių dešimties metų šalies viduje jau esantys nelegalūs migrantai gautų teisę į pilietybę ir taptų lojaliais balsuotojais už savo geradarius – demokratų partiją. Beje, tyrimai rodo, jog dauguma (60–70 proc.) natūralizuotų piliečių (gimusių ne JAV) ir dabar balsuoja už demokratų partiją.

Veidaknygė

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai septyniasdešimt septintoji (spalio 27) diena

Redakcija
-
0
Karas Ukrainoje. Devyni šimtai septyniasdešimt septintoji (spalio 27) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Rusijos pajėgos toliau atakuoja Ukrainos teritoriją. Šią naktį smogta 80-čia dronų Shahed. 41-ą ukrainiečiams pavyko numušti, 32 dėl EW darbo nukrypo nuo kurso. Vėl intensyviai atakuota Kursk krypties užnugaryje esanti Sumy sritis – čia griaudėjo galingi sprogimai. Taip pat agresorius bandė atakuoti taikinius Kyiv, tačiau nesėkmingai.

Ukrainos pajėgos surengė dronų smūgius rusijos teritorijoje, daugiausia kliuvo Tambov sričiai, atakuoti pramonės objektai.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Situacija kontaktinėje linijoje iš esmės be pakitimų. Ukrainos pajėgos toliau kontratakuoja prie Zelionyi Shlyach, taip pat pradėjo atakas nuo Pogrebki. Rusai bando neatsilikti, taip pat rengia atakas.

Kharkivo kryptis.

Be pakitimų.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Kelias dienas vykdęs pergrupavimą, agresorius sugebėjo išplėsti Pischane pleištą jo pietiniame flange, tuo pačiu priartėjant prie placdarmo Lozova susikūrimo.

Lyman ir Syversk sektoriuose be pakitimų. Apie skeltanagių melą apie neva užimtą Serebrianka rašėme ryte https://www.facebook.com/share/5dT6P6QSG7uDeJW6/

Donecko kryptis.

Chasiv Yar. Tęsiasi sunkūs mūšiai, pakitimų kontaktinėje linijoje nefiksuota.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Lysivka – Promin – Vozdvyzhenka ruože rusai bando laužti ukrainiečių gynybą prie Lysivka, tačiau Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas. Rusai skelbia užėmę Selydove, tačiau mūšiai vakariniame jo pakraštyje dar tęsiasi. Blogiausia, kad agresorius išlaiko pozicijas Vyshneve, bando jas plėsti. Taip pat karšta prie Novodmytrivka, ukrainiečiai apsigynė.

Centras. Neatmestina, kad ukrainiečiai paliko Hirnyk, mūšiai jo pietinėse prieigose. Patvirtinta, kad agresorius užėmė Oleksandropil, įsitvirtina Zoriane. Tokiu būdu Kurahivka gynyba yra itin komplikuota. Neatmestina, kad ukrainiečiai susikoncentruos į kelio Novoselydove – Kurahove gynybą ir lygins kontaktinę liniją ruože Novodmytrivka – Novoselydove –Ilinka.

Pietinis flangas. Ukrainiečių gynybos linija trupa. Rusai dar pasistūmėjo prie Bohoiavlenka, o gal ir į ją įžengė. Taip pat agresoriui pavyko išvystyti vakarykštę sėkmę vakariniame flange prie Shahtarske – jie ne tik įsitvirtino, tačiau iš išplėtė čia savo placdarmą prasiverždami link Novoukrainka. To priežastis ne nauja – gynybos pozicijų silpnumas (tik keli atramos taškai) ir silpna sąveika. Nors vienas iš prezidentinės brigados batalionų sunaikino puolusią rusų koloną (https://t.me/ButusovPlus/14584), tačiau kito vienetai (kalbama, kad teritorinės gynybos brigadą) neatlaikė rusų spaudimo.

Zaporizhia kryptis. Agresoriaus sėkmė Shahtarske- Novoukrainka ruože kelia dideles problemas ukrainiečių Velyka Novosylka sektoriaus rytiniam flangui. Pasinaudodami tuo, rusai suaktyvino veiksmus vakariniame flange ir sugebėjo šiek tiek pasistūmėti prie Levadne.

Pietų kryptyje be pakitimų.

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai septyniasdešimt šeštoji (spalio 26) diena

Redakcija
-
0

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Sunki naktis Ukrainai. Agresorius smūgiavo 91 Shahed dronu (44 numušti, 44 nukrypo nuo kurso dėl EW darbo). Taigi, toliau rusai iš esmės nebaudžiami smūgiuoja iš Krymo. Šį kartą trejomis raketomis Iskander M (arba š. korėjos analogais KN23) smūgiuota gyvenamajam Dnipro rajonui. Bent trys civiliai (tarp jų vaikas) žuvę, devyniolika sužeista. Be to, sprogimai fiksuoti Slovyansk (tikėtinas rusų vasaros-rudens kampanijos tikslas Donetsk kryptyje) bei Zaporizhia. Antroje dienos pusėje rusų aviacija smūgiavo ir Kharkiv miestui.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Agresorius oficialiai ir neoficialiai patvirtina, kad ukrainiečiai visgi kontroliuoja Darino gyvenvietę (kairysis ukrainiečių flangas). Dar savo kontrpuolimo Kursk kryptyje pirmosiomis dienomis rusai buvo paskelbę, kad šią gyvenvietę jie užėmė. Tačiau aiškėja, kad jie ir vėl apsimelavo. Ukrainos pajėgos čia laiko gynybą ir vykdo atakas.

Tęsiasi mūšiai Liubimovka – Olgovka ruože. Čia no mans land gana didelė, stabilios kontaktinės linijos nėra, juda abiejų pusių mobilios grupės. Taip pat, suintensyvėjo mūšiai kitoje ruožo pusėje, fiksuojamos atakos Ruskoe Porechnoe tiek iš Ukrainos vienetų, tiek iš rusų.

Dešiniajame flange Ukrainos pajėgos atakuoja prie Plechovo, kontaktinėje linijoje pakitimų nefiksuota.

Kharkivo kryptis.

Be pakitimų.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Agresorius toliau bent kol kas koncentruoja savo pastangas šiauriniame flange, pasistūmėti ir pradėti kurti sąlygas Kupjansk šturmui ukrainiečiai okupantams neleido. Rusai taip pat organizuoja atakas prie Oskil pakrantės bei Lozova ruože, tačiau labiau panašu, kad taip tik yra pridengiamas agresoriaus persigrupavimas ateities operacijoms.

Lyman. Agresorius bando pasinaudoti sėkme Makiivka – Nevske ruože ir atakuodamas iš šiaurės siekia išstumti Ukrainos gynėjus į vakarinį Zherebec upės krantą ruože Terny – Yampolivka.

Syversk. Be pakitimų.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar. Šiame sektoriuje pakitimų nefiksuota, tačiau padėtis mieste ir Toretsk – Niu Jork ruožuose išlieka sudėtinga.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Pildosi blogiausias veiksmų eigos variantas:

Lysivka – Promin – Vozdvyzhenka ruože pakitimų nefiksuota.

Selydove ruože okupantai ne tik stumiasi pačiame mieste, bet ir prasiveržė į Vyshneve, išplėtė savo pozicijas prie kelio Novodmytrivka – Selydove bei pradeda gynybos rajono esančio mieste apsupimą. Deepstate skelbia, kad Selydove vakarinė dalis yra no mans land, tačiau dar sunku užtikrintai teigti, jog ukrainiečiai paliko miestą. Pirmiausia, mūšius mieste tęsimas prieš puolančias rusų pajėgas gali pagelbėti stabilizuojant padėtį Vyshneve (rusams būtų daugiau dilemų metant vienetus į šią pralaužą). Dabar ne tiek Selydove gynyba, kiek neleidimas rusams įsitvirtinti Vyshneve ir Novodmytrivka turbūt yra esminis ukrainiečių prioritetas. Rusų sėkmė čia sugriautų Ukrainos pajėgų pastangas kurti tvarią gynybos liniją. Neatmestina, kad dėl šios priežasties artimiausiu metu prie upės Zhuravka rusai sukoncentruos pastangas ties Lysivka ir pabandys sugriauti Ukrainos tikėtiną siekį sukurti naują gynybos liniją Lysivka – Vyshneve – Novodmytrivka.

Centras. Išlieka labai sunki padėtis Novoselydivka – Izmailivka – Hirnyk, okupantai bando atkirsti čia veikiančias ukrainiečių pajėgas intensyvindami atakas Novoselydivka – Izmailivka. Taip pat permainingi mūšiai vyksta ir Hirnyk (rusai skelbia užėmę gyvenvietę, demonstruoja nuotrauką su savo skuduru virš vienu iš namų Hirnyk). Be to, agresorius skelbia užėmęs pietiniame ruožo flange esantį Oleksandropil, kas keltų tiesioginę grėsmę centriniam šio gynybinio ruožo miestui – Kurahivka. Žvelgiant į mūšių dinamiką, toks rusų pasistūmėjimas nebūtų neįmanomas. Stebėsime situaciją.

Pietinis flangas. Kartu prastėja Ukrainos gynėjų padėtis prie Keterynivka bei prie Bohoiavlenka – okupantai šiose vietose taip pat sugebėjo pasistūmėti.

Zaporizhia kryptis.

Gerų žinių nėra ir iš šios krypties. Rusai aktyvina savo operacijas Velyka Novosylka rytiniame flange. Jie įvykdė keletą atakų nuo Zolota Nyva link Velyka Novosylka. Nieko nepešę, pakeitė atakos kryptį. Surengė puolimą į šiaurę link Shahtarske, sugebėjo prasiveržti ir dabar bando įsitvirtinti. Labai tikėtina, įvertinę šių operacijų rezultatus, rusai suintensyvins puolimą. Tokiais veiksmais rusai stengiasi įkalti pleištą tarp Velyka Novosylka ir Bohoiavlenka gynybos rajonų, o tuomet žiūrėti kuria kryptimi perspektyviau jiems bus vystyti puolimą.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

Audrius Bačiulis. Teks rinktis strategiškai

Redakcija
-
10
Audrius Bačiulis. Teks rinktis strategiškai

Jei gyvenate Vilniuje Pilaitėje ar Karoliniškėse, jums velniškai pasisekė, nes sekmadienį pakartotiniuose rinkimuose galėsit balsuoti už Nacionalinio Susivienijimo atstovą dr. Vytautą Sinicą. Jeigu jam pavyks įveikti Landsbergių pasturlakę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, būsite padarę gerą darbą Lietuvai. Jei ne – bent jau turėsite ramią sąžinę, kad padarėte viską, kas pridera lietuviui ir doram katalikui. Na ir Lazdynuose balsavę už Lauryną Kasčiūną gailėtis neturės. Kitur nyku.

Tai už ką balsuoti kitose apygardose, kur rinktis tenka, vaizdžiai sakant, tarp karvės blyno ir arklio krūvelės? Išvaizda ir kvapas tarsi skiriasi, bet turinys toks pats.

Čia teks rinktis strategiškai, tai yra, atsižvelgiant į tai, kurios partijos didesnė frakcija Seime gali padaryti didesnę žalą Lietuvai. Akivaizdu, kad tokia partija yra konservatorių – oficialiai Tėvynės Sąjungos – kuriai vien už Lietuvos užtvindymą rusakalbiais ir musulmonais derėtų pavadinimą papildyti žodžiu „išdavikų“.

Imkime Kauno Centro–Žaliakalnio apygardą, kurioje teks rinktis tarp Gabrieliaus Landsbergio ir kriminalinio liberalo Simono Kairio. To paties kultūros ministro, kuris nežino, kiek yra lyčių, užtai žino, kad lietuvių kalbos gynėjui Audriui Valotkai ne vieta Valstybinėje lietuvių kalbos inspekcijoje. Akivaizdu, kad Simonas Kairys yra moralinis išsigimėlis, bet net jis geriau už Gabrielių Landsbergį, kuris ir taip jau išrinktas į Seimą, tad balsuodami už jį, tikrovėje jūs balsuosite ne už jį, o už kažkurį konservatorių iš ketvirto dešimtuko jų partijos sąraše: Masiulį, Navicką, Urbanavičių, Slušnį. Jums labai reikia jų Seime?

Arba imkime Riešės apygardą, kurioje nuo konservatorių iškelta Daiva Ulbinaitė, o jos varžovas – Lenkų rinkimų akcijos narys Waldemar Urban. Aišku, tomaševskinis kadras, o pan Waldemar Tomaszewski yra politikas, už kurį Lietuvoje labiau ir pelnytai nekenčiamas tik Gabrielius Landsbergis. Bet žiūrime strategiškai – trys ar keturi Tomaszewskio atstovai Seime, kaip rodo kelių dešimtmečių praktika, kažko bloga nepadarys, o štai trys ar keturi papildomi landsberginiai – gali.

Tad Riešėje sekmadienį pirma reikia nueiti į bažnyčią mišių, paprašyti Viešpaties atleidimo už būsimą nuodėmę ir paskui balsuoti už Waldemarą Urbaną. Na, galima ir atvirkščiai – pirma prabalsuoti, paskui į bažnyčią ir tą ranką švęstu vandeniu dezinfekuoti. Be šito niekaip. (Daiva, tu jau nepyk, tu faina moteris, bet čia nieko asmeniška, čia politika ir valstybės interesas).

Ir taip visose kitose apygardose: Jei konservatorius – tai prieš jį, jei kriminalinis liberalas, tai irgi prieš jį, išskyrus tuos atvejus, kai kriminalinis liberalas prieš konservatorių. Nes Gentviliokas ar stribvaikis Lopata (jiedu šiai dienai pirmi už brūkšnio ir balsuodami už Liberalų Sąjūdžio kandidatą balsuosite už juos) Seime – nė kiek ne mažesnis blogis.

Man, beje, taip ir teks rinktis – tarp kriminalinių liberalų tėvo Ženios Gentvilo ir plumpročio Kernagiuko. Garbės žodis, labiausiai norisi nupiešti ant biuletenio bybį.

P.S. Politinė reklama, skleidžiama nemokamai.

Veidaknygė

EP spręs dėl P. Gražulio neliečiamybės

Redakcija
-
0
EP spręs dėl P. Gražulio neliečiamybės

Strasbūre vyksiančioje plenarinėje sesijoje Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pranešė apie gautą Lietuvos institucijų prašymą panaikinti EP nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę.

Petro Gražulio („Suverenių tautų Europos“ frakcija) teisinės neliečiamybės klausimas perduotas nagrinėti Europos Parlamento teisės reikalų komitetui.

Komitetas turės paskirti pranešėją, kuris koordinuos sprendimo, kuriuo siūloma patenkinti ar atmesti prašymą atšaukti imunitetą, projekto parengimą bei svarstymą.

Parlamentas neišsako nuomonės dėl europarlamentaro kaltumo ar nekaltumo.

Remiantis EP darbo tvarkos taisyklių 9 straipsniu komitetas gali prašyti atitinkamos valstybės narės institucijos suteikti duomenis ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar teisinė neliečiamybė turėtų būti panaikinta.

Kartu suteikiama galimybė pasiaiškinti ir atitinkamam europarlamentarui, tačiau jis negali dalyvauti kituose komiteto svarstymuose. Visi komiteto posėdžiai šiuo klausimu yra uždari. Po balsavimo komitete dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo ar išsaugojimo, galutinį sprendimą slaptu balsavimu plenarinėje sesijoje priima visas EP.

alkas.lt

Vytis Turonis. 2024 m. Seimo rinkimai: kokios koalicijos šiandien reikia Lietuvai?

Redakcija
-
3
Vytis Turonis. 2024 m. Seimo rinkimai: kokios koalicijos šiandien reikia Lietuvai?

Artimiausiu metu svarbiausia mūsų šalyje politinė tema susiveda į vieną klausimą: kas valdys Lietuvą?

Tai tiesmukas ir taiklus klausimas, bet ne mažiau svarbu ir tai, o kokios politinių jėgų koalicijos šiandien Lietuvai reikia. Nesuklysi atsakydamas, kad tai priklauso nuo rinkėjų valios, o ji, kaip matyti iš pirmo turo rinkimų rezultatų, kelia mažai abejonių. Kita vertus, egzistuoja ir tam tikra politinė realybė, išorės ir vidaus veiksniai, su kuriais reikia skaitytis. Apie juos ir būsimas politines koalicijas ir bus šis straipsnis.

LSDP ir TS-LKD koalicija – neįmanoma misija

Nors Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gana įkyriai siūlosi į koalicijos partneres socialdemokratams, tokia koalicija nėra nei įmanoma, nei reikalinga. Socialdemokratai ne tik yra pirmi daugiamandatėje apygardoje, bet ir turi net 35 kandidatus, patekusius į antrąjį rinkimų turą.

Iš Seimo, savivaldos ir net Prezidento rinkimų matome, kad TS-LKD yra poliarizuojanti politinė jėga. Todėl labai dažnai antruosiuose turuose yra susivienijama prieš partijos keliamą kandidatą. Įvertinus dar ir tai, kad šiuo metu šalyje stebime socialdemokratų bangą, abejonių, kad socialdemokratai bus valdančiosios koalicijos ašimi, lieka labai mažai.

Dar daugiau – net jeigu TS-LKD per stebuklą taptų rinkimų nugalėtoja, ši partija uoliai dirbo, kad susigadintų santykius su valstybės vadovu. Žinant, kad kadaise Gitanas Nausėda buvo matomas kaip TS-LKD kandidatas į Prezidento postą, tenka pripažinti, kad taip sujaukti santykius, kai dėl išorės grėsmių Lietuvoje labai svarbus susitelkimas, reikia neeilinio talento.

Žinant, kad kadaise Gitanas Nausėda buvo matomas kaip TS-LKD kandidatas į Prezidento postą, tenka pripažinti, kad taip sujaukti santykius, kai dėl išorės grėsmių Lietuvoje labai svarbus susitelkimas, reikia neeilinio talento.

Iš Eugenijaus Gentvilo ir Aušrinės Armonaitės pasisakymų matyti, kad santykiai buvo kaip reikiant jaukiami ir su koalicijos partneriais. Taigi, nepaisant nedidelės dalies šviesesnių ir bent kiek plačiau palankiai vertinamų partijos narių, iš esmės šiandienė TS-LKD yra destruktyvi politinė jėga, kurios nenori nei potencialūs koalicijos partneriai, nei valstybės vadovas.

Atvirai kalbant, apmaudu, kad partijos lyderių pasirinkimai seniai išmušė partiją iš jos kažkada deklaruotos vertybinės linijos, ir dabar tik šypseną keliančių įsipareigojimų dėl aukštų skaidrumo bei atsakomybės standartų. Kodėl su tokiu CV ji turėtų būti valdančiojoje daugumoje?

Sauliaus Skvernelio dilema

Reikia pripažinti, kad dar rinkimų naktį pas Viliją Blinkevičiūtę apsilankęs Saulius Skvernelis eilinį kartą parodė, kad yra ambicingas ir veržlus politikas. Labai anksti sutaręs dėl būsimos koalicijos su socialdemokratais, S. Skvernelis užsitikrino pagrindinio partnerio statusą, nepaisant to, kad dar nėra aišku, ar tikrai koalicijoje ši politinė jėga bus antra pagal dydį. Tarkime, jeigu antrasis rinkimų turas taip sujauktų reikalus, kad visgi stabili koalicija be Remigijaus Žemaitaičio paramos būtų sunkiai įmanoma, tai Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) tikrai nebūtų didžiausia frakcija.

Ir čia tenka apgailestauti, kad vedamas asmeninių antipatijų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) pirmininko atžvilgiu, S. Skvernelis, mano vertinimu, padarė vieną esminę komunikacinę klaidą. Jam atrodo, kad Liberalų sąjūdis (LS) gali būti puikus partneris koalicijoje, bet prisiminkime, kad S. Skvernelio politinės sėkmės šaknys lydi į gūdų 2015 m. lapkričio 19-osios vakarą, kai legenda tapęs bėglys Igoris Molotkovas, pagrobęs iš policijos automobilio kalašnikovo automatą, slapstėsi Vilniaus gatvėse.

Tuomet Skvernelis padarė kelis viešoje erdvėje kuo palankiausiai priimtus dalykus: pirma, nutildė jį kritikavusią Loretą Graužinienę ir, antra, sučiupo bėglį. Taip gimė S. Skvernelio kaip iššūkių akivaizdoje nesvyruojančio valstybininko legenda, paklojusi jam politinės karjeros pamatus. Dabar užduokime sau klausimą, kiek ši legenda ir koalicija su LS dera tarpusavyje. Vos prieš metus už politinę korupciją nuteista ir tavo politinei programai prieštarausianti partija yra geriausias pasirinkimas?

O prieštarauti LS tikrai turės, nes siekdamas pervilioti Laisvės partijos rinkėjus, jis turės kelti tuos klausimus, kuriems bent laikiną moratoriumą pažadėjo DSVL. Tai, kad LS yra pasirengęs aktyviems kultūriniams karams, liudija nesenas kultūros ministro Simono Kairio politinis sprendimas atmesti buvusio Valstybinės lietuvių inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą toliau eiti pareigas, nors pastarasis jau buvo sėkmingai perėjęs ypač sudėtingus ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančios įstaigos vadovo atrankos procesus. S. Kairiui iš esmės atrodė tinkama susidoroti su savo (galimai neliberalią) nuomonę turinčiu profesionalu.

Žinoma, LS gali nuspręsti, kad buvimas valdančiojoje daugumoje jiems yra vertesnis nei partnerystės klausimai, o susidorojimas su A. Valotka gali atrodyti priimtinas ir S. Skverneliui. Tuomet situacija pasikeistų iš esmės. Visgi lemiamas balsas čia ir vėl tenka socialdemokratų lyderiams, ir nors jie yra pasirinkę leftistinę pusę kultūrinių karų fronte, jų pačių rinkėjams ir nariams regionuose sprendimas formuoti koaliciją su liberalais būtų sunkiai suprantamas ir lygiai taip pat nepageidaujamas kaip koalicija su TS-LKD.

O kaip Žemaitaitis?

Žemaitaičio situaciją nemaža dalimi lems jo sėkmė rinkimuose. Taip pat ir politinis kontekstas. Šiandien jis toks, kad Lietuvos Vyriausybė, drauge su Prezidentu G. Nausėda, turės būti aktyvi tarptautinėje arenoje. Net jeigu R. Žemaitaitis tik sėkmingai prisidengė antisemitizmo korta kaip rinkimine technologija, tai jau kenkia Lietuvos įvaizdžiui ir gali būti kliūtimi vykdant užsienio politiką. Lietuvai reikia koalicijos, kuri drauge su Prezidentu pajėgtų efektyviai veikti tarptautinėje arenoje.

Šiuo atžvilgiu Žemaitaitis galėtų tapti kliūtimi. Vadinasi, arba jis turi dalyvauti koalicijoje, nebūdamas Vyriausybėje, ir taip būtų minimizuojama žala, arba jo koalicijoje išvis neturi būti. Abu variantai yra realistiški. Jeigu Žemaitaitis bus sukalbamas, turėti didesnę koaliciją socialdemokratams yra gerai. Jeigu nebus, tuomet verta palikti jį opozicijoje. Kadangi opozicijoje turės būti ir TS-LKD, Žemaitaitis turės atsakyti sau į klausimą, ką jis labiau nori remti balsavimuose – konservatorius ar valdančiąją daugumą? Kai tavo visa rinkiminė kampanija yra pastatyta ant priešpriešos prieš konservatorius, pasirinkimas tampa aiškus.

Ir visgi pačiam Žemaitaičiui dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje yra turbūt svarbesnis negu bet kuriai kitai partijai. Jeigu „Nemuno aušra“ liks, o tai labiausiai tikėtinas scenarijus, opozicijoje, tuomet R. Žemaitaičio apkalta yra beveik neišvengiama. Tuomet jo iš vienas kito nepažįstančių žmonių greitai sudėliotas sąrašas Seime turi realų pavojų subyrėti ir papildyti kitų frakcijų bei mišrios grupės gretas.

Koalicijos pamatas – LSDP, DSVL ir LVŽS

Lietuvai reikia pakankamai vieningos koalicijos, kurioje būtų profesionalių politikų ir ekspertų, galinčių kurti ir stiprinti šalį šiuo neramiu metu. Tokios, kuri keltų ne įtarimus, o pagarbą užsienio partneriams. Deja, visiškai vieningos savo pažiūromis valdančiosios daugumos mes neturėsime – tai pakankamai akivaizdu jau dabar, bet su rinkėjų valia politikams tenka skaitytis ir rinktis mažesnį blogį.

Todėl manau, kad po antrojo rinkimų turo LSDP, DSVL ir LVŽS visgi sudarys naująją valdančiąją koaliciją, o jų lyderiams, matant, kad neturi aiškios persvaros parlamente, pavyks išvengti kultūrinių ginčų, nepamatuotų asmeninių ambicijų ir visuomenę skaldančių klausimų eskalavimo.

Kadangi šių trijų politinių jėgų branduolius sudaro realią valstybės valdymo patirtį turintys asmenys, drįstu viltis, kad išmintinga ir pirmiausiai į šalies saugumą orientuota koalicinė sutartis leis konstruktyviai dirbti iki kitų Seimo rinkimų mūsų vis dar nepriklausomoje ir demokratinėje Lietuvos Respublikoje.

laikmetis.lt

1...164165166...1 706Nuo 1 706 165 puslapis